Dėl netinkamos remonto sąmatos

Prašymo Nr. DOK-2012/2025

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00163-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės, spręsdama dėl nukentėjusiosios E. G. prašymo atnaujinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties priėmimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus (toliau – Institucija, LTSA) 2023 m. gegužės 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalį, nesant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltieva“ vadovo D. A. veiksmuose šio administracinio nusižengimo sudėties.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjos E. G. skundą dėl LTSA 2023 m. gegužės 22 d. nutarimo atmetė ir skundžiamą nutarimą paliko galioti.

Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartis palikta nepakeista ir pareiškėjos E. G. atstovo skundas apeliacinis skundas netenkintas.

Pareiškėja E. G., vadovaudamasi ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kuri buvo nutraukta D. A., dėl galimai padarytų esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėtos nutarties priėmimui ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartį, kuria buvo panaikintas Lietuvos transporto saugos administracijos 2023 m. gegužės 22 d. nutarimas, ir administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pareiškėjos nuomone, žemesnės instancijos teismai neįvertino objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ji nebuvo supažindinta su užsakymo lapu, nepasirašė priėmimo-perdavimo akto, jai nebuvo pateikta išsami automobilio remonto sąmata. Pasak pareiškėjos, neįgyvendinus Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo aprašo reikalavimų, objektyviai negalima konstatuoti, kad paslauga buvo teikiama pagal įstatymą. Jai pateikti dokumentai negali būti laikomi tinkamais įrodymais, kad buvo suteikta visa reikalinga informacija. Apeliacinės instancijos teismas, nesigilindamas, be jokio teisinio pagrindo, padarė išvadą, kad užsakymo lapas ir perdavimo aktas buvo jai pateikti. Byloje ne kartą buvo nustatyta, kad aktai nebuvo išsamūs ir jos pasirašyti, o nepasirašius automobilio priėmimo-perdavimo akto, automobilis neturėjo būti grąžinamas klientui. Kaip teigia pareiškėja, ji tikėjosi iš įmonės teisėtų veiksmų, tačiau jų nesulaukė. Tokiu atveju turi būti taikoma administracinė atsakomybė atsakingiems asmenims, kitaip pažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą bei teisinės valstybės principai.

Pareiškėjos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tik formaliai pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su teisės taikymu bei faktais. Teismai nepasisakė, kad Aprašo nuostatos privalomos tiek verslininkui, tiek vartotojui ir turi būti taikomos nepriklausomai nuo vartotojo reikalavimų. Vartotojas negali būti atsakingas už tai, ko jis net nežinojo ir neturėjo pareigos žinoti (pvz., pareiga reikalauti priėmimo–perdavimo akto). Pagal vartojimo rangos santykių prigimtį, visos informavimo pareigos tenka verslininkui. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad informacija turi būti pateikta aiškiai, suprantamai ir laiku, t. y. prieš paslaugos suteikimą. Nepagrįstas, pasak pareiškėjos, teismo argumentas, kad ji buvo automobilio valdytoja ir kad įmonė derino remonto klausimus su automobilio savininku. Toks derinimas turėjo būti būtent su valdytoju, nes jam kyla teisinės pasekmės dėl netinkamos remonto sąmatos. Tokia tvarka numatyta Apraše. Argumentas, kad užtenka derinti su savininku, o ne su valdytoju, yra teisiškai nepagrįstas.

Nukentėjusiosios E. G. prašymą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu, t. y., ar nebuvo padaryta esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų nutarimo ar nutarties priėmimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria, faktinių aplinkybių nenustatinėja (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra ekstraordinarinė (išskirtinė) įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė. Administracinio nusižengimo byla, kaip minėta, gali būti atnaujinta ne dėl bet kokių materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, o tik dėl esminių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai neginčijant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-23-489/2020).

Atrankos kolegija pažymi, kad pareiškėja paduotame prašyme nors ir teigia, kad buvo padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, tačiau jų teisiškai neargumentuoja. Prašyme iš esmės atkartojami apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, netinkamu faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei kritikuojama apeliacinės instancijos teismo sprendimo argumentacija. Teisinių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų, numatytų ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte, buvimą, prašyme nepateikiama.

Dėl prašymo teiginio dėl neišnagrinėtų esminių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad esminiai argumentai nustatomi pagal kiekvieną konkretų atvejį. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo, teismas šiuo aspektu pasisakė išdėstydamas motyvuotas išvadas (nutarties 21 punktas). Tai, kad teismo sprendimas yra ne toks, kokio pareiškėja tikėjosi, nereiškia, kad jis yra neteisėtas, nepagrįstas ar netinkamai argumentuotas.

Kadangi prašyme nepateikta teisinių argumentų, patvirtinančių administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų, nustatytų ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte, buvimą, prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios E. G. prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė