Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir lėšų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-7-168/2010 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

35.4; 36.3; 37; 40.2

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Egidijaus Baranausko, Birutės Janavičiūtės, Česlovo Jokūbausko, Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2090 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB,,Žaliasis tiltas“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, trečiasis asmuo UAB,,Constructus“, dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir lėšų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami reikalavimo teisės perleidimo bei kreditoriaus pareigos informuoti skolininką apie teisės perleidimo faktą klausimai. Ieškovas UAB,,Žaliasis tiltas“ 2006 m. spalio 19 d. sudarė su trečiuoju asmeniu UAB,,Constructus“ statybos darbų rangos sutartį (toliau – rangos sutartis), pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo nustatytais terminais atlikti gyvenamojo-komercinio pastato statybos darbus ir perduoti juos ieškovui; be to, šalys susitarė, kad UAB,,Constructus“ įsipareigojimai pagal sutartį turi būti užtikrinti sutarties įvykdymo užtikrinimo garantija. Vykdydamas rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, trečiasis asmuo pateikė ieškovui atsakovo AB Sampo banko (dabar – Danske Bank A/S Lietuvos filialas) 2006 m. lapkričio 9 d. pasirašytą Darbų atlikimo užtikrinimo garantiją.

Ieškovas 2008 m. liepos 8 d. raštu pareikalavo atsakovą sumokėti 5 000 000 Lt išmokų pagal garantiją. Taip pat ieškovas, vadovaudamasis CK 6.130 ir 6.131 straipsniais, 2008 m. liepos 18 d. pranešė, kad įskaito trečiajam asmeniui UAB,,Constructus“ priklausantį 4 029 662,24 Lt reikalavimą pagal 2008 m. birželio 18 d. PVM sąskaitą-faktūrą už gegužės mėnesį atliktus darbus pagal rangos sutartį į savo tokio pat dydžio priešpriešinį reikalavimą UAB,,Constructus“. Ieškovas nurodė, kad jis įgijo trečiojo asmens atžvilgiu priešpriešinį 4029 662,24 Lt reikalavimą, perėmęs reikalavimo teises iš subrangovų. 2008 m. liepos 21 d. trečiasis asmuo pateikė ieškovui nesutikimą dėl vienašalio įskaitymo, nes ieškovas reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį įgijo jau po to, kai visi piniginiai reikalavimai, kylantys iš rangos sutarties, buvo perleisti atsakovui.

Atsakovas 2008 m. liepos 21 d. pranešė ieškovui, kad, atsižvelgdamas į tai, kad 2006 m. spalio 30 d. reikalavimų perleidimo sutartimi trečiasis asmuo savo reikalavimus į ieškovą perleido bankui, taiko 4 029 662,24 Lt įskaitymą ir išmoka ieškovui dalį garantijos išmokos, likusią po įskaitymo.

Ieškovas UAB,,Žaliasis tiltas“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo 2008 m. liepos 21 d. atliktą 4 029 662,24 Lt įskaitymą ieškovui negaliojančiu, priteisti iš atsakovo šią sumą kaip UAB „Constructus“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2006 m. spalio 19 d. statybos darbų rangos sutartį įvykdymo užtikrinimą. Ieškovo manymu, 2008 m. liepos 21 d. atsakovo atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Atsakovas, vykdydamas prievolę ieškovui sumokėti garantiją, 2008 m. liepos 21 d. neteisėtai įskaitė perimtus iš trečiojo asmens UAB,,Constructus“ 4 029 662,24 Lt reikalavimus ieškovui į savo prievolę. Ieškovas mano, kad jo prievolė trečiajam asmeniui mokėti 4 029 662,24 Lt yra pasibaigusi pagal jo atliktą 2008 m. liepos 18 d. įskaitymą, t. y. jo prievolė trečiajam asmeniui yra pasibaigusi dar iki atsakovo atlikto įskaitymo į mokėjimą pagal garantiją. Ieškovas teigia, kad teisėtai ir pagrįstai įskaitė prievolę pradiniam kreditoriui, nes apie reikalavimo perleidimą jam nebuvo tinkamai pranešta. Be to, pagal pasirašytą statybos darbų rangos sutartį trečiasis asmuo buvo pateikęs banko besąlyginės garantijos raštą, todėl ieškovas galėjo kreiptis į atsakovą dėl pinigų pagal garantiją išmokėjimo. Garantinis raštas neįpareigoja įrodinėti reikalavimo pagrįstumo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2008 m. liepos 21 d. atsakovo atliktą 4 029 662,24 Lt įskaitymą ieškovui negaliojančiu, priteisė iš atsakovo šią sumą ieškovo naudai kaip UAB „Constructus“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal rangos sutartį įvykdymo užtikrinimą. Teismas, įvertinęs atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojos – trečiojo asmens darbuotojos parodymus, sprendė, kad reikalavimų perleidimo sutarties kopijos nebuvo pateikta ieškovui. Nors pagal 2006 m. spalio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties 4 punktą trečiasis asmuo įsipareigojo ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo sutarties pasirašymo dienos faksu ir registruotu laišku išsiųsti ieškovui pranešimą apie visų reikalavimo teisių perleidimą ir pateikti bankui tai įrodančių dokumentų patvirtintus nuorašus, tačiau byloje nėra duomenų apie šio įsipareigojimo įvykdymą. Teismas nurodė, kad nors 2008 m. birželio 18 d. ir kitose trečiojo asmens ieškovui pateiktose PVM sąskaitoje-faktūroje buvo įrašai, jog iš sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti atsakovui, tačiau jų teismas nelaikė tinkamu ieškovo informavimu apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą CK nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad šiose sąskaitose nebuvo nurodyta, jog pinigus, apmokant sąskaitas-faktūras, reikia pervesti į naujojo kreditoriaus sąskaitą. Teismas, atsižvelgęs į teisinį įskaitymo reglamentavimą, nurodė, kad neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog trečiasis asmuo nesutinka su ieškovo atliktu įskaitymu. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad ieškovui nebuvo pranešta apie 2006 m. spalio 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą ir reikalavimo, kylančio iš 2008 m. birželio 18 d. sąskaitos-faktūros, perleidimą atsakovui, todėl ieškovo 2008 m. liepos 18 d. atliktą įskaitymą laikė tinkamu prievolės įvykdymu pradiniam kreditoriui, o atsakovas 2008 m. liepos 21 d. neturėjo teisės įskaityti jo iš trečiojo asmens perimtą reikalavimą, nes įskaitymo metu nurodytas reikalavimas nebegaliojo. Teismas pripažino atsakovo 2008 m. liepos 21 d. atliktą 4 029 662,24 Lt įskaitymą ieškovui neteisėtu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo darbų atlikimo užtikrinimo garantija yra besąlyginė, todėl, ieškovui pareiškus reikalavimą mokėti, atsakovui atsirado pareiga sumokėti garantijoje nustatytą sumą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė atsakovo, trečiojo asmens ir ieškovo apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad abi reikalavimo teisių perleidimo sutarties šalys yra juridiniai asmenys, todėl, žinodamos įstatymų reikalavimus ir suprasdamos pranešimo apie tokios sutarties sudarymą skolininkui svarbą bei teisinius padarinius, bet nepranešdamos skolininkui apie reikalavimų perleidimą, pasielgė nerūpestingai ir neatidžiai. Kolegija pažymėjo, kad trečiasis asmuo neišsiuntė ieškovui pranešimo, o bankas, negavęs iš trečiojo asmens pranešimo išsiuntimą įrodančių dokumentų, jų iš šio nepareikalavo bei pats nepranešė ieškovui apie sutarties sudarymą. Tokiu atveju, pagal CK 6.106 straipsnio 1 dalį apie reikalavimo perleidimą skolininkui nepranešus, laikytina, kad prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas. Nors atsakovas ir trečiasis asmuo nurodė, kad trečiojo asmens pateiktose apmokėti sąskaitose ieškovui yra įrašai dėl piniginių reikalavimų perleidimo atsakovui, tačiau kolegija laikė, jog toks įrašas neinformatyvus: jame neįvardyta, kokio juridinio fakto pagrindu reikalavimai yra perleisti, nėra nuorodos į atsakovo sąskaitą. Kolegija laikė, kad nustatyta, jog ieškovas mokėjo pagal trečiojo asmens pateiktas sąskaitas-faktūras gana ilgai; pinigai buvo mokami trečiajam asmeniui; nei jis, nei atsakovas nė karto nepareiškė pretenzijos dėl perleidimo sutarties sąlygų nevykdymo. Kolegija pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo iš ieškovo pagal sąskaitas-faktūras gautas lėšas pervesdavo atsakovui. Be to, svarbiu kolegija laikė tą faktą, kad ieškovui reikalavimų perleidimo sutarties turinys iki 2007 m. liepos 21 d. nebuvo žinomas. Kolegija spendė, kad tiek nurodytos aplinkybės, tiek reikalavimo teisių perleidimo sutartį sudariusių šalių elgesys, vykdant sutarties sąlygas, tiek paties ieškovo elgesys, siekiant atlikti trečiojo asmens reikalavimo įskaitymą ir sudarant su jo kreditoriais cesijos sutartis, neleidžia daryti išvados, jog ieškovas neabejotinai turėjo suvokti, kad turi vykdyti prievolę kitam kreditoriui. Remdamasi nurodytais argumentais, kolegija padarė išvadą, kad atsakovo atliktas ieškovo reikalavimo pagal atsakovo išduotą garantiją įskaitymas trečiojo asmens perimto reikalavimo pagrindu yra neteisėtas, prieštarauja CK 6.106 straipsnio 1 dalies, 6.109 straipsnio 1 dalies, 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovo atliktą įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, pripažinti negaliojančiu.

Kolegija pažymėjo, kad atsakovo atliktas ginčijamas įskaitymas prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, nes atsakovas jį atliko neturėdamas į ieškovą priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, nes, kaip nustatyta byloje, ieškovo prievolė bendrovei,,Constructus“ pagal 2006 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą baigėsi 2006 m. liepos 18 d. atliktu įskaitymu. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovavosi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, tačiau ginčijamą įskaitymą pripažino ne niekiniu, o negaliojančiu. Nustatęs, kad bankas ginčijamą įskaitymą atliko neteisėtai bei pripažinęs jį negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įpareigoti atsakovą įvykdyti ieškovui išduota garantija prisiimtus įsipareigojimus.

Ieškovo apeliaciniu skundu ginčijamą sprendimo dalį dėl priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti teismas paliko nepakeistą, nurodydamas, kad priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis atitinka teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą. Apeliacinės instancijos teismas tinkamą pareigos informuoti skolininką apie reikalavimo perleidimą įvykdymą sieja su subjektyviuoju kriterijumi – skolininkas suvokė ar nesuvokė, kad reikalavimas buvo perleistas kitam kreditoriui. Tačiau toks CK 6.109 straipsnio normos aiškinimas prieštarauja tiek pažodiniam ir sisteminiam, tiek negausiai Lietuvos apeliacinio teismo formuojamai praktikai. Kasatorius nurodo, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko pareiga vykdyti prievolę naujam kreditoriui siejama su objektyviąja aplinkybe – ar skolininkui pranešta apie reikalavimo perleidimą naujam kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą aiškino plečiamai, nes toks normos aiškinimas nepagrįstai apsunkina kreditoriaus pareigą. Tokiu atveju kreditorius, siekdamas įrodyti, kad skolininkas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, privalėtų įrodyti ne tik informavimo raštu faktą, bet ir tai, jog skolininkas neabejotinai turėjo suvokti, kad reikalavimo teisė buvo perleista kitam kreditoriui. Kasatoriaus teigimu, taip aiškinant nurodytą teisės normą ir taikant subjektyvųjį kriterijų, padidėja galimybė nevienodai šią teisės normą aiškinti ir taikyti. Kasatorius, aiškindamas CK 6.109 straipsnio normą, vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, kuriose ši norma aiškinama pagal objektyvųjį kriterijų, tačiau pažymi, kad yra Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurioje ši nuostata aiškinama pagal subjektyvųjį kriterijų;

2) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, taikymo. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Kasatorius pažymėjo, kad ieškovas tinkamai ir pasirašytinai buvo informuotas apie reikalavimų perleidimą, žinojo, kokie konkrečiai reikalavimai yra perleisti, todėl, 2008 m. liepos 18 d. raštu atlikdamas neteisėtą įskaitymą, prisiėmė netinkamo prievolės įvykdymo riziką. Kasatorius nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą ieškovas buvo informuotas atitinkamu įrašu sąskaitoje. Ieškovo direktorius, kuriam kaip įmonės vadovui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, pasirašė sąskaitą, taip patvirtindamas sąskaitos gavimo ir trečiojo asmens reikalavimų perleidimo atsakovui faktą. Teismai šio įrodymo tinkamai neišnagrinėjo ir neįvertino. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nei CK, nei teismų praktikoje nenustatyta, jog pranešime apie reikalavimo perleidimą turi būti identifikuotas sandoris, kurio pagrindu perleisti reikalavimai. Kasatoriaus nuomone, tokiu atveju užtenka bet kokio rašytinio pranešimo apie reikalavimo perleidimą (įrašas sąskaitoje yra rašytinis pranešimas). Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas sąskaitoje esančio įrašo kaip tinkamo pranešimo, savo išvadą grindė teiginiu, kad ieškovas pagal trečiojo asmens išrašytas sąskaitas pinigus pervesdavo ne į atsakovo, o į trečiojo asmens sąskaitą. Kasatorius paaiškina, kad reikalavimų perleidimo sutartyje buvo nustatyta, kad jeigu ieškovas atsiskaitytų tiesiogiai su trečiuoju asmeniu, tokias lėšas trečiasis asmuo nedelsdamas turi pervesti atsakovui. Taip pat kasatorius nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovas nežinojo apie reikalavimų perleidimo sutartį, todėl sudarė reikalavimo perleidimo sutartis su trečiojo asmens subrangovais, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais, t. y. teismas remiasi prielaida. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepateikė argumentų, kodėl atmetė kasatoriaus argumentus dėl ieškovui kaip verslininkui taikomų didesnių rūpestingumo ir atidumo standartų;

3) dėl priešpriešinių reikalavimų formulavimo ir įskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo atlikto įskaitymo teisėtumo sąlygų ir šalių pateiktų įrodymų, nurodydamas, kad šio įskaitymo teisėtumas nėra šio ginčo dalykas, nors tiek kasatorius, tiek trečiasis asmuo šį klausimą kėlė. Dėl to kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos priešpriešinių reikalavimų formulavimo ir įskaitymo ginčijimo klausimais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Agaras“ v. K. V. firma-prekybos namai,,Transis“, bylos Nr. 3K-3-55/2009, nereikia atskirai pareikšti reikalavimo dėl įskaitymo nuginčijimo, jeigu tokia motyvacija yra ginamasi nuo ieškinio. Taigi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo šia teismų praktika, nors ieškovas pareiškė ieškinį dėl banko įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir mokėjimo pagal garantiją, o kasatorius ir trečiasis asmuo gynėsi nuo ieškinio pateikdami argumentus, kodėl banko įskaitymas laikytinas galiojančiu;

4) dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl ieškovo įskaitymo teisėtumo. Teismas netyrė ir nevertino trečiojo asmens pateiktų įrodymų, pagal kuriuos ieškovo perimti reikalavimai iš subrangovų yra gerokai mažesni negu nurodoma; taip pat kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo atlikto įskaitymo teisėtumo sąlygų nebuvimą. Tokie teismo veiksmai iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles;

5) dėl bylos sustabdymo teisėtumo. Trečiasis asmuo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme prašė sustabdyti šią bylą dėl kitos, susijusios su šia, bylos nagrinėjimo. Kitoje byloje trečiasis asmuo ir AB,,Panevėžio keliai“ pareiškė ieškinį ieškovui, vienas iš reikalavimų – rangos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir priteisti iš ieškovo 5 000 000 Lt neteisėtai pasinaudotos garantijos; šioje byloje dalyvauja ir kasatorius. Nepaisant bylų sąsajumo, teismai atsisakė tenkinti prašymus dėl šios bylos sustabdymo, protokolinėmis nutartimis spręsdami, kad nurodytos bylos nesusijusios. Kasatoriaus nuomone, šios bylos tiesiogiai susijusios, nes jeigu bus pripažinta, kad ieškovas neteisėtai pasinaudojo garantija, tokiu atveju ieškovas neturėtų reikalavimo teisės pagal garantiją. Dėl to kasatorius mano, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas.

Atsiliepime kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1) dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimą. Ieškovas teigia, kad teismas tinkamai aiškino CK 6.109 straipsnio nuostatą. Pasisakydamas dėl informavimo apie reikalavimo teisių perleidimą teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad pranešimu apie reikalavimo perleidimą yra sutarties dėl reikalavimo perleidimo pateikimas skolininkui. Taigi, tik sutarties dėl reikalavimo perleidimas gali būti pripažįstamas tinkamu pranešimu. Ieškovas teigia, kad CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutarties pateikimas skolininkui yra tik vienas iš galimų pranešimo būdų, tačiau, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, kad skolininkui turi būti pranešama tokiu būdu, kad nekiltų pagrįstų abejonių dėl reikalavimo perleidimo fakto. PVM sąskaitoje-faktūroje esantį įrašą teismai pagrįstai laikė netinkamu įrodymu apie reikalavimo perleidimą, nes iš jo turinio neaišku, kokio juridinio fakto pagrindu yra perleisti reikalavimai, į kokią naują sąskaitą reikia mokėti;

2) dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, taikymo. Teismai, nustatydami, ar ieškovas buvo informuotas apie reikalavimo teisių perleidimą, vertino ne tik kasatoriaus nurodytą įrodymą (sąskaitą-faktūrą), bet ir kitus byloje esančius įrodymus;

3) dėl priešpriešinių reikalavimų formulavimo ir įskaitymo. Ieškovas teigia, kad jo atliktas įskaitymas atitiko CK 6.130 straipsnyje nustatytas sąlygas ir galėjo būti atliktas. Apeliacinės instancijos teismas ištirtų įrodymų pagrindu konstatavo, kad ieškovas perėmė iš pradinių trečiojo asmens kreditorių tik tuos reikalavimus, dėl kurių kreditoriai buvo sudarę su trečiuoju asmeniu skolos suderinimo aktus. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Taigi kasatoriaus teiginiai dėl ieškovo atlikto įskaitymo neapibrėžtumo akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams;

4) dėl bylos sustabdymo teisėtumo. Kasatorius nepagrįstai remiasi šia aplinkybe, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme ja nesirėmė. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, spręsdamas dėl būtinumo sustabdyti bylą, turi įsitikinti, jog egzistuoja tokį pagrindą sudaranti aplinkybė. Pagal teismų praktiką stabdyti būtina tada, kai bylas sieja prejudicinis ryšys. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, kad kasatoriaus nurodytoje kitoje byloje gali būti nustatytos aplinkybės, dėl kurių vyksta ginčas šioje civilinėje byloje ir kurios turės įtakos teisingam šios bylos išsprendimui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl reikalavimo perleidimo ir tinkamo pranešimo apie reikalavimo perleidimą

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik nurodyta bendrąja nuostata, kad reikalavimo perleidimas negali pažeisti jo teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas turi teisę reikšti į naujojo kreditoriaus reikalavimus visus atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 straipsnio 1 dalis); skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 straipsniai); po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 straipsnio 3 dalis); kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sąlyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimą naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas. Nagrinėjamojo byloje reikšmingas antrasis pagrindas, todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl jo pasisako. Taigi, pirmuoju atveju įstatyme nurodytas momentas siejamas su skolininko duotu sutikimu, antruoju – su pranešimu skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą, įteikiant jam atitinkamą reikalavimo perleidimo įrodymą. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildo kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, jog pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą, konstatuoja, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui.

Teismai nustatė, kad 2006 m. spalio 30 d. reikalavimų perleidimo sutartimi trečiasis asmuo perleido kasatoriui savo reikalavimus į ieškovą; trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) siųstose ieškovui (skolininkui) sąskaitose-faktūrose dėl apmokėjimo už atliktus rangos darbus nurodydavo,,maloniai pranešame, kad iš šios sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti AB,,Sampo bankui“. Toks pranešimas nurodytas ir 2008 m. birželio 18 d. sąskaitoje-faktūroje dėl 4 029 662,24 Lt apmokėjimo už 2008 m. gegužės mėnesį atliktus darbus. Sąskaitos-faktūros gavimą parašu patvirtino ieškovo direktorius A. M. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad šių įrašų sąskaitose-faktūrose nepakanka konstatuoti, jog ieškovas įstatymo nustatyta tvarka buvo informuotas apie kasatoriaus ir trečiojo asmens sudarytą sutartį, nes ieškovas iš pateiktos informacijos negalėjo neabejotinai suvokti apie reikalavimo perleidimą. Teismai nurodė, kad įrašas neinformatyvus, jame neįvardyta, kokio juridinio fakto pagrindu perleisti reikalavimai, be to, nėra nuorodos į atsakovo sąskaitą. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismų išvada neatitinka aptartų CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatų. Siekiant nustatyti, ar pranešimas apie reikalavimo perleidimą yra tinkamas, turi būti taikomas objektyvusis metodas, t. y. sprendžiama, ar pranešimas yra tiek informatyvus, kad skolininkas, kaip protingas asmuo, pagal pateiktą informaciją suvoktų, jog reikalavimas yra perleistas. Taikant šį metodą akivaizdu, kad ieškovo vadovas (verslu užsiimantis asmuo), priimdamas sąskaitas, įrašą apie reikalavimo perleidimą suprato pagal jo reikšmę ir dėl to jam nekilo abejonių, nes neprašė trečiojo asmens paaiškinti įrašo esmės. Be to, įstatyme nenustatyta, kad pranešime apie cesiją būtų nurodytas reikalavimo perleidimo pagrindas ir naujojo kreditoriaus sąskaita – pakanka informuoti skolininką, kad nurodytas pradinio kreditoriaus reikalavimas skolininkui yra perleistas naujajam kreditoriui.

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo. Pranešimas skolininkui apie reikalavimo perleidimą ne visada yra reikalavimas įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui. Toks pranešimas yra informacija apie reikalavimo perleidimo faktą, o naujojo kreditoriaus reikalavimas įvykdyti jam prievolę gali būti pateikiamas tiek kartu su pranešimu, tiek vėliau. Kiekvienu atveju naujasis kreditorius, pateikdamas reikalavimą skolininkui, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį (CK 6.109 straipsnio 7 dalis). Byloje nustatyta aplinkybė, kad trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) sąskaitose-faktūrose nurodydavo savo sąskaitą, pranešimo apie reikalavimo perleidimo faktą turiniui neturi teisinės reikšmės, nes, viena vertus, sąskaitose-faktūrose nurodyta sąskaita yra banke, kuriam perleistas reikalavimas, kita vertus, ieškovas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą, tačiau naujojo kreditoriaus reikalavimo ir reikalavimo perleidimo sutarties jam nebuvo pateikta, todėl, būdamas informuotas apie sąskaitoje- faktūroje nurodyto reikalavimo perleidimą, prievolę vykdė į toje pačioje sąskaitoje-faktūroje nurodytą sąskaitą. Byloje dalyvavę pradinis ir naujasis kreditoriai nurodė, kad nėra ginčo, jog pagal sąskaitas-faktūras, pateiktas iki 2008 m. birželio 18 d., patenkinti reikalavimai atiteko naujajam kreditoriui. Jeigu ieškovui būtų kilę abejonių, kam priklauso sąskaitoje-faktūroje nurodyti reikalavimai, jis turėjo teisę atsisakyti mokėti iki išsiaiškins dėl šio reikalavimo mokėti joje nurodytas sumas (CK 6.106 straipsnio 2 dalis).

Remdamasi aptartomis teisės normomis ir teismų nustatytomis aplinkybėmis, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai netinkamai kvalifikavo byloje nustatytas aplinkybes, t. y. netinkamai taikė CK 6.109 straipsnio 1 dalies normą byloje nustatytoms aplinkybėms. Sąskaitose-faktūrose įrašytas pranešimas, kad iš sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti kasatoriui, laikytinas tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą CK 6.109 straipsnio normos prasme ir nuo tokio pranešimo gavimo ieškovui tapo žinoma, kad sąskaitoje nurodytos sumos reikalavimas priklauso kasatoriui.

Dėl garantijos ir šalių atlikto priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB„ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; kt.).

Kadangi pirmiau konstatuota, kad 2008 m. birželio 18 d. sąskaitoje- faktūroje esantis įrašas laikytinas tinkamu pranešimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir ieškovo informavimas apie sąskaitoje nurodyto 4 029 662,24 Lt reikalavimo perleidimą kasatoriui atitiko CK 6.109 straipsnio nuostatas, tai išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas 2008 m. liepos 18 d. neturėjo teisės po pranešimo, jog trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) reikalavimo teisę į 4 029 662,24 Lt perleido kasatoriui (naujajam kreditoriui), įgyto reikalavimo įskaityti kaip priešpriešinio reikalavimo trečiajam asmeniui. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo 2008 m. liepos 18 d. atliktas priešpriešinio reikalavimo trečiajam asmeniui įskaitymas yra neteisėtas ir negali sukurti kasatoriui teisinių padarinių.

Išplėstinė teisėjų kolegija atmeta teismų procesiniuose sprendimuose ir ieškovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytą argumentą, kad kasatorius ar trečiasis asmuo byloje nepareiškė priešpriešinio reikalavimo dėl ieškovo atlikto 2008 m. liepos 18 d. įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, dėl to šio įskaitymo teisėtumas nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius ir trečiasis asmuo, atsikirsdami į ieškinio reikalavimus, teigė, jog apie reikalavimo perleidimą ieškovui buvo pranešta, todėl jis 2008 m. liepos 18 d. negalėjo įskaityti priešpriešinių reikalavimų trečiajam asmeniui, t. y. savo poziciją grindė tuo, kad ieškovo atliktas įskaitymas neteisėtas, todėl teismai, net ir nesant priešpriešinio kasatoriaus reikalavimo, turėjo tikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą ir spręsti, ar ieškovo atliktas įskaitymas teisėtas. Teismų nurodytas formalus proceso teisės normų aiškinimas būtų nesuderinamas su teisingumo nagrinėjamoje byloje įvykdymu. Toks aptartos proceso teisės normos aiškinimas papildo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Agaras“ v. K. V. firma-prekybos namai,,Transis“, bylos Nr. 3K-3-55/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-408/2008; kt.).

Išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama CK 6.93 straipsnyje nustatytus banko garantijos ypatumus, pažymi, kad šiai garantijos rūšiai taikomas paprastos garantijos taisyklės, nustatytos CK 6.90, 6.92 straipsniuose. Išskirtinis bankinės garantijos požymis yra besąlyginis garanto įsipareigojimas atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus. Tačiau CK 6.90, 6.93, 6.130, 6.31 straipsnių normose, reglamentuojančiose garantiją ir įskaitymą, nėra draudimo ir garantijos besąlygiškumo požymis nepašalina banko teisės atlikti įskaitymą, kai jis turi priešpriešinio reikalavimo teisę į skolininko, už kurį garantavo, kreditorių. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius, turėdamas reikalavimo teisę į skolininko, už kurį garantavo, kreditorių, gavęs tokio kreditoriaus reikalavimą vykdyti garantija prisiimtus įsipareigojimus, turi teisę atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008 m. liepos 8 d. pateikė kasatoriui reikalavimą sumokėti jam pagal 2006 m. lapkričio 9 d. išduotą trečiojo asmens darbų atlikimo užtikrinimo garantiją 5 000 000 Lt, t. y. nuo šio momento kasatoriui atsirado besąlyginė pareiga tenkinti kreditoriaus pagal garantiją reikalavimą. Byloje nustatyta ir tai, kad kasatorius, trečiajam asmeniui pranešus ieškovui apie reikalavimo perleidimą, nuo 2008 m. birželio 18 d. įgijo teisę reikalauti, jog ieškovas sumokėtų jam, kaip naujajam kreditoriui, perleistą 4 029 662,24 Lt sumą. Taigi nuo reikalavimo teisės pagal garantiją tarp ieškovo ir kasatoriaus atsiradimo susiklostė priešpriešiniai jų teisių ir pareigų teisiniai santykiai: ieškovas tapo kasatoriaus skolininku ir kreditoriumi, o kasatorius – ieškovo skolininku ir kreditoriumi. Nors kiekvieno jų reikalavimai kito asmens atžvilgiu kilo iš skirtingų susitarimų, tačiau abiejų jų reikalavimai yra apibrėžti, vienarūšiai, galiojantys ir vykdytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; kt.), todėl kasatorius turėjo teisę 2008 m. liepos 21 d. vienašaliu pareiškimu ieškovui, kartu pateikdamas 2006 m. spalio 30 d. reikalavimų perleidimo sutartį, įskaityti turimą ieškovui 4 029 662,24 Lt reikalavimą į šio reikalaujamą 5 000 000 Lt sumą.

Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiau aptartais motyvais konstatavo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė reikalavimo perleidimą ir pranešimą apie jį, taip pat priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl netinkamai kvalifikavo bylos dalyvių teisinius santykius, ir, nesant teisinio pagrindo, tenkino ieškinį. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija, pripažindama kasacinio skundo argumentus dėl reikalavimo perleidimo ir pranešimo apie jį pagrįstais, pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl netinkamo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo naikina ir priima naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimas yra įvykdytas, tačiau, neturėdama visų duomenų apie sprendimo įvykdymą, nesprendžia sprendimo vykdymo atgręžimo klausimo (CPK 762 straipsnis). Todėl, iki bus išspręstas ir įvykdytas sprendimo vykdymo atgręžimas, išplėstinė teisėjų kolegija palieka galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kadangi kasacinis teismas priima naują sprendimą, tai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atmetus ieškinį, kasatoriaus patirtos bylinėjimosi išlaidos ir valstybės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos iš ieškovo.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš kasatoriaus ieškovo UAB,,Žaliasis tiltas“ naudai buvo išieškota 30 000 Lt žyminio mokesčio ir 4500 Lt atstovavimo išlaidų bei 21,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Šios išlaidos priteistinos kasatoriui iš ieškovo.

Už apeliacinį skundą kasatorius sumokėjo 38 460 Lt, todėl ši suma išieškotina kasatoriaus naudai iš ieškovo. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi iš kasatoriaus ieškovo naudai buvo priteista ir išieškota 1500 Lt atstovavimo išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš ieškovo kasatoriaus naudai.

Už kasacinį skundą kasatorius sumokėjo 39 240 Lt žyminio mokesčio, todėl ši suma jam priteistina iš ieškovo. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 71,90 Lt. Jos iš ieškovo priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Pagal byloje pateiktus duomenis kasatorius pirmosios instancijos teisme patyrė 23 930,61 Lt atstovavimo išlaidų, apeliacinės instancijos teisme – 31 972,98 Lt, kasacinės instancijos teisme – 28 730,73 Lt (iš viso 84 634,32 Lt). Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, advokato teikiamų kasatoriui teisinių paslaugų pastovumą, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kasatoriaus išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimą į ieškinį ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, kasacinio skundo parengimą atlyginimas mažintinas iki 10 000 Lt (4500 Lt pirmosios instancijos teisme, 3000 Lt apeliacinės instancijos teisme, 2500 Lt kasacinės instancijos teisme).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB,,Žaliasis tiltas“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir lėšų priteisimo atmesti.

Palikti galioti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. sausio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki bus išspręstas ir įvykdytas sprendimo vykdymo atgręžimas.

Priteisti iš ieškovo UAB,,Žaliasis tiltas“ (j. a. k.121405946) atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (j. a. k. 301694694), naudai 113 721,65 Lt (vieną šimtą trylika tūkstančių septynis šimtus dvidešimt vieną litą 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB,,Žaliasis tiltas“ (j. a. k.121405946) į valstybės biudžetą 71,90 Lt (septyniasdešimt vieną litą 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB,,Žaliasis tiltas“ (j. a. k.121405946) atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (j. a. k. 301694694), naudai 10 000 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Egidijus Baranauskas

Birutė Janavičiūtė

Česlovas Jokūbauskas

Algis Norkūnas

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas