E. B. pagal BK 22 str., 182 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-240-788/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35524-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.4.4.2; 1.1.4.5.1; 1.1.8.10.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. (E. B.) gynėjo advokato Lino Belevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas pasikėsinant užvaldyti UAB „iDeal LT“ turtą) laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pakeista bausme (laisvės atėmimas dvejiems metams ir 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pakeista bausme (80 MGL (3012,8 Eur) dydžio bauda), ir E. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir 130 MGL (4895,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeista bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pakeista iš dalies ar visiškai atliktos bausmės su visais juose nurodytais įskaitymais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką E. B. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 5 d. nuosprendžiu nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestas.

Šiais nuosprendžiais taip pat nuteisti G. B., R. P., D. Č., D. K., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su D. K., turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą – UAB „iDeal LT“ turtą – mobiliojo ryšio telefonus, iš anksto žinodami, kad atsiradusios turtinės prievolės iš sudarytos sutarties dėl mobiliojo ryšio telefonų įgijimo nebus vykdomos ir kad už paimtus mobiliojo ryšio telefonus nebus sumokėta, D. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, 2018 m. rugpjūčio 1 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, naudojantis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu [email protected] ir melagingai prisistačius UAB „Vičiūnai“ komercijos direktoriaus pavaduotoju A. G., taip suklaidinus UAB „iDeal LT“ darbuotoją, piktnaudžiaujant pasitikėjimu, 2018 m. rugpjūčio 2 d. pasikėsino įgyti 16 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „iPhone X 256“, bendros 20 771,68 Eur vertės, kuriuos UAB „Venipak“ kurjeris turėjo pristatyti adresu: Daugavpils, (duomenys neskelbtini). Po to ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis D. K. susisiekė su E. B. ir nurodė organizuoti 16 vnt. mobiliojo ryšio telefonų paėmimą. Nustačius, kad UAB „Vičiūnai“ užsakymo dėl 16 vnt. mobiliojo ryšio telefonų neteikė, UAB „iDeal LT“ siuntos vykdymą sustabdė, o apie nusikalstamą veiką nieko nežinojęs A. C. (E. B. prašymu atvykęs pasiimti telefonų) buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taip E. B. kartu su D. K. pasikėsino apgaule užvaldyti svetimą – UAB „iDeal LT“ didelės – 20 771,68 Eur vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas advokatas L. Belevičius prašo pakeisti teismų nuosprendžius bei E. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; pašalinti nuosprendžiuose nurodytą E. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupe; iš naujo paskirti E. B. bausmę, įvertinant, jog jis veikė kaip padėjėjas ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių; pakeisti teismų nuosprendžius ir E. B. už nusikaltimą, nurodytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pakeista bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pakeista bausme. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai netinkamai įvertino ir kvalifikavo E. B. nusikalstamus veiksmus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jį pripažino sukčiavimo bendravykdžiu. Taip pat pirmosios instancijos teismas, skirdamas galutinę bausmę E. B., pažeidė baudžiamojo įstatymo bendrojoje dalyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė ir neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

2.2. Teismo sprendimas pripažinti E. B. sukčiavimo bendravykdžiu nėra teisiškai pagrįstas, kadangi savo veiksmais E. B. nerealizavo nė vieno jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, objektyviojo požymio. Šios bylos įrodymų visetas vienareikšmiškai patvirtina, kad E. B. vaidmuo darant jam inkriminuotą nusikaltimą buvo antraeilis, t. y. jis neorganizavo šio nusikaltimo, neparengė nusikalstamos veikos plano, veikai nevadovavo, nesinaudojo specialiai nusikalstamai veikai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu, melagingai neprisistatinėjo kitu asmeniu UAB „iDeal LT“ darbuotojui ir jokiais kitais būdais nesiekė suklaidinti šios bendrovės darbuotojų, nepiktnaudžiavo UAB „iDeal LT“ darbuotojų pasitikėjimu, todėl kaip bendrininkas jis negali būti laikomas nusikaltimo vykdytoju. E. B. atliko veiką, kuri galėtų būti kvalifikuojama kaip padėjėjo veiksmai; jo veiksmai apsiribojo išankstiniu pažadu vykdytojui D. K. paimti iš kurjerio mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos D. K. apgaule jau buvo įgijęs iš UAB „iDeal LT“. Taigi, apgaulė prieš turto savininką jau buvo panaudota, jo valia perduoti turtą jau buvo paveikta, turto savininkas turtą jau buvo perdavęs pašto tarnybai – jau buvo praradęs turtą ir jo nebeturėjo savo dispozicijoje, t. y. visi objektyvieji sukčiavimo sudėties požymiai jau buvo realizuoti D. K. veiksmais dar iki tol, kol savo veiksmus turėjo atlikti E. B.. Turto paėmimas iš kurjerio yra techninio pobūdžio antraeilis veiksmas, nes tokį veiksmą atliekantis asmuo neturi jokio santykio su turto savininku ir nedaro įtakos jo valiai perduoti turtą. Tokiais veiksmais E. B. tik padėjo nusikaltimo vykdytojui D. K. daryti nusikaltimą, t. y. jo veiksmai kvalifikuotini su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį.

2.3. D. K. susisiekus su E. B. dėl 16 vnt. mobiliojo ryšio telefonų paėmimo iš kurjerio organizavimo, D. K. daromas sukčiavimas iš esmės jau buvo baigtas, nes šis, naudodamasis specialiai nusikalstamai veiklai vykdyti sukurtu elektroniniu paštu ir melagingai prisistatęs UAB „Vičiūnai“ komercijos direktoriaus pavaduotoju, jau buvo suklaidinęs UAB „iDeal LT“ darbuotojus, kurie patvirtino užsakymą ir mobiliojo ryšio telefonai jau buvo išsiųsti gavėjui. Tokiais savo veiksmais, panaudodamas apgaulę, D. K. visiškai realizavo visus BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymius. Bendrininkų D. K. ir E. B. tarpusavio susitarimas, kurį skundžiamuose sprendimuose akcentavo žemesnės instancijos teismai, apėmė tik mobiliojo ryšio telefonų paėmimą, t. y. konkrečius pagalbinius veiksmus, kuriais E. B. sudarė sąlygas D. K. pasiekti nusikalstamus tikslus. Tai atitinka ne tik BK 24 straipsnio 6 dalies nuostatas, bet ir jų aiškinimą teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-657/2012, 2K-7-70-895/2018, 2K-77-648/2021 ir kt.). Organizuodamas mobiliojo ryšio telefonų paėmimą, E. B. nerealizavo nė vieno BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymio. E. B. veiksmai buvo nukreipti į pagalbą nusikalstamos veikos vykdytojui D. K., o ne į savarankiškų nusikalstamos veikos sudėties požymių realizavimą. E. B. veiksmai nebuvo esminiai siekiant apgaule užvaldyti svetimą didelės vertės turtą. D. K. būtų galėjęs įgyvendinti savo nusikalstamus tikslus pasitelkdamas bet kurį kitą asmenį – padėjėją. Taigi, E. B. šioje veikoje dalyvavo ne kaip bendravykdis, o kaip padėjėjas.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma E. B. apeliaciniame skunde, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos. Nuosprendžio dalyje, kuria atmestas E. B. apeliacinis skundas, teismas dėl bendrininkavimo formos neatsakė (nuosprendžio 21 lapas, 44 punktas), šį argumentą tik paviršutiniškai paminėjo skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau jo net nepaminėjo nuosprendžio motyvuose.

2.5. Netinkamas bendrininkavimo formos, bendrininkų rūšies nustatymas turi įtakos ir bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimui. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 58 straipsnio 1 dalimi, padėjėjo baudžiamoji atsakomybė paprastai vertintina švelniau nei nusikalstamos veikos vykdytojo. Šiuo atveju nustačius, kad D. K. ir E. B. bendrininkavo kaip vykdytojas ir padėjėjas, kad E. B. nebuvo nusikaltimo vykdytojas, nebegalima konstatuoti, kad sukčiavimas buvo padarytas veikiant bendrininkų grupe, ir atsiranda pagrindas šalinti žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sušvelninti E. B. paskirtą bausmę arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti E. B. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

2.6. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pakeista bausme (laisvės atėmimas dvejiems metams ir 50 MGL (1883,00 Eur) dydžio bauda) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pakeista bausme (80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda), ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir 130 MGL (4895,80 Eur) dydžio bauda. Tokiu būdu E. B. ankstesniais teismų sprendimais paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė padvigubėjo ir prie jos prisidėjo 130 MGL (4895,80 Eur) dydžio bauda. Teismai, įvertinę visas aplinkybes, nelaikė E. B. tiek pavojingu visuomenei, kad už ankstesnes nusikalstamas veikas jam būtų reikėję skirti tokią griežtą bausmę, kas iš esmės buvo padaryta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, kurio skundžiama dalis buvo palikta galioti ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nenurodė jokių įtikinamų ir pagrįstų motyvų, kodėl skirtingais nuosprendžiais E. B. paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu. Proceso dalyviams turi būti aišku, dėl kokių priežasčių, kokiais motyvais vadovaudamasis teismas nusprendė parinkti dalinį ar visišką bausmių sudėjimo būdą, jei pasirinktas dalinis bausmių sudėjimo būdas – kokios bausmės dalys ir dėl kokių motyvų yra pridedamos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasirinko patį nepalankiausią nuteistajam E. B. bausmių bendrinimo būdą, tačiau nepateikė jokių įtikinamų ir pakankamų motyvų, kodėl nuteistojo teisinė padėtis yra sunkinama maksimalia galima apimtimi. Taip buvo nesilaikyta teismų praktikos dėl bausmių skyrimo ir pareigos motyvuoti savo sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-578/2012) ir kartu pažeisti teismo procesinių sprendimų kokybės standartai. Šioje byloje objektyviai neegzistuoja aplinkybės, dėl kurių skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės turėtų būti sudedamos visiškai, o ne iš dalies. Nei E. B. asmenybė, nei nusikaltimas, už kurio padarymą jis nuteistas, negali būti apibūdinami kaip išskirtinai pavojingi ir reikalaujantys jį įkalinti maksimaliai ilgam laikui. Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas taip pat neištaisė ir nenurodė apskritai jokių motyvų dėl bausmių subendrinimo būdo parinkimo.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Baudžiamosios bylos medžiaga ir surinktų įrodymų išsamus nagrinėjimas bei vertinimas skundžiamuosiuose teismų sprendimuose paneigia kasaciniame skunde išdėstytus motyvus dėl jų pakeitimo. Nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad nuteistasis E. B. savo veiksmais nerealizavo nė vienos iš alternatyviųjų veikų (formų), kuriomis įprastai pasireiškia sukčiavimas, kad, nuteistajam D. K. susisiekus su E. B. dėl 16 mobiliojo ryšio telefonų paėmimo iš kurjerio organizavimo, D. K. daromas sukčiavimas iš esmės jau buvo baigtas, o nuteistojo E. B. veika galėtų būti kvalifikuojama kaip padėjėjo veiksmai.

3.2. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos – apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Šios aplinkybės patvirtina sukčiavimo baigtumo momentą. Taigi nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514/2014). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl faktinių bylos aplinkybių ir jas vertindamas, nenukrypo nuo teismų praktikos, nepadarė netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis E. B. įvykdė sukčiavimą bendrininkų grupe. Teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis E. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tai yra jis ieškojo asmenų, kurie galėtų priimti siuntą savo vardu, vėliau vyko jos paimti, tačiau dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių buvo sulaikytas, tai yra jis reikšmingai prisidėjo prie bendro nusikalstamo tikslo ir norėjo jį pasiekti. Jis turėjo ir galėjo suvokti savo elgesio nusikalstamus ketinimus, t. y. apklaustas teisme nurodė, kad suprato, jog kažkas yra negerai, tačiau savo veiksmais nusikalstamos veikos realizavimui pritarė, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jis padarė nusikalstamą veiką prieš UAB „iDeal LT“. Nurodytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pagrįstai kvalifikuoti nuteistojo E. B. veiksmus kaip vieno iš vykdytojų, kuris turėjo realizuoti antrą sukčiavimo veiką, t. y. svetimo turto įgijimą. Tai taip pat paneigia kasacinio skundo teiginį, kad nuteistojo E. B. apeliacinį skundą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas motyvuotai neatsakė į vieną iš esminių apelianto argumentų dėl bendrininkavimo su D. K..

3.3. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismai nenurodė jokių įtikinamų ir pagrįstų motyvų, kodėl skirtingais nuosprendžiais E. B. paskirtas bausmes nuspręsta subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, yra kasatoriaus subjektyvi nuomonė. Pirmosios instancijos teismas nuteistąjį E. B. vertino kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro (teisiamas septintą kartą už analogiškus nusikaltimus – sukčiavimus), nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi dorai ir sąžiningai, yra linkęs nusikalsti. Vertinant nuteistojo asmenybę, nustatyta, kad jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas septintą kartą. Nors nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė iki ankstesnių nuosprendžių priėmimo, tačiau nusikalstamas veikas E. B. vykdė sistemingai, tai buvo tapę jo pragyvenimo šaltiniu. E. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė su bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs bausmei individualizuoti reikšmės turinčias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalis nustato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi, paskyrimas nuteistajam E. B. bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, reikštų švelnesnės nei nuteistajam inkriminuoto straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės skyrimą. Už nuteistiesiems inkriminuotas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį, nei BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Dar labiau mažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes nėra pagrindo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo E. B. gynėjo advokato L. Belevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl asmens pripažinimo pasikėsinimo sukčiauti bendravykdžiu

5. Kasacinio skundo argumentai dėl nuteistojo E. B. nepagrįsto pripažinimo sukčiavimo bendravykdžiu atmestini. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi tais atvejais, kai tik vienas bendrininkas atliko vykdytojo vaidmenį, o kiti atliko organizatoriaus, kurstytojo ar padėjėjo vaidmenis, bendrininkų grupės aplinkybė neinkriminuotina. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu). Šiame kontekste pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-52-511/2019, 2K-278-303/2020, 2K-51-788/2022 ir kt.).

6. Sukčiavimo nusikalstamos veikos sudėties (BK 182 straipsnis) objektyviuosius požymius sudaro svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nors apgaulę prieš UAB „iDeal LT“ darbuotojus panaudojo D. K., tačiau pagal bendrininkų susitarimą užvaldyti svetimą turtą, t. y. kurjerio atvežtus mobiliojo ryšio telefonus, buvo patikėta būtent E. B., kuris šiam tikslui pasitelkė be kaltės veikiantį A. C.. Pagal nusikalstamos veikos planą minėti telefonai vėliau turėjo būti perduoti E. B.. Užvaldyti telefonų nepavyko, nes A. C. buvo sulaikytas atvykęs jų atsiimti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad E. B. vaidmuo nebaigtoje nusikalstamoje veikoje buvo svetimo turto užvaldymas – jo paėmimas iš suklaidintų asmenų. Tokie veiksmai, jei juos pavyktų padaryti, neabejotinai atitiktų sukčiavimo objektyviojo požymio (svetimo turto užvaldymo) realizavimą, jie teisingai teismų teisiškai įvertinti kaip sukčiavimo objektyviojo požymio (svetimo turto užvaldymo) realizavimas, o tai atitinka teisinę bendravykdymo koncepciją. Tai, kad sukčiavimo nepavyko pabaigti ir jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, neprieštarauja išvadai, kad E. B. veikė kaip pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką bendravykdis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismai, pripažindami, kad E. B. ir D. K. veikė bendrininkų grupe, įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl bausmių bendrinimo

7. Bendrindamas bausmes BK 63 straipsnio pagrindu, teismas gali taikyti bausmių apėmimo, visiško ar dalinio jų sudėjimo būdus. Kalbant apie bausmių sudėjimą, baudžiamasis įstatymas palieka teismo diskrecijai spręsti, kurį būdą taikyti – visiško ar dalinio sudėjimo.

8. Nors teismas tiesiogiai nuosprendyje nepasisakė, kodėl BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bendrindamas E. B. paskirtas bausmes taiko visiško bausmių sudėjimo būdą, tačiau atsakymas į šį klausimą išplaukia iš teismo pateikto nuteistojo E. B. asmenybės vertinimo. Antai teismas nurodė, kad E. B. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, šįkart teisiamas septintą kartą už analogiškus nusikaltimus – sukčiavimus, nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi dorai ir sąžiningai, yra linkęs nusikalsti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismas, šiuo atveju taikydamas visiško bausmių sudėjimo būdą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinio skundo argumentai, kad E. B. paskirta galutinė bausmė akivaizdžiai pažeidžia teisingumo principą ir yra neproporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui bei nuteistojo asmenybei, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko.

Dėl pagrindo taikyti naujai priimtą teisinę padėtį lengvinantį baudžiamąjį įstatymą

9. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis E. B. pripažintas kaltu pasikėsinęs užvaldyti svetimą 20 771,68 Eur vertės turtą apgaule. Pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 2 dalis, 190 straipsnio 1 dalis) už didelės vertės (kai ji viršija 250 MGL dydžio sumą) sukčiavimą maksimali bausmė buvo aštuoneri metai laisvės atėmimo, todėl ši veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Tačiau, pagal šiuo metu galiojančias BK 182 straipsnio 2 dalies ir 190 straipsnio 1 dalies redakcijas (2023 m. balandžio 27 d.) už minėtos didelės vertės (kai ji viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos) sukčiavimą nustatyta maksimali šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl ši veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Taigi, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, naujos redakcijos BK 182 straipsnio 2 dalis ir 190 straipsnio 1 dalis pripažintini nuteistojo E. B. teisinę padėtį lengvinančiomis baudžiamojo įstatymo normomis, turinčiomis grįžtamąją galią.

10. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas perkvalifikuoti nuteistojo E. B. nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalies 2023 m. balandžio 27 d. redakciją ir skirti jam bausmę pagal šioje normoje nurodytą sankciją, taip pat atsižvelgiant į pasikeitusią nusikalstamos veikos kategoriją. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, atsižvelgiant į teismų aptartas aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pavojingumą ir nuteistojo E. B. asmenybę, šiam nuteistajam skirtinas vienerių metų laisvės atėmimas. Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ši bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pakeista bausme, taip pat su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pakeista bausme.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 5 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, E. B. (E. B.) nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija), perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. redakcija) ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pakeista bausme (laisvės atėmimu dvejiems metams ir 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pakeista bausme (80 MGL (3012,8 Eur) dydžio bauda) ir E. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir 130 MGL (4895,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu, visiškai ar iš dalies atliktas bausmes su visais teismų nuosprendžiuose nurodytais įskaitymais.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką E. B. įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d.

Kitą teismų nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas

Olegas Fedosiukas