V. T. pagal BK 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-225-788/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17115-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.7.4.1; 2.4.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės Granskienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. ir jo gynėjos advokatės Vaivos Grižaitės kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl traktoriaus „T-40“) 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 228(1) straipsnį (dėl traktoriaus „T-40“) 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl ekskavatoriaus „Boreks“) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda;

pagal 228(1) straipsnį (dėl ekskavatoriaus „Boreks“) 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta 12 500 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 681 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams atimta teisė dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybių ar valstybės įmonėse ar savivaldybių bei valstybės kontroliuojamuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse.

Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo V. T. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinis skundas atmestas.

Šiais nuosprendžiais taip pat nuteistas D. E., o A. E. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje:

1.1. V. T. pagal BK 228(1) straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, dirbdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiuoju specialistu, remiantis 2019 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-44, būdamas karjeros valstybės tarnautojas, privalėdamas tvarkyti traktorių ir kitos žemės ūkio technikos registrą ir atlikti jų technines apžiūras tam, kad būtų vykdomos Žemės ūkio skyriui priskirtos funkcijos, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi priešingai tarnybai interesams, kartu su D. E. turėdami bendrą tikslą legalizuoti UAB „Š“ 2018 m. lapkričio 28 d. nurašytą ratinį ekskavatorių „Boreks“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini)), ne vėliau kaip 2019 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) mieste, D. E. prašymu pagamino netikrą dokumentą – 2019 m. kovo 26 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. kompiuteriu užpildė traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartį, joje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad S. K. parduoda ratinį traktorių „MTZ Belarus-82“ (tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) B. E. už 2500 Eur sumą, ir pardavėjo S. K. bei pirkėjos B. E. vietose savo ranka pasirašė išgalvotais parašais, vėliau šio pagaminto netikro dokumento pagrindu pagamino 2019 m. kovo 26 d. registravimo prašymą, t. y. kompiuteriu užpildė registravimo prašymą, jame įrašė tikrovės neatitinkančią ir su 2019 m. kovo 26 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytais duomenimis nesutampančią informaciją apie tai, kad B. E. prašo įregistruoti ratinį traktorių „MTZ Belarus-82“ (tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), V. T. pasirašė registruojančio asmens savivaldybės darbuotojo parašo vietoje ir pateikė pasirašyti D. E. jo žmonos B. E. vardu, o šis pasirašė išgalvotu parašu (2019 m. kovo 26 d. traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti ratinio traktoriaus identifikaciniai duomenys nesutampa su 2019 m. kovo 26 d. prašyme dėl registro duomenų pakeitimo nurodytais ratinio traktoriaus identifikaciniais duomenimis); V. T., žinodamas, kad S. K. traktoriaus „MTZ Belarus-82“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepardavė ir jokių įsigijimo dokumentų D. E. neturi, atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre, panaudodamas suklastotus dokumentus, UAB „Š“ 2018 m. lapkričio 28 d. nurašytą ratinį ekskavatorių „Boreks 2628“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini)) B. E. vardu neteisėtai, fiktyviai įregistravo kaip S. K. priklausantį ratinį traktorių „MTZ Belarus-82“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre (toliau – ir Registras) ir išdavė naują valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) bei naują tapatumo numerį – (duomenys neskelbtini), taip pat išdavė registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip sudarė sąlygas D. E. neteisėtai legalizuoti UAB „Š“ 2018 m. lapkričio 28 d. nurašytą ratinį ekskavatorių.

1.2. V. T. pagal BK 228(1) straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi priešingai tarnybai interesams, A. E.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. T. ir jo gynėja advokatė V. Grižaitė prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų priimtus nuosprendžius, panaikinti šių nuosprendžių dalis, kuriomis V. T. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir BK 228(1) straipsnį (dvi veikos). Kasatoriai skunde nurodo:

2.1. Nuosprendžiai buvo priimti padarius esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus, kurie lėmė, kad netinkamai (nesant privalomų sudėties elementų) buvo pritaikytos BK 300 straipsnio 1 dalies ir 228(1) straipsnio nuostatos. Išvadą dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimo V. T. veiksmuose teismai grindė tik netiesioginiu įrodymu, nors buvo įmanoma imtis papildomų priemonių, kurios būtų padėjusios objektyviai atskleisti bylai reikšmingas aplinkybes dėl byloje inkriminuoto dokumento suklastojimo. Toks teismo neveikimas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikomas esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimu. Teismai pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalį, nes nesivadovavo baudžiamosiose bylose taikomu įrodinėjimo standartu, kad turi būti pašalinamos bet kokios pagrįstos abejonės dėl kaltinamojo nekaltumo. Toks standartas šioje byloje turėjo būti taikomas aukštesniu laipsniu, atsižvelgiant į tai, kad byloje visos V. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo grindžiamos tik netiesioginiais įrodymais. Taip teismai pažeidė principą, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo), ir nenustatė objektyvios tiesos byloje. Šie pažeidimai yra esminiai, nes jie nulėmė išvadą, kad V. T. yra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, t. y. netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

2.2. Netinkamas BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymas pasireiškė tuo, kad nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Darydami išvadą, kad V. T. suklastojo 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, teismai nesirėmė jokiais tiesioginiais įrodymais, nes jokių tiesioginių įrodymų, kad V. T. kompiuteriu užpildė nurodytą pirkimo–pardavimo sutartį bei ją savo ranka pasirašė išgalvotais parašais už pirkėją ir pardavėją, byloje nėra – tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas (nuosprendžio 21 pastraipa), o netiesioginiai įrodymai, kuriais teismai grindė V. T. inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra situaciniai ir epizodiški, tarpusavyje nėra sujungti nuoseklia, logiška grandine, kuri yra būtina sąlyga apkaltinamajam nuosprendžiui, grindžiamam vien tik netiesioginiais įrodymais, priimti.

2.3. Išvadą, kad V. T. suklastojo 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, teismai padarė tik remdamiesi vieninteliu netiesioginiu įrodymu – kito nuteistojo byloje D. E. parodymais (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 52 pastraipa, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 20 pastraipa). Teismai D. E. parodymus laikė besąlygiškai patikimais, tai argumentuodami tuo, kad D. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 52 pastraipa, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 20 pastraipa). Tačiau tokia teismų išvada tik parodo, kad teismai byloje esančius įrodymus vertino vienpusiškai, paviršutiniškai ir nepašalino spragų, nes bylos medžiagoje yra aiškių D. E. parodymų prieštaravimų.

2.4. D. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad jis 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties už sutuoktinę nepasirašė, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad „nuteistasis D. E. pripažįsta, jog už sutuoktinę pasirašė traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartyje“ (nuosprendžio 14 punktas). Taigi, pačiuose nuosprendžiuose yra fiksuota prieštaringa D. E. pozicija. Ikiteisminio tyrimo metu vykdytose apklausose D. E. teigė, jog „už tai, kad V. T. man sutvarkė traktoriaus dokumentus, aš jam papildomai nieko nemokėjau“ (iš 2020 m. gegužės 6 d. apklausos protokolo). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis pakeitė savo poziciją ir pradėjo teigti, kad „V. T. be jokių dokumentų, be registracijos mokesčio sumokėjo 300 eurų“ (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 57 pastraipa).

2.5. Šie pavyzdžiai patvirtina, kad teismai, darydami išvadą apie D. E. parodymų nuoseklumą, tinkamai neįvertino ikiteisminio tyrimo medžiagos ir byloje esančių įrodymų, jų patikimumo ir šališko pobūdžio. Teismai tokių D. E. parodymų netikrino jokiomis kitomis priemonėmis, kurios būtų užtikrinusios objektyvų aplinkybių nustatymą. Išvadą, kad tarp nuteistųjų V. T., D. E. ir A. E. buvo susitarimas daryti nusikalstamas veikas kartu, teismai padarė remdamiesi D. E. pokalbio telefonu, vykusio D. E. jau žinant apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, turiniu. Taigi, šias išvadas teismai padarė remdamiesi tik duomenimis, kurių šaltinis – toje pačioje byloje teisiamas ir dėl to bylos baigtimi suinteresuotas asmuo – D. E..

2.6. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose nurodoma, kad yra didelis pavojus, jog toje pačioje byloje kartu kaltinamo asmens parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui.

2.7. Byloje nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės: kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje (52 pastraipa), išsamesni tyrimai dėl 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties parašų autentiškumo nebuvo atlikti. Teksto surašymas kompiuteriu bei parašo padėjimas ranka, t. y. visi veiksmai, kurie buvo inkriminuoti V. T. kaip 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties klastojimo veiksmai, yra objektyvios tikrovės reiškiniai, paliekantys objektyvius pėdsakus realybėje, kurie nesudėtingai gali būti atsekti baudžiamojo proceso priemonėmis (pvz., rašysenos ekspertize, kompiuterio patikra ir pan.). Tokių tyrimo veiksmų atlikimas baudžiamajame procese galėjo iš esmės pakeisti išvadas dėl esminių bylos aplinkybių, tad egzistuoja protinga ir pagrįsta tikimybė, kad 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ir pasirašė už pirkėją ir pardavėją ne V. T.. Byloje nebuvo atlikti jokie rašysenos tyrimai, patvirtinantys, kad būtent V. T. savo ranka pasirašė pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėjo ir pardavėjo vardu, taip pat nebuvo atliktas joks V. T. naudojamo tarnybinio ar kokio nors kito jo naudojamo ar turimo kompiuterio tyrimas, kuris objektyviai patvirtintų arba paneigtų teismų konstatuotą išvadą, kad būtent V. T. kompiuteriu parengė 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį.

2.8. Taigi, teismų išvados, kad V. T. kompiuteriu užpildė 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei ją savo ranka pasirašė ir kad V. T. veikė kartu (bendrininkaudamas) su D. E. ir A. E., yra formalios, grindžiamos subjektyviais suinteresuoto ir šališko asmens (kito nuteistojo) parodymais, kurių nepatvirtina (nei tiesiogiai, nei netiesiogiai) jokie kiti bylos įrodymai, todėl byloje nebuvo panaikintas tokių įrodymų subjektyvumo bei šališkumo pavojus. Tai vertintina kaip esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, nes jis nulėmė neteisėtą V. T. veiksmų kvalifikaciją pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei 228(1) straipsnį.

2.9. BPK 20 straipsnio 5 dalies netinkamas taikymas pasireiškė ir tuo, kad teismai nuosprendžiuose nesivadovavo netiesioginių įrodymų vertinimo taisyklėmis. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad V. T. atliko kokius nors 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties klastojimo veiksmus. Byloje nėra įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių, kad ši pirkimo–pardavimo sutartis būtų buvusi pagaminta V. T. naudojamu tarnybiniu ar kokiu nors kitu jo naudojamu ar turimu kompiuteriu. Taip pat nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad V. T. būtų savo ranka pasirašęs už pardavėją S. K. ar pirkėją B. E.. Byloje nėra ir jokių tiesioginių įrodymų, kad V. T. žinojo, jog A. E. jam pateikta 2019 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra suklastota. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Teismų išvados dėl V. T. kaltės suklastojus 2019 m. kovo 26 d. sutartį grindžiamos tik D. E. teiginiais, todėl nėra pagrindo kalbėti apie netiesioginių įrodymų grandinę, nes vienas netiesioginis įrodymas jos sudaryti negali. Analogiška situacija yra ir dėl teismų išvados, kad V. T. žinojo (tiesioginė tyčia) apie 2019 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimą, ši išvada yra grindžiama tik vieninteliu netiesioginiu įrodymu – 2018 m. gruodžio 18 d. įvykdyta duomenų apie ekskavatorių „Boreks 2628“ ir traktorių „Lipecko TG (LTZ) T40“ peržiūra Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Taigi bylą nagrinėję teismai nuosprendžiuose nesudarė vientisos, logiškos ir nuoseklios įrodymų grandinės, kuri leistų jiems daryti pagrįstas ir abejonių nekeliančias išvadas dėl V. T. kaltės.

2.10. BPK 44 straipsnio 6 dalį ir įrodinėjimo baudžiamajame procese standartą aiškinanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra pažymėjusi, kad baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad liko nepašalintų abejonių dėl V. T. inkriminuotų nusikalstamų veikų esminių aplinkybių.

2.11. Nuosprendžiuose V. T. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnį tuo pagrindu, kad jis neva kompiuteriu užpildė 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį tikrove neatitinkančia informacija ir savo ranka ją pasirašė išgalvotais parašais už pirkėją B. E. ir pardavėją. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (14 punktas) konstatuota, kad nuteistasis D. E. pripažįsta, jog už sutuoktinę pasirašė traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartyje. Taigi, byloje akivaizdžiai buvo nepanaikinta abejonė, kas pasirašė 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį B. E., kaip pirkėjos, vardu, o tai buvo esminė aplinkybė inkriminuojant BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką V. T..

2.12. Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagamino A. E. (jis dėl šių veiksmų prisipažino). Bylą nagrinėję teismai neįvertino tos aplinkybės, kad 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagaminimas yra inkriminuotas V. T., yra identiška A. E. pagamintai sutarčiai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad abi sutartis rengė (pagamino) tas pats asmuo (galimai A. E.). Taigi, byloje akivaizdžiai buvo nepaneigta abejonė dėl 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagaminusio asmens tapatybės, o tai buvo esminė aplinkybė inkriminuojant BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką V. T..

2.13. Byloje aplinkybė, kad V. T. žinojo apie 2019 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2018 m. gruodžio 18 d. įgaliojimo suklastojimą, yra grindžiama vien tik netiesiogine aplinkybe, kad 2018 m. gruodžio 18 d., tą pačią dieną, kai A. E. buvo išduotas UAB „Š“ įgaliojimas išregistruoti nurašytus ekskavatorių „Boreks 2628“ ir traktorių „T-40AM“, V. T. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre peržiūrėjo duomenis apie ratinį ekskavatorių „Boreks 2628“ ir traktorių „Lipecko TG (LTZ) T40“. Vien duomenų Registre tikrinimo faktas pats savaime negali būti laikomas neginčijamai patvirtinančiu V. T. kaltę (tiesioginę tyčią), t. y. žinojimą apie 2019 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2018 m. gruodžio 18 d. įgaliojimo suklastojimą, – tai yra fragmentiškas epizodas ir jis galėtų būti vertinamas tik kaip prielaida, bet ne neabejotinas kaltės įrodymas.

2.14. Nuosprendyje taip pat yra palikta abejonių dėl 2018 m. gruodžio 18 d. įgaliojimo pateikimo V. T., nors šią aplinkybę teismas vertino kaip V. T. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties elementą. Aprašant A. E. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtį nurodyta, kad jis suklastojo ir V. T. pateikė įgaliojimą. Tačiau, aprašant V. T. inkriminuojamas veikas, nuosprendyje nurodyta, kad įgaliojimas jam nebuvo pateiktas ir tai sudaro vieną iš jo nusikalstamos veikos sudėties elementų (nuosprendžio 60 punktas).

2.15. Bylą nagrinėję teismai liko nepašalinę abejonės dėl esminių bylos aplinkybių – kas pagamino ir pasirašė 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei ar V. T. žinojo apie 2019 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir kartu su ja pateikto 2018 m. gruodžio 18 d. įgaliojimo suklastojimo faktus. Teismai nuosprendžiuose rėmėsi tik abstrakčiais, fragmentiškais spėjimais, prielaidomis bei prezumpcijomis, didelę reikšmę skyrė selektyviam aplinkybių interpretavimui, tačiau visiškai neatsižvelgė, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių V. T. kaltę, o kaltė yra grindžiama tik selektyviomis situacinėmis aplinkybėmis (informacijos patikrinimu Registre) ir iš to daromais spėjimais bei prielaidomis. Taigi, šioje byloje abejonės nebuvo aiškinamos V. T. naudai, o jos byloje laikytos objektyvia tiesa nesant tam pakankamai patikimų įrodymų, panaikinančių šias abejones. Taigi teismai pažeidė vieną fundamentaliausių baudžiamosios teisės principų – in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir nenustatė objektyvios tiesos.

2.16. Byloje padaryti procesinių įstatymų pažeidimai lėmė tai, kad V. T. nepagrįstai pripažintas suklastojęs 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei žinojęs, kad 2019 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra suklastota. Iš to nuosekliai išplaukia, kad 2019 m. kovo 26 d. prašymą B. E. vardu V. T. užpildė teisėtai, vykdydamas jam pavestas pareigas pagal jam pateiktą 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuri nesukėlė jokių įtarimų dėl tikrumo. Todėl šie veiksmai, neįrodžius, kad V. T. suklastojo pirkimo–pardavimo sutartį, nelaikytini nusikalstamais. 2019 m. sausio 17 d. prašymo užpildymas pagal V. T. pateiktą 2019 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, neįrodžius, kad V. T. žinojo apie šios sutarties suklastojimą, buvo atliktas teisėtai, vykdant jam pavestas pareigas pagal jam pateiktą sutartį, kuri nesukėlė jokių įtarimų dėl tikrumo. Todėl šie veiksmai, neįrodžius, kad V. T. buvo žinoma, jog 2019 m. sausio 17 d. sutartis yra suklastota, nelaikytini nusikalstamais. V. T. inkriminuotos BK 228(1) straipsnio veikos kildinamos taip pat iš 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimo fakto bei V. T. žinojimo apie 2019 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimą fakto, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepagrįstai nustatyta, jog šie faktai egzistavo, BK 228(1) straipsnis V. T. buvo pritaikytas taip pat nepagrįstai, neįrodžius šios nusikalstamos veikos sudėties.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas

3.1. Išstudijavus bylos medžiagą, matyti, jog tiek bylą tiriant, tiek ir ją nagrinėjant teisme nebuvo imtasi pakankamų priemonių reikšmingoms įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti, patikimiems įrodymams surinkti, įrodinėjimo procese atsiradusiems prieštaravimams pašalinti ir kaltinime suformuluotiems faktams patikrinti bei patvirtinti teismo procese. Šiame kontekste būtina pažymėti, kad abiejuose ginčijamuose epizoduose iš tikro nebuvo pašalinti prieštaravimai, kilę ne tik tarpusavyje tarp kaltinamųjų (nuteistųjų), bet ir nesiaiškinta, kodėl tendencingai kito kiekvieno jų (A. E., D. E.) atskirai pozicija, pradedant nuo išsakytų paaiškinimų apklausose būnant specialiaisiais liudytojais ir baigiant apklausomis teismo procese. Analogiškai nesiaiškinta, kodėl pakito ir tiesiogiai su įvykiais susijusio liudytojo E. A. pozicija, kokiu tikslu jis buvo susitikęs iškart po pirminės D. E. apklausos pastarajam paskambinus, taip pat nesiaiškintos aplinkybės, kodėl tų pačių įvykių aplinkybes dėl traktoriaus „T-40“ įsigijimo skirtingai aiškina A. E. ir jo artimas asmuo (žentas) U. T., kurio vardu traktorius buvo įformintas. Taip pat tinkamai nepatikrinta nuo pat tyrimo pradžios V. T. iškelta versija, jog jis nei savo kompiuteriu parengė 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties, nei savo ranka joje užrašė išgalvotus parašus (byloje net nėra dokumento originalo, neatliktas parašų rašysenos tyrimas, nepaimtas ir netirtas galimai spausdinti panaudotas darbo kompiuteris) ir jokios sutarties nesuklastojo. Todėl iš esmės nenustatyta pagaminusio klastotę asmens tapatybė, o teismo išvada, kad dokumentą sukūrė ir jame abiejų šalių išgalvotais parašais pasirašė būtent V. T., grindžiama selektyviai ir vienašališkai įvertintais bei viso proceso metu kitusiais savo paties naudai D. E. teiginiais. Šių teiginių, kaip ir teigiama kasaciniame skunde, iš esmės nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, net ir gauti elektroninių ryšių priemonių kontrolės metu. Būtent kontroliuojamų pokalbių turinys nepatvirtina D. E. tik teisme išsakytos pozicijos, kad V. T. pinigai (300 Eur) buvo sumokėti asmeniškai, o ne tinkamai per terminalą už dokumentų įforminimą. Priešingai – pokalbių šifruotė patvirtina faktą, kurį po pirmos apklausos nedelsiant susitikus su A. E. iškart vėlesnėse apklausose D. E. paneigė, kad pinigai buvo sumokėti A. E., o ne V. T. už tarpininkavimą neteisėtai įgyjant nurašytą ekskavatorių „Boreks 2628“, ir nepatvirtina fakto, kad V. T. žinojo ar suprato apie skirtingo nei įgaliotinio įmonėje 2018 m. gruodžio 18 d. esančio ir A. E. išduoto įgaliojimo veikti išregistruojant nurašytus abu traktorius („T-40“ ir „Boreks 2628“) suklastojimą ir klastotės pateikimą bei paties D. E. 2019 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties suklastojimą ir klastotės pateikimą Registro tarnautojui V. T..

3.2. Tokios prieštaringos aplinkybės liudija, kad pirmosios instancijos teismas padarė skubotas ir patikimais duomenimis nepatvirtintas išvadas dėl kaltinime suformuluotų faktų pripažinimo, t. y. dėl visų dokumentų klastojimo bei jų panaudojimo, pateikiant Registro tarnautojui vykdyti nurašytų traktorių priregistravimą naujų savininkų vardu, aplinkybių nustatymo bei kaltinime suformuluotų nusikalstamų veiksmų tyčios turinio nustatymo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo procese, tiek tikrinant kaltinimo suformuluotas aplinkybes, tiek ir vertinant įrodymus jų patikimumo, pakankamumo bei objektyvumo aspektais, buvo padaryta šiurkščių klaidų, kadangi nebuvo imtasi visų būtinų priemonių (pvz., rašysenos ekspertizės, kompiuterio patikros, akistatos, originalių dokumentų išreikalavimo, apžiūros ir jų palyginimo tarpusavyje bei grafologinio tyrimo, kt.) visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms patikrinti ir joms patvirtinti arba paneigti.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų, nors jos buvo aiškiai suformuluotos apeliaciniame skunde, nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti, pats savo išvadas dėl kaltės (antras epizodas) nustatymo grindė vienas kitam prieštaringais teiginiais, o ginčijamame nuosprendyje abejotinas išvadas patvirtino formaliais argumentais, tiesiog atkartodamas revizuojamo nuosprendžio motyvus. Be to, šis teismas nepasisakė dėl dalies esmingai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų (pvz., kad buvo išplėstos kaltinimo ribos, nesilaikant BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos ir taip dėl V. T. be įspėjimo papildomai nustatant aplinkybę, jog jis vienas parengė ir tik jis vienas, o ne kartu su D. E. pasirašė pirkimo–pardavimo sutartyje abiejų šalių parašais), taip iki galo neišnagrinėdamas apeliacinio skundo.

3.4. Nurodyti pažeidimai prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 44 straipsnio 6 dalies bei BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimams, kadangi jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus, todėl laikytini esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), leidžiančiais padaryti išvadą, jog ginčijami sprendimai ne tik neteisėti, bet ir nepagrįsti byloje surinktais duomenimis. Tais argumentais, kurie išdėstyti skunde, naikinti ginčijamus sprendimus ir nutraukti procesą apskritai nėra teisinio pagrindo, nes dar neišnaudotos visos galimybės reikšmingoms aplinkybėms teisingai išspręsti. Aptartus trūkumus galima pašalinti apeliaciniame procese tiek procesinių normų, tiek ir baudžiamųjų normų taikymo aspektais, todėl tikslinga bylą perduoti nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo V. T. ir jo gynėjos advokatės V. Grižaitės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo ir apeliacinio skundo išnagrinėjimo

5. Apibendrinant kasacinio skundo argumentus, jame ginčijamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas, pareiškiama apie nesiėmimą priemonių, kad būtų atskleistos bylai reikšmingos aplinkybės dėl V. T. byloje inkriminuoto dokumento suklastojimo, apie in dubio pro reo principo pažeidimą. Pažymėtina, kad su tokiais kasatorių argumentais iš esmės sutinka ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras G. Gudžiūnas – jis teismui pateiktame atsiliepime nurodo, kad tiriant ir nagrinėjant bylą nebuvo imtasi pakankamų priemonių reikšmingoms įrodinėtinoms aplinkybėms nustatyti, prieštaravimams pašalinti ir kaltinime suformuluotiems faktams patikrinti. Teisėjų kolegija, neperžengdama savo kompetencijos ribų bylą nagrinėti teisės taikymo aspektu, taip pat nustatė kai kuriuos esminius baudžiamojo proceso pažeidimus vertinant įrodymus, motyvuojant išvadas ir atsakant į apeliacinio skundo argumentus.

6. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė tokius V. T. veiksmus, atitinkančius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (BK 228(1) straipsnis, 300 straipsnio 1 dalis) požymius: 1) jis kompiuteriu į 2019 m. kovo 26 d. traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartį įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją (apie tai, kad S. K. parduoda ratinį traktorių „MTZ Belarus-82“ B. E.); jis išgalvotais parašais pasirašė vietoj pardavėjo S. K. bei pirkėjos B. E.; suklastotos sutarties pagrindu kompiuteriu užpildė 2019 m. kovo 26 d. registravimo prašymą B. E. vardu ir šį prašymą pateikė pasirašyti D. E. vietoj jo žmonos B. E. (atitinkamai D. E. nuteistas už tai, kad pasirašė išgalvotu parašu už savo sutuoktinę); panaudodamas šiuos suklastotus dokumentus, atlikdamas registratoriaus funkcijas, nurašytą ratinį ekskavatorių „Boreks 2628“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini)) B. E. vardu neteisėtai, fiktyviai viešame registre įregistravo kaip S. K. priklausantį ratinį traktorių „MTZ Belarus-82“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) panaudodamas A. E. pagamintą netikrą 2019 m. sausio 17 d. traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartį, užpildė 2019 m. sausio 17 d. prašymą dėl registro duomenų pakeitimo U. T. vardu; nors A. E. nepateikė pardavėjo UAB „Š“ išduoto įgaliojimo, sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo dokumento, neapžiūrėjęs registruojamo traktoriaus „Lipecko TG (LTZ) T-40“ ir nesutikrinęs jų techninių ir eksploatacinių duomenų su duomenimis, nurodytais šiai technikai registruoti pateiktoje traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartyje, atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre U. T. vardu neteisėtai, fiktyviai įregistravo UAB „Š“ nurašytą ratinį traktorių „Lipecko TG (LTZ) T-40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išdavė naują valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) bei registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

7. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad V. T. suklastojo traktoriaus „MTZ Belarus-82“ 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir ją panaudojo, rėmėsi nuteistojo D. E. parodymais, jog V. T. atliko jam inkriminuotus veiksmus (įskaitant tai, kad sutartyje būtent jis pasirašė už pirkėją B. E. bei pardavėją S. K.), taip pat 2020 m. liepos 3 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei jo prieduose užfiksuotais D. E. pokalbiais telefonu su B. E. (teismas daro išvadą, kad šių pokalbių turinys patvirtina D. E. parodymus), 2019 m. kovo 26 d. sutarties bei tos pačios dienos registravimo prašymo kopijomis (teismas daro išvadą, kad parašai už B. E. šiuose dokumentuose skiriasi) ir tos pačios dienos mokėjimo kvitu už valstybinę rinkliavą (teismas daro išvadą, kad rinkliavos sumokėjimo laikas patvirtina, jog, D. E. išėjus, V. T., pasilikęs vienas, turėjo pakankamai laiko suklastoti sutartį). Išvadas dėl V. T. kaltės neteisėtai įregistravus traktorių „Lipecko TG (LTZ) T-40“ teismas grindžia tuo, kad 2018 m. gruodžio 18 d. A. E. buvo išduotas UAB „Š“ direktoriaus įgaliojimas išregistruoti nurašytus traktorių „Lipecko TG (LTZ) T-40“ bei ekskavatorių „Boreks 2628“, taip pat VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis, iš kurių matyti, kad tą pačią dieną V. T. Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre peržiūrėjo duomenis tiek apie ratinį ekskavatorių „Boreks 2628“, tiek apie ratinį traktorių „Lipecko TG (LTZ) T-40“. Iš šių duomenų teismas daro išvadą, kad jau 2018 m. gruodžio 18 d. V. T. žinojo, jog abi šios transporto priemonės turi būti išregistruotos, todėl, įregistruodamas traktorių „Lipecko TG (LTZ) T-40“ ir išduodamas jam naują valstybinį numerį bei registracijos liudijimą, suprato, jog elgiasi neteisėtai.

8. V. T. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl visų jam pateiktų kaltinimų, nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėjo bei pardavėjo parašais jam pristatė pats D. E., o jis šios sutarties pagrindu sukūrė registravimo prašymą B. E. vardu, kurį vietoj jos pasirašė pats D. E.; šių dokumentų pagrindu įvedė duomenis į Registrą, nežinodamas, kad dokumentai suklastoti. Dėl kaltinimo neteisėtai įregistravus traktorių „Lipecko TG (LTZ) T-40“ V. T. nurodė, kad A. E. jam pateikė įgaliojimą išregistruoti tik ekskavatorių „Boreks 2628“, taip pat pateikė traktoriaus „Lipecko TG (LTZ) T-40“ pirkimo–pardavimo sutartį; šių dokumentų pagrindu V. T. atliko registravimo veiksmus, nežinodamas, kad dokumentai suklastoti. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, nuteistasis V. T. per gynėją pateikė apeliacinį skundą. Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių V. T. pareikštus kaltinimus, t. y. kad jis suklastojo 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei žinojo, kad jam pateikta 2019 m. sausio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis yra suklastota.

9. Apeliacinės instancijos teismas atmetė V. T. gynėjo apeliacinį skundą, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir jais remdamasis nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis nesutiktina.

10. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiamos išvados dėl V. T. kaltės suklastojus traktoriaus „MTZ Belarus-82“ 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, yra kito nuteistojo toje pačioje byloje D. E. parodymai. Teismai D. E. parodymus laikė nuosekliais ir patikimais ir jais vadovavosi nustatydami 2019 m. kovo 26 d. sutarties suklastojimo aplinkybes. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. E. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai dėl to, kas pasirašė sutartyje už B. E., taip pat ar D. E. davė V. T. pinigų už jo neteisėtus veiksmus, skyrėsi. Apklaustas 2020 m. gegužės 6 d. D. E. nurodė, kad jis pats pasirašė žmonos parašu ten, kur reikėjo, taip pat nurodė, kad V. T. už tai pinigų nemokėjo; 2021 m. sausio 15 d. vykusioje apklausoje D. E. nurodė, kad vietoj žmonos pasirašė tik registravimo prašyme, jokių kitų dokumentų nepasirašinėjo. Apklaustas pirmosios instancijos teisme D. E. nurodė, kad vietoj žmonos pasirašė tik prašyme dėl registro duomenų pakeitimo, o sutartyje vietoj žmonos jis nepasirašė; taip pat nurodė, kad už atitinkamus veiksmus V. T. sumokėjo 300 Eur. Teismas nuosprendyje šių prieštaravimų D. E. parodymuose neaptarė, nesiaiškino parodymų pakeitimo priežasčių. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo imtasi priemonių, kad būtų gauti objektyvūs duomenys, galintys padėti atskleisti reikšmingas aplinkybes, susijusias su 2019 m. kovo 26 d. sutarties suklastojimo aplinkybėmis, ir tokiu būdu būtų patikrintas D. E. parodymų patikimumas bei patvirtinti arba paneigti V. T. pareikšti kaltinimai dėl šios sutarties suklastojimo.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo patikrintas V. T. darbo kompiuteris, siekiant nustatyti, ar traktoriaus „MTZ Belarus-82“ 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei tos pačios dienos registravimo prašymo tekstai iš tiesų buvo parengti būtent šiuo kompiuteriu. Byloje yra 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties bei B. E. vardu pasirašyto registravimo prašymo kopijos, tačiau nėra šių svarbių dokumentų originalų. Pirmosios instancijos teismas, nepaskyręs jokių specialių tyrimų, palyginęs minėtų dokumentų kopijose esančius parašus vizualiai, padarė išvadą, kad parašai skiriasi (nuosprendžio 52 punktas), ir šiuo pagrindu konstatavo, kad sutartyje pasirašė V. T., nes D. E. paneigė pasirašęs sutartyje, tačiau prisipažino pasirašęs registravimo prašyme. Konstatuotina, kad toks įrodymų vertinimo ir išvadų argumentavimo būdas nėra įtikinamas.

12. V. T. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai, fiktyviai U. T. vardu įregistravo UAB „Š“ nurašytą ratinį traktorių „Lipecko TG (LTZ) T-40“. Šis kaltinimas grindžiamas tuo, kad nuteistasis V. T., žinodamas, jog tiek traktorius „Lipecko TG (LTZ) T-40“, tiek ekskavatorius „Boreks 2628“ turi būti išregistruoti (pagal A. E. suteiktą įgaliojimą), suprato, kad jam pateikta 2019 m. sausio 17 d. traktoriaus „Lipecko TG (LTZ) T-40“ pirkimo–pardavimo sutartis yra suklastota. Taigi, įregistruodamas šį traktorių kaip U. T. nuosavybę, jis suprato, kad elgiasi neteisėtai. Pažymėtina, kad byloje yra du UAB „Š“ vadovo E. A. 2018 m. gruodžio 18 d. įgaliojimai A. E.: vienu jis įgaliojamas išregistruoti tiek ratinį ekskavatorių „Boreks 2628“, tiek ratinį traktorių „Lipecko TG (LTZ) T-40“, kitu – tik ekskavatorių „Boreks 2628“. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašyti šių dviejų įgaliojimų skirtumai ir padaryta išvada, kad antrasis yra suklastotas. Tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, kad jame nėra išsamiai atskleistas šių duomenų ryšys su teismo išvada, kad V. T. žinojo, jog U. T. teises į traktorių „Lipecko TG (LTZ) T-40“ registruoja neteisėtai. Iš nuosprendyje pateiktų argumentų negalima daryti neabejotinos išvados, kad V. T. buvo pateikti abu įgaliojimai ir kad jis neabejotinai suprato, jog vienas iš jų suklastotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, analizuodamas suklastoto įgaliojimo pagaminimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas remiasi liudytojo UAB „Š“ vadovo E. A. parodymais, kad įgaliojime dėl ekskavatoriaus „Boreks 2628“ yra jo parašas, jis šį dokumentą pasirašęs per klaidą. Tokius parodymus E. A. davė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nuosprendyje taip pat aprašyti ir šio liudytojo teisme duoti parodymai, kad minėtame įgaliojime jis nepasirašė ir A. E. išdavė tik vieną įgaliojimą. Teismas šių E. A. parodymų skirtumų nuosprendyje neaptarė, taip pat nenurodė motyvų, kodėl remiasi ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme jo duotais parodymais. Taigi, byloje nėra patikimai argumentuota, ar suklastotame įgaliojime yra E. A. parašas, nors ši aplinkybė taip pat turi reikšmės nustatant, ar V. T. turėjo (galėjo) suprasti, kad jam pateiktas įgaliojimas dėl ekskavatoriaus „Boreks 2628“ yra suklastotas, ar jis dėl to nebuvo suklaidintas kitų asmenų (A. E., U. T.).

13. Aptartų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad faktas, jog V. T. neteisėtai, fiktyviai U. T. vardu įregistravo UAB „Š“ nurašytą ratinį traktorių „Lipecko TG (LTZ) T-40“, nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įtikinamais argumentais.

14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktu įrodymų vertinimu bei jame nustatytomis aplinkybėmis, tačiau, pasisakydamas dėl kaltinimo V. T. suklastojus 2019 m. kovo 26 d. sutartį, nurodė, kad nuteistasis D. E. pripažįsta, jog už sutuoktinę pasirašė traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartyje (nuosprendžio 14 punktas). Ši aplinkybė prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui (52 punktas), kuriame konstatuota, kad D. E. už savo sutuoktinę B. E. minėtoje sutartyje nepasirašė, – tai, kaip pažymėjo teismas, padarė V. T.. Tai rodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįsigilino į bylą, pateikto apeliacinio skundo argumentus išnagrinėjo paviršutiniškai.

15. Pažymėtina, kad nuteistojo V. T. gynėjo apeliaciniame skunde buvo argumentuojama, jog teismas išplėtė V. T. inkriminuotus veiksmus, nurodydamas, kad jis ne tik kompiuteriu užpildė sutartį, bet ir savo ranka išgalvotais parašais pasirašė už pardavėją S. K. ir pirkėją B. E.. Į minėtą apeliacinio skundo argumentą dėl kaltinimo keitimo taisyklių (BPK 256 straipsnis) nesilaikymo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neatsakyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. T. buvo kaltinamas tuo, jog kartu su D. E. pagamino netikrą dokumentą – traktoriaus „MTZ Belarus-82“ 2019 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. V. T. užpildė sutarties tekstą savo darbo kompiuteriu bei pats pasirašė išgalvotu parašu už pardavėją S. K. ir pateikė D. E. pasirašyti už pirkėją (jo sutuoktinę) B. E.. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis D. E. parodymais, jog sutartyje už B. E. jis nepasirašė, patikslino jam kaltinimą pašalindamas nurodytą aplinkybę ir konstatuodamas, kad tiek už pardavėją, tiek už pirkėją pasirašė pats V. T.. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad tikslina kaltinimą tik D. E., tačiau kartu nustatė ir naują faktinę aplinkybę V. T.. Apie šį pakeitimą pirmosios instancijos teismas V. T. iš anksto pranešęs nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas apeliacinio skundo argumentas yra pakankamai reikšmingas šiai bylai teisingai išspręsti, todėl į jį vienaip ar kitaip turi būti atsakyta.

16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo bylos išsamiai, nesiėmė priemonių visoms bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir įrodymų prieštaravimas pašalinti, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą bylos aplinkybių išsamaus išnagrinėjimo reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šie pažeidimai laikytini esminiais, nes jie sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikintina apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. T. gynėjo O. Martinkaus apeliacinis skundas atmestas, ir ši bylos dalis grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, privalu pašalinti šioje nutartyje konstatuotus įrodymų vertinimo ir išvadų motyvavimo trūkumus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo V. T. gynėjo advokato Osvaldo Martinkaus apeliacinis skundas atmestas, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Olegas Fedosiukas