Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-9-970/2025

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00842-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.6.1.2; 2.6.1.5; 2.6.11.1; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 31 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, Loretai Žukevičiūtei,

dalyvaujant ieškovui T. D., jo atstovei advokatei L. G.,

atsakovei K. D., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,

tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, A. D., E. R. ir V. R.,

trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, B. D.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu (nuotoliniu ir fiziniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovei K. D. ir atsakovės K. D. priešieškinį ieškovui T. D. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto padalijimo ir prievolių vykdymo, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimu, A. D. patikslintą ieškinį ieškovui T. D. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo bei ieškovo T. D. priešieškinį tračiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, A. D. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, E. R. ir V. R. patikslintą ieškinį ieškovui T. D. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, B. D., Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA).

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovas T. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. D., o atsakovė K. D. pateikė priešieškinį ieškovui T. D. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto padalijimo ir prievolių vykdymo.

2. Tretieji asmenys A. D., E. R. ir V. R. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl skolos priteisimo.

3. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi, tenkinęs šalių prašymą, patvirtino šalių 2025 m. birželio 11 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinės bylos Nr. e2-9-970/2025 dalį dėl ieškovo T. D. ir atsakovės K. D. reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo nutraukė.

4. Ieškovo T. D. ieškinys bei atsakovės K. D. priešieškinis dalyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, turto padalijimo ir prievolių vykdymo, taip pat trečiųjų asmenų A. D., E. R. ir V. R. savarankiški reikalavimai dėl skolos priteisimo liko neišspręsti.

5. Ieškovas T. D. galutiniu patikslintu ieškiniu prašo:

5.1. Civilinės būklės įrašą, kuriuo bažnyčios nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įtraukta į apskaitą Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti dėl atsakovės K. D. kaltės;

5.2. Po santuokos nutraukimo ieškovui T. D. palikti prigimtinę D. pavardę, atsakovei K. D. – jos pasirinkimu;

5.3. Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą taip:

5.3.1. ieškovui T. D. priteisti turto už 17 954,59 Eur: 1) pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-5 šinšilas (216 patelių, 36 patinų, jauniklių neatjunkytų nuo patelių), vertė 1 500,00 Eur, 2) pagal žodinį susitarimą su V. R. 156 vnt. šinšilų, vertė 468,00 Eur, 3) 724 vnt. ūkyje užaugintas šinšilas, vertė 12 308,00 Eur, 4) ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), statytą iš tėvo statybinių medžiagų, vertė 1 000,00 Eur, 5) nuotekų valymo įrenginį, vertė 133,00 Eur, 6) šunį – labradoro retriverį „Black star“, vertė 100,00 Eur, 7) smėlį šinšiloms, vertė 222,00 Eur, 8) pašarą šinšiloms, vertė 360,00 Eur, 9) briketus, vertė 445,23 Eur, 10) pakuotes šieno šinšiloms, vertė 46 Eur, 11) akmens anglis, vertė 517,83 Eur, 12) seifą, vertė 100,16 Eur, 13) garažo pamatus, vertė 150 Eur, 14) pirties komunikacijas, vertė 125,00 Eur, 15) už turėtą didesnę sumą asmeninėse sąskaitose 2021 m. gruodžio 10 d. – 479,37 Eur; atsakovei K. D. priteisti turto už 18 065,33 Eur: 1) automobilį „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2004 m. rugsėjo 30 d., akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazėje registruotą T. D. vardu, automobilio rinkos vertė 4 100,00 Eur, 2) atsakovės sunaikintą automobilį „Mercedes Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2001 m. rugsėjo 19 d., akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazėje registruotą K. D. vardu, automobilio rinkos vertė 1 500,00 Eur; 3) pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-4 narvus šinšilų jaunikliams (25 x 12) 300 vietų, vertė 1 900,00 Eur, 4) pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-3 šeimyninius narvus (38x12) 456 vietų, vertė 2 900,00 Eur, 5) pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-2 smėlio maudykles šinšiloms (naujos) 300 vnt., vertė 1 200,00 Eur, pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-1 756 vietų narvų rėmus, vertė 1 500,00 Eur, 6) pagal 2020 m. gegužės 25 d. žodinį susitarimą su V. R. 24 vnt. šeimyninių narvų (96 vietos), vertė 720,00 Eur, 7) vandens siurblį, vertė 17,35 Eur, 8) šaldymo dėžę, vertė 50,00 Eur, 9) „Osmoso“ filtrų sistemą, vertė 86,20 Eur, 10) komodą, vertė 28,97 Eur, 11) spintas 2 vnt., vertė 99,90 Eur, 12) lovą, vertė 30,00 Eur, 13) čiužinį, vertė 10,00 Eur, 14) lauko baldus (4 kėdes, staliuką, gultą, pakabinamas sūpynes/hamaką), vertė 87,96 Eur, 15) stalą, vertė 50,00 Eur, 16) kėdes 4 vnt., vertė 50,00 Eur, 17) sofą, vertė 100,00 Eur, 18) šaldytuvą, vertė 100,00 Eur, 19) virtuvinį komplektą, vertė 139,85 Eur, 20) gartraukį, vertė 10,00 Eur, 21) nešiojamą kompiuterį „DELL“, vertė 300,00 Eur (pas atsakovę), 22) medieną pirties pastatui, vertė 100,00 Eur, 23) stogo dangą, vertė 50,00 Eur, 24) tvoros tinklą, vertė 124,43 Eur, 25) polistimerinį putplastį 20 vnt., vertė 100,00 Eur, 26) akmens vatą 30 pakuočių, vertė 50,00 Eur, 27) valtį su motoru, vertė 500,00 Eur (pas atsakovę), 28) metalo skardos pjaustymo ir lankstymo stakles, mokėta 579,71 Eur, 29) trimerį, vertė 200,00 Eur (pas atsakovę), 30) kercherį, vertė 300,00 Eur (pas atsakovę), 31) sodo augalus, tujas, vertė 100,00 Eur, 32) šiltnamį su laistymo įranga, sodo įrankius, benzininį pjūklą, žoliapjovę, vertė 500,00 Eur, 33) vandens filtrą su 4 kasetėmis, vertė 113,00 Eur (pas atsakovę), 34) elektrinį grilį, vertė 50,00 Eur (pas atsakovę), 35) siurblį robotą, vertė 143,98 Eur (pas atsakovę), 36) elektrinį šildytuvą, vertė 50,00 Eur (pas atsakovę), 37) virtuvinį kombainą, vertė 63,99 Eur (pas atsakovę), 38) pietų lėkščių komplektą 5 žmonėms, vertė 59,99 Eur (pas atsakovę);

5.3.2. iš atsakovės priteisti 110,74 Eur kompensaciją už jai nuosavybėn atitenkantį didesnės vertės turtą.

5.3.3. pripažinti, kad ieškovui T. D., asmens (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso: automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1 500,00 Eur, akcinėje bendrovėje „Regitra“ duomenų bazėje registruotas T. D. vardu; (duomenys neskelbtini), esantys trys ūkiniai pastatai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 3 460,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 500,00 Eur, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2 500,00 Eur bei kitus pastatuose sumontuotus įrenginius. Bendra statinių vertė yra 8 460,00 Eur; 15 620,00 Eur – 152 vnt. (608 vietos) šinšilų narvai – pagal pateiktus prekių pirkimo -pardavimo kvitus Nr. 1 (2 520,00 Eur), Nr. 2 (1 890,00 Eur), Nr. 3 (1 050,00 Eur), Nr. 4 (1 050,00 Eur), Nr. 5 (1 050,00 Eur), Nr. 6 (1 260,00 Eur), sąskaitas faktūras AD Nr. 001 (3 400,00 Eur), AD Nr. 002 (3 400,000 Eur); 3 480,00 Eur – 120 vnt. buvusių šinšilų vertę pagal pateiktas sąskaitas VIR147 ir VIR148.

5.3.4. Teismui nusprendus nepripažinti NMA paramos ir už jos lėšas įgytų daiktų ir sukurto turto ieškovo asmenine nuosavybe, prašo ieškovui T. D. priteisti turto už 11 940,00 Eur: 1) ūkinius pastatus ir juose sumontuotą įrangą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatams priklausančius sumontuotus įrengimus, t. y. kondicionierių, pirktą pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) vandens šildytuvą/termostatinį krovimo mazgą, pirktą pagal sąskaitą Nr. 035349, kieto kuro katilą, pirktą pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini)16/WDTCE, rekuperatorių, pirktą pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini), rekuperacinę sistemą – ortakius, pirktus pagal sąskaitą ALP44 Nr.473, vertė 8 460,00 Eur, 2) 3 480,00 Eur – 120 vnt. buvusių šinšilų vertę pagal pateiktas sąskaitas VIR147 ir VIR148; atsakovei K. D. priteisti turto už 17 120,00 Eur: 1) automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 1 500,00 Eur, akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazėje registruotą T. D. vardu; 2) 15 620,00 Eur – 152 vnt. (608 vietos) šinšilų narvus – pagal pateiktus prekių pirkimo-pardavimo kvitus Nr. 1 (2 520,00 Eur), Nr. 2 (1 890,00 Eur), Nr. 3 (1 050,00 Eur), Nr. 4 (1 050,00 Eur), Nr. 5 (1 050,00 Eur), Nr. 6 (1 260,00 Eur), sąskaitas faktūras AD Nr. 001 (3 400,00 Eur), AD Nr.002 (3 400,00 Eur); 3) iš atsakovės priteisti 5 180,00 Eur kompensaciją už jai nuosavybėn atitenkantį didesnės vertės turtą.

5.3.5. Alternatyvūs reikalavimai padalinti turtą taip: ieškovui T. D. priteisti iš atsakovės jos nurodytą 53 702,50 Eur piniginę kompensaciją; neįregistruotą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), 1 000,00 Eur vertės; šunį – labradoro retriverį „Black star“, vertė 100,00 Eur; atsakovei K. D. priteisti: 1) automobilį „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2004 m. rugsėjo 30 d., registruotą T. D. vardu, automobilio rinkos vertė 4 100,00 Eur; 2) automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 1 500,00 Eur, registruotą T. D. vardu; 3) atsakovės sunaikinto automobilio „Mercedes Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2001 m. rugsėjo 19 d., registruotą K. D. vardu, automobilio rinkos vertę – 1 500,00 Eur; 4) pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-4 narvus šinšilų jaunikliams (25 x 12) 300 vietų, vertė 1 900,00 Eur; 5) pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-3 šeimyninius narvus (38x12) 456 vietų, vertė 2 900,00 Eur; 6) pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-2 smėlio maudykles šinšiloms (naujos) 300 vnt., vertė 1 200,00 Eur, pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-1 756 vietų narvų rėmus, vertė 1 500,00 Eur; 7) pagal 2020 m. gegužės 25 d. žodinį susitarimą su V. R. 24 vnt. šeimyninių narvų (96 vietos), vertė 720,00 Eur; 8) vandens siurblį, vertė 17,35 Eur; 9) šaldymo dėžę, vertė 50,00 Eur; 10) „Osmoso“ filtrų sistemą, vertė 86,20 Eur; 11) komodą, vertė 28,97 Eur; 12) spintas 2 vnt., vertė 99,90 Eur; 13) lovą, vertė 30,00 Eur; 14) čiužinį, vertė 10,00 Eur; 15) lauko baldus (4 kėdes, staliuką, gultą, pakabinamas sūpynes/hamaką), vertė 87,96 Eur; 16) stalą, vertė 50,00 Eur; 17) kėdes 4 vnt., vertė 50,00 Eur; 18) sofą, vertė 100,00 Eur; 19) šaldytuvą, vertė 100,00 Eur; 20) virtuvinį komplektą; vertė 139,85 Eur, 21) gartraukį, vertė 10,00 Eur; 22) nešiojamą kompiuterį „DELL“, vertė 300,00 Eur (pas atsakovę); 23) medieną pirties pastatui, vertė 100,00 Eur; 24) stogo dangą, vertė 50,00 Eur; 25) tvoros tinklą, vertė 124,43 Eur; 26) polistmerinį putplastį 20 vnt., vertė 100,00 Eur; 27) akmens vatą 30 pakuočių, vertė 50,00 Eur; 28) valtį su motoru, vertė 500,00 Eur (pas atsakovę); 29) metalo skardos pjaustymo ir lankstymo stakles, mokėta 579,71 Eur; 30) trimerį, vertė 200,00 Eur (pas atsakovę); 31) kercherį, vertė 300,00 Eur (pas atsakovę); 32) sodo augalus, tujas, vertė 100,00 Eur; 33) šiltnamį su laistymo įranga, sodo įrankius, benzininį pjūklą, žoliapjovę, vertė 500,00 Eur; 34) vandens filtrą su 4 kasetėmis, vertė 113,00 Eur (pas atsakovę); 35) elektrinį grilį, vertė 50,00 Eur (pas atsakovę); 36) siurblį robotą, vertė 143,98 Eur (pas atsakovę); 37) elektrinį šildytuvą, vertė 50,00 Eur (pas atsakovę); 38) virtuvinį kombainą, vertė 63,99 Eur (pas atsakovę); 39) pietų lėkščių komplektą 5 žmonėms, vertė 59,99 Eur (pas atsakovę); 40) ūkinius pastatus: ūkinį pastatą, unikalus Nr.4400-5507-8490, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 4400-5507-8503, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 4400-5507-8514, ir T. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nepriteisiant ieškovui iš atsakovės šio sklypo vertės, bei pastatams priklausančius sumontuoti įrengimus, t. y. kondicionierių, pirktą pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini), vandens šildytuvą/termostatinį krovimo mazgą, pirktą pagal sąskaitą Nr. 035349, kieto kuro katilą, pirktą pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini), 16/WDTCE, rekuperatorių, pirktą pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini), rekuperacinę sistemą – ortakius, pirktą pagal sąskaitą ALP44 Nr.473, vertė 8 460,00 Eur; 41) nuotekų valymo įrenginį, vertė 133,00 Eur; 42) garažo pamatus, vertė 150,00 Eur; 43) pirties komunikacijas, vertė 125,00 Eur; 44) 15 620 Eur – 152 vnt. (608 vietos) šinšilų narvus – pagal pateiktas prekių pirkimo-pardavimo kvitus Nr. 1 (2 520,00 Eur), Nr. 2 (1 890,00 Eur), Nr. 3 (1 050,00 Eur), Nr. 4 (1 050,00 Eur), Nr. 5 (1 050,00 Eur), Nr. 6 (1 260,00 Eur), sąskaitas faktūras AD Nr. 001 (3 400,00 Eur), AD Nr. 002 (3 400,00 Eur).

5.4. Kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams E. V. ir V. R. pripažinti ieškovo T. D. ir atsakovės K. D. solidariais įsipareigojimais.

5.5. Priteisti ieškovui T. D. iš atsakovės K. D. 5 275,00 Eur už ieškovo T. D. įvykdytą kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui E. V..

5.6. Priteisti ieškovui T. D. iš atsakovės K. D. 126,00 Eur už ieškovo T. D. įvykdytą kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui V. R.

5.7. Priteisti ieškovui T. D. iš atsakovės K. D. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-21108).

6. Ieškinyje (CBP-1957) bei patikslintuose ieškiniuose (DOK-40017, DOK-9849, DOK-21108) nurodė, kad su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka (duomenys neskelbtini) įtraukta į Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus apskaitą, turi nepilnametį sūnų J. D., gimusį (duomenys neskelbtini). Kurį laiką po santuokos sudarymo santykiai su atsakove klostėsi pakankamai gerai, tačiau gimus sūnui tarp jų prasidėjo nesutarimai, atsakovė nutolo, atšalo, nesidomėjo jo kuriamu ūkininko ūkiu, beveik nieko jam nepadėjo. Bandydami taisyti padėtį 2019 m. lankėsi pas šeimos psichologą, tačiau jų šeima galutinai pradėjo irti nuo 2021 m. pavasario, kai atsakovė susipažino su dabartiniu sužadėtiniu A. S. Atsakovė pradėjo kaltinti jį nebūtais dalykais, nuolat skundėsi nematanti su juo ateities, grasino palikti ir reikalavo išsikraustyti, dėl ko nuo 2021 m. rudens negyveno santuokinio gyvenimo, kol galiausiai nieko neverčiama ir nesusidarius jokioms naujoms ar reikšmingoms aplinkybėms 2021 m. gruodžio 10 d. nusprendė sugriauti šeimą ir jį palikti, siekdama pradėti naują gyvenimą su A. S. Nuo 2021 m. gruodžio 10 d. gyvena skyrium ir bendro ūkio neveda. Dėl santuokos nutraukimo yra kalta atsakovė, nes ji pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė yra susižadėjusi ir sukūrusi naują šeimą su savo sugyventiniu, todėl susitaikyti terminas neskirtinas. Santuokos metu įgijo transporto priemones, keturratį motociklą, šinšilas, narvus, smėlio maudykles, taip pat ir kitą kilnojamąjį turtą, kuris turi būti padalintas, tačiau atsakovė nepagrįstai į dalintino turto balansą įtraukė šinšilų kailius, metalinį garažą, tvenkinio aeratorių, skalbimo mašiną, drabužių džiovyklę, orkaitę, indaplovę, trinkeles, motociklą, darbo įrankius, tvenkinį, automobilius „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei keturratį motociklą, kadangi dalis daiktų buvo dovanota, šinšilų kailiukų ir aeratoriaus niekada neturėjo, motociklas parduotas, darbo įrankiai įgyti prieš santuoką, automobiliai įgyti už jo asmenines lėšas, o keturratis motociklas buvo dovana sūnui. 2015 m. lapkričio 11 d. įregistravo T. D. ūkininko ūkį, kurio veikla švelniakailių žvėrelių auginimas. NMA 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu, pagal jo 2015 m. gruodžio 17 d. paraišką, jam buvo skirta 41 400, 00 Eur dydžio paramos suma. Už gautus paramos pinigus bei savo turėtas asmenines lėšas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savo jėgomis pasistatė tris ūkinius pastatus ir nuotekų šalinimo tinklus – buitinį nuotekų valymo įrenginį, kurie įtraukti į ūkio balansą kaip ilgalaikis turtas, todėl yra jo asmeninė nuosavybė. Nors ūkį kūrė ir veiklą vykdė praktiškai be atsakovės pagalbos, sutinka, kad būtų teisinga padalinti ūkyje užaugintą biologinį turtą, t. y. gyvūnus. 2022 m. sausio 1 d. ūkyje buvo užauginta ir nupirkta 1252 vnt. šinšilų, iš kurių atėmus už paramos lėšas ir iš V. R. bei E. V. įsigytus gyvūnus liktų 724 vnt. šinšilų, kurių vertė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 17,00 Eur už 1 vnt. Ūkinę veiklą vykdė nesėkmingai ir nepelningai, todėl pasibaigus paramos įsipareigojimas, šių gyvūnų nebeturi. Pradiniame ieškinyje kreditoriumi buvo nurodęs A. D. ir pateikęs 5 paprastuosius vekselius bendrai 14 000,00 Eur sumai, nes manė, kad skolos grąžintos grynais pinigais įrodyti negalės, o vekseliai jam grąžinti nebuvo. Atsakovės tėvams sužinojus, jog svarsto iš banko imti 10 000,00 Eur paskolą ir per 5 metus grąžinti su palūkanomis jau 15 000,00 Eur, atsakovės tėvai pasiūlė paskolinti pinigų 1 000,00 Eur mažesne grąžintina suma, t. y. 14 000,00 Eur penkių metų laikotarpiui. Jam sutikus ir pasirašius 5 vekselius 14 000,00 Eur sumai, atsakovės motina iš savo sąskaitos pervedė 10 000,00 Eur sumą į jo sąskaitą. Visus 5 vekselius pasirašė paskolos gavimo išvakarėse, t. y. 2017 m. gegužės 8 d., o vekselius išrašė dalimi vien tam, kad nereiktų notaro patvirtinimo. Po ieškinio pateikimo nagrinėjant sąskaitos išrašus rado ir prisiminė, kad gautus pinigus grąžino pavedimu B. D., iš kurios šiuos pinigus pavedimu ir buvo gavęs, todėl A. D. savo kreditoriumi nelaiko. Ūkį ir visą veiklą vykdė vienas, ūkio rūpesčius ir įsipareigojimus laikė savo asmeniniais, todėl kreditorių V. bei E. R. nenurodė. Šiai dienai ieškovė prašo pripažinti iš R. įgytą turtą, taip pat ir skolą bendrais jų buvusios šeimos įsipareigojimais ir nuosavybe, todėl skolą ne tik R., bet ir buvusią skolą E. V. prašo pripažinti jų su atsakove solidariais įsipareigojimais. Pripažįsta, kad iš V. R. įgijo 156 šinšilų po 3,00 Eur, viso už 468 Eur, ir 24 (96 vietos) narvus už 720,00 Eur. Už narvus su V. R. yra atsiskaitęs, atsakovė atsiskaitė už gyvūnus. Iš E. V. įgijo 756 narvų rėmų už 1 500,00 Eur, 300 smėlio maudyklių šinšiloms už 1 200,00 Eur, 456 vietų šeimyninius narvus už 2 900,00 Eur, 300 vietų jauniklių narvus už 1 900,00 Eur bei 252 šinšilas už 1 500,00 Eur, šiai dienai E. V. yra sumokėjęs 10 550,00 Eur, todėl įvykdęs solidariąją pareigą iš atsakovės prašo priteisti pusė jo sumokėtos sumos – 5 275,00 Eur. Atsakovės pateiktų dviejų 2017 m. balandžio 5 d. paprastųjų vekselių bendrai 6 000,00 Eur sumai, kuriuos jis pasiskolino iš tėvo ir bylos eigoje juos grąžino, nepripažįsta savo kreditoriniu įsipareigojimu, nes jokiais atsakovės pasiskolintais pinigais nėra naudojęsis asmeniniams ar bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir apie šias skolas sužinojo tik atsakovei pareiškus priešieškinį.

7. Atsiliepimuose į atsakovės priešieškinį, patikslintus priešieškinius (DOK-24695, DOK-13278) bei rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-32110) ieškovas nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka. Su atsakove susipažino 2004 m. birželio 23 d. Joninių išvakarėse, Vilniuje per 5 studijų metus gyveno kartu ir atskirai, vėliau išvyko į Jungtinę Karalystę, kur gyveno kartu, tačiau nevedė bendro ūkio. Nors tarpusavio santykiai nebuvo labai geri, dešimties draugystės metų proga pasipiršo atsakovei ir iki santuokos abu uoliai dirbo, taupė kas sau, planuodami po santuokos sukurti šeimą. 2014 m. balandžio 22 d. įsigijo bendrą butą, jį suremontavo minimaliomis investicijomis. Susituokus ir grįžus į Lietuvą, 2015 m. gegužės 15 d. įsikėlė gyventi į butą, įsigijo šunį. Sužinojęs apie galimybę gauti Europos paramą, su tėvu nusprendė įkurti ūkį. Kūrė projektą, suprojektavo pastatus, sudarė sąmatas, rinko informaciją ir reikiamus dokumentus, lankė ūkininko kurus. Gavęs ūkininko pažymėjimą įregistravo ūkininko ūkį, iš asmeninių lėšų nusipirko ūkio reikmėms skirtą autobusiuką „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei NMA pridavė projekto paraišką. Tikintis teigiamo projekto įvertinimo, iš kaime buvusių statybinių medžiagų pastatė ūkinį pastatą šinšiloms auginti. Gavęs NMA paramą, 2017 m. rugsėjo 7 d. įsigijo pirmuosius žvėrelius, tuomet atsakovė pasisiūlė padėti ūkyje, kol vaikas miegodavo. Atsiradus atsakovės norui dirbti ūkyje, nusprendė pasistatyti namą kaime, todėl 2017 m. lapkričio 7 d. pardavė butą, laikinai apsigyveno pas atsakovės tėvus, o gautus pinigus panaudojo pragyvenimui bei namo statybinėms medžiagoms. Didelį laiko dalį skyrė lauko darbams, valymo įrenginių montavimui, drenažo sistemai, gerbūvio tvarkymui, kiemo pagrindų ruošimui, perteklinio grunto pervežimui ir užtvankos formavimui, Atsakovei nebenorint padėti prižiūrėti šinšilas, o jam daug laiko praleidžiant ūkyje, viename iš projekto statinių buitines patalpas pritaikė laikinam gyvenimui ir su šeima persikėlė gyventi į kaimą. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 9 d. pradėjo dirbti, pradėjusi gauti pajamas, atsakovė pradėjo visiškai nesiskaityti su juo, tapo kategoriška, nuolat įsakinėjanti ir nurodinėjanti, kaip ir ką reikia daryti, kaip bendrauti su vaiku, visiškai atsisakė padėti ūkyje, žemino jį prie vaiko, priekaištavo dėl elgesio. Šeimoje augant įtampai, 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į šeimos psichologę, kuri trečiame susitikime pasiūlė atsakovei kreiptis pas asmeninį psichologą. Namuose situacija negerėjo, gyveno kas sau, atsakovė kalbėti nenorėjo, bendravo SMS žinutėmis, nuo 2021 m. liepos 30 d. nakvojo atskiruose kambariuose, o 2021 m. gruodžio 10 d. atsakovė išsikraustė iš namų. Atsakovei nusprendus išsikraustyti prašė jos pasilikti dėl vaiko, tačiau atsakovė norėjo jį sugniuždyti ir įskaudinti, todėl išėjo. Atsakovei primygtinai pradėjus reikalauti patekti į patalpas bei ją užtikus besikuičiant po dokumentus, suprato, jog atsakovė daro kažką negero, todėl pasitaręs su teisininkais 2022 m. sausio 13 d. pakeitė namų spynas. Vienam dirbti ūkyje bei pilnu etatu kitame darbe, pablogėjus sveikatai tapo per sunku, todėl pasamdė bendradarbę R. Ž., su kuria šeimomis pradėjo bendrauti nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., o kaip pora – nuo 2022 m. lapkričio mėn. Atsakovė nurodo, kad iš bendrų lėšų savo žemės sklype įrengė motokroso trasą, kurios įrengimui panaudota 2 000,00 Eur, tačiau trasa įrengta tik jo laisvalaikio darbu ir bendraminčių technikos skolinimu, kuro ir kitokios paramos pagalba, bendros šeimos lėšos nebuvo naudojamos, todėl atsakovei nieko neprivalo kompensuoti.

8. Atsiliepime į trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį (DOK-49786, DOK-10472) su ieškinio reikalavimais nesutiko ir pateikė priešieškinį (DOK-50234) prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento jo pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2016 m. gruodžio 4 d. vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000,00 Eur 2022 m. gruodžio 4 d., 2017 m. sausio 5 d. vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000,00 Eur 2023 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 5 d. vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000,00 Eur 2024 m. vasario 5 d., bei 2017 m. kovo 5 d. vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti A. D. 2 000,00 Eur 2025 m. kovo 5 d., ir priteisti iš A. D. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Priešieškinyje nurodė, kad iš NMA gauta 41 400,00 Eur paramos suma buvo skirta – 1 525,00 Eur bendroms išlaidoms, 15 509,00 Eur narvams šinšiloms, 20 942,00 Eur naujoms statybinėms medžiagoms trijų blokuotų nesudėtingų pastatų statybai ir 3 424,00 Eur šinšiloms. Pirmą sumą – 20 700,00 Eur, NMA pervedė 2016 m. gegužės 26 d., antrai išmokai gauti NMA turėjo pateikti įrodymus, kad turi nuosavų lėšų, dėl to ketino imti 10 000,00 Eur paskolą iš banko. Atsakovės tėvams sužinojus, jog svarsto imti paskolą ir per 5 metus grąžinti ją su palūkanomis, iš viso 15 000,00 Eur, pasiūlė paskolinti jam 14 000,00 Eur, t. y. 1 000,00 Eur mažesne grąžintina suma. Sutikus gauti iš uošvio paskolą, 2017 m. gegužės 8 d. atsakovės tėvų namuose vienu metu pasirašė 5 paprastuosius vekselius 14 000,00 Eur sumai, 4 vekselius išrašė po 3 000,00 Eur sumas, vieną – 2 000,00 Eur sumai, vien tam, kad nereiktų notaro patvirtinimo. Vekselius užpildė ir atspausdino atsakovė, pasirašymo datas nurodė skirtingas, kad tėvai prireikus VMI pagrįsti pinigų kilmę dėl jų gautų pajamų. Surašius vekselius atsakovės motina B. D. 2017 m. gegužės 9 d. pervedė į jo sąskaitą 10 000,00 Eur. 2017 m. gegužės 17 d. gavęs tarpinę NMA 21 420,00 Eur išmoką bei įvertinęs, kad pinigų pakaks, paskolintus 10 000,00 Eur 2017 m. liepos 29 d. grąžino B. D.. Realiai pagal jo išduotus vekselius pinigų iš D. 2016 m. gruodžio 4 d., 2017 m. sausio 5 d. 2017 m. vasario 5 d. ir 2017 m. kovo 5 d. negavo, šie vekseliai išduoti siekiant pridengti kitą sandorį – 10 000,00 Eur paskolai – pagal 2017 m. gegužės 9 d. B. D. pavedimą, todėl šie vekseliai pripažintini negaliojančiais CK 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu (DOK-50234).

10. Atsiliepimuose į trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, E. R. ir V. R. patikslintus ieškinius (DOK-769, DOK-12547) su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad nekyla ginčo, jog iš R. ūkio 2020 m. gegužės 25 d. paėmė 112 vnt. šinšilų, vėliau – 24 vnt. šeimyninių narvų, o 2020 m. birželio 30 d. – dar 82 vnt. šinšilų, viso 194 vnt. šinšilų, tačiau kategoriškai neigia R. nurodytą kainą – 20,00 Eur už 1 vnt. V. R. 2020 m. dėl gyvūnų pertekliaus rinkoje bei produkcijos nuvertėjimo suplanavo naikinti savo šinšilų fermą, todėl žinodamas, jog 2019 m. jam nepavyko užbaigti NMA projekto pagrinde dėl nepasiekto numatyto gyvūnų kiekio ūkyje, pasiūlė perimti senus, netinkamus pardavimui gyvūnus. 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. birželio 30 d. paimtos 194 vnt. šinšilos iš V. R. ūkio buvo senos 2015-2016 m. patelės ir patinai, kuriuos ėmė net ir žinodamas, jog daugelis neišgyvens, nebus produktyvūs, nes gyvūnai buvo reikalingi tik dėl skaičiaus, jog galėtų deklaruoti bei patikrinimo metu turėti reikiamą kiekį gyvūnų NMA projekto užbaigimui, o V. R. juos būtų tekę utilizuoti ar kitaip atsikratyti. Susitarimas buvo abipusiai naudingas, susitarė simbolinę kainą už išgyvenusius žvėrelius – 3,00 Eur už 1 vnt. Už 156 vnt. šinšilų, atėmus 38 vnt., kurie neišgyveno po kraustymo, buvo sutarta 468,00 Eur, o už narvus 720,00 Eur, viso 1 188,00 Eur. Be to, V. R. pasiūlė už paimtus iš jo žvėrelius atsiskaityti, kai vidutinė jo jauno – 8 mėn. amžiaus jam parduodamo gyvūno kaina rinkoje pasieks 25,00 Eur. 2021 m. gruodžio 14 d. iš V. R. gavo laišką, kad buvo daug jo parduotų žvėrelių broko ir jo žvėrelių kailius, neįspėjęs jo, pardavė už 10,44 Eur/vnt. vidurkį, taip padarydamas jam nuostolių. Gyvūnus V. R. perdavė 2020 m. gruodžio 28 d., be jokio broko, prieš kailių paruošimą, iš ko sprendė, kad brokas atsirado V. R. gamybos procese. V. R. ne kartą prašė neparduoti žvėrelių žemiau savikainos, dėl to tarp jų bendradarbiavimas nutrūko. 2022 m. sausio 5 d. gavo V. R. žinutę apmokėti skolą už narvus, siūlė V. R. susitarti dėl padarytų nuostolių kompensavimo, o nesutarus iš sutartos narvų kainos išminusavo V. R. jam padarytus 506,60 Eur nuostolius ir pervedė likusią dalį, t. y. 213,14 Eur už narvus. Teoriškai yra skolingas R. 468,00 Eur, tačiau jų mokėti nesutinka, nes V. R. nevykdo jų susitarimo pirkti jo produkciją ir iš jos išminusuoti jo skolą. Be to, už šinšilas yra atsiskaičiusi, net permokėjusi, atsakovė, o trečiųjų asmenų nurodyta kaina už šinšilas yra neadekvati.

11. Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė patikslintus galutinius ieškinio reikalavimus ir ieškiniuose, atsiliepimuose į ieškinius bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais prašė juos tenkinti, su atsakovės pareikštais patikslintais priešieškinio reikalavimais bei trečiųjų asmenų A. D., E. R. ir V. R. savarankiškais reikalavimais nesutiko bei pateikė paaiškinimus dėl reikalavimų, dėl kurių kilo ginčas.

12. Atsakovė K. D. atsiliepimuose į ieškovo ieškinį ir patikslintus ieškinius (DOK-19868, DOK-42381, DOK-13551) bei rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-27369, DOK-6786) su ieškinio reikalavimais nesutiko bei pateikė teismui priešieškinį, kurio reikalavimus patikslinusi, galutiniu patikslintu priešieškiniu prašo:

12.1. Panaikinti (duomenys neskelbtini) santuokos įrašą, sudarytą Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo įtrauktą į apskaitą (duomenys neskelbtini) tarp K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudaryta bažnytinė santuoka, pripažįstant, kad šeima iširo dėl T. D. kaltės;

12.2. Palikti atsakovei pavardę „D“, ieškovui pavardę „D“;

12.3. Padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2021 m. gruodžio 10 d. įgytą turtą, taikant teisinėms pasekmėms turtinėms teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki 2021 m. gruodžio 10 d.:

12.3.1. T. D. priteistinas turtas: 1) 40 000,00 Eur vertės nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini): 15 000,00 Eur vertės pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000,00 Eur vertės pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000,00 Eur vertės pastatas - ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000,00 Eur vertės teisiškai neįregistruotas ūkio pastatas; kiti inžineriniai statiniai - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo tinklai - Buitinių nuotekų valymo įrenginys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 71 340 Eur vertės daiktai, gyvūnai: 222,00 Eur vertės 30 vnt. pakuočių smėlis šinšiloms, 360,00 Eur vertės 35 vnt. pakuočių pašaras šinšiloms, 720,00 Eur vertės 5 paletės briketų, 96,00 Eur vertės 12 vnt. pakuočių šieno šinšiloms, 17 500,00 Eur vertės 700 vnt. šinšilų kailiukų (po 25 Eur už vienetą), 500,00 Eur vertės kondicionierius, 200,00 Eur vertės kondicionierius, 600,00 Eur vertės 3 paletės akmens anglių (po 250 Eur paletė), 100,00 Eur vertės vandens šildytuvas, 300,00 Eur vertės kieto kuro katilas, 70,00 Eur vertės vandens siurblys, 100,00 Eur vertės „Osmoso“ filtrų sistema, 1 200,00 Eur vertės rekuperatorius ir rekuperacinė sistema, 12 000,00 Eur vertės 12 vnt. po 1 000 už vnt. šinšilų narveliai su pilna komplektacija, 9 000,00 Eur vertės šinšilų (450 vnt. po 20,00 Eur),11 250,00 Eur vertės šinšilų prieauglis (750 vnt. po 15,00 Eur), 70,00 Eur vertės komoda, 200,00 Eur vertės 2 spintos po 250,00 Eur kiekviena, 100,00 Eur vertės lova, 150,00 Eur vertės čiužinys, 120,00 Eur vertės lauko baldai (4 kėdės, staliukas, 2 gultai,1 pakabinama supynė/hamakas), 100,00 Eur vertės stalas, 100,00 Eur vertės 4 kėdės, 72,00 Eur vertės 4 papildomos kėdės, 250,00 Eur vertės sofa, 100,00 Eur vertės šaldymo dėžė, 80,00 Eur vertės seifas, 120,00 Eur vertės tvenkinio aeratorius, 150,00 Eur vertės skalbimo mašina, 60,00 Eur vertės drabužių džiovyklė, 300,00 Eur vertės šaldytuvas, 120,00 Eur vertės orkaitė, 120,00 Eur vertės indaplovė, 300,00 Eur vertės virtuvinis komplektas, 100,00 Eur vertės gartraukis, 150,00 Eur vertės garažo pamatai, 300,00 Eur vertės pirties komunikacijos (vandens, elektros ir šildymo), 700,00 Eur vertės mediena pirties pastatui, 600,00 Eur vertės stogo danga pirties pastatui, 160,00 Eur vertės tvoros tinklas, 400,00 Eur vertės polistimerinis putplastis (20 vnt.), 600,00 Eur vertės 30 vnt. pakuočių stiklo vatos, 500,00 Eur vertės metalo skardos pjaustymo ir lankstymo staklės, 200,00 Eur vertės trimeris, 300,00 Eur vertės kercheris, 2 300,00 Eur vertės įžuvintas tvenkinys, 200,00 Eur vertės sodo augalai, tujos, 300,00 Eur vertės šiltnamis su laistymo įranga, sodo įrankiai, benzininis pjūklas, žoliapjovė, 900,00 Eur vertės 6 vnt. avių, 4 000,00 Eur vertės automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 065,00 Eur piniginės lėšos, esančios ieškovo sąskaitoje, iš viso turto už 113 405 Eur; K. D. priteistinas turtas: 2 000,00 Eur vertės automobilis „Subaru Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1 000, 00 Eur vertės šuo vardu Baubas, esantis pas ieškovą.

12.3.2. Už T. D. atitenkantį visą kitą turtą, esantį jo žinioje, priteisti K. D. 53 702,50 Eur piniginę kompensaciją.

12.3.3. Alternatyvus reikalavimas: T. D. praradus (paslėpus) į dalintino turto sąrašą įtrauktus daiktus ir/ar gyvūnus, priteisti T. D. jų vertę pinigine išraiška.

12.4.

12.5. Kreditoriams A. D. ir B. D. prievolę modifikuoti iš solidarios į asmenines, priteisti A. D. ir B. D. iš K. D. 4 000,00 Eur, iš T. D. – 10 000,00 Eur skolą.

12.6. Kreditoriams E. R. ir V. R. solidarią prievolę modifikuoti į T. D. asmeninę prievolę, priteisti iš T. D. 4 386,40 Eur skolą.

12.7. Nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos priteisti iš ieškovo 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos piniginės kompensacijos sumos.

12.8. Priteisti iš ieškovo T. D. atsakovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (DOK-9736).

13. Priešieškinyje (DOK-22722) ir patikslintuose priešieškiniuose (DOK-6633, DOK-9736) nurodė, kad su ieškovu susipažino po vidurinės mokyklos baigimo, abu įstojo mokytis į Vilniaus universitetus, gyvendami Vilniuje, studijų laikotarpiu gyveno kartu. Baigę studijas 5 metus praleido Jungtinėje Karalystėje, kur dirbo, siekdami užsidirbti pinigų gyvenimo pradžiai. Jungtinėje Karalystėje gautas lėšas investavo į jos tėvų lėšomis nupirkto buto remontą ir baldams. 2016 m. susilaukė sūnaus, gimus sūnui juo rūpinosi viena, ieškovas visą laiką skyrė jų bendram projektui – šinšilų ūkio įkūrimui bei asmeniniam pomėgiams. Nuo 2016 m. iki 2019 m. vyko pastatų statybos, pardavė butą, gautus pinigus investavo į kuriamą šinšilų ūkį, 20 000,00 Eur kuriamam ūkiui paskolino jos tėvai. 2021 m. šinšilų ūkis buvo pilnai įrengtas: pastatyti statiniai, įdiegta įranga, pasiektas reikiamas žvėrelių skaičius. Viename iš naujai pastatytų pastatų įsirengė laikinas gyvenamąsias patalpas – namus, kuriuose apsigyveno. Kol sūnus buvo mažas, daugiau rūpinosi vaiku ir namais, o ieškovas daugiau laiko skirdavo ūkiui, sūnui paaugus prisidėjo prie ūkio darbų bei nuo 2019 m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti. Šeimos puoselėjimui dėjo labai daug pastangų, siekė kuo daugiau laiko pabūti kartu, todėl organizavo šeimos išvykas, keliones, atostogas, tačiau ieškovas teisindamasis ūkio reikalais visiškai nepadėjo buityje, neprisidėjo prie vaiko priežiūros ir poreikių, bet visada laiko surasdavo savo asmeniniam pomėgiui – važinėjimui motokrosiniu motociklu. Sunkiai pakeldama namų ūkio naštą ir darbą, 2019 m. gruodžio mėn. kreipėsi į šeimų psichoterapeutę, ieškovas sutiko pasinaudoti pagalba, tačiau psichoterapeutė pastebėjo, kad jei ieškovas ir toliau nerodys pastangų santykių išsaugojimui, nekeis savo nuostatų, niekas nesikeis, ieškovas pareiškė, kad taps jai lojaliu, kai tik įvykdys projektą. 2021 m. pavasarį pridavus ūkį, jų santykiai iš pradžių pagerėjo ir jie pradėjo planuoti antrą vaikelį. 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovas pradėjo dirbti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente, kur susipažino su bendradarbe R. Ž., su kuria pradėjo artimai draugauti. Susidraugavęs su bendradarbe, ieškovas be priežasčių pradėjo ją kaltinti, jam pradėjo neįtikti, vien savo buvimu jį erzino, ieškovas tapo piktas, jo elgesys su ja apsiribojo besaikiais kaltinimais, užgauliojimais, nuolat ją žemino, netgi tyčiodavosi, o praėjus kelioms savaitėms po įsidarbino pasakė, kad nebenori turėti su ja daugiau vaikų. Ieškovas pradėjo vienas gerti alkoholį, o dėl to papriekaištavus, 2021 m. spalio mėn. išsikraustė iš miegamojo į kitą kambarį. Nuo to laiko ieškovas vengė bet kokio intymumo, nustojo kartu valgyti ir visiškai nuo jos atsiribojo. Stengėsi su juo kalbėtis, nes taip toliau gyventi buvo nepakeliama, tačiau ieškovui viskas buvo gerai. Ieškovas vis dažniau eskaluodavo konfliktus, ne kartą rėkė, kad jos nekenčia, jam yra šlykšti, dėl ko ieškovą perspėjo, kad tokiomis sąlygomis su juo negyvens, kad jis griauna šeimą bei kenkia vaikui. Prašė ieškovą laikinai išsikelti gyventi kitur, tačiau ieškovas atsisakė, todėl ieškovui pranešė, kad laikinai su vaiku ketina išsikelti, nes esama padėtis neigiamai pradėjo veikti ne tik jos sveikatą, bet ir vaiko savijautą. 2021 m. gruodžio 10 d. su vaiku išsikėlė iš šeimos namų, turėdama tikslą laikinai ramiai pagyventi iki situacija pasikeis. 2022 m. sausio 13 d. atvykusi į namus pasiimti reikiamų daiktų rado pakeistas namų spynas, o ieškovas nurodė, kad jos daugiau į namus neįsileis. 2022 m. vasario mėn. pamatė, jog ieškovas vairuoja bendradarbei R. Ž. priklausantį automobilį, kuris vėliau buvo registruotas ieškovo motinos vardu, o 2022 m. kovo 24 d. atvykusi į namus pasiimti asmeninių daiktų rado ieškovą su R. Ž. užsirakinusius. Jai su sūnumi apsigyvenus skyrium, ieškovas pradėjo iš jos tyčiotis, jis ne tik užvaldė jų visą bendrą turtą, bet ir 2022 m. balandžio 19 d. išregistravo šeimos automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji naudojo ne tik savo, bet ir vaiko poreikiams, 2022 m. gegužės 4 d. į tėvų kiemą atvarė automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį paliko užrakintą, užblokuodamas išvažiavimą iš kiemo, o 2022 m. lapkričio 7 d. į jos tėvų gyvenamojo namo kiemą atvežė ir be priežiūros paliko tris avis. Su ieškovu, kuris nepaiso elementarių moralės normų ir dėl atsiradusios kitos moters galutinai sužlugdė jų santykius, jai gyventi nepriimtina ir susitaikyti galimybės nebėra. Ieškovas grubiai pažeidė sutuoktinio pareigas, nepaisė jos, vaiko sveikatos, interesų ir dėl neištikimybės bei psichologinio smurto, prasidėjusio pradėjus bendrauti su bendradarbe R. Ž., naudojimo yra kaltas dėl iširusios santuokos. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą sudaro turtas, apskaitytas T. D. ūkininko ūkyje, transporto priemonės, gyvasis turtas (galvijai) ir kitas turtas. Nors ieškovas teigia, kad turtas įregistruotas ūkininko ūkyje yra jo asmeninė nuosavybė, tačiau šis turtas įgytas santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, ieškovas iš bendrų lėšų savo žemės sklype įrengė motokroso trasą, kurios įrengimui buvo panaudota 2 000,00 Eur, todėl ieškovas privalo kompensuoti jai bendro turto sumažėjimą. Jos tėvams yra skolingi 20 000,00 Eur, kuriuos panaudojo bendram turtui įsigyti, paskola patvirtinta vekseliais ir yra bendra jų prievolė.

14. Atsiliepimų į trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. D. ieškinį ir patikslintą ieškinį bei ieškovo T. D. priešieškinį trečiajam asmeniui A. D. atsakovė nepateikė.

15. Atsiliepimuose į trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, E. R. ir V. R. patikslintus ieškinius nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka, nes jai ir ieškovui gyvenant kartu atsirado bendra solidari prievolė kreditoriams R., apie šią skolą jai buvo žinoma, todėl ją pripažino ir savo ½ dalį skolos bei ½ dalį žyminio mokesčio grąžino (DOK-142, DOK-11164).

16. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad su patikslintais ieškinio reikalavimais nesutinka, su trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais sutinka, palaikė galutinius patikslintus priešieškinio reikalavimus ir priešieškiniuose, atsiliepimuose į ieškinį išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti bei pateikė paaiškinimus dėl reikalavimų, dėl kurių kilo ginčas.

17. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A. D. atsiliepimų į ieškinį bei patikslintus ieškinius, taip pat priešieškinį bei patikslintus priešieškinius nepateikė, tačiau pareiškė savarankiškus reikalavimus (ieškinį), kuriuos patikslinęs prašo priteisti iš ieškovo T. D. 11 000,00 Eur, kurių grąžinimas buvo užtikrintas 2016 m. lapkričio 13 d., 2017 m. sausio 5 d. ir 2017 m. kovo 5 d. paprastaisiais vekseliais, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

18. Ieškinyje (DOK-47381) ir patikslintuose ieškiniuose (DOK-6579, DOK-8523) nurodė, kad ieškovas 2015 m. lapkričio 11 d. įregistravo ūkininko ūkį, 2015 m. gruodžio 16 d. NMA pateikė paraišką finansinės paramos gavimui, nurodydamas paramos poreikį ir finansavimo šaltinius, jog projektui įgyvendinti reikalingos 55 412,19 Eur piniginės lėšos, iš kurių 20 000,00 Eur finansuos kredito įstaiga AB SEB bankas. NMA 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu nuspręsta skirti 41 4000,00 Eur paramą, kuri turėjo būti naudojama pagal tikslinę paskirtį. Šalims vykdant įsipareigojimus NMA ir vystant projektą iškilo poreikis 20 000,00 Eur piniginių lėšų finansavimui, kurias sutuoktiniai ketino skolinti iš AB SEB banko. Su žmona turėdami piniginių lėšų tiek grynaisiais, tiek banko sąskaitose, pasiūlė šalims paskolinti 20 000,00 Eur, kuriuos paskolino dalimis 2016-2017 m. laikotarpiu. Ieškovas 14 000,00 Eur paskolos suteikimo ir įsipareigojimo grąžinti faktą patvirtino išdavęs 5 paprastuosius vekselius, kurių apmokėjimo terminai yra pasibaigę. 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. gegužės 4 d. išrašytus vekselius 6 000,00 Eur sumai, sutikusi su prievole, įvykdė atsakovė. 2016 m. ūkio būdu buvo vykdomos statybos šinšilų fermoje, nors iš NMA 2016 m. gegužės 26 d. buvo gauta 20 700,00 Eur parama, tačiau lėšos pasibaigė, o poreikiai apmokėti sąskaitas už statybos darbus ir medžiagas sudarė apie 10 000,00 Eur. Nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. paskolino ieškovui 12 000,00 Eur piniginių lėšų, kurių gavimą ir įsipareigojimą grąžinti ieškovas patvirtino 2016 m. lapkričio 13 d., 2016 m. gruodžio 4 d., 2017 m. sausio 5 d. ir 2017 m. vasario 5 d. vekseliais. 2017 m. kovo-gegužės mėn. paskolino ieškovui dalimis 8 000,00 Eur, kurių grąžinimą atsakovas patvirtino 2017 m. kovo 5 d., 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. gegužės 4 d. vekseliais. Ieškovas vekseliuose nustatytu terminu skolos negrąžino, todėl ją prašo priteisti.

19. Atsiliepime į ieškovo priešieškinį dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka, nes ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės grindžiamos melagingais, išgalvotais teiginiais. Jų dukra buvo lygiavertė ūkio partnerė, kuri rūpinosi ūkio reikalais, jame dirbo, būtent dukra garantavo, kad gavę išmokas iš NMA ir išplėtę ūkio veiklą, paskolą grąžins. Vekselių blankų dukra nei parengė, nei užpildė, vekselių blankus buvo pasiruošęs, juos užpildęs ir atspausdinęs bei pasirašęs pats ieškovas. Niekada vaikams piniginių lėšų nebūtų skolinę su palūkanomis ir iš viso buvo paskolinę ne 10 000,00 Eur, kaip nurodo ieškovas, o 20 000,00 Eur. Paskolos šalims buvo suteiktos dalimis nuo 2016 m., vekseliai buvo išrašomi po pinigų perdavimo, ne būtinai tą pačią dieną. Niekada neslėpė nuo valstybės savo finansinės padėties ir yra sumokėję visus priklausančius mokėti mokesčius, todėl ieškovo teiginys, kad išviešinus pajamas atsirastų prievolė VMI pagrįsti piniginių lėšų kilmę, visiškai nepagrįstas. Ieškovas 2017 m. gegužės 17 d. iš NMA gavo ne 21 420,00 Eur, o tik 12 420,00 Eur, jis apie 4 metus niekur nedirbo, pajamų neturėjo, todėl į savo sąskaitą įnešinėjo paskolintas lėšas (DOK-1238).

20. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, A. D. teismo posėdyje palaikė savarankiškus reikalavimus, su priešieškiniu nesutiko, ir procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų pagrindu prašė savarankiškus reikalavimus tenkinti, ieškovo priešieškinį atmesti bei teikė paaiškinimus dėl visų reikalavimų, dėl kurių byloje kilo ginčas.

21. Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, E. R. ir V. R. atsiliepime į ieškovo ieškinį patvirtino, jog šalys jiems yra skolingi 4 386,86 Eur (DOK-34706) bei pateikė savarankiškus reikalavimus (ieškinį), kuriuos patikslinę prašo priteist iš ieškovo T. D. 2 193,30 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66,00 Eur žyminį mokestį (DOK-9261).

22. Patikslintuose ieškiniuose nurodė, kad šalims 2020 m. gegužės 25 d. pardavė 112 vnt. kailinių žvėrelių šinšilų už 2 240,00 Eur, 2020 m. gegužės mėn. pardavė 24 vnt. šeimyninių narvų šinšiloms už 720,00 Eur bei 2020 m. birželio 30 d. pardavė dar 82 vnt. šinšilų už 1 640,00 Eur. Atsiskaitymas buvo sutartas dviem etapais, t. y. už šeimyninius narvus atsiskaityti iš karto, o už šinšilas, kai pagerės šalių finansinė padėtis ir kai šinšilos kailis rinkoje pasieks 25,00 Eur už 1 vnt. Sutarto apmokėjimo už narvus negavo dėl šalių sunkios turtinės padėties. 2022 m. sausio mėn., gerėjant situacijoje kailių rinkoje, pradėjo kalbinti ieškovą grąžinti skolą. Ieškovas skolą už narvus pripažino iš dalies, teigdamas, kad su jais bendradarbiaudamas patyrė nuostolių, todėl pervedė tik 213,40 Eur iš sutartos 720,00 Eur sumos. Tąkart skolą už žvėrelius ieškovas pripažino, tačiau 2022 m. gegužės mėn. pakartotinai paraginus sumokėti likusią skolą už narvus ir pradėti vykdyti atsiskaitymą už žvėris, ieškovas visas skolas paneigė, teigdamas, kad nieko neskolingas, už viską yra atsiskaitęs bei turint jam pretenzijų pasiūlė kreiptis į teismą. Atsakovė skolą pripažino ir jai tenkančią skolos dalį – 2 193,30 Eur grąžino, liko negrąžinta 2 193,30 Eur skola, kurią prašo priteisti iš ieškovo (DOK-50115, DOK-6644, DOK-9261).

23. Tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, E. R. ir V. R. teismo posėdyje palaikė savarankiškus reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų pagrindu prašė savarankiškus reikalavimus tenkinti, ieškovo priešieškinį atmesti bei teikė paaiškinimus dėl visų reikalavimų, dėl kurių byloje kilo ginčas.

24. Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, B. D. atsiliepimų į ieškinį bei patikslintus ieškinius, taip pat priešieškinį bei patikslintus priešieškinius nepateikė, tačiau kartu su sutuoktiniu A. D. pateikė rašytinius paaiškinimus (DOK-38262) bei teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jų dukra K. D. susituokė su ieškovu, po santuokos gyveno jų dukrai dovanotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus. 2016 m. šalys kreipėsi į juos, prašydami finansinės pagalbos, kurios jiems reikėjo pradedant projektą su šinšilų ūkiu. Sutarė, jog gali paskolinti 20 000,00 Eur, tačiau finansinės paramos šalims reikėjo ne iš karto, o dalimis, palaipsniui įgyvendinant NMA projektinius sprendinius, todėl pinigus skolindavo dalimis ir po pinigų perdavimo pasirašydavo skolą patvirtinančius dokumentus – vekselius. Pinigus skolino šalims bendrai, nes jie buvo šeima, abu rūpinosi šinšilų ūkiu, jame dirbo ir aiškino, kad skolinasi tikslu plėsti ūkio veiklą ir grąžins pinigus pagal sutartus terminus, nurodytus vekseliuose. Šalys iki 2017 m. gegužės 4 d. iš viso iš jų pasiskolino 20 000,00 Eur, terminas pagal 2016 m. lapkričio 13 d. išduotą vekselį baigėsi 2021 m. lapkričio 14 d., tačiau ieškovas skolos negrąžino, atsakovė pagal jai išduotus vekselius skolą grąžina dalimis. Be to, šalys prašė trumpam laikui paskolinti 10 000,00 Eur, tikslu įrodyti NMA, kad yra pajėgūs įgyvendinti šinšilų ūkio projektą. 2017 m. gegužės 9 d. B. D. pervedė T. D. 10 000,00 Eur, kuriuos T. D. grąžino 2017 m. liepos 31 d., jam skyrus 12 420,00 Eur išmoką iš NMA. 2017 m. gegužės 9 d. piniginių lėšų pervedimas nieko bendro neturi su pinigų paskolomis pagal vekselius, nes paskolos pagal vekselius buvo suteiktos anksčiau. Paskolintos lėšos buvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti – bendram turtui sukurti, todėl prievolė grąžinti jiems skolą pagal vekselius pripažintina bendra šalių prievole

25. Trečiojo asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė bylą nagrinėti NMA atstovui nedalyvaujant, su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad ieškovas 2015 m. gruodžio 17 d. NMA pateikė paraišką Nr. 19JU-KA-15-2-07506-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-211 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklėmis. NMA 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. KA-745 (10.6.E) „Dėl paramos skyrimo“ informavo ieškovą, kad ieškovas yra patvirtintas paramos gavėju ir ieškovui yra skiriama 41 400,00 Eur dydžio paramos suma projekto įgyvendinimui. Ieškovui 2016 m. gegužės 26 d. išmokėta 20 700,00 Eur paramos suma, 2017 m. gegužės 22 d. – 12 420,00 Eur paramos suma, 2021 m. kovo 16 d. – 8 280,00 Eur paramos suma. Tuo atveju, kai paramos lėšos skiriamos investicijų įsigijimui, investicijos registruojamos tik pareiškėjo/ paramos gavėjo vardu, t. y. paramos gavėjas, siekiantis tinkamai įgyvendinti verslo planą, turi išpildyti visas paramos gavimo sąlygas. Paramos lėšos nėra prilyginamos kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl verslo plane numatytos ir iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsigytos investicijos tampa tik paramos gavėjo (ieškovo) asmenine nuosavybe (DOK-41513).

k o n s t a t u o j a :

26. Šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys susipažino 2004 m. po vidurinės mokyklos baigimo, abu įstojo mokytis į universitetus Vilniuje, studijų metu kurį laiką gyveno kartu, baigę studijas išvyko į Jungtinę Karalystę, kur 5 metus kartu gyveno ir dirbo. Ieškovas dešimties metų draugystės proga, 2014 m. pasiūlė atsakovei susituokti, šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) jų santuoka apskaityta Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio CBP-1957 priedas). Šalys 2014 m. gruodžio 8 d. iš Jungtinės Karalystės grįžo gyventi į Lietuvą, laikinai apsigyveno pas ieškovo motiną R. D. bei remontavosi prieš santuoką, 2014 m. balandžio 2 d., įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (DOK-32110 priedas 1), kuriame 2015 m. apsigyveno. Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. D. (ieškinio CBP-1957 priedas). Alytaus apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtinta šalių 2025 m. birželio 11 d. sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko J. D. gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ir išlaikymo jam teikimo.

27. Ieškovo tėvas A. D. sūnui T. D. 2014 m. balandžio 28 d. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 2015 m. lapkričio 4 d. padovanojo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2015 m. lapkričio 11 d. įregistravo ūkininko ūkį ir 2015 m. gruodžio 17 d. NMA pateikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu dėl paramos skyrimo Nr. KA-745(10.61E) patvirtino ieškovą T. D. paramos gavėju ir jo projektui „T. D. gyvulininkystės ūkio įkūrimas“ įgyvendinti skyrė 41 4000,00 Eur paramą (ieškinio CBP-1957 priedai).

28. Ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. - 2017 m. pastatytas ūkinis pastatas, kuris šiuo metu yra neįregistruotas, bei žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. iki 2020 m. pastatytas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų valymo įrenginys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti T. D. vardu, bei 2020 m. rugsėjo 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu kartu su minėtais pastatais ir tinklais įregistruotas šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio CBP-1957 priedai, DOK-22722 priedas 1). Nurodytų ūkinių pastatų statybos metu šalys 2017 m. lapkričio 7 d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (DOK-25344 priedas 4.1) ir kartu su sūnumi J. D. apsigyveno atsakovės tėvų A. D. ir B. D. namuose.

29. Ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), šalys įsirengė gyvenamąsias patalpas, kuriose šalys su nepilnamečiu sūnumi nuo 2019 m. įsikėlė gyventi. Nuo 2021 m. gruodžio 10 d. atsakovė K. D. su sūnumi J. D. išsikėlė iš minėtų gyvenamųjų patalpų ir gyvena atskirai.

30. Gyvendamos santuokoje šalys kito nekilnojamojo turto neįgijo, 2016 m. kovo 5 d. įgytas automobilis „Mercedes Benz, C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovės K. D. vardu, 2016 m. rugsėjo 28 d. – automobilis „VW, Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 11 d. – automobilis „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie registruoti T. D. vardu, ir 2021 m. kovo 15 d. įgytas keturratis motociklas „Suzuki LT2 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas T. D. ūkininko ūkyje (ieškinio CBP-1957 priedai).

31. Šalių santuoka truko beveik vienuolika metų, tačiau šalys nuo 2021 m. gruodžio 10 d. gyvena atskirai, nuo to laiko jų bendras gyvenimas yra nutrūkęs, abu nenori gyventi kartu, sutuoktiniai jau daugiau nei tris su puse metų laiko negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, kas leidžia teismui spręsti, jog šalių santuoka faktiškai iširo ir šalims susitaikyti galimybių nėra.

32. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) bei kiti įstatymai nenustato santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis) santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6/2007">3K-7-6/2007</a>). Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, taip pat išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Pažymėtina, kad sutuoktiniams, sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos.

33. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir šalims susitaikyti galimybių nėra, santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), tarp T. D. ir K. D., apskaitytos (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintinas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

I. Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo

34. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką (panaikinti apskaitos akto įrašą), kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6/2007">3K-7-6/2007</a>, Nr. 3K-3-2/2011, Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.).

35. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011, Nr. 3K-3-399/2013).

36. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-2/2011, Nr. 3K-3-99-969/2016). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-335/2009, Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

37. Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus šv. Liudviko parapijos bažnyčioje. Ieškovo teigimu, santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Prieš santuoką jų santykiai nebuvo labai geri, tačiau tikėdamasis, jog susituokus santykiai pasikeis, dešimties metų draugystės proga pasipiršo atsakovei, tačiau ir po santuokos jų santykiai nebuvo tobuli. 2015 m. įregistravus ūkininko ūkį, jis užsiėmė ūkio kūrimu, atsakovė laukėsi vaikelio. Gimus sūnui, iš NMA gavo pirmą paramą, todėl visą laiką skyrė darbui kaime, kuriame statė ūkinius pastatus, tuo metu atsakovė džiaugėsi motinyste, augino jų sūnų ir visiškai nustojo rodyti jam dėmesį, juo nesirūpino, atsakovė gyveno savo gyvenimą pasinėrusi į motinystę. 2017 m. nupirko pirmas šinšilas, tačiau 2018 m. vasario mėn. gale dėl nemokėjimo auginti ar kitų priežasčių, gyvūnėliai pradėjo dvėsti. Suprato, jog neturi galimybių įgyvendinti NMA plano, gyveno strese, nuolatinėje įtampoje, abu niekur nedirbo, pinigų neturėjo, iš atsakovės didelės pagalbos nebuvo, todėl vienam teko tęsti pradėtas statybas bei gyvūnų priežiūrą. 2019 m. įsidarbino, darbovietė siuntė į kelias komandiruotes, tuo metu atsakovė šėrė ūkyje esančius gyvūnus, tačiau po paskutinės komandiruotės atsakovė pareiškė, jog daugiau gyvūnų nešers ir ūkyje jam nepadės. Atsakovė 2019 m. gegužės mėn. pradėjo dirbti, tapo savarankiška, nepriklausoma, atžagari, pradėjo jam nurodinėti, trukdė bendrauti su sūnumi, žemino jį prie sūnaus. Bandė kalbėtis su atsakove, tačiau išsiskyrė jų požiūris į sūnaus auklėjimą, bendrą gyvenimą, atsakovė jo nenorėjo girdėti, nepriėmė jo nuomonės. Santykiams šeimoje blogėjant, su atsakove lankėsi pas šeimos psichologę, aiškinosi priežastis, bandė tartis, tačiau atsakovei nepatinkant konsultacijų pobūdžiui, konsultacijas nutraukė. 2021 m. užbaigė NMA projektą, atsakovė norėjo antro vaikelio, tačiau finansinė padėtis šeimoje nebuvo gera, todėl pradėjo nesutarti dėl šeimos pagausėjimo. Atsakovė dar labiau pradėjo priekabiauti, jai nepatiko, jog savaitgaliais atsipalaiduodamas truputį išgerdavo, išvydavo iš miegamojo, tarpusavyje pradėjo bendrauti tik SMS žinutėmis. 2021 m. vasaros gale atsakovė pradėjo rašinėti, jog nebemato kartu ateities, išsikrausto ir nebenori su juo gyventi, o rugpjūčio mėn., kaip įprastai, jam išgėrus truputį alkoholio išmetė jį iš miegamojo, todėl nuo to laiko išsikėlė gyventi į kitą kambarį, pats pradėjo savimi rūpintis, atskirai darytis maistą. Atsakovė priekaištavo dėl tokio gyvenimo, tačiau susitaikė su atsakovės noru su juo išsiskirti, todėl situacijos nei vienas nekeitė, o 2021 m. gruodžio 10 d. atsakovė su sūnumi išėjo iš namų. Prieš atsakovei išeinant prašė jos pasilikti, bent dėl vaiko gyventi kartu, palaukti, tačiau atsakovė savo planų nepakeitė. Atsakovei išėjus, suprato, jog tai buvo galutinis atsakovės sprendimas, todėl išsaugoti santuokos nebematė galimybės. Visuomet atsakovei buvo ištikimas, prašė atsakovės pasilikti, jai išėjus dėl patirto streso susirgo juostine pūsleline, kelis mėnesius gydėsi (2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas). Bylos nagrinėjamo metu ieškovas nurodė, kad santuokos iširimo priežastis yra atsakovės neištikimybė, kuri ir įtakojo atsakovės nelojalų elgesį su juo prieš atsakovei išsikeliant iš bendrų namų.

38. Atsakovė neigė, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, tvirtina, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo neištikimybės. Iki santuokos sudarymo jų santykiai buvo gražūs, kartu matė ateitį, todėl sukūrė šeimą. Visada abu svajojo gyventi kaime, turėti savo namus, būti nepriklausomi, todėl ieškovas atsidavė projektų rengimui, ūkio kūrimui, kiek galėjo padėjo, o gimus sūnui didelį dėmesį skyrė vaikelio priežiūrai, rūpinosi namais, buitimi. Ieškovas nuo pat projekto ruošimo turėjo didelę įtampą, todėl stengėsi neapkrauti jo buitimi, be to, ieškovas atsipalaiduodavo važinėdamas motociklu. 2017 m., sūnui paaugus ir ūkyje atsiradus pirmosioms šinšiloms, važiuodavo kopti mėšlo, pašerdavo šinšilas, stengėsi ieškovui padėti ūkyje, tačiau jų santykiai nebuvo pastovūs, būdavo gerų ir blogų periodų. Jausdamasi pavargusi, prašydavo ieškovo pagalbos, tačiau ieškovas atsakydavo, kad jam taip pat reikia poilsio. 2019 m. pradėjus jai dirbti, abu sutarė, kad padės ieškovui ūkyje trečiadieniais ir savaitgaliais, taip kurį laiką ir gyveno, ieškovas rūpinosi ūkiu, ji – vaiku, bei padėdavo ieškovui ūkyje. Po kurio laiko nuo įtampos abu pavargo, nebesusikalbėjo tarpusavyje, todėl kreipėsi į psichoterapeutę, tačiau konsultacijas nutraukė, nes ieškovas nebuvo joms pasirengęs, be to, ieškovas pažadėjo jai, kad pasibaigus projektui, jis pasikeis ir gyvens taip, kaip gyveno anksčiau. 2021 m. pridavus projektą šeimoje santykiai pradėjo gerėti, abu planavo antrą vaikelį, tačiau 2021 m. rugsėjo mėn. ieškovui įsidarbinus pastebėjo, kad ieškovas vis ilgiau užtrunka darbe, su kažkuo susirašinėja, ilgainiui pradėjo keistis ieškovo elgesys, jis pradėjo daugiau išgėrinėti, o 2021 m. spalio mėn. tarp jų įvykus konfliktui dėl vartojamo alkoholio, ieškovas išsikėlė gyventi į kitą kambarį ir nuo jos atsiribojo, kaltino nebūtais dalykais, vadino šlykščia. Prašė ieškovo pasikalbėti, sakė, kad taip toliau gyventi negali, tačiau ieškovas nieko keisti nenorėjo, 2021 m. lapkričio 5 d. paprašė ieškovo išeiti, vėliau informavo jį, kad pati išeis, ieškovas pasiūlė gyventi dėl vaiko, keisti nieko neketino, todėl 2021 m. gruodžio 10 d. išsikraustė pas tėvus. Išėjusi su ieškovu nebendravo, norėjo nuo jo atsiriboti, pabūti ramiai. 2022 m. sausio 13 d. atvažiavusi pasiimti daiktų rado pakeistas namų durų spynas, suprato, jog santuokos nebeliko, o atvykusi 2022 m. kovo 24 d. namuose rado ieškovą su R. Ž., kas patvirtino, jog ieškovas buvo jai neištikimas ir dėl to jų santuoka iširo (2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas).

39. Taigi, ieškovas prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas bei dėl atsakovės neištikimybės (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys), o atsakovė prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, nes, jos teigimu, jų santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

40. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetą, sprendžia, kad šalys neįrodė, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas tik vienas iš sutuoktinių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalis).

41. Byloje šalių paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad šalys iki 2021 m. gruodžio 10 d. gyveno kartu. Ieškovo teigimu, atsakovė 2019 m. įsidarbinusi tapo jam atžagari, trukdė bendrauti su sūnumi, žemino jį prie sūnaus, konsultacijos pas psichologę nepadėjo, abu pradėjo nesutarti dėl šeimos pagausėjimo, atsakovė pradėjo dar labiau prie jo priekabiauti, išvydavo iš miegamojo, 2021 m. vasarą parašė jam, kad nebemato kartu ateities, nebenori su juo gyventi, o 2021 m. gruodžio 10 d. išėjo su sūnumi iš namų, nes jau turėjo kitą vyrą. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog dar 2019 m. dėl pablogėjusių santykių šeimoje, šalys kreipėsi pagalbos į psichologę, neneigia, kad norėjo susilaukti antro vaikelio, dėl ko su ieškovu kilo nesutarimai, tačiau neigė, jog santuoka iširo dėl jos kaltės bei tvirtina, kad ieškovas buvo jai neištikimas.

42. Byloje jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius apie atsakovės jo nuolatinį žeminimą, kitų santuokinių pareigų pažeidimą, dėl kurių bendras santuokinis gyvenimas taptų negalimas, nėra. Šalių bei trečiojo asmens B. D. paaiškinimais, liudytojų K. D., A. D., J. D., R. D., A. U. parodymais šalims gyvenant kaime atsakovė rūpinosi vaiku, buitimi, tuo tarpu ieškovas pasinėrė į šinšilų ūkio veiklą, verslas nelabai sekėsi, dėl ko šalių santykiai tapo įtempti, tarp jų prasidėjo nesutarimai. Iš šalių 2019 m. susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. šalys nesusikalbėjo, nesuprato vienas kito, jų nesutarimai kenkė vaikui, atsakovė norėjo antro vaiko, tačiau bijojo, kad dėl jų nesutarimų gali kentėti ir antras vaikas (DOK-27369 priedas 1). Šalys, siekdamos pagerinti tarpusavio santykius ir išspręsti esamus nesutarimus, 2019 m. kreipėsi į psichologę.

43. Liudytoja E. B., šalių draugė, parodė, kad 2021 m. pavasarį atsakovė jai parašė žinutę, jog santykiai su ieškovu nėra geri, 2021 m. liepos mėn. buvo prie ežero, ieškovas rėkė ant atsakovės, atsakovei parodė vidurinį pirštą, tuomet suprato, jog pas juos santykiai griūna (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas), ką patvirtino ir liudytoja A. U. Ieškovo pateiktose jam atsakovės rašytose SMS žinutėse, atsakovė 2021 m. liepos 15 d. parašė, jog nemato jų ateities, ištekėjo už kitokio žmogaus, nes dabar ieškovas jai yra šlykštus ir ji nenori su juo turėti nieko bendro, taip pat neleis jam atimti iš jos galimybės būti mama, neleis sugadinti jos gyvenimo ir nurodė, kad jiems nepakeliui, kadangi eilinį kartą ieškovas ją apgavo, o 2021 m. rugpjūčio 17 d. parašė, kad beprasmiška yra rašinėtis ir kažką bandyti dar aiškintis, nes ieškovui svarbu parodyti, kokia ji yra bloga, o jis nuskriaustas, jų gyvenimo vizijos visiškai skirtingos, nebenori turėti nieko bendro su juo, nes saugesnė, reikalingesnė ir mylimesnė jaustųsi su nepažįstamu žmogumi, nei su juo, nenori su juo kalbėti, diskutuoti, ateities taip pat nemato, jei turėtų, kur eiti, jos jau čia nebūtų ir nereiktų apsimetinėti (DOK-24695 priedas 6).

44. Šalių paaiškinimais, Sodros informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovas nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės pateikto tarp šalių vykusio susirašinėjimo matyti, kad po šių atsakovės SMS žinučių ieškovui, šalys toliau gyveno kartu, atsakovė 2021 m. rugpjūčio 5 d. gamino šeimai valgyti, prašė ieškovo paimti siuntą, 2021 m. rugsėjo-spalio mėn. šalys bendravo dėl šuns, siuntos paėmimo (DOK-27369 priedas 1). Liudytoja A. U., atsakovės pusseserė, parodė, kad atsakovė sakė, kad jie planavo antrą vaiką, tačiau skundėsi, jog nesupranta, kas šeimoje darosi, nes ieškovas vieną mėnesį sako, kad nori vaiko, kitą – nenori, o kai įsidarbino gamtos apsaugoje pareiškė, kad kito vaiko nenori ir pradėjo elgtis blogai su ja. 2021 m. spalio mėn. buvo nuvažiavus pas juos į svečius, ieškovas buvo sulieknėjęs, atsigavęs, išsipuošęs, o namuose tvyrojo įtampa, atsakovė buvo kaip nesava, nes ieškovas buvo išsikraustęs gyventi į kitą kambarį, atsakovės pasakojimais, ieškovas pradėjo smurtauti psichologiškai, ją vadino necenzūriniais žodžiais, su ja pradėjo nesiskaityti, pasiūlė atsakovei viską pabaigti ir atsakovė pasitarusi su psichologe 2021 m. gruodžio mėn. išėjo gyventi pas tėvus, tikėdamasi, kad ieškovas pakeis požiūrį į šeimą (2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas).

45. Trečiasis asmuo B. D., atsakovės motina, paaiškino, kad nuo 2021 m. rugsėjo mėn. dukra pas juos atvažiuodavo viena, matė, kad dukra kaip nesava, vieną kartą atvažiavo apsiverkusi, 2021 m. spalio mėn. papasakojo kad ieškovui pradėjo neįtikti, ieškovas išvadina ją visokiais žodžiais, šaukė ant jos girdint vaikui, su ja nesikalba ir jau ilgą laiką yra susipykę. 2021 m. lapkričio mėn. pradžioje nuvažiavo su vyru pažiūrėti dėl ko šalys pykstasi. Matė, kad šalys gyveno atskiruose kambariuose, kalbėjo su ieškovu, ieškovas nurodė, kad dukra nesusitvarko kambarių, nepadeda ūkyje, nepadaro valgyti, prašė susitaikyti, bet ieškovas nenorėjo. 2021 m. lapkričio mėn. pabaigoje dukra atvažiavo apsiverkusi, sakė, kad nebegali taip toliau gyventi, todėl su vaiku atsikėlė gyventi pas juos (2023 m. kovo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas), šias aplinkybės patvirtino trečiasis asmuo, atsakovės tėvas, A. D. (2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas).

46. Liudytoja E. B. parodė, kad po 2021 m. liepos mėn., kuomet svečiavosi pas šalis, ieškovas arba dirbdavo, arba būdavo prie kompiuterio, po kiek laiko atsakovė pradėjo guostis, kad ieškovas giriasi savo bendradarbe, dėl jos nesistengia, o vėliau sužinojo, kad atsakovė išsikraustė tikėdamasi, jog ieškovas sugrįš ir jos atsiprašys (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytoja R. D., ieškovo motina, parodė, kad sūnui 2021 m. rugpjūčio mėn. įsidarbinus matė, jog šalių santykiai yra pašliję, atsakovė minėjo, kad pykstasi dėl antro vaikučio, o 2021 m. gruodžio mėn. išsikraustė iš namų. (2024 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytoja R. Ž., ieškovo sugyventinė, parodė, kad ieškovui įsidarbinus Aplinkos apsaugos departamente buvo paskirta jį kuruojančiu asmeniu ir jam perduodavo darbus, su ieškovu bendravo daug, ieškovas prasitarė, kad santykiai šeimoje yra blogi, jog atsakovė kelia ultimatumus dėl antro vaiko, klausė kolegų patarimo (2024 m. liepos 31 d. teismo posėdžio garso įrašas).

47. Iš atsakovės pateikto tarp jos ir pusseserės A. U. 2021 m. lapkričio 5 d. vykusio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė skundėsi, jog vaikas namuose mato iškreiptus santykius, kur mama su tėčiu mėnesiais nebendrauja, gyvena atskirus gyvenimus, svarstė, ar nebūtų geriau išeiti su viltimi, kad grįš ir bus geriau, ar būtų geriau šventes sutikti vienai su vaiku ir tėvais, ar su ieškovu, kaip praeitais metais, miegant atskirai, vienas kito nesveikinant, aiškino, kad neįsivaizduoja savo gyvenimo be ieškovo, bet ne šito, o ankstesnio, jog nereaguoja į ieškovo nepagarbius veiksmus, nes nenori konflikto (DOK-27369 priedas 1). Ieškovo pateiktoje jam atsakovės rašytoje SMS žinutėje, atsakovė 2021 m. lapkričio 21 d. pranešė ieškovui, kad butą, į kurį kraustysis atsilaisvins tik nuo 2022 m. sausio 12 d. (DOK-24695 priedas).

48. Liudytoja E. B., šalių draugė, parodė, kad atsakovei išėjus iš namų, sugalvojo kartu su šalimis atšvęsti Naujuosius metus, manė, kad jiems pavyks susitaikyti, pakvietė juos, abu atvyko, kartu šventė, tačiau ieškovas daugiau laiko prabuvo su telefonu, šalys bendravo mažai (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovės teigimu, išėjusi iš namų norėjo nuo ieškovo kurį laiką atsiriboti, pabūti ramiai ir viską apgalvoti, su ieškovu bendravo tik dėl vaiko, tuo tarpu ieškovas nurodė, kad prieš išeinant ieškovei prašė jos pasilikti, bandyti gyventi dėl vaiko (ką teismo posėdyje patvirtino ir pati atsakovė), atsakovės išėjimą suprato, kaip galutinį atsakovės apsisprendimą, todėl pakeisti susidariusios situacijos daugiau nebandė.

49. Liudytoja E. B. parodė, kad atsakovė tikėjosi, kad ieškovas per savaitę apsispręs ir grįš pas ją, bet kai po savaitės ieškovas negrįžo, švenčiant Naujuosius metus kartu niekas neišsisprendė, suprato, jog bus skyrybos, konsultavosi su advokate, kuri jai patarė nufotografuoti namuose esančius daiktus (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas).

50. Iš atsakovės prie atsiliepimo pateiktų nuotraukų bei pranešimo policijai (DOK-19868 priedas 1) matyti, kad atsakovė 2022 m. sausio 5 d. atvykusi į namus fotografavo namus, kitus ūkinius pastatus, namuose, ūkiniuose pastatuose bei kieme esančius daiktus, o atvykusi 2022 m. sausio 13 d. – rado namuose bei ūkiniuose pastatuose pakeistas spynas. Ieškovo teigimu pamatęs, jog atsakovė tikrina namuose esančius dokumentus, bandė patekti į dirbtuves, kur nebuvo jos daiktų, suprato, jog atsakovė ruošiasi skyryboms, todėl pakeitė pastatų spynas (2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas). Iki 2022 m. vasario 2 d. tarp šalių vyko neteisminė mediacija dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo (ieškinio CBP-1957 priedas).

51. Taigi, kaip matyti iš šalių bei trečiųjų asmenų B. D. ir A. D. paaiškinimų, šalių susirašinėjimų, liudytojų K. D., A. D., J. D., R. D., E. B., A. U., R. Ž. parodymų, šalių santykiai dėl nuovargio, jų nesusikalbėjimo, vienas kito nesupratimo pradėjo blogėti dar prieš 2019 m., šalys bandė pakeisti tarpusavio santykius, 2019 m. kreipėsi pagalbos į psichologę, gyveno kartu, kalbėjo dėl galimybės susilaukti antro vaiko, tačiau jų santykiai iš esmės nepagerėjo, 2020 m. šventes sutiko miegodami atskirai, vienas kito nesveikindami, o 2021 m. vasarą jų santykiai dar labiau ėmė blogėti, ieškovas nesutiko turėti antro vaiko, prie draugų su atsakove elgėsi nepagarbiai, atsakovė įžeidinėjo ieškovą rašydama žinutes, šalys nustojo tarpusavyje kalbėtis, bendravo tik SMS žinutėmis, pradėjo gyventi atskiruose kambariuose, iki kol atsakovė 2021 m. gruodžio 10 d. su vaiku išėjo iš namų. Atsakovei išėjus iš namų nei vienas nedėjo jokių pastangų pakeisti susidariusios situacijos ir imtis priemonių išsaugoti šeimą.

52. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog šalims buvo svarbi šeima, tačiau net ir dedant pastangas, jos išsaugoti abiem nepavyko. Atsakovė po šalių konsultacijų pas psichologę, toliau viena lankė psichologo konsultacijas, nors ir rašė ieškovui įžeidžiančio pobūdžio žinutes, ji pergyveno dėl šeimoje esamų nesutarimų, konfliktų, tarpusavio nebendravimo ir atskiro gyvenimo bei priėmusi sprendimą išeiti tikėjosi, jog grįš ir šeimoje viskas pasikeis, kas paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė pažeidė santuokines pareigas, dėl kurių bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Nors liudytojai ieškovo brolis M. D. bei sesuo K. D. nurodė, kad atsakovė iš namų išėjo tik dėl to, kad atsakovas nesutiko turėti antro vaiko, tačiau įvertinus tai, kad liudytoja K. D. tokius parodymus davė tik susidariusi savo nuomonę, o liudytojui M. D. šias aplinkybes nurodė pats ieškovas, šie liudytojų parodymai prieštarauja kitoms jau aukščiau aptartoms ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas jais nesiremia.

53. Pažymėtina, kad liudytojas M. D. teismo posėdyje buvo apklaustas nuotoliniu būdu, parodymų davimo metu naudojosi užrašais, skaitė iš jų, teigė, kad prieš apklausą bendravo su broliu (ieškovu), tikslinosi datas (2024 m. birželio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas). Iš į bylą pateikto liudytojos E. B. ir ieškovo susirašinėjimo bei laiško siųsto ieškovo liudytojai matyti, kad ieškovas siekė atkalbėti liudytoją liudyti teisme, aiškino skyrybų priežastis, teikė informaciją apie bylai reikšmingus duomenis (DOK-19306 priedai), ką patvirtino ir pati liudytoja E. B. teisme (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytoja J. D., M. D. žmona, parodė, kad po apklausos teisme vyro telefone pamatė vyro susirašinėjimą su ieškovu, kuriame ieškovas apklausos metu rašė atsakymus į klausimus (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovo brolis prieš apklausą teisme bendraudamas su ieškovu aptarė bylą, galimus duoti parodymus, bendravo su juo apklausos metu, todėl liudytojo M. D. parodymų patikimumas teismui kelia abejones ir jais teismas šioje byloje spręsdamas tarp šalių iškilusį ginčą nesirems (CPK 185 straipsnis).

54. Ieškovas, kaip vieną iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė jį paliko ir yra kalta dėl santuokos iširimo, nurodė jam teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusią aplinkybę apie atsakovės neištikimybę. Ieškovo teigimu, atsakovė iš namų išėjo, nes jau bendravo su dabartiniu sužadėtiniu A. S.. Atsakovė patvirtino, kad A. S. yra jos sužadėtinis, tačiau neigė, jog išeidama iš namų su juo bendravo ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad su A. S. susipažino 2022 m. gegužės 27 d. internetinėje programėlėje, jo palaikymas jai sunkiu metu juos suartino, 2022 m. rugpjūčio 12 d. su A. S. ir sūnumi kelioms dienoms buvo išvykę į Lenkijos kalnus, o kartu pradėjo gyventi 2024 m. balandžio mėn. (DOK-14321 priedai).

55. Iš atsakovės socialinio tinklo „Facebook“ matyti, jog atsakovė su A. S. susižadėjo (duomenys neskelbtini) (DOK-13131 priedai). Liudytoja K. D. parodė, kad socialinėje erdvėje matė, jog atsakovė išėjusi iš namų, iš karto 2022 m. sausio mėn., pradėjo dėti patiktukus, širdeles po A. S. pasisakymais (2024 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įrašas), tačiau vien šios liudytojos nurodytos aplinkybės nėra pakankamas įrodymas atsakovės neištikimybės faktui konstatuoti, kadangi vien patiktukų padėjimas po asmens pasisakymais nepatvirtina, jog asmenys yra pažįstami ar artimai bendrauja. Nors liudytoja R. D. parodė, kad 2021 m. rudenį jos draugas matė atsakovę Kaune su dabartiniu sugyventiniu (2024 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas), tačiau įvardinti draugą, kuris matė atsakovę, atsisakė, kas leidžia pagrįstai abejoti tokių liudytojos parodymų patikimumu. Be to, priešingai nei nurodo šios liudytojos, liudytoja A. U. parodė, kad atsakovė su A. S. pirmą kartą į pasimatymą nuėjo 2022 m. birželio mėn. (2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas), liudytoja E. B. parodė, kad su dabartiniu sužadėtiniu atsakovė susipažino 2022 m. pavasarį per programėlę, 2022 m. birželio mėn. nuėjo į pirmą pasimatymą, o 2024 m. pavasarį apsigyveno kartu (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas A. S. parodė, kad su atsakove susitiko 2022 m. birželio 4 d., susižadėjo po metų draugystės, o kartu apsigyveno per Velykas (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šių liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, jų nepaneigia byloje esantys įrodymai, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė su dabartiniu sužadėtiniu A. S. susipažino 2022 m. gegužės 27 d., pirmą kartą susitiko 2022 m. birželio 4 d., t. y. jau po tarp šalių įvykusios neteisminės mediacijos bei ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo.

56. Tuo pagrindu spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė iš namų išėjo dėl kito vyro ir būtent tai buvo santuokos iširimo priežastis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieškovas siekė įrodyti atsakovės neištikimybės faktą, pateikdamas teismui atsakovės sužadėtinio buvusios žmonos S. D. žinutes, tačiau teismui 2024 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje žodine nutartimi atsisakius priimti šias žinutes bei išaiškinus teisę prašyti teisme betarpiškai apklausti S. D. liudytoja, ieškovas tokia teise nepasinaudojo, todėl spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog dabartinis atsakovės sužadėtinis buvusią santuoką nutraukė dėl bendravimo su atsakove ir atsakovė buvo jam neištikima (CPK 178, 185 straipsniai).

57. Atsakovė įrodinėdama ieškovo neištikimybės faktą teigė, kad ieškovas įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) vis dažniau užtrukdavo darbe, su kažkuo susirašinėdavo, užsiminė, kad turi malonią kolegę R., pradėjo daugiau išgėrinėti, jai priekaištauti, eskaluoti konfliktus, o įvykus konfliktui dėl jo gėrimo, išsikėlė gyventi į kitą kambarį ir nuo jos atsiribojo, prašė ieškovo pasikalbėti, tačiau ieškovas nieko keisti nenorėjo, jai išėjus iš namų, 2022 m. sausio 13 d. pakeitė namų spynas ir jai pasakė, kad jos daugiau neįsileis, 2022 m. vasario mėn. pradėjo vairuoti bendradarbei R. Ž. priklausantį automobilį. Išėjusi iš namų sužinojo, kad ieškovas su R. Ž. artimai bendravo nuo 2021 m. spalio mėn., o 2022 m. kovo 24 d. nuvykusi į namus pasiimti asmeninių daiktų rado ieškovą su R. Ž. jų bendruose namuose, jai atvykus ieškovas užsirakino, todėl, įvertinusi atsakovo pasikeitusį elgesį nuo įsidarbinimo, aplinkybes, kad ieškovas važinėjo su R. Ž. automobiliu, sprendė, jog ieškovas jai buvo neištikimas.

58. Ieškovas neneigė, kad įsidarbinęs (duomenys neskelbtini) bendravo su R. Ž., kadangi kartu dirbo, tačiau neigė, jog buvo neištikimas atsakovei ir paaiškino, kad atsakovei išėjus susirgo juostine pūsleline, negalėjo pasirūpinti ūkiu, todėl R. Ž. jam padėjo ūkyje, kurią ūkyje ir įdarbino, su R. Ž. artimiau bendrauti pradėjo tik 2022 m. vasarą, kartu apsigyveno 2022 m. rudenį, jau jų santuokai visiškai iširus, o automobilį iš R. Ž. nupirko motinai.

59. Trečiasis asmuo A. D. parodė, kad apie tai, jog ieškovas turėtų kitą moterį iki 2022 m. kovo mėn. jokios kalbos nebuvo (2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas). Trečiasis asmuo B. D. paaiškino, kad jos manymu šeima iširo dėl kitos moters, apie tai, kad ieškovas gali turėti santykių su kita moterimi jai pasakė dukra, kada neatsimena, žino, kad R. Ž. gyvena kartu su ieškovu, tačiau nurodyti nuo kada jie gyvena kartu negali (2023 m. kovo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytoja K. D. parodė, kad R. Ž. dirbo pas jos brolį (ieškovą), ją pirmą kartą pamatė 2022 m. rugpjūčio mėn. (2024 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas A. D. parodė, kad iš R. Ž. uošvių sužinojo, jog sūnus turėjo romaną, kuris prasidėjo, kai sūnus nuėjo dirbti į gamtos apsaugą, 2022 m. yra matęs R. Ž. automobilį prie sūnaus namų, o R. Ž. pas sūnų gyvena nuo 2022 m. pavasario, iki to laiko, kol jie pradėjo gyventi kartu, jų kartu nematė (2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas T. D. parodė, kad ieškovui įsidarbinus sesuo klausė, ar ieškovas darbe nesusirado kokios moters, nuramino seserį, kad darbe visos moterys turi šeimas, o tarp jų viskas pradėjo blogėti, kai 2022 m. pavasario pradžioje ieškovas buvo užtiktas savo namuose su R. Ž., taip pat nuo tada pradėjo matyti, kad jie kartu eina pietauti, per šventes būdavo kartu (2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas).

60. Iš aukščiau nurodytų liudytojų parodymų visumos galima spręsti, kad iki 2022 m. kovo 24 d., kuomet atsakovė nuvykusi į namus nepamatė ieškovo su R. Ž. kartu, jokių objektyvių įtarimų, kad ieškovas būtų atsakovei neištikimas, nebuvo. Priešingai, atsakovei kilus įtarimų dėl galimų ieškovo santykių su kita moterimi darbe, atsakovės brolis, kuris dirba kartu tame pačiame darbe, kaip ir ieškovas, nuramino atsakovę, jog darbe visos moterys turi šeimas, o ieškovo ir R. Ž. bendrus pabuvimus kartu per šventes, pietus, jis pastebėjo tik tuomet, kai ieškovė jau buvo išėjusi iš namų. Taigi, jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas artimai bendravo su R. Ž. iki atsakovė išėjo iš namų ir tarp šalių prasidėjo neteisminė mediacija, byloje nėra. Nors liudytojas A. D. nurodė, kad sūnaus romanas prasidėjo 2021 m., kai sūnus nuėjo dirbti į gamtos apsaugą, tačiau šių aplinkybių jis pats nematė, tai sužinojo iš R. Ž. uošvių. R. Ž. buvę uošviai byloje neapklausti, šių liudytojo A. D. parodymų nepatvirtina, jokie kiti objektyvūs duomenis, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad liudytojo ir ieškovo santykiai nėra geri, ieškovui išvarius tėvą iš namų, liudytojas parodymus davė atsakovės prašymu, vien jais remtis dėl šių aplinkybių neturi pagrindo.

61. Atsakovė teigė, kad ieškovas 2022 m. vasario mėn. vairavo R. Ž. priklausantį automobilį, kuris vėliau buvo užregistruotas ieškovo motinos R. D. vardu, o 2022 m. kovo 24 d. užtiko ieškovą su R. Ž. užsirakinusius, kas ir patvirtina jo neištikimybės faktą. Tiek ieškovas, tiek liudytoja apklausta R. Ž. neigė, kad tuo metu juos siejo artimi santykiai, liudytoja R. Ž. patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, jog dėl ieškovo susirgimo pūsleline ieškovas negalėjo vienas ūkyje nudirbti visus darbus, todėl pagalbos prašė pas ją, kuri tą dieną ir dirbo pas ieškovą, automobilį ieškovui davė, nes jį nupirko ieškovo mama, su ieškovu artimiau bendrauti pardėjo tik 2022 m. vasarą, kartu apsigyveno 2022 m. spalio mėn. (2024 m. liepos 31 d. teismo posėdžio garso įrašas). Iš ieškovo pateiktų ambulatorinių apsilankymų aprašymo bei nuotraukų matyti, kad ieškovui 2022 m. sausio 17 d. dėl juosmens skausmo dešinėje pusėje, herpetinių bėrimų dešinėje šono srityje diagnozuotas inksto akmuo bei juostinė pūslelinė, 2022 m. sausio 24 d. dėl skausmų visoje pilvo kairėje pusėje – išsisėjusi juostinė pūslelinė (DOK-3984 priedas 2), kas patvirtina, kad ieškovas dėl ligos kurį laiką jautė skausmą ir negalėjo dirbti. Į bylą pateiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitas Nr. 1957519 (DOK-7906 priedas 6) patvirtina, kad R. Ž. 2023 m. kovo mėn. ieškovui teikė gyvūnų prižiūrėtojos paslaugas. Liudytoja R. D. parodė, kad išėjus atsakovei sūnus susirgo pūsleline, negalėjo rūpintis šinšilomis, todėl 2022 m. vasario mėn. važiavo jam padėti, sūnus sakė, kad pasamdė kažkokią moterį, o 2022 m. rugpjūčio mėn. pamatė pas sūnų dirbančią R. Ž., nuo kada jie pradėjo bendrauti nežino (2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas).

62. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas dirbdamas (duomenys neskelbtini) su bendradarbe R. Ž., kuri buvo paskirta ieškovo mentore, atsakovei išėjus iš namų ieškovas 2022 m. sausio 17 d. susirgo, dėl ko R. Ž. padėjo ieškovui ūkyje prižiūrėti gyvūnus, 2022 m. vasario mėn. ieškovo motina, padedant ieškovui, nusipirko iš R. Ž. automobilį, 2022 m. kovo 24 d. R. Ž. buvo atvykusi pas ieškovą, jų bendravimas tęsėsi, o 2022 m. rudenį R. Ž. pas ieškovą apsigyveno ir vėliau įsidarbino.

63. Šios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas dar šalims gyvenant kartu bendravo su R. Ž., jų bendravimas tęsėsi ir atsakovei išėjus iš namų bei peraugo į artimus santykius, tačiau, teismo vertinimu, tai neleidžia daryti išvados, jog ieškovas šalims gyvenant kartu buvo neištikimas atsakovei. Įvertinus šalių santykius, buvusius dar prieš ieškovui įsidabinant (duomenys neskelbtini) ir susipažįstant su R. Ž., ieškovo bendravimas su R. Ž. iki prasidedant neteisminei mediacijai (iš esmės skyrybų procesui), kuri baigėsi 2022 m. vasario 9 d., nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog ieškovas santuokos metu iki faktinio jos iširimo buvo atsakovei neištikimas ir dėl to yra kaltas dėl santuokos iširimo (CPK 185 straipsnis). Šių aplinkybių nepaneigia ir tai, kad atsakovas 2022 m. sausio 13 d. pakeitė namų spynas. Kaip byloje nustatyta, atsakovei 2021 m. gruodžio 10 d. išėjus iš namų nei viena iš šalių nedėjo jokių pastangų pakeisti susidariusios situacijos ir imtis priemonių išsaugoti šeimą, priešingai atsakovė vis vykdavo į namus pasiimti asmeninių daiktų, 2022 m. sausio 5 d. atvykusi fotografavo namus, kitus ūkinius pastatus, daiktus, tarp šalių jokio bendravimo dėl santykių išsaugojimo jau nebuvo, šalys gyveno atskirus gyvenimus, dėl ko ieškovas ir pakeitė namų spynas.

64. Nors atsakovė teigė, kad ieškovo neištikimybės faktą įrodo tai, kad 2022 m. vasario 14 d. ieškovas su R. Ž. Birštone romantiškame viešbutyje šventė šv. Valentino dieną bei R. Ž. santuoka nutrūko dėl bendravimo su ieškovu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniais). Pažymėtina, kad iš ieškovo asmeninės „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo, kuriuo atsakovė įrodinėja ieškovo švęsta šventę su R. Ž. (DOK-47394 priedas) matyti, jog pirkinys viešbutyje „Sofijos rezidencija“ Birštone pirktas 2022 m. vasario 11 d., pinigai iš sąskaitos nuskaityti 2022 m. vasario 15 d., kas paneigia atsakovės nurodytą aplinkybę, jog šiame viešbutyje ieškovas buvo 2022 m. vasario 14 d., ir pati savaime neįrodo, jog šiame viešbutyje ieškovas buvo su R. Ž.. Be to, liudytoja R. Ž. paneigė, kad jos santuoka iširo dėl santykių su ieškovu bei nurodė, jog jų santykiai su vyru buvo negeri ir jau kurį laiką jie gyveno atskirai, o santuokai nutraukti įtakos turėjo būtent atsakovės veiksmai, kuomet ji puolė jos bei buvusio vyro tėvus ir buvusį vyrą, šių aplinkybių atsakovė neginčijo.

65. Šalys įrodinėdamos vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo teikė į bylą ir kitus įrodymus apie vienas kito elgesį po atsakovės išėjimo, t. y. duomenis apie tai, kad 2022 m. balandžio 19 d. ieškovas išregistravo atsakovės naudojamą automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 4 d. atvarė automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į atsakovės tėvų namus ir juo užstatė įvažiavimą, 2022 m. lapkričio 7 d. į atsakovų tėvų namų kiemą atvežė ir paleido tris avis, atsakovė 2022 m. kovo 24 d. atvykusi su broliu fotografavo R. Ž. mašinoje esančius daiktus, 2022 m. kovo 25-26 d. rašė žinutes ieškovo motinai, teigdama savo versiją dėl santuokos iširimo, 2022 m. balandžio mėn. apskundė ieškovą veterinarinei kontrolei, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovei išėjus iš namų iš esmės nutrūko šalių bendras gyvenimas, abi šalys rengėsi skyryboms, šalių santykiai buvo itin konfliktiški, dalyvavo neteisminėje mediacijoje, todėl tolimesnis šalių elgesys, sekęs po faktinio santuokos iširimo, jokios įtakos santuokos iširimui jau neturėjo ir negali būti vertinimas sprendžiant sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo klausimą.

66. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, šalys neįrodė, kad egzistavo faktas (šalių neištikimybė), sudarantis prielaidas taikyti įstatyme nustatytą santuokos iširimo priežasčių prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), taip pat ieškovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas išimtinai tik vienas sutuoktinis (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

67. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas (santuokos apskaitos įrašo panaikinimas) dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu (apskaitos įrašo panaikinimu). Tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, jog vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį, todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

68. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 18 punktas).

69. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad šalių santykiai pradėjo blogėti dar prieš 2019 m., šalys dėjo pastangas pakeisti tarpusavio santykius psichologo pagalba, tačiau šalims nerandant bendro sutarimo, išsiskyrus jų nuomonei dėl šeimos pagausėjimo, tarp jų atsirado tarpusavio priešiškumas, šalys pradėjo vienas kito atžvilgiui elgtis nepagarbiai ar įžeidžiančiai, dėl ko nustojo tarpusavyje kalbėtis, bendravo tik SMS žinutėmis, pradėjo gyventi atskiruose kambariuose, iki kol atsakovė 2021 m. gruodžio 10 d. su vaiku išėjo iš namų, o atsakovei išėjus nei vienas nedėjo jokių pastangų šeimai išsaugoti, susitaikydami su mintimi, jog jų santuoka iširo.

70. Įvertinus nustatytus duomenis apie šalių tarpusavio santykius, spręstina, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, gyvenimo būdą bei šeimos narių teises. Abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieškoti kompromisų, derintis vienas prie kito, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai bei nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą.

71. Taigi, viena iš esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne kažkurios vienos iš šalių konkreti ir esminė kaltė (jos laipsnis), o išsiskyrę požiūriai į atsiradusių problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šiuos požiūrius suderinti tarpusavio sutarimu. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios, neprisidėjo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nesugebėjo dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitą, būti lojaliam, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Tuo pagrindu pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo

72. Pagal CK 3.69 straipsnio 1 dalį sutuoktinis po santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos įrašo panaikinimo) gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę.

73. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovas pageidavo pasilikti savo pavardę, atsakovė – iki santuokos turėtą pavardę. Ginčo byloje dėl to nekilo, todėl panaikinus santuokos apskaitos įrašą, ieškovui paliktina jo pavardė D., atsakovei jos pageidavimu paliktina iki santuokos turėta pavardė D. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

74. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Ši teisė siejama su prašančiojo priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi. Bylos duomenys patvirtina, jog abi šalys yra darbingos, gauna pajamas, be to, nei viena iš šalių priteisti išlaikymą vienas kitam neprašo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad šalys abu yra dirbantys ir pajėgūs save išlaikyti, be to, byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, sutuoktiniai teisės į išlaikymą neturi, išlaikymas jiems nepriteistinas (CK 3.59 straipsnio, 3.72 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių taikymo momento

75. Pagal CK 3.127 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

76. Nagrinėjamu atveju atsakovė, vienu iš patikslintu ieškinio reikalavimu, prašė padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki 2021 m. gruodžio 10 d. įgytą turtą, taikant teisines pasekmes turtinėms teisėms ir pareigoms, atsiradusioms iki 2021 m. gruodžio 10 d., t. y. iš esmės prašė nustatyti, jog santuokos apskaitos įrašo panaikinimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. gruodžio 10 d. Ieškovas šio reikalavimo neginčijo ir patvirtino, kad atsakovė išėjo iš namų 2021 m. gruodžio 10 d. ir nuo tos dienos jie negyvena kartu, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių.

77. Tuo pagrindu, nesant tarp šalių ginčo dėl momento, nuo kada šalys faktiškai negyvena kartu, nustatytina, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmės šalių (ieškovo ir atsakovės) turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2021 m. gruodžio 10 d.

II. Dėl trečiojo asmens A. D. savarankiškų reikalavimų ir ieškovo priešieškinio pripažinti vekselius negaliojančiais

78. Pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis).

79. Trečiasis asmuo A. D. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus (ieškinį), kuriuos patikslinęs prašo priteisti iš ieškovo T. D. 11 000,00 Eur skolą, kurios grąžinimas buvo užtikrintas 2016 m. lapkričio 13 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 5 d. ir 2017 m. kovo 5 d. paprastaisiais vekseliais, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nesutikdamas su trečiojo asmens A. D. savarankiškais reikalavimais pateikė teismui priešieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento jo pasirašytus paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2016 m. gruodžio 4 d. vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000,00 Eur 2022 m. gruodžio 4 d., 2017 m. sausio 5 d. vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000,00 Eur 2023 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 5 d. vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000,00 Eur 2024 m. vasario 5 d. ir 2017 m. kovo 5 d. vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti A. D. 2 000,00 Eur 2025 m. kovo 5 d.

80. Byloje nustatyta, kad ieškovas T. D. 2016 m. lapkričio 13 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000,00 Eur iki 2021 m. lapkričio 14 d., 2016 m. gruodžio 4 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000,00 Eur iki 2022 m. gruodžio 4 d., 2017 m. sausio 5 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000,00 Eur iki 2023 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 5 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000,00 Eur iki 2024 m. vasario 5 d., 2017 m. kovo 5 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. D. 2 000,00 Eur iki 2025 m. kovo 5 d. Be to, atsakovė K. D. 2017 m. balandžio 5 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000,00 Eur iki 2022 m. vasario 5 d. bei 2017 m. gegužės 4 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti A. D. 3 000,00 Eur iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. (DOK-22722 priedas 1).

81. Trečiasis asmuo A. D. 2022 m. gruodžio 5 d. pateikė ieškovui raginimą dėl 2016 m. gruodžio 4 d. parastojo vekselio apmokėjimo ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo pagal šį vekselį (DOK-50234 priedas) bei pareiškė savarankiškus reikalavimus teisme prašydamas priteisti 11 000,00 Eur skolą, grįsdamas jam išduotais likusiais paprastaisiais vekseliais, tuo tarpu, ieškovas nesutikdamas su trečiojo asmens savarankiškais reikalavimais, prašo pripažinti jo išduotus paprastuosius vekselius, kurių apmokėjimo terminai priešieškinio pateikimo dienai nebuvo suėję bei paprastąjį vekselį, kurį trečiasis asmuo pateikė notarui dėl vykdomojo įrašo išdavimo, negaliojančiais, kaip sudarytus kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 straipsnis).

82. Taigi, tarp trečiojo asmens A. D. ir ieškovo kilo ginčas dėl skolos pagal ieškovo išduotus 2016 m. lapkričio 13 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 5 d. ir 2017 m. kovo 5 d. paprastuosius vekselius priteisimo bei 2016 m. gruodžio 4 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 5 d. ir 2017 m. kovo 5 d. vekselių teisėtumo.

Dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais

83. Byloje esant situacijai, kai trečiasis asmuo savarankiškais reikalavimais prašo priteisti skolą pagal vekselius, o ieškovas priešieškiniu prašo atitinkamus vekselius pripažinti negaliojančiais, teismas visų pirma pasisako dėl priešieškinio reikalavimų, kadangi klausimų, susijusių su vekselių išrašymo teisėtumu ar teisiniais santykiais, kurie buvo pagrindas išrašyti ginčijamus vekselius, išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų pagrįstumu.

84. Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį, 1.101 straipsnio 6 dalį civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal ĮPVĮ įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę.

85. Teismo vertinimu, ieškovo ginčijami vekseliai atitinka ĮPVĮ nustatytus reikalavimus, t. y. juose yra žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; vekselių davėjas yra besąlygiškai įsipareigojęs sumokėti vekseliuose nurodytas sumas, iš viso 11 000,00 Eur; juose nustatyti mokėjimo terminai, nurodyta mokėjimo vieta, vekselių gavėjo vardas bei pavardė ir asmens kodas, išrašymo vieta ir datos, visa tai patvirtinta išrašančiojo vekselį asmens, t. y. ieškovo, parašu, tačiau ieškovas prašo šiuos vekselius pripažinti negaliojančiais CK 1.87 straipsnio pagrindu.

86. Ieškovo teigimu, įregistravus ūkininko ūkį bei NMA jam skyrus 41 400,00 Eur dydžio paramą, pirma suma – 20 700,00 Eur į ūkio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ūkio sąskaita) buvo pervesta 2016 m. gegužės 26 d. Tam, kad gauti antrą – 12 420,00 Eur išmoką, jis turėjo NMA pateikti įrodymus, jog turi nuosavų lėšų, dėl ko ketino imti 10 000,00 Eur kreditą iš banko. Atsakovės tėvai sužinoję, jog jis svarsto iš banko imti paskolą ir per 5 metus grąžinti su palūkanomis 15 000,00 Eur, pasiūlė jam paskolinti 14 000,00 Eur, t. y. 1 000,00 Eur mažesne grąžintina suma. Sutikus gauti iš uošvių paskolą 2017 m. gegužės 8 d. jų namuose vienu metu pasirašė 5 paprastuosius vekselius 14 000,00 Eur sumai ir atsakovės motina B. D. 2017 m. gegužės 9 d. pervedė 10 000,00 Eur į Ūkio sąskaitą. Visus vekselius išdavė siekiant pridengti kitą sandorį – 10 000,00 Eur paskolą, gautą iš B. D. 2017 m. gegužės 9 d. pavedimu. Keturis vekselius pasirašė po 3 000,00 Eur ir vieną – 2 000,00 Eur sumai, vien tam, kad nereiktų notaro patvirtinimo. Vekselius užpildė ir atspausdino atsakovė, nurodydama skirtingas datas, kad tėvai galėtų Valstybinei mokesčių inspekcijai pagrįsti gautų pajamų kilmę.

87. Tretieji asmenys A. D. ir B. D. (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas) neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, kad skolino ieškovui 10 000,00 Eur, kuriuos B. D. pervedė ieškovui 2017 m. gegužės 9 d. į Ūkio sąskaitą, tam, kad šalys galėtų NMA pagrįsti apyvartinių lėšų turėjimo faktą bei gauti antrą paramos dalį, tačiau neigė, jog skolinant šiuos pinigus buvo išrašomi vekseliai ir paaiškino, kad 2016 m. gegužės 26 d. NMA pervedus pirmą paramos dalį, šalys nurodė, jog paramos pinigų įgyvendinti projektą jiems neužteks, norėjo imti 20 000,00 Eur paskolą iš banko, tačiau pasitarę, jog šalims nereiktų mokėti bankui palūkanų, pasiūlė jiems paskolinti apie 20 000,00 Eur. Sutarė, jog pinigus skolins dalimis grynais pinigais tuomet, kada jiems pinigų prireiks. Pirmą sumą – 3 000,00 Eur paskolino 2016 m. birželio mėn. gale, tuomet apie jokius vekselius nekalbėjo, ieškovas savo iniciatyva 2016 m. lapkričio 13 d atvežė išrašytą vekselį ir jį atidavė. Kitus pinigus skolino tuomet, kai šalys paprašydavo, skolino maždaug kas mėnesį po 3 000,00 Eur, viena kartą paskolino – 2 000,00 Eur, vekselį ieškovas išrašydavo tą pačią dieną, kuomet buvo skolinami pinigai arba atveždavo kitą dieną, taip patvirtindamas pinigų gavimo faktą, iš viso šalims paskolino 2 000,00 Eur, paskutinius du – 2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. gegužės 4 d. – vekselius, 6 000,00 Eur sumai, pasirašė dukra.

88. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

89. Vienas iš pagrindų, kuriam esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nustatytas CK 1.87 straipsnyje, pagal kurį sandoris yra sudaromas kitam sandoriui pridengti. Apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Taigi, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26/2011">3K-3-26/2011</a>, Nr. e3K-3-71-916-2018).

90. Byloje nustatyta, kad ieškovo tėvas A. D. prieš šalių santuoką, 2014 m. balandžio 28 d., padovanojo ieškovui žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalims grįžus gyventi į Lietuvą ir nusprendus ieškovo vardu įkurti ūkininko ūkį bei kreiptis į NMA dėl paramos gavimo, jog būtų galima įgyvendinti projekto sąlygas ir ieškovas turėtų pakankamai žemės, ieškovo tėvas 2015 m. lapkričio 4 d. ieškovui padovanojo šalia anksčiau padovanoto žemės sklypo, esantį žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini).

91. Ieškovas 2014 m. rugsėjo 5 d. banke „Swedbank“, AB atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią šalims grįžus gyventi į Lietuvą 2014 m. gruodžio 29 d. įnešė 7 940,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kuriuos bankui konvertavus į eurus, šioje sąskaitoje 2015 m. sausio 1 d. buvo įnešta 10 526,22 Eur (DOK-47394 ir priedas), šią sąskaitą įregistravus ūkį naudojo kaip Ūkio sąskaitą. Ieškovas 2015 m. lapkričio 11 d. įregistravo ūkininko ūkį ir 2015 m. gruodžio 17 d. NMA pateikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ gauti (toliau – Paraiška, ieškinio CBP-1957 priedai). Paraiškoje nurodė, kad planuoja kurti gyvulininkystės ūkį, prašoma paramos suma be PVM – 41 400,00 Eur, kuri reikalinga ūkiniams gyvūnams (šinšiloms) bei jų narvams įsigyti, naujus pastatus šinšilų auginimui statyti, nuosavomis lėšomis to įsigyti negalėtų, o įgyvendinant projektą vien skolintomis lėšomis sumažėtų projekto finansinis gyvybingumas, iš viso projektui įgyvendinti (šinšilos, narvams įgyti, ūkiniams pastatas pastatyti bei konsultavimo paslaugoms apmokėti) reikalinga 55 412,19 Eur suma su PVM, projektą finansuoti numatomas lėšas sudaro: 33 120,00 Eur paramos lėšos, 2 292,19 Eur pareiškėjo lėšos, turimos banko sąskaitoje, bei 20 000,00 Eur kredito įstaigos (AB SEB banko) skolintos lėšos. Avansinė paramos suma (20 700,00 Eur) kartu su nuosavomis lėšomis bus naudojama vieno iš trijų ūkinio pastato naujoms statybinėms medžiagoms, daliai narvų ir visoms šinšiloms įsigyti bei konsultavimo paslaugų išlaidoms apmokėti, pirmojo mokėjimo prašymo paramos suma – 12 420,00 Eur – kartu su skolintomis lėšomis bus naudojama dviejų pastatų statybinėms medžiagoms ir dalį narvų įsigyti. Ieškovo 2015 m. gruodžio 16 d. verslo plano 2.4 punkte nurodyta, jog ūkiui įkurti planuojama gauti iš viso 20 000,00 Eur paskolą su 3 proc. metine palūkanų norma (DOK-41513). AB SEB bankas 2015 m. gruodžio 10 d. raštu dėl kredito suteikimo informavo NMA ir ieškovą, jog bankas susipažinęs su ieškovo pateiktu projektu, projekto įgyvendinimui suteiktų iki 20 000,00 Eur kreditą su 3 proc. palūkanomis, mokamomis kas mėnesį (DOK-10188 priedas).

92. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Alytaus paramos administravimo skyrius 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu dėl paramos skyrimo Nr. KA-745(10.61E) patvirtino ieškovą T. D. paramos gavėju ir projektui „T. D. gyvulininkystės ūkio įkūrimas“ įgyvendinti skyrė 41 400,00 Eur dydžio paramą, kurią paskirstė: 1 525,00 Eur bendroms išlaidoms (konsultavimo paslaugoms verslo plano ir paraiškos parengimo klausimais), 15 509,00 Eur ne mažiau kaip 152 vnt. narvams šinšiloms įgyti, 20 942,00 Eur trijų blokuotų nesudėtingų pastatų statybai ir 3 424,00 Eur ne mažiau kaip 120 vnt. šinšiloms įgyti (DOK-41513 priedai). NMA 2016 m. gegužės 26 d. išmokėjo ieškovui į Ūkio sąskaitą 20 700,00 Eur avansinę paramos sumą, tuo metu ieškovo Ūkio sąskaitoje buvo likę 1 556,89 Eur, ieškovo vardu 2014 m. rugsėjo 5 d. banke „Swedbank“, AB atidarytoje sąskaitoje pinigų nebuvo (DOK-47394 priedai). Atsakovė NMA pirmos paramos dalies išmokėjimo metu savo vardu turėjo atsidariusi dvi sąskaitas, atsakovės vardu AB „Citadele“ banke atidarytoje sąskaitoje tuo metu pinigų nebuvo, banke „Swedbank“, AB atidarytoje sąskaitoje buvo 4,20 Eur (DOK-6064 priedai, DOK-17840 priedai).

93. Iš 2016 m. rugpjūčio 8 d. rašto „Dėl projekto pakeitimų suderinimo“ matyti, kad ieškovas pateikė NMA prašymą leisti pakoreguoti planuotų ūkinių pastatų statybą ir juos statyti nesublokuotus, o atskirai bei nurodė, kad paramos suma skirta naujų statybinių medžiagų įsigijimui nebus keičiama, kaip ir planuota bet kokios papildomos išlaidos bus dengiamos savomis lėšomis. 2016 m. spalio 18 d. bei 2017 m. sausio 1 d. raštai „Dėl projekto pakeitimų suderinimo“ patvirtina, kad ieškovas 2016 m. spalio 18 d. prašė NMA leisti pakeisti pastatų statybos vietą ir juos statyti gretimame sklype, o 2017 m. sausio 1 d. nurodė, jog nusprendė pirmąjį pastatą, kuriame laikinai laikys projekte numatytus gyvūnus, kol vyks kitų pastatų statyba, numatytą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), statyti savomis lėšomis, o kitus tris pastatus, kaip numatyta Paraiškoje, statyti kitame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). (DOK-13132 priedai). Iš ieškovo 2017 m. balandžio 27 d. rašto „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ NMA matyti, kad verslo projekte numatytų trijų blokuotų nesudėtingų pastatų statybos negalėjo pilnai įgyvendinti, kadangi nebuvo įsigyta sąmatoje numatytų vėdinimo ortakių, priedų bei įrangos, ši investicija išskaidyta dėl to, kad Paraiškoje pateikta sąmata buvo sudaryta pagal pigiausiai pateiktų prekių kainas, tačiau nei vienas tiekėjas negalėjo pasiūlyti visų sąmatoje numatytų prekių mažiausiomis kainomis (DOK-23357 priedas 2).

94. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad sužinoję, jog pretenduoja gauti paramą iš NMA, suprato, jog projektui įgyvendinti trūks apie 20 000,00 Eur, todėl kreipėsi į banką išsiaiškinti, ar yra galimybė gauti iš banko paskolą, bankui sutikus, teikė NMA Paraišką. 2016 m. gegužės mėn. gavus pirmą išmoką, prasitarė tėvams, kad gautų pinigų neužteks ir planuoja imti apie 20 000,00 Eur paskolą iš banko, tačiau tėvai pasiūlė šią pinigų sumą paskolinti. Sutarė su tėvais pinigus skolintis dalimis, grynais pinigais, nes taip ieškovui buvo patogiau atsiskaitinėti su žmonėmis. Pirmus 3 000,00 Eur iš tėvų pasiėmė 2016 m. vasarą, jokio vekselio neišrašinėjo. Vėliau ieškovas pasiūlė pasirašyti vekselius, kad tėvams būtų saugiau ir ramiau, todėl 2016 m. lapkričio 13 d. ieškovas pasirašė pirmą vekselį, kurį nuvežė tėvams, kitus pinigus tėvai skolindavo jiems paprašius, paskolinus pinigus išduodavo vekselį, paskutinius du vekselius pasirašė ji, nes taip sutarė su ieškovu, iš viso tėvai pagal vekselius jiems paskolino 20 000,00 Eur (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas)

95. Liudytoja A. U. parodė, kad šalims trūko pinigų šinšilų verslo įkūrimui, jie norėjo imti kreditą, bet pinigų jiems paskolino atsakovės tėvai, apie tai jai žinoma iš atsakovės tėvų, taip pat tai pasakojo ir pati atsakovė dar tuomet, kai šalys gyveno savo sename bute (2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas) (šalių paaiškinimais jie bute gyveno nuo 2015 m. iki jo pardavimo 2017 m. lapkričio 7 d.). Liudytoja E. B. parodė, kad atsakovė yra pasakojusi, jog trūko pinigų šinšilų ūkiui ir, kad nereiktų pinigų skolintis iš banko, jų skolinosi iš tėvų, tačiau kokią sumą, nežino (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Jog šalys iš atsakovės tėvų skolinosi pinigų ūkiui patvirtino ir liudytoja J. D.. Liudytojas A. D. parodė, kad vystant ūkio projektą šalys NMA turėjo pateikti dokumentus, jog gali gauti iš banko paskolą, gavo banko pažymą, bet pinigų iš banko nesiskolino, nes pinigus jiems paskolino atsakovės tėvai, kad nereiktų mokėti palūkanų, iš viso paskolino 20 000,00 Eur, tačiau kaip buvo skolinami pinigai, nežino, apie tai jam sakė pats sūnus bei atsakovės tėvas (2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas T. D. parodė, kad iš šalių žino, jog jo tėvai yra skolinę ūkio įkūrimui pinigų ir ne vieną kartą, tačiau kokiomis sumomis, nežino, kiek iš viso paskolino taip pat nežino, tėvai kalbėjo apie išrašytus vekselius, yra vieną kartą matęs, kaip tėvai perdavė ieškovui pinigus, tačiau kiek nežino (2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Trečiasis asmuo E. R. parodė, kad šalys sakė, kad skolinosi iš atsakovės tėvų pinigus, ieškovas minėjo, kad yra paėmęs iš uošvio 4 000,00 Eur, tačiau kokiomis sąlygomis skolinosi ir kiek pinigų, nežino (2023 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas D. P., tvarkantis ūkio apskaitą, nurodė, kad pats ieškovas nurodė, jog kuriant ūkį buvo investuotos asmeninės lėšos, kurios buvo deklaruotos, tačiau kas tas lėšas sudarė, jam nėra žinoma, paaiškino, jog skolintos lėšos atsispindi ūkio apskaitoje, tačiau jos deklaruojamos ne kaip skolintos, o kaip asmeninės ieškovo lėšos, kiek jam žinoma iš ūkio apskaitos dokumentų ūkis buvo kuriamas naudojant NMA paramą bei kitas lėšas (2024 m. liepos 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

96. Iš atsakovės vardu atidarytų sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. galo (trečiųjų asmenų A. ir B. D. nurodyta pirmų pinigų perdavimo data) iki 2017 m. gegužės 8 d. (po paskutinio vekselio išrašymo), AB „Citadele“ banke pinigų nebuvo, į banke „Swedbank“, AB esančią sąskaitą grynieji pinigai įnešti nebuvo, nei atsakovė, nei ieškovas į šią sąskaitą jokių pavedimų iš kitų savo sąskaitų nevykdė, buvo mokamos tik išmokos iš Sodros (DOK-6064 ir DOK-17840 priedai). Minėtu laikotarpiu į ieškovo vardu atidarytą sąskaitą 2016 m. liepos 2 d. įnešta 2 000,00 Eur, 2016 m. rugpjūčio 18 d. – 1 000,00 Eur (pagal trečiųjų asmenų ir atsakovės parodymus tuo metu tretieji asmenys buvo paskolinę 3 000,00 Eur pagal 2016 m. lapkričio 13 d. vekselį), 2016 m. gruodžio 22 d. – 900,00 Eur (2016 m. gruodžio 4 d. išduotas vekselis 3 000,00 Eur sumai), 2017 m. vasario 6 d. – 300,00 Eur (2017 m. sausio 5 d. išduotas vekselis 3 000,00 Eur sumai ir 2017 m. vasario 5 d. išduotas vekselis 3 000,00 Eur sumai), 2017 m. kovo 3 d. – 500,00 Eur (2017 m. kovo 5 d. išduotas vekselis 2 000,00 Eur sumai), 2017 m. balandžio 7 d. – 500,00 Eur (atsakovės 2017 m. balandžio 5 d. išduotas vekselis 3 000,00 Eur sumai), 2017 m. gegužės 4 d. – 500,00 Eur (atsakovės 2017 m. gegužės 4 d. išduotas vekselis 3 000,00 Eur sumai), į Ūkio sąskaitą 2017 m. vasario 22 d. per 6 kartus įnešta iš viso 4 000,00 Eur (2017 m. sausio 5 d. išduotas vekselis 3 000,00 Eur sumai ir 2017 m. vasario 5 d. išduotas vekselis 3 000,00 Eur sumai), 2017 m. gegužės 8 d. – 2 200,00 Eur (atsakovės 2017 m. gegužės 4 d. išduotas vekselis 3 000,00 Eur sumai), iš viso į abi sąskaitas įnešti 11 900,00 Eur (DOK-47394 priedai). Po vekselių išrašymo ieškovas 2016 m. gruodžio 15 d. bei 2017 m. balandžio 27 d. raštais informavo NMA, jog projektui vykdyti kreditas nereikalingas (DOK-23357 priedas 2). Iš 2016 m. gruodžio 31 d. pinigų srautų ataskaitos (DOK-23357 priedas 2) matyti, kad ieškovas deklaravo, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ūkiui kurti buvo panaudota 15 310,00 Eur jo įnašų (tuo metu pagal vekselius buvo paskolinta 6 000,00 Eur).

97. Ieškovas 2017 m. kovo 21 d. pateikė NMA mokėjimo prašymą paramai gauti. Iš ieškovo 2017 m. gegužės 9 d. rašto NMA matyti, jog ieškovui pateikus šį prašymą, ieškovas bendravo su NMA atstovais, kurie nurodė, jog ūkininko įnašų nepakanka (DOK-23357 priedas 2). Šalių bei trečiųjų asmenų A. ir B. D. paaiškinimais NMA nepakakus Ūkio sąskaitoje esamų įnašų, ieškovas paprašė trečiųjų asmenų laikinai paskolinti 10 000,00 Eur, kad NMA suteiktų paramą bei sutarė, jog gavęs paramą šiuos pinigus grąžins. Iš Ūkio sąskaitos išrašo matyti, kad į Ūkio sąskaitą 2017 m. gegužės 8 d. įnešta 2 200,00 Eur grynų pinigų, atsakovės motina B. D. 2017 m. gegužės 9 d. pervedė 10 000,00 Eur, taip pat ieškovas iš savo sąskaitos pervedė 500,00 Eur (DOK-47394 priedai). Ieškovas 2017 m. gegužės 9 d. pateikė NMA banko sąskaitos išrašą su papildomais įnašais (DOK-23357 priedas 2). Gavus šiuos duomenis, NMA 2017 m. gegužės 22 d. išmokėjo ieškovui į Ūkio sąskaitą 12 420,00 Eur paramą, o ieškovas 2017 m. liepos 29 d. grąžino trečiajam asmeniui B. D. 10 000,00 Eur (DOK-47394 priedai).

98. Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis); teismas vertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos turi daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-500/2010, 3K-3-340/2011, Nr. 3K-3-486/2012 ir kt.).

99. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001, Nr. 3K-3-569/2002, Nr. 3K-3-474/2004).

100. Teismas įvertinęs ieškovo Paraiškoje bei verslo plane nurodytas sąlygas, jog projektui įgyvendinti be paramos bus naudojamos 2 292,19 Eur ieškovo lėšos bei 20 000,00 Eur kredito įstaigos (AB SEB banko) skolintos lėšos, šalių turėtas pinigines lėšas sąskaitose pirmos paramos išdavimo metu (Ūkio sąskaitoje – 1 556,89 Eur, atsakovės – 4,20 Eur), projekto darytus pakeitimus, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. gegužės 8 d. į ieškovo bei Ūkio sąskaitas įneštas pinigų sumas (į ieškovo sąskaitą iš viso įnešta 5 700,00 Eur, į Ūkio sąskaitą – 6 200,00 Eur), kurios buvo įnešamos po vekselių išdavimo, išskyrus 2016 m. lapkričio 13 d. vekselį, pinigų panaudojimo tikslą, 2016 m. ieškovo deklaruotą ūkiui kurti asmeninių įnašų sumą, atsakovės paaiškinimus, jog vien šalių santaupų pragyventi ir ūkiui įkurti neužteko, trečiojo asmens E. R. bei liudytojų A. U., E. B., J. D., A. D., T. D. parodymus apie pinigų paskolinimą, sprendžia, jog jų pakanka daryti išvadą, kad šalims pragyventi bei projektui įgyvendinti NMA skiriamos paramos bei šalių turimų lėšų nepakako, dėl ko pinigus pagal šalių poreikį dalimis skolino tretieji asmenys A. ir B. D., o pinigus gavus (paskolinus) paskolintai pinigų sumai buvo išrašomi vekseliai, tarp kurių ir ginčijami ieškovo.

101. Nors ieškovas teigia, kad jo vardu vekseliai buvo išrašyti vienu metu 2017 m. gegužės 8 d., prieš atsakovės motinai pervedant 10 000,00 Eur į Ūkio sąskaitą, o vekseliai buvo išrašomi keli, tam, kad jų nereiktų tvirtini notarui, ar atsakovės tėvai turėtų galimybę Valstybinei mokesčių inspekcijai pagrįsti gautas pajamas, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), juolab, kad nustatytos faktinės aplinkybės bei atsakovės ir liudytojų parodymai šias ieškovo iškeltas versijas paneigia.

102. Teismo vertinimu, nelogiški ir neįtikinami ieškovo teiginiai, kad atsakovės tėvai 10 000,00 Eur skolino paskaičiavę 4 000,00 Eur palūkanas. Pažymėtina, kad šalių santykiai tuo metu su atsakovės tėvais buvo geri, šie pinigai į Ūkio sąskaitą buvo vedami tikslu, kad ieškovas galėtų NMA pagrįsti savo turimas apyvartines lėšas ir gautų antrą paramos sumos dalį, iš kurios paskolinti pinigai turėjo būti grąžinti, be to, priešingai nei teigia ieškovas, tiek atsakovė, tiek liudytojai A. U., E. B., A. D. nurodė, kad atsakovės tėvai pinigus skolino tam, kad šalims nereiktų pinigų skolintis iš banko ir mokėti palūkanas. Nors liudytojams šios bei kitos aplinkybės, susijusios su pinigų paskolinimu, buvo žinomos iš šalių bei trečiųjų asmenų pasakojimo, tačiau apie skolinamus pinigus tiek šalys, tiek tretieji asmenys liudytojams pasakojo ūkio kūrimo metu, prieš pradėjus blogėti tarpusavio šalių santykiams, todėl teismas abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu neturi pagrindo. Be to, kaip matyti, iš atsakovės, trečiojo asmens B. D. paaiškinimų bei ieškovo sąskaitos išrašo (DOK-47394 priedai) ir trečiojo asmens B. D. sąskaitos išrašo (DOK-38262 priedai), atsakovės motina ir po to kai ieškovas 2017 m. liepos 29 d. grąžino paskolintą 10 000,00 Eur sumą, padėjo šalims materialiai ir ieškovui į jo sąskaitą nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d. pervedė 2 050,00 Eur, atsakovei – 888,00 Eur, kas tik patvirtina, jog atsakovės tėvai buvo suinteresuoti padėti šalims, o ne praturtėti jų atžvilgiu, skolindami pinigus su palūkanomis.

103. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijami vekseliai buvo sudaryti kitam sandoriui pridengti (CPK 178 185 straipsniai), pagrindo ginčijamus vekselius pripažinti negaliojančiais CK 1.87 straipsnio pagrindu nėra, todėl ieškovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl skolos ir palūkanų trečiajam asmeniui A. D. priteisimo

104. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo A. D. savo reikalavimą atsakovui dėl skolos priteisimo pareiškė remdamasis 2016 m. lapkričio 13 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 5 d. ir 2017 m. kovo 5 d. ieškovo (vekselio davėjo) išduotais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, kurie patvirtino vekselio davėjo prievolę grąžinti trečiajam asmeniui (vekselio gavėjui) 11 000,00 Eur skolą, pažeidus prievolės pagal vekselį įvykdymo terminus. Bylos duomenimis trečiasis asmuo šiuo metu jau yra netekęs galimybės įgyvendinti savo reikalavimo teisės ĮPVĮ nustatyta ne ginčo tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (ĮVPĮ 81 straipsnis), tačiau vien aplinkybė, kad buvo praleisti reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminai, savaime nereiškia, jog yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduoti vekseliai. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314/2010">3K-3-314/2010</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-716/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-716/2013">3K-3-716/2013</a>, Nr. 3K-7-100-469/2019, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAxLTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-201-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-201-378/2020">e3K-3-201-378/2020</a>).

105. Tam, kad nerealizuotas ĮPVĮ tvarka vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

106. Nagrinėjamu atveju, sprendimo 100 punkte nustatyta, kad šalims pragyventi bei projektui įgyvendinti NMA skiriamos paramos bei šalių turimų lėšų nepakako, dėl ko pinigų sutikus paskolinti tretiesiems asmenims A. ir B. D., šalys su jais sutarė pinigus skolintis dalimis pagal poreikį, o pinigus paskolinus paskolintai pinigų sumai buvo išrašomi vekseliai. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai dėl vekselyje nurodytų sumų, kurias ieškovas įsipareigojo grąžinti, t. y. pagal 2016 m. lapkričio 13 d. vekselį ieškovas įsipareigojo grąžinti 3 000,00 Eur iki 2021 m. lapkričio 14 d., pagal 2017 m. sausio 5 d. vekselį – 3 000,00 Eur iki 2023 m. sausio 5 d., pagal 2017 m. vasario 5 d. vekselį – 3 000,00 Eur iki 2024 m. vasario 5 d. bei 2017 m. kovo 5 d. vekselį 2 000,00 Eur iki 2025 m. kovo 5 d., iš viso 11 000,00 Eur.

107. Nors byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos dalyko (pinigų) perdavimo fakto ieškovui, tačiau, šį faktą byloje patvirtino tiek atsakovė, tiek liudytojas T. D., o sprendimo 96 punkte nustatyta, kad ieškovas vekselių išdavimo metu į savo asmeninę bei Ūkio sąskaitas įsinešė iš viso 11 900,00 Eur (pažymėtina, jog ieškovui pagal vekselius buvo paskolinta iš viso 14 000,00 Eur, tačiau 2016 m. gruodžio 4 d. vekselis yra pateiktas notarui vykdomajam įrašui išduoti). Aplinkybę, kad pinigai buvo perduoti, patvirtina ir tarp šalių 2019 m. vasario 10 d. vykęs susirašinėjimas, kuriame šalys susirašinėja apie projekto tęsimą, jo stabdymą, reikalingas investicijas bei nutraukus projektą būtinybę atiduoti ne tik paramą, bet ir atsakovės tėvams pinigus (DOK-34831).

108. Pažymėtina, kad kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, ir patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-145/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-145/2012">3K-3-145/2012</a>, 3K-3-65-916/2018).

109. Ieškovas įrodinėjo, kad vekselių išrašymo laikotarpiu į jo bei Ūkio sąskaitas jis įnešė ne trečiųjų asmenų A. D. ir B. D. paskolintus pinigus, o savo asmeninius pinigus, kuriuos buvo sutaupęs Anglijoje, gavęs pardavęs automobilius, motociklą „Yamacha“ bei gautus po avarijos, taip pat nurodė, kad visas gautas ir turėtas lėšas iš Anglijos yra pateikęs į bylą.

110. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2014 m. gruodžio 29 d. į Ūkio sąskaitą įnešė 7 940,00 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kuriuos bankui konvertavus į eurus, Ūkio sąskaitoje 2015 m. sausio 1 d. buvo 10 526,22 Eur, kurie buvo naudojami. Ieškovas nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. kovo mėn. vidurio dirbo UAB „Interresta“, darbo užmokestis buvo pervedamas į Ūkio sąskaitą.

111. Ieškovui 2014 m. balandžio 5 d. nuspręsta iki 2015 m. sausio 31 d. grąžinti 2 466,86 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų už 2013 m. (ieškovo teigimu juos gavo 2015 m. sausio 31 d., 2015 m. vasario 2 d. kursu tai sudarytų 3 277,78 Eur), 2015 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. sausio 31 d. nuspręsta grąžinti 5 683,74 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų už 2014 m. (ieškovo teigimu juos gavo 2016 m. sausio 31 d., 2016 m. vasario 2 d. kursu tai sudarytų 7 492,41 Eur), iš 2015 m. vasario 21 d. pranešimo matyti, kad dėl 2013 m. balandžio 25 d. įvykusio įvykio ieškovui iki šio rašto parengimo (ieškovo teigimu 2015 m. sausio 21 d.) buvo pervesta 15 674,56 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų (2015 m. sausio 21 d. kursu tai sudarytų 20 433,53 Eur, ieškinio CBP-1957 priedai). Ieškovo teigimu visi šie pinigai buvo pervesti į jo Anglijoje turėtą sąskaitą, išgryninti, konvertuoti į eurus ir namuose laikyti grynais pinigais. Byloje duomenų, kada šiuos pinigus ieškovas realiai gavo, kada jie buvo konvertuoti, nėra, tačiau atsakovė neginčija, jog šiuos pinigus ieškovas gavo ir turėjo grynais pinigais.

112. Šalys 2014 m. balandžio 22 d., gyvendami Jungtinėje Karalystėje, įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais grįžus į Lietuvą per kelis mėnesius (2015 m.) ieškovo turėtomis pajamomis atliko šio buto remontą, atsakovės pajamomis pirko buitinę techniką bei šalys 2015 m. gegužės mėn. įsikėlė gyventi į vis dar remontuojamą butą. Iš ieškovo sudaryto buto remontui reikalingų medžiagų sąrašo, matyti, jog buto remontui (pagal pirktų medžiagų kvitus) ieškovas išleido 17 979,14 Eur (1 876,73 Eur (6 479,98 Lt) + 16 102,41 Eur).

113. Ieškovo vardu 2015 m. kovo mėn. už 900,00 Eur nupirktas šuo, ieškovas 2015 m. liepos 13 d. už 5 500,00 Eur pardavė automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vardu 2015 m. lapkričio 13 d. už 3 100,00 Eur nupirktas automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 30 d. už 6 000,00 Eur nupirktas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu 2016 m. kovo 5 d. už 1 500,00 Eur nupirktas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio CBP-1957 priedai).

114. Iš Ūkio sąskaitos matyti, kad iki NMA pirmos išmokos pervedimo (2016 m. gegužės 26 d.), ieškovas be 10 526,22 Eur į Ūkio sąskaitą įnešė 4 700,00 Eur, pinigai buvo naudojami įvairioms prekėms ir paslaugoms (DOK-47394 priedas). NMA pirmos paramos suteikimo dieną ieškovo Ūkio sąskaitoje buvo 1 556,89 Eur, ieškovo vardu banke „Swedbank“, AB atidarytoje sąskaitoje pinigų nebuvo, į šią sąskaitą pirmi pinigai įnešti 2016 m. liepos 2 d. (DOK-47394 priedai), atsakovės vardu AB „Citadele“ banke atidarytoje sąskaitoje pinigų nebuvo (į šią sąskaitą pirmi pinigai įnešti 2018 m. gegužės 30 d.), atsakovės vardu banke „Swedbank“, AB atidarytoje sąskaitoje buvo 4,20 Eur, iki šios dienos į šią sąskaitą buvo pervedamas tik atsakovės atlyginimas iš UAB „Haltex“, vidutiniškai po 500,00 Eur, bei išmokėta Sodros išmoka (DOK-6064 priedai, DOK-17840 priedai).

115. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas nuo grįžimo į Lietuvą iki NMA pirmos išmokos išmokėjimo (2016 m. gegužės 26 d.) disponavo 47 229,94 Eur (10 526,22 Eur įdėta santaupų į Ūkio sąskaitą + 3 277,78 Eur grąžinta išmoka + 7 492,41 Eur grąžinta išmoka + 20 433,53 Eur kompensacija už įvykį + 5 500,00 Eur už parduotą automobilį) asmeninėmis lėšomis, tuo laikotarpiu iš jų išleido iš viso 41 678,47 Eur (13 399,33 Eur (atėmus gautą darbo užmokestį, grąžintą pajamų mokestį bei likutį) iš Ūkio sąskaitos + 17 979,14 Eur išlaidos buto remontui (sugretinus sąskaitoje turėtas išlaidas ir sąmatoje nurodytų čekių sumas jos nesutampa) + 450,00 Eur šuo (ieškovo teigimu, šuniui pirkti pinigai buvo su atsakove sudėti per pusę 900,00 Eur /2) + 9 100,00 Eur už du automobilius (ieškovo teigimu automobiliai pirkti iš jo asmeninių lėšų) + 750,00 Eur (1 500,00 Eur / 2) atsakovės vardu pirktas automobilis, kuris ieškovo teigimu pirktas abiejų lėšomis. Taigi, NMA pirmos paramos gavimo dienai ieškovas galėjo turėti ne daugiau 5 551,47 Eur, iš jų 3 994, 58 Eur (5 551,47 Eur – 1 556,89 Eur buvę Ūkio sąskaitoje) grynais pinigais.

116. Visgi, teismas įvertinęs, jog tuo metu šalims prieš dvi savaites buvo gimęs sūnus, ieškovas niekur nedirbo ir jokių pajamų negavo, Ūkio sąskaitoje buvo 1 556,89 Eur suma, atsakovės sąskaitoje – 4,20 Eur, šalių teigimu šeima iki 2019 m. pragyveno iš atsakovės gaunamų išmokų bei abiejų šalių santaupų likučių, sprendžia, jog labiau tikėtina, kad likusias santaupas ieškovas, kaip beje ir pinigus (3 100,00 Eur), gautus už 2016 m. liepos 21 d. parduotą motociklą „Yamaha“, laikė ir naudojo grynais pinigais šeimos ar asmeniniams poreikiams tenkinti, taip pat atsiskaitinėti už kai kurias prekes, paslaugas kuriant ūkį, o į sąskaitas įnešė būtent atsakovės tėvų skolintus pinigus. Aplinkybę, kad likusios santaupos nebuvo įnešamos į Ūkio sąskaitą bei santaupų neužteko ūkio kūrimui patvirtina tai, kad ieškovas 2016 m. liepos 13 d. prašė UAB „IDUS“ leisti sumokėti 1 270,00 Eur sumą iki 2016 m. rugpjūčio 20 d., 2017 m. sausio 28 d. prašė UAB „Alytaus prekyba“ leisti sumokėti 10 691,36 Eur sumą keturiais pavedimais iki 2017 m. kovo 25 d., t. y. atidėti apmokėjimus už prekes (DOK-13132 priedai).

117. Nors ieškovas procesiniuose dokumentuose užsiminė, kad tretieji asmenys neturėjo pinigų ir negalėjo paskolinti, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad žinojo, jog D. turėjo santaupų, buvo pardavę paveldėtą turtą, dukrai nupirko butą, sūnui sumokėjo už studijas, padovanojo šautuvą, nusipirko automobilį, kas metus važiuodavo į užsienį medžioti, tik nežino, kiek jų turėjo (2024 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašas).

118. Iš trečiojo asmens B. D. AB SEB banko sąskaitos išrašų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. matyti, kad atsakovės motina 2014 m. gruodžio 31 d. šioje sąskaitoje turėjo 9 855,14 Eur, 2016 m. sausio 1 d. šioje sąskaitoje turėjo 4 678,05 Eur likutį, gavo išmokas iš darbo biržos, iš viso išgrynino 3 900,00 Eur, pervedinėjo pinigus į kitą turimą sąskaitą, iš kurios 2017 m. gegužės 9 d. į šią sąskaitą pervedė 6 000,00 Eur (DOK-1238 priedai), kas patvirtina trečiojo asmens B. D. parodymus, jog ji turėjo sąskaitose pinigų, juos nuiminėjo bei laikė kartu su kitais turimais sutaupytais pinigais, kuriuos ir skolino šalims.

119. Be to, aplinkybę, kad ieškovui buvo perduoti pinigai pripažino ir pats ieškovas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas kreipdamasis į teismą, pradiniame ieškinyje nurodė, kad turi kreditorių A. D., iš kurio pagal 2016 m. lapkričio 13 d. paprastąjį vekselį pasiskolino 3 000,00 Eur, pagal 2016 m. gruodžio 4 d. vekselį – 3 000,00 Eur, pagal 2017 m. sausio 5 d. vekselį – 3 000,00 Eur, 2017 m. vasario 5 d. vekselį – 3 000,00 Eur, pagal 2017 m. kovo 5 d. vekselį – 2 000,00 Eur, viso 14 000,00 Eur, kurie buvo panaudoti ūkinių pastatų ir kitų statinių pastatymui bei šinšilų auginimo įrengimui (ieškinys CBP-1957) ir tik atsakovei pateikus priešieškinį, ieškovas atsiliepime į priešieškinį pradėjo neigti skolą, nurodydamas, jog buvo pamiršęs, kad vekseliai buvo pasirašyti, tam, kad atsakovės motina pervestų 10 000,00 Eur į jo Ūkio sąskaitą NMA apyvartinėms lėšoms pagrįsti (DOK-24695). Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad jis buvo pamiršęs apie atsakovės motinos pervestą sumą bei kad ją grąžino, o vekselius surašė vienu metu su palūkanomis, yra visiškai nelogiški. Pažymėtina, kad atsakovės motina 10 000,00 Eur buvo pervedusi į Ūkio sąskaitą, iš kurios ieškovas pinigus grąžino, todėl ruošdamasis ieškiniui ieškovas turėjo visas galimybes pasitikrinti Ūkio sąskaitą ir rašydamas ieškinį nuodyti, kad kreditorių neturi, tačiau priešingai, ieškovas ieškinyje pripažino, kad kreditorių turi ir pinigų pagal išduotus vekselius nėra grąžinęs.

120. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37, 6.38, 6.63 straipsniai). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovas pagal 2016 m. lapkričio 13 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 5 d. ir 2017 m. kovo 5 d. vekselius yra skolingas trečiajam asmeniui 11 000,00 Eur, todėl iš ieškovo trečiojo asmens A. D. naudai priteistina 11 000,00 Eur skola (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.200, 6.205, 6.870, 6.871. 6.872, 6.873, 6.878 straipsniai).

121. Taip pat iš ieškovo trečiojo asmens A. D. naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų (ieškinio) priėmimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl prievolės pobūdžio

122. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių.

123. Asmeninės sutuoktinių prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.111 straipsnis, 3.115 straipsnio 1 dalis). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija yra įtvirtinta CK 3.92 straipsnio 2 dalyje.

124. Byloje nustatyta, kad pagal 5 ieškovo išduotus vekselius tretieji asmenys A. D. ir B. D. šalims iš viso paskolino 14 000,00 Eur, iš kurių 11 000,00 Eur priteistina iš ieškovo, dėl 3 000,00 Eur vykdomojo įrašo išdavimo trečiasis asmuo yra kreipęsis į notarą.

125. Taip pat byloje nustatyta, kad 2 vekselius (2017 m. balandžio 5 d. ir 2017 m. gegužės 4 d.) išdavė atsakovė, kuriais įsipareigojo A. D. sumokėti iš viso 6 000,00 Eur, atsakovė teismo posėdyje patvirtino, jog pagal šiuos vekselius pinigai buvo perduoti.

126. Ieškovas teigia, kad apie atsakovės išrašytus vekselius jam nebuvo žinoma, jų nėra matęs, jie yra įtartini ir mano, kad surašyti prasidėjus teisminiam procesui, tačiau teismas tokius ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams. Byloje nustatyta, kad šalys jau ieškovo Paraiškos padavimo metu buvo apskaičiavę, jog verslo planui įgyvendinti reikės imti apie 20 000,00 Eur paskolą, kurią, siekiant išvengti bankui mokėti palūkanas, sutiko paskolinti atsakovės tėvai su šalimis sutardami, jog pinigai bus skolinami pagal poreikį dalimis. Šalims prireikus pinigų, jie kreipdavosi į trečiuosius asmenis ir reikiamą pinigų dalį atsakovės tėvai paskolindavo, o pinigų gavimo faktui patvirtinti buvo surašyti 7 vekseliai, iš kurių 5 išdavė ieškovas, du paskutinius 6 000,00 Eur sumai – atsakovė. Tiek tretieji asmenys, tiek atsakovė nurodė, kad paskutinius vekselius pasirašė atsakovė, nes taip sutarė abi šalys, pinigai pagal šiuos vekselius buvo atiduoti abiem kartu.

127. Iš į bylą pateiktų vekselių matyti, kad visi 7 vekseliai yra tokios pačios formos, po atsakovės paskutinio vekselio išdavimo ieškovas į Ūkio sąskaitą įnešė 2 200,00 Eur. Atsakovė nuo pat pirmo atsiliepimo į ieškinį, kurį pateikė po 19 dienų gavusi ieškinį, viso bylos nagrinėjimo metu, vieningai teigė, jog abu su ieškovu iš tėvų pasiskolino 20 000,00 Eur, vekselių kopijas pateikė prie priešieškinio (DOK-22722 priedai 1), praėjus 39 d. po ieškinio gavimo. Ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių, jog prie priešieškinio pridėti vekseliai buvo surašyti vėliau nei juose nurodyta data, nepateikė (CPK 178 straipsnis).

128. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad šalims turimų santaupų ūkiui kurti bei pragyventi neužteko ir šalys skolinosi pinigus iš atsakovės tėvų, teismas sprendžia, jog priešingai nei teigia ieškovas, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma apie atsakovės pasirašytus vekselius ir šalys kartu šeimos poreikiams tenkinti bei ūkiui kurti iš atsakovės tėvų pasiskolino 20 000,00 Eur, tokiu būdu įgydami solidarią prievolę grąžinti paskolintus pinigus tretiesiems asmenims (CK 3.92 straipsnio 2 dalis, 3.109 straipsnio 1-3 dalys).

129. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė tretiesiems asmenims grąžino 6 000,00 Eur skolą (DOK-35363, DOK-6633 ir DOK-1238 priedai) ir sprendimo priėmimo metu šalys tretiesiems asmenims yra skolingi 14 000,00 Eur (20 000,00 Eur – 6 000,00 Eur).

130. Atsakovė galutiniu priešieškiniu prašo kreditoriams A. D. ir B. D. prievolę modifikuoti iš solidarios į asmenines ir priteisti tretiesiems asmenims iš atsakovės 4 000,00 Eur, iš ieškovo – 10 000,00 Eur skolą.

131. Pažymėtina, kad turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos, kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai). Bendros dalinės sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminai yra suėję, tačiau reikalavimai dėl jų priteisimo byloje nėra pareikšti, taip pat bendros dalinės prievolės, kurių įvykdymo terminai dar nėra suėję, padalijamos tarp sutuoktinių, jeigu yra pareikštas toks sutuoktinio (ar abiejų sutuoktinių) reikalavimas. Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, teismas sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą nurodydamas, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis, 3.98 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

132. Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-275/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-275/2007">3K-3-275/2007</a>, 3K-7-229/2009 ir kt.). Pažymėtina, kad turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip, pvz., vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>).

133. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau aptartas teisės normas bei kasacinio teismo išaiškinimus, turto padalijimo bylose savarankiškus reikalavimus dėl skolos priteisimo turi teisę reikšti tik sutuoktinių kreditoriai, o ne sutuoktiniai, ir tik nesant pareikštų kreditorių reikalavimų, sutuoktiniai turi teisę reikalauti padalinti prievoles tarp jų.

134. Nagrinėjamu atveju, vienas iš sutuoktinių kreditorių trečiasis asmuo A. D. pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriuos patikslinęs, galutiniais reikalavimais, atsižvelgdamas į tai, jog dėl skolos dalies (3 000,00 Eur) išieškojimo yra kreipęsis į notarą, prašė likusią 11 000,00 Eur skolą priteisti iš ieškovo, tokiu būdu tretieji asmenys pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą. Nors tretieji asmenys teismo posėdyje neprieštaravo, jog sutuoktiniai prievolę vykdytų dalimis, tačiau reikalavimo priteisti skolą dalimis iš šalių nereiškė. Tuo pagrindu, atsakovės reikalavimas priteisti tretiesiems asmenims iš atsakovės 4 000,00 Eur, iš ieškovo – 10 000,00 Eur skolą, atmestinas kaip nepagrįstas, o šalių prievolė, buvusi 2021 m. gruodžio 10 d. kreditoriams A. D. ir B. D. pagal 2016 m. lapkričio 13 d., 2016 m. gruodžio 4 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 5 d., 2017 m. kovo 56 d., 2017 m. balandžio 5 d., 2017 m. gegužės 4 d. nepritestuotinus paprastuosius vekselius (iš viso 20 000,00 Eur), pripažintina solidaria šalių prievole.

III. Dėl trečiųjų asmenų E. R. ir V. R. savarankiškų reikalavimų

135. Tretieji asmenys E. R. ir V. R. byloje pareiškė savarankiškus reikalavimus (ieškinį), kuriuos patikslinę galutiniais reikalavimais prašo priteisti iš ieškovo T. D. 2 193,30 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

136. Šalių, trečiųjų asmenų E. R. ir V. R. paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais – užrašais iš darbo knygos, ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimu (DOK-34706), V. R. ūkininko ūkio šinšilų sąrašo (DOK-6644 priedai), E. R. parduotų gyvūnų bei K. D. nupirktų gyvūnų sąrašais (DOK-769 priedas 5), 2022 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymu (DOK-34706), mokėjimais iš sąskaitos (DOK-2517 ir DOK-9260 priedai) – nustatyta, kad 2020 m. gegužės 26 d. šalys iš trečiųjų asmenų pasiėmė 112 vnt. šinšilų, 2020 m. birželio mėn. viduryje ieškovas iš trečiojo asmens pasiėmė 24 vnt. narvų, o 2020 m. birželio 30 d. – 82 vnt. šinšilų, už paimtus narvus sutarta, kad ieškovas sumokės 30,00 Eur už vieną narvą, iš viso 720,00 Eur, o už šinšilas pradės atsiskaityti, kuomet ieškovo parduodamų šinšilų kailių kainos vidurkis pasieks 25,00 Eur, kuris pasiekė 2022 m. pradžioje.

137. Ieškovas 2022 m. sausio 10 d. pervedė E. R. 213,40 Eur skolą už narvus, atsakovė 2023 m. vasario 21 d., 2023 m. kovo 5 d., 2023 m. balandžio 6 d., 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. lapkričio 15 d., 2023 m. gruodžio 13 d., 2024 m. vasario 14 d., 2024 m. kovo 22 d., 2024 m. balandžio 18 d., 2024 m. spalio 9 d. pervedė V. R. iš viso 2 194,00 Eur skolos.

138. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).

139. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Vadovaujantis CK 6.311 straipsniu, pirkimo - pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Atskiroms pirkimo - pardavimo sutartims įstatymai gali nustatyti specialias jų sudarymo taisykles. Bendrosios sandorių sudarymo taisyklės nustato, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dali). Įstatymas neįtvirtina, kad kilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartis turi būti sudaryta raštu (paprasta ar notarine forma), ji gali būti sudaryta šalių pasirinkta forma, tačiau sudaromo sandorio formos pasirinkimas lemia įrodinėjimo dalyką ir paties įrodinėjimo proceso sudėtingumą, siekiant nustatyti pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas ir sprendžiant dėl jų įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020).

140. Įvertinus šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, į bylą pateiktus duomenis, pripažintina, kad tarp šalių ir trečiųjų asmenų E. R. ir V. R. buvo sudaryta žodinė pirkimo - pardavimo sutartis (CK 6.305 straipsnio 1 dalis), pagal kurią šalys iš trečiųjų asmenų įgijo 24 narvus ir 194 šinšilas. Dėl to ginčo tarp šalių ir trečiųjų asmenų nėra, taip pat nėra ginčo, kad pirkimo - pardavimo sutarties šalys sutarė, jog vieno narvo kaina yra 30,00 Eur, visų narvų kaina – 720,00 Eur, bei už šinšilas pradės atsiskaityti, kuomet ieškovo parduodamų šinšilų kailių kainų vidurkis pasieks 25,00 Eur.

141. Byloje kilo ginčas dėl parduotų šinšilų kainos ir atsiskaitymo už narvus. Tretieji asmenys E. R. ir V. R. teigia, kad su šalimis buvo sutarę, jog vienos šinšilos pardavimo kaina yra 20,00 Eur, o už narvus ieškovas yra likęs skolingas 506,60 Eur. Atsakovė patvirtino trečiųjų asmenų nurodytus teiginius, tačiau ieškovas nurodė, kad sutarta vienos šinšilos kaina buvo 3,00 Eur, o likusios sumos sumokėti už narvus neturi pagrindo, kadangi trečiasis asmuo jam yra padaręs 507,00 Eur nuostolius.

Dėl sutartos šinšilų kainos

142. Byloje tretieji asmenys ir ieškovas skirtingai vertina susitarimo dėl šinšilų kainos sąlygas. Iš trečiųjų asmenų bei šalių paaiškinimų matyti, kad sutarties sudarymo metu juos siejo pasitikėjimo santykiai, todėl sudarydami žodinę sutartį, prekių kainų raštu nenustatė, dėl prekių kainų susitarė tik žodžiu. Tretieji asmenys, atsakovė bei ieškovas skirtingai aiškina, dėl kokio dydžio šinšilų kainos susitarė. Šalims už nupirktas prekes kyla pareiga sumokėti, todėl taikytina kaina nustatytina, įvertinus CK nuostatas dėl parduodamo daikto kainos.

143. CK 6.313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Tais atvejais, kai pirkimo - pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina (CK 6.313 straipsnio 2 dalis).

144. Pažymėtina, kad atlygintinumas yra esminis pirkimo - pardavimo sutarties bruožas, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais šioje sutartyje jos sudarymo metu privalo nustatyti sutarties kainą. Šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutarties kaina nėra esminė sąlyga, nes ją praktiškai visada galima nustatyti pagal tam tikros analogiškos prekės ar paslaugos ekvivalentą rinkoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netgi susitarimas dėl kainos nėra privalomas, nes ją galima nustatyti pagal CK 6.313 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2007).

145. CK 6.198 straipsnyje įtvirtintos UNIDROIT principų perimtos taisyklės, teikiančios prioritetą rinkos kainai. Turinio prasme specialiosios pirkimo - pardavimo CK 6.313 straipsnyje esančios kainos nustatymo taisyklės iš esmės atitinka CK 6.198 straipsnyje esančias bendrąsias kainos nustatymo taisykles. Taigi, abu šie straipsniai taikytini sistemiškai, taip pat taikant CK 6.313 straipsnį turi būti remiamasi CK 6.198 straipsnio taikymo praktika. Tačiau atvejai, kai pagal CK 6.313 straipsnio 1 dalį šalys pačios nustato pirkimo - pardavimo sutarties kainą, ši kaina neprivalo atitikti rinkos kainos. Ši nuostata yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys turi itin plačią diskreciją susitarti, ką laiko tam tikro daikto piniginiu ekvivalentu.

146. Tretieji asmenys V. R. (2024 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas) ir E. R. (2024 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas) paaiškino, kad pradžioje V. R. su ieškovu tarėsi šinšilas parduoti po 25,00 Eur, šalys 2020 m. gegužės 25 d. ir 2022 m. birželio 30 d. pasiėmė šinšilas, jas apžiūrėjo, patys nešėsi, tuomet sutarė, kad vieno gyvūno kaina bus 20,00 Eur bei atsižvelgdami į tai, kad šinšilos nepakelia pervežimų, taip pat susitarė susitikti po trijų mėnesių ir aptarti, kiek šinšilų išgyveno bei galutinę jų kainą. Šalys pas juos atvažiavo 2020 m. lapkričio mėn., atsakovė bandė derinti mažesnę kainą vyresnių šinšilų – 2015 m. ir 2016 m., bei prašė jų kainą nuleisti iki 15,00 Eur, tačiau šių vyresnių šinšilų dauguma buvo su jaunikliais, jiems kartu buvo atiduota 80 jauniklių, tokių motinų kaina buvo didesnė – 25,00 Eur, todėl dėl kainos nenusileido ir galutinai sutarė už visas šinšilas vienodą kainą – po 20,00 Eur. Šalys patvirtino, kad visi gyvūnai yra sveiki, buvo sunegalavusių, bet atsigavo, todėl turėjo sumokėti už visas jiems perduotas šinšilas. Tokią kainą pasirinko, nes tuo metu už tokią kainą buvo parduodamos 4-5 m. amžiaus šinšilos, jaunesnių šinšilų kainos buvo 30-40 Eur. Dėl 3,00 Eur kainos niekada nesitarė.

147. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. balandžio mėn., ieškovas iš R. gavo pasiūlymą perpirkti jų dalį fermos, labai apsidžiaugė, nes artėjo NMA projekto pridavimas, o žvėrelių trūko. 2020 m. gegužės 25 d. su ieškovu iš R. pasiėmė 112 šinšilų, 2020 m. birželio 30 d. – 82 šinšilas, kurias buvo atrinkusi E. R., kartu vaikščiojo apžiūrėjo žvėrelius, dauguma motinų buvo su jaunikliai. Su R. kalbėjo apie 20-25 Eur kainą už vieną šinšilą bei sutarė vėliau susitikti ir aptarti, kiek šinšilų dėl pervežimo nustipo, juos išminusuoti iš bendro perkamo kiekio ir sutarti dėl galutinės kainos. 2020 m. lapkričio mėn. su ieškovu nuvažiavo pas R.susitarti dėl galutinės kainos, bandė derėtis, prašė R. nuleisti kainą iki 15,00 Eur už senas, 2015-2016 m., pateles, tačiau R. nuleisti nesutiko ir visi sutarė, jog galutinė kaina už vieną šinšilą yra 20,00 Eur, sutarė mokėti už visas nupirktas šinšilas, apie 3,00 Eur kainą niekada nebuvo jokios kalbos. Po pervežimo nustipo kelios, gal 3-5, šinšilos, ar apie tai sakė R., neatsimena, tačiau išminusuoti nustipusių šinšilų neprašė, kadangi jie gavo apie 80 jauniklių dovanų (2024 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašas).

148. Ieškovas paaiškino, kad V. R. pasiūlė jam pasiimti senas šinšilas už dyką, nes jis uždarinėja ūkį, motinos buvo su jaunikliais, todėl jam pats pasisiūlė sumokėti už šinšilas minimalią 3,00 Eur kainą ir dėl tokios kainos jie abu sutarė, papildomai sutardami, kad išminusuos po pervežimo kritusias ir šlapimo nelaikančias šinšilas. Po pervežimo nustipo 38 šinšilos. 2020 m. lapkričio mėn. kartu su atsakove nuvažiavo pas trečiuosius asmenis galutinai susitarti dėl šinšilų kiekio bei sumos ir visi kartu galutinai sutarė, jog šinšilos kaina yra 3,00 Eur bei mokės už 156 šinšilas, nes išminusavo kritusias 38 šinšilas. Už 20,00 Eur pirkti šinšilų nebūtų sutikęs, nes tuo laikotarpiu jis pats pardavinėjo jaunas šinšilas už apie 10,00 Eur kainą (2024 m. sausio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas).

149. Iš PVM sąskaitų faktūrų Nr. VIR Nr. 147 ir VIR Nr. 418 matyti, kad V. R. ūkininko ūkis 2017 m. ieškovui pardavė šinšilas, kurios vieneto kaina 29,00 Eur (DOK-24695 priedas „sąskaitos faktūros (2)“). Trečiųjų asmenų pateikti skelbimai patvirtina, kad 2017 m. šinšilos buvo pardavinėjamos už 30,00 Eur - 45,00 Eur, 2019 m. – šinšilų patelė su vaiku ir narvu už 30,00 Eur, 2-8 mėn. šinšilos su narvu už 20,00 Eur (DOK-664 priedai). Taip pat ieškovo pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. TAU11, Nr. TAU12, TAU0013, TAU0014, TAU0015, TAU0016 (DOK-8634 priedas 1) patvirtina, kad ieškovas 2021 m. kovo 6 d. pardavė šinšilas R. Ž. už 23,00 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 6 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. pardavė įmonei „Crown d. o. o.?“ šinšilas (pažymėtina, kad byloje jokių duomenų, kad ši įmonė superka tik šinšilų kailiukus, kaip tai nurodė trečiasis asmuo V. R., nėra, be to, į bylą pateiktas šios įmonės patvirtinimas, kad iš ūkio pirko gyvus gyvūnus (DOK-7906 priedas 3) už 15,00 Eur, 16,60 Eur, 21,00 Eur, 33,00 Eur, o 2021 m. gruodžio 25 d. pardavė šinšilas UAB „Sany LT“ už 30,00 Eur.

150. Pats ieškovas 2021 m. liepos 10 d. pirko iš E. V. 252 šinšilas už 1 500,00 Eur, t. y. už vieną gyvūną po 5,95 Eur. Byloje trečiuoju asmeniu apklaustas E. V. parodė, kad gyvūno kaina priklauso nuo to, ar jis reikalingas ir kokiam tikslui, jei gyvūnas auginamas namie jo kaina gali būti nuo 10,00 Eur iki 50,00 Eur, tai priklauso nuo gyvūno plauko, rūšies, spalvos, amžiaus (2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).

151. Nurodyti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2022 m. šinšilų kainos rinkoje svyravo, 2017-2019 m. jų vidurkis buvo apie 30,00 Eur, 2021 m. – apie 21,00 Eur, ir tai priklausė nuo sutarties šalių susitarimo.

152. Į bylą taip pat pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti kad ieškovas 2020 m. lapkričio 9 d. pardavė mažajai bendrijai (toliau – MB) „Chinchilla Market“ šinšilas už 14,467 Eur, kartu parduodamas šinšilų lupimo paslaugą, 2020 m. lapkričio 10 d. pardavė MB „Chinchilla Market“ šinšilas už 14,292 Eur, kartu parduodamas šinšilų lupimo paslaugą (DOK-4198), 2020 m. gruodžio 23 d. pardavė MB „Chinchilla Market“ šinšilas už 14,900 Eur, kartu parduodamas šinšilų lupimo paslaugą bei 2021 m. vasario 1 d. pardavė MB „Chinchilla Market“ šinšilas už 8,941 Eur. Ieškovas teigė, kad būtent šios sąskaitos įrodo, kad 2020 m. šinšilų kainos buvo mažesnės nei trečiųjų asmenų ir atsakovės teigimu sutarta kaina, todėl už didesnę kainą jis šinšilų nebūtų sutikęs pirkti.

153. Trečiasis asmuo V. R. paaiškino, kad MB „Chinchilla Market“ yra jo įsteigta bendrija, nurodytose sąskaitose faktūrose kaina nurodyta ne už šinšilas, o už jų kailiukus. Iš ieškovo pirko tik šinšilų kailius, tuomet jis juos išdirbdavo ir veždavo pas siuvėjus, kurie nustatydavo kailiuko kainą. Siuvėjui pasiūliusiam didžiausią kainą parduodavo kaliukus, tuomet ieškovui pranešdavo kailiuko kainą, ieškovas išrašydavo dvi sąskaitas faktūras, vienoje visuomet nurodydamas lupimo kainą – 1,50 Eur, kitoje iš nustatytos kailiuko kainos išminusavus lupimo kainą, likusią kailiuko kainą, kurias bendrija apmokėdavo (2024 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas). Trečiasis asmuo E. R. ir atsakovė K. D. patvirtino trečiojo asmens V. R. nurodytas aplinkybes. Ieškovas ginčijo, kad V. R. parduodavo kailiukus, teigė, jog jam parduodavo gyvas šinšilas, kurias nulupdavo pas R. dirbusi lupėja, tačiau patvirtino, jog visose šiose nurodytose sąskaitose faktūrose viena kaina buvo už šinšilų lupimą – 1,50 Eur, kurią nustatė lupėja, o kitą kainą sudarė V. R. už parduotą jo parduotos šinšilos nuluptą kailiuką nurodyta kaina, iš jos išminusavus šinšilų lupimo kainą. Tai patvirtina ir į bylą V. R. pateikta 2021 m. vasario 8 d. ataskaita pagal tiekėjus ir barkodus, iš kurios matyti, kad ieškovo nuo 2021 m. sausio 1 d. pateiktų 85 vnt. šinšilų išdirbtų kailių vidutinė kaina yra 10,44 Eur (DOK-34706), kuri atsispindi ieškovo 2021 m. vasario 1 d. MB „Chinchilla Market“ išrašytose sąskaitose faktūrose Nr. 009 ir Nr. 010 (DOK-769 priedai 9, 13). Įvertinus tai, kad šiose sąskaitose faktūrose yra nuodyta ne šinšilų, o šinšilų išdirbtų kailiukų kaina, sprendžiant dėl šinšilų sutartos kainos, jomis teismas nesiremia.

154. Ieškovas ginčydamas trečiųjų asmenų bei atsakovės nurodytą šinšilų sutartą kainą į bylą pateikė V. R. žvėrelių – kokybės vertinimo ir užmokesčio po lupimo išdirbimo ir kailio pardavimo lentelę 2020-07 mėn., kurioje nurodyta, jog sutarta simbolinė kaina už senus žvėris, paimtus iš V. R. ūkio yra 3,00 Eur (DOK-769 priedas 6), tačiau ši lentelė sudaryta paties ieškovo, joje nėra jokių V. R. ar E. R. parašų, patvirtinimų apie juose esančių duomenų teisingumą, todėl tokia lentelė nelaikytina tinkamu įrodymu (CPK 197, 202 straipsniai), patvirtinančiu apie sutartą šinšilų kainą, todėl teismas ja taip pat nesiremia.

155. Nors ieškovas aiškino, kad mažesnę sutartą šinšilų kainą įrodo ir tai, kad V. R. prašymu užsienio įmonės jam siųsdavo pinigus, kuriuos jis nuimdavo ir atiduodavo V. R., teikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus, tačiau teismo vertinimu, tokie trečiojo asmens ir ieškovo buvę susitarimai tik patvirtina jų buvusius tarpusavio pasitikėjimo grįstus santykius, tačiau neįrodo sutartą šinšilų kainą.

156. Atsižvelgiant į trečiųjų asmenų V. R., E. R., E. V. bei atsakovės paaiškinimus, į bylą pateiktus duomenis apie laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2022 m. buvusią vidutinę šinšilų rinkos kainą, ieškovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių trečiųjų asmenų bei atsakovės nurodytą galutinį susitarimą dėl šinšilų kainos, darytina išvada, kad pirkimo - pardavimo sutarties šalys susitarė, jog parduodamų šinšilų kaina, nepriklausomai nuo jos amžiaus, yra 20,00 Eur (CK 6.313 straipsnio 1 dalis).

Dėl skolos ir palūkanų tretiesiems asmenis E. R. ir V. R. priteisimo

157. Byloje nustatyta, kad žodinės pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu šalys iš trečiųjų asmenų nupirko iš viso 194 šinšilas už 20,00 Eur ir 24 narvus už 30,00 Eur, iš viso prekių už 4 600,00 Eur (3 880,00 Eur už šinšilas + 720,00 Eur už narvus). Ieškovas už narvus sumokėjo E. R. 213,40 Eur (DOK-34706), atsakovė V. R. už prekes sumokėjo 2 194,00 Eur (DOK-2517 ir DOK-9261 priedai), iš viso šalys tretiesiems asmenims sumokėjo 2 407,40 Eur, likusi nesumokėta suma už prekes yra 2 192,60 Eur (4 600,00 Eur – 2 407,40 Eur), kurią tretieji asmenys prašo priteisti iš ieškovo, šią sumą sumažindami iki 2 192,30 Eur.

158. Ieškovas nesutinka, jog yra skolingas už visas nupirktas šinšilas, teigdamas, jog po pervežimo 38 šinšilos nustipo, todėl šia dalimi nupirktų šinšilų skaičius turi būti sumažintas. Tiek tretieji asmenys, tiek atsakovė patvirtino, kad paimant šinšilas tarėsi susitikti po kurio laiko ir išminusuoti dėl pervežimo nustipusias šinšilas. Tretieji asmenys nurodė, kad 2020 m. lapkričio mėn. susitikus su šalimis ir aptariant galutinę šinšilų kainą apie tai, jog būtų nustipusių šinšilų šalys nenurodė, priešingai nurodė, jog buvo sunegalavusių šinšilų, bet jos pasveiko ir visos šinšilos yra sveikos, todėl šalys yra skolingos už visas šinšilas. Atsakovė nurodė, kad po pervežimo nustipo 3-5 šinšilos, tačiau R. jiems padovanojo apie 80 jauniklių, todėl apie nustipusias kelias šinšilas jiems galėjo nepasakyti ir sutinka, jog yra skolingi už visas nupirktas šinšilas. Pažymėtina, kad byloje jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad po pervežimo nustipo 38 ar 3-5 trečiųjų asmenų parduotų šinšilų, šalys nepateikė (CPK 178, 185 straipsnis), todėl pagrindo mažinti sutartos bendros kainos už šinšilas nėra.

159. Ieškovas taip pat teigia, jog už narvus yra atsiskaitęs, paaiškino, kad V. R. pardavus jam priklausiusius šinšilų išdirbtus kailiukus už mažesnę nei buvo sutarta kainą, jis patyrė 506,60 Eur nuostolius, kuriais sumažino mokėtiną sumą už narvus, o likusią skolos sumą pervedė. Taigi, ieškovas ginčija turintis pareigą sumokėti skolą už narvus, argumentuodamas iš esmės atliktu vienašaliu įskaitymu.

160. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys).

161. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius, yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODUtNzAxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-185-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-185-701/2021">3K-3-185-701/2021</a> 19 punktas).

162. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzM1LTQ2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-335-469/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-335-469/2019">e3K-3-335-469/2019</a>). Teismų praktikoje įskaitymo teise pasinaudojusios šalies nepranešimas apie tai kitai šaliai, įskaitymą daro neįvykusiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI5MS01MTYvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-291-516/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-291-516/2021">e2A-291-516/2021</a>).

163. Nagrinėjamu atveju, ieškovas apie paskaičiuotus nuostolius ir paskaičiuotų nuostolių sumažintą skolą trečiajam asmeniui V. R. pranešė 2022 m. sausio 7 d. žinutėje, tačiau ši žinutė nėra aiški, joje nenurodyta, kokio dydžio nuostolius bei kokiu pagrindu ieškovas įskaito trečiojo asmens atžvilgiu, iš 2022 m. sausio 8-10 d. susirašinėjimo tarp ieškovo ir V. R. matyti, kad V. R. nesutiko, jog už ieškovo šinšilų kailiukų pardavimo padarė ieškovui nuostolius, todėl pripažintina, kad iš šio susirašinėjimo trečiasis asmuo V. R. negalėjo identifikuoti ir padaryti išvados, jog tokiu būdu ieškovas atliko 506,60 Eur nuostolių įskaitymą už parduotus narvus ieškovui. Tuo pagrindu spręstina, jog ieškovo atliktas įskaitymas neatitiko jam keliamų teisėtumo sąlygų, nes nebuvo aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai apibrėžtas, be to, ieškovas neturėjo galiojančios reikalavimo teisės trečiajam asmeniui (kaip minėta nuostolių trečiasis asmuo nepripažino) (CK 1.130 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu.

164. Ieškovas kartu su atsakove nupirkę iš trečiųjų asmenų prekes (šinšilas ir narvus) turi pareigą sumokėti už juos sutartą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis), o vien ieškovo nurodytas subjektyvus, nieko nepagrįstas vertinimas, jog V. R. pardavus jam priklausiusius šinšilų išdirbtus kailiukus už mažesnę kainą jis patyrė nuostolius, negali paneigti pareigos atsiskaityti su trečiaisiais asmenimis už pateiktas prekes. Be to, šalių prievolės nepaneigia ir ta aplinkybė, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens V. R. bandymai išspręsti ginčą taikai nepavyko.

165. Šalims tinkamai ir laiku sutartinės prievolės nevykdžius, trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai tenkintini ir iš ieškovo trečiųjų asmenų E. R. ir V. R. naudai priteistina jų prašoma 2 192,30 Eur skola (CK 6.1, 6.2, 6.38, 6.59, 6.63, 6.71, 6.189, 6.200, 6.205, 6.256, 6.258, 6.305, 6.344 straipsniai). Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš ieškovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo trečiųjų asmens savarankiškų reikalavimų (patikslinto ieškinio) priėmimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

166. Byloje nustačius, jog žodinė prekių pirkimo - padavimo sutartis buvo sudaryta abiejų šalių bendrai, nesant tarp šalių bei trečiųjų asmenų ginčo dėl prievolės pobūdžio, pripažintina, kad prievolė sumokėti už nupirktas prekes yra šalių solidarus įsipareigojimas.

167. Atsakovė galutiniame priešieškinyje prašo kreditoriams E. R. ir V. R. solidarią prievolę modifikuoti į ieškovo asmeninę prievolę ir priteisti iš ieškovo 4 386,40 Eur skolą.

168. Kaip jau minėta sprendimo 133 punkte, turto padalijimo bylose savarankiškus reikalavimus dėl skolos priteisimo turi teisę reikšti tik sutuoktinių kreditoriai, o ne sutuoktiniai, todėl atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 4 386,40 Eur skolą atmestinas kaip nepagrįstas.

169. Šiuo sprendimu trečiųjų asmenų E. R. ir V. R. savarankiški reikalavimai patenkinti ir iš ieškovo jų naudai priteista likusi neapmokėta 2 192,30 Eur skola. Tretieji asmenys 2024 m. sausio 17 d. pareiškė sutikimą, kad prievolė būtų įvykdyta lygiomis dalimis sumokant skolą arba ją priteisiant iš šalių (DOK-3808 priedas). Iš bylos medžiagos matyti, jog tretieji asmenys pradiniais savarankiškais reikalavimais (patikslintu ieškiniu, DOK-50115) prašė priteisti solidariai iš šalių 4 386,40 Eur skolą, bylos nagrinėjimo metu atsakovė grąžino ½ dalį skolos (2 194,00 Eur), dėl ko tretieji asmenys patikslino savarankiškus reikalavimus ir likusią skolą prašė priteisti tik iš ieškovo. Tuo pagrindu, esant trečiųjų asmenų sutikimui modifikuoti likusią solidarios prievolės dalį į asmeninę, pripažintina, kad šiuo sprendimu iš ieškovo trečiųjų asmenų naudai priteista 2 192,30 Eur skola yra ieškovo asmeninė prievolė.

IV. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pripažinimo asmenine nuosavybe

170. Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę teismas, vadovaudamasis CK 3.87-3.91 straipsniais, pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

171. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo T. D. vardu santuokos metu registruotas nekilnojamasis turtas: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų valymo įrenginys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės: automobilis „VW, Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sunkusis keturratis motociklas „Suzuki (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, jos vardu registruota transporto priemonė: automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (ieškinio CBP-1957 priedai). Taip pat šalių santuokos metu žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas neįregistruotas ūkinis pastatas bei įengta motokroso trasa, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), iškastas tvenkinys, šalys santuokos metu įgijo ir kilnojamųjų daiktų bei gyvūnų (DOK-19868, DOK-22722 priedai).

172. Be to, ieškovas santuokos metu 2015 m. lapkričio 11 d. įregistravo ūkininko ūkį adresu (duomenys neskelbtini) (ieškinio CBP-1957 priedai).

173. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovas nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo 2015 m. lapkričio 4 d. dovanojimo sutarties Nr. 4655 pagrindu (ieškinio CBP-1957 priedai). Tarp šalių ginčo dėl šio nekilnojamojo turto nėra, šis turtas pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl netrauktinas į dalintino turto balansą ir po santuokos nutraukimo lieka asmenine ieškovo nuosavybe.

174. Be to, ieškovo vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). (ieškinio CBP-1957 priedai), kuris ieškovo įgytas iki santuokos sudarymo, dėl jo tarp šalių ginčo taip pat nėra, todėl šis turtas į dalintino turto balansą netrauktinas ir išlieka ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

175. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovo vardu kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas 2020 m. rugsėjo 14 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu. Šalių paaiškinimais šis šulinys buvo pastatytas dar iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padovanojimo ieškovui, t. y. iki šalių santuokos sudarymo, šulinys padovanotas kartu su žemės sklypu ieškovui, tačiau nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir įregistruotas kartu registruojant baigtus statyti ūkinius pastatus bei nuotekų šalinimo tinklus, atsakovė neginčija, jog šis šulinys yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad dėl šulinio tarp šalių ginčo nėra, kiti inžineriniai statiniai – šulinys, pripažintini asmenine ieškovo T. D. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir į bendrą dalintino turto balansą netrauktini.

Dėl neįregistruoto ūkinio pastato teisinio statuso

176. Šalių paaiškinimais, 2016-2017 m. ieškovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovas pastatė ūkinį pastatą, kuris yra neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šalys prašo šį turtą pripažinus jungtine sutuoktinių nuosavybe priteisti ieškovui, tačiau ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad šis ūkinis pastatas pastatytas iš tėvo senų medžiagų bei jo asmeninių lėšų ir yra jo asmeninė nuosavybė.

177. Byloje nustatyta, kad neįregistruotas ūkinis pastatas pastatytas po šalių santuokos sudarymo, todėl pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną prezumpciją yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

178. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMyLTY4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-332-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-332-687/2019">e3K-3-332-687/2019</a> 17 punktas).

179. Ieškovas teigia, kad neįregistruotą ūkinį pastatą pastatė su tėvu sau, padedant dėdei, iš tėvo atvežtų senų medžiagų bei jo asmeninių lėšų, apie 1 000,00 Eur, parsivežtų iš Anglijos, pastatas pradėtas statyti prieš ūkio įkūrimą, užbaigtas gavus paramą, jame laikė pirmąsias įgytas šinšilas, kol buvo įkurtas ūkis. Atsakovė nurodė, kad neįregistruotas ūkinis pastatas pastatytas iš jų abiejų asmeninių lėšų, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti padalintas.

180. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai numato, kad tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti sutuoktiniui padovanotas ar sutuoktinio įgytas už asmeninės lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tokį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).

181. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

182. Byloje nustatyta, kad nuo grįžimo į Lietuvą iki NMA pirmos išmokos išmokėjimo (2016 m. gegužės 26 d.) ieškovas disponavo 47 229,94 Eur asmeninių pinigų, iš jų išleido iš viso 41 678,47 Eur, turėjo iki 3 994,58 Eur grynais.

183. Liudytojas A. D. parodė, kad žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), sūnui padovanojo, kad galėtų išpildyti sąlygas paramai ūkio kūrimui gauti, tuo metu gyveno šiame žemės sklype esančiame gyvenamajame name, visi jo naudojamame žemė sklype buvę statiniai buvo seni, reikėjo tvarkingų dirbtuvių, todėl jame su sūnumi (ieškovu) pastatė ūkinį pastatą. Šį pastatą pradėjo statyti dar iki pradedant ieškovui kurti ūkį, jį statė iš jo turėto žvyro, betono bei naudotų plytų, jis nupirko duris, ieškovas už savo pinigus uždengė stogą bei nupirko apšiltinimą. Pastatą statė sau ir sūnui, tarėsi, jog naudosis abu, ieškovui prireikė pastato laikyti šinšiloms iki pasistatys pastatus kuriamam ūkiui, todėl juo naudojosi ieškovas (2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas V. D. parodė, kad kiek jam žinoma neįregistruotą ūkinį pastatą statė jo brolis (ieškovo tėvas A. D.) iš savo turėtų senų plytų, sudėjo senas duris, o ieškovas užbaigė jį statyti, uždengė stogą, naudojo naują skardą, jis išvedžiojo elektros instaliaciją (2024 m. liepos 31 d. teismo posėdžio garso įrašas).

184. Atsakovė neginčijo liudytojų parodymų, be to, juos patvirtina į bylą pateiktos neįregistruoto ūkinio pastato nuotraukos, iš kurių matyti, kad ūkinis pastatas pastatytas iš plytų, iš išorės apkaltas skarda, uždengtas stogu, grindys išbetonuotos, jame išvedžiota elektra, įstatytos durys, langai (DOK-5385 priedas Nr. 8).

185. Iš Ūkio sąskaitos matyti, kad šalims jau įsikėlus į butą iki paramos iš NMA gavimo ieškovas iš asmeninių lėšų pirko prekes iš statybinių medžiagų parduotuvių (DOK-42381 priedas). Iš NMA ieškovo teiktų prašymų dėl projekto pakeitimų ir prie jų pridėtų žemės sklypo planų su planuojamų statyti ūkinių pastatų išdėstymu matyti, kad teikiant paraišką NMA ūkiui kurti pirmi trys ūkiniai sublokuoti pastatai buvo planuojami statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 3 d. prašymu projektas pakeistas, šiuos ūkinius statinius atskiriant bei du iš jų suplanuojant statyti prie garažų ir dirbtuvių, vėliau – 2017 m. sausio 3 d., ieškovo prašymu projektas pakeistas ir suplanuota statyti tris sublokuotus ūkinius pastatus šalia esančiame žemės sklype – (duomenys neskelbtini), o iki bus pastatyti šie ūkiniai pastatai šinšilas laikinai laikyti jo savo lėšomis pastatytame pastate (DOK-13132 priedai). Šalys teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. persikėlus gyventi į kaimą ir perkėlus šinšilas iš neįregistruoto ūkinio pastato, šalys juo daugiau nesinaudojo.

186. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, neįregistruoto ūkinio pastato statymo aplinkybes, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad neįregistruotas ūkinis pastatas buvo pastatytas naudojant ieškovo tėvo turėtas statybines medžiagas ir ieškovo asmenines lėšas bei atsižvelgiant į tai, kad šis ūkinis pastatas pradėtas statyti iki ūkio įkūrimo ieškovo tėvo statybinėmis medžiagomis, tikslu ieškovui ir jo tėvui turėti dirbtuves, o ne šalių šeimai, šalys juo naudojosi laikinai, yra pagrindas spręsti, jog neįregistruotas ūkinis pastatas šalių santuokos metu įgytas (pastatytas) ieškovo asmeniniam naudojimui, todėl pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir į bendrą dalintino turto balansą netrauktinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzgtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-478-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-478-248/2015">3K-3-478-248/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjctMzgxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-227-381/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-227-381/2022">3K-3-227-381/2022</a>).

187. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Šiuo atveju ieškovas prašė neįregistruotą ūkinį pastatą priteisti jam viso proceso metu įrodinėdamas, kad šis pastatas pastatytas iš tėvo senų statybinių medžiagų, jo asmeninių lėšų ir yra jo asmeninė nuosavybė, todėl teismas, pripažinęs neįregistruotą ūkinį pastatą ieškovo asmenine nuosavybe, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 2 dalimi, peržengia ieškinio reikalavimo ribas ir šį neįregistruotą ūkinį pastatą pripažįsta asmenine ieškovo nuosavybe.

Dėl keturračio motociklo „Suzuki, (duomenys neskelbtini.)

188. Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 19 d. (šalių santuokos metu) šalys įgijo sunkųjį keturratį motociklą „Suzuki (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškinio CBP-1957 priedas), kurį ieškovas 2023 m. kovo 10 d. pardavė už 300,00 Eur (DOK-15715 priedas). Ieškovas pirminiame ieškinyje prašė šį keturratį motociklą pripažinti jo asmenine nuosavybe, patikslinęs ieškinį, galutiniuose reikalavimuose (DOK-21108) tokio reikalavimo nebereiškė ir nurodė, kad keturratis motociklas buvo dovana sūnui, jam sugedus buvo parduotas ir pridėjus pinigų nupirktas kitas motociklas, kuris padovanotas vaikui, tai yra vaiko poreikiams skirtas turtas, juo naudojosi tik sūnus, todėl jis neturi būti įtrauktas į dalintino turto balansą.

189. Atsakovė nei pirminiame, nei patikslintuose priešieškiniuose šio keturračio motociklo į dalintino turto balansą neįtraukė ir padalinti neprašė. Teismo posėdyje šalys nurodė, kad keturratis motociklas buvo pirktas sūnui ir juo naudojosi tik sūnus, tačiau ieškovė nesutiko su motociklo pardavimo verte, teigė, kad tai buvo fiktyvus pardavimas, šiuo motociklu ir toliau naudojasi sūnus, todėl teismo posėdžio metu paprašė palikti motociklą pas ieškovą, priteisiant jai kompensaciją.

190. CK 3.120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui (CK 3.120 straipsnio 2 dalis).

191. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė priešieškinyje, patikslintuose priešieškiniuose bei atsiliepimuose į ieškinį šio keturračio motociklo į dalintino turto balaną netraukė, jokio reikalavimo dėl jo nereiškė, pripažindama, kad tai yra sūnui padovanotas motociklas. Ieškovas nurodė, kad pardavęs keturratį motociklą „Suzuki (duomenys neskelbtini), gautus pinigus panaudojo kitam motociklui sūnui nupirkti. Atsakovė į bylą pateikė nuotraukas, patvirtinančias, jog šalių sūnus važinėja su kitu keturračiu motociklu „Polaris“ (DOK-34931 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“).

192. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovas pardavęs šalių vaikui dovanų nupirktą keturratį motociklą „Suzuki (duomenys neskelbtini) gautus pinigus panaudojo kitam motociklui vaikui nupirkti, todėl jokio pagrindo priteisti atsakovei kompensaciją už parduotą motociklą nėra (CK 3.120 straipsnis).

Dėl ūkininko ūkio teisinio statuso

193. Byloje nustatyta, kad ieškovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis buvo įsteigtas šalims gyvenant santuokoje, kas pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną prezumpciją yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

194. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkininko ūkis – tai ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Pagal to paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės.

195. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-113/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-113/2011">3K-3-113/2011</a> išaiškinta, kad

196. Ieškovas nurodo, kad ūkininko ūkis įkurtas iš jam NMA asmeniškai skirtos paramos, taip pat jo asmeninių lėšų, todėl yra jo asmeninė nuosavybė ir neturi būti įtrauktas į dalintino turto balansą. Atsakovė su tokiais ieškovo argumentais nesutinka, teigia, kad ūkininko ūkis įkurtas bendromis šeimos lėšomis, tėvų paskolintais pinigais bei bendru darbu, todėl yra bendra jungtinė nuosavybė ir turi būti padalintas nutraukiant santuoką.

197. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi, bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 20 punktas).

198. Iš šalių, trečiųjų asmenų A. D., B. D., V. R., E. R. paaiškinimų, liudytojų J. D., A. D., T. D., A. U., R. D., E. B. parodymų bei bylos medžiagos matyti, kad šalims grįžus gyventi į Lietuvą šalys nusprendė gavus paramą įkurti ūkį, abu domėjosi, kokiu verslu galėtų užsiimti, kreipėsi į trečiuosius asmenis V. R. ir E. R., iš jų gavo informaciją apie šinšilų verslą, įvertinę, kad šinšilų verslui parama bus skiriama statyboms, kurias galėjo ieškovas vykdyti pats, nusprendė pradėti šinšilų verslą. Ieškovas išėjo iš darbo UAB „Interresta“ bei padedant konsultantei ruošė Paraišką paramai gauti, atsakovė dirbo UAB „Haltex“, laukėsi vaikelio, parengus Paraišką joje, sutikdama dėl asmens duomenų tvarkymo, pasirašė. Tuo metu šalys gyveno iš šalių parsivežtų santaupų iš Anglijos bei atsakovės gaunamo darbo užmokesčio.

199. Ieškovas 2015 m. gruodžio 16 d. pateikė NMA Paraišką bei verslo planą, pagal kurį numatyta ūkininkavimo pradžia 2016 m. birželio 15 d., verslui vykdyti pastatyti tris (iki 80 kv. m.) nesudėtingus statinius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) bei įsigyti 152 šeimyninius narvus ir 120 šinšilų, iš kurių iki 2021 m. išveisti iki 1187 vnt., tuo metu šalys gyveno jiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). NMA 2016 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą skirti ieškovui gyvulininkystės ūkiui įkurti 41 400,00 Eur paramą ir 2016 m. gegužės 26 d. į ieškovo Ūkio sąskaitą pervedė pirmą paramos dalį – 20 700,00 Eur (DOK-41513 priedai).

200. Gavus paramą, ieškovas pradėjo supirkinėti statybines medžiagas, įvairią įrangą, užbaiginėjo neįregistruoto ūkinio pastato statybą bei 2017 m. sausio 3 d. su NMA suderino projekto pakeitimus, pagal kuriuos ieškovas įsipareigojo žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kuriame laikinai laikys projekte numatytus gyvūnus, kol vyks kitų pastatų statyba, pastatyti savomis lėšomis, o tris blokuotus ūkinius pastatus, numatytus Paraiškoje, statyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

201. Byloje nustatyta, kad atsakovės tėvai A. D. ir B. D. šalims laikotarpiu nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. gegužės 4 d. paskolino 20 000,00 Eur, iš jų ieškovas 4 000,00 Eur įnešė į Ūkio sąskaitą ir kartu su likusia NMA suteiktos pirmos paramos dalimi bei sąskaitoje buvusiu pinigų likučiu panaudojo atsiskaitymui su UAB „Alytaus prekyba“ ar MB „Deiritos medis“, ką patvirtina ieškovo Ūkio sąskaitos išrašas (DOK-47394, DOK-23357 ir DOK-13132 priedai). NMA 2017 m. gegužės 22 d. išmokėjo antrą paramos dalį – 12 420,00 Eur, ieškovas už šiuos pinigus pirko statybines medžiagas, elektros prekes, šinšilų narvus, mokėjo už buhalterinės apskaitos tvarkymą bei 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. rugsėjo 26 d. iš V. R. ūkininko ūkio nupirko 120 šinšilų (DOK-769 priedai 1, 2), kurias patalpino pastatytame neįregistruotame ūkiniame pastate.

202. Iš šalių, trečiųjų asmenų A. D., B. D., V. R., E. R. paaiškinimų, liudytojų J. D., A. D., T. D., A. U., R. D., E. B., V. D. parodymų, į bylą pateiktų ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), vykusių statybų nuotraukų (DOK-5385 priedas 7), buto pirkimo - pardavimo sutarties (DOK-25344 priedas), UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašu iš ligos istorijos (DOK-769 priedas), ieškovo 2019 m. spalio 14 d. rašto NMA „Dėl projekto (paraiškos Nr. 19JU-KA-15-2-07506-PR001) įgyvendinimo laikotarpio nukėlimo“ (DOK-769 priedas 4), bei 2019 m. spalio 24 d. rašto NMA „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (DOK-23357 priedas) matyti, kad įgijus 120 šinšilų, ieškovas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), išlygino (paruošė statybai) žemės sklypą bei pradėjo ūkinių pastatų statybą, kurias vykdė pats, tuo tarpu, atsakovė augino vaiką bei atvažiuodavo pamaitinti šinšilas ir išvalyti jų narvus. Šalys 2017 m. lapkričio 7 d. pardavė jiems priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir su vaiku apsigyveno pas atsakovės tėvus, ieškovas toliau tęsė ūkinių pastatų statybą, viename iš ūkinių pastatų pradėjo įrenginėti gyvenamąsias patalpas, atsakovė augino vaiką bei esant galimybei (vaikus užmigus) atvažiuodavo sutvarkyti šinšilas. 2017 m. gruodžio 1 d. šinšilos susirgo, krito 28 šinšilos, atsakovė aiškinosi šinšilų susirgimo priežastis, lankėsi pas veterinarą, pirko vaistus, paskyrus gydymą kitos šinšilos pasveiko. Šalys su vaiku 2019 m. įsikėlė gyventi į viename iš ūkinių pastatų įrengtas gyvenamąsias patalpas, į kitą pastatytą ūkinį pastatą iš neįregistruoto ūkinio pastato perkėlė auginamas šinšilas, ieškovas toliau rūpinosi ūkiu, atsakovė augino vaiką, tvarkė buitį bei ūkyje pašerdavo šinšilas ir sutvarkydavo jų narvus. Ūkiui nesant pelningam ir šalims neužtenkant pajamų pragyvenimui, 2019 m. sausio mėn. ieškovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė 2019 m. rugsėjo mėn. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), kelis mėnesius dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

203. Ieškovas 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į NMA prašydamas nukelti projekto įgyvendinimo datą, nes dėl užpuolusios ligos krito 28 gyvūnai, buvo daug persileidimų ir ilgą laiką nebuvo prieauglio, 2018 m. šinšilų padidėjo iki 153, 2019 m. spalio 16 d. ūkyje buvo 380 šinšilų, planavo per ateinančius metus išveisti iki 912 šinšilų, o pasiekti numatytą gyvūnų skaičių, pajamas bei suplanuotus projekto priežiūros rodiklius padidinti šinšilų bandą savomis lėšomis įsigydami daugiau žvėrelių (DOK-769 priedas 4).

204. Byloje nustatyta, kad šalys siekdamos įgyvendinti projektą bei pasiekti NMA verslo plane numatytą šinšilų skaičių (1187 vnt.), 2020 m. gegužės 26 d. ir 2020 m. birželio 30 d. iš trečiųjų asmenų V. R. ir E. R. nupirko 194 šinšilas su apie 80 jauniklių, NMA 2021 m. kovo 16 d. išmokėjo į ieškovo Ūkio sąskaitą paskutinę paramos dalį – 8 280,00 Eur, ir ieškovas užbaigė verslo plano įgyvendinimą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių 3 punktą ieškovo įsipareigojimai NMA tęsėsi dar iki 2024 m. kovo 16 d.

205. Iš šalių paaiškinimų bei į bylą pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad šalys santuokos metu naudojosi penkiomis sąskaitomis: ieškovas turėjo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, šiame banke taip pat buvo atidaryta Ūkio sąskaita, atsakovė turėjo dvi asmenines sąskaitas – Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Citadele“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, taip pat šalys buvo atsidariusios bendrą šeimos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Citadele“, kuria naudojosi nuo 2016 m. iki 2020 m. balandžio 1 d. (DOK-47394, DOK-35363 ir DOK-17840 priedai).

206. Iš šių sąskaitų išrašų analizės matyti, kad ieškovas iki kol šalys pardavė butą (2017 m. lapkričio 7 d.) į asmeninę sąskaitą iš viso įnešė 5 700,00 Eur grynų pinigų (byloje nustatyta, jog tai atsakovės tėvų paskolinti pinigai, tuo metu šalys jau gyveno suremontuotame bute), iš Ūkio sąskaitos 2017 m. gegužės 23 d. pervedė 2 700,00 Eur, iš kurių 500,00 Eur grąžino, kurie į Ūkio sąskaitą buvo pervesti 2017 m. gegužės 4 d., o 2 200,00 Eur buvo įnešti į Ūkio sąskaitą grynais atsakovės tėvų paskolintų pinigų, taip pat pervedė 3 000,00 Eur iš Ūkio sąskaitos gavęs antrą paramos dalį, iš šių pinigų minėtu laikotarpiu ieškovas 3 967,00 Eur pervedė į bendrą šeimos sąskaitą, kiti pinigai buvo naudojami degalams, kavinėse, įvairaus pobūdžio, tarp kurių ir statybinių medžiagų bei namų apyvokos prekių, parduotuvėse. Atsakovė iki buto pardavimo naudojosi tik viena asmenine sąskaita, į ją buvo pervedamas atlyginimas bei išmokos, iš šio sąskaitos atsakovė pervedė 4 923,00 Eur į šeimos sąskaitą, kitus pinigus naudojo įvairioms prekėms.

207. Iš buto pirkimo - pardavimo sutarties bei ieškovo asmeninės sąskaitos išrašo matyti, kad šalys butą pardavė už 24 400,00 Eur, iš kurių 23 400,00 Eur buvo pervesti į ieškovo asmeninę sąskaitą, o 1 000,00 Eur perduoti avansu grynais pinigais. Pardavus butą iki kol ieškovas gavo pirmą darbo užmokestį (2019 m. vasario 8 d.), ieškovas į asmeninę sąskaitą grynais įnešė 2 000,00 Eur, iš asmeninės sąskaitos pervedė 9 800,00 Eur į šeimos sąskaitą bei 10 520,00 Eur į Ūkio sąskaitą, kiti pinigai buvo naudojami įvairioms prekėms, tarp kurių statybinėms, elektros bei buities prekėms pirkti, draudimui. Atsakovė šiuo laikotarpiu į sąskaitą, esančią banke AB „Citadele“, 2018 m. gegužės 30 d. įnešė 1 615,44 Eur grynų pinigų, iš jų 1 000,00 Eur pervedė į ieškovo asmeninę sąskaitą, kitus naudojo įvairiems pirkiniams, į sąskaitą esančią banke „Swedbank“, AB gavo socialines išmokas, iš jų 696,00 Eur pervedė į šeimos sąskaitą pirko įvairias prekes, tarp kurių rūbus, vaistus.

208. Vėliau iki paskutinės paramos gavimo (2021 m. kovo 16 d.) ieškovas į asmeninę sąskaitą gavo darbo užmokestį, 2019 m. balandžio 10 d. jam buvo pervesta už 11 500,00 Eur parduotą automobilį, pinigus ieškovas naudojo pervesdamas juos į Ūkio sąskaitą, šeimos sąskaitą, atsakovės sąskaitą, taip pat įvairioms prekėms, paslaugoms apmokėti. Atsakovei į abi sąskaitas buvo vedamos išmokos, vėliau pradėtas mokėti atlyginimas, sąskaitą papildydavo abu atsakovės tėvai, iš jų atsakovė mokėjo už vaiko darželį, pirko įvairias prekes.

209. Visu minėtu laikotarpiu į šeimos sąskaitą pinigus įnešdavo tik šalys, jais buvo apmokamos prekės maisto, rūbų, batų parduotuvėse, vaistinėse. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad iš ūkio gaunamos pajamos buvo naudojamos šeimai ir ūkiui, pastatai buvo šildomi tuo pačiu kuru, apmokama už elektrą, vandenį (2023 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas).

210. Iš Paraiškos, verslo plano, NMA sprendimo dėl paramos skyrimo, 2022 m. kovo 31 d. ilgalaikio turto žiniaraščio, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (ieškinio CBP-1957 priedai), supaprastinto ūkinių pastatų A, B. C, projekto (toliau – Ūkinių pastatų projektas), PVM sąskaitų faktūrų (DOK-24695, DOK-32858 priedas), Ūkio sąskaitos (DOK-47394 priedas), nuotraukų (DOK-5385 priedas 7, DOK-32858 priedai) matyti, kad ūkiui nors ir neturint pelno, tačiau be verslo plane kuriant ūkį numatytų statinių, narvų bei šinšilų papildomai buvo įgytas buitinių nuotekų valymo įrenginys, geriamojo vandens valymo sistema, šaldymo dėžė, nupirktos girdyklos šinšiloms, vietoje numatyto 1, keturi kondicionieriai, statybinės medžiagos ūkiniams pastatams pastatyti buvo paskaičiuotos be PVM, dėl to kai kurių statybinių medžiagų kainos buvo didesnės nei numatyta projekte, 152 narvai bei 120 šinšilų nupirkta už didesnę kainą nei skirta paramos suma, pagal Ūkinių pastatų projektą turėjo būti pastatyti trys ūkiniai pastatai, skirti gyvūnų auginimui, tačiau viename iš ūkinių pastatų įrengtos gyvenamosios patalpos, kuriame šalių šeima ir gyveno, prieš statant ūkinius pastatus buvo lyginama žemė, kas taip pat nebuvo numatyta projekte. Be to, paties ieškovo teigimu, pastatams įrengti, pamatams išlieti bei stogui dengti buvo samdomi darbuotojai.

211. Iš aukščiau nustatytų aplinkybių, įvertinus jų visetą, darytina išvada, kad šalių santuokoje įregistruotas ūkininko ūkis buvo įkurtas naudojant NMA gautą paramą, atsakovės tėvų paskolintas lėšas, šalių asmeninius pinigus, gautus pardavus butą bei parsivežtus iš Anglijos, santuokos metu gautus bendrus pinigus, solidariu įsiskolinimu tretiesiems asmenims V. ir E. R. už nupirktas šinšilas ir narvus bei abiejų šalių darbu, ūkis buvo kuriamas bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti (šalys turėjo tikslą iš gauto pelno tame pačiame žemės sklype pasistatyti gyvenamąjį namą, pirtį, juolab kurdami ūkį jame įsirengė gyvenamąsias patalpas, kuriose šeima gyveno).

212. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, sistemiškai aiškinant CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas po santuokos sudarymo, taip pat 4 punktą, kuriame nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, konstatuotina, kad šalių santuokoje įregistruotas ūkininko ūkis ir jį kuriant pastatyti statiniai bei įgyti daiktai yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

213. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/211 yra išaiškinęs, kad ūkininko ūkio pripažinimas bendrąją jungtinė nuosavybe nepaneigia Ūkininko ūkio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ūkininko ir ūkininko partnerio teisinį statusą. Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad ūkininko partneris gali būti jo sutuoktinis, kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, 4 straipsnio 5 dalis, pagal kurią ūkininko partneriai turi būti nurodyti Ūkininkų ūkių registre, ir kitos panašius santykius reglamentuojančios normos yra skirtos ūkininko ūkio veiklai reglamentuoti ir Ūkininkų ūkių registro duomenims tvarkyti, tačiau jos negali būti aiškinamos kaip reglamentuojančios ūkininko ūkio, kaip nuosavybės teisės objekto, teisinį statusą. Klausimas, kas yra ūkininko ūkio, kaip turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų komplekso, t. y. specifinės verslo formos, vykdomos nesteigiant įmonės, savininkas, kai ūkininko ūkis įregistruotas vieno iš sutuoktinių vardu, spręstinas sistemiškai aiškinant Ūkininko ūkio įstatymo ir CK trečiosios knygos normas. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatomis, ieškovui leistinais įrodymais nepaneigus bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos (CK 3.89 straipsnio 2 dalis), ieškovo vardu įregistruotas ūkininko ūkis pripažintinas šalių bendrąja jungtine nuosavybe.

214. Nors atsakovas teigė, kad ieškovė bijojo graužikų, dėl ko ūkyje dirbo minimaliai, o nuo 2019 m. įsidarbinusi visai nustojo dirbti ir ūkį jis statė bei kūrė vienas, tačiau tai paneigia byloje esantys duomenys. Tretieji asmenys A. D. ir B. D. parodė, kad dukra tiek gyvendama pas juos, tiek vėliau gyvendama kaime ir įsidarbinusi palikdavo jiems prižiūrėti vaiką, o pati važiuodavo į kaimą, kur šerdavo šinšilas bei valydavo narvus, kuomet ieškovas buvo išvykęs kelis kartus komandiruotę į Švediją, ūkį prižiūrėjo jų dukra, o jie jai padėjo. Trečiasis asmuo E. R. parodė, kad atsakovė ūkyje buvo atsakinga už gyvūnų šėrimą, kuomet ieškovas buvo Švedijoje atsakovė atvažiuodavo pas juos pasiimti pašaro. Liudytojai J. D., A. D., T. D., A. U., E. B. patvirtino, kad atsakovė ūkyje šerdavo šinšilas bei valydavo narvus, o ieškovui išvykus į Švediją atsakovė prižiūrėjo ūkį ir juo rūpinosi, jai padėdavo tėvai. Nors šie liudytojai yra atsakovės giminaičiai, draugai ir turi suinteresuotumą atsakovės atžvilgiu, tačiau jų parodymai tarpusavyje sutampa, vieni kitiems neprieštarauja, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl teismui nekyla abejonių jų patikimumu.

215. Byloje trečiuoju asmeniu apklaustas E. V. parodė, kad vieną kartą, galimai 2020 m., ar žinutėmis, ar telefoniniu pokalbiu, teko bendrauti su atsakove, kuri teiravosi apie užsidarantį ūkį dėl gyvūnų ir narvų (2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovo motina R. D. liudydama teisme taip pat parodė, jog atsakovė ieškovui išvykus į Švediją prižiūrėjo šinšilas (ką beje vėliau pripažino ir pats ieškovas), jai padėjo tėvai, o įprastai trečiadieniais po darbo palikdavo vaiką pas ją ir pati važiuodavo tvarkyti šinšilas, kas patvirtina aukščiau nurodytus liudytojų parodymus.

216. Aplinkybę, jog atsakovė dar 2020 m. dirbo su šinšilomis, patvirtina ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuomet atsakovė kartu su ieškovu 2020 m. gegužės 25 d. vyko pas V. ir E. R., žymėjosi sąsiuvinyje šinšilų šeimas, jog paskui jas būtų galima tinkamai sudėti ūkyje, aiškinosi, kurias šinšilas reikia labiau stebėti, dėjo į dėžes ir grįžus kartu su ieškovu dėliojo ūkyje. Tai, kad ieškovo sesuo bei ūkyje buhalterinę apskaitą vykdęs buhalteris D. P. nematė ūkyje dirbančios atsakovės, nepaneigia nurodytų faktų, kadangi ieškovo sesuo gyvena Klaipėdoje, pas šalis atvykdavo retai, buhalteris jo teigimu per metus atvykdavo į ūkį 2-3 kartus, todėl tikrosios buvusios faktinės situacijos jie negalėjo matyti.

217. Be to, nors liudytojas D. P. nurodė, kad ūkyje buvo samdomi darbuotojai pagal paslaugų kvitus, tačiau pasakyti, kiek darbuotojų, kokiems ūkio darbams buvo samdoma negalėjo. Ieškovas į bylą jokių duomenų (paslaugų kvitų), iš kurių būtų galima spręsti, kada ir kokiems darbams bei kiek darbuotojų buvo pasamdyti, nepateikė (pateiktas tik vienas paslaugų kvitas apie jo sugyventinės darbą jau po santuokos iširimo), pats nurodė, jog 2020-2021 m. jokių darbuotojų nesamdė, tuo metu ūkyje buvo šinšilų prieauglis, buvo įgytos šinšilos, būtinos verslo planui įgyvendinti, taigi jų buvo apie 1200, abi šalys pradėjo dirbti ir kituose darbuose, kas tik patvirtina trečiųjų asmenų bei liudytojų nurodytas aplinkybes, jog ūkyje esant galimybei dirbo ir atsakovė.

218. Teismui nekyla abejonių, kad kuriant ūkį savo darbu žymiai daugiau prisidėjo ieškovas, tačiau tuo metu atsakovė augino šalių vaiką, įsikėlus į gyvenamąsias patalpas įrengtame ūkiniame pastate jį tvarkė, t. y. vykdė kitas šeimos pareigas, prie kurių ieškovas prisidėjo minimaliai, kas pagal kasacinio teismo praktiką laikytina, jog sutuoktiniai lygiomis dalimis prisidėjo prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1081/2003, Nr. 3K-3-325/2012 ir kt.).

219. Ieškovas neigė, jog ūkio kūrimui buvo panaudoti pinigai, kurie buvo gauti pardavus butą, tačiau tai paneigia aukščiau nurodytų sąskaitų analizė, kadangi pardavus butą 10 520,00 Eur buvo pervesta į Ūkio sąskaitą ir jais buvo atsiskaitoma už įvairias prekes, kiti pinigai likę ieškovo asmeninėje sąskaitoje taip pat buvo naudojami įvairioms prekėms, tarp kurių statybinėms, elektros bei buities prekėms, pirkti.

220. Be to, atsakovas įrodinėjo, jog jo dalis buto buvo pirkta už jo asmenines lėšas, todėl ir pardavus butą, pusę pinigų sumos ūkiui kurti buvo panaudotos jo asmeninės pajamos, tačiau teismas su tokiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Iš buto pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad butas buvo įgytas 2014 m. balandžio 22 d., prieš šalims sudarant santuoką, už 24 000,00 Lt, sumokant grynais pinigais, butas šalių įgytas po ½ dalį, kaip jų kiekvieno asmeninė nuosavybė (DOK-32110 priedas).

221. Ieškovas įrodinėjo, jog butas buvo pirktas kiekvieno asmeninėmis lėšomis, tuo tarpu atsakovė teigė, jog butas buvo padovanotas jos tėvų ir yra bendras šeimos turtas. Tretieji asmenys A. D. ir B. D. patvirtino, kad vestuvių proga padovanojo šalims pinigų butui įsigyti bei nurodė, kad užregistruoti butą, kaip bendrą dalinę nuosavybę nusprendė pačios šalys. Jog butas buvo perkamas naudojant atsakovės tėvų dovanotus pinigus patvirtino liudytojai A. U., E. B., J. D., A. D., taip pat ir R. D.. Iš atsakovės motinos B. D. 2014 m sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovės motina iki buto pirkimo, per 2014 m. kovo-balandžio mėn., iš savo sąskaitos nuėmė 14 000,00 Lt, t. y. daugiau nei pusė buto kainos, kas įvertinus liudytojų parodymus, labiau tikėtina, jog šalys butą įgijo iš atsakovės tėvų dovanotų pinigų.

222. Visgi, kaip matyti iš buto pirkimo - pardavimo sutarties, šalys įgydamos butą iki santuokos, nepriklausomai nuo pinigų jiems dovanojimo fakto, nusprendė jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, įgytas dalis įregistruodami kaip asmenine nuosavybe, nupirktą butą remontavo (pagerino) abiejų asmeninėmis lėšomis (santaupomis iš Anglijos), todėl pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą pardavus butą, gautos lėšos, laikytinos jų bendra daline nuosavybe, tačiau sprendžiant šių pinigų panaudojimą kuriant ūkį, svarbu pačių šalių išreikšta valia dėl šių pinigų panaudojimo tikslo.

223. Byloje nustatyta, kad pardavus šalių butą, už butą gauti 23 400,00 Eur pervesti į ieškovo asmeninę sąskaitą, 1 000,00 Eur šalys gavo grynais pinigais. Sąskaitoje pervestus pinigus disponavo ieškovas, dalį jų pervedė į šeimos sąskaitą, dalį – į Ūkio sąskaitą, likusius pinigus naudojo įvairioms prekėms pirkti. Byloje jokių duomenų, kad šalys pardavę butą būtų atskyrę pinigus, juos pasidalinę ir sutarę naudoti atskirai, nėra, priešingai iš pinigų paskirstymo matyti, kad pinigai buvo naudojami tiek šeimos poreikiams tenkinti, tiek ūkio kūrimui, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog pardavus butą šalių investicijos į ūkio kūrimą asmeniniais pinigais buvo vienodos.

224. Įrodinėjant, jog ūkininko ūkis yra asmeninė ieškovo nuosavybė, ieškovas vienu iš pagrindinių argumentų nurodė NMA jam skirtą paramą, teigdamas, jog pagal NMA jam pateiktus išaiškinimus ši parama yra asmeninė jo nuosavybė. Trečiasis asmuo NMA atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovui parama ūkiui įkurti buvo paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklėmis (toliau – Administravimo Taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 3D-211 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – Į. T.). Kai paramos lėšos skiriamos investicijų įsigijimui, investicijos registruojamos tik pareiškėjo/paramos gavėjo vardu, t. y. paramos gavėjas, siekiantis įgyvendinti verslo planą, turi išpildyti, visas paramos gavimo sąlygas, nurodytas Taisyklėse. Paramos lėšos nėra prilyginamos kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, todėl verslo plane numatytos ir iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos įsigytos investicijos tampa tik paramos gavėjo (šiuo atveju ieškovo) asmenine nuosavybe (DOK-41513). Teismas su tokiais ieškovo bei trečiojo asmens NMA argumentais neturi pagrindo sutikti.

225. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

226. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamento (ES) Nr. 1305/2012 „Dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 4 straipsnyje numatyta, kad pagal visą bendros žemės ūkio politikos sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama siekti šių tikslų: skatint žemės ūkio konkurencingumą, užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus, užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenės plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti. Pagal šio Reglamento 19 straipsnio 1 dalies a) punkto i) papunktį, 2 bei 4 dalis parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ apima paramą verslui pradėti, kuri skiriama jauniesiems ūkininkas su sąlyga, kad pateiktas verslo planas.

227. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimą NMA paskirta atsakinga už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras. P. A. taisyklių 4.11 ir 4.12 punktus parama kaimo plėtrai yra Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir bendrojo finansavimo lėšos, skirtos kaimo plėtrai, paramos gavėjas yra pareiškėjas, kuris atitinka visus reikalavimus paramai gauti ir kuriam skiriama parama. Administravimo taisyklių 4.18 punkte apibrėžta, kad projektas yra visuma dokumentų, kuriuose nurodomi verslo plane (veiklos ir (arba) projekto apraše) numatyti veiksmai, pagrįsti paramos paraiškoje, jos prieduose ir tam tikrose duomenų bazėse esama informacija, ir tam tikra pinigų suma numatytiems projekto tikslams pasiekti. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – laikotarpis nuo paramos paraiškos pateikimo iki paskutinio mokėjimo prašymo ir galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo (Administravimo taisyklių 4.19 punktas). P. A. taisyklių 11.8 punktą NMA atlieka projektų, kuriems skirta parama, priežiūrą <...>, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas <...>. Nustačiusi, kad paramos gavėjas pažeidžia programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, netinkamai įgyvendina projektą NMA paramos gavėjui gali taikyti sankcijas: sumažinti paramos dydį ar reikalauti grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, ar kitas poveikio priemones dėl su gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo (Administravimo taisyklių 188, 243 punktai). Įgyvendinimo taisyklių 21 ir 22 punktuose numatyta, kad parama skiriama verslo planui įgyvendinti, paramos gavėjas privalo investuoti visą paramos sumą numatytą paramos paraiškoje ir verslo plane. Verslo plane turi būti numatytos visos išlaidos, kurios yra susijusios su verslo plano įgyvendinimu ir numatyta vykdyti veikla. Paramos lėšomis finansuojamos tik verslo planui įgyvendinti būtinos išlaidos (atitinkančios verslo plane iškeltus tikslus) ir ne daugiau nei numatytas paramos dydis (Įgyvendinimo taisyklių 27 punktas).

228. Taigi, kaip matyti iš teisės aktų reglamentavimo parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“ skiriama jauniesiems ūkininkams verslo planui įgyvendinti. Šios paramos skyrimas iš esmės susijęs ne su paraišką padavusiu jaunojo ūkininko asmeniu, o su jo vardu įregistruoto ūkio įkūrimu.

229. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad kurti ūkį – auginti švelniakailius gyvūnus, nusprendė abi šalys, tuo metu atsakovė laukėsi, ieškovas rūpinosi dokumentais, susijusiais su ūkio įregistravimu, paramos ūkiui įkurti gavimu, ūkis buvo kuriamas bei verslo planas įgyvendinamas ne tik NMA parama, bet ir šalių asmeninėmis, bendromis bei paskolintomis lėšomis, abiejų šalių darbu, siekiant gauti pelną šeimos poreikiams tenkinti.

230. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai, kad pagal teisės aktus parama skiriama ūkiui įkurti, o šiuo atveju faktiškai ūkis buvo kuriamas kaip šeimos verslas, ieškovo verslo planas buvo įgyvendinamas abiejų šalių, šiuo konkrečiu atveju pripažintina, kad ieškovo vardu santuokos metu įregistruoto ūkininko (gyvulininkystės) ūkiui įkurti skirta parama yra ne asmeninė, bet bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pažymėtina, kad Įgyvendinimo taisyklės negali būti aiškinamos atsietai nuo CK, todėl vien tai, kad pagal Įgyvendinimo taisykles paramai gauti ūkininkas turi atitikti šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus, už projekto įgyvendinimą atsiskaito paraišką pateikęs ūkininkas bei investicijos registruojamos tik paramos gavėjo vardu, nurodytos sąlygos paveldėtojui, nepaneigia, jog santuokos metu skirta parama verslo planui įgyvendinti (šiuo atveju gyvulininkystės ūkiui įkurti) yra bendroji jungtinė nuosavybė pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkto normas.

231. Teismui nustačius, kad ieškovo T. D. vardu registruotas ūkininko ūkis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo šis ūkis, kurios vertės šalims neįrodinėjant nustatytina 0,00 Eur, nesant tarp šalių ginčo dėl jo pasidalijimo, priteistinas ieškovui T. D. (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl nekilnojamojo turto vertės ir jo padalijimo

232. Byloje nustatyta, kad santuokos metu kuriant ūkininko ūkį buvo pastatyti trys ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), bei įrengti nuotekų šalinimo tinklai – buitinių nuotekų valymo įrenginys, kurie apskaityti ūkininko ūkyje ir yra pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas patikslintame ieškinyje, suformulavęs galutinius reikalavimus, prašo šį nekilnojamąjį turtą priteisti jam, priteisiant kompensaciją atsakovei už jam tenkančią šio turto dalį, bei pareiškė alternatyvų reikalavimą šį turtą priteisti atsakovei, o jam – kompensaciją. Atsakovė prašo šį nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovui, priteisiant jai kompensaciją. Taigi, byloje iš esmės ginčo dėl šio turto padalijimo būdo nekilo, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl šio nekilnojamojo turto vertės.

233. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4, 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2009 ir joje nurodyta praktika).

234. Turto vertė nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali susitarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2006">3K-3-251/2006</a>). Nagrinėjamo ginčo atveju nenustatyti pagrindai teismui savo iniciatyva rinkti įrodymus, todėl turi būti vertinami šalių pateikti įrodymai apie dalijamo nekilnojamojo turto vertę, atsižvelgiant į nustatytą rinkos vertę, kuri yra artimiausia teismo sprendimo priėmimo dienai.

235. Ieškovas nekilnojamojo turto vertę grindžia 2025 m. sausio 1 d. Registrų centre nurodyta vidutine rinkos verte. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis 2025 m. sausio 1 d. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 3 460,00 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 500,00 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 2 500,00 Eur (DOK-9849 priedas Nr. 6), 2022 m. balandžio 18 d. nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų valymo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 133,00 Eur (DOK-22722 priedas).

236. Atsakovė nekilnojamojo turto vertę grindžia UAB „Kovertas“ 2022 m. balandžio 4 d. konsultacine nuomone dėl galimos turto kainos rinkoje Nr. 22-03/004. Iš šios konsultacinės nuomonės matyti, kad 2022 m. kovo 17 d. ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje gali siekti 15 000,00 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 10 000,00 Eur, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 10 000,00 Eur (DOK-22722 priedas 1).

237. Ginčo tarp šalių dėl nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų valymo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertės nekilo, todėl nustatytina, jog šio turto vertė yra 133,00 Eur.

238. Ieškovas bei jo atstovė nesutiko su atsakovės pateiktoje UAB „Kovertas“ konsultacinėje nuomonėje nurodyta turto kaina argumentuodami tuo, kad šis dokumentas neatitinka nustatytų vertinimo dokumentų turinio ir formos, nėra vertinimo dokumentas, o yra tik informacinio – konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui, vertinimas atliktas neapžiūrėjus pastatų ir nuomonė pateikta tik pagal atsakovės pateiktus Registrų centro dokumentus bei pastato nuotraukas. Ši konsultacinė nuomonė negali būti laikoma objektyviu įrodymu nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę, nes nuomonė pateikta neapžiūrėjus statinių bei neatlikus vertinimo lyginamuoju būdu.

239. Esant tarp šalių ginčui dėl ne tik dėl nekilnojamojo turto, bet ir kilnojamųjų daiktų, gyvūnų vertės, teismas 2023 m. birželio 14 d. teismo posėdyje siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto vertes bei išaiškino jų teisę prašyti skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau šalys šia teise nepasinaudojo, todėl teismas nustatydamas ginčo turto vertę vertins į bylą pateiktus šalių duomenis apie ginčo turto galimą rinkos vertę.

240. Ieškovas į bylą pateikė valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis bei vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenis, kuriuose ginčo turto vertė padaryta masinio vertinimo būdu. Pagal ieškovo pateiktus valstybės įmonės Registrų centro masinius vertinimus trijų ūkinių pastatų vertė 2022 m. balandžio 22 d. yra 5 240,00 Eur, 2025 m. sausio 1 d. – 8 46,000 Eur. Teismo vertinimu, masinis vertinimas nėra išsamus ir negali būti lyginamas su individualiu turto vertinimu, kuriuo galima kaina yra nustatoma tiksliau. Atliekant masinį vertinimą, naudojami Registrų centro duomenų bazėse sukaupti duomenys ir įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Nustatyta jų vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta realiai įvykusių sandorių duomenimis (pažymėtina, kad sandoriuose nurodomos pardavimo kainos gali nemažai skirtis nuo realiai gautų kainų pardavus nekilnojamąjį turtą). Nustatant vidutines rinkos vertes masinio vertinimo būdu, atsižvelgiama į nekilnojamojo turto objekto buvimo vietą, naudojimo paskirtį, fizines savybes, tačiau šio objekto suplanavimas, dizainas ir kitos individualios savybės, skirtingai nei individualaus vertinimo metu, skaičiuojamai vertei įtakos neturi, todėl masinis vertinimas neatspindi realios turto vidutinės rinkos kainos.

241. Pagal atsakovės į bylą pateiktą UAB „Kovertus“ konsultacinę nuomonę trijų ūkinių pastatų galima kaina rinkoje 2022 m. kovo 17 d. galėjo siekti 35 000,00 Eur. Iš šios nuomonės matyti, kad ji pagrįsta įmonės darbuotojų atliktais preliminariais skaičiavimais, užsakovo suteikta informacija ir pateiktais dokumentais, valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašu, turima informacija apie nekilnojamojo turto rinką. Atsakovė teismo posėdyje parodė, kad turto vertei nustatyti UAB „Kovertas“ pateikė ūkinių pastatų nuotraukas, duomenis, jog yra šildomos grindys, išvedžiota rekuperacinė sistema, šildytos sienos, jog viename iš ūkinių pastatų įrengtos gyvenamosios patalpos (2023 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas). Sutiktina su ieškovo atstove, kad ši konsultacinė nuomonė nėra turto vertinimo dokumentas, o tik konsultacinio pobūdžio informacija, tačiau ji pateikta turtą įvertinus individualiai.

242. Iš į bylą pateikto ilgalaikio turto žiniaraščio matyti, kad visų trijų ūkinių pastatų vertė 2022 m. kovo 31 d. nurodyta 20 942,00 Eur, likutinė vertė – 17 451,76 Eur (ieškinio CBP-1957). Liudytojas D. P., ūkio buhalteris, parodė, kad jam nežinoma, ar likutinė vertė atitinka rinkos vertę, kadangi reiktų apžiūrėti patį turtą ir rinkos kainas, o jis to nedaro, duomenis surašo pagal ieškovo pateiktus apskaitos dokumentus (2024 m. liepos 22 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsižvelgiant į liudytojo parodymus, teismas sprendžia, jog šiame žiniaraštyje nurodyta turto likutinė vertė neatspindi turto vidutinės rinkos kainos.

243. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių realią ginčo turto vertę, šalys nepateikė. Į bylą yra pateikti 2020-2021 bei 2024 m. verslo turto draudimo liudijimai Nr.118900683, Nr. 121947793 bei Nr. 129358257, iš kurių matyti, kad 2020 m. ir 2021 m. du ūkiniai pastatai apdrausti 14 000,00 Eur draudimo suma, vienas, kuriam yra gyvenamosios patalpos, apdraustas 16 000,00 Eur suma, 2023 m. du ūkiniai pastatai apdrausti 18 000,00 Eur suma, o ūkinis pastatas, kuriame yra gyvenamosios patalpos apdrausti 21 000,00 Eur suma (DOK-13132 ir DOK-23754 priedai). Sutiktina su ieškovu, kad atsakovės atstovės nurodytame verslo turto draudimo liudijime Nr. 129358257 nurodyta ūkinių pastatų draudimo suma nėra turto vertė, nes tai yra pinigų suma, kurią maksimaliai galima išmokėti pagal draudimo sutartį, tačiau kaip matyti iš nurodytų draudimo liudijimų, draudimo suma 2023 m. buvo padidinta, kas leidžia spręsti, jog ieškovas padidindamas draudimo sumą vertino, kad ūkinių pastatų vertė yra padidėjusi.

244. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, tai, kad masinis vertinimas neatspindi realios turto vidutinės rinkos kainos, UAB „Kovertas“ pateikta galima turto kaina rinkoje nustatyta vertinus individualų turtą, ji labiau atitinka turto vertę nurodytą ilgalaikio turto žiniaraštyje, turto vertė per tris metus padidėjo, sprendžia, jog UAB „Kovertas“ 2022 m. kovo 17 d. pateikta galima kaina rinkoje šiai dienai labiausiai atitiktų ūkinių pastatų vidutinę rinkos kainą ir pripažintina, jog trijų ūkinių pastatų vertė yra 35 000,00 Eur.

245. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

246. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz. dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzctMzc4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137-378/2018">3K-3-137-378/2018</a> 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

247. Nagrinėjamu atveju, iš šalių paaiškinimų galima spręsti, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių ūkinių pastatų padalijimas natūra yra nepriimtinas dėl jų nesutarimų. Ūkiniai pastatai yra sublokuoti, pastatyti ieškovui priklausančiame žemės sklype, viename iš ūkinių pastatų yra įrengtos gyvenamosios patalpos, jose gyvena ieškovas, kiti du ūkiniai pastatai pritaikyti ūkio veiklai, kurią šiuo metu vykdo tik ieškovas.

248. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant tarp šalių ginčo dėl ūkinių pastatų padalijimo būdo, spręstina, jog šiuo atveju tikslinga turtą padalinti, ieškovui priteisiant visą ginčo turtą – tris ūkinius pastatus ir nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų valymo įrenginį, o atsakovei priteisiant kompensaciją, atitinkančią jai tenkančio šio turto dalies vertę – 17 566,50 Eur ((35 000,00 Eur + 133,00 Eur) / 2), nes toks šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimas iš esmės atitinka abiejų šalių interesus, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Dėl transporto priemonių – automobilių – teisinės padėties, jų vertės ir padalijimo

249. Byloje nustatyta, kad sprendimo priėmimo metu šalys turi du santuokoje įgytus, ieškovo vardu registruotus, automobilius: „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad automobiliai yra įgyti už jo asmenines lėšas, todėl turi būti pripažinti jo asmenine nuosavybe, tačiau pareiškė reikalavimus automobilį VW „Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe, o automobilį „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei, priteisiant jam kompensaciją. Atsakovė nesutinka, jog šie automobiliai yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir prašė juos padalinti: automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, automobilį „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – jai, priteisiant kiekvienai šaliai atitinkamas kompensacijas.

250. Kaip jau minėta, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, pagal kurią santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

251. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, kuomet sutuoktinių turtas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Turtas yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMyLTY4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-332-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-332-687/2019">e3K-3-332-687/2019</a>). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

252. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo grįžimo į Lietuvą (2014 m. gruodžio mėn.) iki NMA pirmos išmokos išmokėjimo (2016 m. gegužės 26 d.) turėjo 41 729,94 Eur asmeninių pinigų, iš kurių 10 526,22 Eur buvo įnešti į Ūkio sąskaitą, 17 979,14 Eur išleisti buto remontui, taip pat šalių teigimu naudoti šuniui (šuo nupirktas 2015 m. vasario 8 d. už 900,00 Eur) bei atsakovei priklausančiam automobiliui pirkti. Bylos duomenimis, šiuo laikotarpiu ieškovas 2015 m. liepos 13 d. už 5 500,00 Eur pardavė prieš santuoką įgytą asmeninį automobilį (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (atsakovė, įrodymų paneigiančių, jog šis automobilis yra asmeninė atsakovės nuosavybė nepateikė), 2015 m. lapkričio 13 d. už 3 100,00 Eur įgijo ginčo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis numeris 2016 m. rugsėjo 28 d. perregistruotas į valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 30 d. už 6 000,00 Eur įgijo automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. liepos 21 d. už 3 100,00 Eur pardavė asmeninį motociklą „Yamaha Dagstar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu atsakovė 2016 m. kovo 5 d. įgijo automobilį „Mercedes Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (ieškinio CBP-1957 priedai).

253. Ieškovas teigia, kad automobiliai „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgyti už jo asmenines lėšas, parsivežtas iš Anglijos bei panaudojus pinigus, gautus už parduotą asmeninį automobilį BMW. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė taip pat parsivežė santaupų iš Anglijos, kurias naudojo vestuvėms bei buitinei technikai bute pirkti, kiek liko santaupų atsakovė nurodyti tiksliai negalėjo, paaiškinti iš kokių pinigų buvo pirkti minėti automobiliai, taip pat negalėjo, neginčijo, jog galėjo būti naudojami pinigai už parduotą automobilį BMW, taip pat nurodė, kad buvo naudojami pinigai paskolintų tėvų ar gauti pardavus butą.

254. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2015 m. lapkričio 13 d., automobilis „Mersedes Bendz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 2016 m. kovo 30 d., tuo metu šalys buto dar nebuvo pardavusios (butas parduotas 2017 m. lapkričio 7 d.), atsakovės tėvai pirmus 3 000,00 Eur paskolino 2016 m. birželio mėn., todėl atsakovės argumentai, kad šiems automobiliams pirkti buvo naudojami pinigai, gauti pardavus butą bei paskolinti tėvų, atmestini kaip nepagrįsti.

255. Atsižvelgiant į ieškovo turėtus grynus pinigus, parsivežtus iš Anglijos bei pardavus automobilį ir motociklą, įvertinus tai, kad ir po buto remonto, šuns bei atsakovės automobilio pirkimo, atsakovas turėjo pakankamai grynų pinigų, darytina išvada, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad minėti automobiliai buvo pirkti už asmenines ieškovo lėšas, tačiau vien tai nepaneigia, jog ginčo automobilis buvo įgytas bendrojon nuosavybėn.

256. Viena iš esminių sąlygų, lemiančių turto, įgyto santuokos metu, (ne)pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, yra sutuoktinio valia tą turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir aiški tokios valios išraiška to turto įsigijimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021).

257. Šiuo atveju iš šalių paaiškinimų matyti, jog ginčo automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perkamas naudoti ūkio kūrimui, jis yra įtrauktas į ūkio apskaitą, šiuo sprendimu pripažinta, kad ūkininko ūkis ir jame esantys daiktai yra bendra jungtinė nuosavybė, taigi šis automobilis buvo pirktas naudoti bendrai jungtinei nuosavybei kurti, o ne ieškovo asmeniniam naudojimui, tuo pagrindu spręstina, jog ieškovas nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, todėl jo reikalavimas pripažinti šį automobilį asmenine jo nuosavybė atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad vien tai, jog turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, yra pagrindas ne pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, bet nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

258. Ieškovas, atmetus reikalavimą pripažinti automobilį jo asmenine nuosavybe, prašo šį automobilį priteisti atsakovei ir jį vertina 1 500,00 Eur. Atsakovė šį automobilį prašo priteisti ieškovui, jo vertę nurodo 4 000,00 Eur.

259. Ieškovas šio automobilio vertei pagrįsti pateikė keturis skelbimus iš internetinio portalo „Autogidas.lt“, kuriuose nurodomos keturių automobilių „VW Transporter“ kainos: 1992 m. gamybos – 780,00 Eur, 1994 m. – 1 000,00 Eur, 1994 m. – 1 950,00 Eur, 1999 m. – 2 300,00 Eur (ieškinio CBP-1957 priedai), pateikti skelbimai yra sugeneruoti 2022 m. pateikiant ieškinį. Atsakovė pateikė tris skelbimus iš internetinių portalų, kuriuose nurodytos trijų automobilių „VW Transporter“ kainos: 2003 m. – 3 499,00 Eur, 2003 m. – 6 900,00 Eur, 2009 m. – 6 900,00 Eur, skelbimai sugeneruoti 2022 m. birželio 8 d. (DOK-22722 priedas 2).

260. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad šalių skelbimai yra sugeneruoti 2022 m., jie iš esmės negali patvirtinti teismo sprendimo priėmimo dienai, t. y. praėjus trims metams, realios transporto priemonės kainos, be to, iš pateiktų skelbimų matyti, jog ieškovas pateikė tris skelbimus, kuriuose parduodami 1992 m. – 1994 m. automobiliai, kurių galia 57 kW, kai tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ginčo automobilio pagaminimo metai yra 2 000, o galia 75 kW. Labiausiai ginčo automobilio duomenis atitinka ieškovo pateiktas skelbimas, kuriame yra nurodyta 1999 m. automobilio, kurio galia 75 kW, kaina – 2 300,00 Eur. Ieškovės pateiktuose dviejuose skelbimuose, parduodami automobiliai 2003 m. bei 2009 m., juose daugiau duomenų apie automobilius nenurodoma, teismo vertinimu, labiausiai ginčo automobilio duomenis atitinka atsakovės pateiktas skelbimas, kuriame yra nurodyta 2003 m. mechaninio, dyzelinio automobilio, kurio galia 75 kW, kaina – 3 499,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog ilgalaikio turto žiniaraštyje ginčo automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2022 m. kovo 31 d. nurodyta 3 074,17 Eur (ieškinio CBP-1957 priedai). Ieškovas šį automobilį 2015 m. pirko už 3 100,00 Eur. Byloje jokių duomenų, kad ginčo automobilis būtų apgadintas, nėra, todėl nesant kitų įrodymų apie ginčo automobilio vertę, teismas įvertinęs šalių pateiktuose skelbimuose, labiausiai atitinkančiuose ginčo automobilio duomenis, nurodytas kainas, jo pirkimo bei ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodytą kainą, ginčo automobilį vertina 3 000,00 Eur.

261. Iš šalių paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra visureigis, iš esmės visą laiką juo naudojosi ir šiuo metu naudojasi ieškovas, todėl šis automobilis priteistinas ieškovui T. D. asmeninės nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad automobilis buvo nupirktas už ieškovo asmenines lėšas (3 100,00 Eur), automobilis teismo įvertintas 3 000,00 Eur, t. y. turto vertė yra mažesnė nei ieškovas panaudojo savo asmeninių lėšų jį įgydamas, todėl iš ieškovo už jam priteistiną šį automobilį atsakovei kompensacija nepriteistina (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnis).

262. Ieškovas nurodo, kad automobilis „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, nes buvo pirktas už jo asmenines lėšas, pardavus automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo asmeniniam naudojimui. Atsakovė teigė, kad automobilis pirktas iš bendrų pinigų ir yra jų bendras turtas.

263. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas pardavė 2019 m. balandžio 10 d. už 11 500,00 Eur (ieškinio CBP-1957 priedai), visi pinigai (11 500,00 Eur) už parduotą automobilį pervesti tą pačią dieną į ieškovo asmeninę sąskaitą (DOK-47394 priedas). Pagal atsakovės pateiktą pirkimo sutartį (DOK-27637 priedas) bei valstybės įmonės „Regitra“ pažymą (ieškinio CPB-1957 priedai) matyti, jog ieškovas automobilį „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nupirko 2019 m. balandžio 5 d. už 3 200,00 Eur, o užregistravo 2019 m. balandžio 11 d. Šie duomenys patvirtina, jog ginčo automobilis buvo pirktas anksčiau nei parduotas automobilis „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kas paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, jog ginčo automobilis buvo pirktas iš pinigų, gautų pardavus šį automobilį.

264. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ginčo automobilis pirktas už 3 200,00 Eur. Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad gavęs pinigus už parduotą automobilį ieškovas tą pačią dieną pinigų iš šios sąskaitos neišgrynino, kitą dieną – 2019 m. balandžio 11 d., iš savo asmeninės sąskaitos išgrynino 550,00 Eur, daugiau pinigų išgryninta nebuvo, taigi net ir darant prielaidą, jog pinigai už perkamą automobilį buvo sumokėti vėliau (ieškovo teigimu, 2019 m. balandžio 11 d., kas šioje byloje nėra nustatyta), ieškovas pirkdamas automobilį būtų galėjęs panaudoti tik 550,00 Eur, gautus už nupirktą automobilį „Mersedes Benz“. Byloje nesant jokių duomenų, paneigiančių atsakovės nurodytas aplinkybes, spręstina, jog šį ginčo automobilį šalys įgijo iš bendrų lėšų, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad šis automobilis yra jo asmeninė nuosavybė. Nustačius, kad automobilis pirktas bendrai šalių lėšomis, aplinkybės, kuris iš šalių labiau naudojosi automobiliu, jog ieškovas buvo sudaręs automobilio panaudos sutartį, neturi jokios reikšmės ir nepaneigia, jog automobilis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

265. Šalys prašo automobilį „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei, ieškovas šį automobilį vertina 4 100,00 Eur, atsakovė – 2 000,00 Eur.

266. Ieškovas šio automobilio vertei pagrįsti pateikė 2022 m. pateikiant ieškinį sugeneruotus keturis skelbimus iš internetinio portalo „Autogidas.lt“, kuriuose nurodomos keturių automobilių „Subaru Forester“ kainos: 2003 m. gamybos – 2 500,00 Eur, 2004 m. – 3 200,00 Eur, 2005 m. – 3 450,00 Eur, 2005 m. – 3 800,00 Eur, (ieškinio CBP-1957 priedai) bei tris skelbimus iš internetinio portalo „autoplius.lt“, kuriuose nurodomos trijų automobilių „Subaru Forester“ kainos: 2003 m. gamybos – 4 150,00 Eur, 2003 m. – 4 100,00 Eur, 2002 m. – 4 100,00 Eur, sugeneruotus 2025 m. pateikiant patikslintą ieškinį (DOK-9849 priedas 2). Atsakovė pateikė tris skelbimus iš internetinių portalų, kuriuose nurodytos trijų automobilių „Subaru Forester“ kainos: 2003 m. – 1 400,00 Eur, 2001 m. – 1 600,00 Eur, 2003 m. – 1 400,00 Eur, skelbimai sugeneruoti 2022 m. birželio 8 d. (DOK-22722 priedas 2).

267. Kaip minėta šalių skelbimai sugeneruoti 2022 m. iš esmės negali patvirtinti teismo sprendimo priėmimo dienai realios transporto priemonės kainos, be to, iš pateiktų skelbimų matyti, jog 2022 m. šalių parinkti skelbimai neatitinka ginčo automobilio duomenų, kadangi atsakovės parinktų automobilių kuro tipas yra dyzelinas arba benzinas, ieškovo trys automobiliai yra su mechanine pavarų dėže, kai pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą ginčo automobilio kuro tipas yra benzinas/dujos, o šalių paaiškinimais, ginčo automobilis turi automatinę pavarų dėžę, be to, pagal šiuos šalių skelbimus neaiški automobilio būklė.

268. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat ieškovo pateiktus gan informatyvius 2025 m. sugeneruotus skelbimus apie automobilių duomenis, kurie iš esmės atitinka ginčo automobilio duomenis, nesant jokių duomenų apie šio automobilio defektus, sprendžia, jog ieškovo nurodyta ginčo automobilio vertė šiuo metu labiau atitinka realią automobilio „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, todėl teismas laiko, jog šio automobilio vertė yra 4 100,00 Eur.

269. Nesant tarp šalių ginčo dėl šio automobilio padalinimo būdo, automobilis „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovei K. D. asmeninės nuosavybės teise, iš atsakovės K. D. priteisiant ieškovui T. D. 2 050,00 Eur kompensaciją už atsakovei po santuokos nutraukimo atitenkančią turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Dėl kompensacijos už automobilį „Mercedes Benz, C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

270. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės vardu 2016 m. kovo 5 d. įgytas automobilis „Mercedes Benz, C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo tarp šalių, jog šis automobilis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra. Ieškovas prašo priteisti kompensaciją už šio automobilio, kurį įvertino 1 500,00 Eur, sunaikinimą. Atsakovė su tokiu ieškovo reikalavimu nesutinka, argumentuodama tuo, kad automobilis buvo sunaikintas dėl neteisėtų ieškovo veiksmų.

271. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei išėjus iš bendrų namų, automobilis „Mercedes Benz, C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), liko pas ieškovą, kuris 2022 m. gegužės 4 d. automobilį pristatė į atsakovės tėvų namus ir ten paliko. Atsakovė 2022 m. gegužės 6 d. šį automobilį pardavė už 200,00 Eur. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilis turi daug defektų ir yra netinkamas eksploatuoti (DOK-19868 priedas). Atsakovė paaiškino, kad ieškovas 2022 m. gegužės 4 d. į jos tėvų kiemą atvarė šį automobilį ir paliko užblokuodamas išvažiavimą į kiemą bei nepalikdamas raktelių. Skambino ieškovui, rašė jam žinutes, prašydama automobilio raktelių, tačiau ieškovas atsisakė jai raktelius duoti. Neturėdama raktelio ir negalėdama kitaip atidaryti bei patraukti automobilio išlaužė spynas, taip sugadino automatinę pavarų dėžę. Automobilio nebuvo galima eksploatuoti, todėl jį pardavė (2023 m. kovo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovas šių aplinkybių neginčijo, tačiau nurodė, kad automobilį atsakovei nuvarė be defektų, jį sugadino pati atsakovė, todėl atsakovė jam turi išmokėti kompensaciją už sumažintą turto vertę, nustatant automobilio rinkos vertę iki jo sugadinimo.

272. Trečiasis asmuo B. D. parodė, kad atsakovui užstačius automobilį, negalint jo atrakinti, vyras iškvietė meistrą, kuris atrakino automobilį, bet sugadino spynelę, automobilis buvo senas, remontuoti būtų reikėję daug pinigų, todėl atsakovė nusprendė parduoti (2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir trečiasis asmuo A. D. (2023 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas). Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo su ieškovu matyti, kad atsakovė kreipėsi į ieškovą, klausdama, kur yra automobilio rakteliai, nes ieškovas užstatė jos tėvų įvažiavimą į kiemą ieškovas nurodė, kad pas jį yra vienas raktelis bei nurodė, kad turbūt kito nėra (DOK-27369 priedas 1).

273. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

274. Nagrinėjamu atveju iš šalių bei trečiųjų asmenų B. D. ir A. D. paaiškinimų matyti, kad automobilį atsakovė bylos nagrinėjimo metu nusprendė parduoti nepranešusi apie tai ieškovui be jo sutikimo, tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, ieškovas už parduotą turtą jokių lėšų negavo, todėl atsakovė privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. ½ dalį parduotos transporto priemonės vertės.

275. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgtina į tai, jog atsakovė automobilį sugadino ir sumažino jo vertę būtent dėl ieškovo veiksmų, nes ieškovui užstačius įvažiavimą ir atsakovei nepalikus raktelių bei vėliau jų jai neperdavus, atsakovė ėmėsi jai priimtinų priemonių, jog būtų galima atlaisvinti įvažiavimą ir patraukti automobilį. Įvertinus tai, kad automobilio vertė sumažėjo taip pat ir dėl ieškovo kaltės, iš atsakovės priteistina ieškovui pusė transporto priemonės pardavimo kainos, kuri laikytina netinkamo eksploatuoti automobilio verte, už sumažintą santuokoje įgytą turtą, t. y. 100,00 Eur (200,00 Eur /2) (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

Dėl kilnojamųjų daiktų vertės nustatymo ir padalijimo

276. Šalys nurodo, kad dalintinus kilnojamuosius daiktus sudaro ūkyje naudojami daiktai: smėlis šinšiloms, pašaras šinšiloms, šienas šinšiloms, narvai šinšiloms, briketai, akmens anglys, vandens siurblys, šaldymo dėžė, „Osmoso“ filtrų sistema, kondicionierius, vandens šildytuvas/ termostatinis krovimo mazgas, kieto kuro katilas, rekuperatorius, rekuperacinė sistema – ortakiai, garažo pamatai, pirties komunikacijos, mediena pirties pastatui, stogo danga, tvoros tinklas, polistimerinis putplastis, akmens (stiklo) vata, metalo skardos pjaustymo ir lankstymo staklės, trimeris, benzininis pjūklas, bei namų apyvokos daiktai: komoda, dvi spintos, lova, čiužinys, lauko baldai, stalas, kėdės, sofa, seifas, šaldytuvas, virtuvinis komplektas, gartraukis, kercheris, sodo augalai, tujos, šiltnamis su laistymo įranga, sodo įrankiai, žoliapjovė.

277. Be šių daiktų ieškovas papildomai nurodo dalintinus kilnojamuosius daiktus: vandens filtrą su 4 kasetėmis, elektrinį grilį, siurblį robotą, elektrinį šildytuvą, virtuvinį kombainą, pietų lėkščių komplektą, nešiojamą kompiuterį „DELL“, smėlio maudykles šinšiloms, narvų rėmus, valtį su motoru, atsakovė papildomai nurodo dalintinus kilnojamuosius daiktus: šinšilų kailiukus, 4 papildomos kėdes, tvenkinio aeratorių, skalbimo mašiną, drabužių džiovyklę, orkaitę, indaplovę, įžuvintą tvenkinį, kondicionierius.

278. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis), ir tik nesant susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu. Galimybė turtą, kuris yra sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Taigi, tik sutuoktiniams turto nepasidalijus jų susitarimu turtas dalytinas teismo sprendimu.

279. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-430/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-430/2011">3K-3-430/2011</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTQtOTY5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-254-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-254-969/2016">3K-3-254-969/2016</a>).

280. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014, Nr. 3K-3-99-969/2016). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies.

281. Iš šalių galutinio patikslinto ieškinio bei patikslinto priešieškinio matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šių ūkininko ūkyje naudotų kilnojamųjų daiktų vertės ir jų padalijimo būdo: 30 vnt. pakuočių smėlio šinšiloms – 222,00 Eur vertės, 30 vnt. pakuočių (nors atsakovė teigė, kad yra 35 vnt., tačiau patvirtino, jog pateiktoje nuotraukoje yra nufotografuota 30 vnt., kaip nurodė ieškovas, todėl į turto balansą trauktina 30 vnt., kurie pagrįsti įrodymais ir dėl kurių ginčo nėra) pašarams šinšiloms – 360,00 Eur, garažo pamatų – 150,00 Eur. Atsižvelgiant į šalių pageidavimus bei bendrą sutarimą šie kilnojamieji daiktai priteistini ieškovui.

282. Šalys taip pat sutaria, jog ieškovui būtų priteisti šie daiktai: briketai, pakuotės šieno šinšiloms, akmens anglys, seifas, pirties komunikacijos, kondicionieriai, vandens šildytuvas, kieto kuro katilas, rekuperatorius, rekuperacinė sistema, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl šių daiktų kiekio ir jų vertės.

283. Ieškovas briketus įvertino 445,23 Eur, atsakovė – 720,00 Eur. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad atsakovės pateiktoje nuotraukoje matyti 3,5 paletės briketų, vienos paletės kaina 120,00 Eur, paletės vertę nurodo pagal jų įsigijimo metu galiojusias kainas. Pateiktame dalintino turto sąraše ieškovas paaiškino, kad atsakovės nuotraukoje yra 291 vnt. briketų, kurių kainą nurodė pagal PVM sąskaitą faktūrą serija ALPG44 Nr. 1462 (DOK-32858 priedai). Atsakovė nurodė, kad 2022 m. sausio 5 d. fotografavo daiktus ūkyje, fotografuodama suskaičiavo 5 paletes briketų, jie visi matosi nuotraukoje, o vertę nustatė iš internetinių tinklalapių, taip pat iš socialinio tinklo „Facebook“, atsakovės teigimu vienos paletės vertė 144,00 Eur bei pateikė skelbimą, kuriame nurodyta, kad medžio pjuvenų briketai parduodami už 230,00 Eur (DOK-2517 priedas „Medžio briketų kainos (1)“). Iš į bylą pateiktos nuotraukos matyti, kad prie sienos yra sudėtos paletės su briketais, tačiau tiksliai suskaičiuoti iš nuotraukos palečių nėra galimybės. Iš 2022 m. liepos 7 d. ir 2022 m. liepos 12 d. antstolės turto aprašų matyti, kad antstolė pirmą kartą aprašė 5 paletes briketų, o 2022 m. liepos 12 d. šiuos duomenis patikslino, nurodydama, jog yra aprašomos 3 paletės briketų (DOK-26113). Ieškovas į bylą pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija ALPG44 Nr. 1462, iš kurios matyti, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. nupirkta 384 vnt. beržo pjuvenų briketų, kurio vieno kaina 1,53 Eur (DOK-32858 priedai 1-15). Nors ieškovas nurodo, jog atsakovės pateiktoje nuotraukoje yra 291 vnt. briketų, tačiau nesant galimybės iš nuotraukos tiksliai nustatyti briketų skaičiaus, tai, kad antstolės turto aprašas buvo patikslintas po kelių dienų, teismas remiasi antstolės pirmą kartą aprašytais duomenimis, kurie sutampa su atsakovės parodymais, ir sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad 2021 m. gruodžio 10 d. buvo 5 paletės briketų, kiek ir buvo pirkta (CPK 178 straipsnis). Byloje šalims nepateikus įrodymų, kad briketų negalima naudoti pagal paskirtį, tai, kad atsakovės skelbime yra pateikta kaina naujų briketų, o šalių briketai pirkti 2021 m., teismas nustatydamas briketų vertę remiasi ieškovo nurodyta verte pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija ALPG44 Nr. 1462 ir į dalintino turto balansą įtraukia visus pirktus 384 vnt. briketų, kurių vertę nustato 587,52 Eur.

284. Ieškovas 8 vnt. pakuočių šieno šinšiloms įvertino 46,00 Eur, t. y. po 5,75 Eur už 1 vnt., atsakovė 12 vnt. pakuočių šieno šinšiloms įvertino 96,00 Eur, t. y. po 8,00 Eur 1 vnt. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino bei dalintino turto sąraše nurodė, kad atsakovės pateiktoje nuotraukoje yra 8 vnt. pakuočių šieno, vertę nurodo pagal sąskaitą faktūrą Nr. 00193298 (DOK-32858 priedai 1-15). Atsakovė nurodė, kad fotografuodama suskaičiavo 12 vnt. pakuočių, o vertę nustatė iš internetinių tinklalapių, tačiau jokių vertę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš į bylą pateiktos nuotraukos ant grindų matosi 6 vnt. pakuočių, ieškovas paaiškino, kad kelių pakuočių nesimato ir jų yra 8 vnt., tiek suskaičiavo ir su antstole. Iš antstolės 2022 m. liepos 7 d. turto aprašo matyti, jog aprašant turto buvo aprašyta 8 vnt. pakuočių šieno šinšiloms. Teismas neturi pagrindo abejoti antstolės nurodytais duomenimis, todėl sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog buvo 12 vnt. pakuočių šieno (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovas į bylą pateikė sąskaitą faktūrą Nr. 00193298, kurioje vieno šieno rulono kaina nurodyta 5,75 Eur. Šalims nepateikus jokių kitų įrodymų apie šieno vertę, duomenų, kad šieno negalima naudoti pagal paskirtį ir jo vertė yra sumažėjusi, teismas nustatydamas šieno vertę remiasi ieškovo nurodyta PVM sąskaita faktūra serija ALPG44 Nr. 1462 ir į dalintino turto balansą įtraukia 8 vnt. pakuočių šieno, kurių vertę nustato 46,00 Eur.

285. Ieškovas akmens anglis įvertino 517,83 Eur, atsakovė – 600,00 Eur. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog sutinka su atsakovės nurodytu akmens anglių kiekiu – 3 paletės bei nurodė, kad vertė turi būti nustatyta pagal sąskaitą faktūra. Pateiktame dalintino turto sąraše ieškovas nurodė, kad pagal atsakovės nuotrauką suskaičiavo 123 vnt. anglių, todėl pagal sąskaitą ALPG44 anglių vertė yra 517,83 Eur (DOK-32858 priedas). Atsakovė nurodė, kad akmens anglių vertę nustatė iš internetinių tinklalapių. Ieškovas į bylą pateikė PVM sąskaitą faktūrą serija ALPG44 Nr. 1498, iš kurios matyti, kad 2021 m. spalio 4 d. nupirkta 160 vnt. akmens anglių, kurių kaina 674,38 Eur be PVM (DOK-32858 priedai 1-15). Ieškovas nurodo, jog atsakovės pateiktoje nuotraukoje yra 123 vnt. anglių, tačiau iš pateiktos nuotraukos nustatyti tikslaus anglių vienetų skaičiaus nėra galimybės, ieškovas teismo posėdyje iš karto pripažino atsakovės nurodytą anglių kiekį (2023 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas). Antstolės 2022 m. liepos 7 d. turto areštas patvirtina, jog aprašant turtą akmens anglių buvo 3 paletės. Tuo pagrindu teismas į dalintino turto balansą įtraukia 3 paletes akmens anglių, kurių vertę, šalims nepateikus jokių kitų įrodymų apie anglių vertę ir duomenų, jog anglių negalima naudoti pagal paskirtį ir jo vertė yra sumažėjusi, nustato pagal atsakovės pateiktą vertę 600,00 Eur, kuri yra arčiausia PVM sąskaitoje faktūroje serija ALPG44 Nr. nurodytą nupirktų anglių kainą – 674,38 Eur be PVM.

286. Ieškovas seifą įvertino 100,16 Eur, atsakovė – 80,00 Eur. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad seifas yra įgytas 2019 m. sausio 2 d., jis buvo naudojamas, todėl jo vertė yra mažesnė. Pateiktame dalintino turto sąraše ieškovas nurodė, kad pagal sąskaitą-faktūrą Nr. KD0000316255 seifo vertė yra 100,16 Eur (DOK-32858 priedas). Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad seifą naudojo tik ieškovas, jame laikė šautuvus ir pinigus, o seifo vertę nustatė iš internetinių tinklalapių, atsižvelgdama į nusidėvėjimą. Ieškovas į bylą pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. KD0000316255, iš kurios matyti, kad seifas pirktas 2019 m. sausio 2 d. už 100,16 Eur be PVM (DOK-24695 priedas 4). Atsižvelgiant į tai, kad seifas yra naudojamas 6 metus, įvertinus jo natūralų nusidėvėjimą, teismas sprendžia, kad seifo vertė yra sumažėjusi ir atsakovė nurodyta vertė labiau atitinka rinkos kainas, todėl seifo vertę nustato pagal atsakovės nurodytą vertę – 80,00 Eur.

287. Ieškovas pirties komunikacijas įvertino 125,00 Eur, atsakovė – 300,00 Eur. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad pirties komunikacijas įvertino pagal joms įrengti sunaudotas medžiagas ir kainą, atsakovė – įvertinusi kainas internetiniuose tinklalapiuose. Ieškovės pateiktose nuotraukose bei antstolės 2022 m. liepos 7 d. turto apraše nurodyta, jog pirties komunikacijos yra vandens, elektros ir šildymo, jų būklė nenurodyta. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys jokių įrodymų, patvirtinančių pirties komunikacijų vertę, joms įrengti sunaudotų medžiagų įsigijimo kainų neteikė, pirties komunikacijų vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog pirties komunikacijų vertė yra 212,50 Eur (125,00 Eur + 300,00 Eur) /2).

288. Bylos medžiaga nustatyta, kad kuriant ūkį buvo nupirkti du kondicionieriai, pagal į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-24695 priedai) ir Nr. RE375 (DOK-328580, iš kurių matyti, jog 2017 m. rugpjūčio 31 d. nupirktas kondicionierius „Gree Change 35“ už 355,37 Eur be PVM, ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. nupirktas kondicionierius už 1 350,00 Eur. Ieškovas galutiniame patikslintame ieškinyje 2020 m. rugpjūčio 24 d. pirkto kondicionieriaus atskirai neįvertino, įtraukė į dalintino turto balansą ir nurodė, jog jo vertė turi būti nustatoma atsižvelgiant į pirkimo kainą. Galutiniame patikslintame ieškinyje (DOK-21108) ieškovas kondicionieriaus „Gree Change 35“ į dalintino turto balansą neįtraukė, dalintino turto sąraše (DOK-32858 priedas) bei teismo posėdyje nurodė, kad šis kondicionierius yra sugedęs, jo likutinė vertė pagal ilgalaikio turto žiniaraštį yra 29,89 Eur bei yra priteistinas jam. Įvertinus tai, kad tarp šalių ginčo, jog abu kondicionieriai realiai egzistuoja, nėra, teismas šiuos abu kondicionierius įtraukia į dalintino turto balansą. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. pirktas kondicionierius per 2 metus nusidėvėjo, todėl jo vertė yra dvigubai mažesnė nei pirkimo kaina ir jį įvertino 557,85 Eur, atsakovė šį kondicionierių galutiniame priešieškinyje pagal internetiniuose tinklalapiuose nurodytas kainas įvertino 500,00 Eur. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šis kondicionierius yra pirktas prieš beveik 5 metus ir yra ilgą laika naudojamas, šalys iš esmės jį įvertino panašiai, šio kondicionieriaus vertę nustato 500,00 Eur. Ieškovas nurodęs, kad kondicionierius „Gree Change 35“ yra sugedęs, jo vertę nurodė pagal ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodytą jo likutinę vertę 29,89 Eur. Atsakovė šį kondicionierių įvertino 200,00 Eur pagal internetiniuose skelbimuose rastas kainas, į bylą pateikė skelbimą, kuriame kondicionierius parduodamas už 900,00 Eur (DOK-34831 priedas). Ilgalaikio turto žiniaraštyje 2022 m. kovo 31 d. kondicionieriaus „Gree Change 35“ vertė nurodyta 355,37 Eur, jo likutinė vertė 29,89 Eur (ieškinio CBP-1957), atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių tokio kondicionieriaus vertę, nepateikė. Teismas įvertinęs, kad šis kondicionierius nupirktas prieš beveik 8 metus, sutinka su ieškovu, jog jo vertė yra žymiai mažesnė nei pirkimo kaina, tačiau ieškovui nepateikus jokių įrodymų, kad kondicionierius yra sugedęs ir negali būti naudojamas (CPK 178 straipsnis), liudytojui D. P. nurodžius, kad ilgalaikio turto žiniaraštyje nurodyta daikto likutinė vertė neatspindi jo realios vertės, vien tik šia likutine verte nustatant kondicionieriaus „Gree Change 35“ vertę nesiremia. Teismas įvertinęs kondicionieriaus kainą, jo nusidėvėjimą, šalių nurodytas vertes, sprendžia, jog šio kondicionieriaus reali ir pagrįsta vertė šiai dienai yra 35,00 Eur.

289. Ieškovas galutiniame patikslintame ieškinyje vandens šildytuvo atskirai neįvertino, įtraukė į dalintino turto balansą ir nurodė, jog jis pirktas pagal sąskaitą Nr. 035349. Dalintino turto sąraše (DOK-32858 priedas) bei teismo posėdyje nurodė, kad vandens šildytuvo likutinė vertė yra 50,00 Eur, vertę nustatė skelbimuose žiūrėdamas naudotų kainas. Atsakovė vandens šildytuvą vertina 100,00 Eur, taip pat įvertinusi kainas internetiniuose tinklalapiuose ir jo nusidėvėjimą. Iš sąskaitos Nr. 035349, kuria remiasi ieškovas, matyti, kad 2017 m. vasario 3 d. už 223,14 Eur be PVM buvo nupirktas termostatinis krovimo mazgas „Termovar 32“ (DOK-2469 priedas), atsakovės pateiktame skelbime naudoto vandens šildytuvo „Buderus“ kaina nurodyta 290,00 Eur. Visgi teismas įvertinęs, kad vandens šildytuvas naudotas beveik 8 metus, šalims nepateikus kitų įrodymų, patvirtinančių šiuo metu realią vandens šildytuvo vertę, jo būklę, vandens šildytuvo vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog vandens šildytuvo vertė yra 75,00 Eur ((50,00 Eur + 100,00 Eur) / 2).

290. Ieškovas galutiniame patikslintame ieškinyje bei dalintino turto sąraše (DOK-32858 priedas) kieto kuro katilo atskirai neįvertino, įtraukė į dalintino turto balansą ir nurodė, jog jis pirktas pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)16/WDTCE. Teismo posėdyje nurodė, kad kieto kuro katilas bet kada gali įtrūkti, jo garantija pasibaigusi, todėl yra bevertis ir jį vertino 0 Eur. Atsakovė kieto kuro katilą vertina 300,00 Eur pagal kainas internetiniuose tinklalapiuose. Iš sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)16/WDTCE matyti, kad kieto kuro katilas „Kw SDG Metalfach“ pirktas 2016 m. gruodžio 28 d. už 3 041,00 zlotų, kas tuo metu atitiko 690,70 Eur (DOK-32858 priedai). Atsakovės pateiktame skelbime naudoto kieto kuro katilo „Viadrus“ kaina nurodyta 430,00 Eur, tačiau tai yra kitos firmos katilas, iš skelbimo neaišku, kiek jis naudotas, todėl šiuo skelbimu teismas nustatydamas kietos kuro katilo vertę nesiremia. Ieškovas teigia, kad katilas bet kada gali trūkti, jo garantinis laikotarpis yra pasibaigęs, tačiau įrodymų patvirtinančių, jog šis katilas yra sugedęs ir negali būti naudojamas, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog šis daiktas yra bevertis. Teismas įvertinęs kieto kuro katilo kainą, tai, kad jis naudotas beveik 9 metus, šalims nepateikus kitų įrodymų, patvirtinančių šiuo metu realią kieto kuro katilo vertę, jo būklę, sprendžia, jog reali ir pagrįsta vertė šiai dienai yra 100,00 Eur.

291. Ieškovas galutiniame patikslintame ieškinyje bei dalintino turto sąraše (DOK-32858 priedas) rekuperatoriaus ir rekuperacinės sistemos – ortakių atskirai neįvertino, įtraukė į dalintino turto balansą ir nurodė, jog jie pirkti pagal sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir ALP44 Nr. 473. Teismo posėdyje nurodė, kad rekuperacinė sistema ir rekuperatorius yra įmontuoti ūkiniame pastate ir naudojami, rekuperacinės sistemos vertė yra 36,29 Eur, nes tiek kainuotų metalo pridavimo kaina, o rekuperatoriaus apie 200,00 Eur. Atsakovė rekuperatorių ir rekuperacinę sistemą – ortakius įvertino bendrai 1 200,00 Eur, įvertinusi rekuperatoriaus kainas skelbimuose ir nusidėvėjimą. Iš PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. ALP44 Nr. 473 matyti, kad rekuperatorius pirktas 2020 m. spalio 29 d. už 1 237,19 Eur be PVM, rekuperacinė sistema – 2019 m. spalio 10 d. už 336,29 Eur be PVM (DOK-24695 priedas). Atsakovės pateiktame skelbime naudoto rekuperatoriaus kaina nurodyta 1 690,00 Eur, tačiau iš šio skelbimo neaišku, ar tai toks pat rekuperatorius, kiek laiko jis naudotas, todėl pagrindo remtis šiuo skelbimu nėra. Atsakovei nepateikus jokių įrodymų apie rekuperacinės sistemos vertę, šios sistemos vertę teismas nustato pagal ieškovo nurodytą vertę – 36,29 Eur, tuo tarpu, rekuperatoriaus vertę, šalims nepateikus kitų įrodymų, patvirtinančių šiuo metu realią rekuperatoriaus vertę, jo būklę, atsižvelgdamas į tai, kad rekupertarius yra įmontuotas, naudojamas beveik 5 metus, sprendžia, kad rekuperatoriaus rinkos vertę labiau atitinka ieškovo nurodyta vertė ir nustato, kad rekuperatoriaus vertė yra 200,00 Eur.

292. Atsižvelgiant į šalių išreikštas pozicijas, 587,52 Eur vertės briketai, 46,00 Eur vertės pakuotės šieno šinšiloms, 600,00 Eur vertės akmens anglys, 80,00 Eur vertės seifas, 212,50 Eur vertės pirties komunikacijos, 500,00 Eur vertės kondicionierius, 35,00 Eur vertės kondicionierius „Gree Change 35“, 75,00 Eur vertės vandens šildytuvas, 100,00 Eur vertės kieto kuro katilas, 200,00 Eur vertės rekuperatorius, 36,29 Eur vertės rekuperacinė sistema priteistina ieškovui.

293. Šalių paaiškinimais ir bylos duomenimis nustatyta, kad ūkininko ūkyje taip pat buvo naudojami: narvai šinšiloms, vandens siurblys, šaldymo dėžė, „Osmoso“ filtrų sistema, mediena pirties pastatui, stogo danga, tvoros tinklas, polistmerinis putplastis, akmens (stiklo) vata, metalo skardos pjaustymo ir lankstymo staklės, trimeris. Tarp šalių kilo ginčas ne tik dėl šių daiktų kiekio ir jų vertės, bet ir dėl padalijimo būdo, ieškovas prašo visus šiuos daiktus priteisti atsakovei, atsakovė – ieškovui.

294. Ieškovas galutiniame ieškinyje prašo padalinti iš viso 239 narvus, iš kurių 152 įgytus pagal prekių pirkimo – pardavimo kvitus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 bei sąskaitas faktūras AD Nr. 001 ir AD Nr. 002, iš viso 15 620,00 Eur vertės, 24 narvus įgytus iš V. R., iš viso 720,00 Eur vertės, 38 įgytus pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 21-3 2 900,00 Eur vertės, 25 įgytus pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 21-4 1 900,00 Eur vertės. Atsakovė nuo pat pirmo priešieškinio pateikimo prašo padalinti 12 narvų su pilna komplektacija, kuriuos galutiniame priešieškinyje įvertino 12 000,00 Eur.

295. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys kurdamos ūkį įgijo 152 narvus, dėl kurių ginčo, jog jie buvo ūkyje 2021 m. gruodžio 10 d. ir yra šiuo metu, tarp šalių nėra: pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 1 – 24 narvus už 2 520,00 Eur, pagal 2017 m. spalio 27 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 2 – 18 narvų už 1 890,00 Eur, pagal 2018 m. birželio 19 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 3 – 10 narvų už 1 050,00 Eur, pagal 2018 m. liepos 25 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 4 – 10 narvų už 1 050,00 Eur, pagal prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 5 – 10 narvų už 1 050,00 Eur, pagal 2018 m. rugsėjo 28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 6 – 12 narvų už 1 260,00 Eur, pagal 2020 m. spalio 2 d. sąskaitą faktūrą serija AD Nr. 001 – 34 narvus už 3 400,00 Eur, pagal 2020 m. spalio 16 d. sąskaitą faktūrą serija AD Nr. 002 – 34 narvus už 3 400,00 Eur (DOK-24695), šalių paaiškinimais šie iš viso 152 įgyti narvai sudaro 12 atsakovės nurodytų narvų su pilna komplektacija, ir šiuos narvus ieškovas įvertino 15 620,00 Eur pagal jų įsigijimo kainą, atsakovė- 12 000,00 Eur. Teismas įvertinęs, kad narvai įgyti 2017 m., ilgą laiką buvo naudojami, sprendžia, jog šių narvų vertė yra mažesnė nei jų pirkimo kaina, todėl jų vertę nustato pagal atsakovės nurodyta vertę – 12 000,00 Eur. Abi šalys šiuos narvus prašė priteisti ieškovui.

296. Sprendimo 136, 140 punktuose nustatyta, kad pagal žodinę pirkimo - pardavimo sutartį su V. R. ir E. R. šalys bendrai įgijo 24 narvus už 720,00 Eur, dalį – 213,40 Eur sumos už narvus ieškovas sumokėjo 2022 m. sausio 10 d. iš asmeninių lėšų, šalims gyvenant atskirai ir nebevedant bendro ūkio, likusi sumos dalis priteista šiuo sprendimu ir pripažinta ieškovo asmenine prievole. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas laikyti šiuos narvus asmenine ieškovo nuosavybe, todėl jie į dalintino turto balansą netrauktini ir tarp šalių nedalintini.

297. Tarp šalių kilo ginčas dėl 38 įgytų narvų pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 21-3 ir 25 narvų, įgytų pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 21-4. Ieškovas teigė, kad šie narvai įgyti santuokos metu, todėl turi būti įtraukti į turto balansą ir padalinti, atsakovė su tokiais ieškovo argumentais nesutinka, teigdama, jog apie šių sutarčių sudarymą jai nebuvo žinoma, narvų pagal šias sutartis ji nėra mačiusi, todėl jie neturi būti įtraukti į dalintino turto balansą.

298. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir E. V. 2021 m. liepos 10 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-3, pagal kurią ieškovas iš E. V. nupirko 38 narvus už 2 900,00 Eur, sutardami, jog pinigus už narvus ieškovas sumokės iki 2024 m. vasario 29 d. Šio įsipareigojimo įvykdymui ieškovas 2021 m. liepos 10 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti E. V. 2 900,00 Eur iki 2024 m. vasario 29 d. Taip pat ieškovas ir E. V. 2021 m. liepos 10 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-4, pagal kurią ieškovas iš E. V. nupirko 25 narvus už 1 900,00 Eur, sutardami, jog pinigus už narvus ieškovas sumokės iki 2024 m. kovo 31 d. Šių įsipareigojimų įvykdymui ieškovas 2021 m. liepos 10 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti E. V. 1 900,00 Eur iki 2024 m. kovo 31 d. (DOK-4497 priedas). Tiek trečiuoju asmeniu apklaustas E. V., tiek ieškovas patvirtino, kad iki šalims pradedant gyventi skyrium (2021 m. gruodžio 10 d.) ieškovas pagal minėtas pirkimo - pardavimo sutartis su E. V. nebuvo atsiskaitęs ir už nupirktas prekes nebuvo sumokėjęs. Ieškovui iki 2024 m. kovo 31 d. nesumokėjus 2 900,00 Eur už narvus, notaras 2025 m. vasario 28 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1408, kuriuo pareikalavo išieškoti iš ieškovo E. V. naudai 2 900,00 Eur (DOK-8341 priedas). Iš į bylą pateiktų patvirtinimų apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad ieškovas 2025 m. kovo 6 d. sumokėjo E. V. 2 924,76 Eur pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1408, t. y. sumokėjo 2 900,00 Eur už 38 narvus, pirktus pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-3, bei 2025 m. kovo 10 d. sumokėjo 1 900,00 Eur pagal 2021 m. liepos 10 d. vekselį mokėtiną 2024 m. kovo 31 d., t. y. sumokėjo už 25 narvus, pirktus pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-4. Byloje xx punktu nustatyta, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmės šalių turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2021 m. gruodžio 10 d. Nagrinėjamu atveju, ieškovas už 63 narvus pagal pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 21-3 ir Nr. 21-4 atsiskaitė 2025 m. vasario 28 d. ir 2025 m. kovo 10 d., šalims jau nevedant bendro ūkio, iš asmeninių lėšų, atsakovei apie nupirktus narvus nebuvo žinome, ji jų nenaudojo, todėl laikytina, kad 63 narvai, įgyti pagal pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 21-3 ir Nr. 21-4, yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl į turto balansą netrauktini ir tarp šalių nedalintini (CK 3.127 straipsnio 2 dalis).

299. Ieškovas vandens siurblį įvertino 17,35 Eur, atsakovė – 70,00 Eur. Dalintino turto sąraše (DOK-32858 priedas) nurodė, kad vandens siurblys įvertintas pagal sąskaitą Nr. MAK3838647, teismo posėdyje teigė, kad vandens siurblys yra neveikiantis ir nenaudojamas, todėl yra bevertis. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad vandens siurblys išeinant iš namų buvo neseniai įgytas, veikiantis, jo vertę nustatė pagal skelbimus internete. Iš sąskaitos Nr. MAK3838647 matyti, kad vandens siurblys „Hervin Tools“ pirktas 2020 m. gegužės 20 d. už 17,35 Eur be PVM (DOK-32858 priedai 1-15). Atsakovės pateiktoje „Moki veži“ internetinėje svetainėje vandens siurblio su filtru „Mastre Pumps“ kaina nurodyta 189,00 Eur (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“), tačiau šio siurblio modelis skiriasi nuo šalių įgyto siurblio, todėl negali atspindėti ginčo siurblio vertės. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad vandens siurblys yra neveikiantis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), galutiniame ieškinyje šį siurblį įvertino įsigijimo kaina, tuo pagrindu vandens siurblio vertė nustatytina pagal ieškovo nurodytą vertę – 17,35 Eur.

300. Ieškovas šaldymo dėžę įvertino 50,00 Eur, atsakovė – 100,00 Eur. Ieškovas teismo posėdyje parodė, kad šaldymo dėžė yra veikianti, tačiau yra pasibaigęs jos garantinis laikotarpis. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad šaldymo dėžės modelio nežino, ją vertino pagal skelbimus, įvertindama nusidėvėjimą. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. 2061 matyti, kad šaldymo dėžė „Zanussi“ pirkta 2016 m. rugpjūčio 12 d., jos kaina 223,14 Eur be PVM (DOK-32858 priedai 16-30). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys šaldymo dėžės vertę nurodė įvertindami jos nusidėvėjimą, tačiau skirtingais procentais, galutinę jos vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog šaldymo dėžės vertė yra 75,00 Eur (50,00 Eur + 100,00 Eur)) /2).

301. Ieškovas „Osmoso“ filtrų sistemą įvertino 86,20 Eur pagal jo įsigijimo kainą, atsakovė – 100,00 Eur pagal jos skelbime rastas rinkos kainas, įvertinusi nusidėvėjimą, bei pateikė skelbimą, kuriame galinga atvirkštinio „Osmoso“ sistemos kaina nurodyta 370,00 Eur. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad sistemoje yra senos kasetės, todėl jos nenaudoja. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. KD0000640079 matyti, kad vandens valymo sistema pirkta 2019 m. lapkričio 29 d., jos kaina 86,20 Eur be PVM (DOK-32858 priedai 10-15, 31-47). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vertė nurodyta didesnė nei ši sistema kainavo, teismas šios filtrų sistemos vertę nustato pagal ieškovo nurodytą vertę – 86,20 Eur.

302. Ieškovas medieną pirties pastatui įvertino 100,00 Eur, atsakovė – 700,00 Eur pagal skelbimus internete. Dalintino turto sąraše (DOK-32858 priedas) ieškovas nurodė, kad mediena vertina tokia suma, nes jis yra supuvusi ir yra tinkama tik malkoms, teismo posėdyje paaiškino, jog mediena kieme stovi neuždengta sulyta, suplėšyta vėjo, bet ją sunaudotų sudegindamas kaip malkas. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad mediena pirkta 2016 m. už 1 400,00 Eur, kokios mediena dabar būklės nežino, kai fotografavo daiktus, medienos būklė buvo gera. Byloje duomenų apie medienos įsigijimo kainą nėra. Iš į bylą pateiktos atsakovės nuotraukos matosi nufotografuotos viena ant kitos sudėtos lentos, tačiau jų būklės įvertinti nėra galimybės (DOK-22722 priedas), iš ieškovo pateiktų medienos nuotraukų matyti, kad lentos sutrūkinėjusios, vietomis sulūžusios (DOK-32858 priedas). Antstolės 2022 m. liepos 12 d. turto apraše nurodyta, kad mediena pirties pastatui yra supuvusi (DOK-26113). Teismas įvertinęs medienos būklę, sprendžia, jog ieškovo nurodyta vertė labiau atitinka rinkos vertę, duomenų, kad tokios medienos vertė būtų didesnė atsakovė nepateikė, todėl nustatytina, kad medienos pirties pastatui vertė yra 100,00 Eur.

303. Ieškovas stogo dangą įvertino 50,00 Eur, atsakovė – 600,00 Eur pagal skelbimus internete bei pateikė internetinėje svetainėje „Senukai.LT“ nurodytas naujos vienos plokštės kainas – 14,59 Eur (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“). Dalintino turto sąraše (DOK-32858 priedas) bei teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad medieną vertina tokia suma, nes yra likę tik įvairaus ilgio likučiai, kurie yra surūdiję ir supuvę. Byloje duomenų apie medienos įsigijimo kainą bei jų tikslų kiekį nėra. Iš į bylą pateiktos atsakovės nuotraukos matosi nufotografuotos plokštės, tačiau jų būklės, kiekio įvertinti nėra galimybės (DOK-22722 priedas 2). Iš ieškovo pateiktų stogo dangos nuotraukų matyti, kad plokštės surūdijusios, (DOK-32858 priedas), tai nurodyta ir antstolės 2022 m. liepos 12 d. turto apraše (DOK-26113). Teismas įvertinęs stogo dangos būklę, sprendžia, jog ieškovo nurodyta vertė labiau atitinka rinkos vertę, duomenų, kad surūdijusios stogo dangos vertė būtų didesnė, atsakovė nepateikė, todėl nustatytina, kad stogo dangos vertė yra 50,00 Eur.

304. Ieškovas 3 rulonus tvoros tinklo įvertino 124,43 Eur, atsakovė – 160,00 Eur pagal kainas internetinėse parduotuvėse bei pateikė internetinėje parduotuvėje „Lytagra“ nurodyto virinto tinklo, kuris atitinka vieną iš šalių pirktą virintą tinklą, rulono kainą – 117,00 Eur (DOK-3481). Dalintino turto sąraše (DOK-32858 priedas) ieškovas nurodė, kad tinklą vertina pagal jo pirkimo kainą, teismo posėdyje paaiškino, kad tinklas pirktas siekiant aptverti kiemą tvora ir stovi supakuotas. Atsakovė patvirtino, kad tinklas pirktas kiemui apsitverti ir nebuvo panaudotas. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. LYT-F230P-094282 matyti, kad 2021 m. balandžio 12 d. iš parduotuvės „Lytagra“ nupirkti du rulonai virinto tinklo, kurio vieno kaina 36,12 Eur be PVM su 5 proc. nuolaida, kito – 58,88 Eur be PVM su 5 procentų nuolaida, ir vienas rulonas cinkuoto miškinio tinklo, kurio kaina 29,43 Eur be PVM su 5 procentų nuolaida, iš viso su nuolaida už 124,43 Eur (DOK-32858 priedai 16-30). Atsižvelgiant šalių nurodytas vertes, tai, kad visi trys tinklai nenaudoti ir stovi supakuoti, buvo pirkti su nuolaida, atsakovė pateikė skelbimą patvirtinantį, jog šiai dienai tinklo kaina yra pakilusi, taip pat įvertinus tai, kad tvoros tinklas nenaudojamas jau stovi ilgą laiką, tvoros tinklo vertę nustato 130,00 Eur.

305. Ieškovas 20 vnt. polistmerinio putplasčio įvertino 100,00 Eur, atsakovė – 400,00 Eur pagal kainas internetinėse parduotuvėse, įvertinusi nusidėvėjimą, bei pateikė internetinėje parduotuvėje „Moki-veži“ nurodytą naujo polistmerio putplasčio ETNA 1 pakuotės kainą – 36,07 Eur (DOK-3481). Dalintino turto sąraše (DOK-32858 priedas) bei teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad polistmerinis putplastis yra sugadintas saulės ir atmosferos, stovi senai. Byloje duomenų apie putplasčio įsigijimo kainą nėra. Iš į bylą pateiktos atsakovės nuotraukos matosi pakuotėse sudėti polistmeriniai putplasčiai, pakuotės praplėštos (DOK-22722 priedas). Iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad polistmeriniai putplasčiai stovi be pakuočių, tačiau vientisos, be didelių pažeidimų (DOK-32858 priedas). Antstolė nei 2022 m. liepos 7 d., nei 2022 m. liepos 12 d. turto aprašuose putplasčio pažeidimų neužfiksavo (DOK-26113). Teismas įvertinęs atsakovės internetinėje parduotuvėje pateiktą naujų putplasčių kainą, tai, kad putplastis jau gan ilgą laiką kieme stovi be pakuotės, atvirai, galutinę jo vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog 20 vnt. pakuočių polistmerinio putplasčio vertė yra 250,00 Eur (100,00 Eur + 400,00 Eur)) /2).

306. Ieškovas 30 vnt. akmens (stiklo) vatą įvertino 50,00 Eur, atsakovė – 600,00 Eur pagal kainas internetinėse parduotuvėse, įvertinusi nusidėvėjimą, bei pateikė internetinėje parduotuvėje „Moki-veži“ nurodytą naujos akmens vatos vienos pakuotės kainą – 24,89 Eur (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“). Dalintino turto sąraše (DOK-32858 priedas) ieškovas nurodė, kad akmens vatos pakuotės yra pažeistos, jos sulytos ir suplėšytos vėjo. Byloje duomenų apie akmens vatos įsigijimo kainą nėra. Iš į bylą pateiktų atsakovės nuotraukų matosi kieme sudėtos pakuotės su akmens vata, pakuotės pažeistos (DOK-22722 priedai), iš ieškovo pateiktos nuotraukos matyti, kad akmens vatos pakuotės yra pažeistos (DOK-32858 priedas). Antstolės 2022 m. liepos 12 d. turto aprašė nurodyta, kad 30 pakuočių stiklo vatos yra pažeisti įpakavimai, vata sušlapusi (DOK-26113). Teismas įvertinęs akmens (stiklo) vatos būklę, tai, kad vata kieme stovi jau daugiau nei trys metai, sprendžia, jog ieškovo nurodyta vertė labiau atitinka rinkos vertę, duomenų, kad sušlapusios su pažeistomis pakuotėmis akmens vatos vertė būtų didesnė, atsakovė nepateikė, todėl nustatytina, kad 30 vnt. akmens (stiklo) vatos vertė yra 50,00 Eur.

307. Ieškovas metalo skardos pjaustymo ir lankstymo stakles, šalių teigimu įgytas 2017 m., įvertino 579,71 Eur pagal kainas, nurodytas 2016 m. skelbime (DOK-32858 priedai 31-47), atsakovė – 500,00 Eur pagal kainą 2023 m. skelbime įvertinusi nusidėvėjimą (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“). Byloje duomenų apie šių staklių įsigijimo kainą nėra, šalys iš esmės jas vertina panašiai, todėl jų vertė, įvertinus nusidėvėjimą, nustatytina 500,00 Eur.

308. Šalys trimerį įvertino 200,00 Eur, todėl esant šalių sutarimui, trimerio vertė nustatytina 200,00 Eur. Ieškovas teigia, jog šį trimerį pasiėmė atsakovė, kuomet 2023 m. gegužės 22 d. atvažiavusi sukarpė šuns voljerą ir pasiėmė šunį, kartu pasiimdama ne tik trimerį, bet ir žoliapjovę, kercherį, valtį, todėl šie daiktai turi būti priteisti atsakovei. Atsakovė neigia, jog pasiimdama šunį pasiėmė ir ieškovo nurodytus daiktus bei teigė, kad visi daiktai turi būti pas ieškovą. Ieškovas įrodinėdamas, kad šie daiktai yra pas atsakovę, į bylą pateikė 2023 m. birželio 1 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei nuotraukas, tačiau jie nepatvirtina minėtų daiktų paėmimo ir išsivežimo fakto, kadangi nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik įrodo, jog ieškovas kreipėsi į policiją dėl nerasto šuns ir minėtų daiktų, bet ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nes patikslinus aplinkybes nenustatyta, jog būtų padaryta vagystė, o nuotraukos tik patvirtina faktą, jog 2023 m. gegužės 22 d. atsakovė buvo prie voljero (DOK-5385 priedas). Aplinkybę, jog atsakovė kartu su šunimi išsivežė ieškovo nurodomus daiktus paneigė liudytoja E. B., kuri parodė, kad atsakovė paėmusi šunį kartu su šunimi iš karto atvažiavo pas ją, atvežė pomidorų daigus, daigus paėmė iš automobilio ir jame jokių daiktų nebuvo (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog trimeris, žoliapjovė, kercheris bei valtis yra pas atsakovę (CPK 178, 185 straipsniai), todėl laikytina, kad šie daiktai yra pas ieškovą.

309. Ieškovas benzininį pjūklą įvertino 53,71 Eur pagal jo įsigijimo kainą, atsakovė atskirai benzininio pjūklo vertės nenurodė, teismo posėdyje sutiko su ieškovo nurodyta verte. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. KD0001231725 matyti, kad benzininis pjūklas pirktas 2020 m. lapkričio 24 d., jo kaina 53,71 Eur be PVM (DOK-32858 priedai 31-47). Šalims sutarus, benzininio pjūklo vertė nustatytina pagal ieškovo nurodytą vertę – 53,71 Eur.

310. Kaip jau minėta, nurodyti kilnojamieji daiktai buvo įgyti naudoti ūkyje, visi daiktai yra pas ieškovą. Šiuo metu nors ieškovas ir yra užbaigęs šinšilų auginimą, tačiau užsiima kita ūkine veikla – naminių paukščių auginimu (DOK-7906 priedas 4), kuriai gali naudoti nurodytus kilnojamuosius daiktus. Ieškovas turi statybinių žinių, pats statė ūkinius pastatus, turi žinių ir patirties pritaikyti statybinių medžiagų likučius, naudoja metalo skardos pjaustymo ir lankstymo stakles, trimerį, benzininį pjūklą, kuriais nesinaudoja atsakovė, tinklo tvorą įgijo aptverti žemės sklypą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, visi ūkio naudojimui įgyti daiktai, t. y. 12 000,00 Eur vertės 152 narvai, įgyti pagal prekių pirkimo – pardavimo kvitus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 bei sąskaitas faktūras AD Nr. 001 ir AD Nr. 002, 17,35 Eur vertės vandens siurblys, 75,00 Eur vertės šaldymo dėžė, 86,20 Eur vertės „Osmoso“ filtrų sistema, 100,00 Eur vertės mediena pirties pastatui, 50,00 Eur vertės stogo danga, 130,00 Eur vertės tvoros tinklas, 250,00 Eur vertės polistmerinis putplastis, 50,00 Eur vertės akmens (stiklo) vata, 500,00 Eur vertės metalo skardos pjaustymo ir lankstymo staklės, 200,00 Eur vertės trimeris, 53,71 Eur benzinins pjūklas, priteistini ieškovui.

311. Šalių paaiškinimais, dalintinus namų apyvokos daiktus sudaro: komoda, dvi spintos, lova, čiužinys, lauko baldai, stalas, kėdės, sofa, šaldytuvas, virtuvinis komplektas, gartraukis, valtis su motoru, kercheris, sodo augalai, tujos, šiltnamis su laistymo įranga, sodo įrankiai, žoliapjovė. Tarp šalių kilo ginčas dėl šių daiktų kiekio, jų vertės, taip pat ir dėl padalijimo būdo, ieškovas prašo visus šiuos daiktus priteisti atsakovei, atsakovė – ieškovui.

312. Ieškovas komodą bei dvi spintas įvertino paskaičiavęs jiems padaryti nupirktų medžiagų kainas, kurias pateikė prie bylos (DOK-32858 priedas 1-15), atsakovė pagal elektroninėse parduotuvėse nurodytas naujos komodos bei spintos kainas (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“), įvertinusi nusidėvėjimą. Šalys teismo posėdyje patvirtino, kad komodą bei abi spintas ieškovas darė pats, tai užfiksuota ir antstolės 2022 m. liepos 12 d. turto apraše (DOK-26113). Atsakovė šiuos baldus įvertino brangiau, teigdama, kad medžiagos šiems baldams pagaminti kainavo brangiau nei nurodo ieškovas, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas atsižvelgdamas, jog šie baldai yra savadarbiai, naudojami jau daugiau nei 5 metai, yra nusidėvėję, ieškovas pateikė duomenis apie šių medžiagų kainas, savo paskaičiavimus, jų atsakovė nepaneigė, sprendžia, jog ieškovo nurodyta šių baldų vertė labiau atitinka rinkos vertę, todėl nustato, kad komodos vertė yra 28,97 Eur, dviejų spintų 99,90 Eur.

313. Ieškovas lovą įvertino 30,00 Eur, atsakovė – 100,00 Eur pagal elektroninėje parduotuvėje nurodytas lovos pagaminimo kainas (DOK-34831 priedai 16-30), įvertinusi nusidėvėjimą. Šalys teismo posėdyje patvirtino, kad lovą ieškovas darė pats, tai užfiksuota ir antstolės 2022 m. liepos 12 d. turto apraše (DOK-26113). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys lovos vertę nurodė įvertindamos, jog ji yra savadarbė bei nusidėvėjimą, nesant jokių įrodymų apie lovai gaminti medžiagų įsigijimo kainas, galutinę jos vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog lovos vertė yra 65,00 Eur (30,00 Eur + 100,00 Eur)) /2).

314. Ieškovas čiužinį įvertino 10,00 Eur, atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, atsakovė – 150,00 Eur pagal atliktą užsakymą (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“), įvertinusi nusidėvėjimą. Iš atsakovės pateikto užsakymo, matyti, kad čiužinys užsakytas 2015 m., jo kaina 440,66 Eur. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys čiužinio vertę nurodė įvertindamos jo nusidėvėjimą, tik skirtingais procentais, galutinę jo vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog čiužinio vertė yra 80,00 Eur (10,00 Eur + 150,00 Eur)) /2).

315. Ieškovas stalą įvertino 50,00 Eur, 4 vnt. kėdžių taip pat 50,00 Eur, vertę grįsdamas skelbimais, kuriais pirkėjai pasiūlė už ginčo baldus mokėtinas kainas (DOK-32858 priedai 16-30), atsakovė – stalą bei kėdes įvertino po 100,00 Eur pagal kainas internetinėje parduotuvėje, įvertinusi nusidėvėjimą, tačiau šių daiktų vertę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad stalas bei kėdės, šalių teigimu, nupirktos daugiau nei prieš 5 metus, ieškovas pateikė skelbimus apie šių daiktų pirkėjų siūlomas kainas, atsakovė įrodymų, paneigiančių tokias kainas, nepateikė, sprendžia, jog ieškovo nurodyta šių baldų vertė labiau atitinka rinkos vertę, todėl nustatytina, kad stalo vertė yra 50,00 Eur, 4 vnt. kėdžių – 50,00 Eur.

316. Ieškovas sofą įvertino 100,00 Eur, pagal atliktą užsakymą (DOK-32858 priedai 16-30), įvertinęs nusidėvėjimą, atsakovė – 250,00 Eur, pagal kainas internetinėje parduotuvėje, įvertinusi nusidėvėjimą. Iš ieškovo pateikto užsakymo, matyti, kad sofa (minkštas kampas) užsakyta 2018 m., jos kaina 594,00 Eur (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys sofos vertę nurodė įvertindamos jos nusidėvėjimą, tik skirtingais procentais, kitų įrodymų apie realią naudotos sofos vertę nepateikė, galutinę jos vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog sofos vertė yra 175,00 Eur (100,00 Eur + 250,00 Eur)) /2).

317. Ieškovas šaldytuvą įvertino 100,00 Eur pagal internetinėje parduotuvėje nurodomo naujo šaldytuvo kainą – 365,00 Eur, įvertinęs nusidėvėjimą (DOK-32858 priedai 16-30), atsakovė – 300,00 Eur atsižvelgdama į jo įsigijimo kainą bei įvertinusi nusidėvėjimą. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. ET0030225 matyti, kad šaldytuvas pirktas 2015 m. balandžio 14 d., jo kaina 697,00 Eur (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šaldytuvas įgytas 2015 m., ilgą laiką buvo naudojamas, šalys jo vertę nurodė įvertindamos jo nusidėvėjimą, galutinę jo vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog šaldytuvo vertė yra 200,00 Eur (100,00 Eur + 300,00 Eur)) /2).

318. Ieškovas virtuvinį baldų komplektą įvertino 139,85 Eur, paskaičiavęs jam padaryti nupirktų medžiagų kainas, kurias pateikė prie bylos (DOK-32858 priedai 16-30), atsakovė – 300,00 Eur pagal elektroninėse parduotuvėse nurodytą naudoto virtuvinio baldų komplekto kainą – 650,00 Eur (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“), įvertinusi nusidėvėjimą. Šalys teismo posėdyje patvirtino, kad virtuvinį komplektą ieškovas darė pats, iš nupirktų medžiagų, tai užfiksuota ir antstolės 2022 m. liepos 12 d. turto apraše (DOK-26113). Atsakovė šiuos baldus įvertino brangiau, teigdama, kad ne visos spintelės buvo darytos ieškovo, tačiau įrodymų, jog buvo atskirai pirktos spintelės nepateikė (CPK 178 straipsnis), iš šalių pateiktų nuotraukų tai nematyti. Teismas atsižvelgdamas, jog virtuvės baldai yra savadarbiai, naudojami jau daugiau nei 5 metai laiko, yra nusidėvėję, ieškovas pateikė duomenis apie šių medžiagų kainas, savo paskaičiavimus, jų atsakovė nepaneigė, sprendžia, jog ieškovo nurodyta virtuvinio baldų komplekto vertė labiau atitinka rinkos vertę, todėl nustatytina, kad virtuvinio baldų komplekto vertė yra 139,85 Eur.

319. Ieškovas gartraukį įvertino 10,00 Eur, atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, atsakovė – 100,00 Eur pagal skelbimuose nurodytą naujo gartraukio kainą – 150,00 Eur (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“), įvertinusi nusidėvėjimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad šalys gartraukio vertę nurodė įvertindamos jo nusidėvėjimą, tik skirtingais procentais, nesant jokių duomenų, kad gartraukis negali būti naudojamas, pagal ieškovo pateiktą nuotrauką (DOK-32858 priedai 31-47) matyti, kad gartraukis yra geros būklės, galutinę jo vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog gartraukio vertė yra 55,00 Eur (10,00 Eur + 100,00 Eur)) /2).

320. Ieškovas lauko baldus (3 kėdes, staliuką, gultą, pakabinamas sūpynes/hamaką) įvertino 87,96 Eur pagal internetinėje parduotuvėje nurodomas ginčo daiktus atitinkančių daiktų kainas (DOK-32858 priedai 16-30), atsakovė lauko baldus (4 kėdes, staliuką, du gultus, pakabinamas sūpynes/hamaką) įvertino 120,00 Eur pagal internetinėje parduotuvėje nurodytų naujų gultų ir kėdžių, kurios neatitinka ginčo daiktus, kainas (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“). Šalys įvertindamos lauko baldus, nurodė, kad juos sudaro skirtingas kiekis kėdžių ir gultų: ieškovas – 3 kėdės ir vienas gultas, atsakovė – 4 kėdės ir du gultai. Ieškovas pateikė į bylą 3 kėdžių ir vieno gulto (supynės) nuotraukas, atsakovė pateikdama 2022 m. sausio 5 d. fotografuotus daiktus, lauko baldų nuotraukų nepateikė, antstolės 2022 m. liepos 12 d. turto apraše nurodyta, jog lauko baldus sudaro 2 kėdės, staliukas, 2 gultai ir hamakas, daiktai praradę prekinę išvaizdą (DOK-26113). Įvertinus į tai, kad atsakovė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog 2021 m. gruodžio 10 d. šalys turėjo 4 kėdes nepateikė (CPK 178 straipsnis), ieškovas pateikė nuotraukas, patvirtinančias, jog yra 3 kėdės, antstolės turto apraše nurodyti 2 gultai, teismas į dalintino turto balansą įtraukia lauko baldus, kuriuos sudaro 3 kėdės, staliukas, du gultai ir hamakas. Nustatant lauko baldų vertę, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas nurodydamas turto vertę neįvertino vieno gulto, taip pat tai, kad ieškovo pateiktos daiktų kainos atitinka ginčo daiktus, lauko baldai yra praradę prekinę išvaizdą, lauko baldų vertę nustato 90,00 Eur.

321. Šalys kercherį įvertino 300,00 Eur, todėl esant šalių sutarimui, kercherio vertė nustatytina 300,00 Eur. Ieškovas teigia, jog kercheris yra pas atsakovę, tačiau sprendimo 308 punkte teismas paneigė šią ieškovo nurodytą aplinkybe ir laiko, kad kercheris yra pas ieškovą.

322. Ieškovas sodo augalus ir tujas vertina 100,00 Eur, atsakovė – 200,00 Eur. Dalintino turto sąraše (DOK-32858 priedas) ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad pirktos buvo tik tujos, kurias vertina 100,00 Eur, kitus atsakovės nurodytus sodo augalus atsakovės tėvas dovanojo sūnui, augalai yra susodinti, kai kurie nudžiūvę ir yra beverčiai. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad pirko 50 tujų po 3,00 Eur, 5 obelis po 5,00 Eur, 4 vyšnias ir 2 persikus po 5,00 Eur, 2 abrikosus po 5,00 Eur, lyg 4 kriaušes po 5,00 Eur, juodą serbentą už 4,00 Eur, raudoną serbentą už 4,00 Eur, agrastą už 4,00 Eur, šilauoges apie 5,00 Eur kainavo, gervuoges ir avietes už 3,00 Eur, iš viso augalų už 258,00 Eur. Visi medžiai ir krūmai prigijo, kelios pasodintos tujos rudavo, todėl augalų vertę sumažino iki 200,00 Eur, šių augalų tėvas nedovanojo. Trečiasis asmuo A. D. parodė, kad dukra prašė padėti padaryti sąrašą, kokius pirkti augalus, žino, kad šalys pirko 2 persikus, 3 vyšnias, serbentų, agrastų, obelų, slyvų, pasodinus kažką pagraužė stirnos, vienas persikas nušalo, šių augalų jis nedovanojo (2023 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas). Iš ieškovo pateikto vaizdo įrašo, daryto 2021 m. rudenį, matyti pasodintos tujos (DOK-7906 priedas 13), tačiau šalys jokių įrodymų apie augalų ir tujų įsigijimo kainas nepateikė, atsakovė duomenų, kokie sodo augalai augo 2021 m. gruodžio 10 d., taip pat nepateikė, antstolė turto aprašuose sodo augalų nekonkretizavo, nei tujų, nei sodo augalų kiekio nenurodė (DOK-26113). Atsižvelgiant į tai, teismas galutinę augalų ir tujų vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog augalų ir tujų vertė yra 150,00 Eur (100,00 Eur + 200,00 Eur)) /2).

323. Ieškovas šiltnamį su laistymo įranga, sodo įrankius bei žoliapjovę bendrai įvertino 500,00 Eur, nurodydamas, kad žoliapjovę pasisavino atsakovė, tačiau sprendimo 308 punkte teismas paneigė šią ieškovo nurodytą aplinkybę ir laiko, kad žoliapjovė yra pas ieškovą. Atsakovė šiltnamį su laistymo įranga, sodo įrankius bei žoliapjovę įvertino 300,00 Eur pagal skelbimuose ir elektroninėse parduotuvėse nurodytas laistymo įrangos, įvairių sodo įrankių bei žoliapjovės kainas (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“), įvertinusi jų nusidėvėjimą, abi šalys į šią sumą įtraukė benzininio pjūklo vertę, kuri teismo nustatyta 53,71 Eur. Iš šalių paaiškinimų bei ieškovo pateikto šiltnamio nuotraukos (DOK-32858 priedai 31-47) matyti, kad šiltnamis buvo padarytas ieškovo iš senų statybinių medžiagų, jo stogas neuždengtas, įrodymų apie laistymo įrangos, sodo įrankių bei žoliapjovės įsigijimo kainas šalys nepateikė, duomenų, kokia laistymo įranga bei sodo įrankiai buvo 2021 m. gruodžio 10 d., taip pat byloje nėra, šie daiktai naudojami gan ilgą laiką, todėl teismas sprendžia, jog atsakovės nurodyta šių daiktų vertė labiau atitinka rinkos vertę ir nustato, kad šių daiktų vertė, išminusavus benzininio pjūklo vertę, yra 246,29 Eur (300,00 Eur - 53,71 Eur).

324. Ieškovas teigia, kad šių daiktų nenaudoja, jie yra saugomi atskirai, todėl prašo priteisti atsakovei. Dalintino turto sąraše (DOK-32858 priedas) ieškovas prašė šiuos daiktus priteisti atsakovei tik tuo pagrindu, kad juos atsakovė įvertina brangiau. Atsakovė nurodo, kad visi daiktai yra pas ieškovą, jai jie nereikalingi, todėl turi būti priteisti ieškovui. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos matyti, kad komoda, dvi spintos, lova, virtuvinis komplektas, šaldytuvas, sofa (minkštas kampas) buvo pagaminti ar pirkti pritaikant prie šalių gyvenamosios patalpos, čiužinys pirktas pritaikius prie pagamintos lovos, duomenų, kad jie būtų išardyti, nenaudojami ir laikomi atskirai, nėra. Sodo augalai ir tujos yra susodinti, šiltnamis su laistymo įranga pastatyti (įrengti) ieškovui priklausančiame žemės sklype, augalai auga gan ilgą laiką, juos iškasti ir persodinti kitur nėra racionalu, kaip ir neracionalu ardyti šiltnamį. Sodo įrankių šalys tiksliai neįvardino, kercheriu bei žoliapjove naudojosi ieškovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis racionalumo principu, namų apyvokoje naudojami ir prie gyvenamosios patalpos pritaikyti daiktai – 28,97 Eur vertės komoda, 99,90 Eur vertės dvi spintos, 65,00 Eur vertės lova, 80,00 Eur vertės čiužinys, 175,00 Eur vertės sofa, 200,00 Eur vertės šaldytuvas, 139,85 Eur vertės virtuvinis komplektas, 300,00 Eur kercheris, 150,00 Eur sodo augalai, tujos, 246,29 Eur šiltnamis su laistymo įranga, sodo įrankiai bei žoliapjove priteistini ieškovui.

325. Kiti namų apyvokoje naudoti daiktai – 50,00 Eur vertės stalas, 50,00 Eur vertės 4 kėdės, 55,00 Eur vertės gartraukis, 90,00 Eur vertės lauko baldai (3 kėdės, staliukas, gultai, pakabinamos sūpynės/hamakas), įvertinus, jog tai nėra didelių gabaritų daiktai, jų ardyti nereikia, pagal ieškovo pateiktus duomenis jie yra laikomi atskirai ir nenaudojami, atsakovė šiuo metu gyvena sodyboje, kur šiuos daiktus gali pritaikyti ir naudoti, priteistini atsakovei. Teismo vertinimu, vien tai, kad šie daiktai yra pas ieškovą ir pas jį saugomi, atsižvelgiant į atsakovės elgesį, nesudaro pagrindo jų nepriteisti atsakovei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės prašymu šie daiktai buvo areštuoti ir palikti saugoti ieškovui, viso bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesutiko daiktus dalintis, spręsti dėl jų pardavimo, nors ieškovas tokią iniciatyvą rodė.

326. Ieškovas taip pat prašo padalinti kilnojamuosius daiktus: vandens filtrą su 4 kasetėmis, elektrinį grilį, siurblį robotą, elektrinį šildytuvą, virtuvinį kombainą, pietų lėkščių komplektą, nešiojamą kompiuterį „DELL“, smėlio maudykles šinšiloms, narvų rėmus, valtį su motoru, smėlio maudykles šinšiloms, narvų rėmus, juos priteisiant atsakovei. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad daiktai, išskyrus valtį su motoru, maudykles šinšiloms, narvų rėmus, yra pas ją, sutiko, kad jie būtų priteisti jai, tačiau įrodinėjo, kad šių daiktų vertė yra mažesnė. Tuo pagrindu minėti daiktai, išskyrus valtį su motoru, maudykles šinšiloms, narvų rėmus, įtrauktini į dalintino turto balansą ir spręstina dėl jų padalijimo.

327. Ieškovas vandens filtrą su 4 kasetėmis įvertino 113,00 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ZERO-2165 (DOK-32858 priedai 31-47), atsakovė – 10,00 Eur atsižvelgdama į jo įsigijimo kainą. Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. ZERO-2165 matyti, kad 2021 m. gruodžio 13 d. buvo pirktos 4 keičiamos filtrų kasetės už 49,59 Eur, kitos prekės, paslaugos (pristatymas, stiklinės) šioje sąskaitoje nesusijusios su vandens filtru. Kitų vandens filtro įsigijimo kainą patvirtinančių įrodymų šalys nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, kad vandens filtras įsigytas 2019-2020 m. Atsižvelgiant į tai, kad vandens filtras ilgą laiką yra naudojamas, buvo keičiamos kasetės, įvertinus kasečių įgijimo kainą, atsakovės nurodytą vertę, teismas nustato, jog vandens filtro su 4 kasetėmis vertė yra 20,00 Eur.

328. Ieškovas elektrinį grilį įvertino 50,00 Eur, atsakovė – 20,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šalys jokių įrodymų, patvirtinančių šio grilio įsigijimo kainą, šiuo metu esančią vertę, nepateikė, elektrinio grilio vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog elektrinio grilio vertė yra 35,00 Eur (50,00 Eur + 20,00 Eur)) /2).

329. Ieškovas siurblį robotą įvertino 143,98 Eur pagal atsakovės pateiktą išankstinę sąskaitą Nr. KD0001165763, atsakovė – 50,00 Eur, atsižvelgdama į nusidėvėjimą. Teismas įvertinęs tai, kad siurblys robotas buvo pirktas 2020 m., yra gan ilgą laiką naudojamas, šalys nepateikė jokių įrodymų apie naudoto siurblio roboto vertę, sprendžia jog atsakovės nurodyta vertė atsižvelgiant į nusidėvėjimą yra pagrįsta ir reali, todėl nustato, kad siurblio roboto vertė yra 50,00 Eur.

330. Ieškovas elektrinį šildytuvą įvertino 50,00 Eur, atsakovė – apie 4,00 Eur, atsižvelgdama į elektroninėje parduotuvėje ginčo elektrinį šildytuvą atitinkančio šildytuvo kainą, kuri nurodyta – 15,58 Eur (DOK-34831 priedas „Dalintino turto rinkos kaina“), įvertinusi nusidėvėjimą. Šalys elektrinio šildytuvo įsigijimo dokumentų nepateikė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad elektrinis šildytuvas šalių teigimu pirktas daugiau nei prieš 10 m., įvertinęs ginčo atitinkančio elektrinio šildytuvo kainą elektroninėje parduotuvėje, jo nusidėvėjimą, sprendžia, jog tokio šildytuvo vertė būtu dvigubai mažesnė nei šiuo metu esanti pardavimo kaina, todėl elektrinio šildytuvo vertę nustato 8,00 Eur.

331. Ieškovas virtuvinį kombainą įvertino 63,99 Eur pagal atsakovės pateiktą sąskaitą Nr. KD0001165763, atsakovė – 30,00 Eur, atsižvelgdama į nusidėvėjimą. Teismas įvertinęs tai, kad virtuvinis kombainas buvo pirktas 2020 m., yra gal ilgą laiką naudojamas, sprendžia jog atsakovės nurodyta vertė, kuri sudaro pusę daikto įsigijimo kainos, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, yra pagrįsta ir reali, todėl nustato, kad virtuvinio kombaino vertė yra 30,00 Eur.

332. Ieškovas pietų lėkščių komplektą įvertino 59,99 Eur pagal internetinėje parduotuvėje „Ikea“ nurodomo naujo indų rinkinio kainą – 59,99 Eur (DOK-32858 priedai 31-47), atsakovė – 20,00 Eur, atsižvelgdama į nusidėvėjimą. Šalys duomenų, patvirtinančių lėkščių įsigijimo kainą, nepateikė, nurodė, kad jos įgytos 2019 m. už 50,00 Eur. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, tai, kad lėkštės yra naudojamos apie 6 metus, sprendžia, jog atsakovės nurodyta vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, yra pagrįsta ir reali, todėl nustato, kad pietų lėkščių vertė yra 20,00 Eur.

333. Ieškovas nešiojamą kompiuterį „DELL“ įvertino 300,00 Eur pagal jo įsigijimo kainą 2015-2016 m., atsakovė patvirtino, kad kompiuteris pirktas už 300,00 Eur, tačiau nurodė, jog buvo sugedusi kompiuterio plokšte, ją pataisė, kompiuteris bet kada gali užstrigti, todėl jį vertina 20,00 Eur. Byloje jokių duomenų apie dabartinę nešiojamo kompiuteriu būklę nėra, atsakovė nurodė, kad jis yra naudojamas, įrodymų, kokia naudoto nešiojamo kompiuterio vertė šalys nepateikė, tuo pagrindu teismas sprendžia, jog kompiuterio vertė būtų dvigubai mažesnė nei įgijimo kainą, todėl nešiojamo kompiuterio „DELL“ vertę nustato 150,00 Eur.

334. Atsižvelgiant į šalių išreikštas pozicijas dėl turto padalijimo, 20,00 Eur vertės vandens filtras su 4 kasetėmis, 35,00 Eur vertės elektrinis grilis, 50,00 Eur vertės siurblys robotas, 8,00 Eur elektrinis šildytuvas, 30,00 Eur vertės virtuvinis kombainas, 20,00 Eur vertės pietų lėkščių komplektas ir 150,00 Eur vertės nešiojamas kompiuteris „DELL“ priteistini atsakovei.

335. Ieškovas prašė taip pat padalinti maudykles šinšiloms, narvų rėmus ir valtį su motoru.

336. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir E. V. 2021 m. liepos 10 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-1, pagal kurią ieškovas iš E. V. nupirko 756 vietų narvų rėmus už 1 500,00 Eur, sutardami, jog pinigus už narvų rėmus ieškovas sumokės iki 2023 m. gruodžio 31 d. Šio įsipareigojimo įvykdymui ieškovas 2021 m. liepos 10 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti E. V. 1 500,00 Eur iki 2023 m. gruodžio 31 d. Taip pat ieškovas ir E. V. 2021 m. liepos 10 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-2, pagal kurią ieškovas iš E. V. nupirko 300 vnt. smėlio maudykles šinšiloms už 1 200,00 Eur, sutardami, jog pinigus už smėlio maudykles ieškovas sumokės iki 2024 m. sausio 31 d. Šio įsipareigojimų įvykdymui ieškovas 2021 m. liepos 10 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti E. V. 1 200,00 Eur iki 2024 m. sausio 31 d. (DOK-4497). Tiek trečiuoju asmeniu apklaustas E. V., tiek ieškovas patvirtino, kad iki šalims pradedant gyventi skyrium (2021 m. gruodžio 10 d.) ieškovas pagal minėtas pirkimo - pardavimo sutartis su E. V. nebuvo atsiskaitęs ir už nupirktas prekes nebuvo sumokėjęs. Iš į bylą pateiktų patvirtinimų apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad ieškovas 2024 m. kovo 8 d. sumokėjo E. V. 1 500,00 Eur pagal 2021 m. liepos 10 d. vekselį mokėtiną 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. sumokėjo už 756 vietų narvų rėmus, pirktus pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-1, bei 2024 m. kovo 8 d. sumokėjo E. V. 1 200,00 Eur pagal 2021 m. liepos 10 d. vekselį mokėtiną 2024 m. sausio 31 d., t. y. sumokėjo už 300 vnt. smėlio maudykles šinšiloms, pirktus pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-2 (DOK-10194 priedas). Sprendimo 77 punktu nustatyta, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmės šalių turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2021 m. gruodžio 10 d. Nagrinėjamu atveju ieškovas už maudynes šinšiloms ir narvų rėmus pagal pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 21-1 ir Nr. 21-2 atsiskaitė 2024 m. kovo 8 d., šalims jau nevedant bendro ūkio, iš asmeninių lėšų, atsakovei apie nupirktas prekes nebuvo žinoma, ji jų nenaudojo, todėl laikytina, kad 300 vnt. smėlio maudyklės šinšiloms ir 756 vietų narvų rėmai, įgyti pagal pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 21-1 ir Nr. 21-2, yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl į turto balansą netrauktini ir tarp šalių nedalintini (CK 3.127 straipsnio 2 dalis).

337. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pateikdama priešieškinį įtraukė į dalintino turto balansą valtį su motoru, taip pat ir metalinį garažą, du šautuvus, trinkeles, darbo įrankius, motokrosinį motociklą „Honda“ (DOK-22722). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas įrodinėjo, jog šie daiktai nepagrįstai įtraukti į dalintino turto balansą, kadangi dalis jų yra asmeninė jo nuosavybė, nes įgyti iki santuokos arba jam asmeniškai padovanoti, o motociklas parduotas. Atsakovė galutiniu patikslintu priešieškiniu šių daiktų į dalintino turto balansą netraukė, jų padalinti neprašė (DOK-9736), todėl laikytina, kad atsakovė pripažino, jog šie daiktai yra asmeninė ieškovo nuosavybė arba jų 2021 m. gruodžio 10 d. nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad pats ieškovas įrodinėjo, jog minėti daiktai yra jo asmeninė nuosavybe arba parduoti, teismas šių daiktų: valties su motoru, metalinio garažo, dviejų šautuvų, trinkelių, darbo įrankių, motokrosinio motociklo „Honda“ į dalintino turto balansą netraukia ir jo tarp šalių nedalina.

338. Atsakovė prašo padalinti ir šiuos kilnojamuosius daiktus: šinšilų kailiukus, 4 papildomos kėdes, tvenkinio aeratorių, skalbimo mašiną, drabužių džiovyklę, orkaitę, indaplovę, įžuvintą tvenkinį. Ieškovas nurodo, kad šie daiktai į dalintino turto sąrašą įtraukti nepagrįstai.

339. Atsakovė prašo padalinti 700 vnt. šinšilų kailiukų, kuriuos vertina 17 500,00 Eur. Ieškovas nurodo, kad ūkis visuomet prekiavo tik gyvais gyvūnais, jokių kailiukų niekada neturėjo, todėl nesutinka, jog kailiukai būtų įtraukti į dalintino turto balansą.

340. Atsakovė reikalavimui pagrįsti pateikė į bylą 2022 m. sausio 5 d. šalių gyvenamosiose patalpose darytas nuotraukas, iš kurių matyti trijuose krepšiuose, dvejose dėžutėse bei ant dėžučių sudėti šinšilų kailiukai (DOK-22722 priedas 2). Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad su ieškovu ūkyje prekiavo šinšilų kailiukais, kuriuos parduodavo tretiesiems asmenims V. ir E. R., buvo užsiregistravę į kailių aukcioną Kopenhagoje, paskutinį kartą kailiukus pardavė R., tačiau netenkino kaina, už kurią buvo parduoti kailiukai, buvo karantinas dėl COVID-19 ligos dėl ko kailiukų pirkimas kitur nevyko, buvo sustabdyta prekyba, todėl nusprendė kailiukus laikyti ir kaupti šaldiklyje bei laukti geresnių kainų (2023 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovas neginčijo, jog kailiukai nufotografuoti jų gyvenamosiose patalpose, tačiau neigė, jog kailiukai priklauso jiems, nurodė, kad kailiukus atsakovė galėjo atsivežti juos pasiėmusi iš V. ir E. R..

341. Tretieji asmenys E. R. (2023 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas) ir V. R. (2024 m. sausio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas) teismo posėdyje paneigė, jog nufotografuoti kailiukai priklauso jiems bei paaiškino, kad jų šeima užsiėmė šinšilų kailiukų prekyba, asmenys jiems atveždavo nuluptus kailiukus, kuriuos V. R. išdirbdavo, juos veždavo siuvėjams ir parduodavo siuvėjui pasiūliusiam didžiausią kainą. Šalys taip pat jiems veždavo kailiukus išdirbti ir parduoti, juos vežė nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2021 m. vasario 21 d. Šalys ūkyje užauginę pirmą šinšilų vadą atvežė šinšilas, juos nulupo jų darbuotoja, antrą kartą jų darbuotoja mokino ieškovą lupti šinšilas, vėliau šalys susirado lupėją R., kuriai veždavo lupti šinšilas, o jiems jau atveždavo kailiukus išdirbti ir parduoti. Kuomet ieškovas buvo išvykęs į komandiruotę Švedijoje kailiukus parduoti atveždavo atsakovė. Be to, kiek žino jų pasiūlymu šalys vežė kailiukus parduoti aukcione.

342. Trečiasis asmuo B. D. parodė, kad ūkyje šinšilos buvo lupamos, po to jos buvo šaldomos ir parduodamos, ieškovas veždavo kailius parduoti į kažkokius aukcionus. Šinšilų lupti atvažiuodavo vyrukas, nuluptomis šinšilomis maitino šunį, o kailius arba kažkur išveždavo, arba laikydavo šaldymo dėžėje (2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Trečiasis asmuo A. D. parodė, kad jam žinoma, jog šalys prekiavo kailiukais, matė kaip dukra veždavo parduoti, atvažiuodavo ar graikai, ar jugoslavai pirkti, per karantiną kailių nepirko, juos rodė laikomus šaldiklyje, matė kailius keliuose plastikiniuose pakuose, kailius parduodavo ir R. (2023 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas).

343. Liudytoja J. D. parodė, kad ūkis prekiavo kailiukais, 2022 m. buvo atvažiavusi aplankyti ir matė nuluptus gyvūnėlius ant pamato prie įėjimo, yra mačiusi kailiukus, juos čiupinėjo, kas nulupo nežino, šalys sakydavo, kad kailiukus parduoda (2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas A. D. parodė, kad šalys šinšilų ūkyje augino gyvūnus, šinšilas nulupdavo ir turėdavo kailiukų, kuriais prekiavo, mažais kiekiais prekiavo ir šinšilomis, gyvūnus lupdavo ieškovas ir dar kažką samdydavo (2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytoja E. B. parodė, kad vieną kartą atsakovė šaldiklyje parode sušaldytus kailiukus, tuomet šalių sūnui buvo 4-5 metai, buvo žiema, šaldiklyje buvo daug kailiukų, kiek nežino, jie turėjo žmogų, kuriam veždavo šinšilas nulupti, o nulupus kailiukus pardavinėjo, ieškovas yra minėjęs, kad kailiukų kaina tai kyla, tai krenta (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytoja A. U. parodė, kad šalys ūkyje prekiavo šinšilų kailiukais, žino apie kailių lupimus, lupimas vykdavo kieme, kas lupdavo nematė, apie kailiukų lupimus yra sakiusi atsakovė (2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas D. P. parodė, kad ūkis parduodavo šinšilas, ar pardavinėjo kailiukus, nežino, tačiau kažkas lyg buvo samdyta, kad kalius imtų (2024 m. liepos 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

344. Iš trečiųjų asmenų E. ir V. R. paaiškinimų bei internetinio puslapio „rekvizitai.lt“ (DOK-5385 priedas 2) matyti, kad trečiojo asmens V. R. nuo 2020 m. spalio 21 d. įsteigta mažoji bendrija „Chincilla Market“ užsiėmė odų rauginimo, naudojant mineralines ir chemines medžiagas bei kailių ir jų dirbinių veikla. Iš šalių 2019 m. vasario 10 d. susirašinėjimo matyti, kad šalys aptarinėjo projekto tęsimą dėl kailiukų kainų, svarstė stabdyti projektą dėl galimo šinšilų auginimo uždraudimo ar kailiukų nesupirkimo, atsigavus kainoms bei išlaikius kokybę siųsti į aukcioną (DOK-34831 priedas). Elektroniniai laiškai patvirtina, kad šalys susirašinėjo su „Kopenhagen Fur“ atstovais (DOK-34831 priedas). Viešai internetiniame tinklalapyje prieinamoje informacijoje matyti, kad „Kopenhagen Fur“ yra didžiausia kailių odos aukciono bendrovė pasaulyje. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiuoju asmeniu apklaustas E. V., kuris nurodė, kad UAB „Sany LT“ turėjo sutartį su Kopenhagos aukcionu, kur augintojai gali siųsti kailius bet kada (2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas). Iš 2019 m. gegužės mėn. atsakovės susirašinėjimo matyti, kad atsakovė 2019 m. gegužės 20 d. teiraujasi, kada gali atvažiuoti pasiimti kailiukų, gauna atsakymą, kad šiandien tik nulupo bei 2019 m. gegužės 27 d. pranešimą, kad kailiai išdžiūvo (DOK-34831 priedas). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro pažymėjimas patvirtina, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 24 d. išklausė 12 akademinių valandų mokymo kursus tema „Kailinių gyvūnų žudymas“ (DOK-769 priedas 14). Ieškovo 2021 m. gruodžio 23 d. raštas NMA Nr. SD-1 patvirtina, kad dėl Lietuvos Respublikoje ir visame pasaulyje paskelbtos Covid-19 pandemijos buvo stipriai susilpnėjusi prekyba, dauguma ūkių stabdė plėtimąsi nenustatytam laikui, dėl ko šalių ūkis taip pat privalėjo pristabdyti šinšilų veisimą (DOK-32858 priedas 1-15).

345. Teismo vertinimu, aukščiau aptartų įrodymų visuma suponuoja tikėtiną išvadą, kad šalys ūkyje augindami šinšilas užsiėmė ne tik šinšilų, bet ir šinšilų kailiukų pardavimu, o dėl Covid-19 ligos paskelbto karantino apribojus prekybą bei nukritus šinšilų kailiukų kainoms, šalys kailiukų pardavimus buvo sustabdę ir juos taupė bei laikė šaldiklyje iki atsigaus rinka bei prasidės pirkimai. Nors ieškovo santykiai su parodymus davusiais trečiaisiais asmenimis bei liudytojais nėra geri, ir liudytojai buvo apklausti atsakovės prašymu, tačiau jų parodymų patikimumas teismui nekelia abejonių, kadangi tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų bei liudytojų parodymai esminėse detalėse sutampa bei juos patvirtina aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai. Vien tai, kad liudytojomis apklaustos ieškovo motina R. D. ir sesuo K. D. nurodė, kad ūkyje buvo prekiaujama šinšilomis, nepaneigia teismo padarytos išvados, kuri paremta ne tik atsakovės, trečiųjų asmenų, liudytojų parodymais, bet ir rašytinių įrodymų visuma.

346. Tuo pagrindu spręstina, jog atsakovė įrodė, kad 2021 m. gruodžio 10 d. šalys turėjo kailiukų, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 178, 185 straipsniai).

347. Ieškovas nesutiko, jog atsakovės pateiktoje nuotraukoje yra 700 vnt. kailiukų, teigė, kad karantino laikotarpiu sustabdžius produkciją, ūkis nebuvo plečiamas, tik naikinosi, todėl 700 kailiukų net negalėtų būti, tokiam kiekiui sukaupti reikalinga metai laiko (2023 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovė nurodė, jog pateiktose nuotraukose yra 700 kailiukų, skaičiavo vietoje, juos suskaičiavo pagal maišus. Teismas sutinka su ieškovu, kad iš atsakovės pateiktų nuotraukų galimybės nustatyti kailiukų kiekį nėra, tačiau pažymėtina, kad atsakovė iki 2021 m. gruodžio 10 d. gyveno kartu su ieškovu, abu užsiėmė šinšilų auginimu, atsakovei buvo žinoma apie šinšilų lupimus, apie metus laiko dėl karantino šalys šinšilomis neprekiavo, kailiukus taupė juos dėdami į šaldiklius, todėl tikėtina, kad atsakovei buvo žinoma ir laikomų šinšilų kailiukų kiekiai bei jų suskaičiavimo metodai. Pažymėtina, kad ieškovas į bylą jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės nurodytą kiekį, nepateikė. Teismas nėra ekspertas ir nėra kompetentingas pagal trečiųjų asmenų parodymus bei pateiktus įrodymus apie gyvūnų įsigijimą, veisimo pristabdymą, jų pardavimą, nustatyti tikslų išveistų ir nuluptų šinšilų kiekį, o ieškovas skirti ekspertizės, kuri nustatytų šiuos duomenis bei paneigtų atsakovės nurodytų kailiukų kiekį, neprašė. Be to, ieškovas kailiukų vertės nenurodė, atsakovės nurodytos vertės neginčijo, aplinkybių, dėl kurių kailiukai neturėtų būti priteisti jam taip pat nenurodė.

348. Nurodytų motyvų pagrindu, 700 vnt. šinšilų kailiukų, kurių vertė 17 500,00 Eur, įtrauktini į dalintino turto balansą ir priteistini ieškovui.

349. Ieškovas nesutikdamas, jog į dalintino turto balansą būtų įtraukta skalbimo mašina, drabužių džiovyklė, orkaitė ir indaplovė nurodė, kad šie daiktai priklausė jo tėvui, juos pasiėmė iš tėvo dovanotame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusio ūkinio pastato, kuriame buvo sudėti įvairūs daiktai, todėl sprendžia, kad šie daiktai yra jam dovanoti ir yra asmeninė nuosavybė (2023 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovė teigė, jog šiuos daiktus pirko su ieškovu kartu 2019 m., todėl jie turi būti padalinti. Liudytojas A. D. teismo posėdyje parodė, kad atidavė šalims skalbimo mašiną ir džiovyklę dar tuo metu, kai jie gyveno bute, kiek žino, šiuos daiktus jie pardavė kartu su butu, daugiau jokių daiktų šalims nedavė (2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Trečiasis asmuo B. D. parodė, kad pirmiausia šalys įsigijo lovą, minkštą dalį, visą techninę įrangą, skalbimo mašiną, džiovyklę (2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad šalių gyvenamosiose patalpose 2022 m. sausio 5 d. buvo skalbimo mašina, ant jos uždėta džiovyklė, virtuvėje įmontuota indaplovė bei orkaitė (DOK-22722 priedas 2). Nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo argumentus, kad daiktai buvo jam vienam padovanoti. Nors atsakovė į bylą nepateikė šių daiktų įsigijimo dokumentų, tačiau tai nepaneigia fakto, jog tie daiktai buvo įgyti santuokos metu ir yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo tėvas nurodė, jog skalbimo mašiną bei džiovyklę į butą atidavė abejoms šalims, kaip šeimai, kas net ir tokiu atveju, būtų pagrindas šiuos daiktus pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju ieškovas nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, todėl šie daiktai įtrauktini į dalintino turto balansą.

350. Ieškovas drabužių džiovyklės vertės nenurodė, atsakovė ją įvertino 60,00 Eur pagal skelbimus internete, įvertinus nusidėvėjimą. Ieškovui neginčijant šios vertės, nepateikiant įrodymų apie kitokią vertę, teismas drabužių džiovyklės vertę nustato 60,00 Eur. Kitų daiktų vertes šalys nurodė pagal skelbimus internetuose, jokių įrodymų, patvirtinančių šių daiktų įgijimo kainas, neteikė, todėl teismas šių daiktų vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, kad skalbimo mašinos vertė yra 90,00 Eur, ((30,00 Eur + 150,00 Eur) /2), orkaitės – 82,50 Eur ((45,00 Eur + 120,00 Eur) /2) ir indaplovės - 82,50 Eur ((45,00 Eur + 120,00 Eur) /2). Atsakovė prašė šiuos daiktus priteisti ieškovui, ieškovas jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių šie daiktai neturėtų būti priteisti jam, nenurodė, orkaitė ir indaplovė yra įmontuotos į padarytos virtuvės spinteles, todėl 60,00 Eur vertės drabužių džiovyklė, 90,00 Eur vertės skalbimo mašina, 82,50 Eur vertės orkaitė ir 82,50 Eur vertės indaplovė priteistina ieškovui.

351. Ieškovas nurodo, kad 4 papildomų kėdžių nėra, yra tik trys sulankstomos kėdės, pirktos parduotuvėje „Ikea“, kurios priskirtos prie lauko baldų. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad parduotuvėje „Ikea“ pirko 4 papildomas kėdes, sutinka, kad liko trys, jų nenufotografavo, nes buvo uždėtos ant spintos. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-308/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-308/2007">3K-3-308/2007</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDEvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-301/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-301/2007">3K-3-301/2007</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDcvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-207/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-207/2009">3K-3-207/2009</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-269/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-269/2012">3K-3-269/2012</a> ir kt.). Šiuo atveju atsakovė jokių įrodymų apie 2021 m. gruodžio 10 d. buvusias papildomas kėdes nepateikė, ieškovas teigia, kad atsakovė nurodo tas pačias 3 sulankstomas kėdes, kurios sudaro lauko baldus, ko atsakovė nepaneigė. Nors antstolės turto apraše nurodytos 3 papildomos kėdės, tačiau prie lauko baldų pažymėtos 2 kėdės (DOK-26113), kas visiškai neatitinka šalių paaiškinimų dėl turimų kėdžių. Iš šio turto aprašo neaišku, ar tai nėra nurodytos tos pačios kėdės, todėl vien juo remtis sprendžiant dėl papildomų kėdžių buvimo fakto nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, nesant neginčijamų ir pagrįstų įrodymų, jog šalys 2021 m. gruodžio 10 d. turėjo dar ir kitas 4 papildomas kėdes, nepaneigus ieškovo argumentų, kad buvo tik 3 sulankstomos kėdės, kurio priskirtos prie padalintų lauko baldų, šios atsakovės nurodytos kėdės į dalintino turto balansą netrauktinos ir tarp šalių nedalintinos.

352. Ieškovas nesutikdamas, jog į dalintino turto balansą būtų įtraukas tvenkinio aeratorius nurodo, jog tvenkinio aeroatoriaus nepirko, namuose buvo pasidėjęs kolegos duotą dėžutę kaip pavyzdį, nes norėjo tokį patį įsigyti, šioje dėžutėje galimai buvo susidėjęs varžtelius (2023 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovė nurodė, kad fotografuojant dėžutę, tvenkinio aeratorius turėjo būti jos viduje, jį pirko 2021 m. spalio mėn., kad tvenkinyje neuždustų žuvys (2023 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas), tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog toks daiktas buvo pirktas, nepateikė. Trečiasis asmuo A. D. parodė, kad vienais metais tvenkinyje užduso žuvys, todėl ieškovas pirko tvenkinio aeroatorių, jo paties nematė, matė tik vamzdį nuvestą į tvenkinį oro pumpavimui (2023 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas), liudytojas A. D. nurodė, kad šalys turėjo ne vieną aeratorių, vienas buvo įrengtas valymui, kitas – kad žuvys nedustų, kiti teisme apklausti tretieji asmenys bei liudytojai fakto, kad šalys 2021 m gruodžio 10 d. turėjo tvenkinio aeratorių, nepatvirtino. Atsakovės pateiktoje nuotraukoje yra tik tvenkinio aeratoriaus dėžė, jos vidus nesimato (DOK-22722 priedas 2). Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovės ir trečiojo asmens bei liudytojų A. D. parodymai dėl aeratoriaus buvimo vietos skiriasi, atsakovė nepateikė neginčijamų ir pagrįstų įrodymų, jog šalys 2021 m. gruodžio 10 d. turėjo tvenkinio aeratorių ir jis tuo metu realiai egzistavo, tvenkinio aeratorius į dalintino turto balansą netrauktinas ir tarp šalių nedalintinas.

353. Atsakovė prašo padalinti įžuvintą tvenkinį ir jį vertina 2 300,00 Eur. Ieškovas nurodo, kad vandens telkinys gavosi užtvenkus griovį ir supylus nuo kiemo nukastą nereikalingą gruntą, jo gylis 1,5-2 m., įrengimo išlaidų nepatirta, padėjo draugas su nuosava technika, todėl jis neturi būti dalinamas. Pirmiausia pažymėtina, kad tvenkinys yra įrengtas (iškastas) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), jis nėra kilnojamasis daiktas ir gali būti dalinamas tik kartu su žeme, todėl atsakovės reikalavimas įžuvintą tvenkinį, esantį ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, įtraukti į dalintino turto balansą kaip kilnojamąjį daiktą yra nepagrįstas.

354. Iš šalių bei trečiųjų asmenų A. D. ir B. D. paaiškinimų, liudytojų A. U., E. B., V. D., A. D., J. D., R. D., K. D. parodymų matyti, kad šalys gyvendamos santuokoje panaudodamos techniką iškasė ieškovui priklausančiame žemės sklype tvenkinį, jame suleido žuvų. Tokiu atveju, iškasus tvenkinį ir jį įžuvinus bendromis ar asmeninėmis sutuoktinių lėšomis, darbu ir tokiu būdu pagerinus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, sutuoktinė gali reikalauti arba žemės sklypą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalinti, arba priteisti iš ieškovo kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagerinimą (CK 3.90 straipsnis), bet ne reikšti reikalavimą padalinti turtą CK 3.59, 3.118 straipsnių pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovė prašydama padalinti įžuvintą tvenkinį pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, netinkamai suformulavo priešieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jog iškasus tvenkinį ir jį įžuvinus buvo pagerintas ieškovui priklausantis turtas neįrodinėjo, todėl atsakovės reikalavimas padalinti įžuvintą tvenkinį atmestinas.

Dėl gyvūnų vertės nustatymo ir padalijimo

355. Šalys nurodo, kad dalintinus gyvūnus sudaro šinšilos ir šuo, atsakovė taip pat prašo padalinti avis.

356. Ieškovas galutiniame ieškinyje prašo padalinti šinšilas (216 patelių, 36 patinus, jauniklius neatjunkytus nuo patelių) pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 21-5, vertė 1 500,00 Eur, 156 vnt. šinšilų pagal 2020 m. žodinį susitarimą su V. R., vertė 468,00 Eur, 724 vnt. šinšilų užaugintų ūkyje 12 308,00 Eur vertės, 3 480,00 Eur 120 vnt. buvusių šinšilų vertę pagal pateiktas sąskaitas VIR 147 ir VIR 148. Atsakovė nuo pat pirmo priešieškinio pateikimo prašo padalinti 450 vnt. šinšilų 9 000,00 Eur vertės bei 750,00 Eur šinšilų prieauglį 11 250,00 Eur vertės.

357. Ieškovas vienu iš reikalavimų prašo priteisti jam 3 480,00 Eur 120 vnt. buvusių šinšilų vertę pagal pateiktas sąskaitas VIR 147 ir VIR 148. Šiuo atveju šalys pareiškė reikalavimus dėl šinšilų padalijimo, taigi santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmes šalių turtinėms teisėms ir pareigoms taikant nuo 2021 m. gruodžio 10 d., spręsdamas šiuos šalių reikalavimus teismas nustatinės, kiek 2021 m. gruodžio 10 d. ūkyje buvo šinšilų ir spręs klausimą dėl jų padalijimo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 3 480,00 Eur už 2017 m. pagal sąskaitas VIR 147 ir VIR 148 įgytas šinšilas atmestinas kaip nepagrįstas.

358. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir E. V. 2021 m. liepos 10 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-5, pagal kurią ieškovas iš E. V. nupirko 216 patelių šinšilų su jaunikliais, 36 patinų šinšilų už 1 500,00 Eur, sutardami, jog pinigus už šinšilas ieškovas sumokės iki 2024 m. balandžio 30 d. Šio įsipareigojimo įvykdymui ieškovas 2021 m. liepos 10 d. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti E. V. 1 500,00 Eur iki 2024 m. balandžio 30 d. Tiek trečiuoju asmeniu apklaustas E. V., tiek ieškovas patvirtino, kad iki šalims pradedant gyventi skyrium (2021 m. gruodžio 10 d.) ieškovas pagal minėtas pirkimo - pardavimo sutartis su E. V. nebuvo atsiskaitęs ir už nupirktas prekes (šinšilas) nebuvo sumokėjęs. Iš į bylą pateikto patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad ieškovas 2025 m. kovo 10 d. sumokėjo E. V. 1 500,00 Eur pagal 2021 m. liepos 10 d. vekselį mokėtiną 2024 m. balandžio 30 d., t. y. sumokėjo už 216 patelių šinšilų su jaunikliais ir 36 patinų šinšilas, pirktus pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-5. Sprendimo 77 punktu nustatyta, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmės šalių turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2021 m. gruodžio 10 d. Nagrinėjamu atveju ieškovas už šinšilas pagal pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 21-5 atsiskaitė 2025 m. kovo 10 d., šalims jau nevedant bendro ūkio, iš asmeninių lėšų, atsakovei apie nupirktas šinšilas nebuvo žinoma, todėl laikytina, kad 216 patelių su jaunikliais ir 36 patinų šinšilų, įgyti pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-5, yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl į turto balansą netrauktini ir tarp šalių nedalintini (CK 3.127 straipsnio 2 dalis).

359. Ieškovas prašo padalinti 724 vnt. šinšilas užaugintas ūkyje (šinšilų prieauglį), taip pat pagal 2020 m. žodinę pirkimo - pardavimo sutartį su V. R. ir E. R. įgytas 194 šinšilas, už kurias dalį yra sumokėjus atsakovė, kita dalis šiuo sprendimu yra priteista iš ieškovo, atsakovė – 450 vnt. šinšilų ir 750 vnt. šinšilų prieauglį. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad atsakovės išėjimo dienai suaugusių šinšilų buvo apie 400 vnt., su antstole suskaičiavo 420 vnt., nes kai ieškovė išėjo kelias šeimas pridėjo, šinšilų prieauglio buvo taip pat 400 vnt. Atsakovė teigia, kad darydama šinšilų nuotraukas 2022 m. sausio 5 d. skaičiavo šinšilas ir jų prieauglį, tai atitinka registraciją, todėl nesutinka su ieškovo nurodytu kiekiu.

360. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. materialinių vertybių likučių matyti, kad 2021 m. gruodžio 31 d. šalių ūkyje buvo iš viso registruota 437 vnt. šinšilų ir 815 vnt. prieauglio, susidariusio nuo 2018 m. iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš viso 1252 vnt. (DOK-9849 priedas 4). Ūkinių gyvūnų registro informacinės sistemos duomenimis 2021 m. liepos 7 d. ūkyje buvo 1266 vnt. šinšilų, 2022 m. sausio 1 d. – 1252 vnt. šinšilų (DOK-24695 priedas). Liudytojas D. P. parodė, kad ūkyje žvėreliai buvo deklaruojami metų viduryje bei pabaigoje, tačiau metų viduryje skaičius gali būti neteisingas, teisingi duomenys yra metų pabaigoje, jo naudojamoje buhalterinės apskaitos programoje užfiksuota, jog ūkyje 2021 m. gruodžio 31 d. šinšilų likutis buvo 1252 vnt. (2024 m. liepos 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

361. Iš 2022 m. kovo 31 d. materialinių vertybių likučių matyti, kad 2022 m. kovo 22 d. ūkyje registruota 176 vnt. šinšilų bei 676 vnt. prieauglis, susidaręs 2021 m., iš viso 852 vnt. (ieškinio CBP-1957 priedas). Antstolės 2022 m. liepos 7 d. turto apraše aprašyta 420 vnt. šinšilų ir 404 vnt. šinšilų prieauglis, iš viso 824 vnt. (DOK-26113). Iš ieškovo sudaryto 2020-2023 metų gyvūnų prieauglio ir parduotų vnt. pagal sąskaitas faktūras sąvado matyti, kad 2020 m. buvo 924 prieauglis, parduota – 194 vnt., 2021 m. buvo 894 prieauglis, parduota – 721 vnt., 2022 m. buvo 727 prieauglis, parduota 1136 vnt., 2023 m. buvo 455 prieauglis, parduota 944 vnt. (DOK-796 priedas 2). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. balandžio 6 d. išvadose nurodyta, kad ūkyje auginamos šinšilos, 2022 m. vasario 1 d. deklaruota 1252 vnt. šinšilų, pagal pateiktą „Gyvūnų judėjimo ūkyje registravimo žurnalą“ nustatyta, kad 2021 m. sausio mėn. nugaišo 2 šinšilos, 2021 m. liepos mėn. nugaišo 11 šinšilų, 2022 m. šinšilų gaišimų neregistruota (DOK-32110 priedas).

362. Taigi, kaip matyti iš nurodytų duomenų, po atsakovės išėjimo, tiek šinšilos, tiek jų prieauglis buvo parduodami, todėl antstolės turto apraše nurodytas šinšilų bei šinšilų prieauglio kiekis, kuriuo remiasi ieškovas, neatitinka faktinės situacijos buvusios 2021 m. gruodžio 10 d. Tuo pagrindu teismas nustatydamas dalintinų šinšilų bei jų prieauglio kiekį šiuo aprašu nesiremia.

363. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 31 d. ūkyje buvo 437 vnt. šinšilų ir 815 vnt. šinšilų prieauglio. Nesant jokių duomenų, kad 2021 m. gruodžio 10 d. buvo kitoks šinšilų kiekis, nei deklaruota šių metų pabaigoje, teismas laiko, jog ir 2021 m. gruodžio 10 d. šinšilų kiekis buvo toks, koks deklaruotas metų pabaigoje. Ieškovas prašo padalinti 252 vnt. šinšilų, pirktų 2021 m. iš E. V., bei 156 vnt. šinšilų, pirktų 2020 m. iš V. R., kas leidžia pagrįstai spręsti, jog į 2021 m. gruodžio 31 d. deklaruotų šinšilų kiekį įėjo ir šios ieškovo prašomos padalinti šinšilos. Atsižvelgiant į tai, kad teismas šiuo sprendimu 252 vnt. šinšilų, pirktų 2021 m. iš E. V., pripažino asmenine ieškovo nuosavybe ir į dalintino turto balansą netraukė, teismas iš 437 vnt. deklaruotų šinšilų minusuoja šį kiekį ir į dalintino turto balansą įtraukia 185 vnt. (437 vnt. – 252 vnt.) šinšilų. Be to, teisme trečiuoju asmeniu apklaustas E. V. nurodė, kad ieškovas kartu su 216 vnt. šinšilų patelių pasiėmė ir 48 vnt. šinšilų jauniklių (2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas), kuriuos išminusavus iš 2021 m. gruodžio 31 d. deklaruoto prieauglio kiekio, šinšilų prieauglio liktų 767 vnt. Atsakovė prašo padalinti 750 vnt. šinšilų prieauglio, t. y. mažiau nei minėto likusio šinšilų prieauglio, tuo tarpu ieškovas teigdamas, kad 2021 m. gruodžio 10 d. buvo tik 724 vnt. užaugintų šinšilų, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas į dalintino turto balansą įtraukia 750 vnt. šinšilų prieauglio.

364. Atsakovė vieną šinšilą vertina 20,00 Eur, vieną šinšilos prieauglį (jauniklį) 15,00 Eur pagal buvusias rinkos kainas, ieškovas nurodė, kad pagal ministro nutarimą šinšilos vertė yra 1,00 Eur, galutiniame ieškinyje, prašydamas padalinti turtą, atskirai šinšilų vertės nenurodė, šinšilų prieauglį įvertino 17,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nuo 2027 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje bus draudžiama laikyti ir (ar) veisti gyvūnus kailių gavybos ar pardavimo tikslu. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ūkio subjektams, iki 2022 m. sausio 1 d. pradėtą vykdyti komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukusiems iki 2026 m. gruodžio 31 d., Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija nuo 2024 m. balandžio 1 d. skiria, apskaičiuoja ir moka kompensacijas už šios komercinės veiklos nutraukimą. Kompensacijos už komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailius, nutraukimą dydis nustatomas pagal ūkio subjekto Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, skaičiuojant vidutinį metinį kailinių žvėrelių, ūkio subjekto laikytų metais, einančiais prieš šio įstatymo oficialaus paskelbimo metus, skaičių, už vieną kailinį žvėrelį išmokant: 3,00 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki 2025 m. sausio 1 d., 2,00 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki 2026 m. sausio 1 d., ir 1,00 Eur dydžio kompensaciją, jeigu ši komercinė veikla nutraukiama iki 2026 m. gruodžio 31 d. Taigi, pagal šio įstatymo projektą ūkio subjektams nutraukusiems pradėtą vykdyti komercinę veiklą yra numatyta atitinkamo dydžio kompensacija už vieną kailinį žvėrelį. Iš ieškovo pateikto pranešimo apie ūkinių gyvūnų bandas bei prašymo atnaujinti žemės ūkio valdos duomenis Lietuvos Respublikos ūkio ir kaimo verslo registre matyti, kad 2025 sausio 1 d. ūkyje šinšilų nebuvo, ieškovas 2025 m. gruodžio 15 d. pareiškė prašymą pakeisti ūkio veiklą iš švelniakailių žvėrelių auginimo į naminių paukščių auginimą (DOK-7906 priedas 4), kas patvirtina, jog ieškovas pakeitė ūkio veiklą, nebeturi šinšilų, tačiau į bylą jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis utilizavo šinšilas ir dėl to negavo jokio pelno, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti, jog šinšilos reali kaina buvo kompensacijos nurodyto dydžio.

365. Byloje nustatyta, kad šinšilų (šinšilų kailiukų) kaina yra svyruojanti, ji priklauso nuo pirkimo - pardavimo sandorį sudarančių šalių susitarimo ir rinkoje 2021 m. buvo apie 21,00 Eur. Atsakovė pateikė skelbimus, iš kurių matyti, kad 2024 m. šinšilos buvo parduodamos už 40,00 Eur bei 50,00 Eur (DOK-2517 priedas). Ieškovas jokių duomenų, kokiu būdu pas jį ūkyje neliko šinšilų, jų realios vertės nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyta 20,00 Eur vertė už šinšilą yra pagrįsta, o vieno prieauglio vertę nustato išvesdamas vidurkį iš šalių nurodytų verčių ir nustato, jog 185 vnt. šinšilų vertė yra 3 700,00 Eur (185 vnt. x 20,00 Eur), o 750 vnt. šinšilų prieauglio 12 000,00 Eur (750 vnt. x 16,00 Eur (15,00 Eur + 17,00 Eur) / 2)). Nesant tarp šalių ginčo dėl šinšilų ir jų prieauglio padalijimo būdo, 3 700,00 Eur vertės 185 vnt. šinšilų ir 12 000,00 Eur vertės 750 vnt. šinšilų prieauglio priteistina ieškovui.

366. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys 2015 m. įgijo labradoro retriverio veislės šunį Baubą, kuris registruotas ieškovo vardu (ieškinio CBP-1957 priedas). Ieškovas šunį vertina 100,00 Eur, atsakovė – 1 000,00 Eur, šalys teismo posėdyje patvirtino, kad šuo pirktas už 900,00 Eur. Į bylą ieškovas yra pateikęs susirašinėjimą su retriverių veislynu, iš kurio matyti, kad mažo šuniuko kaina yra 1 300,00 Eur (DOK-24695 priedas 10). Šalys jokių įrodymų, patvirtinančių realią šuns kainą, nepateikė, šalių paaiškinimais šuo yra dresiruotas, sveikas, tačiau teismas įvertinęs, kad šuo jau yra suaugęs, jam yra virš 10 metų, o pagal viešai prieinamą informaciją tokios veislės šuns ilgaamžiškumas yra 10-13 metų, sprendžia, kad ieškovo nurodyta šuns vertė labiau atitinka realią tokio amžiaus šuns vertę, todėl nustato, kad šuns vertė yra 100,00 Eur.

367. Ieškovas šunį prašo priteisti jam, nurodo, kad šunį yra išdresiravęs, parengęs medžioklei, šuo jo klauso. Atsakovė prašo šunį priteisti jai, vienu iš pagrindinių argumentų nurodydama, kad šuo yra reikalingas vaikui. Iš bylos medžiagos, trečiųjų asmenų A. D., B. D. parodymų matyti, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, tarp šalių kilo nesutarimai dėl šuns, 2023 m. gegužės 22 d. atsakovė pasiėmė iš ieškovo gyvenamosios vietos šunį (DOK-5385 priedai 5, 6), 2023 m. gegužės 26 d. ieškovas išlaužęs segmentinę tvorą iš atsakovės tėvų kiemo išsivedė šunį (DOK-12911 priedai), nuo tada šuo yra pas ieškovą. Teismo vertinimu, šalių vaikas per tris metus yra apsipratęs, kad šuo yra pas tėvą (ieškovą), vaikas visuomet gali jį aplankyti, be to, būdamas pas tėvą būna kartu ir su šuniu, ieškovas šunį dresiravo, ruošė jį medžioklei, kartu vyko medžioti, todėl keisti šiuo metu nusistovėjusios situacijos nėra jokio pagrindo ir 100,00 Eur vertės šuo priteistinas ieškovui.

368. Atsakovė prašė padalinti 6 avis, ieškovas su tuo nesutiko, nurodydamas, kad avys jau yra padalintos. Iš šalių paaiškinimų, atsakovės pateiktų nuotraukų (DOK-22722 priedas 2), ieškovo pateiktų SMS žinučių (DOK-46939 priedai), antstolės 2022 m. liepos 7 d. turto aprašo (DOK-26113), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo (DOK-34831 priedas), matyti, kad šalys turėjo 6 avis, iš kurių tris ieškovas 2022 m. lapkričio 7 d. nuvežė į atsakovės tėvų kiemą, kur tuo metu atsakovė gyveno, ir paliko. Atsakovės tėvas A. D. šias tris avis atidavė kitam ūkininkui (DOK-47611 priedai). Tuo pagrindu pripažintina, kad šalys avis yra pasidalinusios po lygiai, kiekviena iš šalių turėjo galimybę turimomis padalintomis avimis laisvai disponuoti, todėl avys į dalintino turto balansą netrauktinos ir tarp šalių nedalintinos. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas avis į atsakovės tėvų sodybą atvežė savavališkai nepaneigia fakto, jog avys tarp šalių yra padalintos ir nesudaro pagrindo jas dalinti pakartotinai.

369. Iš viso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise kilnojamųjų daiktų ir gyvūnų priklauso už 52 374,58 Eur, ieškovui priteistina kilnojamojo turto už 51 816,58 Eur, atsakovei – už 558,00 Eur, t. y. 26 466,29 Eur daugiau (52 374,58 Eur – (51 816,58 Eur / 2)). Tuo pagrindu iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 26 466,29 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

Dėl sąskaitoje esančių piniginių lėšų padalijimo

370. Ieškovas prašo padalinti šalių sąskaitose 2021 m. gruodžio 10 d. buvusias pinigines lėšas ir priteisti jam 479,37 Eur turėtą didesnę sumą asmeninėse sąskaitose. Atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti ieškovui 2 065,00 Eur pinigines lėšas, esančias ieškovo sąskaitoje, tačiau baigiamosiose kalbose atsakovės atstovė, nurodžiusi, kad šalys duomenis apie piniginių lėšų likučius pateikė pavėluotai, atsakovė priešieškinio reikalavimų netikslino, prašo teismo į dalintino turto balansą įtraukti abiejų šalių sąskaitose buvusias pinigines lėšas ir jas padalinti, priteisiant iš ieškovo atsakovei 2 399,46 Eur kompensaciją, iš atsakovės ieškovui 623,92 Eur kompensaciją.

371. Šiuo sprendimu nustatyta, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimas šalims turtinėms teisėms sukelia nuo 2021 m. gruodžio 10 d. CK 3.88 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstama bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol nėra nurodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

372. Tuo pagrindu darytina išvada, kad sutuoktinio gautos lėšos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant kokia dalimi kiekvienas iš sutuoktinių prisideda prie šių pajamų gavimo. Nors ieškovas nurodo, kad Ūkio sąskaitoje buvęs piniginių lėšų likutis neturi būti dalinimas, kadangi tai buvo apyvartinės lėšos, o ne jo asmeninės, tačiau pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė, kuri taip pat dalinama tarp sutuoktinių. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Byloje CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto (piniginių lėšų, esančių sąskaitoje) lygių dalių principo, nenustatyta.

373. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad ieškovo vardu atidarytose sąskaitose 2021 m. gruodžio 10 d. pinigų likutis buvo: Ūkio sąskaitoje 1 693,56 Eur (DOK-17842 priedas), asmeninėje sąskaitoje – 2 242,06 Eur (DOK-21108 priedas), iš viso 3 935,62 Eur. Tuo pagrindu, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo atsakovei priteistina 1 967,81 Eur (3 935,62 Eur / 2) kompensacija.

374. Atsakovės asmeninėse sąskaitose 2021 m. gruodžio 10 d. pinigų likutis buvo: banke „Citadele“ 1 283,27 Eur, banke „Swedbank“, AB – 2,95 Eur (DOK-17840 priedai), iš viso 1 286,22 Eur. iš Tuo pagrindu, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovui priteistina 643,11 Eur (1 286,22 Eur / 2) kompensacija.

V. Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto sumažėjimą

375. Iš šalių paaiškinimų, trečiųjų asmenų A. D., B. D., liudytojų K. D., E. B., A. U., V. D., A. D. parodymų, į bylą pateiktų nuotraukų (DOK-19868 ir DOK-27369 priedai), nustatyta, kad 2018-2019 m. ieškovo asmeninės nuosavybės priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojant techniką, pradėta rengti motokroso trasa, kuri kiekvienais metais tvarkoma ar naujai formuojama.

376. Atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo 1 000,00 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto sumažėjimą, argumentuodama tuo, kad ieškovas savo žemės sklype motokroso trasą įrengė iš bendrų lėšų, todėl privalo kompensuoti bendro turto sumažėjimą. Ieškovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutinka teigdamas, kad trasa buvo įrengta jo asmeniniame žemės sklype, iš draugų suneštų lėšų, jų pagalba bei jo darbu, bendros šeimos lėšos nebuvo naudojamos.

377. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

378. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-113/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-113/2011">3K-3-113/2011</a>), t. y. atsakovė teigdama, kad ieškovas be jos sutikimo panaudojo dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto (lėšų) ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog turtas ieškovo panaudotas be jo sutikimo ir tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-781/2025, 18 punktas).

379. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškovu tikėjosi ateityje daryti verslą įrengiant motokroso trasą, sukūrė internetinį tinklalapį „Dzukijos kalvos # Motokroso trasa“, kur skelbdavo, kada vyks varžybos ir treniruotės (2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas), jog šalys bendrai nusprendė daryti motokroso trasą patvirtino ir tretieji asmenys A. D., B. D., liudytoja A. U. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovei apie rengiamą motokroso trasą buvo žinoma ir ji su jos rengimu sutiko. Be to, atsakovė reikalaudama bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo neįrodė, kad motokroso trasa buvo įrengta panaudojus šeimos lėšas (CPK 178 straipsnis).

380. Ieškovas nurodė, kad motokroso trasa buvo rengiama iš draugų suneštų lėšų, jų pagalba bei jo darbu ir kiekvienais metais yra prižiūrima, tvarkoma iš trasą naudojančių asmenų prie trasos esančioje dėžutėje paliktų, sumokėtų lėšų. Tretieji asmenys A. D. (2023 m. gruodžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas) ir B. D. (2023 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas), liudytoja A. U. (2024 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas) nurodė, kad matė rengiamą trasą, už kokius pinigus tiksliai nežino, bet mano, kad jai įrengti buvo naudojami šeimos pinigai, kadangi šeima gyveno kartu.

381. Liudytoja K. D. nurodė, kad jai nežinoma už kokius finansus trasa buvo padaryta (2024 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas V. D. parodė, kad trasą įrengė ieškovas, jis įrengiant trasą daug dirbo (2024 m. liepos 31 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas A. D. parodė, kad motokroso trasą įrenginėjo ieškovas, gal kažkas atvažiuodavo pažiūrėti, gal vieną kastuvą permesdavo (2024 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytoja E. B. parodė, kad ieškovas trasą pasidarė pats, gal samdėsi įrangą, kad suformuotų kalniukus, sunkiai jam sekėsi, bet pasidarė (2024 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas S. M. parodė, kad nuo 2018 m. ar 2019 m. ieškovui perveda po 200,00 Eur už trasos priežiūrą, kadangi ja važinėja jo vaikas (2024 m. liepos 22 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas G. J. parodė, kad ieškovui nurodžius, jog jis turi žemės, su R. N. ir kitais asmenimis, kurie norėjo naudotis trasa, sutarė sudėti pinigus trasai įrengti, pinigai buvo renkami už kurą, techniką, trasa įrengta 2018 m., o vėliau kas metus laiko duoda ieškovui po 100,00 Eur trasai tvarkyti (2024 m. liepos 22 d. teismo posėdžio garso įrašas). Liudytojas R. N. parodė, kad yra motokroso trasų įrengimo pradininkas, todėl 2018 m. ieškovas kreipėsi į jį, klausdamas, ar ant jo žemės galima padaryti motokroso trasą, apžiūrėjo žemę, matė, kad galima joje daryti treniruočių trasą ir sutiko padėti ieškovui ją padaryti. Trasą įrengė jo bei kitų sportininkų, kurie naudojasi trasa, lėšomis, duodavo po 200,00 Eur ir po 500,00 Eur, iš viso yra davęs 1 000,00 Eur, ieškovas prisidėjo tik duodamas žemės sklypą ir savo darbu. Duodami pinigai buvo skirti technikai, kurui, pats yra važiavęs kasti, rinkti akmenis, sumokėjo mokestį už žemę. Šiuo metu už trasą sumoka įmesdamas į dėžutę po 20,00 Eur už kiekvieną treniruotę (2024 m. liepos 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

382. Aptarti liudytojų parodymai, atsakovei nepateikus jokių duomenų patvirtinančių, jog motokroso trasa buvo įrengta naudojant šeimos lėšas, leidžia pagrįstai spręsti, jog motokroso trasai įrengti nebuvo naudojamas bendras sutuoktinių turtas – piniginės lėšos.

383. Nurodytų motyvų pagrindu, tai, kad motokroso trasa buvo rengiama su atsakovės sutikimu, nenaudojant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto (lėšų), atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 1 000,00 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto sumažėjimą atmestinas kaip nepagrįstas.

VI. Dėl kompensacijos dydžio

384. Teismo nustatyta, kad kompensacijos suma ieškovui sudaro: 2 050,00 Eur kompensacija už automobilį „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (sprendimo 269 punktas), 100,00 Eur kompensacija už parduotą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (sprendimo 275 punktas), 643,11 Eur kompensacija už atsakovės sąskaitose buvusias pinigines lėšas (sprendimo 374 punktas), iš viso 2 793,11 Eur kompensacija.

385. Atsakovei kompensacijos suma sudaro: 17 566,50 Eur kompensacija už nekilnojamąjį turtą (sprendimo 248 punktas), 26 466,29 Eur kompensacija už kilnojamuosius daiktus ir gyvūnus (sprendimo 369 punktas), 1 967,81 Eur kompensacija už ieškovo sąskaitose buvusias pinigines lėšas (sprendimo 373 punktas), iš viso 46 000,60 Eur kompensacija.

386. Atlikus priteistinų kompensacijų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteisina 43 207,49 Eur (46 000,60 Eur – 2 793,11 Eur) kompensacija už ieškovui atitenkančią didesnę bendrosios nuosavybės turto dalį.

VII. Dėl įvykdytos prievolės E. V. pripažinimo solidaria ir įvykdytos dalies prievolės priteisimo

387. Ieškovas prašo pripažinti įsipareigojimą kreditoriui E. V. solidariais šalių įsipareigojimais bei priteisti iš atsakovės 5 275,00 Eur už ieškovo įvykdytą kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui E. V.. Atsakovė su tokiais ieškovo reikalavimais nesutinka, motyvuodama tuo, kad sandoriai buvo tariami, o prievolės nebuvo susijusios su jų ūkio turtu ar įsipareigojimais.

388. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir E. V. 2021 m. liepos 10 d. sudarė penkias pirkimo -pardavimo sutartis Nr. 21-1, Nr. 21-2, Nr.21-3, Nr. 21-4. Nr. 21-5 (toliau – Sutarys), pagal kurias ieškovas nupirko iš E. V. narvų rėmus, smėlio maudykles šinšiloms, narvus bei šinšilas, atidėdami už prekes sumokėjimo terminus bei įsipareigojimo įvykdymui pagal kiekvieną pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas 2021 m. liepos 10 d. pasirašė penkis neprotestuotinus paprastuosius vekselius, kuriais besąlygiškai įsipareigojo sumokėti E. V. 1 500,00 Eur iki 2023 m. gruodžio 31 d., 1 200,00 Eur iki 2024 m. sausio 31 d., 2 900,00 Eur iki 2024 m. vasario 29 d., 1 900,00 Eur iki 2024 m. kovo 31 d., 1 500,00 Eur iki 2024 m. balandžio 30 d. (DOK-4497). Atsakovė teigė, kad Sutartys yra fiktyvios, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), Sutartys nėra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas jomis nesiremti neturi pagrindo.

389. Ieškovas su E. V. 2024 m. kovo 8 d. sudarė įsiskolinimo mokėjimo sutartį, pagal kurią ieškovas pripažino ir patvirtino 6 300,00 Eur įsiskolinimą pagal Sutartį Nr. 21-3 ir tos pačios dienos 2 900,00 Eur vekselį, kurį įsipareigojo sumokėti iki 2025 m. vasario 28 d. imtinai, pagal Sutartį Nr. 21-4 ir tos pačios dienos 1 900,00 Eur vekselį, kurį įsipareigojo sumokėti iki 2025 m. kovo 31 d. imtinai, pagal Sutartį Nr. 21-3 ir tos pačios dienos 1 500,00 Eur vekselį, kurį įsipareigojo sumokėti iki 2025 m. balandžio 30 d. imtinai bei be šių sumų įsipareigojo sumokėti 1 550,00 Eur fiksuoto dydžio palūkanas iki 2025 m. birželio 30 d. imtinai ir palūkanų mokėjimo garantui ieškovas pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo sumokėti E. V. 1 500,00 Eur iki 2025 m. balandžio 30 d. (DOK-9849 priedas).

390. Taigi, ieškovas pasirašė Sutartis, kurios pagal savo pobūdį yra prievolės su atidedamuoju terminu. Pagal CK 6.33 straipsnio 2 dalį prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo tam tikros aplinkybės; šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti. Esant solidariajai prievolei bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis), tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams (CK 6.114 straipsnio 3 dalis).

391. Iš bylos medžiagos matyti, kad notaras 2025 m. vasario 28 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1408, kuriuo pareikalavo išieškoti iš ieškovo E. V. naudai 2 900,00 Eur (DOK-8341 priedas). Iš į bylą pateiktų patvirtinimų apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad ieškovas 2025 m. kovo 6 d. sumokėjo E. V. 2 924,76 Eur pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1408, t. y. sumokėjo 2 900,00 Eur už narvus, pirktus pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-3, 2025 m. kovo 8 d. sumokėjo 1 500,00 Eur pagal 2021 m. liepos 10 d. vekselį, mokėtiną 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. sumokėjo už narvų rėmus, pirktus pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-1, 2025 m. kovo 8 d. sumokėjo 1 200,00 Eur pagal 2021 m. liepos 10 d. vekselį, mokėtiną 2024 m. sausio 31 d., t. y. sumokėjo už maudykles šinšiloms, pirktus pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-2, 2025 m. kovo 10 d. sumokėjo 1 900,00 Eur pagal 2021 m. liepos 10 d. vekselį, mokėtiną 2024 m. kovo 31 d., t. y. sumokėjo už 25 narvus, pirktus pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-4, 2025 m. kovo 10 d. sumokėjo 1 550,00 Eur pagal 2021 m. liepos 10 d. vekselį, mokėtiną 2024 m. balandžio 30 d., t. y. sumokėjo už šinšilas, pirktas pagal 2021 m. liepos 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 21-5 (DOK-8341 priedas, DOK-9566 priedai, DOK-10194 priedai). Taip pat 2025 m. kovo 10 d. ieškovas sumokėjo 1 550,00 Eur pagal 2024 m. kovo 8 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartį ir jos pagrindu išduotą vekselį, t. y. sumokėjo 1 550,00 Eur palūkanas (DOK-9849 priedas). Iš viso ieškovas sumokėjo 10 574,76 Eur, iš kurių dalį – 5 275,00 Eur, prašo priteisti iš atsakovės, kaip sumokėtų vykdant solidarų kreditorinį įsipareigojimą.

392. Ieškovas paaiškino, kad su atsakove ūkio darbams palengvinti, pakeisti dalį per mažų narvų, svarstė investuoti į ūkį dar 9 000,00 Eur, E. V. turėjo jiems tinkančius narvus, todėl abu nusprendė juos pirkti, apie pasiūlymą atsakovę informavo žinute. Perkamą produkciją nuvyko apžiūrėti vienas, bet kartu su atsakove derino, kaip reikės perkelti šinšilų šeimas. Neturėjo iš karto pinigų sumokėti, todėl prekes pirko su atidėjimu bei išrašė vekselius. Atsakovei sudarytų Sutarčių nerodė, prekes pasiėmė keliais etapais, iš pradžių paėmė narvus, po to gyvūnus, dar vėliau likusius narvus. Pirmus narvų pakeitimus darė 2021 m. lapkričio – gruodžio mėn., maždaug atsakovei išeinant, o gyvūnus kilnojo gabaliukais (2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).

393. Atsakovė nurodė, kad apie šias Sutartis sužinojo tik tada, kai jas į bylą pateikė E. V., apie jas nieko nežinojo, su E. V. dėl šių daiktų nėra bendravusi, patvirtino, kad gavo iš ieškovo žinutę apie pateiktą pasiūlymą, tačiau apie daiktų pirkimą su ieškovu nesvarstė ir nesitarė, tuo metu neturėjo pinigų investuoti į tokią didelę sumą, be to, neturėjo kur dėti šinšilų, nes ūkis buvo užpildytas. Jokių prekių pagal Sutartis nematė, narvai iki kol išėjo keičiami nebuvo (2024 m. gegužės 6 d. teismo posėdžio garso įrašas).

394. Teisme trečiuoju asmeniu apklaustas buvęs kreditorius E. V. parodė, kad su atsakove dėl prekių pirkimo ir Sutarčių sudarymo nebendravo, viską derino tik su ieškovu, kuris sakė, jog dėl prekių pirkimo tarsis su šeima. Atsakovė jo fermoje nebuvo, vekseliai buvo išrašyti jo iniciatyva, prekes ieškovas ėmė per kelis kartus, 2021 m. liepos 10 d. paėmė dalį narvų, smėlio dėžes, 2021 m. rugsėjo 18 d. paėmė narvų rėmus, 2021 m. spalio 30 d. šinšilas ir likusius narvus, ar prekės buvo naudojamos ūkyje, nežino. Atsakovės 2022 m. sausio 5 d. darytose nuotraukose yra kai kurie panašūs narvai į jo parduotus, bet ar tai jo narvai, tiksliai pasakyti negali (2024 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas).

395. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a> bei nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-78/2012, 3K-3-365/2012, Nr. 3K-3-303-378/2019). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-221-611/2017, Nr. 3K-3-19-378/2019, Nr. 3K-3-303-378/2019). Abu sutuoktiniai atsako solidariai pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą.

396. Nagrinėjamu atveju ieškovo ir E. V. Sutartys sudarytos bei vekseliai išduoti nesant atsakovės parašo, atsakovė prekių nepriėmė, fermoje jų neapžiūrėjo, su buvusiu kreditoriumi dėl jų pirkimo nesitarė, duomenų, kad atsakovei buvo žinoma apie prekių įsigijimą, išduodamus vekselius, nėra, taip pat nėra duomenų apie atsakovės sutikimą ar duomenų, kad pirkimo - pardavimo sandorius, bei jų pagrindu išduotus vekselius atsakovė būtų patvirtinusi (CPK 178 straipsnis). Trečiasis asmuo E. V. tik nurodė, kad ieškovas turėjo pasitarti dėl prekių pirkimo su šeima, tačiau ar tarėsi jis nematė ir jam apie tai nėra žinoma. Ieškovas į bylą pateikė 2021 m. birželio 28 d. atsakovei persiųsta žinutę, kurioje pateiktas pasiūlymas bei prašymas įvertinti per kiek galėtų susimokėti, tačiau vien ši žinutė nepatvirtina realiai buvus tarp šalių susitarimo nupirkti šias prekes. Tiek buvęs kreditorius, tiek ieškovas nurodė, kad prekės buvo vežamos tik ieškovo, per kelis kartus, tuo metu šalių santykiai buvo įtempti, šalys gyveno atskirus gyvenimus, pirmus narvų pakeitimus ieškovas darė prieš atsakovei išeinant, gyvūnus kilnojo gabaliukais, dėl ko atsakovė nupirktų prekių galėjo ir nepamatyti, ar jų nepastebėti. Pažymėtina, kad net ir pats buvęs kreditorius, apžiūrėjęs į bylą pateiktas nuotraukas, negalėjo tiksliai nurodyti, ar ūkyje yra sudėtų jo parduotų narvų, kuomet ieškovas tvirtino, jog šie narvai jau buvo ūkyje.

397. Byloje nustatyta, kad prekės buvo pirktos ūkiui, tačiau, jog prekės tuo metu buvo būtinos šeimos poreikiams patenkinti, byloje nėra, prekių pirkimo metu NMA įsipareigojimai buvo įvykdyti (atsakovo pateikti duomenys apie kritusias šinšilas yra iki NMA įsipareigojimo įvykdymo), ieškovas atsakovės teiginių, kad tuo metu tokių prekių įsigyti šeimai nereikėjo, nepaneigė. Be to, bylos duomenimis šios prekės iš esmės buvo pradėtos naudoti šalių santykiams nutrūkus ir atsakovei išėjus iš namų. Teismas sprendimo 298, 336, 363 punktuose įvertinęs tai, kad atsakovei apie nupirktas prekes nebuvo žinoma, ji jų nenaudojo, ieškovas už prekes sumokėjo jau šalims gyvenant atskirai, savo asmeniniais pinigais, nusprendė pirktas prekes laikyti ieškovo asmenine nuosavybe ir į dalintino turto balansą netraukti, o šinšilas išminusuoti iš bendro šinšilų kiekio, deklaruoto 2021 m. gruodžio 31 d., jau po atsakovės išėjimo. Teismo vertinimu, ieškovas prieš pirkdamas prekes bei išduodamas vekselius turėjo ne tik nusiųsti atsakovei pasiūlymą, bet ir gauti jos sutikimą, o jo negavęs įsipareigojimus turi vykdyti asmeniškai.

398. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas dėl dalies prekių 2024 m. kovo 8 d., t. y. jau po 2021 m. gruodžio 10 d., sudarė įsiskolinimo mokėjimo sutartį, pagal kurią ne tik pripažino skolą, bet ir prisiėmė papildomus įsipareigojimus sumokėti sutartas palūkanas, kas rodo, kad pats ieškovas vertina, jog Sutarčių pagrindu vekseliais prisiimti įsipareigojimai yra jo asmeninė prievolė, o daiktai – asmeninis turtas, juolab, kad ir reikalavimai padalinti šiomis Sutartimis įgytus daiktus pareikšti tik 2025 m. kovo 13 d., praėjus beveik trims metams nuo pradinio ieškinio pateikimo ir bylos iškėlimo.

399. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas pripažinti įsipareigojimą kreditoriui E. V. solidariais šalių įsipareigojimais bei priteisti iš atsakovės 5 275,00 Eur už ieškovo įvykdytą kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui E. V. netenkintinas.

VIII. Dėl įvykdytos dalies prievolės V. R. priteisimo

400. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 126,00 Eur už jo įvykdytą kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui V. R. Byloje nustatyta, kad šalys įgijo iš E. ir V. R. 24 narvus už 720,00 Eur, ieškovas 2022 m. sausio 10 d. sumokėjo V. R. už narvus 213,40 Eur, kita likusi skolos dalis yra priteista E. R. ir V. R. šiuo sprendimu ir pripažinta ieškovo asmenine prievole.

401. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas už narvus dalį sumos sumokėjo iš asmeninių lėšų, šalims gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio, likusi priteistas skolos dalis pripažinta asmenine ieškovo prievole, laikė, kad iš trečiųjų asmenų E. ir V. R. įgyti narvai yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir į dalintino turto balansą netraukė bei tarp šalių nedalino (sprendimo 296 punktas). Tuo pagrindu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 126,00 Eur už jo įvykdytą kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui V. R. atmestinas.

IX. Dėl procesinių palūkanų priteisimo

402.Atsakovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos piniginės kompensacijos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiamas tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas. Bylose dėl santuokinio turto padalijimo vienas sutuoktinis nėra kito sutuoktinio skolininkas dėl kompensacijos už didesnę turto dalį priteisimo tol, kol neįsiteisėja teismo sprendimas dėl santuokinio turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos neegzistuoja vieno sutuoktinio piniginė prievolė, kurios jis geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kito sutuoktinio teises; vieno sutuoktinio piniginė prievolė kitam sukuriama tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl kompensacijos priteisimo. Atsižvelgiant į tai, bylose dėl santuokinio turto padalijimo priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už vienam sutuoktiniui iš kito sutuoktinio priteistą kompensaciją už didesnę natūra šiam sutuoktiniui tenkančią dalijamo turto dalį nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTEtNjg3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-191-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-191-687/2019">3K-3-191-687/2019</a>).

403.Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės prašymas priteisti iš ieškovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos piniginės kompensacijos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme, už jai tenkančią piniginę kompensaciją dėl didesnės natūra ieškovui tenkančios dalijamo turto dalies atmestinas kaip nepagrįstas.

X. Dėl bylinėjimosi išlaidų

404. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

405. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 826,00 Eur žyminis mokestis už ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimus (ieškinio CBP-1957 priedas, DOK-9849 priedas 5), 8 925,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, susijusios su šalių ginču (DOK-24240, DOK-49463 ir DOK-49411 priedai).

406. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 288,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinio reikalavimus (DOK-22722 priedas 1, DOK-23255), 9 450,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (DOK-24329, DOK-50338, DOK-2072 ir DOK-34878 priedai), 380,00 Eur išlaidos antstolei už teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo (DOK-34878 ir DOK-34878 priedai), 80,00 Eur už psichologės pateiktą pažymą (DOK-24329 priedai).

407. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pagrindo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos, išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo priteisimo, turto padalinimo būdo, prievolių pobūdžio. Bylos nagrinėjimo metu šalys sutarė dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo, išlaikymo jam priteisimo ir sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi patvirtino ir bylą dalyje dėl šių reikalavimų nutraukė, kitus šalių pareikštus reikalavimus teismas tenkino iš dalies, dalį jų atmetė, santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

408. Pažymėtina, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAtNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340-415/2016">3K-3-340-415/2016</a>).

409. Įvertinus nurodytas aplinkybes, aukščiau nurodytą formuojamą teismų praktiką, tai, kad nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) šalių reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, šios bylos nagrinėjimas teisme užtruko virš trejų metų, prie šios bylos trukmės iš esmės prisidėjo abiejų šalių procesinis elgesys (ne vieną kartą teikti reikalavimų patikslinimai, įvairūs procesiniai prašymai), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl jų ginčo yra panašios, teismas vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų taisyklės ir šalims vienai iš kitos bylinėjimosi išlaidų (įskaitant sumokėto žyminio mokesčio, už psichologės pateiktą pažymą bei antstolei už vykdymo veiksmų atlikimą (šios išlaidos paskirstomos antstolės Sprendimų vykdymo instrukcijos tvarka) nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

410. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. D. bylinėjimosi išlaidas sudaro 249,00 Eur žyminis mokestis už savarankiškus reikalavimus (DOK-47381, DOK-6579 ir DOK-8523 priedai) ir 1 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su trečiojo asmens pareikštais savarankiškais reikalavimais sudaro 301,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinį į trečiojo asmens A. D. savarankiškus reikalavimus (ieškinį) (DOK-50234 priedas) ir 700,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į trečiojo asmens A. D. savarankiškus reikalavimus (ieškinį) ir ieškovo priešieškinio trečiajam asmeniui parengimą, bei už atsiliepimą į trečiojo asmens A. D. patikslintus savarankiškus reikalavimus (patikslintą ieškinį) parengimą (DOK-49463 ir DOK-49411 priedai).

411. Byloje trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. D. savarankiški reikalavimai (ieškinys) tenkinti visiškai, ieškovo priešieškinis atmestas, todėl trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti ieškovas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta pagal pateiktus duomenis trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas sudaro 249,00 Eur žyminis mokestis ir 1 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

412. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, jos sudėtingumą, trečiojo asmens atstovės darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis bei susipažinęs su trečiojo asmens atstovės pateiktomis sąskaitomis už teisines paslaugas, sprendžia, jog sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 81 nurodytos išlaidos (200,00 Eur) yra nepagrįstos, kadangi pagal teismų formuojamą praktiką baigiamosios kalbos nelaikytinos procesiniu dokumentu, už kurio parengimą būtų atlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-35-701/2025 107 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTItOTEyLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-12-912/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-12-912/2025">e2-12-912/2025</a> 80.3 punktas). Kitos trečiojo asmens atstovės sąskaitose už teisines paslaugas nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijų 8.2., 8.16., 8.19. punktuose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Tuo pagrindu pripažintina, kad trečiojo asmens pagrįstas išlaidas sudaro 1 300,00 Eur (1 500,00 Eur – 200,00 Eur).

413. Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš ieškovo trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. D. naudai priteistinas 249,00 Eur žyminis mokestis ir 1 300,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 549,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

414. Trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, E. R. ir V. R. bylinėjimosi išlaidas sudaro 132,00 Eur žyminis mokestis už savarankiškus reikalavimus (DOK-50115 priedas), kurių dalį – 66,00 Eur yra apmokėjusi atsakovė (DOK-9260 priedai), todėl likusi neapmokėta žyminio mokesčio dalis yra 66,00 Eur, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su trečiųjų asmenų pareikštais savarankiškais reikalavimais sudaro 150,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimą į trečiųjų asmenų R. savarankiškus reikalavimus (ieškinį) parengimą (DOK-49463 priedai, DOK-49411 priedai). Trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, E. R. ir V. R. savarankiški reikalavimai (ieškinys) tenkinti visiškai, todėl iš ieškovo trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, E. R. ir V. R. naudai priteistina likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis – 66,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

415. Valstybė šioje byloje patyrė 49,30 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Patikslintą ieškinį bei patikslintą priešieškinį tenkinus iš dalies, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma valstybei priteistina iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 24,65 Eur iš kiekvieno (CPK 96 straipsnis).

XI. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

416. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 29 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovės K. D. reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo ieškovo T. D. vardu registruotus automobilius: „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kilnojamuosius daiktus, gyvūnus: 30 vnt. pakuočių smėlio šinšiloms, 35 vnt. pakuočių pašaro šinšiloms, 5 paletes briketų, 12 vnt. pakuočių šieno šinšiloms, 700 vnt. šinšilų kailiukų, du kondicionierius, 3 paletes akmens anglių, vandens šildytuvą, kieto kuro katilą, vandens siurblį, Osmoso filtrų sistemą, rekuperatorių ir rekuperacinę sistemą, 12 vnt. šinšilų narvelių su pilna komplektacija, šinšilas (450 vnt.), šinšilų prieauglį (750 vnt.), metalinį garažą, komodą, 2 spintas, lovą, čiužinį, lauko baldus (4 kėdes, staliuką, du gultus, vienas pakabinamas sūpynes/hamaką), stalą, 4 kėdes, 4 papildomas kėdes, sofą, šaldymo dėžę, seifą, 2 šautuvus (lygiavamzdį medžioklinį, graižtvinį), tvenkinio aeratorių, skalbimo mašiną, drabužių džiovyklę, šaldytuvą, orkaitę, indaplovę, virtuvinį komplektą, gartraukį, garažo pamatus, pirties komunikacijas (vandens, elektros ir šildymo), medieną pirties pastatui, stogo dangą pirties pastatui, tvoros tinklą, trinkeles, polistimerinį putplastį (20 vnt.), 30 vnt. pakuočių stiklo vatos, valtį su motoru, metalo skardos pjaustymo ir lankstymo stakles, darbo įrankius (elektrinius įrankius, baterijas, narvams gaminti skirti įrankius), trimerį, kercherį, įžuvintą tvenkinį, sodo augalus, tujas, šiltnamį su laistymo įranga, sodo įrankius, benzininį pjūklą, žoliapjovę, 6 vnt. avių.

417. Taip pat Alytaus apylinkės teismas 2022 m. liepos 29 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo priėmimo įpareigojo ieškovą T. D. netrukdyti atsakovei K. D. naudotis bendru turtu – automobiliu „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant atsakovei K. D. teisę įregistruoti automobilį valstybės įmonėje „Regitra“ K. D. arba T. D. vardu pasirinktinai.

418. Be to, Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo T. D. priešieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ir uždraudė trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, A. D. kreiptis į Lietuvos Respublikos notarus dėl vykdomųjų įrašų išdavimo pagal atsakovo T. D. A. D. 2016 m. gruodžio 4 d. išduotą paprastąjį vekselį 3 000,00 Eur sumai ir 2017 m. sausio 5 d. išduotą paprastąjį vekselį 3 000,00 Eur sumai.

419. Atsižvelgiant į tai, kad byloje išspręstas ginčas dėl šalių turto padalijimo bei atmesti ieškovo priešieškinio reikalavimai dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d., 2022 m. liepos 29 d. bei 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos (CPK 149 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus tenkinti visiškai.

Panaikinti santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), tarp T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apskaitytos (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovui T. D. palikti jo pavardę – D., atsakovei K. D. palikti iki santuokos turėtą pavardę – D.

Nustatyti, kad santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmės ieškovo T. D. ir atsakovės K. D. turtinėms teisėms ir pareigoms taikytinos nuo 2021 m. gruodžio 10 d.

Pripažinti neįregistruotą ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Priteisti ieškovui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ūkininko ūkį, ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise: pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo tinklus – buitinių nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „VW, Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise automobilį „Subaru, Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus ir gyvūnus: 222,00 Eur vertės 30 pakuočių smėlio šinšiloms, 360,00 Eur vertės 30 pakuočių pašarą šinšiloms, 150,00 Eur vertės garažo pamatus, 587,52 Eur vertės 384 vnt. briketų, 46,00 Eur vertės 8 pakuotes šieno, 600,00 Eur vertės 3 paletes akmens anglių, 80,00 Eur vertės seifą, 212,50 Eur vertės pirties komunikacijas, 500,00 Eur vertės kondicionierių, 35,00 Eur vertės kondicionierių „Gree Change 35“, 75,00 Eur vertės vandens šildytuvą, 100,00 Eur vertės kieto kuro katilą, 200,00 Eur vertės rekuperatorių, 36,29 Eur vertės rekuperacinę sistemą – ortakius, 12 000,00 Eur vertės 152 narvus, 17,35 Eur vertės vandens siurblį, 75,00 Eur vertės šaldymo dėžę, 86,20 Eur vertės „Osmoso“ filtrų sistemą, 100,00 Eur medieną pirties pastatui, 50,00 Eur vertės stogo dangą, 130,00 Eur vertės 3 rulonus tvoros tinklo, 250,00 Eur vertės 20 pakuočių polistmerinio putplasčio, 50,00 Eur vertės 30 vnt. akmens (stiklo) vatos, 500,00 Eur vertės metalo skardos pjaustymo ir lankstymo stakles, 200,00 Eur vertės trimerį, 53,71 Eur vertės benzininį pjūklą, 28,97 Eur vertės komodą, 99,90 Eur vertės dvi spintas, 65,00 Eur vertės lovą, 80,00 Eur vertės čiužinį, 175,00 Eur vertės sofą, 200,00 Eur vertės šaldytuvą, 139,85 Eur vertės virtuvinį komplektą, 300,00 Eur kercherį, 150,00 Eur sodo augalus ir tujas, 246,29 Eur vertės šiltnamį su laistymo įranga, sodo įrankius bei žoliapjovę, 17 500,00 Eur vertės 700 vnt. šinšilų kailiukų, 60,00 Eur vertės drabužių džiovyklę, 90,00 Eur vertės skalbimo mašiną, 82,50 Eur vertės orkaitę, 82,50 Eur vertės indaplovę, 3 700,00 Eur vertės 185 vnt. šinšilas, 12 000,00 Eur vertės 750 vnt. šinšilų prieauglį ir 100,00 Eur vertės šunį Baubą.

Priteisti atsakovei K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kilnojamuosius daiktus: 50,00 Eur vertės stalą, 50,00 Eur vertės 4 kėdes, 55,00 Eur vertės gartraukį, 90,00 Eur vertės lauko baldus (3 kėdes, staliuką, du gultus, pakabinamas sūpynes/hamaką), 20,00 Eur vertės vandens filtrą su 4 kasetėmis, 35,00 Eur vertės elektrinį grilį, 50,00 Eur vertės siurblį robotą, 8,00 Eur vertės elektrinį šildytuvą, 30,00 Eur vertės virtuvinį kombainą, 20,00 Eur vertės pietų lėkščių komplektą, 150,00 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „DELL“.

Priteisti iš ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 43 207,49 Eur (keturiasdešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų septynių eurų 49 ct) kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę bendrosios nuosavybės turto dalį.

Priteisti iš ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 11 000,00 Eur (vienuolikos tūkstančių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 000,00 Eur sumą nuo trečiojo asmens savarankiškų reikalavimų priėmimo teisme 2022 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 549,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų keturiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Prievolę tretiesiems asmenis A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvusią 2021 m. gruodžio 10 d. pagal 2016 m. lapkričio 13 d., 2016 m. gruodžio 4 d., 2017 m. sausio 5 d., 2017 m. vasario 5 d., 2017 m. kovo 5 d., 2017 m. balandžio 5 d., ir 2017 m. gegužės 4 d. išduotus nepritestuotinus paprastuosius vekselius (iš viso 20 000,00 Eur sumai), pripažinti solidaria ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole.

Priteisti iš ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiųjų asmenų E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 192,30 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 30 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 192,30 Eur sumą nuo trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų priėmimo teisme 2022 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66,00 Eur (šešiasdešimt šešių eurų) žyminį mokestį.

Pripažinti prievolę sumokėti priteistą sumą tretiesiems asmenis E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.

Priteisti iš ieškovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 24,65 Eur (dvidešimt keturių eurų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Artea banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš atsakovės K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 24,65 Eur (dvidešimt keturių eurų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Artea banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant įmokos kodą 5662.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d., 2022 m. liepos 29 d. ir 2022 m. gruodžio 30 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką apskaičiusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimą, valstybės įmonei Registrų centrui, akcinei bendrovei „Regitra“

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Džiuginta Plukienė