R. J. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-206-654/2024

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00320-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6.2.4; 2.4.2.1; 2.8.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

nuteistajam R. J.,

nuteistajam V. S. (naudojant „Zoom“ platformą), jo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui (naudojant „Zoom“ platformą),

nuteistojo E. P. gynėjui advokatui Muradui Bakanui (naudojant „Zoom“ platformą),

nukentėjusiosios O. J. atstovui advokatui Valdui Kairiui (naudojant „Zoom“ platformą),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J., nuteistojo R. J., nuteistojo E. P. gynėjo advokato Murado Bakano ir nuteistojo V. S. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus kasacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžių.

Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimu:

R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ketveriems metams ir 300 straipsnio 3 dalį trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistajam R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą, 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

E. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ketveriems metams, 300 straipsnio 3 dalį dvejiems metams, 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistajam E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą, 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 68² straipsniu, nuteistajam E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje atėmimas dvejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

A. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį dvejiems metams ir 300 straipsnio 3 dalį vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistajam A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą, 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

V. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dvejiems metams, 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) – po dvejus metus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistajam V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą, 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. civilinis ieškinys visiškai patenkintas ir iš nuteistųjų E. P., R. J., A. P. jam solidariai priteista 16 219 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės UAB „Ignalinos šilas“ civilinis ieškinys visiškai patenkintas ir iš nuteistųjų E. P., R. J. civilinei ieškovei solidariai priteista 83 077,50 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų R. J. ir A. P. jai solidariai priteista 85 344,44 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu nuteistojo V. S. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliacinis skundas atmestas, o Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno (Andrej Mirnyj), nuteistųjų R. J., E. P. ir nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies ir Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis pakeistas:

panaikintas nuteistiesiems E. P., R. J., K. J. ir V. S. skirtas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 23.00–6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, nuteistajam V. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautoju ar pagal darbo sutartį savivaldybėje, valstybės ar savivaldybės įstaigoje, įmonėje atėmimas dvejiems metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, nuteistajam R. J. į bausmės laiką įskaitytas jo suėmimo laikas nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d.;

iš nuteistųjų R. J. ir A. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. J. solidariai priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo jai priteistos sumos turtinei žalai atlyginti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo. Iš nuteistųjų R. J. ir A. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. J. solidariai priteista 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistųjų E. P., R. J., V. S. palikta galioti be pakeitimų.

Iš nuteistųjų R. J. ir A. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. J. lygiomis dalimis priteista 500 Eur jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria išnagrinėtas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinis skundas, nuteistųjų E. P., R. J., nuteistojo V. S. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus apeliaciniai skundai atmesti, o Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirno apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ir ši baudžiamosios bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendis pakeistas:

vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, V. S. nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta bausmė – 50 MGL dydžio bauda. V. S., pripažintam kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, paskirta 50 MGL dydžio bauda. V. S., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 50 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 50 MGL (1882,50 Eur) dydžio bauda, ji turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Iš E. P. pareikšto kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad jis savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtino suklastotą Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 25 d. raštą Nr. SD-39, kuriuo išsiuntė suklastotą išvadą Nr. 5561 į Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ignalinos žemėtvarkos skyrių.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, E. P. nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta bausmė – 150 MGL dydžio bauda. E. P., pripažintam kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, paskirta 150 MGL dydžio bauda. E. P., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 150 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5647,5 Eur) dydžio bauda, ji turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, R. J. nusikalstama veika iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta bausmė – 250 MGL dydžio bauda. R. J., pripažintam kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 250 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 250 MGL (9412,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. J. į bausmę įskaitytas suėmimo laikas nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. liepos 15 d. ir nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. (iš viso 171 diena), vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikoma, kad bausmę jis visiškai atliko.

Nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės civilinis ieškinys dėl 85 344,44 Eur turtinės žalos paliktas nenagrinėtas.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės, nuteistojo V. S. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus ir prokuroro Andrejaus Mirno apeliaciniai skundai atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kaip nepadarę veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra išteisinti J. P. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, R. P. – pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, O. D. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), V. J. – pagal BK 229 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalį J. P. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas K. J. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau šios nuosprendžių dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios atstovo, prašiusio jo atstovaujamosios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. J., prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. P. gynėjo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. S. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nukentėjusiosios kasacinį skundą tenkinti, o visus kitus kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. J., A. P., V. S. ir E. P. nuteisti už tai, kad, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, nenustatytu laiku ir vietoje iki 2010 m. sausio 19 d. suklastojo dokumentus ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei ir fiziniams asmenims.

1.1. V. S., būdamas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkas, dėl savo einamų pareigų turėdamas galimybę disponuoti Akmenės r. Papilės seniūnijoje laikomais neišspręstais prašymais grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją), ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 4 d. S. O. 1992 m. balandžio 7 d. prašymo grąžinti žemę ir išmokėti kompensaciją grafoje „asmens pavardė, vardas, tėvo vardas“ virš S. O. rašytų rankraštinių įrašų savo ranka padarė įrašą „N. G.“, grafoje, esančioje tarp spausdintų įrašų „turėtos žemės ha plotas“, ištaisė S. O. parašytą skaičių „13“ į skaičių „63“ ir viršuje prirašė skaitmeninius įrašus „64,98“, o kitoje prašymo pusėje grafose „kur šiuo metu gyvena“ ir „plote (ha)“ ištaisė S. O. parašytą skaičių „13“ į skaičių „63“. Po to šį suklastotą prašymą E. P. pateikė UAB „Šiaulių hidroprojektas“ išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektui parengti ir tolesniam nuosavybės teisės atkūrimo procesui inicijuoti.

1.2. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. P. melagingai liudijo Papilės Šv. Juozapo bažnyčios kunigui D. Ž., nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus, kad S. O. tėvas K. P., gim. (duomenys neskelbtini) Pašilės k., 1915 m. birželio 5 d. yra pakrikštytas Papilės Šv. Juozapo bažnyčioje, o jo tėvai yra A. P. ir N. G.. Šio melagingo liudijimo pagrindu Papilės Šv. Juozapo parapijos kunigas D. Ž. 2008 m. rugpjūčio 2 d. išdavė A. P. suklastotą krikšto liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o jį A. P. pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

1.3. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. P. suklastojo S. O. 2008 m. rugpjūčio 4 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 64,98 ha žemės sklypą Papilės sen., Pašilės k., ir parengti išvadą dėl 64,9 ha suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Radviliškio r., Grinkiškio sen., nors S. O. tokios teisės neturėjo. Suklastojus S. O. parašą, A. P. pateikė šį prašymą Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

1.4. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, V. S. ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 4 d. 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 4780 nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pagal S. O. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog į buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisėmis valdytus Šiaulių apskr., Akmenės r., Pašilės k., 63,20 ha žemės ir 1,78 ha vandens telkinio ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 60,80 ha žemės, 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio, nors S. O. nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į N. G. valdytą žemės sklypą ir giminystės ryšio su ja pagrindžiančių dokumentų, kartu patvirtindamas pridedamo suklastoto dokumento – 2008 m. rugpjūčio 2 d. Papilės Šv. Juozapo parapijos išduoto krikšto liudijimo Nr. 24 tikrumą ir pakankamumą padaryti išvadai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus pirmiau nurodytą pažymą, jis šį pagamintą netikrą dokumentą pateikė UAB „Šiaulių hidroprojektas“ išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektui parengti ir tolesniam nuosavybės teisių atkūrimo procesui inicijuoti.

1.5. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderinus ir taip suklastojus Šiaulių apskr. Radviliškio r. Grinkiškio sen. persiunčiamą Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės N. G. 60,80 ha žemės (93 933 Lt (27 204,88 Eur) vertės), 2,40 ha miško (1606 Lt (465,13 Eur) vertės) ir 1,78 ha vandens telkinio (1157 Lt (335,09 Eur) vertės), turėtų Šiaulių apskr., Akmenės r., Pašilės k., nors S. O. tokios teisės neturėjo ir dėl nuosavybės teisės atkūrimo į N. G. priklausiusį turtą nesikreipė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys nenustatytu būdu šią suklastotą išvadą perdavė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui.

1.6. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderinus ir taip suklastojus Šiaulių apskr. Akmenės r. Papilės sen. persiunčiamą Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195, dubliuojančią Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195, persiunčiamą Šiaulių apskr., Radviliškio r., Grinkiškio sen., su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, E. P. padarius rankraštinius įrašus, kad pagal šią išvadą S. O. žemės ir miško sklypas Akmenės r. nesuprojektuotas ir nesuteiktas, suklastota išvada Nr. 3195 suklastotu E. P. pasirašytu 2010 m. sausio 19 d. raštu Nr. SD-21 buvo išsiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui.

1.7. Dėl pirmiau nurodyto žinomai netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo valstybė patyrė didelę žalą, nes suklastotos Šiaulių apskrities viršininko patvirtintos 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvados Nr. 3195 pagrindu Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 71-19802-20679 S. O. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 60,80 ha žemės sklypą ir perduotas neatlygintinai lygiavertis tariamai turėtam 72,00 ha didelės – 93 933 Lt (27 204,88 Eur) – vertės valstybės žemės sklypas. Didelę turtinę žalą taip pat patyrė L. S., kuris per du kartus – 2010 m. vasario 8 d. ir kitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną –R. J. (ir per K. J.) už būsimą S. O. (pagal sudubliuotą išvadą Nr. 3195) ir I. K. bei J. K. (pagal išvadą Nr. 5565) atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą grynaisiais sumokėjo 117 000 Eur (403 977,60 Lt).

2. R. J., A. P., E. P. ir V. S. nuteisti už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 2 d. – 2010 m. vasario 8 d. R. J., A. P., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, padedami E. P. ir V. S., apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės buvusios savininkės N. G. turtą – 60,80 ha žemės, 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio Šiaulių apskr., Papilės sen., Pašilės k., taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

2.1. R. J., veikdamas kartu su A. P., siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedami Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P. ir žemėtvarkininko V. S., iš anksto susitarę siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės N. G. turtą, suklastojus S. O. ir N. G. giminystės ryšį patvirtinantį dokumentą – Papilės Šv. Juozapo parapijos kunigo D. Ž. 2008 m. rugpjūčio 2 d. išduotą krikšto liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. suklastojus tikrą S. O. 1992 m. balandžio 7 d. prašymą grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją, taip pat bendrai veikusiems asmenims suklastojus S. O. 2008 m. rugpjūčio 4 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 64,98 ha žemės sklypą Papilės sen., Pašilės k., ir išvadą dėl 64,9 ha suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Radviliškio r., Grinkiškio sen., V. S. neteisėtai parengus 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 4780, joje nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją ir kartu patvirtinant pridedamo suklastoto dokumento – Papilės Šv. Juozapo parapijos kunigo D. Ž. 2008 m. rugpjūčio 2 d. išduoto krikšto liudijimo Nr. 24 tikrumą ir pakankamumą padaryti išvadai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą, po to ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 4 d. E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderinus suklastotą Šiaulių apskr. Radviliškio r. Grinkiškio sen. persiunčiamą Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, neteisėtai kito asmens, t. y. S. O., naudai, jai apie tai nežinant, S. O. vardu įgijo svetimą, jai nepriklausančią didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius buvusios savininkės N. G. turėtiems bendros 96 696 Lt (28 005,10 Eur) vertės žemės bei miško sklypus ir vandens telkinį.

2.2. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. P. apgaule įkalbėjus S. O. 2008 m. rugpjūčio 13 d. Telšių rajono 3-iajame notarų biure pas notarą G. Perminą pasirašyti įgaliojimą Nr. T3GP-9790 V. K. (V. K.) jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195, persiunčiamą Šiaulių apskr. Radviliškio r. Grinkiškio sen., šią išvadą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nenustatytu būdu perdavus Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui, V. K. 2008 m. rugsėjo 18 d. pavedimu iš UAB „Benedicte-4“ banko sąskaitos pervedus jam priklausančius 392 200 Lt (113 588,97 Eur) į A. P. tėvo A. J. P. banko sąskaitą ir iš jų 292 200 Lt (84 626,97 Eur) sumokėjus už S. O. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą, R. J., A. P. apgaule įgijo svetimą, V. K. priklausantį, didelės – 292 200 Lt (84 626,97 Eur) – vertės turtą.

2.3. V. K. baigus nuosavybės teisės atkūrimo procedūrą ir Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 71-19802-20679 S. O. atkūrus nuosavybės teises į 60,80 ha žemės sklypą bei perdavus jai neatlygintinai 72,00 ha didelės – 93 933 Lt (27 204,88 Eur) – vertės valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 722, 723 Radviliškio r. sav., Pagojo ir Mikailiškių k., jis šiuos žemės sklypus 2009 m. liepos 15 d. S. O. vardu įregistravo VĮ Registrų centre. Po to, A. P. prašymu V. K. 2009 m. birželio 5 d. surašius prašymą Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui perkelti išvados likutį 2,40 ha miško ir 1,78 ha vandens telkinio į Pakruojo rajono žemėtvarkos skyrių ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. birželio 25 d. raštu Nr. SD-807-(1.15) persiuntus 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriui, A. P. apgaule įkalbėjus S. O. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. Jokubėnienę 2009 m. gruodžio 4 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 3557 S. K. jos vardu tvarkyti reikalus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 į 2,40 ha miško, už šios turtinės teisės perleidimą ir būsimą žemės pardavimą S. K. pažadėjus A. P. sumokėti 1500 Lt (434,43 Eur), R. J., A. P. pasikėsino įgyti svetimą, S. K. priklausantį turtą – 1500 Lt (434,43 Eur), tačiau savo veikos nebaigė, nes, S. K. nespėjus pateikti prašymo atkurti nuosavybės teises žemės reformos žemėtvarkos projekto pasirinktoje kadastrinėje vietovėje galiojimo metu ir nerealizavus šios išvados, jis pinigų nesumokėjo.

2.4. A. P. apgaule įkalbėjus S. O. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. Jokubėnienę 2009 m. gruodžio 4 d. taip pat pasirašyti įgaliojimą Nr. 3556 R. K. jos vardu tvarkyti reikalus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 į 1,78 ha vandens telkinio, R. S. už šios turtinės teisės perleidimą R. K. ir būsimą vandens telkinio pardavimą A. P. sumokėjo grynaisiais ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą apie 30 000 Lt (8688,60 Eur) pinigų sumą. Taip R. J., A. P. neteisėtai įgijo svetimą, R. S. priklausantį, tiksliai nenustatytos vertės turtą.

2.5. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2010 m. sausio 19 d. E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderinus suklastotą Šiaulių apskr. Akmenės r. Papilės sen. persiunčiamą Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195, dubliuojančią Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195, persiunčiamą Šiaulių apskr., Radviliškio r., Grinkiškio sen., su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, R. J., A. P. neteisėtai kito asmens, t. y. S. O., naudai, jai apie tai nežinant, S. O. vardu įgijo svetimą, jai nepriklausančią didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius buvusios savininkės N. G. turėtiems bendros 96 696 Lt (28 005,10 Eur) vertės žemės bei miško sklypus ir vandens telkinį.

2.6. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. P. apgaule įkalbėjus S. O. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. Jokubėnienę 2009 m. gruodžio 4 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 3562 A. P. jos vardu tvarkyti reikalus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 (sudubliuota), o nenustatytam asmeniui Šiaulių apskr. Akmenės r. Papilės sen. persiunčiamos Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtintos 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvados Nr. 3195 antrame lape padarius rankraštinius įrašus, kad pagal šią išvadą S. O. žemės ir miško sklypas Akmenės r. nesuprojektuotas ir nesuteiktas, A. P. 2010 m. sausio 18 d. parašius prašymą 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadą Nr. 3195 (sudubliuotą) persiųsti Švenčionių r. Adutiškio sen., šis prašymas 2010 m. sausio 19 d. buvo pateiktas Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui. E. P. 2010 m. sausio 19 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 19 d. raštu Nr. SD-21 išsiuntė šią suklastotą išvadą Nr. 3195 (sudubliuotą) Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui. Po to A. P. 2010 m. sausio 26 d. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. Jokubėnienę, veikdamas pagal S. O. 2009 m. gruodžio 4 d. įgaliojimą Nr. 3562, pasirašė perįgaliojimą Nr. 336 L. S. jo vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. patvirtintą išvadą Nr. 3195 (sudubliuotą). L. S. pastebėjus įgaliojimą Nr. T3GP-9790 V. K. S. O. vardu tvarkyti visus klausimus, susijusius su buvusios savininkės N. G. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 4 d. patvirtintą išvadą Nr. 3195, ir paprašius šį įgaliojimą panaikinti, V. K. R. J. ir A. P. prašymu Radviliškio rajono 2-ajame notarų biure 2010 m. vasario 8 d. parašė pareiškimą dėl įgaliojimo Nr. 658 atsisakymo, kuriuo atsisakė 2008 m. rugpjūčio 13 d. išduoto S. O. įgaliojimo Nr. T3GP-9790. L. S. už būsimą S. O. (pagal sudubliuotą išvadą Nr. 3195) ir I. K. bei J. K. (pagal išvadą Nr. 5565), dėl kurių veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą R. J. per du kartus, t. y. 2010 m. vasario 8 d. ir kitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, sumokėjo grynaisiais iš viso 11 7000 Eur. Taip R. J., A. P. apgaule įgijo svetimą, L. S. priklausantį, didelės – 11 700 Eur – vertės turtą.

3. R. J., A. P. nuteisti ir už tai, kad, būdami iš anksto susitarę, veikdami bendrininkų grupe kartu su J. P. ir asmeniu, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iki 2010 m. sausio 25 d. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei ir fiziniams asmenims.

3.1. J. P. ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 15 d. I. V. B. vardu raštu užpildė tariamai 1998 m. rugpjūčio 11 d. prašymo blanką grąžinti buvusio savininko J. B. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Raudėnų vlsč., Pažižmėlių k., turėtą 138,32 ha žemės sklypą (išmokėti kompensaciją), jame nurodydamas tikrovės neatitinkantį faktą, kad I. V. B. yra buvusio šios žemės savininko J. B. įpėdinė, ir įkalbėjo I. V. B. pasirašyti šį prašymą. Po to J. P. šį suklastotą prašymą pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

3.2. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 15 d., J. P. 2008 m. gruodžio 15 d. pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 1054 nurodžius tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pagal I. V. B. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskr., Šiaulių r., Pažižmėlių k., 138,32 ha žemės sklypą ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 138,32 ha žemės sklypą, nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, asmeniui, kuris 2014 m. rugpjūčio 8 d. mirė, savo parašu ir Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą, J. P. kartu su asmeniu, kuris 2014 m. rugpjūčio 8 d. mirė, pagamino netikrą dokumentą – 2008 m. gruodžio 15 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 1054, ir šį dokumentą po to jie perdavė VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektui parengti ir tolesniam nuosavybės teisių atkūrimo procesui inicijuoti.

3.3. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 15 d. A. P. surašė I. V. B. 2018 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl žemės susigrąžinimo, kuriuo prašoma atkurti nuosavybės teises į lygiavertį žemės plotą 138,32 ha žemės sklypui Pažižmėlių k. ir parengti išvadą Ukmergės r., Siesikų k., nors ji tokios teisės neturėjo. R. J. apgaule įkalbėta I. V. B. šį prašymą pasirašė, o ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo jį po to pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

3.4. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2014 m. rugpjūčio 8 d. miręs asmuo savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtino Vilniaus apskr. Ukmergės r. Siesikų sen. persiunčiamoje Šiaulių apskrities viršininko patvirtintoje 2008 m. gruodžio 22 d. išvadoje Nr. 5581 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nurodytus žinomai melagingus duomenis, kad I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. B. Šiaulių apskr., Šiaulių r., Pažižmėlių k., turėtą 138,32 ha 179 279 Lt (51 922,79 Eur) vertės žemės sklypą, nors ji tokios teisės neturėjo, ir suklastotu 2008 m. gruodžio 22 d. jo paties pasirašytu raštu Nr. S-2257-(1.9) ją išsiuntė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ukmergės rajono žemėtvarkos skyriui.

3.5. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2014 m. rugpjūčio 8 d. miręs asmuo savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtino Telšių apskr. Mažeikių r. Leckavos sen. persiunčiamoje Šiaulių apskrities viršininko patvirtintoje 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadoje Nr. 5561 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, dubliuojančioje suklastotą Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. gruodžio 22 d. išvadą Nr. 5581, nurodytus žinomai melagingus duomenis, kad I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. B. Šiaulių apskr., Šiaulių r., Pažižmėlių k., turėtą 179 279 Lt (51 922,79 Eur) vertės 138,32 ha žemės sklypą, nors ji tokios teisės neturėjo. Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2009 m. spalio 9 d. raštu Nr. S-1557-(19.) dėl 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvados Nr. 5561 persiuntimo Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui ši išvada buvo perduota Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui.

3.6. Dėl pirmiau nurodyto žinomai netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo valstybė patyrė didelę žalą, nes suklastotos Šiaulių apskrities viršininko patvirtintos 2008 m. gruodžio 22 d. išvados Nr. 5581 pagrindu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2.6-81-22073 I. V. B. buvo neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į 138,32 ha žemės sklypą ir perduotas neatlygintinai lygiavertis tariamai turėtajam 105,20 ha didelės – 179 279 Lt (51 922,79 Eur) – vertės valstybės žemės sklypas. Didelę turtinę žalą taip pat patyrė V. K., kuris už I. V. B. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą A. P. sumokėjo 100 000 Lt (28 962,20 Eur), o R. J. – 97 000 Lt (28 093,14 Eur) avansą, ir R. J., kuris už būsimą I. V. B. atkurtų ir jai perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą pagal su įgaliotu asmeniu K. J. pasirašytą preliminariąją sutartį per V. K. A. P. sumokėjo 286 850 Lt (83 077,50 Eur).

4. R. J., A. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteisti ir už tai, kad R. J., A. P., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, padedami asmens, kuris 2014 m. rugpjūčio 8 d. mirė, ir J. P., 2008 m. gruodžio 12 d. – 2010 m. kovo 9 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės tariamo buvusio savininko J. B. turtą – 138,32 ha žemės sklypą Šiaulių apskr., Raudėnų sen., Pažižmėlių k., taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

4.1. R. J., A. P., veikdami kartu ir siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedami Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos, kuri mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko J. P. ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P., iš anksto susitarė siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į tariamo buvusio savininko J. B. turtą. R. J. iš I. V. B. gavus jos gimimo pažymėjimą Nr. ЛИ 466885, kuriame jos tėvu įrašytas J. B., Petro, ir I. V. B. tėvo J. B., Petro, gim. 1909 m. rugsėjo 7 d., gimimo liudijimą ШЮ Nr. 115564 bei padarius šių dokumentų kopijas, Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkui J. P. užpildžius I. V. B. 1998 m. rugpjūčio 11 d. prašymą grąžinti buvusio savininko J. B. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Raudėnų vlsč., Pažižmėlių k., turėtą 138,32 ha žemės sklypą (išmokėti kompensaciją), nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad I. V. B. yra buvusio savininko J. B. įpėdinė, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. pasirašyti šį prašymą, o po to A. P. surašius I. V. B. vardu 2008 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl žemės susigrąžinimo, kuriuo prašoma atkurti lygiavertį žemės plotą 138,32 ha žemės sklypui Šiaulių apskr., Raudėnų sen., Pažižmėlių k., ir parengti išvadą persiuntimui Ukmergės r., Siesikų k., nors I. V. B. tokios teisės neturėjo, R. J. apgaule įkalbėjus ją pasirašyti šį prašymą, ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo dokumentų kopijas ir pirmiau nurodytus I. V. B. prašymus pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui. Po to, žemėtvarkininkui J. P. neteisėtai parengus 2008 m. gruodžio 15 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 1054, nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pagal I. V. B. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskr., Šiaulių r., Pažižmėlių k., 138,32 ha žemės sklypą ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 138,32 ha žemės sklypą, nors ji tokios teisės neturėjo, nes iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Raudėnų vlsč., Pažižmėlių k., turėtą 138,32 ha žemės sklypą valdė ne I. V. B. tėvas J. B., Petro, o kitas asmuo – J. S. B., Leonardo, asmeniui, kuris 2014 m. rugpjūčio 8 d. mirė, savo parašu ir Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtinus šią pažymą, J. P. suklastotus dokumentus pateikė VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektui parengti ir tolesniam nuosavybės teisės atkūrimo procesui inicijuoti. Po to, ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 22 d., asmuo, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir vardiniu antspaudu suderino suklastotą Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 5581 dėl buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimo į Šiaulių apskr., Raudėnų sen., Pažižmėlių k., buvusį 138,32 ha žemės sklypą. Taip R. J., A. P., K. J. I. V. B. vardu neteisėtai įgijo svetimą, I. V. B. nepriklausančią, didelės – 179 279 Lt (51 922,79 Eur) – vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius Šiaulių apskr., Raudėnų sen., Pažižmėlių k., esančiam 138,32 ha žemės sklypui žemės ir miško sklypus.

4.2. Po to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. Telšių rajono 4-ajame notarų biure pas notarę L. Beresnevičienę 2008 m. gruodžio 23 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 7659 V. K. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. gruodžio 22 d. išvadą Nr. 5581, ir pasirašyti testamentą Nr. 7660 V. K., kuriuo jam paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Ukmergės r., Siesikų sen., V. K. už I. V. B. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą R. J. į jo nurodytą L. V. banko sąskaitą 2008 m. gruodžio 23 d. pervedė 97 000 Lt (28 093,14 Eur) avansą. V. K. taip pat prieš tai 2008 m. rugsėjo 18 d. pavedimu iš UAB „Benedicte-4“ banko sąskaitos į A. P. tėvo A. J. P. sąskaitą buvo pervedęs 392 200 Lt (113 588,97 Eur), iš kurių 100 000 Lt (28 962 Eur) A. P. sumokėta kaip avansas už I. V. B. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą. Taip R. J., A. P. apgaule įgijo svetimą, V. K. priklausantį, didelės – 197 000 Lt (57 055,14 Eur) – vertės turtą.

4.3. Po to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, R. J. apgaule įkalbėjus I. V. B. Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure pas notarę R. P. 2009 m. kovo 25 d. parašyti pareiškimus dėl įgaliojimo Nr. 7659 ir testamento Nr. 7660 V. K. panaikinimo, pasirašyti įgaliojimą Nr. R-1396 L. V. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. gruodžio 22 d. išvadą Nr. 5581, ir pasirašyti testamentą Nr. R-1398 L. V., kuriuo jai paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Ukmergės r., Siesikų sen., taip pat R. J. apgaule įkalbėjus L. V. priimti I. V. B. įgaliojimą ir testamentą, V. K. apie tai nežinant, baigus nuosavybės teisės atkūrimo procedūrą, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2.6-81-22073 I. V. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 138,32 ha žemės sklypą ir perduotas neatlygintinai tariamai turėtajam lygiavertis 105,20 ha didelės – 179 279 Lt (51 922,79 Eur) – vertės žemės sklypas Ukmergės r., Siesikų sen., Vidugirio k. Po to R. J. nurodymu L. V. 2010 m. vasario 3 d. kreipėsi į Ukmergės r. žemėtvarkos skyrių ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą įregistruoti suteiktus sklypus I. V. B. vardu, ir gavo nuosavybės dokumentus – pažymas Nr. 44/1346549, 44/1346540, 44/1346533. Taip R. J., A. P. I. V. B. vardu neteisėtai apgaule įgijo svetimą, valstybei priklausantį, didelės – 179 279 Lt (51 922,79 Eur) – vertės turtą. Po to R. J. nurodymu L. V., atstovaudama I. V. B. pagal įgaliojimą Nr. R-1396 ir panaudodama I. V. B. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure pas notarę R. P. 2010 m. kovo 2 d. pasirašė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. R-734, kuria UAB „Investas“ iš I. V. B. už 495 000 Lt (143 361,91 Eur) nupirko Ukmergės r., Siesikų sen., Vidugirio k., esančius žemės sklypus. Taip R. J., A. P. neteisėtai apgaule įgijo svetimą, UAB „Investas“ priklausantį, didelės – 495 000 Lt (143 361,91 Eur) – vertės turtą.

4.4. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009 m. rugpjūčio 19 d. asmeniui, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir vardiniu antspaudu suderinus suklastotą patvirtintą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561, dubliuojančią Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2008 m. gruodžio 22 d. išvadą Nr. 5581, dėl buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimo į 138,32 ha žemės, buvusios Šiaulių apskr., Raudėnų sen., Pažižmėlių k., R. J., A. P. I. V. B. vardu neteisėtai įgijo svetimą, jai nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius 179 279 Lt (51 922,79 Eur) vertės žemės ir miško sklypus.

4.5. Po to, tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561 nenustatytu būdu perdavė Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui, o R. J. apgaule įkalbėjo I. V. B. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. Jokubėnienę 2009 m. rugsėjo 3 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 2540 K. J. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561. Po to R. J., pasirašydamas už įgaliotą asmenį K. J., su UAB „Pamario jėgainių energija“ atstovaujančiu direktoriumi E. R. 2009 m. spalio 11 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, taip siekdamas parengti nuosavybės teisės į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal patvirtintą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561 ir, atkūrus nuosavybės teises į 138,32 ha žemės sklypus Mažeikių r., Leckavos kadastrinėje vietovėje, sudaryti prielaidas juos už 300 000 Lt (86 886 Eur) parduoti UAB „Pamario jėgainių energija“. Po to K. J. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2009 m. lapkričio 16 d. prašymą pagal suklastotas išvadas, tarp jų ir pagal Telšių apskr. Mažeikių r. Leckavos sen. persiųstą suklastotą patvirtintą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561, atkurti nuosavybę ir suformuoti žemės sklypus Mažeikių r. Reivyčių sen. Leckavos kadastrinėje vietovėje. Taip R. J., A. P. pasikėsino apgaule įgyti svetimą, UAB „Pamario jėgainių energija“ priklausantį, didelės – 300 000 Lt (86 886 Eur) – vertės turtą, tačiau savo veikos nebaigė, nes Mažeikių r. Reivyčių sen. Leckavos kadastrinėje vietovėje neliko tinkamo žemės sklypo pirmiau nurodytai išvadai realizuoti. Po to, kai R. J. prašymu R. Š. 2010 m. sausio 5 ir 14 d. už K. J. parašė prašymus išsiųsti 2009 m. rugpjūčio 19 d. patvirtintą išvadą Nr. 5561 Akmenės r. Papilės sen., ši išvada Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. sausio 15 d. raštu Nr. RM.2-71(1.24) buvo persiųsta Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui, kur R. J. K. J. vardu 2010 m. sausio 25 d. surašė prašymą išsiųsti ją Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui. Po to K. J. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. Jokubėnienę, veikdamas pagal I. V. B. 2009 m. rugsėjo 3 d. įgaliojimą Nr. 2540, 2010 m. sausio 26 d. pasirašė perįgaliojimą Nr. 328 R. J. I. V. B. vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. B. nuosavybės teisių atkūrimu į 138,32 ha žemės sklypą pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561, ir, veikdamas pagal I. V. B. 2009 m. rugsėjo 3 d. įgaliojimą Nr. 2540, 2010 m. kovo 3 d. sudarė su R. J. preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodytas sutarties objektas – žemės sklypas, kuris bus grąžintas natūra atkuriant nuosavybės teises į J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Šiaulių apskr., Šiaulių r. sav., Raudėnų sen., Pažižmėlių k., nurodant 286 950 Lt (83 106,46 Eur) turto pardavimo kainą, iš šių pinigų 286 850 Lt (83 077,50 Eur) V. K. grynaisiais sumokėjo A. P.. Po to įgaliotas asmuo R. J. Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2010 m. balandžio 9 d. prašymą pagal suklastotą 2009 m. rugpjūčio 19 d. išvadą Nr. 5561 I. V. B. vardu atkurti nuosavybę ir suformuoti žemės sklypus Ignalinos r., tačiau nuosavybė atkurta nebuvo, nes buvo pradėtas Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimas dėl išvados parengimo teisėtumo. Taip R. J., A. P. bendrais veiksmais įgijo svetimą, R. J. priklausantį, didelės – 286 850 Lt (83 077,50 Eur) – vertės turtą.

5. R. J., A. P. ir E. P. nuteisti taip pat už tai, kad, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, kuris 2013 m. rugsėjo 17 d. mirė, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iki 2009 m. rugsėjo 18 d. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei ir fiziniams asmenims.

5.1. A. P. R. P. vardu užpildė 2000 m. lapkričio 16 d. prašymo blanką tariamai grąžinti buvusio savininko R. S. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Kruopių vlsč., Bambalų k., turėtą 54,63 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), jame nurodydamas tikrovės neatitinkantį faktą, kad R. P. yra buvusio savininko R. S. įpėdinė. R. P. pasirašius šį prašymą, A. P. jį pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

5.2. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, suklastojus R. P. ir R. S. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, t. y. Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo tariamai 1997 m. spalio 10 d. išduotą pažymą apie R. S. krikštą, pasirašytą Viekšnių parapijos klebono V. G., G. R., Jurgio, gim. 1904 m., ir R. S., Roberto, gim. 1920 m. rugsėjo 4 d., tariamai Viekšnių bažnyčioje 1940 m. vasario 18 d. įregistruoto sutuoktuvių liudijimo ШЯ Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, R. R., G., 1951 m. sausio 10 d. Akmenės rajono CBAĮ biure išduoto gimimo liudijimo ШЯ Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, grafoje „Motina“ melagingai įrašant R. R. tėvavardį „Roberto“, asmuo, kuris 2013 m. rugsėjo 17 d. mirė, šiuos suklastotus dokumentus pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

5.3. A. P. suklastojus R. P. 2009 m. balandžio 16 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Kruopių sen., Bambalų k., esantį 54,63 ha žemės sklypą ir parengti išvadą dėl 26,88 ha suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Kretingos r., Imbarės sen., nors R. P. tokios teisės neturėjo, ir jai šį prašymą pasirašius, A. P. jį pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

5.4. A. P. suklastojus R. P. 2009 m. balandžio 16 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą Kruopių sen., Bambalų k., ir parengti išvadą dėl 14,1 ha suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Radviliškio r., Tyrulių sen., nors R. P. tokios teisės neturėjo, ir jai šį prašymą pasirašius, A. P. jį pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

5.5. A. P. suklastojus R. P. 2009 m. balandžio 16 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 54,63 ha žemės sklypą Kruopių sen., Bambalų k., ir parengti išvadą dėl 13,54 ha suteikimo neatlygintinai nuosavybėn Anykščių r., Troškūnų sen., nors R. P. tokios teisės neturėjo, ir jai šį prašymą pasirašius, A. P. jį pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui.

5.6. O. D. E. P. prašymu, jau nedirbdama Akmenės rajono žemėtvarkos skyriuje, 2010 m. R. P. vardu užpildyto 2000 m. lapkričio 16 d. prašymo blanke grąžinti buvusio savininko R. S. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Kruopių vlsč., Bambalų k., turėtą 54,63 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją) užrašė tikrovės neatitinkančią gavimo datą ir žymą „Gauta 2000-11-16“ ir savo parašu patvirtino šio dokumento gavimo laiką Akmenės rajono Kruopių apylinkės agrarinės reformos tarnyboje, taip, neturėdama tyčios suklastoti, suklastojo šį prašymą. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui priėmus R. P. ir R. S. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, tris R. P. 2009 m. balandžio 16 d. prašymus atkurti nuosavybę į pirmiau nurodytus žemės sklypus ir parengti išvadas dėl suteikimo neatlygintinai nuosavybėn, O. D. parengė 2009 m. balandžio 16 d. pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. 4792, joje nurodydama, kad pagal R. P. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog į buvusio savininko R. S. nuosavybės teisėmis valdytus Šiaulių apskr., Akmenės r., Bambalų k., 51,52 ha žemės, 3 ha miško ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 51,52 ha žemės, 3 ha miško, šią pažymą po to savo parašu patvirtino Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas E. P..

5.7. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. 2009 m. balandžio 16 d. savo parašu ir antspaudu patvirtinus pirmiau nurodytus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Šiaulių apskr. Radviliškio r. Tyrulių sen. persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2009 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 3233 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k., turėtus 2,81 ha žemės (4153 Lt (1202,79 Eur) vertės) ir 11,29 ha miško (15 847 Lt (4589,61 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, šią išvadą po to E. P. ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu perdavė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui.

5.8. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. 2009 m. balandžio 16 d. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Utenos apskr. Anykščių r. Troškūnų sen. persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2009 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 3234 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k., turėtus 13,54 ha žemės (20 012 Lt (5795,88 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, šią išvadą po to E. P. suklastotu jo pasirašytu 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-223 išsiuntė Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui.

5.9. E. P. 2009 m. balandžio 16 d. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Klaipėdos apskrities Kretingos r. Imbarės sen. persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2009 m. balandžio 16 d. išvada Nr. 3235 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k., turėtus 26,88 ha žemės (39 730 Lt (11 506,60 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, šią išvadą po to E. P. suklastotu jo pasirašytu 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-225 išsiuntė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui.

5.10. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Telšių apskr. Mažeikių r. Leckavos sen. persiunčiama, Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3234 dubliuojanti, Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtinta 2009 m. birželio 16 d. išvada Nr. 3234 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k., turėtus 13,54 ha žemės (20 012 Lt (5795,88 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, šią išvadą po to E. P. suklastotu jo pasirašytu 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. SD-548 išsiuntė Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui.

5.11. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Telšių apskr. Mažeikių r. Leckavos sen. persiunčiama, Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3235 dubliuojanti, Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtinta 2009 m. birželio 16 d. išvada Nr. 3235 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k., turėtus 26,88 ha žemės (39 730 Lt (11 506,60 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, šią išvadą po to E. P. suklastotu jo pasirašytu 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 išsiuntė Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui.

5.12. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Tauragės apskr. Pagėgių sav. persiunčiama, Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3234 dubliuojanti, Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtinta 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvada Nr. 3234 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k., turėtus 13,54 ha žemės (20 012 Lt (5795,88 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, šią išvadą po to E. P. suklastotu jo pasirašytu 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 išsiuntė Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pagėgių žemėtvarkos skyriui.

5.13. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. savo parašu ir antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Tauragės apskr. Pagėgių sav. persiunčiama, Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3235 dubliuojanti, Šiaulių apskrities viršininko tariamai patvirtinta 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvada Nr. 3235 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad R. P. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. Šiaulių apskr., Akmenės r., Kruopių sen., Bambalų k., turėtus 26,88 ha žemės (39 730 Lt (11 506,60 Eur) vertės), nors R. P. tokios teisės neturėjo, šią išvadą po to E. P. suklastotu jo pasirašytu 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 išsiuntė Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pagėgių žemėtvarkos skyriui.

5.14. Dėl pirmiau nurodyto žinomai netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo valstybė patyrė didelę žalą, nes suklastotos Šiaulių apskrities viršininko patvirtintos 2009 m. balandžio 16 d. išvados Nr. 3235 pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 16312 R. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 26,88 ha žemės sklypą ir perduotas neatlygintinai lygiavertis tariamai turėtajam 34,30 ha didelės – 39 730 Lt (11 506,60 Eur) – vertės valstybės žemės sklypas. Didelę turtinę žalą taip pat patyrė V. A., kuris už būsimą R. P. ir G. P., dėl kurios veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą A. P. ir R. J. grynaisiais sumokėjo 40 000 Lt (11 584,80 Eur) avansą, V. B., kuris už būsimą R. P. ir J. U., dėl kurio veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir jiems perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą R. J. grynaisiais sumokėjo 50 000 Lt (14 481 Eur) avansą, V. R., kuris už būsimą R. P. atkurtų ir jai perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą dabar jau mirusiam D. V. grynaisiais sumokėjo 56 000 Lt (16 218,72 Eur), R. Š., kuris už būsimą R. P. atkurtų ir jai perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą R. J. ir A. P. grynaisiais sumokėjo 99 000 Lt (26 065,80 Eur).

6. R. J., A. P., E. P. nuteisti ir už tai, kad R. J., A. P., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, padedami E. P. ir asmens, kuris mirė 2013 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 16 d. – 2010 m. gruodžio 6 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės buvusio savininko R. S. turtą – 51,52 ha žemės ir 3 ha miško Šiaulių apskr., Kruopių sen., Bambalų k., taip pat nusikalstamai įgytų turtinių teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

6.1. R. J., A. P., veikdami kartu, siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedami Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P. ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vedėjo, kuris mirė 2013 m. rugsėjo 17 d., iš anksto susitarė siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko R. S. turtą. Suklastojus R. P. ir R. S. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus – Viekšnių Šv. Jono Krikštytojo tariamai 1997 m. spalio 10 d. išduotą pažymą apie R. S. krikštą, pasirašytą Viekšnių parapijos klebono V. G., G. R., J., gim. 1904 m., ir R. S., R., gim. (duomenys neskelbtini), tariamai Viekšnių bažnyčioje 1940 m. vasario 18 d. įregistruotos santuokos sutuoktuvių liudijimo ШЯ Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, Akmenės rajono CBAĮ biure 1951 m. sausio 10 d. išduoto R. R., Grigorijo, gimimo liudijimo ШЯ Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, grafoje „Motina“ melagingai įrašant R. R. tėvavardį „R.“, taip pat A. P. surašius R. P. 2000 m. lapkričio 16 d. prašymą grąžinti buvusio savininko R. S. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Kruopių vlsč., Bambalų k., turėtą 54,63 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), jame nurodant tikrovės neatitinkantį faktą, kad R. P. yra buvusio savininko R. S. įpėdinė, ir tris R. P. 2009 m. balandžio 16 d. prašymus atkurti nuosavybę į 54,63 ha žemės sklypą Kruopių sen., Bambalų k., ir atitinkamai parengti išvadas dėl 26,88 ha, 14,1 ha, 13,54 ha suteikimo neatlygintinai nuosavybėn atitinkamai Kretingos r., Imbarės sen., Radviliškio r., Tyrulių sen., Anykščių r., Troškūnų sen., R. P. pasirašius šiuos prašymus, asmuo, kuris mirė 2013 m. rugsėjo 17 d., šiuos suklastotus giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir R. P. pasirašytus prašymus pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkei O. D., kuri, paprašyta E. P., 2010 m. pažymėjo dokumentų gavimo datą ir parengė 2009 m. balandžio 16 d. pažymą dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų Nr. 4792, šią pažymą po to savo parašu patvirtino Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas E. P.. Po to E. P. ne vėliau kaip 2009 m. balandžio 16 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderino suklastotas Šiaulių apskrities viršininko patvirtintas 2009 m. balandžio 16 d. išvadas Nr. 3233, 3234, 3235 dėl buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimo į Šiaulių apskr., Kruopių sen., Bambalų k., buvusius 51,52 ha žemės ir 3 ha miško. Taip R. J., A. P. neteisėtai R. P. vardu įgijo svetimą, R. P. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius bendros 79 742 Lt (23 094,88 Eur) vertės žemės ir miško sklypus.

6.2. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nenustatytu būdu patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3233 perdavė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui, o R. P. Telšių rajono 4-ajame notarų biure pas notarę L. Beresnevičienę 2009 m. balandžio 17 d. pasirašė įgaliojimą Nr. 1836 V. B. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3233, ir testamentą Nr. 1837, kuriuo V. B. paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Radviliškio r., Tyrulių sen. 2009 m. gegužės 8 d. R. J. parašė avanso lapelį ir iš V. B. gavo grynaisiais 50 000 Lt (14 481 Eur) už apgaule įgytų J. U., dėl kurio veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, ir R. P. turtinių teisių perleidimą ir būsimą žemės pardavimą. Taip R. J., A. P. apgaule įgijo svetimą – V. B. priklausantį – didelės – 50 000 Lt (14 481 Eur) – vertės turtą.

6.3. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. 2009 m. balandžio 16 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-223 išsiuntė suklastotą patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3234 Utenos apskrities viršininko administracijos Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui, o R. P. Telšių rajono 4-ajame notarų biure pas notarę L. Beresnevičienę 2009 m. balandžio 17 d. pasirašė įgaliojimą Nr. 1834 V. R. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3234, ir testamentą Nr. 1839, kuriuo V. R. paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Anykščių r., Troškūnų sen. Už apgaule įgytos turtinės teisės perleidimą ir būsimą žemės pardavimą iš D. V. grynaisiais buvo gauta 56 000 Lt (16 218,72 Eur), kuriuos jis už būsimą žemės pardavimą prieš tai gavo iš V. R.. Taip R. J., A. P. bendrais tyčiniais veiksmais apgaule įgijo svetimą, V. R. priklausantį, didelės – 56 000 Lt (16 218,72 Eur) – vertės turtą.

6.4. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. 2009 m. balandžio 16 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-225 išsiuntė suklastotą patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3235 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui, o R. P. Telšių rajono 4-ajame notarų biure pas notarę L. Beresnevičienę 2009 m. balandžio 17 d. pasirašė įgaliojimą Nr. 1835 R. Š. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2009 m. balandžio 16 d. išvadą Nr. 3235, ir testamentą Nr. 1838, kuriuo R. Š. paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Kretingos r., Imbarės sen. 2009 m. balandžio 17 d. R. P. pasirašė preliminariąją sutartį su R. Š., o R. J. ir A. P. už apgaule įgytos turtinės teisės perleidimą ir būsimą žemės pardavimą iš jo grynaisiais gavo 99 000 Lt (28 672,38 Eur). Taip R. J., A. P. bendrais tyčiniais veiksmais apgaule įgijo svetimą, R. Š. priklausantį, didelės – 99 000 Lt (28 672,38 Eur) – vertės turtą.

6.5. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, suklastotos Šiaulių apskrities viršininko patvirtintos 2009 m. balandžio 16 d. išvados Nr. 3235 pagrindu Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 16312 R. P. neteisėtai atkūrus nuosavybės teises į 26,88 ha žemės sklypą ir perdavus neatlygintinai lygiavertį tariamai turėtajam 34,30 ha didelės – 39 730 Lt (11 506,60 Eur) – vertės žemės sklypą Kretingos r., Imbarės sen., Tuzų ir Žeimių k., bei Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 16312 neteisėtai atkūrus nuosavybės teises jai į žemę Kretingos r., Imbarės sen., Tuzų ir Žeimių k., suteikus žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 167, 167-1, 167-2, 167-3, R. Š. šiuos žemės sklypus 2010 m. rugsėjo 16 d. R. P. vardu įregistravus VĮ Registrų centre ir gavus nuosavybės dokumentus – pažymas Nr. 44/1375919, 44/1375920, 44/1375922, 44/1375917, R. P. neteisėtai įgijo svetimą, valstybei priklausantį, didelės – 39 730 Lt (11 506,60 Eur) – vertės turtą – žemės sklypus. Po to R. P. Telšių rajono 3-iojo notaro biure pas notarą G. Perminą 2010 m. gruodžio 6 d. pasirašė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. T3GP-12513, T3GP-12520, T3GP-12525, T3GP-12530 ir nuosavybės teisę į šiuos sklypus perleido B. M., kuris dėl sandorio susitarė su R. Š., 2009 m. balandžio 17 d. už 99 000 Lt (28 672,38 Eur) įgijusiu R. P. tariamai priklausančią turtinę teisę atkurti nuosavybę.

6.6. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 11 d. E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderino suklastotas tariamai Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. birželio 16 d. patvirtintas išvadas Nr. 3234, 3235 dėl buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimo į 40,42 ha žemės, buvusios Šiaulių apskr., Kruopių sen., Bambalų k. Taip R. J., A. P. R. P. vardu neteisėtai įgijo svetimą, R. P. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius bendros 59 743 Lt (17 302,77 Eur) vertės žemės sklypus.

6.7. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. rugsėjo 18 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintais suklastotais atitinkamai Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. rugsėjo 18 d. raštais Nr. SD-537, SD-548 atitinkamai išsiuntė suklastotas tariamai patvirtintas 2009 m. birželio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235 Telšių apskrities viršininko administracijos Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui, o R. P. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. Jokubėnienę 2009 m. rugsėjo 22 d. pasirašė įgaliojimą Nr. 3731 K. J. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintas 2009 m. birželio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235. Po to R. J., pasirašydamas už įgaliotą asmenį K. J., 2009 m. spalio 11 d. su UAB „Pamario jėgainių energija“ atstovaujančiu direktoriumi E. R. sudarė jungtinės veiklos sutartį, taip siekdamas parengti nuosavybės teisių į turėtą žemę atkūrimo dokumentus pagal tariamai patvirtintas 2009 m. birželio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235 ir, atkūrus nuosavybės teisę į 40,42 ha žemės sklypus Mažeikių r., Leckavos kadastrinėje vietovėje, sudaryti prielaidas juos už 119 486 Lt (34 605,54 Eur) parduoti UAB „Pamario jėgainių energija“. Po to K. J. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2009 m. lapkričio 16 d. prašymą pagal suklastotas išvadas, tarp jų ir pagal Telšių apskr. Mažeikių r. Leckavos sen. persiųstas suklastotas tariamai patvirtintas 2009 m. birželio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235, atkurti nuosavybę ir suformuoti žemės sklypus Mažeikių r., Reivyčių sen., Leckavos kadastrinėje vietovėje. Taip R. J., A. P. pasikėsino apgaule įgyti svetimą, UAB „Pamario jėgainių energija“ priklausantį, didelės – 119 486 Lt (34 605,54 Eur) – vertės turtą, tačiau savo veikos nebaigė, nes dėl Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo R. P. nuosavybės teisė Mažeikių r. Reivyčių sen. Leckavos kadastrinėje vietovėje nebuvo atkurta.

6.8. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ne vėliau kaip 2009 m. rugsėjo 11 d., E. P. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir savo vardiniu antspaudais suderinus suklastotas tariamai Šiaulių apskrities viršininko patvirtintas 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235 dėl buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimo į 40,42 ha žemės, buvusios Šiaulių apskr., Kruopių sen., Bambalų k., R. J., A. P. neteisėtai įgijo svetimą, R. P. nepriklausančią, didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius bendros 59 743 Lt (17 302,77 Eur) vertės žemės sklypus.

6.9. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, E. P. 2009 m. rugsėjo 11 d. savo parašu ir Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtintu suklastotu Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 išsiuntus suklastotas tariamai patvirtintas 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235 Tauragės apskrities viršininko administracijos Pagėgių žemėtvarkos skyriui, o R. P. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. Jokubėnienę 2009 m. rugsėjo 22 d. pasirašius įgaliojimą Nr. 3731 D. S. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko R. S. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintas 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235, ir testamentą Nr. 3736, kuriuo D. S. paliko turtinę teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą Pagėgių sav., bendrai veikę R. J. arba A. P. iš V. A. grynaisiais gavo 40 000 Lt (11 584,80 Eur) avansą už būsimą R. P. ir G. P., dėl kurios veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, atkurtų ir joms perduotų neatlygintinai žemės sklypų pardavimą. Taip R. J., A. P. apgaule įgijo svetimą, V. A. priklausantį, didelės – 40 000 Lt (11 584,80 Eur) – vertės turtą.

7. R. J. ir A. P. taip pat nuteisti už tai, kad, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje iki 2010 m. kovo 17 d. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei ir fiziniams asmenims.

7.1. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo O. J. vardu užpildė 2001 m. rugsėjo 21 d. prašymo blanką tariamai grąžinti buvusio savininko J. D. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Šiaulių vlsč., Šiūbaičių k., turėtą 66,7 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), jame nurodydamas tikrovės neatitinkantį faktą, kad O. J. yra buvusio savininko J. D. įpėdinė, šį blanką po to jis pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

7.2. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, suklastojus O. J. ir J. D. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, t. y. pagaminus netikrą E. D., Jono, gim. 1901 m. spalio 19 d., Klovainių RKB Pakruojo rajono CBAĮ biuro 1955 m. vasario 9 d. neva išduotą gimimo liudijimą ШЮ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Tėvas“ įrašyta „D. J.“, netikrą L. K., A., gim. 1899 m., ir E. D., J., gim. 1901 m., Tryškių CBKĮ biuro 1950 m. birželio 1 d. neva išduotą sutuoktuvių liudijimą ШЯ Nr. (duomenys neskelbtini), netikrą O. K., L., gim. (duomenys neskelbtini), Klovainių RKB CBAĮ, Respublikos archyvo 1958 m. vasario 9 d. neva išduotą gimimo liudijimą ШЯ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Motina“ įrašyta „K. D., E.“, suklastojus tikrą E. K. mirties liudijimą Ш-OK Nr. (duomenys neskelbtini), jame melagingai nurodant tėvavardį „J.“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pateikė šiuos suklastotus dokumentus Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

7.3. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo O. J. vardu užpildė O. J. 2010 m. vasario 25 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., neva turėtą 66,75 ha žemės sklypą, pageidaujant gauti 54,75 ha žemės (miško) sklypą Ignalinos r., Daugėliškio sen., kurį po to jis pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

7.4. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo O. J. vardu užpildė O. J. 2010 m. vasario 25 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., neva turėtą 66,75 ha žemės sklypą, pageidaujant gauti 1 ha žemės (miško) sklypą Vilniaus apskr., Vilniaus r., šį prašymą po to jis pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

7.5. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo O. J. vardu raštu užpildė O. J. 2010 m. vasario 25 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., neva turėtą 66,75 ha žemės sklypą, pageidaujant gauti 11 ha žemės (miško) sklypą Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Beižonių k., šį prašymą po to jis pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui.

7.6. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Vilniaus apskr. Elektrėnų sav. Beižonių kadastrinei vietovei persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5611 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., turėtus 11 ha žemės (2377 Lt (688,43 Eur) vertės), nors O. J. tokios teisės neturėjo, ši išvada po to asmens, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., pasirašytu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-513-(1.9) buvo išsiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui.

7.7. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Vilniaus apskr. Vilniaus r. persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5612 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., turėtą 1 ha žemės (2107 Lt (610,23 Eur) vertės), nors O. J. tokios teisės neturėjo, ši išvada po to asmens, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., pasirašytu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-513-(1.9) buvo išsiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui.

7.8. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, asmeniui, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtinus žinomai melagingus duomenis, buvo suklastota Ignalinos r. Daugėliškio sen. persiunčiama Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5613 „Dėl žemės, miško, vandens telkinių perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ su joje nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie tai, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., turėtus 51,75 ha žemės ir 3 ha miško, iš kurių 47,09 ha priskirta valstybės išperkamai žemei (99 267 Lt (28 749,71 Eur) vertės) ir 7,66 ha – valstybės išperkamam miškui (9822 Lt (2844,65 Eur) vertės), nors O. J. tokios teisės neturėjo, ši išvada po to asmens, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., pasirašytu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-514-(1.9) buvo išsiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui.

7.9. Dėl pirmiau nurodyto žinomai netikrų dokumentų pagaminimo ir jų panaudojimo didelę turtinę žalą patyrė V. K., kuris pagal su O. J. 2010 m. kovo 19 d. pasirašytą preliminariąją sutartį už žemės sklypų, kurie bus grąžinti O. J. atkūrus nuosavybes teises, būsimą pardavimą A. P. grynaisiais sumokėjo 217 900 Lt (63 108,20 Eur), ir K. Š., kuris pagal su O. J. įgaliotu asmeniu A. P. pasirašytą 2010 m. balandžio 28 d. preliminariąją sutartį už žemės sklypų, kurie bus grąžinti O. J. atkūrus nuosavybes teises, būsimą pardavimą A. P. grynaisiais sumokėjo 49 900 Lt (14 452,04 Eur).

8. R. J. ir A. P. nuteisti ir už tai, kad, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, padedami asmens, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., 2010 m. vasario 25 d. – 2010 m. balandžio 28 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės tariamo buvusio savininko J. D. turtą – 63,75 ha žemės ir 3 ha miško Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., taip pat nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

8.1. R. J. ir A. P., veikdami kartu ir siekdami apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, padedami Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos, kuri mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., iš anksto susitarė siekti neteisėtai atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. turtą. A. P. iš O. J. gavus E. K. mirties liudijimą Ш-OK Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojus šį tikrą dokumentą liudijime ištaisant E. K. tėvavardį iš „Tamošiaus“ į „Jono“, pagaminus netikrą E. D., J., gim. (duomenys neskelbtini), Klovainių RKB Pakruojo rajono CBAĮ biuro 1955 m. vasario 9 d. neva išduotą gimimo liudijimą ШЮ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Tėvas“ įrašyta „D. J.“, netikrą L. K., A., gim. 1899 m., ir E. D., J., gim. 1901 m., Tryškių CBKĮ biuro 1950 m. birželio 1 d. neva išduotą sutuoktuvių liudijimą ШЯ Nr. (duomenys neskelbtini), netikrą O. K., L., gim. (duomenys neskelbtini), Klovainių RKB CBAĮ, Respublikos archyvo, 1958 m. vasario 9 d. neva išduotą gimimo liudijimą ШЯ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio grafoje „Motina“ įrašyta „K. D., E.“, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo šių suklastotų giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų kopijas, suklastotą O. J. vardu užpildytą 2001 m. rugsėjo 21 d. prašymo blanką tariamai grąžinti buvusio savininko J. D. iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskr., Šiaulių vlsč., Šiūbaičių k., turėtą 66,7 ha ploto žemę (išmokėti kompensaciją), suklastotus tris O. J. 2010 m. vasario 25 d. prašymus atkurti nuosavybę į Šiaulių apskr., Šiaulių vlsč., Šiūbaičių k., neva turėtą 66,75 ha žemės sklypą, pageidaujant gauti 54,75 ha, 1 ha ir 11 ha žemės (miško) sklypus atitinkamai Ignalinos r., Daugėliškio sen., Vilniaus apskr., Vilniaus r., Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Beižonių k., pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkė V. J., nepatikrinusi giminystės ryšį pagrindžiančių dokumentų, t. y. nepareikalavusi su 2001 m. rugsėjo 21 d. prašymu grąžinti žemę (išmokėti kompensaciją) pateikti dokumentų originalus, parengė 2010 m. kovo 8 d. pažymą Nr. 630 dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, joje nurodydama jai nežinomą tikrovės neatitinkančią informaciją, kad pagal O. J. pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatyta, jog į buvusio savininko J. D. nuosavybės teisėmis valdytus Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., 63,75 ha žemės, 3 ha miško ir pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą O. J. turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 63,75 ha žemės, 3 ha miško, nors O. J. tokios teisės neturėjo. Asmuo, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., savo parašu ir Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus antspaudu patvirtino pirmiau nurodytą pažymą, o ne vėliau kaip 2010 m. kovo 16 d. savo parašu ir vardiniu antspaudu suderino suklastotas Šiaulių apskrities viršininko patvirtintas 2010 m. kovo 16 d. išvadas Nr. 5611, 5612, 5613 dėl buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimo į Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., buvusius 63,75 ha žemės ir 3 ha miško. Taip R. J. ir A. P. O. J. vardu neteisėtai įgijo svetimą, O. J. nepriklausančią didelės vertės turtinę teisę įgyti lygiaverčius J. D. Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., turėtiems 63,75 ha žemės ir 3 ha miško 134 373 Lt (38 917,11 Eur) vertės žemės ir miško sklypus.

8.2. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2014 m. rugpjūčio 8 d. mirusio asmens pasirašytu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-513-(1.9) suklastota patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5611 buvo išsiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ir iš ten 2010 m. kovo 24 d. raštu persiųsta Elektrėnų žemėtvarkos skyriui. A. P. apgaule įkalbėjo O. J. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. Jokubėnienę 2010 m. kovo 19 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 1156 K. Š. bei tapatų įgaliojimą Nr. 1155 jam jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5611, ir testamentą Nr. 1160 K. Š., kuriuo jam paliko jai priklausantį sklypą, kur jis bebūtų, į kurį nuosavybės teisės atkurtos pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5611. Po to A. P., veikdamas pagal O. J. 2010 m. kovo 19 d. įgaliojimą Nr. 1155, 2010 m. balandžio 28 d. su K. Š. sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodytas sutarties objektas – žemės sklypas, kuris bus grąžintas natūra atkuriant nuosavybės teises į J. D. nuosavybės teisėmis Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., turėtą žemę (pagrindas Šiaulių apskrities viršininko patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5611), ir iš K. Š. grynaisiais gavo 49 900 Lt (14 452,04 Eur). Taip R. J. ir A. P. bendrais veiksmais neteisėtai apgaule įgijo svetimą, K. Š. priklausantį, didelės – 49 900 Lt (14 452,04 Eur) – vertės turtą.

8.3. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2014 m. rugpjūčio 8 d. mirusio asmens pasirašytu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-513-(1.9) suklastota patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5612 buvo išsiųsta Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. A. P. apgaule įkalbėjo O. J. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. Jokubėnienę 2010 m. kovo 19 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 1157 A. P. bei tapatų įgaliojimą Nr. 1158 T. S. jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5612, ir testamentą Nr. 1161 T. S., kuriuo jam paliko jai priklausantį sklypą, kur jis bebūtų, į kurį nuosavybės teisės atkurtos pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5612. Po to D. D. už šios turtinės teisės perleidimą jam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui grynaisiais sumokėjo 2000 Lt (579,24 Eur). Taip R. J. ir A. P. bendrais veiksmais neteisėtai apgaule įgijo svetimą, D. D. priklausantį, 2000 Lt (579,24 Eur) vertės turtą.

8.4. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, asmens, kuris mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., pasirašytu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. S-514-(1.9) suklastota patvirtinta 2010 m. kovo 16 d. išvada Nr. 5613 buvo išsiųsta Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui. A. P. apgaule įkalbėjo O. J. Pakruojo rajono 2-ajame notarų biure pas notarę G. Jokubėnienę 2010 m. kovo 19 d. pasirašyti įgaliojimą Nr. 1154 V. K. bei tapatų įgaliojimą Nr. 1159 jam jos vardu tvarkyti visus reikalus, susijusius su buvusio savininko J. D. nuosavybės teisių atkūrimu pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5613, ir testamentą Nr. 1162 V. K., kuriuo jam paliko jai priklausantį sklypą, kur jis bebūtų, į kurį nuosavybės teisės atkurtos pagal Šiaulių apskrities viršininko patvirtintą 2010 m. kovo 16 d. išvadą Nr. 5613. Po to A. P. apgaule įkalbėjo O. J. su V. K. 2010 m. kovo 19 d. pasirašyti preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodytas sutarties objektas – žemės sklypas, kuris bus grąžintas natūra atkuriant nuosavybės teises į J. D. nuosavybės teisėmis Šiaulių apskr., Šiaulių r., Šiūbaičių k., turėtą žemę (pagrindas Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. patvirtinta išvada Nr. 5613), ir iš V. K. grynaisiais gavo 217 900 Lt (63 108,20 Eur). Taip R. J. ir A. P. bendrais veiksmais neteisėtai apgaule įgijo svetimą, V. K. priklausantį, didelės – 217 900 Lt (63 108,20 Eur) – vertės turtą.

Pirmiau nurodytos nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pripažintos tęstinėmis ir kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (R. J. ir A. P.), pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (E. P. ir V. S.) ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

9. Be to, E. P. ir V. S. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos kitiems asmenims.

9.1. E. P., būdamas valstybės tarnautojas, eidamas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pareigas ir pagal Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. P-15 patvirtinto šios pareigybės aprašymo 6 punktą koordinuodamas ir organizuodamas Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų darbą, pagal 11 punktą nagrinėdamas dokumentus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo, rengdamas ir pateikdamas apskrities viršininkui dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo bei žemės suteikimo, pagal 25.1, 25.3 punktus būdamas atsakingas už Žemėtvarkos skyriui pavestų funkcijų ir užduočių kokybišką įvykdymą laiku, pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų nepriekaištingą vykdymą, tyčia pažeisdamas pareigybės aprašymą ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto (nuo 2004 m. spalio 12 d. galiojusi įstatymo redakcija), 10 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, teismui neatnaujinus praleistų terminų, davė neteisėtus nurodymus dėl dokumentų pildymo ir registracijos Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkui V. S., savo parašu neteisėtai patvirtino ir taip suklastojo 2008 m. rugpjūčio 4 d., 2009 m. balandžio 16 d. pažymas Nr. 4780, 4792 dėl suklastotų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pateikė suklastotus dokumentus UAB „Šiaulių hidroprojektas“ išvadoms dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektams parengti, savo parašu ir vardiniu antspaudu patvirtino suklastotas ir sudubliuotas Šiaulių apskrities viršininko išvadas – dvi 2008 m. rugpjūčio 4 d. išvadas Nr. 3195, 2009 m. balandžio 16 d. išvadas Nr. 3233, 3234, 3235, 2009 m. birželio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235, 2009 m. rugpjūčio 16 d. išvadas Nr. 3234, 3235, suklastotas išvadas paties suklastotais raštais išsiuntė žemėtvarkos skyriams: suklastotą išvadą Nr. 3195 suklastotu E. P. pasirašytu 2010 m. sausio 19 d. raštu Nr. SD-21 – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriui, suklastotą išvadą Nr. 3234 suklastotu E. P. pasirašytu 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-223 – Utenos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui, suklastotą išvadą Nr. 3235 suklastotu E. P. pasirašytu 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. SD-225 – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui, suklastotą išvadą Nr. 3234 suklastotu E. P. pasirašytu 2009 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. SD-548 – Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui, suklastotą išvadą Nr. 3235 suklastotu E. P. pasirašytu 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 – Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui, suklastotas išvadas Nr. 3234, 3235 suklastotu E. P. pasirašytu 2009 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. SD-537 – Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pagėgių žemėtvarkos skyriui. Tokiais veiksmais E. P. padėjo R. J., A. P. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą ir taip tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas kitiems asmenims turtinės naudos, veikė prieš tarnybos interesus, šiurkščiai iškraipė valstybės tarnautojo – Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo – tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu ir teisėtumu, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius ir valstybė, kuri taip pat patyrė didelę turtinę žalą, nes, dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų neteisėtai atkūrus nuosavybės teises, prarado bendros 133 663 Lt (38 711,48 Eur) vertės žemės sklypus. Didelę turtinę žalą patyrė ir fiziniai asmenys, jie kaltininkams sukčiaujant prarado 1 058 128 Lt (306 455,05 Eur), taip pat didelę neturtinę žalą patyrė fiziniai asmenys, jiems dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių civilinio proceso tvarka pareikšti civiliniai ieškiniai ir gresia priverstinis turto išieškojimas.

9.2. V. S., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, eidamas Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas, vykdydamas Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 167-K patvirtinto Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigybės aprašymo 6, 13 punktuose nurodytas funkcijas, tyčia pažeisdamas pareigybės aprašymo 19, 20, 21, 23 punktus ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 4 punkto (nuo 2004 m. spalio 12 d. galiojusi įstatymo redakcija), 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismui neatnaujinus praleisto termino, neteisėtai priėmė Telšių vyskupijos Papilės Šv. Juozapo parapijos 2008 m. rugpjūčio 2 d. remiantis A. P. liudijimu išduotą krikšto liudijimą, taip kartu pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 14 punkto nuostatas, nes giminystės ryšį patvirtinančiu dokumentu laikomas išrašas iš bažnytinės knygos, pakeitė įrašus ir taip suklastojo S. O. 1992 m. balandžio 7 d. prašymą grąžinti žemę, išmokėti kompensaciją, surašė 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 4780 nurodydamas joje tikrovės neatitinkančią informaciją. Tokiais veiksmais V. S. padėjo R. J., A. P. apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamai įgytų teisių pagrindu tyčia, neteisėtai, apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą. Taip V. S. tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi siekdamas kitiems asmenims turtinės naudos, veikė prieš tarnybos interesus, šiurkščiai iškraipė valstybės tarnautojo – Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko – tarnybos esmę ir turinį, pažemino ir sumenkino Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino visuomenės pasitikėjimą nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą skaidrumu ir teisėtumu, dėl to didelę neturtinę žalą patyrė Akmenės rajono žemėtvarkos skyrius ir valstybė, kuri taip pat patyrė didelę turtinę žalą, nes, dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų neteisėtai atkūrus nuosavybės teises, valstybė prarado 93 933 Lt (27 204,87 Eur) vertės žemės sklypus. Didelę turtinę žalą patyrė ir fiziniai asmenys, jie kaltininkams sukčiaujant prarado 726 178 Lt (210 315,68 Eur), taip pat didelę neturtinę žalą patyrė fiziniai asmenys, jiems dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių civilinio proceso tvarka pareikšti civiliniai ieškiniai ir gresia priverstinis turto išieškojimas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

10. Kasacinės instancijos teismui nustačius esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus ir grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, įvertinęs byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir apeliacinių skundų argumentus, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. S., R. J. ir iš dalies E. P. pagrįstai pripažino kaltais dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl E. P. kaltės I. V. B. epizode ir dėl O. J. pareikšto civilinio ieškinio, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) pakeitimus, perkvalifikavo R. J., E. P. ir V. S. nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jiems naujas bausmes.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. P. apeliacinio skundo argumentus dėl I. V. B. nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. žemę atkūrimo, konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog E. P. savo veiksmais būtų prisidėjęs prie I. V. B. vardu išduotos išvados suklastojimo ar būtų žinojęs, jog jo persiunčiama 2009 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos viršininko patvirtinta išvada Nr. 5561 yra suklastota. Jis, pagal pateiktą prašymą pasirašydamas tikrą persiuntimo raštą, dokumentų neklastojo, todėl šis kaltinimo E. P. epizodas pašalintas, atitinkamai UAB „Ignalinos šilas“ žalos atlyginimas iš E. P. nepriteistinas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo E. P. apeliacinio skundo argumentus dėl BK 24 straipsnio 6 dalies, motyvavo, kad dėl šios nuostatos taikymo buvo pasisakyta skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, todėl tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį, apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip rašymo apsirikimą ir jį ištaisė.

12. Pasisakydamas dėl nukentėjusiosios O. J. pareikšto civilinio ieškinio, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad O. J., tikėdamasi įgyti žemės, surašė įgaliojimus svetimiems asmenims, taip suteikdama jiems plačias teises veikti jos vardu, sudaryti sutartis ir priimti pinigus už parduotiną žemę. Tokius O. J. veiksmus apeliacinės instancijos teismas laikė jos įtraukimu į nusikalstamos veikos darymą, tačiau, pagal BK nuostatas, suaugusio asmens įtraukimas į nusikalstamos veikos darymą savaime nėra nusikaltimas. Nustačius, kad O. J. nebuvo padaryti nusikalstami veiksmai, jos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Atsižvelgdama į tai, O. J. prašė turtinės žalos atlyginimą išieškoti ne tik sau pačiai, bet ir K. Š. bei V. K. naudai, tačiau neturėjo įgaliojimo, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ji neturėjo teisės už šiuos asmenis pareikšti civilinį ieškinį.

III. Kasacinių skundų argumentai

13. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. J. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžius: solidariai iš R. J., A. P. ir Lietuvos Respublikos priteisti jai 85 344,44 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nustatant tokią nuosprendžio dėl civilinio ieškinio dalies vykdymo tvarką: 3673,83 Eur bei 5 procentų metines palūkanas išieškoti jai, 17 786,52 Eur bei 5 procentų metines palūkanas išieškoti K. Š., 63 884,09 Eur bei 5 procentų metines palūkanas išieškoti V. K., taip pat solidariai iš R. J., A. P. ir Lietuvos Respublikos priteisti jai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos. Kasatorė savo skunde nurodė:

13.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto pažeidimą, nes byloje esant priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui paliko nukentėjusiosios civilinį ieškinį nenagrinėtą, nors toks sprendimas galimas tik jeigu kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir taip neišnagrinėjo apeliacinio skundo (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

13.2. Abiejų instancijų teismai netinkamai aiškino ir taikė atsakomybės be kaltės institutą, todėl nepagrįstai atleido valstybę nuo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą valstybės tarnautojos – Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos R. R. – neteisėtais veiksmais. Iš veikų, dėl kurių padarymo kaltais pripažinti R. J. ir A. P., aprašymo matyti, kad R. R. savo parašu ir vardiniu antspaudu tvirtino R. J. ir A. P. suklastotus dokumentus, kitiems žemėtvarkos skyriams siuntė išvadas su jose nurodytais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis, kad O. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. D. žemę, ir taip R. J. su A. P. padėjo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą.

13.3. Baudžiamojoje byloje esančiame 2015 m. sausio 9 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad R. J. ir A. P. bendrininkė, klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, užvaldant svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą, buvo R. R., tačiau ji mirė 2014 m. rugpjūčio 8 d., todėl, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ikiteisminį tyrimą dėl jos atsisakoma pradėti. Ikiteisminis tyrimas dėl veikų, susijusių su O. J. interesais, buvo pradėtas 2011 m., 2012 m. gegužės 4 d. sujungtas su kitais ikiteisminiais tyrimais, o 2014 m. liepos 18 d. vėl išskirtas. Per tą laiką buvo surinkta pakankamai R. R. dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas patvirtinančių duomenų, bet, galimai dėl ikiteisminio tyrimo institucijų netinkamai pasirinktos taktikos iš pradžių sujungiant, o po to vėl išskiriant ikiteisminius tyrimus, ikiteisminis tyrimas užtruko nepateisinamai ilgai, o per tą laiką R. R. mirė. Kita vertus, tai nešalina abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose konstatuotų faktinių aplinkybių, kad mirusi R. R. buvo nuteistųjų R. J. ir A. P. bendrininkė klastojant ir panaudojant suklastotus dokumentus, užvaldant svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą, o ją reabilituojantis teismo sprendimas nėra priimtas. R. R. su R. J. ir A. P. bendrininkavo būdama valstybės tarnautoja, jos vaidmuo R. J. ir A. P. nusikalstamoje veikoje buvo esminis, nes ji buvo atsakinga už duomenų tikrumą ir turėjo įgaliojimus tvirtinti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo išvadų projektus prieš juos patvirtinant apskrities viršininkui, kurio parašas tebuvo formalumas. R. J. ir A. P. be R. R. dalyvavimo nebūtų galėję įgyvendinti savo nusikalstamų tikslų.

13.4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytą žalą yra viena iš deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensuoti nukentėjusiojo patirtus nuostolius, siekiant grąžinti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusią padėtį. CK 6.263 straipsnio nuostata dėl kiekvieno asmens pareigos laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir viešajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, o viešasis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Šis atsakomybės subjekto išskirtinumas lemia jos taikymo griežtumą, t. y. viešajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas)), asmens patirta žala ir neteisėtus veiksmus ir padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys. Kasatorės civiliniame ieškinyje nurodytos ir teismų nuosprendžiais nustatytos aplinkybės patvirtina valstybės tarnautojos R. R. bendrininkavimą darant nusikalstamas veikas, dėl to atsiradusią žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nors R. R. ir nebuvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes mirė, jos veiksmų neteisėtumas yra sąlyga valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

13.5. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 271 straipsniu, civiliniame ieškinyje O. J. prašė nustatyti nuosprendžio dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu, vykdymo tvarką – dalį jai iš R. J., A. P. ir valstybės priteisto žalos atlyginimo išieškoti baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių nepareiškusiems, bet juos jai pareiškusiems civilinio proceso tvarka nukentėjusiesiems K. Š. ir V. K.. Abiejų instancijų teismai vykdymo tvarkos nenustatė ir tokio sprendimo nemotyvavo.

13.6. K. Š. civilinio proceso tvarka O. J. pareiškė ieškinį dėl 49 900 Lt (14 452,04 Eur), 10 000 Lt (2896,20 Eur) nuostolių ir procesinių palūkanų. Toje pačioje civilinėje byloje O. J. pareiškė priešieškinį. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-108-169/2014 iš O. J. priteisė K. Š. 10 000 Lt (2896,20 Eur) netesybų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 1513,30 Lt (438,28 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o kitą civilinio ieškinio dalį ir O. J. priešieškinį atmetė.

13.7. V. K. civilinio proceso tvarka pareiškė O. J. ieškinį dėl 217 900 Lt (63 108,20 Eur) ir procesinių palūkanų. O. J. pareiškė priešieškinį. Šioje byloje 2018 m. gruodžio 31 d. priimtas sprendimas V. K. civilinį ieškinį atmesti, O. J. priešieškinį dėl 2010 m. kovo 19 d. preliminariosios žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinti (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-39-357/2018).

13.8. Šioje baudžiamojoje byloje O. J. yra priteista visa nuteistųjų R. J. ir A. P. padaryta žala, įskaitant ir tą sumą, dėl kurios ieškinius civilinio proceso tvarka jai buvo pareiškę K. Š. ir V. K.. Dėl to dalis O. J. priteisto žalos atlyginimo priklauso K. Š. ir V. K., kurie baudžiamojoje byloje civilinių ieškinių nepareiškė, nes jie juos buvo pareiškę civilinio proceso tvarka O. J.. Siekiant išvengti tokio dviprasmiškumo ir dėl to, kad teismai K. Š. ir V. K. ieškinių, pareikštų civilinio proceso tvarka, dėl nuteistajam A. P. sumokėtų pinigų nepatenkino, šioje baudžiamojoje byloje yra teisinga ir logiška nustatyti kasaciniame skunde prašomą nuosprendžio dalies, susijusios su civiliniu ieškiniu, vykdymo tvarką, atitinkančią CPK 271 straipsnio nuostatas.

14. Kasaciniu skundu nuteistojo E. P. gynėjas advokatas M. Bakanas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, susijusias su E. P. nuteisimu ir civilinių ieškinių priteisimu, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – E. P. išteisinti, baudžiamąją bylą jam nutraukti ir civilinius ieškinius atmesti. Kasatorius skunde nurodo:

14.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nusikalstamas veikas kvalifikavo ne pagal tuos BK straipsnius, ir padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos nuteistojo E. P. įstatymų garantuotos teisės, ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiai neatitinka BPK 20 ir 302 straipsnių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ suformuluotų reikalavimų nuosprendžio surašymui. Nors tai buvo nurodyta apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių trūkumų nepašalino ir iš esmės dėl jų nepasisakė.

14.2. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų nepašalino. Kasacinės instancijos teismo nustatytų trūkumų apeliacinės instancijos teismas pats negalėjo pašalinti ir turėjo priimti sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. To nepadarius buvo pažeista nuteistojo E. P. teisė į gynybą, t. y. dėl visų byloje esančių įrodymų vertinimo buvo pasisakyta tik apeliacinio teismo ir tokio įrodymų vertinimo E. P. apskųsti apeliacine tvarka nebegali. Taip būtų pažeista teismų instancinė sistema, kuri sąlygoja nurodytą nuteistojo teisių pažeidimą.

14.3. Kaltinime nurodyta, kad E. P. pažeidė Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. P-15 patvirtintų nuostatų 6, 11, 25.1 ir 25.3 punktus, tačiau koks konkrečiai buvo E. P. šių nuostatų punktų padarytas pažeidimas ir kuo jis pasireiškė, nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, o apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė iš esmės vien tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88 patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 8, 9, 11 ir 12 punktais. Pagal nuostatų 1 punktą, jos taikytinos ir privalomos ne nuteistajam E. P. kaip fiziniam asmeniui ar Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojui, o pačiai Nacionalinei žemės tarnybai kaip valstybės įstaigai. E. P. pasirašytuose Nacionalinės žemės tarnybos dokumentuose nebuvo nurodyti jokie taisyklių reikalavimai, tarp jų ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti dokumentų tvarkymo reikalavimai, kaip jam privalomos pareigos ar funkcijos. Kadangi į E. P. pareigas neįėjo šių taisyklių vykdymas, jis neturėjo pareigos laikytis jų reikalavimų ir nebuvo su tokiomis pareigomis supažindintas. E. P. nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytų taisyklių galimo pažeidimo. Kaltinimas šiuo aspektu nebuvo pakeistas, o apie tokių faktinių aplinkybių pakeitimą kaltinime E. P. nebuvo įspėtas.

14.4. Esant šiems abiejų instancijų teismų nuosprendžių trūkumams, E. P. negalėjo išsamiai pasisakyti dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymių, nes teismai įrodymų nenurodė, jų neanalizavo ir nevertino. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės perrašė praktikoje suformuluotų reikalavimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui surašyti sąlygas, tačiau jų nepagrindė faktinėmis bylos aplinkybėmis, nedetalizavo, neanalizavo ir neindividualizavo.

14.5. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad E. P. inkriminuota BK 24 straipsnio 6 dalis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nei nuosprendžio motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl šio BK straipsnio jam taikymo ir jo bendrininkavimo formos bei rūšies. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neva padarė klaidą, ir ją ištaisė pripažindamas E. P. kaltu padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas šios nuosprendžio dalies nepagrindė jokiais įrodymais ir nepateikė įrodymų vertinimo, tik abstrakčiai nurodė, kad neva pirmosios instancijos teismo motyvai dėl kvalifikacijos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį yra nurodyti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Taip buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą.

14.6. Bylą nagrinėję teismai, pripažindami E. P. kaltu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nuosprendyje nenurodė, kokius veiksmus jis atliko ir kokie įrodymai patvirtina tokią teismo išvadą. Šis nusikaltimas yra tyčinis, o baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų žinojęs, jog jam pateiktų dokumentų kopijos ir dokumentai yra suklastoti, ir (ar) kad jis būtų susitaręs suklastoti arba pats tyčia suklastojęs kaltinamajame akte nurodytus dokumentus. Byloje apklaustos liudytojos Pakruojo notarė G. Jakubėnienė, Telšių notarė L. Beresnevičienė, Radviliškio notarė R. P. tvirtino pretendentų įgaliojimus, jų testamentus ir kitus sandorius, susijusius su teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu, tačiau nė vienai iš jų nekilo įtarimų dėl dokumentų tikrumo, sandorių teisėtumo, neužkliuvo duodančių įgaliojimus asmenų amžius, savo veiksmų bei pasekmių suvokimas. Kokių bylos duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad E. P. žinojo, jog išvada Nr. 3195 yra suklastota, nėra aišku. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad iš bylos duomenų akivaizdu, jog E. P. žinojo, kad pasirašydamas eilutėje „suderinta“ patvirtina tikrovės neatitinkantį faktą apie tai, kad S. O. turi teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusį N. G. nekilnojamąjį turtą. Tačiau byloje jokiais įrodymais nepatvirtinta, jog išvadą Nr. 3195, persiųstą Radviliškio rajonui, apskritai pasirašė E. P..

14.7. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. P. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nuosprendyje nenurodė, kokius veiksmus jis atliko ir kokie įrodymai tokią teismo išvadą patvirtina. Šis nusikaltimas yra tyčinis, o baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų žinojęs, jog jam pateiktų dokumentų kopijos ir dokumentai yra suklastoti, ir (ar) kad jis būtų susitaręs suklastoti arba pats tyčia suklastojęs kaltinamajame akte nurodytus dokumentus bei jais pasinaudodamas tyčia siekęs arba padėjęs kitiems užvaldyti valstybės ar kitų asmenų turtą. Išankstinio tarpusavio susitarimo su kaltinime nurodytais asmenimis bei bendrų tyčinių veiksmų nebuvo. Susitarimo klastoti pažymas, išvadas, dubliuoti išvadas, lydraščius taip pat nebuvo ir tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

14.8. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje klaidingai vertina, kad epizode dėl nuosavybės teisių atkūrimo R. P. E. P. suderino ir pasirašė septynias išvadas, nes buvo tik trys išvados – Nr. 3233, 3234 ir 3235, o išvada Nr. 3234 ir išvada Nr. 3235 buvo išsiųstos trims žemėtvarkos skyriams.

14.9. Baudžiamojoje teisėje galioja principas, jog visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo). Konkrečiu atveju yra daug neaiškumų ir neatitikimų, kurie turi būti aiškinami E. P. naudai, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesant byloje E. P. kaltę pagrindžiančių objektyvių įrodymų, turėjo jį išteisinti ir baudžiamąjį procesą jam nutraukti.

14.10. E. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, tačiau byloje nėra įrodymų, jog jis tyčia, iš anksto susitaręs su kitais asmenimis, būtų klastojęs dokumentus ir siekęs piktnaudžiauti tarnyba. Tokių įrodymų pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų neanalizavo, nevertino apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų ir kitų kaltinamųjų parodymų ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė.

14.11. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad E. P. pažeidė Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. P-15 patvirtintų nuostatų 6, 11, 25.1, 25.3 punktų reikalavimus, tačiau kaip konkrečiai pasireiškė šie pažeidimai, nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nenurodyta. Nors tai buvo nurodyta apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas dėl to taip pat nepasisakė.

14.12. Apeliacinės instancijos teismas privalo pašalinti pirmosios instancijos teismo klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto klaidas ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Net ir nesant dėl to skundo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, nustatęs esminius BPK pažeidimus (pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktą), turėjo patikrinti, ar tai turėjo neigiamos įtakos E. P. teisinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kokius BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius atitinka E. P. kokie nors veiksmai ir kokie įrodymai tokią teismo išvadą patvirtina. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tik abstrakčiai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog E. P. neva tyčia viršijo savo įgaliojimus ir veikė prieš tarnybos interesus, todėl pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 228 straipsnį. Šiame nuosprendyje nenurodyta, kokia tyčios forma tuos neteisėtus veiksmus E. P. atliko (tiesiogine ar netiesiogine tyčia). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad E. P. būtų siekęs ar gavęs turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Nesant šio BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo būtinojo požymio, jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas.

14.13. E. P. veiksmuose galėtų būti ne BK 182 straipsnio 2 dalyje, o BK 229 straipsnyje nurodyto nusikaltimo požymių, nes jis, kaip valstybės tarnautojas, galbūt tinkamai neatliko savo pareigų, veikdamas ne tyčia, o neatsargiai, per didelį darbo krūvį, nors dėl jo veiksmų juridiniai ir fiziniai asmenys ir patyrė didelę žalą. Jis asmeniškai neturėjo jokios materialinės naudos, taip pat jokio asmeninio suinteresuotumo. Išankstinis kaltinamųjų susitarimas veikti tyčia bendrai su kitais asmenimis nėra įrodytas. Jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie kitų asmenų sumanymą bendrai tyčia veikti neteisėtai siekiant turtinės naudos sau ar kitiems, kaip renkami kandidatai į pretendentus dėl nekilnojamojo turto atkūrimo, kaip su jais kalbama, kokių dokumentų reikalaujama, kas jiems žadama, kokie veiksmai atliekami. Su pretendentais ir notarais jis niekada neturėjo nieko bendro, apie išvadų pirkimą, kitų sandorių su nekilnojamuoju turtu sudarymą su juo niekas nekalbėjo. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 229 straipsnio 1 dalį, pagal kurią jau yra suėjęs senaties terminas. Dėl to, kasacinės instancijos teismui nusprendus jo veiką perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies į 229 straipsnį, turėtų būti taikoma senatis, o baudžiamasis procesas jam nutrauktinas.

14.14. Apeliacinės instancijos teismas E. P. paskyrė 150 MGL (5647,50 Eur) dydžio baudą ir neįskaitė į šią bausmę jau atliktos bausmės, paskirtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. P. buvo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, buvo atidėtas trejiems metams paskiriant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigą pradėti dirbti, tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šios bausmės vykdymas nebuvo sustabdytas ar nutrauktas padavus kasacinį skundą ir bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, taip pat bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. E. P. lankydavosi ir registravosi Probacijos tarnyboje, tik likus maždaug pusantro mėnesio iki pirmosios instancijos teismo nustatyto trejų metų bausmės atidėjimo termino pabaigos šis lankymasis ir registravimas buvo nutrauktas. Šis laikas turėjo būti įskaitytas į naujai apeliacinės instancijos teismo paskirtą bausmę, tačiau tai nebuvo padaryta.

14.15. Kasatorius nesutinka su nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio išsprendimu. Turtinę žalą nukentėjusiajam, vadovaujantis CK 6.264 ir 6.265 straipsniais, turėtų atlyginti darbdavys, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba, nes E. P. buvo Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas.

14.16. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis prieštarauja šio teismo išvadoms, nurodytoms nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Nuosprendžio 55 punkte nurodyta, kad, E. P. pašalinus I. V. B. epizodą, UAB „Ignalinos šilas“ žalos atlyginimas iš E. P. nepriteisiamas, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl žalos (ne)priteisimo UAB „Ignalinos šilas“ iš E. P. nenurodyta pažymint, kad kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis (taigi ir dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo UAB „Ignalinos šilas“) paliekama nepakeista.

15. Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar BPK 20 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais, 276 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti perskaitomi balsu teisiamajame posėdyje, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, 276 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai tiek, kad nedraudžiama pripažinti įrodymais apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, bet neapklaustų teisme liudytojų parodymų ir neribojamas tokių ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų panaudojimas – tik kitiems įrodymams patikrinti, taip pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą ir iš jo išplaukiantį rungimosi principą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 6 daliai ir teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo principams. Kasatorius nurodo:

15.1. Abiejų instancijų teismų nuosprendžių dalys naikintinos dėl esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, taip pat dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

15.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu apgaule įgijęs svetimą turtinę teisę atkuriant nuosavybę pagal O. J., R. P., S. O. ir I. V. B. prašymus, taip pat suklastojant su tuo susijusius dokumentus. Jo apeliacinis skundas buvo grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje apsiribojo įrodymų išvardijimu ir konstatavimu, kad jo kaltė įrodyta. Tačiau jis neatliko kaltinime nurodytų veiksmų: nepažinojo prašymus atkurti nuosavybę pateikusių asmenų, nepateikė prašymų atkurti nuosavybės teises, nesudarė teisės į nuosavybės teisės atkūrimą perleidimo sandorių, neveikė kaip įgaliotinis, nebendravo su asmenimis, kurių vardu buvo pateikti prašymai atkurti nuosavybės teises, arba bendravo tik po to, kai sprendimas atkurti nuosavybės teisę jau buvo priimtas (O. J.). Dėl pinigų priėmimo iš L. S. jis nurodė, kad pinigai buvo sumokėti už L. V. disponuojamą teisę į nuosavybės atkūrimą, paaiškino tokio veiksmo pagrindą, kuris baudžiamojoje byloje nebuvo paneigtas. Be to, apeliaciniame skunde buvo nurodyti išsamūs motyvai dėl A. P., O. J. ir L. V. parodymų vertinimo ir jų pripažinimo įrodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundo motyvų išvadų nepateikė ir apsiribojo konstatavimu, kad R. J. nurodytas tariamas pinigų grąžinimas L. V. vardu tik patvirtina, jog savo neteisėtus veiksmus jis siekė nuslėpti, manipuliuodamas kitais asmenimis (skundžiamo nuosprendžio 86 punktas). Toks teismo vertinimas yra visiškai nemotyvuotas ir niekuo nepagrįstas, nepaaiškinama, kas ir kaip paneigia paties R. J. duotus parodymus, kaip išsprendžiami prieštaravimai tarp spec. liudytojos L. V. ir kaltinamojo R. J. parodymų. Visiškai nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada (skundžiamo nuosprendžio 89 punktas), kad nors I. V. B. prašyme grąžinti žemę nurodyta 1998 m. rugpjūčio 11 d. data, specialiaisiais tyrimais nustatyta, jog dalis šios rankraštinės datos atspausdinta spausdintuvu ir rašymo priemonės yra tos pačios, kaip ir J. P. surašytoje 2008 m. gruodžio 15 d. pažymoje Nr. 1054 bei 2008 m. gruodžio 12 d. I. V. B. prašyme sugrąžinti žemę. Šie duomenys patvirtina, kad R. J. apgaule įkalbėjo I. V. B. pasirašyti. Tokios teismo išvados yra visiškai nemotyvuotos ir nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 90 punkte nurodytas vertinimas, kuriuo atmetami R. J. argumentai dėl L. V. bei A. P. parodymų vertinimo, yra visiškai nemotyvuotas bei nepagrįstas ir paremtas tik prielaida, kad teismas nenustatė, jog A. P. ir L. V. siekia apkalbėti R. J., todėl jų parodymai vertintini kaip patikimi. Teismas nenurodė, kodėl vertina, kad šių asmenų parodymus patvirtina ir byloje esančių įrodymų visuma, nes šių asmenų parodymai prieštarauja R. J. parodymams bei pateiktiems argumentams ir įrodymams dėl nurodytų asmenų parodymų kritiško vertinimo ir suinteresuotumo, tai buvo išsamiai pasisakyta tiek apeliaciniame skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes byloje esančius įrodymus vertino nevisapusiškai. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, pažeidė BPK 303–307 straipsniuose, 331 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Taip pat šis teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir 332 straipsnio 3 bei 5 dalis, nes neišnagrinėjo esminio apeliacinio skundo argumento.

15.3. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose buvo apklausta daug asmenų, kurie davė reikšmingus R. J. kaltę paneigiančius parodymus, be to, ir jis, ir K. J. pateikė savo veiksmų ir motyvų paaiškinimus, tačiau teismas asmenų parodymų nuosprendyje neaprašė, nenurodė, kaip išsprendžia prieštaravimus tarp šių parodymų ir nuosprendyje aprašytų kitų įrodymų. Tokiais teismo veiksmais buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jis neturi galimybės žinoti teismo motyvų ir prieštaraudamas pateikti dėl jų argumentų.

15.4. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nuosprendžio nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir tik deklaratyviai konstatavo, kad jo ir kitų nuteistųjų veikose yra jiems inkriminuotų nusikaltimų požymių, kad jų kaltė visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kad nusikalstamų veiksmų schema gana sudėtinga ir niekaip negalėjo būti įvykdyta be Akmenės žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P., kurio parašas buvo pagrindinis, prieš išvadą patvirtinant apskrities viršininkui. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje turėjo pateikti tiek faktinius, tiek teisinius motyvus, nes baudžiamojoje byloje apklausta daug asmenų, kurie atliko veiksmus, identiškus nurodytiems kaltinamajame akte: rašėsi įvairiuose dokumentuose, įgijo turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą, teises pirko ar pardavė, veikė pagal įgaliojimą (V. K., O. J., I. V. B., L. S., L. V., J. K., I. K., R. Š. ir kt.). Baudžiamosios bylos aplinkybių kontekste reikšminga buvo tai, kad vienų asmenų identiški veiksmai laikomi nusikaltimu, o kitų – ne. Pažymėtina, kad A. P. ir L. V. patys yra atlikę veiksmus pateikiant pareiškimą atkurti nuosavybės teises už kitus asmenis, atstovavo nuosavybės teises įgijusiems asmenims pagal įgaliojimą, gavo pinigus pirkėjams atsiskaitant už parduotus žemės sklypus ir darė tai iki susipažįstant su R. J..

15.5. Kaltinamajame akte visais atvejais, kai kalbama apie dokumentų suklastojimą ar apgaulės panaudojimą, nurodyta, kad tai padarė nenustatytas asmuo, nenustatytu laiku ir vietoje. Kaltinamajame akte nenurodyti jokie jo veiksmai, sudarantys BK 182 straipsnio 2 dalyje ar 300 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikaltimų sudėtį, t. y. nenurodyta, kad jie būtų įrašę neteisingus duomenis į kokį nors dokumentą, pakeitę tikro dokumento turinį, pagaminę netikrą dokumentą. Kaltinamajame akte nenurodyta, kad jis būtų ką nors suklaidinęs, pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją, kad įgytų svetimą turtinę teisę arba turtą. Teisė į nekilnojamąjį turtą nebuvo atkurta jam, taigi kaltinimas svetimos turtinės teisės neteisėtu įgijimu neįrodytas. Jis nekaltinamas tuo, kad būtų kam nors padėjęs padaryti nusikalstamą veiką ar organizavęs nusikalstamos veikos padarymą.

15.6. Nė vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad jis būtų parengęs dokumentus, suteikiančius pagrindą atkurti arba inicijuoti nuosavybės teisių atkūrimą. A. P. nurodė, kad tokius dokumentus pagamindavo jis ir paduodavo R. J., tačiau nežino, kas su jais toliau buvo daroma. Tai atitinka ne dokumento suklastojimo, o suklastoto dokumento gabenimo ir realizavimo požymius, tačiau A. P. nenurodė konkrečių dokumentų, kuriuos būtų jam perdavęs. A. P. parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, jis yra suinteresuotas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visus veiksmus, kuriuos A. P. nurodo kaip atliktus jo, didesnes galimybes atlikti turėjo jis pats. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad dėl kaltinime nurodytų nuosavybės teisių atkūrimo jis būtų bendravęs su R. R., E. P., J. P., O. D. ar V. S.. Visus šiuos asmenis pažinojo A. P., kuris pripažino su jais bendravęs. Be to, A. P. asmeniškai gavo pinigus ir sudarė sandorius su visais kaltinime nurodytų nuosavybės teisių pirkėjais. A. P. pripažino V. K. pažinojęs gerokai anksčiau iki susipažįstant su juo. V. K., apklausiamas teisme, nurodė, kad yra įsigijęs nuosavybės teises pagal identiškos vertės išvadas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir bandęs jas realizuoti pagal vienodus numerius turinčias išvadas. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. P. tikrieji susitarimai su V. K. yra neatskleisti ir šių asmenų parodymus pripažinti patikimais nėra pagrindo.

15.7. Nebuvo paneigti R. J. parodymai, kad 50 000 Eur iš L. S. jis gavo už J. K. atkurtas nuosavybės teises ir juos perdavė L. V.. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis iš L. S. pinigus gavo daugiau nei vieną kartą ir kad pinigai buvo mokami už I. V. B. atkuriamą nuosavybės teisę. Liudytojo R. P. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes jis pats siekė įgyti teisę atkurti nuosavybę ir dėl vykdytos bendros ūkinės veiklos buvo susijęs su L. S., todėl davė palankius tik jam parodymus, kurių neįmanoma patikrinti kitais tyrimo veiksmais.

15.8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 6.2 punkte nurodyta, kad per R. P. išvados pardavimą, jam 2009 m. gegužės 8 d. pasirašius avanso lapelį, ir už apgaule įgytų J. U., dėl kurio veiksmų atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, ir R. P. turtinių teisių perleidimą bei būsimą žemės pardavimą apgaule įgijo svetimą, V. B. priklausantį, didelės – 50 000 Lt (14 481 Eur) – vertės turtą. Pažymėtina, kad dėl šio epizodo ikiteisminis tyrimas neatliekamas, byla yra nagrinėjama teisme. Dėl nuosprendžio 6.9 punkte nurodyto epizodo, susijusio su avanso gavimu iš V. A. už G. P. išvados pardavimą, ikiteisminis tyrimas irgi neatliekamas. Jis R. P. ir G. P. išvados nepardavinėjo ir pinigų iš V. B. ir V. A. už jas negavo, nevedė derybų dėl išvadų pardavimo.

15.9. Kaltinimas dėl I. V. B. nuosavybės teisių atkūrimo grindžiamas A. P. teisme duotais parodymais, kuriuose jis nenurodė konkrečių aplinkybių, neįvardijo konkrečių veiksmų, nenurodė, iš kur jis tai žinojo, ar buvo koks susitarimas veikti, ar matė, ar girdėjo, o tik apibendrintai pasakė, kad su I. V. B. visus klausimus sprendė jis. J. P. savo parodymuose taip pat nenurodė, kad jam kas nors yra žinoma apie kokius nors jo ar K. J. veiksmus atkuriant nuosavybės teises I. V. B.. Nuosprendyje minimas Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009 m. kovo 2 d. raštas Nr. R4-467 buvo parašytas ir išsiųstas Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriui jau atkūrus nuosavybės teisę, o šį raštą gavusi R. R. jo niekam neperdavė ir nevykdė, todėl jis ir kiti nuteistieji nežinojo ir negalėjo žinoti apie nuosavybės teisės atkūrimo neteisėtumą. 2015 m. sausio 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialistui buvo paskirta atlikti užduotį, tačiau tik teismo posėdžio metu baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą prokuroras A. Mirnas pateikė kito ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančią 2015 m. liepos 20 d. specialisto išvadą Nr. 118-25(14), kuri nebuvo pateikta kaltinamiesiems ir teismui iki nurodyto teismo posėdžio ir kurioje nurodyta, kad pas I. V. B. rastą ir jos tyrėjai N. Liandzbergienei perduotą jo rašytą raštelį su savo kontaktais parašė jis.

15.10. Kasaciniame skunde kasatorius pateikia detalius argumentus dėl nuteistojo A. P., liudytojų L. V., R. Š., o Jarmalienės apklausų metu padarytų procesinių pažeidimų, abejonių dėl jų pačių ir jų duotų parodymų patikimumo.

15.11. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendį 146 punkte grindžia tik A. Klimo parodymais, gautais ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra netikslūs ir neišsamūs, todėl klaidina teismą. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 83 punkte teismas klaidingai interpretuoja liudytojo V. J. duotus parodymus, sakydamas, kad V. J. liudijo, jog jis įsteigė UAB „Investas“ R. J. pavedimu, tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes liudytojas parodė, kad R. J. paprašė įsteigti įmonę, nes joje nori užsiimti verslu ir jai vadovaus L. V. sesuo J. K.. Toks teismo interpretavimas yra klaidingas ir klaidingai leidžia padaryti išvadą dėl faktinio vadovavimo įsteigtai įmonei.

15.12. Kaltinimą dėl R. P. nuosavybės teisių atkūrimo pirmosios instancijos teismas grindė A. P., kuris nenurodė kokių nors reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė faktų, parodymais. A. P. tik patvirtino, kad bendravo su R. P. ir kad jam su R. J. reikėjo susieti giminystės ryšį. A. P. neparodė buvus susitarimų su R. J. ar kad jis būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus. A. P. nurodė nematęs R. J. duoto raštelio V. B. dėl pinigų už J. U. išvadą paėmimo ir neparodė, kaip toks raštelis ir jo turinys apie J. U. išvadą ir pinigus susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu R. P.. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinimai grindžiami ir Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 1SD-(7.3)-3796, nors jis neįrodo jo ir kitų nuteistųjų dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką ar R. J. žinojimo apie nusikalstamą kitų nuteistųjų veiką ir tik pagrindžia pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo procese, už kurį buvo atsakingi žemėtvarkos darbuotojai, su kuriais jis šiais klausimais nebendravo. Tai patvirtina ir patys žemėtvarkos darbuotojai. Nuosprendyje nurodyti Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų ir kitų institucijų bei asmenų parengti ir pasirašyti dokumentai, nurodyti žemėtvarkos darbuotojų veiksmai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės R. P., tačiau su šiais veiksmais jis nesusijęs ir apie jų atlikimą nieko nežinojo.

15.13. Kaltinimas dėl O. J. nuosavybės teisių atkūrimo grindžiamas A. P. parodymais, tačiau norėdamas, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė, patvirtindamas prokuroro kaltinime nurodytas aplinkybes, A. P. juose melagingai teigia, kad dokumentų originalus atidavė jam, o gavęs pinigus juos pasidalijo. A. P. nenurodė, ar buvo jų tarpusavio susitarimas vykdyti nusikalstamą veiką, koks tas susitarimas buvo ir kaip jis pasireiškė, nenurodė pinigų sumos, kurią perdavė kaip atlygį jam, todėl tokie A. P. teiginiai vertintini kaip asmens, tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi, gynybos taktika. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų ir kitų institucijų bei asmenų parengti ir pasirašyti dokumentai bei nurodyti Žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės O. J., tačiau su šiais veiksmais ir jų atlikimu jis nesusijęs ir apie jų atlikimą nieko nežinojo. Specialistų pateiktos išvados nėra susijusios su jo veiksmais.

15.14. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojų A. K., S. K. ir I. V. B. parodymai. Pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymų nepatikrino, nes nors ir buvo pateikti teismui prašymai iškviesti juos ir apklausti ar bent išreikalauti dokumentus, patvirtinančius jų negalėjimą atvykti į teismo posėdį ar būti apklaustiems nuotoliniu būdu, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai tokius prašymus atmetė.

15.15. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą, taip pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 44 straipsnio 5 dalies nuostatas, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pasisakė dėl šių apeliacinio skundo argumentų, netinkamai aiškino Konstitucijos ir baudžiamojo proceso teisės normas, reglamentuojančias teisėjo, eksperto, prokuroro nušalinimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė nelogiškas išvadas dėl dviejų eksperčių pasirašytų specialisto išvadų teisinės galios, kai viena iš eksperčių neteisėtai dalyvavo baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismas nurodęs, kad nors viena iš eksperčių ir neturėjo teisės dalyvauti pateikiant specialisto išvadą, tačiau pateikiant išvadą dalyvavo kita ekspertė, o jos pateiktos išvados yra galiojančios. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro nustatytą tvarką, išvadą privalo pateikti du ekspertai. Paaiškėjus, kad viena iš eksperčių neturėjo teisės dalyvauti teikiant išvadą, ekspertė, kurios pateiktą išvadą apeliacinės instancijos teismas pripažino galiojančia, nebuvo apklausta teisme apie išvados galiojimą, nebuvo gautas ir Lietuvos teismo ekspertizės centro patvirtinimas apie dviejų eksperčių, teikusių išvadą, kompetencijos pasidalijimą. Dėl to būtinos pakartotinės rašysenos ekspertizės atlikimas specialisto išvadoms Nr. 11Š-164 (13), Nr. 11Š-154(14), Nr. 11Š-153(14) ir Nr. 11Š-184(14), kurias pateikė specialistė ekspertė E. Mirnaja.

15.16. Apeliaciniame skunde buvo keltas valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro nešališkumo klausimas. Buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos užduotys ir gautos specialisto išvados Nr. 11Š-164 (13), 11Š-153(14), 11Š-154(14) ir 11Š-184(14), jas pateikė specialistė E. Mirnaja, kuri yra ikiteisminį tyrimą kontroliavusio ir valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusio prokuroro A. Mirno motina, t. y. artima giminaitė. Tai sudarė pagrindą nušalinti specialistę E. Mirnają nuo išvados teikimo šioje baudžiamojoje byloje BPK 57 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau ji nušalinta nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu spręsdamas klausimą dėl prokuroro nušalinimo, Šiaulių apygardos teismas nors prokuroro nenušalino, tačiau konstatavo ekspertės E. Mirnajos pateiktų specialisto išvadų trūkumus dėl ekspertės, kuri yra prokuroro artima giminaitė, dalyvavimo. Teismas pasisakė, kad ši situacija gali būti ištaisyta bylą nagrinėjant teisme, tačiau nebuvo ištaisyta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Svarbu ir tai, kad prokuroras A. Mirnas tokiu pat pagrindu 2015 m. balandžio 13 d. neskundžiama nutartimi buvo nušalintas nuo Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-18-922/2015. Šios bylos yra susijusios, kadangi pirmosios instancijos teismui nagrinėti ši byla buvo perduota atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 1-40-9-00062-2011, iš kurio buvo išskirti du ikiteisminiai tyrimai – Nr. 40-9-00319-14 ir Nr. 40-9-00320-14. Išskyrus atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 40-9-00319-14, byla perduota nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui, šis teismas minėta 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi nušalino prokurorą A. Mirną nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Ši nutartis yra neskundžiama ir yra byloje, todėl prejudicinę galią turinčiu teismo sprendimu nuo 2015 m. balandžio 13 d. prokuroras A. Mirnas yra nušalintas nuo šios bylos. Spręsdamas analogiškus procesinius klausimus, kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-495/2024 2024 m. vasario 14 d. protokoline nutartimi nušalino kasatorės J. A. advokatą A. Jokūbauską, kuris toje byloje pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi buvo nušalintas nuo J. A. gynybos.

15.17. Pagrindą abejoti prokuroro nešališkumu sudaro ir aplinkybė, kad perduodant bylą teismui buvo nuslėptas šešto tomo 17 bylos lapas. Tai prokuroro A. Mirno pasirašytas siunčiamas lydraštis teismo ekspertizės Šiaulių skyriaus ekspertei E. Mirnajai. Bylos šešto tomo apyraše šis lydraštis nurodytas 17 lapo numeriu, tačiau realiai jo byloje nėra. Be to, bylos šešioliktame tome yra pateikti 4 dokumentai, kurie nėra įtraukti į šio tomo aprašą, tai 170–173 bylos lapai. Viso šio bylos tomo apraše nurodyta, kad yra susiūti ir sunumeruoti 188 lapai, tačiau, skirtingai nei nurodyta apraše, realiai yra susiūti 192 lapai. Apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai nenušalinęs prokuroro nuo bylos nagrinėjimo, padarė šiurkštų BPK pažeidimą, tai lėmė priimto teismo sprendimo neobjektyvumą ir šališkumą. Kasatorius kelia ir teisėjo M. Klemenio šališkumo klausimą.

15.18. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas gynybos prašymus, taip pat buvo šališkas. R. J. 2017 m. gruodžio 13 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą skirti teismo rašysenos ekspertizę, nes neteisėtai baudžiamajame procese dalyvavusios valstybinį kaltinimą palaikančio ir ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro A. Mirno motinos – ekspertės E. Mirnajos – pateiktos specialisto išvados, remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi, negali būti pripažįstamos įrodymais, tačiau teismas šį prašymą atmetė nurodydamas, kad šios išvados gali būti vertinamos kaip įrodymas, nes išvadas pasirašė dvi specialistės, ne tik E. Mirnaja. Tokia teismo išvada prilyginama viešam teismo pareiškimui, kad teismas neketina laikytis BPK 57 straipsnio 2 dalies ir 58 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes specialisto išvadose nenurodyta, kurią tyrimo dalį ir kuri specialistė atliko, ir dėl to preziumuojama, kad visą tyrimą atliko E. Mirnaja, o kita specialistė pasirašė tik formaliai.

15.19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu įrodymais pripažino ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Skundžiamu nuosprendžiu įrodymais buvo pripažinti I. V. B. parodymai, nors ji nė karto nebuvo apklausta teisme, o apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji sirgo liga, dėl kurios negalėjo duoti teisingų parodymų, taip pat L. V. ir I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taip buvo suvaržyta jo Konstitucijos ir Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta teisė apklausti kaltinimo liudytojus tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams, taip pat jų teisės į gynybą ir į teisingą ir nešališką teismą. Teismo pasirinktas BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalių aiškinimas suteikia pagrindą manyti, kad BPK 20 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais, 276 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti perskaitomi balsu teisiamajame posėdyje, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, 276 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai tiek, kad nedraudžiama pripažinti įrodymais apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, bet neapklaustų teisme liudytojų parodymų ir neribojamas tokių ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų panaudojimas – tik kitiems įrodymams patikrinti, taip pažeidžiant šalių lygiateisiškumo principą ir iš jo išplaukiantį rungimosi principą, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, 31 straipsnio 6 daliai ir teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio aiškumo, teisingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus, apsiribojo tik deklaratyviu konstatavimu, kad pirmosios instancijos teismas įstatymų nepažeidė.

15.20. Apeliaciniame skunde jis buvo nurodęs, kad sukčiavimas įgyjant turtinę teisę ar panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai įtvirtinamas juridinis faktas, suteikiantis kaltininkui turtinę teisę nepriklausomai nuo to, ar šis ją įgyvendino, arba panaikinantis jo turtinę prievolę. Apie turtinės prievolės išvengimo baigtumą teismas sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi privalo būti atribotas baigtas sukčiavimas nuo nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimo (BK 189 straipsnio 2 dalis) ar nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo (BK 216 straipsnio 1 dalis). Sandoriai su atkurtomis teisėmis į nekilnojamąjį turtą yra atliekami po to, kai tokios teisės yra įgytos ir sukčiavimas yra baigtas. Šiuo atveju asmuo įgyja atkuriamą teisę į nuosavybę nuo pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų surašymo momento ir gali ja disponuoti ją perleisdamas kitiems asmenims. Sukčiavimo įgyjant atkuriamas nuosavybės teises baigtumo momentas yra pažymų apie nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus surašymo momentas. Kaltinime nurodytos pažymos dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų surašytos 2008 m. rugpjūčio 4 d., 2008 m. gruodžio 15 d., 2009 m. balandžio 16 d., 2010 m. kovo 8 d. Atitinkamai sudarant tolesnius sandorius su atkuriamų nuosavybės teisių perleidimu apgaulė prieš atkuriamas nuosavybės teises suteikiančius asmenis nėra naudojama ir nuosavybės teisės kaskart pakartotinai nėra vėl įgyjamos iš naujo, todėl vėlesni sandoriai su atkurtomis nuosavybės teisėmis neatitinka sukčiavimo sudėties. Kadangi jis neatkūrė nuosavybės teisių savo vardu, taigi turtinė teisė apgaule nebuvo įgyta. Tarpininkavimas perparduodant teisę į nuosavybės atkūrimą ir veikimas pagal įgaliojimą neturi apgaulės požymių ir negali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas. Teismo nuosprendis prieštaringas ir tuo aspektu, kad nukentėjusioji O. J. nežinojo ir nesuprato, kad jos seneliai neturi teisės į nuosavybės atkūrimą, tačiau neva tai turėjo suprasti R. J., kuris nei apie O. J., nei apie jos senelius jokių duomenų neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytų pažeidimų neištaisė ir apsiribojo tik deklaratyviu pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo konstatavimu.

15.21. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo 2023 m. kovo 27 d. prašymą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę R. J. įvykdė. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis pradėtas vykdyti įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiui. Jam priimtą nuosprendį Lietuvos probacijos tarnyba vykdė nuo 2018 m. lapkričio 15 d. Kasacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendį, tačiau prokuroras A. Mirnas, kuriam buvo pavesta nuosprendžio vykdymo kontrolė, nesiėmė veiksmų dėl nuosprendžio nevykdymo ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo vykdomas beveik ketverius metus, iki 2021 m. rugsėjo 21 d., kol Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius priėmė sprendimą išregistruoti R. J. iš Probuojamųjų asmenų duomenų registro. Teismas pripažino, kad R. J. pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis nebuvo įvykdytas iki nurodyto termino pabaigos, o buvo vykdomas iki 2021 m. rugsėjo 21 d.

16. Kasaciniu skundu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas R. Kivylius prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, susijusias su V. S. pripažinimu kaltu ir nuteisimu, panaikinti ir baudžiamąją bylą V. S. nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:

16.1. Šioje byloje kasacinės instancijos teismas jau kartą buvo pripažinęs, kad apeliacinės instancijos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendį priėmė pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalį, ir perdavęs bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą nagrinėdamas V. S. gynėjo skundą, bylos tinkamai neišnagrinėjo ir padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

16.2. V. S. gynėjo paduotame apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, atkreiptas dėmesys į aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo įvertintos, tačiau kurias buvo būtina nustatyti ir įvertinti, jas aptarti ir dėl jų pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apie apeliacinio skundo motyvus visiškai nieko nepasisakė, pateikė tik paaiškinimą, kokie procesai pagal teisinį reglamentavimą atliekant nuosavybės teisės atkūrimo procesą turėjo būti atlikti, nurodė, kokius veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių proceso atkūrimu, atliko V. S., ir pateikė palyginimą, kokias procedūras V. S. atliko kitaip, nei nurodyta pagal teisinį reglamentavimą. Apeliacinės instancijos teismas formaliai nusprendė, kad V. S. nuosavybės atkūrimo procedūras atliko ne taip, kaip buvo nurodyta pagal teisinį reglamentavimą, ir nepagrįstai darė išvadą, kad šiuos veiksmus V. S. atliko tyčia. Apeliaciniame skunde buvo išsamiai išdėstyti argumentai dėl inkriminuotų tariamai klastojimo veiksmų, ranka atliekant esamo dokumento (prašymo) taisymus, t. y. kad tuo metu buvo tokia praktika, ir kitų byloje nustatytų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą spręsti, ar V. S. veiksmuose nėra kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė, todėl skundžiamo nuosprendžio nemotyvavo ir taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 320 straipsnio 3 dalį.

16.3. V. S. nepagrįstai nuteistas dėl dokumento suklastojimo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, gynyba laikėsi pozicijos, kad V. S. 2008 m. rugpjūčio 4 d. pažymos dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų neklastojo ir negalėjo suklastoti, nes tik užpildė pažymą, jos nepasirašė ir savo veiksmais nesukūrė juridinę galią turinčio dokumento. Jo užpildyta pažyma buvo perduota jo tiesioginiam viršininkui – Žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P., šią pažymą šis, privalėdamas patikrinti, patikrino ir pasirašė, taip suteikdamas šiam dokumentui juridinę galią. Kitaip tariant, dokumento užpildymas ir (ar) surašymas, kuris nėra patvirtintas institucijos atsakingo asmens parašu (šiuo atveju Žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P.), nesuteikia dokumentui juridinės galios, t. y. toks dokumentas nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina jokių teisių ir pareigų jokiems asmenims. V. S. užpildytoje pažymoje tėra išvardyti dokumentai (lydraštis), kurie kartu su pažyma buvo perduoti Žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P. tam, kad būtų įvertinti, patikrinti ir priimtas sprendimas pasirašyti pažymą ir teikti ją UAB „Šiaulių hidroprojektas“ išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai projektui parengti ir tolesniam nuosavybės teisės atkūrimo procesui arba nepasirašyti pažymos ir neteikti, nustačius dokumentų nepakankamumą, neteisingumą ar (ir) netikrumą. V. S. priimant sprendimą nedalyvavo ir objektyviai tolesnei nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigai įtakos negalėjo daryti, nes tai buvo skyriaus vedėjo ir kitų už tai atsakingų asmenų veikimas pagal jų pareigas. V. S. nepagamino ir savo veiksmais nesukūrė dokumento, kuris sukeltų teisinių pasekmių ir turėtų juridinę galią, nes nepasirašytas dokumentas (pažyma) objektyviai negali būti laikomas BK 300 straipsnio objektu. Dokumentas galėtų sukelti teisinių pasekmių tik jei būtų pasirašytas. V. S. savo veiksmais dokumento nesukūrė ir nepagamino dokumento, kuris galėtų būti pripažintas BK 300 straipsnio objektu.

16.4. Nepagrįstai V. S. inkriminuotas kvalifikuotas dokumento suklastojimas, t. y. kai dėl dokumento suklastojimo padaroma didelė žala. Nei kaltinime, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose nėra motyvų, kurie atskleistų V. S. atliktų veiksmų ir dėl to padarytos didelės žalos priežastinį ryšį. V. S. šioje byloje nebuvo reiškiamas civilinis ieškinys, todėl didelės žalos padarymo aplinkybės viso bylos proceso metu niekaip nebuvo siejamos su kokiais nors jo veiksmais, tuo labiau dokumento (-ų) suklastojimu. Priežastinis ryšys tarp veiksmų (dokumento suklastojimo) ir didelės žalos nebuvo įrodinėjamas ir įrodytas. Skundžiamuose nuosprendžiuose aprašant V. S. inkriminuoto BK 300 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą apsiribota tik deklaratyviomis frazėmis, kad šis nusikaltimas jam inkriminuotas pagrįstai. Į apeliacinio skundo argumentus šiuo klausimu neatsakyta. Valstybinį kaltinimą palaikančios prokuratūros pozicija dėl V. S. inkriminuoto dokumento suklastojimo padarymo būdo nebuvo nuosekli ir aiški: prokuratūros apeliaciniame skunde buvo dėstoma apie V. S. prisidėjimą (padėjimą) suklastojant dokumentą, o kaltinamajame akte buvo teigiama apie savarankišką V. S. veikimą suklastojant dokumentą; veika, aprašyta kaip padėjimas, nebuvo kvalifikuota pagal BK 24 straipsnį.

16.5. Vienu atveju V. S. yra inkriminuotas taisymų S. O. 1992 m. balandžio 4 d. prašyme Akmenės žemėtvarkos skyriui grąžinti jos tėvo K. A. P. turėtą žemę darymas, kitu atveju inkriminuotas prisidėjimas kartu su E. P. suklastoti šią pažymą, tačiau neaišku, kuris iš šių veiksmų buvo didelės žalos priežastis. Šios aplinkybės yra itin svarbios, nes jos susijusios ir su galimos civilinės atsakomybės V. S. taikymu, siekiant išsiaiškinti ir bent jau žinoti, ar jo atlikti veiksmai buvo žalos priežastis.

16.6. Nei iš kaltinamojo akto, nei iš skundžiamų nuosprendžių neaišku, kokio dokumento suklastojimas sukėlė didelę žalą, kam ta žala buvo padaryta, kokio dydžio žala padaryta, kaip tai susiję su V. S. inkriminuotais veiksmais ir ar V. S. padėjo, prisidėjo ar suklastojo dokumentą. Tai akivaizdūs kaltinamojo akto surašymo trūkumai (BPK 219 straipsnis), sutrukdę nagrinėti bylą teisme, o gynybai – gintis nuo neaiškaus kaltinimo. Apeliacinės instancijos teismas šių trūkumų nepašalino.

16.7. Kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 straipsnį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisinių padarinių, ir nori taip veikti. Apie tai skundžiamuose nuosprendžiuose nepasisakyta, nepateiktas joks įrodymų vertinimas, neatlikta apeliacinio skundo argumentų analizė ir nepateiktos išvados, kurios leistų teismui atmesti apeliacinį skundą.

16.8. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. nuteistas ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už kvalifikuotą piktnaudžiavimą, kurio būtinas ir įrodinėtinas požymis yra turtinės ar kitos asmeninės naudos siekimas. Tuo tarpu baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. S. būtų siekęs turtinės ar kitokios naudos. Apie tai skundžiamuose nuosprendžiuose nėra pasisakyta.

16.9. V. S. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį be nuorodos į BK 24 straipsnį, taigi turėjo būti pagrįstas ir įrodytas asmeninės jo, o ne bendrininkų grupės, naudos siekimas. Tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Net ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokuratūra sutiko, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, jog bendrininkai būtų susitarę daryti nusikaltimus. Atsiliepimo į apeliacinius skundus teiginys „nenustatyta, kad jie būtų visi kartu betarpiškai susitarę daryti nusikaltimus“ patvirtina, kad tiesioginis susitarimas byloje nėra nustatytas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą ne tik apie V. S. naudos siekimą, bet ir apie naudos siekimą bendrininkų grupei. Naudos siekimas dėl jos nesusitarus nėra galimas, todėl V. S. inkriminuota veika neįrodyta ir inkriminuota nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisakė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi sutikusio su teisėsauga bendradarbiauti nuteistojo A. P. parodymais, tačiau jis nenurodė jokių aplinkybių ne tik apie V. S. siekiamą turtinę ar kitą asmeninę naudą, bet ir apie V. S. bendrininkavimą ir dalyvavimą darant nusikaltimus.

16.10. Skundžiamais nuosprendžiais V. S. nuteistas ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad padėjo bendrininkų grupei vykdant apgaulę, kurios tikslas buvo neteisėti veiksmai, susiję su nuosavybės teisų atkūrimo procesu, šis procesas yra sudėtingas tiek teisinio reglamentavimo prasme, tiek dėl šiame procese dalyvaujančių asmenų, institucijų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų skaičiaus, taip pat įvairių administracinių procedūrų gausos ir laiko trukmės aspektu. V. S. šioje byloje buvo apkaltintas ir nuteistas kaip pačios žemiausios grandies valstybės tarnautojas, dalyvavęs tik pradinėje sudėtingo nuosavybės teisių atkūrimo proceso stadijoje, šioje stadijoje objektyviai net nebuvo galima sukurti teisių ir (ar) pareigų, lemiančių didelę žalą – neteisėtą nuosavybės teisių įgijimą, po kurio bus padaryta žala nukentėjusiesiems ar civiliniams ieškovams, notariniais sandoriais įsigijusiems žemės sklypus ir sumokėjusiems pinigus.

16.11. V. S. baudžiamosios bylos tyrimo laikotarpiu ėjo Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininko pareigas. Jis buvo vienas iš daugelio Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininkų, be to, Žemės tvarkymo departamentui priklausė kitų Šiaulių apskrities rajonų žemėtvarkos skyriai ir atitinkamai juose dirbantys žemėtvarkininkai. Padalinys – Žemės tvarkymo departamentas buvo pavaldus Šiaulių apskrities viršininko administracijai, kuriai vadovavo Šiaulių apskrities viršininko administracijos viršininkas. Šios struktūros išdėstymas ir suvokimas yra itin svarbus, kadangi padarinių (didelės žalos) kilimas šioje baudžiamojoje byloje sietinas ir yra neįmanomas be Šiaulių apskrities viršininko priimto sprendimo, kuriuo sukuriama nuosavybės teisė į konkretų žemės sklypą, mišką ir (ar) vandens telkinį. Šio realaus nekilnojamojo turto neteisėtas įgijimas panaudojant apgaulę sudaro V. S. inkriminuoto, BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo rezultatą, o visi inkriminuoti veiksmai susiję su šio rezultato pasiekimu. Veiksmų grandinės žinojimas svarbus tam, kad būtų tinkamai identifikuoti šioje grandinėje veikiantys asmenys ir nustatyti jų veiksmai, taip pat identifikuotas priežastinis ryšys tarp veiksmų ir padarinių. Nagrinėjamoje byloje to atlikta nebuvo.

16.12. V. S. buvo tiesiogiai pavaldus viršininkui E. P.. V. S. pareiginės funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė yra visiškai kitokios nei Akmenės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo E. P.. Esant skirtingai atsakomybei, pareigybių aprašymuose nustatyti ir skirtingi kvalifikaciniai reikalavimai pareigoms eiti: E. P. ėjo pareigas turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą, pagal einamas pareigas turėjo neabejotinus ir aiškiai apibrėžtus valdingus įgalinimus jam pavaldžiam žemėtvarkininkui V. S., turėjo teisę priimti sprendimus, pasirašyti oficialius dokumentus, taip suteikdamas jiems dokumento statusą BK 300 straipsnio prasme. Tuo tarpu V. S., vienas iš žemėtvarkininkų, dirbantis Papilės seniūnijoje, turintis vidurinį išsilavinimą, neturėjo įgalinimų ir teisių atlikti veiksmus, kurie sukeltų pasekmių. Būdamas tiesiogiai pavaldus Žemėtvarkos skyriaus vedėjui E. P., V. S. objektyviai negalėjo daryti įtakos E. P., jam priimant pagal funkcijas priskirtą sprendimą dėl pažymos pasirašymo ir atitinkamai nuosavybės atkūrimo proceso eigos tęsimo. Priimant šį sprendimą V. S. nedalyvavo ir objektyviai įtakos šiam procesui, jo eigai, E. P. sprendimui padaryti negalėjo. Juo labiau kad V. S. ir vedėjas dirbo skirtinguose miestuose. Be to, V. S. apie tolesnę nuosavybės teisės atkūrimo proceso eigą nežinojo ir pagal einamas pareigas žinoti neprivalėjo; tolesniam nuosavybės atkūrimo procesui įtakos daryti negalėjo nei einamų pareigų, nei kokiu nors kitu pagrindu. Būtent E. P. žinioje buvo visi nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai (originalai), kurie išvardyti V. S. tik užpildytoje pažymoje.

16.13. V. S. skundžiamais nuosprendžiais nuteistas kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis) atliekant veiksmus apgaule, todėl ypač svarbu nustatyti ir įvertinti, ar šių veiksmų atlikimas buvo būtina sąlyga bendrininkų nusikalstamam rezultatui pasiekti, t. y. ar buvo būtina, kad V. S. inkriminuotus veiksmus atliktų būtent jis, ar tai buvo būtina sąlyga siekiant įgyvendinti apgaulę. Taisymus ranka, kurių darymo V. S. neneigia, prašyme galėjo atlikti bet kas. Nebūtinai tai turėjo būti valstybės tarnautojas, tai galėjo atlikti bet kas kitas, o šio veiksmo atlikimo padarinys būtų identiškas, nepaisant V. S. dalyvavimo. Dokumentas, patekęs pas E. P., nepriklausomai nuo to, kieno ranka daryti įrašai, vienodai galėjo būti toliau realizuotas tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, t. y. E. P. pasirašant pažymą arba atsisakant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Tas pats pasakytina ir apie pažymos užpildymą. Pažyma, kurioje tėra išvardyti nuosavybės teisės atkūrimo byloje esantys dokumentai (iš esmės lydraštis be parašo), galėjo būti užpildyta bet kurio kito asmens. Tiek E. P., tiek ir bet kuris kitas asmuo, kuris suinteresuotas šio dokumento tolesne apyvarta, galėjo užpildyti pažymą ir ją pateikti E. P. pasirašyti, o šis, įvertinęs dokumentus, jam pateiktus kartu su pažyma, galėjo priimti sprendimą ją pasirašyti ir duoti tolesnę eigą nuosavybės teisių atkūrimo procesui.

16.14. Tokios pat loginės išvados darytinos ir dėl V. S. inkriminuotų veiksmų neva priimant Papilės Šv. Juozapo bažnyčios kunigo D. Ž. 2008 m. rugpjūčio 2 d. išduotą krikšto liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumento atsiradimo nuosavybės teisių atkūrimo byloje aplinkybės ir net buvimas joje nesukelia teisinių padarinių ir neturi įtakos tolesnei nuosavybės teisių atkūrimo proceso eigai. Juridiškai nėra svarbu tai, kaip šis dokumentas pateko į bylą, kas konkrečiai jį įdėjo. Esminę reikšmę turėjo E. P. sprendimas pasirašyti pažymą ir duoti tolesnę eigą nuosavybės teisių atkūrimo procesui, kuriame V. S. nedalyvavo. Baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, kad būtent V. S. priėmė šį dokumentą. Šiais motyvais buvo grindžiamas ir apeliacinis skundas, apeliacinės instancijos teismas skundo neišnagrinėjo, dėl šių argumentų ir motyvų nepasisakė. Kita vertus, net ir darant prielaidą dėl inkriminuoto bažnytinės pažymos priėmimo, pirmiau nurodytą krikšto liudijimą neabejotinai galėjo priimti ir į bylą įdėti bet kuris kitas asmuo. Todėl V. S. inkriminuoti veiksmai nebuvo būtina sąlyga įvykdyti nusikaltimą, taip pat pasekmėms kilti veikiant bendrininkų grupe, realizuojant nusikalstamą sumanymą.

16.15. Sprendžiant V. S. kaltės klausimą, aplinkybė, susijusi su krikšto liudijimo tikrumu, yra reikšminga. Jo tikrumas (originalas) suteikia pagrindą daryti išvadą, kad V. S. nedalyvavo jokioje bendrininkų grupėje. Loginė aplinkybių seka parodo, jog apgaulė buvo nukreipta į V. S.. A. P., suklaidinęs kunigą, gavo krikšto liudijimo originalą su kunigo parašu ir bažnyčios antspaudu. Suklastoto turinio bažnytinio dokumento gavimas pareikalavo didelių pastangų, o tolesni A. P. veiksmai realizuojant šį dokumentą tik patvirtina, kad V. S. buvo asmuo, į kurį buvo nukreipta apgaulė, o ne asmuo, joje dalyvaujantis kaip menamas bendrininkas. Krikšto liudijimo pateikimas žemėtvarkininkui (nebūtinai tai turėjo būti V. S.) patvirtina, kad dokumento adresatas tebuvo eilinis valstybės tarnautojas, o pateikiant dokumentą neabejotinai buvo siekiama suklaidinti būtent eilinį žemėtvarkininką, kad šis, matydamas bažnyčios kunigo pasirašytą tikrą dokumentą, neabejotų jo turinio tikrumu ir jį priimtų (įdėtų į nuosavybės teisių atkūrimo bylą).

16.16. Apgaulė visada yra susijusi su tiesos imitavimu, kai maskuojant siekiama iškreipti tikrovę taip, kad asmuo, į kurį nukreipta apgaulė ir kurį siekiama klaidinti, nesuvoktų prieš jį naudojamos apgaulės ir ją priimtų kaip tariamą tiesą. Šiuo atveju būtent eilinis žemėtvarkininkas, teturintis vidurinį išsilavinimą, lojalus ilgametis tarnautojas, buvo asmuo, į kurį ir buvo nukreipta apgaulė.

16.17. Kaltinimo ir abiejų instancijų teismų nuosprendžių nelogiškumas pasireiškia tuo, kad V. S. kaltinamas veikęs bendrininkų grupe neva padedant sukčiauti ir dar piktnaudžiavimu siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nes tokiu atveju tampa nelogiškos A. P. pastangos gauti tikrą bažnytinį dokumentą, nors būtų pakakę klastotės. Juk logiška, kad jei V. S., kaip nurodyta kaltinime ir nuosprendžiuose, yra bendrininkas, padedantis vykdyti nusikalstamą sumanymą – apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, o tarp bendrininkų yra susitarimas, nelogiškos tampa pastangos ir veiksmai siekiant suklaidinti kunigą gaunant liudijimą ir toliau dokumentą panaudojant klaidinant patį V. S. ir jam pateikiant neva tikrą krikšto liudijimo originalą. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos apeliacinės instancijos teismo, nors jos patvirtina, kad V. S. nagrinėjamos bylos kontekste buvo asmuo, t. y. žemiausios grandies valstybės tarnautojas, prieš kurį galimai buvo panaudota apgaulė dėl juridinio fakto tikrumo, o ne bendrininkas.

16.18. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nurodyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo – objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tuo tarpu skundžiamuose nuosprendžiuose nėra konstatuoti bendrininkavimo požymiai, kiek tai susiję su V. S. inkriminuotų nusikaltimų padarymu. Negana to, baudžiamojoje byloje nėra nustatyta ir įvardyta, kokia forma išreikštas bendrininkų tariamas susitarimas. Tai laikytina esminiu nuosprendžio trūkumu. Net ir prokuroro atsiliepime į apeliacinius skundus patvirtinama, jog byloje „nebuvo nustatyta, kada kaltinamieji būtų betarpiškai susitarę daryti nusikaltimus“. Taigi, nesant tiesioginio susitarimo, turėjo būti nurodytas kita forma išreikštas susitarimas. V. S. nuteistas, nors jis net nežino, už ką, nes nuosprendyje nėra motyvų, apeliacinio skundo argumentai dėl bendrininkavimo nėra išnagrinėti ir dėl jų nepasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas šiurkščiai pažeidė proceso įstatymo reikalavimus teisingai nustatyti bendrininkavimo požymius, nusikalstamos veikos bendrininkų rūšis, kurių nustatymas yra esminis baudžiamajam įstatymui taikyti, asmens kaltei bei nuteisimui.

16.19. V. S. inkriminuoto bendrininkavimo įrodymas ir susitarimo bendrininkauti momento nustatymas sietini ir su galimybe nusikaltimus kvalifikuoti kaip padarytus esant idealiajai sutapčiai ir atitinkamai netaikyti senaties. BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nurodyti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimų padarymo metu galiojęs BK 95 straipsnio 1 dalies c punktas nustatė aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. V. S. inkriminuotas dokumentų klastojimas ir piktnaudžiavimas pagal kaltinimo formuluotę buvo padaryti ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 4 d.

16.20. Iš skundžiamų nuosprendžių ir baudžiamosios bylos nėra aiškus susitarimo bendrininkauti momentas (data), t. y. kada įvyko susitarimas padėti apgaule užvaldyti svetimą turtą. Jei tariamas susitarimas padėti sukčiauti būtų įvykęs V. S. inkriminuotų veiksmų atlikimo metu, nusikaltimai galėtų būti kvalifikuojami kaip padaryti esant idealiajai sutapčiai, tačiau baudžiamojoje byloje tokių duomenų nėra. Esant nenustatytam susitarimui padėti sukčiauti, nusikaltimai kvalifikuotini atskirai, o už BK 300 straipsnio 3 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nurodytų nusikaltimų padarymą turėjo būti taikyta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

16.21. V. S. kaltė grindžiama vien tik prielaidomis, spėjimais ir faktiniais duomenimis nepatvirtintais kaltinimo teiginiais. Faktinių duomenų vertinimas nebuvo atliktas, o tai neatitinka BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių reikalavimų. Išvados apie V. S. inkriminuotų nusikaltimų padarymą padarytos nesilaikant reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. V. S. kaltę teismas grindė tik prieštaringais ir deklaratyviais teiginiais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš jį sudarančių 120 puslapių vos keliuose punktuose telpa visų V. S. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybių pripažinimo įrodytomis aprašymas. Dėl šių esminių nuosprendžio trūkumų buvo pateiktas išsamus apeliacinis skundas pažymint, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas, tačiau apeliacinės instancijos teisme šie trūkumai nebuvo ištaisyti.

16.22. Viso bylos proceso metu pirmosios instancijos teisme V. S. buvo pasyvus proceso stebėtojas – teismo posėdžiuose apklausiami liudytojai nieko neliudijo apie tai, kas būtų susiję su V. S. inkriminuotomis veikomis, nes jie jo tiesiog nežinojo, nepažinojo ir nebuvo su juo bendravę. Net ir nuteistieji R. J. ir A. P. parodė neturėję jokių santykių su V. S.. Vienintelis E. P. patvirtino, kad V. S. buvo Papilės seniūnijoje dirbęs žemėtvarkininkas.

16.23. Nagrinėjamoje byloje galimas teismo ir valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro šališkumas, pasireiškiantis tendencingu nusistatymu prieš V. S.. Tai ypač pastebima gretinant pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus kaltinamųjų O. D. ir V. J. bei V. S. atitinkamai išteisinimo ir nuteisimo motyvus, įžvelgtinas dvejopų standartų taikymas vertinant tas pačias pareigas atlikusių asmenų (žemėtvarkininkų) ir iš esmės identiškus atliktus veiksmus. Pavyzdžiui, O. D. atveju nuosprendžio 410 punkte nurodyta, kad nebuvo nustatyta, jog ji, R. P. prašyme užrašydama gavimo žymą, turėjo tyčią klastoti dokumentus. Teismas padarė išvadą, kad dokumentų priėmimas iš V. V. negali būti traktuojamas kaip nusikalstami, neteisėti veiksmai. Negana to, teismas konstatavo ir tai, kad tos pačios pažymos, kurios užpildymu kaltinamas ir V. S. ir kurią pasirašė skyriaus vedėjas E. P., rengimas nelaikytinas nusikalstamu. Dėl V. J. veiksmų, identiškų V. S. veiksmams, teismas nusprendė, kad jos veikoje nėra nusikaltimo požymių, o veiksmai priimant dokumentus, užpildant pažymą, teismo vertinimu, tėra drausminis nusižengimas, nesudarantis pagrindo priimti apkaltinamąjį nuosprendį. V. S. atveju nebuvo jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų esmingai skirtingos, todėl nesuprantamas tų pačių veiksmų skirtingas įvertinimas. Pažymėtina, kad šias aplinkybes V. S. nurodė ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, šių argumentų nevertino, taip tinkamai neišnagrinėdamas apeliacinio skundo. Šios aplinkybės parodo, kad V. S. atlikti veiksmai gali būti laikomi, kaip ir minėtų kaltinamųjų atveju, tik drausminiu pažeidimu, tačiau nesukeliančiu baudžiamosios atsakomybės.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

17. Nuteistojo V. S. gynėjo advokato R. Kivyliaus kasacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo R. J., nuteistojo E. P. gynėjo advokato M. Bakano, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo

18. Kasatorius R. J. kasaciniame skunde išdėstė motyvus, kad procese negalėjo dalyvauti prokuroras A. Mirnas, nes procese kaip specialistė dalyvavo jo motina E. Mirnaja, tačiau prokuroras teismų sprendimais nušalintas nuo bylos nebuvo.

19. Šioje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras A. Mirnas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kontroliavo ikiteisminį tyrimą, o vėliau dalyvavo šios bylos teisminiame nagrinėjime. Kaip nurodo kasatorius, Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertė E. Mirnaja atliko rašysenos tyrimus ir pateikė 2013 m. lapkričio 22 d. išvadą Nr. 11Š-164(13), 2014 m. spalio 7 d. išvadą Nr. 11Š-153(14), 2014 m. spalio 28 d. išvadą Nr. 11Š-154(14) ir 2014 m. gruodžio 22 d. išvadą Nr. 11Š-184(14). Be šių kasatoriaus nurodytų išvadų, specialistė E. Mirnaja atliko dar mažiausiai aštuonis tyrimus ir pateikė 2012 m. rugsėjo 4 d. išvadą Nr. 11Š-133, 2014 m. gruodžio 5 d. išvadą Nr. 11Š-207, 2013 m. gruodžio 2 d. išvadą Nr. 11Š-230, 2014 m. gruodžio 12 d. išvadą Nr. 11Š-166, 2014 m. gruodžio 16 d. išvadą Nr. 11Š-235, 2014 m. gruodžio 30 d. išvadą Nr. 11Š-241, 2014 m. balandžio 23 d. išvadą Nr. 11Š-72, 2014 m. birželio 16 d. išvadą Nr. 11Š-113. Šios specialisto išvados yra susijusios su įvairiais nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodais. Specialistė E. Mirnaja yra prokuroro A. Mirno motina.

20. BPK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procese nušalinimas gali būti pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisėjui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui. Pagal šią nuostatą, nušalinti galima tiek prokurorą, tiek specialistą. Nušalinimo pagrindai yra nustatyti BPK 58 straipsnyje. BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis. Antra minėtos nuostatos sąlyga įtvirtina, kad asmuo negali dalyvauti procese, jeigu jis yra įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis. Ši nuostata suformuluota taip, kad ji neleidžia procese dalyvauti BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui, kuris yra prokuroro šeimos narys ar giminaitis, tačiau joje nėra nurodyta, kad procese negali dalyvauti specialisto šeimos narys ar giminaitis. Taigi, įstatymas nenustato pagrindų tokioje situacijoje nušalinti prokurorą, todėl prokuroras teisingai nebuvo nušalintas, tačiau įstatymas įtvirtina draudimą tokioje situacijoje procese dalyvauti specialistui.

21. BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudimas asmeniui dalyvauti procese yra formalus. Įtvirtinus jame nustatytas sąlygas, nurodyti asmenys dalyvauti procese negali ir tam įstatymas nekelia jokių papildomų sąlygų. Tokiu atveju nustatyti objektyviųjų ar subjektyviųjų šališkumo pagrindų įstatymas nereikalauja. Jau tai, kad tarp tokių proceso dalyvių yra šeimos narių ar giminaičių ryšiai, daro jų dalyvavimą procese šališką, o tokių proceso dalyvių į bylą pateikti įrodymai nėra patikimi. Šioje situacijoje šališkumas grindžiamas tuo, kad, atlikdamas savo, kaip valstybinio kaltintojo, funkciją, prokuroras artimo giminaičio – motinos – surašytomis specialisto išvadomis įrodinėja kaltinamųjų kaltę. Taigi, šioje byloje prokurorui A. Mirnui dalyvaujant byloje, jo motina E. Mirnaja pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punktą procese dalyvauti negalėjo, o teismai, nenustatę BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, tinkamai nepritaikė šios nuostatos.

Dėl BPK 20 straipsnio 4 dalies taikymo

22. Kaip minėta, šioje byloje yra specialistės E. Mirnajos surašytos išvados, o nustačius, kad specialistė negalėjo dalyvauti procese, kyla jų gavimo ir panaudojimo įrodinėjimo procese teisėtumo klausimas ir tampa svarbu, kaip teismai vertino specialistės surašytas išvadas.

23. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytas reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Ši nuostata reiškia, kad įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie yra surinkti laikantis BPK bei kitų duomenų rinkimą reglamentuojančių teisės aktų. Neteisėtu būdu gauta informacija negali būti pripažįstama įrodymais baudžiamajame procese. Teismas turi pareigą patikrinti, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-895/2020, 2K-119-303/2021). Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje, be kita ko, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Duomenys, kurie gaunami suvaržant įstatymų garantuotas žmogaus teises, nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos, laikomi gautais neteisėtu būdu ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-141/2008, 2K-7-40-511/2019).

24. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Jeigu teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys atitinka BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bylos nagrinėjimo teisme dalyviams nekyla jokių abejonių dėl to, kad šie duomenys yra įrodymai, ir teismas jais grindžia savo išvadas; nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje motyvai, paaiškinantys, kodėl teismas šiuos duomenis pripažįsta įrodymais, nenurodomi. Tais atvejais, kai dėl tam tikrų duomenų atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams bylos nagrinėjimo teisme dalyviams kyla abejonių, nuosprendžio ar kito baigiamojo teismo akto aprašomojoje (motyvuojamojoje) dalyje šios abejonės išanalizuojamos ir padaroma išvada, laikytini duomenys įrodymais ar ne.

25. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nuosprendyje išdėstė E. Mirnajos pateiktų specialisto išvadų turinį. Teismas sprendė R. J. pareikštą nušalinimą prokurorui dėl dalyvavimo procese kartu su šeiminiais ryšiais susijusia specialiste ir specialistės E. Mirnajos išvadų pripažinimo įrodymais klausimą. Teismas, nuosprendžio 206 punkte nurodęs, kad tokiu atveju šalintinas specialistas, o ne prokuroras, prokuroro dalyvavimą procese pripažino nepažeidžiančiu BPK nuostatų, tačiau specialistės dalyvavimo ir jos pateiktų išvadų teisėtumo teismas nesvarstė, todėl specialistės pateiktas išvadas pripažino įrodymais ir jomis rėmėsi priimdamas sprendimą.

26. Nagrinėdamas šią situaciją Panevėžio apygardos teismas savo nuosprendžio 62 punkte nurodė, kad nerado jokių duomenų, jog prokuroras A. Mirnas būtų objektyviai ar subjektyviai šališkas, o specialistės dalyvavimo procese teisėtumo nenagrinėjo. Dėl specialistės išvadų apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad specialisto išvadose yra viena kategoriška išvada tik dėl E. P. parašų, šios išvados E. P. neginčija, o kitos specialisto išvados jokių asmenų kaltės nei patvirtina, nei paneigia, todėl apygardos teismas nustatė, kad tyrimų kartojimas nesuteiktų jokios įrodomosios reikšmės. Atsakydama į E. P. apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuosprendžio 40 ir 41 punktuose vertino specialistės E. Mirnajos 2014 m. spalio 28 d. išvadą Nr. 11Š-154 ir 2014 m. spalio 7 d. išvadą Nr. 11Š-153 kaip pagrindžiančias E. P. inkriminuotų nusikaltimų požymius.

27. Šioje nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad specialistė E. Mirnaja šiame procese dalyvauti negalėjo. Procese negalėjusio dalyvauti proceso dalyvio pateikti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais ir jais negalėjo būti grindžiama nuteistųjų kaltė. Taigi, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, pripažinę specialistės E. Mirnajos pateiktas išvadas įrodymais ir rėmęsi jomis priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Žemesnės instancijos teismų nuosprendžiuose rėmimasis įrodymais, kurie gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalį, pažeidė asmenų teisę į teisingą bylos procesą ir sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą.

28. Kai pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde yra motyvai dėl įrodymų leistinumo, kai argumentuojama, kad įrodymai, kuriais remiantis asmuo pripažįstamas kaltu ir jam paskiriama kriminalinė bausmė, surinkti pažeidžiant įstatymą, teismas privalo įrodymų leistinumo klausimą išspręsti ypač kruopščiai ir pateikti išsamius bei įtikinamus argumentus. Nustačius, kad dalis byloje esančių duomenų negali būti pripažinti įrodymais ir jais negali būti remiamasi nustatant kaltinamųjų veiksmuose jiems inkriminuotų nusikaltimų sudėtis, tokie įrodymai turi būti pašalinti iš įrodinėjimo proceso, o teismai turi aiškiai argumentuoti, kokiais kitais BPK leidžiamais veiksmais surinkti įrodymai pagrindžia asmens kaltę. Iš naujo nagrinėdama bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi nustatyti, kurios nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodinėjamos pažeidžiant BPK nustatytą tvarką gautais įrodymais, kaip galima ištaisyti šiuos pažeidimus, ir motyvuotai pagrįsti, kokie kiti įrodymai pagrindžia jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Turi būti aiškiai nustatyti visi nusikalstamų veikų epizodai, kurie buvo įrodinėjami specialistės E. Mirnajos pateiktomis specialisto išvadomis, ir juose pasisakyta dėl kitų įrodymų pakankamumo.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 386 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi

29. Šioje baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartimi ankstesnio Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. atstovės advokatės D. Balčiūnienės, nuteistųjų E. P., R. J., K. J., nuteistojo V. S. gynėjo advokato R. Kivyliaus apeliaciniai skundai atmesti, o Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Mirno apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, buvo panaikinta ir ši baudžiamosios bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tokio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo priežastis buvo ankstesnio apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, tik fragmentiškai susietais su kai kuriais nuteistųjų E. P., R. J., K. J. ir nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinių skundų argumentais ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybėmis, tik deklaratyvus pritarimas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, neišdėstant išsamesnių tokio sprendimo motyvų ir aiškiai neatsakius į esminius nuteistųjų E. P., R. J., K. J. ir nuteistojo V. S. gynėjo apeliacinių skundų argumentus, o tai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neatitiko Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos procesą, iš kurios išplaukia teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą. Nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išdėstė BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo taisykles ir motyvavo, kuo pasireiškė esminis BPK pažeidimas. BPK 386 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau iš naujo nagrinėdama bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytų BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo taisyklių nesilaikė, į dalį esminių apeliacinių skundų argumentų atsakė formaliai, nepateikdama aiškių motyvų, o į dalį esminių apeliacinių skundų argumentų iš viso neatsakė.

30. BPK 320 straipsnio 3 dalis įtvirtina reikalavimą teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši nuostata įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą pagal reikalavimus, nurodytus apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nors teismų praktikoje išaiškinta, kad šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažįstami esminiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-266-976/2017 ir kt.). Vykdydamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir 331 straipsnio 1 dalies arba 332 straipsnio 3 dalies reikalavimą savo sprendime nurodyti apeliacinio skundo esmę, apeliacinės instancijos teismas turi aiškiai suformuluoti, kokius apeliacinio skundo argumentus jis laiko neesminiais ir kodėl į juos neatsakys. Taip pat teismas turi išskirti apeliacinio skundo argumentus, kuriuos jis laiko esminiais, ar jie būtų susiję su nurodomais BPK pažeidimais, ar su baudžiamojo įstatymo taikymu, ir į juos motyvuotai atsakyti.

31. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniais skundais, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu ir kasaciniais skundais, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus ir neįvykdė kasacinės instancijos teismo nurodymų, kurie jam yra privalomi iš naujo nagrinėjant bylą. Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodė argumentus dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų vertinant kai kuriuos įrodymus ir neteisingai taikytų baudžiamojo įstatymo nuostatų, tačiau apeliacinės instancijos teismas į juos visai neatsakė ir nemotyvavo, kodėl V. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, E. P. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, o R. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį nuteisti teisingai. Iš naujo nagrinėdama bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija turi motyvuotai atsakyti į apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus esminius argumentus.

32. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė ir į esminius nukentėjusiąja šioje byloje pripažintos O. J. atstovės advokatės D. Balčiūnienės apeliacinio skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios O. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jai priteista solidariai iš R. J. ir A. P. 85 344,44 Eur turtinės žalos atlyginimo, o civilinio ieškinio dalis dėl 5 procentų metinių palūkanų, vykdymo tvarkos nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo ne tik iš nuteistųjų, bet ir iš Lietuvos Respublikos priteisimo atmesta. Nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės D. Balčiūnienės apeliaciniame skunde priteisto turtinės žalos atlyginimo pagrįstumas ir dydis nebuvo ginčijamas, buvo ginčijama tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria atmesta civilinio ieškinio dalis dėl 5 procentų metinių palūkanų, vykdymo tvarkos nustatymo ir neturtinės žalos atlyginimo ne tik iš nuteistųjų, bet ir iš Lietuvos Respublikos priteisimo. Nuteistasis A. P. apeliacinio skundo nepadavė, o nuteistojo R. J. apeliaciniame skunde, be to, kad apskritai neigiamas dalyvavimas nusikalstamose veikose ir prašoma jį išteisinti, dėl civilinio ieškinio pasisakoma tik tuo aspektu, kad O. J. neturėjo teisės reikšti ieškinį už kitą asmenį, neturėdama įgaliojimo. Esant tokiems apeliacinių skundų argumentams ir kaltinime nurodytoms aplinkybėms apie apgaulės panaudojimą prieš O. J., apeliacinės instancijos teismui privalu išsiaiškinti ir motyvuotai atsakyti, ar O. J. buvo padaryta ir kokia žala (įvertinant ir vykusiuose civiliniuose procesuose priimtus teismų sprendimus), ar ji padaryta nuteistųjų nusikalstamais veiksmais, ar O. J. pagrįstai pripažinta nukentėjusiąja ir turi teisę šiame procese reikšti ieškinį. Atskirai turėtų būti pasisakyta dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo išnagrinėti nuteistųjų R. J., E. P., nuteistojo V. S. gynėjo advokato Raimondo Kivyliaus, nukentėjusiosios O. J. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliaciniai skundai, ir perduoti šią baudžiamosios bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Eligijus Gladutis

Alenas Piesliakas