Civilinė byla Nr. e3K-3-177-781/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01180-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inti“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inti“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos oro uostams dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Infes“, išvadą byloje teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimą melaginga informacija, aiškinimo ir taikymo atitikties teismų praktikoje nurodytiems kriterijams.
2. Ieškovė prašė panaikinti atsakovės (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimą, įformintą Viešųjų pirkimų komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 11 d. raštu dėl UAB „Inti“ paraiškos (I kategorija) atmetimo ir UAB „Inti“ įtraukimą į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad AB Lietuvos oro uostai Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbė apie dinaminės pirkimų sistemos „Įvairūs statybos darbai“ kūrimą, pirkimo Nr. 646068 (toliau – ir Pirkimas, DPS). UAB „Inti“ pateikė paraišką, o perkančioji organizacija įtraukė ją į sudaromą DPS (I ir III kategorijos).
4. Ieškovei pateikus 2023 m. rugsėjo 11 d. pasiūlymą dalyvauti DPS konkrečiame pirkime (I kategorija) „VNO multifunkcinio pastato rangos darbų pirkimas“, atsakovės sudaryta Komisija 2023 m. spalio 3 d. raštu „Dėl paraiškos paaiškinimo (I kategorija)“ informavo ieškovę, kad jai kilo abejonių dėl ieškovės paraiškos atitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams (I kategorija). Dėl to atsakovė, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 12.3.1 papunkčiu, paprašė iki 2023 m. spalio 5 d. 16 val. paaiškinti nustatytas ir rašte nurodytas neatitiktis. Ieškovė 2023 m. spalio 5 d. pateikė papildomus paaiškinimus. Komisija 2023 m. spalio 11 d. raštu „Dėl paraiškos atmetimo (I kategorija)“ informavo ieškovę, kad atsakovė, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 12.4.2 papunkčiu bei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu, priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas) atmesti ieškovės paraišką (I kategorija), nes ieškovė pateikė melagingą informaciją apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, ir įrašyti ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Ieškovė dėl tokio Sprendimo pateikė atsakovei pretenziją. Komisija 2023 m. spalio 19 d. atmetė pretenziją kaip nepagrįstą. Atsakovė nuo 2023 m. spalio 11 d. įtraukė ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
5. Ieškovė teigia, kad ji ir atsakovė skirtingai aiškina paraiškos priede Nr. 6 nustatytus konkrečius reikalavimus (prašomą nurodyti informaciją) „Atliktų darbų vertė Eur be PVM“ ir „Sutarties dalis (vertė Eur be PVM), kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai“. Ieškovės nuomone, Pirkimo sąlygų paraiškos priede Nr. 6 nebuvo nustatytas reikalavimas išskirti ir išviešinti statybos darbų vertę ir ne statybos darbų (paslaugų) vertę, todėl ji neturėjo pareigos papildomai nurodyti subrangovų atliktų darbų, o dėl to nėra ir pagrindo Pirkimo sąlygose nenustatyto reikalavimo kvalifikuoti kaip tiekėjo prisipažinimo pateikus melagingą informaciją. Ieškovės veiksmai paraiškos priede Nr. 6 nenurodant (neišviešinant, neišskiriant) „subrangovų atliktų darbų apimties“ ir „į statybos darbų sąrašą neįtraukus tik statybos darbų apimties“ informacijos negali būti laikomi pakankamu aplaidumu, lemiančiu melagingos informacijos pateikimo padarinius, nes ieškovė nurodė tik informaciją, kuri ir buvo reikalaujama Pirkimo sąlygose.
6. Be to, atsakovė nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė iš Pirkimo sąlygų turėjo ir galėjo suprasti, jog paraiškos priedo Nr. 6 dalyje „Sutarties dalis (vertė Eur be PVM), kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai“ turėjo nurodyti (išskirti) tik savo jėgomis atliktų darbų apimtį. Ieškovės pateikta pirminė informacija atitiko paraiškos priede Nr. 6 reikalaujamą informaciją, ieškovė neturėjo pareigos pateikti atsakovės nurodomos informacijos. Atsakovė Sprendime nepagrindė subjektyviojo elemento, kad tiekėja suvokė ar turėjo suvokti, jog pateikiama informacija neatitinka realybės, kad ieškovė sąmoningai siekė (turėjo tikslą) suklaidinti atsakovę dėl turimos kvalifikacijos. Paraiškos priede Nr. 6 nustatyti konkretūs reikalavimai yra neaiškūs ar net klaidinantys. Ieškovė, būdama sąžininga tiekėja, iš priede Nr. 6 nurodytų (nustatytų) konkrečių reikalavimų neturėjo pareigos ir negalėjo suvokti, jog, siekiant įrodyti atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, priede Nr. 6 nurodytoje lentelėje reikalavimą „Sutarties dalis (vertė Eur be PVM), kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai“ turi aiškinti ne kaip reikalavimą sutarčiai, bet kaip reikalavimą nurodyti savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį ir išviešinti (išskirti) subrangovų atliktų statybos darbų apimtis. Taigi ieškovės pateikta informacija negali būti pripažinta melaginga, nes ji atitiko reikalaujamą pateikti informaciją, ieškovė neturėjo tikslo suklaidinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 55 Eur, o trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Infes“ 6256,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
8. Teismas netenkino ieškovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti jai teisę pateikti paaiškinimus (poziciją) dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi į bylą įtraukto trečiojo asmens UAB „Infes“ 2024 m. sausio 8 d. atsiliepime į ieškinį pateiktų argumentų. Tokį sprendimą teismas argumentavo tuo, kad: 1) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4236 ir 4238 straipsniuose nustatyti trumpi bei imperatyviai teismui privalomi pasirengimo ir viešųjų pirkimų bylų išnagrinėjimo terminai, kurių pažeidimas paneigtų įstatymų leidėjo siekį operatyviai spręsti viešųjų pirkimų ginčus; 2) trečiojo asmens atsiliepime pateikti nesutikimo su ieškiniu argumentai nelaikytini naujais, siurpriziniais, nes didžioji jų dalis sutampa su atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais bei pozicija dėl objektyvaus bei subjektyvaus pateiktos informacijos melagingumo požymių buvimo (nebuvimo), pateiktos teismų praktikos aktualiu klausimu ir pan.; 3) ieškovės procesinės teisės nelaikytinos suvaržytomis ar apribotomis, nes dėl tokio pobūdžio argumentų ji turėjo galimybę pasisakyti teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike); 4) ieškovė prieš bylos nagrinėjimą iš esmės pateikė teismui savo rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė atsikirtimų į trečiojo asmens atsiliepimą (nesutikimo) esmę, juos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, įvertino kartu su kita bylos medžiaga.
9. Teismas DPS dokumentų visumos nuostatų pagrindu nurodė, kad dinaminėje pirkimų sistemoje „Įvairūs statybos darbai“, kurios pagrindu atsakovė ketino įsigyti įvairius statybos darbus, tiekėjams buvo keliamas kvalifikacijos reikalavimas turėti patirtį vykdyti ne bet kokius rangos darbus ir (ar) teikti paslaugas, bet būti atlikus būtent perkančiosios organizacijos aiškiai detalizuotus ir apibrėžtus statybos darbus – naujo statinio (negyvenamojo pastato) statybą, statinio rekonstravimą ir (ar) statinio kapitalinį remontą, kartu reikalaujant, kad dalyvaujantis tiekėjas per atitinkamą laikotarpį būtų pagal vieną ar kelias sutartis pats savarankiškai atlikęs tokių statybos darbų už ne mažesnę kaip 500 000 Eur be PVM vertę. Atitikčiai pagrįsti tiekėjas turėjo nurodyti perkančiajai organizacijai sutarties (-ių), kurios (-ių) pagrindu jis buvo atlikęs būtent šiuos statybos darbus, duomenis, taip pat ir pagal šias sutartis atliktų statybos darbų bendrą vertę bei savarankiškai paties tiekėjo atliktų statybos darbų vertę (dalį), pridėti šiuos tiekėjo nurodomus duomenis patvirtinančias užsakovo pažymas, atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus ar kitus lygiaverčius dokumentus, iš kurių perkantysis subjektas galėtų įsitikinti tiekėjo kvalifikacija.
10. Teismo vertinimu, paraiškos priede Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ vartojama formuluotė „atliktų darbų vertė“, neįrašius žodžio „statybos“, savaime neleidžia minėtos Pirkimo sąlygos aiškinti kaip reikalavimo nurodyti bet kokių ar kokių nors kitų tiekėjo arba visų pagal konkrečią sutartį atliktų darbų ar (ir) paslaugų. Tiek ši, tiek ir konkrečiai DPS sąlygų priedo Nr. 4 „Tiekėjams keliami reikalavimai dėl pašalinimo pagrindų nebuvimo ir kvalifikacijos“ 2 lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte nurodoma formuluotė leidžia spręsti, kad perkančiajai organizacijai aktualu žinoti apie tiekėjo patirtį vykdant statybos, o ne kokius kitus darbus.
11. Teismas, remdamasis sisteminiu, loginiu ir gramatiniu visų DPS sąlygų nuostatų aiškinimu, atsižvelgdamas į tai, kad paraiškos priede Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ išskirtos atskiros pozicijos, viena vertus, prašant tiekėją nurodyti pagal atitinkamą sutartį atliktų statybos darbų vertę Eur be PVM, kita vertus, prašant tiekėją nurodyti tų darbų, kuriuos jis įvykdė savarankiškai, vertę Eur be PVM, priėjo prie išvados, kad kiekvienas vidutinis tiekėjas turėjo suprasti, jog perkančiajam subjektui svarbu ir aktualu tiksliai žinoti, kokios vertės statybos darbus pagal konkrečią nurodytą sutartį tiekėjas atliko pats, savarankiškai, savo jėgomis, t. y. nepasitelkdamas trečiųjų asmenų (subrangovų) ir (ar) neveikdamas jungtine grupe su kitais asmenimis. Pažymėta, kad Pirkimo dokumentuose buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas DPS dalyvaujančiam tiekėjui pačiam būti atlikus statybos darbų už ne mažesnę nei 500 000 Eur be PVM vertę, taip pat išskirti savo pačių savarankiškai pagal nurodomą sutartį atliktų statybos darbų vertę (dalį).
12. Teismas nepagrįstu pripažino ieškovės teiginį, kad kvalifikacijos reikalavimuose nebuvo reikalaujama nurodyti informacijos apie individualų tiekėjo indėlį vykdant sutartį, atitinkamai tiekėja neturėjo pareigos išskirti savo pačios atliktų darbų vertės statybos darbų sąraše. Ieškovė, būdama sąžininga ir pakankamai rūpestinga, turėdama didelę dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose patirtį, turėjo ir galėjo suprasti, jog ji, siekdama įrodyti savo atitiktį lentelės „Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai. I kategorija“ 3 punkte nustatytam kvalifikacijos reikalavimui, turėjo paraiškos priede Nr. 6 nurodyti (išskirti) tik savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2023 m. vasario 24 d. paraiškoje, kurios pagrindu ji siekė būti įtraukta į DPS, deklaruodama ir pagrįsdama savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui dėl profesinės patirties, nurodė, kad visų pagal Mokslo paskirties (darželio) Mokyklos g 4, Lapės, Kauno r., kapitalinio remonto darbų sutartį atliktų darbų ir suteiktų paslaugų vertė yra 854 589 Eur be PVM, sutarties dalį, kurią įvykdė savarankiškai, nurodė 854 589 Eur be PVM ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus. Teikdama atsakovei 2023 m. spalio 5 d. paaiškinimą, kurio ši paprašė kitam konkrečiame pirkime dalyvavusiam tiekėjui pareiškus pretenziją, ieškovė nurodė, kad paraiškos priede Nr. 6 nurodyta bendra UAB „Inti“ atliktų minėtame objekte darbų vertė yra 854 589 Eur be PVM, o statybos darbai ieškovės vykdytoje sutartyje buvo 835 292,69 Eur be PVM vertės, likusią sutarties vertę (19 296,56 Eur be PVM) sudarė ne statybos darbai, o paslaugos (projektas, pastato kadastrinė byla, pastato geodezinis planas, žemės sklypo kadastrinė byla, inžinerinių tinklų detaliosios nuotraukos, pastato energinio naudingumo sertifikatas), ir jų dalis buvo atlikta subrangos pagrindais. Ieškovė pateikė šias aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Taigi, tiek paraiškos priedo Nr. 6 „Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ dalyje „Atliktų darbų vertė be PVM“, tiek dalyje „Sutarties dalis (vertė Eur be PVM), kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai“, buvo nurodytos neteisingos sumos – 854 589 Eur be PVM, nors abiejose dalyse turėjo būti nurodyta 835 292,69 Eur be PVM.
14. Teismas padarė išvadą, kad tokios aplinkybės sudarė pagrindą atsakovei 2023 m. spalio 11 d. Sprendime tokią ieškovės paraiškoje pateiktą informaciją vertinti kaip melagingą, o tai leido konstatuoti objektyvųjį informacijos pripažinimo melaginga elementą – informacijos neatitiktį tikrai informacijai. Teismas tokius ieškovės veiksmus vertino kaip nepakankamai atidžius ir rūpestingus. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė turi didelę patirtį ir aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su statybos, remonto, rekonstravimo ir kitokio pobūdžio rangos darbais, teismas nusprendė, kad ieškovė pateikė melagingą informaciją VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto ir DPS sąlygų 10.4 papunkčio taikymo prasme, todėl egzistavo teisinis ir faktinis pagrindai atmesti jos paraišką atmesti ir pašalinti ją iš Pirkimo procedūrų.
15. Spręsdamas dėl ieškovės ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, teismas rėmėsi precedentais panašiose civilinėse bylose, t. y. išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021 bei 2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024. Teismas laikė, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė iš esmės panaši faktinė situacija, kaip ir nurodomose kasacinio teismo nutartyse, nes ieškovė pateikė panašaus pobūdžio neteisingą informaciją dėl atitikties kvalifikacijos reikalavimui, susijusiam su profesiniu pajėgumu, panašus informacijos klaidingumas (dėl dalies nurodytų darbų, kuriuos atliko kiti subjektai, vertės nepagrįsto įtraukimo į paties tiekėjo patirtį; dėl paslaugų, o ne statybos darbų įtraukimo į nurodomą savo patirtį); ieškovė klaidingos informacijos pateikimą aiškina subjektyviai interpretuodama pirkimo dokumentus; nurodo, kad jos turimos patirties visiškai pakanka atitikčiai nustatytam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti. Dėl to ieškovės reikalavimą pripažino netenkintinu.
16. Teismas iš ieškovės atsakovei priteisė patirtų bylinėjimosi išlaidų (55 Eur žyminio mokesčio, sumokėtą už atskirąjį skundą) atlyginimą; taip pat priteisė trečiajam asmeniui jo patirtų 6256,42 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
17. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės UAB „Inti“ apeliacinį skundą, 2024 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
18. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė 2023 m. vasario 24 d. paraiškoje, kurios pagrindu ji siekė būti įtraukta į DPS, deklaruodama ir pagrįsdama atitiktį ginčo kvalifikacijos reikalavimui dėl profesinės patirties, turėdama konkrečią informaciją apie savo pačios sudarytos ir vykdytos sutarties vertę, pobūdį ir pan., nurodė ir pateikė neteisingą, tikrovės neatitinkančią informaciją (duomenis), t. y. nurodė 854 589 Eur be PVM kaip bendrą visų pagal sutartį su Kauno r. Lapių lopšeliu-darželiu atliktų darbų ir suteiktų paslaugų vertę, nors turėjo nurodyti 835 292,69 Eur, į atliktų statybos darbų apimtį įtraukdama įvairių projektavimo, kadastrinių matavimų bylų parengimo bei kitų paslaugų vertę; nurodė ir deklaravo iš esmės visus bendros vertės darbus ir paslaugas pagal šią sutartį atlikusi savarankiškai, nors dalį sutarties darbų atliko jos pasitelktas subrangovas.
19. Tokios teismo nustatytos aplinkybės leido teismui pripažinti egzistuojant objektyvųjį informacijos pripažinimo melaginga elementą – jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo, pateikta informacija yra melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 78 punktas), bei subjektyvųjį elementą, kuris pasireiškia nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu, o perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją (minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 79 punktas).
20. Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka naujausią kasacinio teismo praktiką, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 nurodomos faktinės aplinkybės ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra iš esmės identiškos. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai remtasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais 2021 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021. Minimoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 ieškovė, pasiūlyme pateikdama pirminę informaciją, nutylėjo, kad sutartis vykdė kartu su kitais ūkio subjektais; sąraše neišskyrė savo savarankiškai atliktų darbų vertės iš bendros įvykdytų sutarčių apimties, visus (ir pasitelktų subrangovų) atliktus statybos darbus nurodė kaip savo įgytą patirtį; neatskleidė, kad dalis šių darbų yra ne statybos darbai, o suteiktos paslaugos; ieškovė yra patyrusi tiekėja, daugelį metų vykdanti statybos darbus ir nuolat dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose, todėl jai neabejotinai žinomi reikalavimai rengiant pasiūlymą tam, kad pasiūlymas būtų pripažintas atitinkančiu pirkimo sąlygų reikalavimus (VPĮ 2 straipsnio 45 dalis); net pateikiami reikalaujamą kvalifikaciją viršijantys duomenys turi būti teisingi ir atitikti to konkretaus kvalifikacijos reikalavimo kriterijus; net jei dėl tiekėjo tinkamumo galima nuspręsti ir nevertinant jo pateiktos tikrovės neatitinkančios (melagingos) informacijos, tai nekeičia fakto, kad tiekėjas pateikė pirkime klaidinančią, faktus iškraipančią (melagingą) informaciją; padidino savo atliktų statybos darbų apimtį, į ją įtraukdama ne statybos darbus, taip pat jos pasitelktų subrangovų (neišviešintų pasiūlyme) atliktų darbų apimtį, ir nenurodė (neišskyrė) konkretaus savo indėlio vykdant sąraše išvardytas jos patirtį grindžiančias sutartis; kt.
21. Kolegija nusprendė, kad tai, jog ieškovė, pateikdama paraišką, pateikė vienokią informaciją, o pagal atsakovės kreipimąsi – kitokią to paties turinio informaciją, leidžia konstatuoti faktinį pripažinimą dėl pateiktos neteisingos (melagingos, esant ir objektyviam, ir subjektyviam kriterijui) informacijos.
22. Kolegija pažymėjo, kad pateiktoje pretenzijoje nebuvo argumentų dėl proporcingumo pažeidimo dėl tiekėjo pašalinimo ir jo pasiūlymo atmetimo. Be to, apeliacinio skundo argumentai dėl proporcingumo taikymo siejami ne su tiekėjo pašalinimu iš viešojo pirkimo, atmetant jo pasiūlymą, o su melagingos informacijos nustatymu ir įtraukimu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tačiau pagal galiojantį teisinį reglamentavimą viešųjų pirkimų vykdytojai yra įpareigoti įtraukti tiekėją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, jeigu nustatoma, kad tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė ar pateikė melagingą informaciją. Dėl to padaryta išvada, kad šiuo atveju Sprendimas pašalinti ieškovę iš Pirkimo procedūrų atitinka formuojamą teismų praktiką. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nors ieškovė ginčydama teismo sprendimą dėl pasekmių remiasi byloje pateikta VPT išvada, tačiau ji buvo pateikta dar iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, kurioje spręsta identiška situacija, priėmimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
23. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Inti“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai vadovavosi teismo precedentais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik bylose, savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės panašiose į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015). Taigi teismo suformuoti teisės išaiškinimai ir išvados kitose bylose gali būti taikomi tik tuo atveju, jeigu tarp bylų yra esminis panašumas. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės šiuo atveju iš esmės skyrėsi nuo teismų nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. e3K-3-65-381/2024 aplinkybių, t. y. nėra esminio panašumo dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento.
23.2. Teismai iš esmės neskyrė dėmesio subjektyviajam melagingos informacijos požymiui, be kurio negali būti konstatuotas viešųjų pirkimų teisės pažeidimas – melagingos informacijos pateikimo sudėtis. Dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento kasacinis teismas minėtoje nutartyje Nr. e3K-3-65-381/2024 pažymėjo, kad sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis, šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą. Nagrinėjamoje byloje net ir pripažinę, kad ieškovė pateikė neteisingą informaciją, teismai nevertino, ar tą ji padarė sąžiningai klysdama, ar pateiktos informacijos neatitiktis atsirado dėl objektyvių priežasčių, ar dėl neteisingo pirkimo reikalavimų interpretavimo bei vertinimo, tiekėjai ir perkančiajai organizacijai skirtingai suprantant ir aiškinant pirkimo sąlygų priedo Nr. 6 įvardyto Tiekėjo įvykdytų sutarčių sąrašo lentelėje,,Tinkamai atliktų darbų sąrašas“ nustatytus reikalavimus. Dėl šios priežasties teismai, spręsdami dėl ieškovės subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento, negalėjo pripažinti nagrinėjamos bylos aplinkybių identiškomis kaip minėtoje kasacinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartyje Nr. e3K-3-65-381/2024 ir remtis šioje nurodytoje padarytomis išvadomis. Šiuo atveju ieškovė neturėjo tikslo klaidinti perkančiąją organizaciją, nes paraiškoje nurodytas objektas patvirtina jos įgytą reikalaujamą profesinę patirtį. Be to, perkančiajam subjektui paprašius ji patikslino kvalifikaciją pagrindžiančią informaciją, papildomai pateikė duomenis, atskleidžiančius subrangovų atliktų darbų (paslaugų) vertę. Tokios aplinkybės panaikina galimybę pripažinti buvus subjektyvųjį informacijos pripažinimo melaginga elementą. Šiuo atveju tiek perkančioji organizacija, tiek teismai mechaniškai taikė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, pripažindami didelį ieškovės nerūpestingumą pateikiant reikšmingą informaciją, neįvertindami visų reikšmingų faktinių aplinkybių dėl ieškovės sąžiningo suklydimo.
23.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyto pašalinimo pagrindo taikymo, priėmė Sprendimą pašalinti ieškovę iš pirkimo procedūrų neatlikęs proporcingumo vertinimo, taip nukrypdamas nuo naujausios aktualios kasacinio teismo praktikos. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-65-381/2024 nurodyta, kad sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūrų negali būti priimtas automatiškai, neatlikus proporcingumo vertinimo. Taigi VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto taikymas tiesiogiai siejamas su proporcingumo principo taikymu (VPĮ 17 straipsnis), todėl perkančioji organizacija, kiekvienu atveju vertindama konkrečius faktinius duomenis, turi nustatyti, ar konkrečiu atveju tiekėjo elgesys pateikiant viešajame pirkime melaginga pripažintą informaciją sukėlė realių bei pagrįstų abejonių dėl tiekėjo patikimumo, ar pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Ieškovės pašalinimas iš pirkimo dėl jos padaryto pažeidimo šiuo atveju nėra proporcingas, nes vien aplinkybė, jog ji sąžiningai suklydo dėl objektyvių priežasčių, savaime nepagrindžia jos nepatikimumo, pateisinančio pašalinimą iš pirkimo, tuo labiau kad visų aplinkybių kontekste pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis, nulemtas objektyvių aplinkybių, ieškovei nesiekiant ir neturint tikslo suklaidinti perkančiojo subjekto.
23.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovės pateiktoje pretenzijoje nebuvo keliamas klausimas dėl proporcingumo taikymo pašalinant tiekėją atmetus jos pasiūlymą. Pažymėta, kad tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje ieškovė nurodė reikalavimą panaikinti perkančiojo subjekto skundžiamą sprendimą atmesti UAB „Inti“ paraišką ir UAB „Inti“ įtraukti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Toks reikalavimas apima proporcingumo principo taikymą teismams sprendžiant dėl VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pašalinimo pagrindo taikymo pagrįstumo. Kita vertus, proporcingumo vertinimas nėra faktinis duomuo, kurį ieškovė privalėjo nurodyti išankstinio ginčų nagrinėjimo metu. Tą, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, privalėjo padaryti teismas ex officio (pagal pareigas).
24. Atsakovė AB Lietuvos oro uostai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
24.1. Ieškovės argumentai dėl neteisingai taikyto precedento nepagrindžia, kad iš esmės skiriasi tarp šalių kilusio ginčo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-65-381/2024 nustatytos aplinkybės. Ieškovė nepagrįstai aiškina, kad šalių skirtingas pirkimo dokumentų aiškinimas yra objektyvi priežastis. Tai, kad ieškovė vėliau pateikė kitokio turinio informaciją, leidžia spręsti apie pateiktą neteisingą informaciją. Tai, kad, nepaisant informacijos neatitikties, ieškovė atitiko pirkimo dokumentuose nustatytą kvalifikacijos reikalavimą, nekeičia fakto, jog pateikiami reikalaujamą kvalifikaciją viršijantys duomenys turi būti teisingi. Netgi priešingai – nagrinėjamos ir nurodomos bylos aplinkybės yra iš esmės panašios ir bylos aplinkybės nesutampa tik tuo aspektu, jog ieškovė neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiojo subjekto.
24.2. Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti sąžiningo (leistino) suklydimo aplinkybes tenka tiekėjui (minėta nutartis Nr. e3K-3-65-381/2024). Nagrinėjama situacija negalėtų būti priskirta sąžiningo suklydimo atvejui, nes ieškovė yra patyrusi tiekėja, daugelį metų vykdanti statybos darbų veiklą ir nuolat dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose; ji nesikreipė į perkantįjį subjektą dėl pirkimo sąlygų neaiškumo; iš pirkimo dokumentų kiekvienam vidutiniam tiekėjui akivaizdžiai turėjo būti suprantama, jog perkančiajam subjektui svarbu ir aktualu tiksliai žinoti, kokios vertės statybos darbus pagal konkrečią nurodytą sutartį tiekėjas atliko pats, savarankiškai, savo jėgomis; ieškovė neatskleidė fakto, kad pirkime pateiktame statybos darbų sąraše nurodytą sutartį ji vykdė kartu su kitais ūkio subjektais, kad į sąraše deklaruotas atliktų statybos darbų apimtis yra įtrauktos suteiktų paslaugų vertės. Taigi kasacinio teismo praktika leido teismams ieškovės veiksmus vertinti kaip neveikimą ir didelį nerūpestingumą, kuris pripažįstamas perkančiojo subjekto klaidinimu, t. y. konstatuoti subjektyvųjį informacijos pripažinimo melaginga elementą.
24.3. Tiek apeliaciniame, tiek ir kasaciniame skunde ieškovė nurodo naują argumentą, kuriuo nesirėmė ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, t. y. kad nebuvo vertinama, ar tiekėjo pašalinimas iš pirkimo buvo proporcingas tiekėjo elgesiui. Pagal kasacinio teismo praktiką, viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į ją turinys. Taigi kolegija neturėtų pasisakyti dėl šių argumentų. Kartu pažymima, kad atsakovė, pašalindama ieškovę iš pirkimo dėl to, jog ši neatskleidė savo pasitelkto subrangovo atliktų darbų, taip pat suteiktų paslaugų apimties ir taip nuslėpė tikrąją informaciją apie savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, sprendimą priėmė turėdama ir konkrečiai, individualiai įvertinti informaciją apie ieškovės elgesio aplinkybes. Atsakovė apie ieškovės patikimumą ir galimybę dalyvauti pirkime sprendė vertindama ieškovės paaiškinimus, kurių paprašė 2023 m. spalio 3 d. raštu, ir atlikusi pateiktų duomenų analizę.
25. Trečiasis asmuo UAB „Infes“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
25.1. Teismų praktikoje aiškinama, kad subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elementas gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu; tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus (minėta nutartis Nr. e3K-3-65-381/2024). Teismai tinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika, todėl ieškovės pateiktą informaciją apie kvalifikaciją pagrįstai pripažino melaginga ir subjektyviuoju aspektu.
25.2. Teismai pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, nes šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra iš esmės tapačios arba panašios. Esminiu faktinių aplinkybių skirtumu tarp nagrinėjamos ir nurodomos 2024 m. sausio 4 d. nutarties ieškovė įvardija tik tai, kad nurodomoje 2024 m. sausio 4 d. nutartyje tiekėja neatskleidė išsamios informacijos apie subrangovų įvykdytų statybos darbų tikslią vertę, o nagrinėtoje byloje ieškovė ikiteisminėje stadijoje atskleidė tikslią projektavimo ir kitų paslaugų vertę, kuri buvo įtraukta į statybos darbų apimtį. Trečiojo asmens įsitikinimu, vis dėlto aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bylų aplinkybės yra identiškos, todėl teismai turėjo pagrindą vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi. Atkreiptas dėmesys į tai, kad ieškovė, viena vertus, tvirtina, jog nagrinėjant šią civilinę bylą negali būti vadovaujamasi 2024 m. sausio 4 d. nutartimi Nr. e3K-3-65-381/2024, kita vertus, argumentams dėl „sąžiningo suklydimo“ ir proporcingumo pagrįsti cituoja tą pačią nutartį Nr. e3K-3-65-381/2024.
25.3. Teismai pagrįstai pripažino, kad ieškovės elgesys, teikiant tikrovės neatitinkančius kvalifikacijos duomenis, nelaikytinas sąžiningu suklydimu. Tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu privalo pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Vertinant sistemiškai DPS sąlygų 4 priedo 2 lentelės 3 punkte keliamą kvalifikacijos reikalavimą, jame pateikiamą nuorodą į 6 priedą (kurį privaloma užpildyti) bei DPS sąlygų 4 priedo 6.4 punkte nurodytą sąlygą dėl vertinamos sutarties apimties, vertės, gana aišku, kad 6 priede privaloma nurodyti būtent atitiktį kvalifikacijos reikalavimui pagrindžiančius duomenis – tiekėjo savarankiškai atliktus statybos darbus (jų vertę). Ieškovė turi didelę patirtį ir aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose būtent su statybos, remonto, rekonstravimo ir kitais panašaus pobūdžio rangos darbais, todėl turėjo ir galėjo žinoti, kad pirkimo sąlygos yra skaitomos ir vertinamos bendrai, neatsiejant vienų sąlygas sudarančių dokumentų nuo kitų. Be to, ieškovė pateikė neteisingus duomenis apie savo pačios įgytą patirtį vykdant statybos darbus, teismai pripažino šią informaciją melaginga. Vien tai, kad ieškovė neturi vienos pozicijos dėl pateiktos informacijos teisingumo (sako, kad buvo pateikti teisingi duomenys, kita vertus, teigia, kad jei nebūtų pripažinta, jog duomenys teisingi, tai jie vertintini kaip pateikti sąžiningai suklydus), neleidžia pripažinti sąžiningo suklydimo, nes ieškovė pati turėjo visą informaciją apie įvykdytą sutartį, ji yra profesionali viešųjų pirkimų dalyvė; net ir patikslinusi savo informaciją, ji laikosi nuomonės, kad paraiškoje neturėjo pareigos nurodyti informacijos tik apie save.
25.4. Argumentas, kad, net ir nenurodžius visos informacijos paraiškoje, ieškovė laikytina atitinkančia kvalifikacijos reikalavimus, neturi reikšmės vertinant dėl sąžiningo ieškovės suklydimo. Šiuo atveju svarbu tai, kad ji pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo pačios vykdytus statybos darbus. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021).
25.5. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė pretenzijoje nekėlė klausimo dėl proporcingumo pažeidimo dėl tiekėjos pašalinimo atmetus jos pasiūlymą, todėl aplinkybė, ar atsakovė tinkamai atiko proporcingumo įvertinimą, nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Be to, atsakovė ieškovės paraišką atmetė ne automatiškai, bet padaryto pažeidimo proporcingumui įvertinti atliko visus būtinus veiksmus, kurie aptarti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendime byloje Meca, C-41/18.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
26. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas).
27. Ieškovė prašė panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo atmesta ieškovės paraiška ir ji įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Ieškovės nuomone, Pirkimo sąlygose ir Pirkimo sąlygų paraiškos priede Nr. 6 nebuvo aiškiai ir konkrečiai nustatytas reikalavimas išskirti ir išviešinti statybos darbų vertę ir ne statybos darbų (paslaugų) vertę, todėl ji neturėjo pareigos papildomai nurodyti subrangovų atliktų darbų, atitinkamai atsakovė neturėjo pagrindo ieškovės pirminius pateiktus duomenis pripažinti melaginga informacija. Atsakovė sprendime nepagrindė subjektyviojo melagingos informacijos elemento, kad tiekėja sąmoningai siekė suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl turimos kvalifikacijos.
28. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę DPS sąlygose, taip pat ir paraiškos Nr. 6 priede vartojamas formuluotes, pripažino, kad perkančiajai organizacijai aktualu buvo žinoti apie tiekėjo patirtį vykdant būtent statybos, o ne kitus darbus, taip pat ir savarankiškai tiekėjo atliktų pagal konkrečią sutartį darbų vertę, todėl Pirkimo dokumentuose buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas DPS dalyvaujančiam tiekėjui pačiam būti atlikus ne mažesnės kaip 500 000 Eur be PVM vertės statybos darbus, taip pat išskirti tiekėjo savarankiškai pagal nurodomą sutartį atliktų statybos darbų vertę (dalį). Ieškovė, į sutarties vertę įtraukdama ne tik statybos darbus, bet ir 19 296,56 Eur be PVM vertės paslaugas, taip pat netiksliai nurodydama sutarties dalį, kurią įvykdė savarankiškai, elgėsi nerūpestingai, todėl atsakovė turėjo pagrindą konstatuoti ieškovę pateikus melagingą informaciją ir įtraukti ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
29. Kasaciniu skundu skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai tuo aspektu, kad teismai netinkamai vadovavosi teismo precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, nurodydami, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė iš esmės panaši faktinė situacija, ir, iš esmės analogiškai spręsdami ginčą, neatsižvelgė į minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktą išaiškinimą dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento vertinimo bei jo netaikė šioje nagrinėjamoje byloje. Kasaciniu skundu nekeliama klausimų dėl teismų atlikto kvalifikacijos reikalavimų tiekėjui turinio aiškinimo ir vertinimo bei informacijos pripažinimo melaginga objektyviojo elemento. Dėl to teisėjų kolegija pasisakys kasaciniame skunde keliamais klausimais, vadovaudamasi teismų nustatytų aplinkybių pagrindu padaryta išvada tiekėjo pateiktą informaciją pripažinti melaginga pagal objektyvųjį elementą.
Dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos apie savo techninį ir profesinį pajėgumą kvalifikavimo kaip melagingos informacijos pagal subjektyvųjį elementą
30. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą, todėl nepagrįstai pripažino esant nustatytą teisinį ir faktinį pagrindą atmesti ieškovės paraišką ir pašalinti ją iš Pirkimo procedūrų. Bylą nagrinėję teismai nevertino subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento, ar teikdama netikslią informaciją ieškovė siekė sąmoningai suklaidinti.
31. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir VPĮ 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį.
32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, remdamasis kasacinio teismo praktika, yra pažymėjęs, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020, 40 punktas). Toks platus šios kategorijos turinys, inter alia (be kita ko), kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinės teisės normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 125 punktas). Iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktus; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 76 punktą).
33. Sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 77 punktą).
34. Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016, 53 punktas), kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys.
35. Pasisakydamas dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento, kasacinis teismas yra nurodęs, kad šis elementas gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus (pirmiau nurodytos nutarties Nr. e3K-3-65-381/2024 77 punktas).
36. Kasacinis teismas kartu pažymėjo, kad vis dėlto sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai, siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą. Pareiga įrodyti aptartas aplinkybes tenka tiekėjui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024, 80 punktas).
37. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė 2023 m. vasario 24 d. paraiškoje, kurios pagrindu siekė būti įtraukta į DPS, deklaruodama ir pagrįsdama savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui dėl techninės ir profesinės patirties, nurodė, jog visų pagal Mokslo paskirties (darželio) Mokyklos g. 4, Lapės, Kauno r., kapitalinio remonto darbų sutartį atliktų darbų vertė yra 854 589 Eur be PVM, sutarties dalies, kurią ji įvykdė savarankiškai, vertę nurodė 854 589 Eur be PVM ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė, gavusi kito konkrečiame pirkime (I kategorija) „VNO multifunkcinio pastato rangos darbų pirkimas“ dalyvavusio tiekėjo pretenziją, paprašė ieškovę paaiškinti paraiškos atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, t. y. dėl savarankiškai atliktų statybos darbų ir tikros jų vertės, taip pat CVPP viešai skelbiamoje darbų sutartyje nurodytos mažesnės sutarties vertės, kuri skyrėsi nuo užsakovo pažymoje ar tinkamai atliktų darbų sąraše nurodytos tokios sutarties vertės. Ieškovė, teikdama paaiškinimus, be kita ko, nurodė, kad perkančiosios organizacijos pateikta forma (paraiškos priedas Nr. 6) ir nurodytos kategorijos (išskirti laukeliai) „Atliktų darbų vertė Eur be PVM“,,,Sutarties dalis (vertė Eur be PVM), kurią tiekėjas įvykdė savarankiškai“ nebuvo aiškūs ir klaidino, todėl ji nurodė ne statybos darbų, o pagal sutartį atliktų darbų vertę (854 589 Eur be PVM). Kadangi Priede Nr. 6 nebuvo reikalaujama nurodyti informacijos apie individualų tiekėjo indėlį vykdant tokią sutartį, atitinkamai ieškovė neišskyrė savo jėgomis atliktų darbų vertės, nes laikėsi nuomonės, kad sąvoka „savarankiškai“ nėra tapati sąvokai „savo jėgomis“. Kartu ieškovė patikslino savo pirmiau pateiktus kvalifikacinius duomenis, nurodydama, kad į sutarties vertę buvo įtraukti ne tik statybos darbai, bet ir 19 296,56 Eur be PVM vertės paslaugos, taip pat sutarties dalis, kurią tiekėja įvykdė savarankiškai, yra ne 854 589 Eur be PVM, o 835 292,69 Eur be PVM.
38. Nors ieškovė ir patikslino informaciją, atsakovė nusprendė, kad ieškovės pateikta informacija apie jos techninį ir profesinį pajėgumą yra melaginga. Atsakovė 2023 m. spalio 11 d. sprendimą atmesti tiekėjos paraišką ir įrašyti ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą grindė tuo, kad ieškovė pateikė neteisingus duomenis apie savo kvalifikaciją ir 2023 m. spalio 5 d. paaiškinime pripažino, jog, teikdama paraišką pirkime, neišviešino subrangovų darbų apimčių ir į statybos darbus įtraukė projektavimo paslaugas.
39. Bylą nagrinėję teismai iš esmės pritarė atsakovės vertinimui, konstatuodami, kad tokios aplinkybės leido atsakovei spręsti apie egzistuojantį objektyvųjį informacijos pripažinimo melaginga elementą. Ieškovės veiksmus, kai ji, žinodama apie nustatytą ir aiškiai suformuluotą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjui, turėdama informaciją apie savo sudarytos ir vykdytos sutarties vertę ir pobūdį, pateikė netikslius (neatitinkančius tikrovės) duomenis apie savo kvalifikaciją, bylą nagrinėję teismai vertino kaip nerūpestingus, kartu kaip patvirtinančius esant subjektyvųjį melagingos informacijos elementą. Tai, kad šiuo atveju yra subjektyvusis informacijos pripažinimo melaginga elementas, teismai grindė tuo, jog ieškovė yra daugelį metų vykdanti statybos darbų veiklą tiekėja, nuolat dalyvaujanti viešuosiuose pirkimuose; ji nesikreipė į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo sąlygų neaiškumo ir į atliktų statybos darbų apimtį įtraukė ne tik statybos, bet ir suteiktų paslaugų vertes, nenurodė, jog sutartį vykdė kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau vėliau šias aplinkybes pripažino teikdama paaiškinimą pagal perkančiosios organizacijos prašymą. Taigi tiekėjos pateiktą paaiškinimą teismai vertino tik kaip pripažinimą nurodžius netinkamus duomenis apie savo kvalifikaciją.
40. Nagrinėjamos bylos duomenimis, perkančiajai organizacijai aiškiai ir konkrečiai įvardijus ir paprašius paaiškinti apie paaiškėjusią duomenų nesutaptį, tiekėja pateikė visą teisingą informaciją apie savo įgytą ir perkančiosios organizacijos reikalaujamą patirtį, t. y. pašalino kilusias abejones dėl savo atitikties kvalifikacijos reikalavimui. Byloje nėra aplinkybių, leidžiančių spręsti apie kokią nors ieškovės intenciją apgauti ar tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją. Dėl to tiekėjos veiksmai neturėjo pagrindo būti vertinami kaip itin didelis tiekėjos nerūpestingumas, sudarantis prielaidą konstatuoti, kad tiekėja pateikė melagingą informaciją.
41. Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas aplinkybes, remdamasi pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika ir šioje nutartyje išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ieškovės veiksmus vertino kaip itin didelį nerūpestingumą, sukūrusius prielaidą perkančiajai organizacijai nuspręsti dėl jos paraiškos atmetimo, o pateiktą informaciją – kaip melagingą. Kadangi šiuo atveju nebuvo pagrindo ieškovės veiksmus pagal subjektyvųjį elementą vertinti kaip melagingos informacijos pateikimą, tai nepagrįstu pripažintinas ir atsakovės sprendimas, taip pat teismų išvada ieškovės pateiktą informaciją apie jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams laikyti melaginga ir dėl to tiekėjos paraišką atmesti, įtraukti ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Dėl netinkamo vadovavimosi teismo precedentu dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu
42. Ieškovė kasaciniame skunde kelia netinkamo vadovavimosi teismo precedentu klausimą ir teigia, kad teismai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. e3K-3-65-381/2024 pateiktais išaiškinimais ir padarytomis išvadomis, nors nurodomos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės dėl informacijos turinio vertinimo pagal subjektyvųjį elementą nesutapo; teismų išvada apie faktinį bylų panašumą padaryta netinkamai vertinant bylų esmines aplinkybes.
43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-701/2024 ir jos 47 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).
44. Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
45. Pasisakydama dėl galimybės vadovautis nagrinėjamoje byloje teismų nurodyta nutartimi, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek nagrinėjamoje, tiek ir nurodomoje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 buvo sprendžiama toks pat tiekėjo pateiktos informacijos pripažinimo melaginga ir tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu klausimas. Tai reiškia, kad norint daryti išvadą, ar VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto norma pritaikyta teisingai, reikia išsiaiškinti ne tik šios teisės taisyklės esmę (ką siekiama reglamentuoti šia norma), bet ir tai, kokiems konkretiems bylos faktams tą normą teismas taikė ankstesnėje byloje, suformuluodamas tam tikrą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę. Tik nustatęs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių sutaptį ir šias siedamas su taikytina teisės norma, teismas turi pagrindą dėl analogiškų aplinkybių padaryti analogišką išvadą (priimti tokį pat sprendimą) kaip ir teismo precedento atveju. Nesant vienos ar kelių sutampančių teisiškai reikšmingų aplinkybių, teismas, taikydamas tą pačią teisės normą, turi pagrindo priimti kitokį sprendimą.
46. Teismų procesiniuose sprendimuose nurodomos bylos Nr. e3K-3-65-381/2024 faktinė situacija buvo artima nagrinėjamai bylai, t. y. tiekėjos (ieškovės) pateiktas pasiūlymas atmestas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto bei Pirkimų sąlygų 3.3.3.4 punkto pagrindu, nustačius, jog ji pateikė melagingą informaciją apie savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams: ieškovė, teikdama informaciją apie statybų vertes, nebuvo išskaičiavusi paslaugų vertės dalies bei kitų ūkio subjektų atliktų darbų vertės; tokia klaida padaryta keturiolikoje iš devyniolikos sutarčių, nurodytų atliktų statybos ir montavimo darbų sąraše. Kasacinis teismas iš esmės pritarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniams sprendimams pripažinti teisėtu atsakovės sprendimą pašalinti tiekėją iš pirkimų ir įrašyti ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, t. y. taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto normą tokioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms:
46.1. nors tiekėja teigė, kad Pirkimo sąlygų 6 priede nebuvo reikalavimo išskirti savo jėgomis atliktų darbų vertes, teismai padarė išvadą, kad perkančioji organizacija kėlė kvalifikacijos reikalavimą dėl tiekėjo patirties jam būti atlikus statybos darbus už konkrečią vertę ir nurodyti, kokią dalį, vykdydama sutartį su kitu ūkio subjektu, ji yra atlikusi savo jėgomis;
46.2. tiekėja, teikdama pirminius kvalifikacijos dokumentus, pateikdama informaciją apie per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo savo jėgomis atliktų statybos darbų apimtį (vertė Eur be PVM), nurodė daug didesnę savo atliktų statybos darbų vertę nei faktinė jos atliktų statybos darbų vertė, taigi padidino savo atliktų statybos darbų apimtį, į ją įtraukdama ne tik statybos, bet ir paslaugų darbus, taip pat savo pasitelktų subrangovų (neišviešintų pirkime) atliktų darbų apimtį, nenurodė konkretaus savo indėlio vykdant sąraše išvardintas jos patirtį pagrindžiančias sutartis;
46.3. nei su pasiūlymu, nei su pradiniais kvalifikacijos dokumentais tiekėja nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokia yra subrangovų atlikta darbų, taip pat paslaugų apimtis;
46.4. perkančiajai organizacijai apie tiekėjos pasitelktus kitus ūkio subjektus bei statybos darbų apimtis tapo žinoma tik trečiajam asmeniui pateikus pretenziją;
46.5. tiekėja, net ir tikslindama kvalifikacijos duomenis, taip pat teikdama pretenziją, neatskleidė visos objektyvios bei teisingos informacijos, kokia yra jos pačios, o kokia – subrangovų (neišviešintų pasiūlyme) atliktų statybos darbų apimtis, kurią ji įsitraukė į savo atliktų statybos darbų apimtį, ir kokia šių darbų vertė;
46.6. tiekėja pirkimo pradžioje pripažino, kad dėl žmogiškosios klaidos, suvesdama įvykdytų sutarčių apimčių sumas, neatėmė subrangovų atliktų darbų apimčių ir įtraukė ne tik statybos darbų, bet ir paslaugų vertes, taip iš esmės pripažindama supratusi, kaip turėjo būti pagrindžiama atitiktis kvalifikacijos reikalavimui; be to, tiekėja savo procesiniuose dokumentuose nebuvo nuosekli ir vis keitė poziciją dėl Pirkimo sąlygose nustatyto profesinio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimo supratimo.
47. Nagrinėjamoje byloje atsakovės perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti nustatytos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės:
47.1. nors Pirkimo sąlygų 6.1 punkte bei dokumentų 4 priede nurodant reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai nebuvo tiesiogiai įvardyta reikalavimo nurodyti savarankiškai atliktų darbų vertę, tačiau atsakovė ketino įsigyti įvairius statybos darbus, todėl tiekėjams buvo keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl patirties būti įvykdžiusiems būtent statybos darbus savarankiškai;
47.2. ieškovė, teikdama pirminius kvalifikacijos dokumentus, pateikdama Priede Nr. 6 informaciją apie per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo atliktų statybos darbų apimtį, nurodė, kad pagal vieną pateikiamą sutartį atliktų darbų vertė 854 589 Eur be PVM, tokią pačią sumą nurodė ir kaip sutarties dalį, kurią ji įvykdė savarankiškai, taip į atliktų statybos darbų apimtį įtraukdama ir 19 296,59 Eur paslaugų vertę, taip pat jos pasitelktų subrangovų (neišviešintų pirkime) atliktų darbų apimtį;
47.3. pirminiuose teiktuose kvalifikacijos dokumentuose ieškovė nenurodė duomenų, kad jos atliktiems statybos darbams pagal sutartį buvo pasitelkta kitų subjektų, taip pat kokia yra subrangovų atliktų paslaugų apimtis;
47.4. perkančiajai organizacijai aplinkybės apie ieškovės pasitelktus kitus ūkio subjektus bei statybos darbų apimtis tapo žinomos tik trečiajam asmeniui pateikus pretenziją;
47.5. perkančiajai organizacijai paprašius paaiškinti nustatytas duomenų nesutaptis, ieškovė pateikė išsamius ir nuoseklius paaiškinimus dėl aplinkybių, nulėmusių pateiktos informacijos turinį, kartu papildomai nurodydama duomenis, būtinus jos kvalifikacijai įvertinti, t. y. kokia yra jos pačios atliktų statybos darbų apimtis ir vertė, kokia kitų asmenų (neišviešintų pasiūlyme) atliktų paslaugų vertė, pažymėdama, kad patikslinta informacija leidžia pripažinti jos atitiktį nustatytam kvalifikacijos reikalavimui;
47.6. ieškovė viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jos pateiktos informacijos nesutaptis atsirado dėl objektyvių priežasčių, nes ieškovė skirtingai suprato ir aiškino Priede Nr. 6 nustatytus reikalavimus, nors ir nekėlė klausimo dėl pirkimo sąlygų neaiškumo.
48. Aptartos nagrinėjamos ir teismų nurodomos bylos Nr. e3K-3-65-381/2024 aplinkybės leidžia pripažinti, kad nors didelė dalis bylų aplinkybių yra gana panašios, tačiau egzistuojantis aplinkybių dėl tiekėjos elgesio perkančiajai organizacijai paprašius paaiškinti nustatytas nesutaptis skirtumas nesudaro pagrindo byloje keliamą klausimą tiekėjos pašalinimo ir jos įrašymo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą išspręsti analogišku būdu. Teisiškai reikšmingų aplinkybių nesutapimas šalina galimybę ieškovės pateiktą informaciją pripažinti melaginga ir taikyti atitinkamai padarinius taip, kaip teismo precedentu įvardijamoje byloje, ir taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto normą. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėję teismai šiuo atveju netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 pateiktu teisės normų dėl informacijos pripažinimo melaginga išaiškinimu (šios informacijos subjektyviojo elemento) ir teismo padaryta išvada dėl toje byloje nustatytų konkrečių teisiškai reikšmingų aplinkybių. Byloje nustatytos aplinkybės dėl subjektyviojo elemento informacijai pripažinti melaginga nebuvimo panaikina galimybę kvalifikuoti ieškovės pateiktą informaciją apie jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimui kaip melagingą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.
Dėl bylos procesinės baigties
49. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutarties 41 ir 48 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė VPĮ normas, reglamentuojančias tiekėjo perkančiajai organizacijai pateiktų kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų pripažinimą melaginga informacija, netinkamai vadovavosi šios normos taikymą aiškinančia kasacinio teismo praktika ir neįvertino šios ir civilinės bylos Nr. e3K-3-65-381/2024 teisiškai reikšmingų aplinkybių, nurodytų šios nutarties 47 ir 48 punktuose, skirtumų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė galėjo tiekėjos pateiktą informaciją pripažinti melaginga ir taikyti VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytus padarinius (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Konstatavus netinkamą teisės normų taikymą ir netinkamą vadovavimąsi teismo precedentu dėl šios normos aiškinimo, nepagrįsta pripažintina teismų išvada atsakovės sprendimą vertinti kaip teisėtą. Dėl to teisėjų kolegija nusprendžia esant pagrindą tenkinti kasacinį skundą: panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir ieškovės ieškinį tenkinti – panaikinti AB Lietuvos oro uostų sprendimą, įformintą Viešųjų pirkimų komisijos 2023 m. spalio 11 d. raštu, dėl UAB „Inti“ paraiškos (I kategorija) atmetimo ir jos įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
50. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam bylos rezultatui ir vienodos teismų praktikos formavimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (5 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
52. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas, skundžiami pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai naikintini ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti, paskirstytinos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat paskirstomos kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos.
53. Kadangi atsakovė laikoma pralaimėjusia šalimi, tai jos, taip pat ir trečiojo asmens, kuris laikėsi priešingos nei ieškovė pozicijos, turėtos bylinėjimosi išlaidos šiame procese neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1148 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 7744 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už ieškinio, prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą, dubliko parengimą, atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą, šių išlaidų atlyginimą prašė priteisti iš atsakovės, taip pat 968 Eur išlaidų už atsiliepimo į UAB „Infes“ atskirąjį skundą parengimą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš trečiojo asmens UAB „Infes“.
55. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.3, 8.16 punktais, nusprendžia 968 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių parengimą atlyginimą mažinti iki 800 Eur, atitinkamai mažintinas ir 968 Eur išlaidų už atsiliepimo į trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių parengimą atlyginimas iki 800 Eur, o ieškovės turėtos 4598 Eur už ieškinio ir 2178 Eur už dubliko parengimą išlaidos atlygintinos visos. Taigi, ieškovei iš atsakovės priteistina 8724 Eur (1148 Eur žyminio mokesčio ir 7576 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme) išlaidų atlyginimo, o iš trečiojo asmens UAB „Infes“ – 800 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
56. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 1148 Eur žyminio mokesčio ir turėjo apeliacinės instancijos teisme 2420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, remdamasi Rekomendacijų 8.9 punktu, nusprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovei iš atsakovo priteistina 3568 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
57. Už kasacinį skundą ieškovė sumokėjo 1148 Eur žyminio mokesčio, taip pat 54 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir turėjo kasaciniame teisme 5445 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas viršija Rekomendacijų 8.13 punkte nustatytą dydį, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteisia 4643 Eur atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 5845 Eur bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimo.
58. Sudėjus nutarties 67–69 punktuose priteistiną išlaidų atlyginimą, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistina 18 137 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
59. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme nepatirta.
60. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi DOK-1694 buvo tenkintas ieškovės prašymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, pašalinti ieškovę iš Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo. Teisėjų kolegijai išnagrinėjus civilinę bylą kasacine tvarka ir nusprendus panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą bei ieškinį tenkinti ir panaikinti atsakovės sprendimą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nebegalioja ir nėra pagrindo šių priemonių taikymą pratęsti (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir panaikinti atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų sprendimą, įformintą Viešųjų pirkimų komisijos 2023 m. spalio 11 d. raštu dėl uždarosios akcinės bendrovės „Inti“ paraiškos (kategorija) atmetimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Inti“ įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inti“ (j. a. k. 133165398) naudai iš atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos oro uostų (j. a. k. 120864074) 18 137 (aštuoniolika tūkstančių vieną šimtą trisdešimt septynis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inti“ (j. a. k. 133165398) naudai iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ (j. a. k. 302947360) 800 (aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Virgilijus Grabinskas
Jūratė Varanauskaitė
