Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-118/2006

Procesinio sprendimo kategorija 129.19.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Christenoko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Christenoko pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas 2005 m. balandžio 25 d. kreipėsi su pareiškimu į Druskininkų miesto apylinkės teismą ir pareiškime nurodė, kad jis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0046/02/02216 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2002 m. gegužės 27 d. nutartį Nr. 73/2002 dėl priverstinio hipoteka įkeisto turto pardavimo. Nurodytoje byloje skolininkė yra D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išieškotojas – Finansų ministerija, kuriai atstovauja AB bankas „Hansabankas“ (įmonės kodas 1202965), buveinės adresas: Savanorių pr. 19, Vilnius. 2005 m. balandžio 22 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriame nurodyta, kad 2005 m. kovo 29 d. iš antrųjų varžytynių N. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), parduotas butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) už didžiausią pasiūlytą kainą – 39 400 Lt. Pradinė buto kaina buvo 37 200 Lt. 2005 m. balandžio 21 d. pirkėjas sumokėjo visą buto kainą. Pareiškėjas, remdamasis CPK 725 straipsniu, prašė teismo patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimo nepatenkino, atsisakė tvirtinti antstolio A. Christenoko 2005 m. balandžio 22 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, 2005 m. kovo 29 d. antrąsias varžytynes pripažino neįvykusiomis. Teismas sprendime nurodė, kad 2005 m. kovo 29 d. antstolio A. Christenoko kontoroje vyko buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės, kuriose užsiregistravo ir dalyvavo aštuoni asmenys. Iš varžytynių protokolo matyti, kad pradinė kaina buvo 37 200 Lt, didžiausią kainą pasiūlė R. G. – 70 000 Lt. Varžytynių protokole jis nepasirašė. Vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 46 punktu, antstolis pardavė turtą kitam, didžiausią kainą (39 400 Lt) pasiūliusiam pirkėjui N. M., kuris varžytynių protokole pasirašė. Teismas nurodė, kad CPK 713 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą. Nagrinėjamu atveju didžiausią kainą pasiūlė R. G. – 70 000 Lt. Pagal CPK 583 straipsnio 1 dalį CPK šeštojoje dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Vis dėlto teismas pabrėžė, kad Sprendimų vykdymo instrukcija negali prieštarauti CPK 713 straipsnio 5 daliai. Be to, teismas nurodė, kad negali būti tvirtinamas varžytynių aktas, kuriuo dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) parduotas už pernelyg mažą kainą 39 400 Lt. Teismas pažymėjo, kad nurodyta kaina neatitinka Druskininkų miesto rinkos kainų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. liepos 22 d. nutartimi atmetė suinteresuoto asmens N. M., pareiškėjo antstolio A. Christenoko atskiruosius skundus, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad varžytynėse didžiausią kainą (70 000 Lt) pasiūlė R. G. Jis varžytynių protokole pasirašė. Dėl to, vadovaujantis CPK 713 straipsnio 5 dalimi, turi būti traktuojama, kad butas parduotas tam asmeniui, kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą, t. y. R. G. Šiam sužlugdžius varžytynes, t. y. pasiūlius kainą, kurios sumokėti jis neketino, antstolis turėjo varžytynes paskelbti neįvykusiomis (CPK 717 straipsnio 3 punktas), nes po tokios R. G. pasiūlytos kainos kiti varžytynių dalyviai jos nebedidino. Kolegija nurodė, kad šis pažeidimas buvo esminis parduodant turtą iš varžytynių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors ir kitais motyvais, atsisakė tvirtinti 2005 m. balandžio 22 d. varžytynių aktą bei 2005 m. kovo 29 d. antrąsias varžytynes pripažino neįvykusiomis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą prie kasacinio skundo

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2005 m. balandžio 22 d. varžytynių aktą Nr. 2216/02 vykdomojoje byloje Nr. 0046/02/02216. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 713 straipsnio 5 dalį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 46 punktą, nes konstatavo, kad nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijos punktas prieštarauja CPK 713 straipsnio 5 daliai. Kasatoriaus nuomone, antstolio elgesys, kai antstolis veikia tiksliai vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 46 punktu, negali būti suprantamas kaip esminis vykdymo proceso pažeidimas, dėl kurio antstolis pagal CPK 717 straipsnį privalėtų varžytynes paskelbti neįvykusiomis. Sprendimų vykdymo instrukcijos 46 punktas atitinka CPK 713 straipsnio 5 dalį, 714 straipsnio 4 dalį. Varžytynių dalyvis įgyja teisę nusipirkti iš varžytynių parduodamą turtą tik tada, kai jis pasirašo varžytynių protokole. CPK nenustatyta, kokius procesinius veiksmus antstolis privalo atlikti, kai pasiūlęs didžiausią kainą varžytynių dalyvis neįvykdo CPK 714 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Varžytynių dalyvio parašas varžytynių protokole patvirtina sandorį, kuriam nustatyta privaloma rašytinė forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalis). Rašytinės sandorio sudarymo formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 2 dalis). Turto pirkimo-pardavimo iš varžytynių ypatybė yra ta, kad varžytynių protokolas yra neatskiriama varžytynių akto dalis, jo priedas. Dėl to pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 46 punktą varžytynių dalyvio nepasirašymas varžytynių protokole traktuotinas kaip pardavimo negaliojimas, sandorio nebuvimas.

Teismai neatliko antstolio procesinės veiklos kontrolės, nes nagrinėjo ne antstolio procesinius veiksmus, bet vieno iš varžytynių dalyvio R. G. veiksmus. Teismai negalėjo vertinti R. G. veiksmų ir jų įtakos kitiems varžytynių dalyviams, nes to pareiškėjas nekvestionavo savo pareiškime.

Teismai pažeidė CPK 725 straipsnio 4 dalį, nes nenustatė ir nekonstatavo nė vieno antstolio padaryto procesinio pažeidimo skelbiant ir vykdant parduodamo turto antrąsias varžytynes, surašant varžytynių aktą.

Teismai neteisingai įvertino ir nepagrįstai nurodė, kad N. M. pasiūlyta 39 400 Lt kaina yra per maža, atsižvelgiant į Druskininkų mieste esančių butų rinkos kainas. Nagrinėjamoje byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų šią teismų išvadą. Teismai nurodytą išvadą padarė vien vadovaudamiesi savo vidiniu įsitikinimu. Kasatorius pažymėjo, kad pirmosiose varžytynėse pradinė buto kaina buvo 49 600 Lt, bet butas nebuvo parduotas. Kasatoriaus manymu, ši aplinkybė patvirtina, kad buto rinkos kaina buvo mažesnė už 49 600 Lt.

Suinteresuotas asmuo N. M. 2005 m. lapkričio 25 d. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriame nurodė, kad įstatymas nedraudžia atsisakyti pasirašyti varžytynių akto. Be to, teismai nepagrįstai konstatavo, kad visos kainos už iš varžytynių įgytą turtą nesumokėjimas yra tapatus atsisakymui pasirašyti varžytynių aktą.

Suinteresuotas asmuo D. B. pateikė atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi minėtą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakė priimti kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Teismas atsisakė patvirtinti antstolio A. Christenoko 2005 m. balandžio 22 d. surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuriuo 2005 m. kovo 29 d. iš antrųjų varžytynių N. M. buvo parduotas butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) už 39 400 Lt. Teismas atsisakė tvirtinti aktą motyvuodamas tuo, kad butas parduotas asmeniui, kuris pasiūlė ne didžiausią kainą varžytynėse, nes asmuo pasiūlęs didžiausią kainą atsisakė pirkti parduodamą butą. Antstolio A. Christenoko nuomone, tokia teismo išvada prieštarauja varžytynių metu galiojusios Sprendimų vykdymo instrukcijos 46 punktui.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), bei laikytis CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, reikalavimų. Kasacinio skundo argumentai susiję su CPK 713 straipsnio 5 punkto bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 46 punkto (galiojusios iki 2005 m. spalio 27 d.) nuostatų, reglamentuojančių varžytynių vykdymo tvarką, pažeidimu. Nurodytos proceso teisės normos aiškinimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

CPK 713 straipsnis nustato bendrąsias varžytynių vykdymo taisykles. Nurodyto straipsnio 5 punkte įtvirtinta pagrindinė varžytynių, kaip viešo aukciono, taisyklė, pagal kurią turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą, nes būtent turto pardavimas už didžiausią pasiūlytą kainą geriausiai užtikrina tiek išieškotojo, tiek skolininko turtinių interesų apsaugą. Byloje yra nustatyta, kad 2005 m. kovo 25 d. antstolio A. Christenoko kontoroje vyko dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), antrosios varžytynės, kuriose buvo užsiregistravę ir dalyvavo aštuoni asmenys. Buto pradinė pardavimo kaina buvo 37 200 Lt. Vykstant varžytynėms, po N. M. pasiūlytos kainos – 39 400 Lt – didžiausią kainą pasiūlė R. G. – 70 000 Lt. Po šio siūlymo didesnės parduodamo turto kainos niekas nesiūlė ir antstolis paskelbė, kad turtas parduotas N. M. (CPK 713 straipsnio 3 punktas), nors turėjo būti parduotas R. G. (CPK 713 straipsnio 5 punktas). Byloje nustatyta, kad asmuo, pasiūlęs didžiausią kainą ir nupirkęs varžytynėse parduodamą butą, atsisakė pasirašyti varžytynių protokolą (CPK 714 straipsnio 4 dalis). R. G. nenurodė priežasties, dėl ko jis atsisakė pasirašyti varžytynių protokolą. R. G. savo veiksmais, t. y. gerokai padidindamas parduodamo turto kainą (nuo 37 200 Lt iki 70 000 Lt), panaikino galimybę kitiems varžytynių dalyviams įsigyti, o antstoliui – parduoti parduodamą turtą už kiek galima didesnę kainą. Situacija, kai varžytynes laimėjęs asmuo atsisako pasirašyti varžytynių aktą, nėra reglamentuota CPK. Varžytynių metu galiojusios teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 46 punkte buvo nustatyta, kad pirkėjas, išskyrus varžytynėse dalyvaujančius raštu, siūlomą kainą privalo patvirtinti pasirašydamas varžytynių protokolą. Jeigu didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas atsisako pasirašyti varžytynių protokolą, jo pasiūlyta turto kaina laikoma negaliojančia, o turtas parduodamas kitam, didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, kuris pasirašo varžytynių protokole. Dėl to antstolis pardavė turtą kitam asmeniui, pasiūliusiam didžiausią kainą, t. y. N. M. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad tokia Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostata prieštaravo CPK įtvirtintai pagrindinei taisyklei (CPK 713 straipsnio 5 punktas), kad turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris pasiūlė didžiausią kainą varžytynių metu. Esant įstatymui prieštaraujančiai Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatai, varžytynių dalyvis – R. G., kuris jau tapęs pirkėju, savo veiksmais, be priežasties atsisakydamas pasirašyti varžytynių protokolą, prieš tai gerokai padidindamas parduodamo turto kainą (nuo 37 200 Lt iki 70 000 Lt), panaikino galimybę kitiems varžytynių dalyviams įsigyti, o antstoliui – parduoti parduodamą turtą už kiek galima didesnę kainą. Tokie veiksmai pažeidė ne tik kitų varžytynių dalyvių, bet ir išieškotojo bei skolininko turtinius interesus, iš esmės paneigė varžytynių, kaip viešo aukciono, prigimtį. Pabrėžtina, kad teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje naujoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje atsisakyta ankstesnės Sprendimų vykdymo instrukcijos 46 punkto nuostatos.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, atsisakydami tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą, tinkamai taikė ir aiškino CPK normas, nustatančiais varžytynių vykdymo tvarką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Teodora Staugaitienė

Egidijus Laužikas

Antanas Simniškis