Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-123/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.12; 19.2; 95.3. „(S)“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. balandžio 20 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui kooperatinei bendrovei Lietuvos kooperatyvų sąjungai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad 1989 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos nutarimu Nr. 13 jis buvo patvirtintas Stakliškių eksperimentinės gamyklos „Lietuviškas midus“ (dabar – UAB „Lietuviškas midus“) direktoriumi. Šios bendrovės visų akcijų savininkas yra atsakovas kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga. Atsakovo bendrovės valdybos pirmininkas 2003 m. gegužės 15 d. sudarė su ieškovu terminuotą darbo sutartį valdybos kadencijos laikui. Pagal ją ieškovas priimtas dirbti UAB „Lietuviškas midus“ direktoriumi. Atsakovo bendrovės valdyba, vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi (toliau – ABĮ), 2004 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 81 atšaukė jį iš einamų pareigų nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. už nelojalumą akcininkui bei valdybos nutarimu patvirtintos veiklos programos neįvykdymą. Ieškovo atleidimas iš darbo įformintas pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 straipsnio 1 dalies 3 punktą (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu).

Ieškovas mano, kad iš darbo jis atleistas nepagrįstai ir neteisėtai. Priimant tokį nutarimą, buvo susidorota su juo, nes jis kreipėsi į bendrovės valdybos pirmininką, kad būtų sumokėta už tai, kad nuo 1995 m. UAB „Lietuviškas midus“ naudojosi jo išradimais be jokio mokesčio. Atsakovo valdybos nutarimas Nr. 81 priimtas ieškovui esant atostogose, o atleistas jis iš darbo laikinojo nedarbingumo metu. Atsakovas neturėjo teisės atleisti jį iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes atsakovas yra darbdavys, o ne įstatymų įgaliotas organas ar pareigūnas, turintis teisę reikšti tokį reikalavimą. Atsakovo 2004 m. kovo 9 d. ir 2004 m. kovo 23 d. posėdžiuose buvo svarstoma 2003 m. bendrovės ūkinė-finansinė veikla ir ieškovui paskirta drausminė nuobauda – pastaba. Bausti drausmine tvarka du kartus už tą patį negalima.

Ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal bendrovės valdybos 2004 m. rugsėjo 14 d. nutarimą Nr. 81 neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2004 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovas atleistas iš darbo nepažeidžiant įstatymų. Teismas motyvavo, kad pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas bendrovės vadovo atšaukimas priskirtinas visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą vadovą nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo. Administracijos vadovo ir bendrovės civiliniai teisiniai santykiai pagal savo esmę laikytini pavedimo santykiais. Tarp UAB „Lietuviškas midus“ vadovo ir šios bendrovės akcininko – Kooperatinės bendrovės Lietuvos kooperatyvų sąjungos yra susiklostę tiek darbo, tiek civiliniai teisiniai santykiai. Bendrovės vadovo atleidimas iš pareigų sprendžiamas pagal ABĮ normas, o DK ir kitų teisės aktų normos šiuo atveju taikytinos tik dėl galimybės pasinaudoti socialinėmis garantijomis ir nustato tik darbo sutarties pasibaigimo priežastį, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimą bei atsiskaitymo tvarką. Pagal ABĮ 37 straipsnio nuostatas, bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą jį atšaukti iš pareigų, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama, nes pasibaigia visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas. Atsakovas, įgyvendindamas teisę atšaukti jo išrinktą vadovą, neprivalėjo laikytis tvarkos, nustatytos drausminei nuobaudai skirti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija tai motyvavo tuo, kad teisė, suteikta bendrovės valdybai dėl jos vadovo – atšaukti jį iš pareigų – yra besąlygiška. Įstatymo nenustatyta, kad bendrovės vadovas gali būti atšauktas tik dėl tam tikrų aplinkybių, tokių kaip netinkamas pareigų atlikimas ar panašiai. Bendrovės valdyba turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą ir nepriklausomai nuo šio kaltės buvimo. Nutarimą atšaukti ieškovą iš pareigų priėmė kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga, atstovaujama valdybos, kaip visų UAB „Lietuviškas midus“ akcijų savininkė, dėl to pripažintina, kad nutarimą dėl bendrovės vadovo atšaukimo priėmė įstatymo įgaliotas tai padaryti organas. Ieškovo argumentai dėl to, kad jis vadovu buvo paskirtas, o ne išrinktas, atmestini. 1989 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos nutarimu ieškovas buvo patvirtintas gamyklos direktoriumi. Tai, kad nutarimą priėmė valdyba, t. y. kolegialus organas, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas vadovu buvo išrinktas. Išrinkimo direktoriumi fakto įvardijimas patvirtinimu negali sukelti kitokių teisinių pasekmių vadovo atžvilgiu, negu sukelia vadovo išrinkimas šioms pareigoms.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas

Kasaciniu skundu ieškovas prašo teismų sprendimą bei nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Jis nurodė šiuos argumentus:

1. ABĮ 37 straipsnio 3 dalies norma turi būti aiškinama kaip suteikianti teisę bendrovės valdybai atšaukti bendrovės vadovą tik tuo atveju, jeigu jis buvo išrinktas visuotinio akcininkų susirinkimo ir su juo nebuvo sudaryta terminuota darbo sutartis, ir tai darydama valdyba privalo laikytis darbo santykius reglamentuojančių įstatymų bei savo įstatų reikalavimų. Šiuo atveju ieškovas buvo paskirtas į pareigas, o ne išrinktas, dėl to nepagrįstai jis atšauktas iš pareigų vadovaujantis ABĮ 37 straipsniu. Be to, ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę atšaukti iš pareigų bendrovės vadovą, dėl to atsakovo bendrovės valdyba neturėjo teisės priimti nutarimą atšaukti ieškovą iš pareigų. Šiuo klausimu teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo, kad galima atleisti iš pareigų tik vadovą, kuris buvo išrinktas visuotinio akcininkų susirinkimo (civilinė byla Nr. 3K-7-760/2001).

2. Ieškovas mano, kad šiuo atveju turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl DK 102 straipsnio taikymo (renkamosios pareigos). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-760/2001, išaiškinimu motyvavo, kad net tuo atveju, kai administracijos vadovo ir bendrovės yra sudaryta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Priėmus Darbo kodeksą, pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą, toks išaiškinimas neteko teisinio pagrindo. Teismai, nepaisydami pasikeitusių įstatymų, padarė nepagrįstą išvadą, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai pagal savo esmę yra pavedimo santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-954/2003, yra išaiškinęs, kad visiškai kiti teisiniai santykiai susiklosto tarp bendrovės vadovo ir visuotinio akcininkų susirinkimo, kai vadovas į pareigas yra skiriamas, o ne renkamas, ir sudaroma terminuota darbo sutartis. Tarp ginčo šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, dėl to ieškovo atleidimas iš pareigų gali būti tik esant DK nurodytiems pagrindams.

3. Ieškovas nepagrįstai buvo atleistas iš pareigų DK 136 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovo bendrovės valdyba nėra priskiriama prie įstatymo įgaliotų organų ar pareigūnų, turinčių teisę šiuo pagrindu nutraukti darbo sutartį. DK 109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymą arba pagal įmonės įstatus skiria į darbą renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui. 2003 m. gegužės 15 d. darbo sutartyje Nr. 410 nurodyta, kad ieškovas paskiriamas UAB „Lietuviškas midus“ direktoriumi valdybos kadencijos laikui. Kadangi darbo sutartis buvo terminuota, tai atsakovas, nutraukdamas sutartį, turėjo taikyti DK 129 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas šiurkščiai pažeidė DK normas, atleido ieškovą visai kitu pagrindu ir atėmė iš jo teisę pasinaudoti įstatymų suteiktomis garantijomis.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. 3K-3-191/2005 ir Nr. 3K-3-457/2005, matyti, kad ir pagal šiuo metu galiojančių Darbo kodekso ir Akcinių bendrovių įstatymo normas bendrovės ir jos vadovo tarpusavio santykių teisinis pobūdis nesikeičia, šie laikytini civiliniais teisiniais santykiais, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Bendrovės vadovo atšaukimo iš pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį teisėtumui reikšmingas išrinkimo bendrovės vadovu faktas, o ne išrinkimo fakto įvardijimas. Bendrovės vadovo išrinkimo faktui įvardyti vartojamos tokios skirtingos sąvokos kaip „rinkti“, „skirti“, „patvirtinti“ neturi reikšmės šios normos aiškinimui ir taikymui. Iš byloje esančio Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos 1989 m. rugpjūčio 15 d. nutarimo Nr. 13 matyti, kad ieškovas 1989 m. rugpjūčio 15 d. buvo patvirtintas UAB „Lietuviškas midus“ direktoriumi. Pagal ABĮ 29 straipsnio 6 dalį tuo atveju, kai bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Nutarimą priėmė Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos (vienintelio UAB „Lietuviškas midus“ akcininko) valdyba, dėl to darytina išvada, kad ieškovas buvo išrinktas bendrovės vadovu. Vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti iš pareigų nėra susijusi su juo kaltais veiksmais ar kitomis aplinkybėmis, t. y. absoliuti. Aplinkybė, kad su ieškovu buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, negali būti vertinama kaip aplinkybė, ribojanti bendrovės vadovą paskyrusio bendrovės organo absoliučią teisę atšaukti jį iš pareigų. Su ieškovu sudarytos darbo sutarties nutraukimas pagrįstai buvo įformintas pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Valdyba, kaip bendrovės organas, turi Akcinių bendrovių įstatymo nustatytus įgaliojimus, todėl laikytina „įstatymų įgaliotu organu“ DK 136 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Atsakovo valdybai atšaukus ieškovą iš pareigų, pasibaigė pavedimas ieškovui eiti bendrovės vadovo pareigas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Ieškovas buvo UAB „Lietuviškas midus“, kurios veiklos ir organizavimo klausimų reglamentavimui taikomas ABĮ, vadovas. Pagal įstatymo 37 straipsnio 3 dalį su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Ieškovas buvo paskirtas UAB direktoriumi 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 63. Šis nutarimas yra priimtas UAB akcininkų visuotinio susirinkimo. Sprendimą dėl ieškovo atšaukimo iš direktoriaus pareigų priėmė UAB akcininkų visuotinis susirinkimas. Tai patvirtina šie motyvai. UAB „Lietuviškas midus“ 100 proc. akcijų savininkas yra vienas asmuo – Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga. Kai bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, tai jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams (ABĮ 29 straipsnio 6 dalis). Visos UAB akcijos priklauso juridiniam asmeniui. Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus (CK 2.46 straipsnio 1 dalis). Raštiški sprendimai Lietkoopsąjungoje turi būti priimami pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Šio juridinio asmens įstatuose nustatyta, kad tai – kooperatinė bendrovė, kuriai taikomas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ir kiti įstatymai. Jau buvo minėta, kad pagal CK 2.46 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus – įstatus ar kt. Lietkoopsąjungos įstatų 4.22.7 punktu suteikta teisė Lietkoopsąjungos valdybai rinkti ar atšaukti sąjungos įmonių (UAB), kurių visų akcijų savininkė yra sąjunga, direktorius. Įstatų 4.22.3 punkto 2 dalyje nustatyta, kad ši valdyba turi teisę vykdyti akcininko funkcijas UAB, kuriuose sąjunga yra visų akcijų savininkė, o valdybos raštiški sprendimai jose prilygsta visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams. Pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir 2 dalį įsteigtų įmonių veiklos klausimai narių (įgaliotinių) susirinkimo gali būti pavesti spręsti valdybai, išskyrus įmonių steigimą ir likvidavimą. Iš to daroma išvada, kad įsteigtos įmonės – UAB – direktoriaus paskyrimo ir atšaukimo klausimai gali būti pavesti Lietkoopsąjungos valdybai. Jau minėta, kad tai nurodyta Lietkoopsąjungos įstatų konkrečiuose punktuose. Kadangi Lietkoopsąjungos įstatai patvirtinti sąjungos narių susirinkimuose, (t. 1, 75 l.), tai įgaliojimų veikti valdybai Lietkoopsąjungos vardu suteikimas neprieštarauja imperatyvioms kooperatyvų sąjungų (kooperatyvų) įstatymų nuostatoms, o tvirtinimas, kad tai galėjo atlikti tik atsakovo narių visuotinis susirinkimas, teisiškai nepagrįstas. Teisę atšaukti iš pareigų pasinaudojo UAB visuotinis akcininkų susirinkimas, todėl ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 37 straipsnio 3 dalies nuostatos nepažeistos.

Ieškovas buvo paskirtas visuotinio akcininkų susirinkimo ir atšauktas visuotinio akcininkų susirinkimo, todėl ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas principas, kad su bendrovės vadovu nutraukiama darbo sutartis, kai bendrovės vadovą išrinkęs organas priima sprendimą atšaukti vadovą, nepažeistas. Nenuoseklus sąvokų „rinkti“, „paskirti“ vartojimas akcininko sprendimuose nėra pagrindas pripažinti, kad bendrovės direktorius į pareigas nebuvo renkamas, kad tai atlikta netinkamo asmens, ar kad neteisėtai užėmė tas pareigas, todėl argumentai dėl DK 102 straipsnio pažeidimo atmetami.

Kasacinio skundo argumentai dėl DK 129 straipsnio 5 dalies taikymo atmetami. DK 129 straipsnis reglamentuoja pagrindus ir tvarką, kai darbo sutartis nutraukiama dėl svarbių priežasčių darbdavio iniciatyva ir nesant darbuotojo kaltės. Jeigu bendrovės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, tai pagal Darbo kodeksą yra taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte numatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – darbo sutarties pabaiga kitų įstatymų numatytais pagrindais, bet netaikomas DK 129 straipsnis, nes jis numato darbo sutarties nutraukimą DK nustatytu pagrindu ir kitokiomis aplinkybėmis, negu kad taikytinos ieškovui. Pagal DK 129 straipsnį darbo sutartį nutraukia: 1) darbdavys; 2) nutraukia dėl svarbių priežasčių; 3) neturi būti darbuotojo kaltės; 4) darbdavys turi laikytis DK nustatytos procedūros ir garantijų, tarp kitų ir DK 129 straipsnyje nustatytų ypatumų. Ieškovo atleidimui taikomas specialus darbo sutarties pasibaigimo pagrindas – DK 124 straipsnio 1 punktas.

Bendrovės vadovo teisinė padėtis yra specifinė dėl to, kad darbo sutartis atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems taikytinos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Visuotiniam akcininkų susirinkimui įgyvendinus bendrovės vadovo atšaukimo teisę su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas. Darbdavys, esant kitų įstatymų nustatytam pagrindui nutraukti sutartį, privalo įforminti jos pasibaigimą pagal DK 124 straipsnio 1 punktą ir konkretų specialiojo įstatymo pagrindą. Atsižvelgiant į bendrovės vadovo teisinės padėties prigimtį ir specifiką, nuo visuotinio akcininkų sprendimo atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų darbdavys neturi nutraukinėti darbo sutarties, bet privalo įforminti jos pabaigą pagal DK 124 straipsnio 1 punktą ir specialiojo įstatymo konkretų pagrindą.

Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą, kad dėl sudarytos darbo sutarties ieškovas gali būti atleistas iš pareigų tik esant DK nustatytiems pagrindams.

Ta aplinkybė, kad atleidimui iš darbo įforminti parinktas DK 136 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kurio nereikėjo taikyti, nesudaro pagrindo panaikinti priimtus teismų sprendimą ir nutartį, nes akcininko teisė atšaukti bendrovės vadovą yra absoliuti, jos negali paneigti netinkamas valios įforminimas, jeigu akcininko valia atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų išreikšta aiškiai. Iš nutarimo Nr. 63 turinio matyti, kad visuotinis akcininkų susirinkimas pasinaudojo absoliučia teise, todėl darbo sutartis pasibaigė. Jeigu ji įforminta netinkamai, nurodant ne tą įstatymo straipsnį (DK ar specialiojo įstatymo), tai įrašas gali būti ištaisytas be ginčo arba išspręstas ginčas teisme dėl įforminimo ištaisymo, bet ne kvestionuojama aiški akcininko valia atšaukti bendrovės vadovą.

Darbo ginčo nagrinėjimo teisme metu nebuvo keliamas reikalavimas dėl apmokėjimo už bendrovės vadovo darbo laiką, likusį iki terminuotos darbo sutarties pabaigos. Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį tai būtų aplinkybės, nenagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, kuriomis kasaciniame skunde remtis neleidžiama. Dėl to pastarasis argumentas atmetamas (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos aplinkybes, atkreipia dėmesį į kitus netinkamo įstatymų taikymo atvejus šioje byloje.

Byloje nagrinėjamas darbo ginčas. Tai nesutarimas tarp darbo sutarties šalių – darbuotojo ir darbdavio. Nepaisant civilinės teisinės bendrovės vadovo ir bendrovės tarpusavio santykių prigimties, jie įforminti ir ginčai nagrinėjami pagal DK taisykles. Dėl darbdavio reikia vadovautis nuostata, kad darbdavys gali būti įmonė, su kuria sudaryta darbo sutartis. Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus. Ieškovo darbo sutartis sudaryta su UAB „Lietuviškas midus“, todėl ši bendrovė yra darbdavys (DK 14, 16 straipsniai). Lietkoopsąjunga yra darbdavio visų akcijų savininkė, bet nėra darbdavė. Civilinėje byloje dėl direktoriaus atleidimo iš darbo atsakovu turi būti ne akcininkas, turintis 100 proc. akcijų, o UAB, su kuria bendrovės direktorius sudarė darbo sutartį. Lietkoopsąjungos sprendimai jos įstatų nustatyta tvarka sukuria darbdaviui teises ir pareigas (DK 14 straipsnio 2 dalis). Lietkoopsąjungos valdybos sprendimas yra UAB „Lietuviškas midus“ akcijų savininko sprendimas, kartu tai yra darbdavio valdymo organo sprendimas. Darbo ginčas neturi būti vedamas su akcininku, nors jam priklauso 100 proc. akcijų, kaip ir su darbdavio valdymo organu (visuotiniu akcininkų susirinkimu, valdyba ar stebėtojų taryba), tik su pačiu darbdaviu - įmone.

Šiuo atveju darbdavys yra UAB „ Lietuviškas midus“, o Lietkoopsąjunga yra jos 100 proc. akcijų savininkė, t. y. akcininkė. Reikia turėti galvoje tai, kad procesiškai materialinis teisinis reikalavimas turi būti nukreipiamas atsakovui – asmeniui, kuris privalo atsakyti pagal ieškinį (CPK 41 straipsnis). Atsakovas darbdavys yra tas asmuo, kurio naudai dirba bendrovės vadovas. Kad teismas patenkintų reikalavimą dėl darbuotojo grąžinimo į darbą, reikia nagrinėti, ar atsakovas yra tas asmuo, kuriam dirbo ieškovas. Ieškovas kaip civilinių teisinių santykių dalyvis susitarė su Lietkoopsąjunga ir buvo paskirtas jos įmonės vadovu, bet jis dėl paskyrimo įmonės vadovu nedirbo Lietkoopsąjungoje. Esant ieškovui palankiam teismo sprendimui dėl grąžinimo į darbą ar išmokų jam priteisimo, jis negalėtų būti grąžintas į darbą Lietkoopsąjungoje ar iš šio atsakovo negalėtų būti priteisti pinigai, nes Lietkoopsąjungoje ieškovas nedirbo, o pagal prievoles ribotos atsakomybės asmenys atsako patys. Akcininkai paprastai neatsako už įmonės prievoles savo turtu. Jau minėta kad, Lietkoopsąjungos valdybos, kaip UAB visuotinio akcininkų susirinkimo, priimti sprendimai sukuria teises ir pareigas darbdaviui UAB „Lietuviškas midus“. Ši bendrovė turėjo būti nurodyta atsakovu reiškiant ieškinį dėl grąžinimo į darbą arba nagrinėjimo metu netinkamas atsakovas turėjo būti pakeistas tinkamu. Nesant šalių prašymo teismo iniciatyva šis asmuo turėjo būti įtrauktas į bylą kaip tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų (CPK 45, 47 straipsniai), kad priimant teismo sprendimą nebūtų pažeistos jo teisės (CPK 266 straipsnis). Šių nuostatų bylą nagrinėję teismai nesilaikė. Padaryti pažeidimai nėra pagrindas teismų sprendimui ir nutarčiai panaikinti, nes ieškovo reikalavimas atmestas ir neįtraukto į bylą asmens teisinė padėtis nepakito. Teisės normų pažeidimai akivaizdūs ir tolesnėje teismų praktikoje netoleruotini, todėl teisėjų kolegija dėl jų, pasisako išeidama už kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnis).

Teisėjų kolegija darbo išvadą, kad nenustatyta pagrindų teismo sprendimui ar nutarčiai panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Algis Norkūnas