Dėl išvados apie tinkamumą būti rūpintoja panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3 K-3-234/2006

Procesinio sprendimo kategorijos:

106.4, 82.3 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Romualdo Čaikos, Janinos Stripeikienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. D. kasacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal D. D. ieškinį Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui dėl išvados apie tinkamumą būti rūpintoja panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

D. D. nurodė, kad siekia tapti savo vyro sesers R. P. rūpintoja. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius (toliau – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius) 2005 m. vasario 3 d. išvadoje (rekomendacijoje) Nr. (V3) 2005/7-219, parengtoje vykdant CPK 506 straipsnio nuostatas, nerekomendavo ieškovės skirti globėja. Ši išvada jai nebuvo pateikta susipažinti. D. D. prašė teismo panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2005 m. vasario 3 d. išvadą (rekomendaciją) Nr. (V3) 2005/7-219 apie jos tinkamumą būti rūpintoja.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2005 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti D. D. ieškinį. Teismas nurodė, kad prašoma panaikinti išvada yra vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą dėl rūpintojo paskyrimo R. P. Ši išvada yra rekomendacinio pobūdžio, jos panaikinimas D. D. nesukeltų teisinių padarinių, todėl teismas atsisakė priimti jos ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 7 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad teismas tik nagrinėdamas rūpintojo paskyrimo klausimą turi vertinti socialinės paramos skyriaus išvadą, suinteresuotų asmenų nuomonę dėl rūpintojo skyrimo, kitus bylos duomenis, o D. D. suformuluotas reikalavimas negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu D. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2005 m. vasario 3 d. išvadą (rekomendaciją) Nr. (V3) 2005/7-219 apie tinkamumą būti rūpintoja. Kasatorė savo prašymą grindžia šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad D. D. suformuluotas reikalavimas negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, yra nepagrįstas. Suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnis, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. spalio 1 d. nutarime nurodė, kad teisė kreiptis į teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių gynybos garantijų, o šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Taigi teisę į teisminę gynybą turi ne tik asmuo, kurio teisės ir laisvės objektyviai yra pažeistos, bet ir asmuo, kuris mano, kad toks pažeidimas egzistuoja. Institucijų ar pareigūnų suvokimas, kad konkretaus asmens teisėms ar laisvėms jokie apribojimai nekyla, negali būti pagrindas neleisti naudotis teise į teisminę gynybą. Bylos išsprendimas teisme gali apsaugoti D. D. nuo jos nepaskyrimo R. P. rūpintoja ar kitų neigiamų pasekmių, galinčių kilti netinkamai renkant informaciją apie jos tinkamumą būti rūpintoja.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija sutinka su teismų priimtomis nutartimis, laiko jas pagrįstomis ir teisėtomis, todėl prašo kasacinį skundą atmesti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatyti pretendentams į globėjus ir rūpintojus keliami reikalavimai. CPK 506 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta globos ir rūpybos institucijų pareiga raštu pateikti išvadą, kuria teismui siūloma globėjo ar rūpintojo kandidatūra. Ši procesinė teisės norma nustato globos ir rūpybos institucijų pareigą pagal CK 3.242 straipsnio nuostatas atrinkti pretendentus į globėjus ir rūpintojus, pateikti byloje šiuos reikalavimus atitinkančių asmenų, konkrečiai – neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens globėjo ar rūpintojo kandidatūras. Kolegija pažymi, kad toks teisinis reglamentavimas lemia tai, jog pretendento į globėjus ar rūpintojus parinkimas yra globos ir rūpybos institucijų pareiga, o teismas skiria globėją ar rūpintoją iš šių institucijų parinktų pretendentų. Globos ir rūpybos institucijos išvada (rekomendacija) dėl konkretaus asmens tinkamumo tapti globėju, rūpintoju, visų pirma, reiškia, kad asmuo laikomas tinkamu tapti kandidatu į globėjus ar rūpintojus ir CPK 506 straipsnio 2 dalies pagrindu ši kandidatūra bus pateikta teismui, kuris spręs dėl atitinkamo kandidato paskyrimo globėju ar rūpintoju. Atvejai, kai globos ir rūpybos institucija neparenka atitinkamo asmens pretendentu (kandidatu) į globėjus (rūpintojus), nepatenka į globėjo (rūpintojo) paskyrimo teisme nagrinėjimo dalyką. Jeigu asmuo nesutinka su globos ir rūpybos institucijos išvada, kad jis netinka tapti pretendentu į globėjus ar rūpintojus, tokią išvadą, nepriklausomai nuo jos įforminimo (išvada, rekomendacija, raštu ar kitu dokumentu), jis turi teisę skųsti, nes globos ir rūpybos institucijos raštas apie netinkamumą pretenduoti tapti rūpintoju sukelia teisinius padarinius – ši institucija jo nesiūlys skirti globėju (rūpintoju) CPK 506 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. iš esmės išvada dėl asmens netinkamumo būti globėju (rūpintoju) užkerta kelią pretenduoti įgyti globėjo (rūpintojo) teises. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių, taip pat – įgytų ar siekiamų įstatymų nustatyta tvarka įgyti – pažeidimų, būtų galima spręsti teisme. Jeigu teisių gynimo reglamentavimas yra nepakankamas, teisinio reglamentavimo spragoms užpildyti taikoma įstatymo analogija arba bendrieji teisės principai. Neveiksnaus asmens globos organizavimo tvarkos nereglamentuoja norminiai aktai kaip, pavyzdžiui, vaiko globos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 405 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“). Šiuose nuostatuose taip pat nenustatyta tvarka, pagal kurią galima būtų skųsti institucijos atsisakymą pripažinti, kad asmuo tinkamas globoti vaiką. Tik pasirengimo įvaikinti procedūras nustatančiose normose numatyta galimybė skųsti valstybinės įvaikinimo institucijos (Įvaikinimo tarnybos) išvadą (CPK 490 straipsnis).

Kolegija konstatuoja, kad asmuo, nesutinkantis su globos ir rūpybos instancijos išvada (rekomendacija), dėl jo netinkamumo tapti pretendentu į globėjus ar rūpintojus, tokią išvadą gali skųsti teismui, vadovaudamasis bendraisiais civilinių teisių ir teisėtų interesų gynimo nuo pažeidimų principais (CK 1.138 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Kadangi išvados dėl asmens tinkamumo būti globėju (rūpintoju) apskundimo įstatymas nereglamentuoja, o tinkamumo tapti globėju ar rūpintoju patikrinimo teisiniai santykiai yra panašūs į asmens pasirengimo įvaikinti patikrinimą, reglamentuojamą CPK 490 straipsnyje, tai šio straipsnio nuostatos pagal analogiją gali būti taikomos sprendžiant išvados dėl asmens tinkamumo būti globėju (rūpintoju) apskundimo klausimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 7 d. nutartį ir perduoti bylą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui nagrinėti nuo ieškinio priėmimo stadijos.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Romualdas Čaika

Janina Stripeikienė