Dėl skolos bei palūkanų priteisimo ir nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-131/2006 Procesinio sprendimo kategorijos:

116.5.1; 116.5.3

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šveicarijos konfederacijos AB „MAYER & CIE AG“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šveicarijos konfederacijos AB „MAYER & CIE AG“ ieškinį atsakovams N. V. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vobekra“ dėl skolos bei palūkanų priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Šveicarijos konfederacijos AB „MAYER & CIE AG“, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad su N. V. privačia firma „Nijolė“ ir N. V. kailių versle bendradarbiavo nuo 1993 m. Ieškovas apmokėdavo už atsakovų įsigytus kailius ir gautas trečiųjų asmenų paslaugas šiuos tvarkant, atsakovams pateikdavo sąskaitas, kuriose būdavo nurodyta sutarta apmokėjimo suma ir terminas, tačiau nuo 1998 m. birželio mėnesio buvo įsiskolinta, tai patvirtina pridedamos sąskaitos ir kiti dokumentai. Ieškovas taip pat nurodė, kad N. V. privati įmonė „Nijolė“ jos savininkės 2003 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 01 buvo pertvarkyta į UAB „Vobekra“. Ieškovas teismo prašė priteisti iš UAB „Vobekra“, kaip pertvarkytos N. V. privačios firmos „Nijolė“ teisių ir pareigų perėmėjos, ir subsidiariai iš fizinio asmens N. V., kaip neribotos civilinės atsakomybės asmens savininkės, 6 613 209,61 JAV dolerio skolos ir palūkanų, 6 909 667 Lt nuostolių dėl valiutos kurso pasikeitimo atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaudamasis CPK 135 straipsniu ieškovas teismui nurodė, kad jei atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį arba kitų parengiamųjų procesinių dokumentų, jis sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovė N. V. atsiliepimu į ieškinį teismo prašė ieškinį atmesti; nurodė, kad ieškovas su atsakove N. V. jokių verslo santykių neturėjo, juos su ieškovu palaikė N. V. privati firma „Nijolė“. Atsakovė teigė, kad ieškovo ieškinio nepagrįstumą įrodo tai, jog jis jokių pretenzijų atsakovui nereiškė ilgą laiką, nes nurodomos skolos susidarė nuo 1998 m. birželio mėn. iki 2002 m. balandžio 30 d.; kad ieškovo pateikta dokumentacija skolos taip pat neįrodo, nes ji vienašališkai surašyta tik paties ieškovo, o šis, reikšdamas ieškinį, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Ieškovas pateikė dubliką į atsakovės atsiliepimą į ieškinį; jame nurodė, kad atsakovė N. V. tiek asmeniškai, tiek kaip individualios įmonės savininkė palaikė su juo verslo santykius. N. V. privačios įmonės „Nijolė“ savininkės 2003 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 01 ši įmonė buvo pertvarkyta į naujos teisinės formos juridinį asmenį, perimant visas įmonės teises ir prievoles, įskaitant prievoles iš sutarčių ir įsipareigojimų, be to, pagal CK 2.104 straipsnį, pertvarkant juridinį asmenį, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Atsakovės N. V. sąsajumą su UAB „Vobekra“ įrodo tai, kad ji prašo ieškinį atmesti prieš abu atsakovus; pateiktos sąskaitos, kurios įrodo skolą, buvo išrašytos atsakovės, kaip įmonės savininkės, vardu, be to, kai kurias sąskaitas atsakovė apmokėjo. Ieškovas taip pat teigė, kad skolą iš pradžių siekė susigrąžinti gera valia, atsakovai tikino, kad skolą padengs, tuo tikslu siekė gauti paskolą iš banko, o atsakovė, nurodydama, kad pateikti dokumentai neįrodo skolos buvimo, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 4 d. pranešimu nusiuntė atsakovams N. V. ir UAB „Vobekra“ ieškovo dubliką ir nustatė keturiolika dienų terminą nuo šio procesinio dokumento įteikimo dienos pateikti teismui tripliką, atitinkantį CPK 111-114 straipsnių reikalavimus (b. l. 62-65); be to, pranešimui ir dublikui grįžus neįteiktam, atsakovui UAB „Vobekra“ Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 2 d. nutarties pagrindu jie buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovai tripliko CPK nustatyta tvarka nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, 2005 m. gegužės 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Vobekra“ ir subsidiariai iš atsakovės N. V. 5 979 022,84 Lt JAV dolerio, 6000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 30 000 Lt žyminio mokesčio, 333,53 Lt skelbimų spaudoje išlaidų, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Vobekra“ procesinių dokumentų teismui neteikė, atsakovė N. V., pateikusi atsiliepimą į ieškinį, tripliko nepateikė, nepateikimo priežasčių nepranešė, neprašė atnaujinti termino jam paduoti, todėl sprendimas priimamas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas laikė, kad iš pateiktų sąskaitų galima spręsti, jog tarp ieškovo ir atsakovo N. V. privačios firmos „Nijolė“ ilgą laiką vyko bendradarbiavimas, ieškovas pagal atsakovo prašymus apmokėdavo už trečiųjų asmenų atsakovui suteiktas paslaugas, taip pat už tarptautiniuose aukcionuose įsigytus kailius ir odas, tai patvirtina atsakovo ir trečiųjų asmenų faksimiliniai pranešimai apie suteiktas paslaugas (T. 1, b. l. 36, 81, 120, 139, 159, 165 ir kt.). Teismas taip pat pažymėjo, kad į bylą pateikti atsakovo pranešimai, iš kurių turinio galima spręsti, kad N. V. privati firma „Nijolė“ buvo skolinga ieškovui (T. 2, b. l. 58). Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, kurių pagrindu N. V. privati firma „Nijolė“ buvo įsipareigojusi atsiskaityti už jai ieškovo suteiktas paslaugas ir pirktas žaliavas, tokį sutartinių santykių pobūdį patvirtina ir atsakovo 1998 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 8 Muitinės departamentui (T. 1, b. l. 14-15). Teismas taip pat nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių tinkamą atsiskaitymą pagal pateiktas sąskaitas, nesutikimą su jomis ir atsiskaitymo terminais, nepateikta, todėl, pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškiniui dėl 5 779 022,84 JAV dolerio priteisimo tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis, CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą dėl palūkanų priteisimo teismas tenkino iš dalies, nes laikė, kad iš pateiktų sąskaitų matyti, kad nuo nesumokėtos sumos buvo skaičiuojamos 6 proc. dydžio palūkanos, tačiau ilgą laiką ieškovas delsė ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka ir taip prisidėjo prie nuostolių (palūkanų forma) padidėjimo (CK 6.259 straipsnis), todėl ją sumažino iki 200 000 JAV dolerių.

Atsakovė N. V. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 20 d. sprendimą už akių ir pripažinti svarbia tripliko nepateikimo priežastimi tai, kad atsakovei nebuvo įteiktas ieškovo dublikas. Atsakovė nurodė, kad tripliko į ieškovo dubliką nepateikė dėl svarbių priežasčių, pateikusi atsiliepimą į ieškinį nesiekė vilkinti proceso priešingai CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, t. y. nepiktnaudžiavo procesu. Atsakovė teigė, kad teismas neprivalėjo nustatyti pasirengimo teisminiam nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu, tačiau pasinaudojo šia teise, neįvertinęs atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytų argumentų ir taip pažeisdamas CPK 285 straipsnio 2 dalį priėmė sprendimą už akių, tai turėjo įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes, pasitvirtinus atsiliepime išdėstytoms aplinkybėms, nebūtų pagrindo tenkinti ieškinio (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė ieškinio faktinio pagrindo, o teismas, jį patenkinęs, pažeidė CPK 12 ir 185 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias rungimosi principą ir įrodymų įvertinimo taisykles.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti reikia konstatuoti dvi sąlygas: aplinkybių, dėl kurių nepateiktas procesinis dokumentas, svarbumą; pareiškime nurodytus įrodymus, galinčius turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė tripliko nepateikė dėl svarbių priežasčių, nes ji buvo informuota apie prasidėjusį teisminį procesą, 2004 m. gruodžio 10 d. pateikė prašymą pratęsti atsiliepimo į ieškinį terminą, kuriame buvo nurodžiusi savo adresą, kurį taip pat nurodė ir atsiliepime į ieškinį (T. 2, b. l. 5, 29), o teismo pranešimas ir dublikas buvo išsiųstas nurodytu adresu įmonės UAB „Euro kailiai“ administracijos vadovei J. L. (T. 2, b. l. 65), kuriai ir buvo įteikti, o N. V. yra šios bendrovės direktorė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė naujų įrodymų, kurie nebuvo nurodyti atsiliepime į ieškinį ir kurie paneigtų ieškinio pagrįstumą, šalių sutartinių santykių ir įsiskolinimo buvimo faktai pateiktų į bylą įrodymų pagrindu buvo įvertinti, kaip ir atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai. Teismas motyvavo, kad sprendime už akių buvo nurodyti sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi, jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punkto 1 dalis, 7 punkto 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų N. V. ir UAB „Vobekra“ atskiruosius skundus, 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės sprendimą už akių panaikino, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir perdavė bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis dėl svarbių bei pateisinamų priežasčių nepateikė paruošiamųjų procesinių dokumentų ir jos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 227 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 4 d. pranešimas su dubliku ir priedais nėra pagal įsatatymo reikalavimus tinkamai įteikti atsakovei N. V., todėl ji dėl svarbių bei pateisinamų priežasčių teismui nepateikė tripliko (CPK 117, 122, 123, 124 straipsniai). Teismas laikė, kad tai, jog minėti dokumentai buvo įteikti J. L., nepatvirtina, kad jie buvo tinkamai įteikti ir atsakovei, nes iš byloje esančių įrodymų negalima spręsti apie J. L. ir atsakovės N. V. darbo vietas bei pareigas procesinių dokumentų įteikimo momentu. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovų nurodyti argumentai gali turėti įtakos Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 20 d. sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o pirmosios instancijos teismas sprendime už akių nenurodė, kokių konkrečiai sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, pagrindu ir kokios konkrečiai prievolės atsirado atsakovams bei ieškovui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino turinčių reikšmės bylos faktinių aplinkybių, nepakankamai tyrė bei vertino įrodymus, todėl neatskleidė bylos esmės.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Šveicarijos konfederacijos AB „MAYER & CIE AG“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 20 d. sprendimą už akių. Ieškovas kasacinį skundą grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes atsakovai neįrodė abiejų pagrindų, kurių buvimas būtų pagrindas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės šaliai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įrodžius aplinkybes, liudijančias procesinių dokumentų nepateikimo priežasčių svarbumą ir galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. T. ir V. T. v. antstolio Žygimanto Malinausko kontora ir V.M., bylos Nr. 3K-3-673/2004, nurodė, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, tik konstatavęs, kad yra abu CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodyti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindai.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovei nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, nes jie buvo nusiųsti atsakovės nurodytu adresu; be to, po to, kai byloje dalyvaujantis asmuo vieną kartą tinkamai informuotas apie procesinį veiksmą byloje ar teismo posėdį, jam atsiranda pareiga rūpintis proceso skatinimu ir proceso eiga, todėl, nustatant, ar buvo apribotos asmens procesinės teisės, reikia įvertinti, ar šis byloje dalyvaujantis asmuo, vykdydamas jam paskirtas pareigas, turėjo sužinoti apie procesinių dokumentų įteikimą. Tai patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-143/2005. Atsakovė N. V., būdama atidi ir rūpestinga proceso šalis, turėjo ir galėjo numatyti, kad jai turi būti atsiųsti procesiniai dokumentai, taip pat turėjo pareigą rūpintis tinkamu procesinių dokumentų pateikimu teismui, tačiau to nepadarė.

3. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas, kad nėra duomenų apie atsakovės netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, taip pat netinkamai taikė CPK 121 straipsnio 1 dalį, pagal kurią dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsiant informuoti teismą ir kitus byloje dalyvaujančius asmenis apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą. Tuo tarpu atsakovei ieškinys buvo įteiktas tuo pačiu adresu kaip ir dublikas, atsakovė nepranešė apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, o pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį byloje dalyvaujančiam asmeniui nevykdant pareigos pranešti apie procesinių dokumentų įteikimo vietos pasikeitimą, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Be to, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį procesinių dokumentų įteikimas darbovietės administracijai laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, o byloje yra pažyma (to neneigė pati atsakovė N. V.), kad ji yra UAB „Euro kailiai“ direktorė, o teismo nustatyta, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti šios bendrovės administracijos vadovei J. L.

4. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamas, kad atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje K. Š. komercinė firma,,Žiemuva” v. E. Š., bylos Nr. 3K-3-1172/2002, suformuotos praktikos, kad šaukimą priėmę asmenys prisiima ir pareigą jį įteikti adresatui.

5. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečiai atsakovės nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, be to, netinkamai pritaikė CPK 286 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad sprendime už akių teismas turi pateikti tik sutrumpintus motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių konkrečiai sandorių ar kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius, pagrindu ir kokios konkrečios prievolės atsirado atsakovams bei ieškovui, nes teismas nutartyje išdėstė šių aplinkybių nustatymo sutrumpintus motyvus.

6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiek ieškovo, tiek atsakovės įrodymus vertino formaliai, t. y. iš esmės netyrė įrodymų turinio, o vertino tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Tai, kad toks įrodymų vertinimas buvo atliktas dėl abiejų šalių, patvirtina aplinkybė, jog teismas ieškinį tenkino tik iš dalies. Toks įrodymų vertinimas priimant sprendimą už akių atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lavisos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“, bylos Nr. 3K-3-167/2005, suformuotą praktiką dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių priėmimą, aiškinimo ir taikymo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė N. V. prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą ji grindžia šiais teisiniais argumentais:

1. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-143/2005, nes joje aiškinama apie CPK 123 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą, nurodant, kad jose nustatyta pranešimo apie teismo posėdį vietą ir laiką tvarka siekiama sudaryti prielaidas greitam civiliniam procesui, nustatant, kad po to, kai byloje dalyvaujantis asmuo vieną kartą yra tinkamai informuotas apie teismo posėdį, jam atsiranda pareiga rūpintis proceso skatinimu ir eiga. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje kilo klausimas ne dėl šalies neatvykimo į teismo posėdį, o dėl tripliko nepateikimo, sprendimą už akių priimant pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu stadijoje, kurios paskyrimo atsakovė negalėjo numatyti, nes pagal CPK 227 straipsnio 1 dalį teismas neprivalėjo skirti tokio pasiruošimo būdo šioje byloje.

2. Kasacinio skundo argumentai, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįsti, nes teismas nenurodė, kuo vadovaudamasis jis laiko, kad atsakovė dubliko įteikimo metu buvo UAB „Euro kailiai“ direktorė, neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą UAB „Euro kailiai“ administracijos vadovė J. L. irgi yra direktorė.

3. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. Š. komercinė firma,,Žiemuva” v. E. Š., bylos Nr. 3K-3-1172/2002, nes joje kasacinio teismo išaiškintos kartu su atsakovu viename name gyvenančių jo šeimos narių, priėmusių teismo šaukimą, pareigos, tuo tarpu nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi kokybiškai skiriasi.

4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes vertino tik ieškovo išdėstytas aplinkybes, tačiau nevertino atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, taip padarė šiurkštų procesinės teisės normų pažeidimą, kuris yra pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. nutartį ir 2005 m. gegužės 20 d. sprendimą už akių. Be to, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokios konkrečiai atsakovės nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino turinčių reikšmės bylos faktinių aplinkybių, nepakankamai tyrė bei vertino įrodymus, todėl neatskleidė bylos esmės; pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio tenkinimo iš dalies nėra pakankamai pagrįstos išaiškintomis ir nustatytomis turinčiomis reikšmės bylai aplinkybėmis.

5. Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lavisos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“, bylos Nr. 3K-3-167/2005, suformuota praktika patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių ir nutarties neteisėtumą. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje yra nurodęs, kad sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindinių civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, bei tinkamos teisminės gynybos principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, nenustatė, kad atsakovė būtų nesąžiningai naudojusis ir piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis, nepagrįstai ir neteisėtai priėmė sprendimą už akių kaip sankciją atsakovei.

6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes taikydamas sprendimo priėmimo už akių institutą neatsižvelgė į tai, kad jis priimamas byloje, kurioje nebuvo pateikta tripliko, ieškinio suma yra labai didelė ir teismo sprendimas turės didelės įtakos šalių ateičiai, todėl būtinas išsamus bylos išnagrinėjimas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Vobekra“ prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą jis grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. liepos 15 d. nutartis ir 2005 m. gegužės 20 d. sprendimas už akių yra neteisėti, nes atsakovas UAB „Vobekra“ apie šios bylos buvimą sužinojo tik po sprendimo už akių priėmimo, todėl negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį, taip buvo nepagrįstai suvaržytos atsakovo procesinės teisės. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai grąžino atsakovo atsiliepimą, nes nebuvo nurodyti jį pasirašiusio asmens duomenys; pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį teismas turėjo priimti nutartį ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Atsakovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, neanalizavo atsakovės N. V. pateikto atsiliepimo į ieškinį ir pažeidė CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gegužės 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Vobekra“ ir subsidiariai iš atsakovės N. V. 5 979 022,84 JAV dolerių skolos ir palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad atsakovas UAB „Vobekra“ neteikė jokių procesinių dokumentų, atsakovė N. V. nepateikė teismui tripliko, nepranešė teismui pateisinamų priežasčių, kliudančių pateikti tripliką. Ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, teismas šį prašymą tenkino. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės dviem argumentais: atsakovei N. V. buvo netinkamai įteikti procesiniai dokumentai, atsakovų skunduose nurodyti įrodymai ir argumentai gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad pagal įstakymą kasacinis teismas sprendžia ir analizuoja teisės, o ne fakto klausimus. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai.

Kasacinio skundo argumentai susiję su sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustačius abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias šalies neatvykimo į teismo posėdį ar procesinių dokumentų nepateikimo priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie šias aplinkybes laiku informuoti teismą, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą. Šalies neatvykimo ir (ar) procesinių dokumentų nepateikimo priežasčių svarumo teismas neturėtų vertinti labiau už argumentus bei įrodymus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas sprendimą už akių ir atnaujindamas bylos nagrinėjimą iš esmės, įvertino aplinkybes, liudijančias procesinių dokumentų nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įteikus atitinkamus ieškovo reikalavimus, atsakovui suteikiama reali galimybė pateikti savo atsikirtimus (dubliką, tripliką). Tuo tarpu jeigu šie reikalavimai neįteikiami ir byloje yra priimamas sprendimas už akių, ši asmens teisė pažeidžiama. Pagrįsta laikytina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sprendžiant procesinių dokumentų įteikimo klausimą svarbu remtis ne vien formaliais pagrindais, bet ir išaiškinti bei įvertinti turinčias reikšmės procesinių dokumentų įteikimo klausimo sprendimui faktines aplinkybes. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija šiuo atveju parengiamojo procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat tinkamos teisminės gynybos principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilkara“ v. UAB „Lavisos grupė“, bylos Nr. 3K-3-167/2005). Skirtingai nei vykstant normaliam bylos nagrinėjimui, teismas, priimdamas sprendimą už akių, tik formaliai vertina įrodymus. Formalaus įrodymų vertinimo sąvoka pateikiama CPK 285 straipsnio 2 dalyje. Pagal ją formaliai vertindamas įrodymus teismas įsitikina, kad šiems pasitvirtinus būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas iš esmės netiria įrodymų turinio, bet išsiaiškina, ar būtų pakankamas pagrindas patenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu byloje esantys įrodymai pasitvirtintų. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. patikrina ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“, Teismų praktika 22, p. 182). Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendė, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atskirajame skunde nurodyti įrodymai bei argumentai gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tokia skundžiamojoje nutartyje esanti išvada nepaneigta teisinių kasacinio skundo argumentų.

Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nesudaro įstatyme numatyto pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis) naikinti skundžiamą nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Algis Norkūnas