Dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui ir sutuoktinei priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-7-6/2007 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4; 75.9; 78.2.1; 83.5; 83.6

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Romualdo Čaikos, Janinos Januškienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus, Zigmo Levickio, Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui G. S. ir atsakovo G. S. priešieškinį ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui ir sutuoktinei priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo; byloje dalyvaujanti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė 2005 m. gegužės 5 d. kreipėsi į teismą ir ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2003 m. liepos 12 d. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, buvo sudaryta jos ir atsakovo santuoka. Ši santuoka 2004 m. vasario 25 d. buvo įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė. Ieškovės teigimu, atsakovas nesirūpina šeima, neteikia materialinės paramos dukteriai ir jai, auginančiai jų vaiką, dažnai vartoja alkoholį, todėl jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas ir ieškovei teko išsikelti gyventi pas močiutę. Ieškovė, remdamasi CK 3.27, 3.60, 3.117, 3.192, 3.196 ir 3.200 straipsniais, prašė teismą: nutraukti santuoką, iširusią dėl atsakovo kaltės; nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo dukteriai išlaikyti po 700 Lt, mokamų kas mėnesį nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki jos pilnametystės; nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi tvarką; priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovei po 400 Lt kas mėnesį nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, pabaigos, t. y. iki 2007 m. balandžio 13 d.; padalyti santuokoje įgytą turtą.

Atsakovas priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės: ji yra nelojali, nes paliko šeimą ir persikraustė gyventi kitur; atsakovas siūlė jai sugrįžti, bet ji nesutiko; be to, ieškovės nelojalumą įrodo ir tai, kad ji nepagrįstai inicijavo ikiteisminį tyrimą, nurodydama, jog atsakovas klastojo dokumentus. Atsakovas nurodė, kad jis sutinka skirti dukteriai išlaikyti po 500 Lt per mėnesį, o ieškovei išlaikymas nereikalingas, nes jo ir ieškovės materialinė padėtis yra vienoda ir jos gaunamos pajamos yra pakankamos save išlaikyti. Atsakovas, remdamasis CK 3.27, 3.60, 3.88, 3.117, 3.118, 3.127 straipsniais, prašė teismą: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti dukters gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo dukteriai išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį; nustatyti atsakovui dukters lankymo grafiką; padalyti santuokoje įgytą turtą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, palaimintą 2003 m. liepos 12 d. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, įtrauktą 2004 m. vasario 25 d. į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje; pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko po santuokos nutraukimo šalims pavardes – S. ir K.; nustatė nepilnametės dukters, gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina; nustatė dukters bendravimo su tėvu tvarką; priteisė iš atsakovo išlaikymą dukteriai po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2005 m. lapkričio 1 d., kol duktė sulauks pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis disponuoti ieškovei; priteisė iš atsakovo išlaikymą buvusiai sutuoktinei ieškovei po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki 2007 m. balandžio 13 d. įskaitytinai, kol dukteriai sueis treji metai; padalijo santuokoje įgytą turtą; priteisė iš ieškovo atsakovei 32,78 Lt išlaidų už pažymas, 154 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o iš ieškovės atsakovo naudai – 134,50 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovo 342 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai; sprendimo dalį dėl išlaikymo nukreipė vykdyti skubiai; nustatė, kad įsiteisėjusio sprendimo nuorašas turi būti nusiųstas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Teismas sprendime nurodė, kad sutuoktiniams trūko tarpusavio pagarbos, pasitikėjimo, lojalumo ir pakantumo, jie neketino spręsti kilusių problemų abipusių nuolaidų būdu ir dėl to jų santuoka iširo. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis); kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo kas mėnesį po 700 Lt dukters išlaikymą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo išlaikymą yra pagrįstas, atsakovas išgali jį mokėti. Nustatydamas šio išlaikymo dydį, teismas nurodė, kad šalių santuoka truko neilgai, materialinę paramą ieškovei teikia jos motina, ieškovė gyvena su močiute, todėl teismas priteisė iš atsakovo po 250 Lt ieškovei išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 2007 m. balandžio 13 d. įskaitytinai, t. y. iki atostogų vaikui prižiūrėti pabaigos (CK 3.72 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė, o ieškovės apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, palaiminta 2003 m. liepos 12 d. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, įtraukta į apskaitą 2004 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 440), ir pripažinta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliktos šalims po santuokos nutraukimo dabartinės jų pavardės, taip pat nustatyta, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašas turi būti nusiųstas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad būtų įregistruotas santuokos nutraukimo faktas; šią bylos dalį nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme; padidino iš atsakovo ieškovės naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 250 Lt iki 400 Lt, mokant išlaikymą nuo 2005 m. balandžio 14 d. iki 2007 m. balandžio 13 d. įskaitytinai, kol dukteriai, gimusiai 2004 m. balandžio 13 d., sueis treji metai; pakeitė sprendimo dalį dėl dukters bendravimo su tėvu tvarkos; padidino iš atsakovo ieškovės naudai priteistų išlaidų už advokato pagalbą sumą nuo 1000 Lt iki 1400 Lt, žyminio mokesčio išlaidų – nuo 154 Lt iki 157 Lt; sumažino iš ieškovės atsakovo naudai priteistų išlaidų už advokato pagalbą sumą nuo 1000 Lt iki 200 Lt, žyminio mokesčio sumą – nuo 134 Lt iki 100 Lt; padidino iš atsakovo valstybės naudai priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 342 Lt iki 396 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 600 Lt advokato pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų.

Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikoje įregistruotos ir valstybės pripažintos religinės organizacijos kanonų teisės nustatytą procedūrą. Ši santuoka buvo įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, ir tai reiškia, kad valstybė pripažįsta šią santuoką. Kartu kolegija nurodė, kad ta aplinkybė, jog šalių santuoka, palaiminta bažnyčioje, yra įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, nereiškia, jog santuoka, sudaryta bažnyčios nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas (CK 3.23, 3.24, 3.304 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatavo, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo klausimą gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka teismo sprendimu nenutraukiama (Konstitucijos 6 straipsnis, 38 straipsnio 4 dalis, 43 straipsnio 4 dalis). Kolegija pažymėjo, kad, nutraukus bylos dalį, nevertina atsakovo apeliacinio skundo argumentų dėl šios bylos dalies.

Kolegija sutiko su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas išlaikymas yra nepakankamas. Kolegija pažymėjo, kad atsakovas turi teikti laikiną išlaikymą ieškovei, kad užtikrintų ieškovės, auginančios jų dukterį iki trejų metų, minimalius poreikius (CK 3.72 straipsnio 2, 5 dalys). Kolegija atmetė apelianto argumentą, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei išlaikymą iki dukteriai sueis treji metai, ir nurodė, jog ta aplinkybė, kad ieškovė turi teisę pradėti dirbti anksčiau nei dukteriai sukaks treji metai, nepanaikina atsakovo pareigos teikti laikiną išlaikymą ieškovei, kol dukteriai sukaks treji metai. Kartu kolegija pažymėjo, kad atsakovas turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka dėl išlaikymo sutuoktinei nutraukimo, jeigu ji pradės dirbti iki 2007 m. balandžio 13 d. Teisėjų kolegija konstatavo, kad yra teisinis pagrindas padidinti iš atsakovo ieškovės naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 250 Lt iki 400 Lt, nes visuotinai suprantama aplinkybė, jog 400 Lt suma per mėnesį suaugusio asmens poreikiams tenkinti yra minimali, atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Tai, kad ieškovė gauna materialinės paramos iš motinos ir močiutės, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui.

Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į būtinas vaiko vystymosi sąlygas, atsakovo gaunamas pajamas, jo turtinę padėtį, taip pat į ieškovės turtinę padėtį, pagrįstai priteisė iš atsakovo po 700 Lt kas mėnesį išlaikymą dukteriai, ir toks išlaikymo dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei šalių turtinę padėtį. Kolegija pažymėjo, kad 700 Lt suma yra skiriama vaiko maisto, vaistų, drabužių, avalynės, būsto ir komunalinių mokesčių, taip pat pramogų bei lavinimo išlaidoms padengti, ir visuotinai žinoma aplinkybė, kad tėvas, gaunantis didesnes už minimalias pajamas, gali užtikrinti vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip užtikrinant galimybę vaikui deramai augti bei tobulėti. Kolegija taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai pritaikė proporcingumo principą. Teisėjų kolegija, laikydama, kad byla išspręsta iš esmės ieškovės naudai, padidino ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas ir atitinkamai sumažino atsakovui iš ieškovės priteistas sumas; taip pat padidino iš atsakovo valstybės naudai priteistą žyminio mokesčio sumą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, pagal kurią santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl ieškovės kaltės; panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo po 400 Lt kas mėnesį priteisimo ieškovei; pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo dukteriai priteisimo ir sumažinti priteistą išlaikymą nuo 700 Lt iki 600 Lt; panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutartį; pakeisti teismo išlaidų paskirstymą, priteisiant iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas teismo išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo. Pagal CK 3.24 straipsnio 2 dalį santuokos sudarymas bažnyčios nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Santuoka, sudaryta bažnyčioje, tačiau neįregistruota civiline tvarka, negalioja, ir tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-107/2005, kuria išspręstas analogiškas ginčas. Taigi civilinė santuoka turi pirmenybę prieš bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, ir tik civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali sukelti teisines pasekmes. Tai reiškia, kad teisinėje valstybėje teismas gali ir privalo išregistruoti santuoką, kuri pagal įstatymus pripažįstama sukeliančia teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai suprato bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos, kuri yra labiau dvasinio pobūdžio veiksmas, prasmę, neįvertino to, kad bažnyčioje sudaryta santuoka, įtraukus ją į apskaitą ir įregistravus civilinės metrikacijos skyriuje, tampa civiline santuoka (CK 3.24 straipsnio 2 dalis), todėl be pagrindo atsisakė nutraukti ginčo šalių civilinę santuoką. Priešingas aiškinimas reikštų, kad kasatorius ateityje negalės sukurti naujos santuokos, nes civilinės metrikacijos skyriuje jis įrašytas kaip esantis santuokoje. Be to, teismas, nutraukęs bylos dalį pagal CPK 293 straipsnio 1 dalį, nenurodė, į kokią instituciją šalys turi kreiptis (CPK 137 straipsnio 3 dalis).

2. Dėl procesinės teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178–185 straipsniai), todėl nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės. Teismas rėmėsi tik ieškovės motinos parodymais, kurie yra subjektyvūs, jais siekiama sumenkinti atsakovo reputaciją. Atsakovas yra karys, todėl jo sveikata nuolat tikrinama, taip pat tikrinama dėl priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių priemonių. Dėl to teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, negalėjo remtis šiais parodymais ir konstatuoti atsakovo kaltės.

3. Dėl materialinių teisės normų, nustatančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį. Teismai, priteisdami išlaikymą nepilnametei dukteriai, neteisingai nustatė atsakovo gaunamas pajamas. Teismas nesivadovavo Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 5.4, 5.5, 5.6 punktų nuostatomis. Akivaizdu, kad maistpinigiai ir butpinigiai yra tikslinės išmokos, kurios negali būti priskiriamos prie pajamų.

4. Dėl sutuoktinės teisės į išlaikymą. Teismas, nenutraukęs ginčo šalių santuokos, neturėjo jokio teisinio pagrindo priteisti išlaikymo ieškovei, nes pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį išlaikymas gali būti priteisiamas tik buvusiam sutuoktiniui, t. y. tik nutraukus santuoką.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Teismas pagrįstai nurodė, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka, įregistruota civilinės metrikacijos skyriuje, netampa civiline santuoka: ji tampa įteisinta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka su visomis teisinėmis pasekmėmis. Šią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-107/2005). Taigi teismas pagrįstai nurodė, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo klausimą gali spręsti tik bažnyčios institucijos, ir tik pagal šių institucijų išduotą atitinkamą pažymą tokios santuokos nutraukimo faktas gali būti įregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje.

Pažymėtina, kad vienašališkas ilgalaikis kasatoriaus atsisakymas įteisinti bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, įregistruojant ją civilinės metrikacijos skyriuje, sukėlė lemiamą santykių krizę, nes tuo metu besilaukianti ieškovė buvo teisiškai neapsaugota ir jai grėsė vienišos motinos statusas.

2. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas CPK 178–185 straipsnių nuostatų ir padarė pagrįstas išvadas dėl ginčo šalių santuokos iširimo priežasčių.

3. Teismai, spręsdami išlaikymo priteisimo klausimą, tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir pagrįstai atsižvelgė į visų rūšių gaunamas pajamas, priskirdami prie jų taip pat atsakovo gaunamus maistpinigius ir butpinigius.

4. Nors ginčo šalių santuoka nenutraukta, tačiau teismas pagrįstai priteisė išlaikymą ieškovei: CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga materialiai vienas kitą remti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Šalys 2003 m. liepos 12 d. Vilniuje, Šv. Mikalojaus bažnyčioje, sudarė vidaus (kanonų) teisės nustatyta tvarka santuoką, kuri buvo įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje 2004 m. vasario 25 d. Apylinkės teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ją nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėjęs tai, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, netampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas, bylos dalį dėl santuokos nutraukimo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka, įtraukta į apskaitą, sukelia civilines teisines pasekmes, šios santuokos pabaigos klausimus gali spręsti tik bažnyčios institucijos, nes tokia santuoka teismo sprendimu nenutraukiama. Teismai, atsižvelgdami į šalių turtinę padėtį ir į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko motina yra vaiko auginimo atostogose (kol jam sueis treji metai), priteisė išlaikymą sutuoktinei ir vaikui. Ginčas yra sprendžiamas dėl santuokos, sudarytos Romos katalikų bažnyčioje.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos, įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje, pabaigos, sutuoktinio išlaikymo ir nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos ir jos apskaitos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta:,,Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją”. Aiškindamas šią konstitucinę normą, Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 21 d. nutarime,,Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 6 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio ir 12 straipsnio 2 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai” pripažino, kad tiek valstybinė, tiek bažnytinė santuokos registracija (jei ji atlikta įsigaliojus Konstitucijai) yra savarankiški juridiniai faktai, sukeliantys analogiškas teisines pasekmes. Minėtame nutarime taip pat buvo pabrėžta, jog,,valstybė turėtų nustatyti aiškią ir nuolatinę bažnytinės santuokos registracijos oficialios apskaitos, šios santuokos pagrindu atsiradusių teisinių pasekmių realizavimo, ginčų dėl jų sprendimo tvarką”. Valstybė registruoja juridinį santuokos sudarymo faktą, siekdama užtikrinti tiek viešąjį, tiek privatų interesą, todėl konstitucinė nuostata, kad valstybė pripažįsta ir bažnytinę registraciją, negali būti vertinama kaip absoliuti ir nereikalaujanti jokios papildomos įgyvendinimo tvarkos. Valstybė gali pripažinti tik tai, kas jai yra žinoma, todėl tam, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka būtų pripažinta, būtina įvykdyti CK 3.24 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Tokia nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų (ratifikuota 2000 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. VIII-1883) 13 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kanoninė santuoka nuo pat religinio jos sudarymo momento sukels civilines pasekmes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, jei yra išlaikyti Lietuvos Respublikos įstatymų numatyti reikalavimai. Visų pirma valstybė gali pripažinti tik tokią santuoką, kuri buvo sudaryta nepažeidžiant valstybės nustatytų materialiųjų santuokos sudarymo sąlygų, įtvirtintų CK 3.12 – 3.17 straipsniuose. Antra, santuoka buvo sudaryta Lietuvos Respublikoje įregistruotose ir valstybės pripažintose religinėse organizacijose ir pagal atitinkamos religijos vidaus (kanonų) teisės nustatytą procedūrą (CK 3.24 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis, Seimo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. IX-464 „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungai). Trečia, santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka buvo įtrauktas į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.24 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 3.25, 3.304 straipsniai). Santuoka į apskaitą yra įtraukiama įrašant santuokos įrašą ir išduodant santuokos liudijimą (CK 3.304 straipsnio 2 dalis). Taigi CK 3.24 straipsnyje yra nustatytas sąlygų visetas, kurio kiekviena sąlyga yra būtina, kad santuoka, įregistruota bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, būtų pripažinta valstybės ir sukeltų tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje (valstybės pripažinimo prasme) (CK 3.7 straipsnio 2 dalis, CK 3.24 straipsnio 2 dalis, 3.26 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra kilusi teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą, aiškinimo ir taikymo, sprendžiant santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, pabaigos problema. Minėta, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka turi būti pripažinta valstybės ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, kad sukeltų tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje – asmenys taptų sutuoktiniai ir įgytų asmenines neturtines ir turtines teises ir pareigas (CK 3.7 straipsnis, 3.26 straipsnio 1 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad prašymas dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir įtrauktos į apskaitą civilinės metrikacijos skyriuje santuokos civilinių teisinių pasekmių ir kitų su jomis susijusių klausimų (CK 3.59 straipsnis) nagrinėtinas teisme.

Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (CK 3.49, 3.59 straipsniai). Santuokos akto atitinkamame bažnyčios registre įrašas, kurio pagrindu buvo išduotas santuokos liudijimas, lieka galioti, jeigu bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka nėra pripažinta negaliojančia bažnytinio teismo. Taigi, sutuoktiniams sudarius santuoką bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, jos pabaigai taikoma skirtinga jurisdikcija: civilinė, vykdoma bendrosios kompetencijos teismų, kai sutuoktiniai yra suinteresuoti nutraukti civilinį teisinį ryšį su iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis, ir bažnytinė, vykdoma atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis, kai nutraukiami kanonų teisės normų reglamentuojami santuokiniai ryšiai. Demokratinės teisės sampratos požiūriu tokia bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos nutraukimo bei jos pripažinimo negaliojančia klausimų jurisdikcija laikytina ne asmens teisių diskriminavimu religinės priklausomybės pagrindu, o pagarba sutuoktinių suderintai ir objektyviai išreikštai asmeninei valiai, nes sutuoktiniai, sudarę bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, atitinkamai pasirenka iš to išplaukiančius ir bažnyčios vidaus (kanonų) teisėje pripažįstamus santuokos pabaigos pagrindus bei procedūras. Pažymėtina, kad sutuoktiniams, sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos.

Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 3.24 straipsnį, nurodė, kad valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis aptartais argumentais, teisės taikymo aspektu tokia apeliacinės instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 3.24 straipsnio 2 dalies ir 3.304 straipsnio nuostatas, neatkreipė dėmesio į tai, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka ir įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Fakto pripažinimas reiškia valstybės įsipareigojimą reglamentuoti jo pagrindu atsirandančius socialinius santykius. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Dėl to negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bendrosios kompetencijos teismai nesprendžia dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą. Kasacinio skundo motyvai dėl galimumo bendrosios kompetencijos teismui spręsti bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos ir valstybės pripažintos santuokos pagrindu atsiradusias civilines teisines pasekmes laikytini pagrįstais, tačiau kasacinio skundo argumentai ta apimtimi, kad bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti nutraukta bendrosios kompetencijos teismo, yra nepagrįsti. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tiek bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytai santuokai, tiek jos apskaitai civilinės metrikacijos įstaigoje taikė tą pačią jurisdikciją, nors apskaitai turėjo taikyti CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ normas. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria byla dėl apskaitos akto įrašo panaikinimo nutraukta, naikinama ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 360 straipsnis).

Šalys, kreipdamosi į teismą, pareiškė reikalavimą (ieškinį ir priešieškinį) dėl santuokos nutraukimo ir kitų įstatyme nustatytų klausimų išsprendimo, rėmėsi CK normomis, reglamentuojančiomis santuokos nutraukimą (CK 3.60 straipsnis) ir santuokos nutraukimo pasekmių klausimus (CK 3.59 straipsnis), visiškai neatkreipdamos dėmesio į tai, kad jų santuoka yra sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti bažnyčios (konfesijos) tvarka sudarytos santuokos pabaigos klausimų. Minėta, jog apeliacinės instancijos teismas, nevisiškai tinkamai aiškindamas CK 3.24 straipsnio nuostatas, neatkreipė šalių dėmesio į tai, kad tinkamai išspręsti šalių reikalavimus galima tinkamai apibrėžus teisminio nagrinėjimo dalyką, kuris formuluojamas ieškinyje (CPK 382 straipsnis). Teismas turi išsiaiškinti tikrąją kiekvienos šalies poziciją dėl jų sudarytos santuokos civilinių teisinių pasekmių. Ieškinyje suformuluoti ieškovo reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo proceso veiklos ribas, t. y. teismas gauna informaciją apie bylos įrodinėjimo dalyką, ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir ieškovo reikalavimą bei jo pagrindimą. Be to, nagrinėjamoji byla yra iš šeimos teisinių santykių; civilinio proceso įstatymuose nustatyta, kad teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus ir kad teismas turi galimybę peržengti šalių pareikštų reikalavimų ribas (CPK XIX skyrius). Dėl to, nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turi pasiūlyti šalims tiksliai suformuluoti savo reikalavimus (ieškinio dalyką), nurodyti aplinkybes, kuriomis ieškovas (atsakovas) grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) ir kita (CPK 382 straipsnis). Teismas, įvertindamas šalių pareikštus reikalavimus, išsakytas pozicijas ir pateiktus įrodymus, turi įvertinti ir teisiškai kvalifikuoti, ar yra pagrindų, dėl kurių santuokos apskaitos įrašas galėtų būti panaikinamas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei CK, nei kituose įstatymuose nenustatyta santuokos, sudarytos bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka ir pripažintos valstybės, civilinių teisinių pasekmių pabaigos pagrindų ir specialios tvarkos, taikytinos panaikinant tokios santuokos apskaitos įrašą, todėl šeimos santykiams pagal analogiją (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios santuokos pabaigos (CK 3.49 straipsnis), santuokos sudarymo bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka (CK 3.24 straipsnis) nuostatos.

Išplėstinė teisėjų kolegija dėl CK 3.60 ir 3.61 straipsnių taikymo pažymi, kad CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra apibrėžta kaltės samprata dėl santuokos iširimo. Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos - tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos, įtvirtintos įstatyme (CK 3.26 – 3.30 ir kiti straipsniai). Šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas mišrios sutuoktinių kaltės institutas. Kaltės klausimas yra spręstinas kartu su santuokos apskaitos panaikinimu (CPK 360 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį yra keliami teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą, kai santuoka nėra nutraukta, klausimai.

Šeimos santykių sukūrimas suponuoja sutuoktinių tiek asmeninių neturtinių, tiek turtinių teisių ir pareigų atsiradimą. Sutuoktinių abipusės pareigos šeimoje yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje. Šios teisės normos taikymas pasižymi tuo, kad negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai pasirūpinti sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovė, kol dukteriai sueis treji metai, nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, o jos gaunamos pajamos neužtikrina minimalaus gyvenimo lygio, todėl priteisė išlaikymą iš kito sutuoktinio. Vienas sutuoktinis privalo išlaikyti kitą sutuoktinį, kai kitam sutuoktiniui parama yra reikalinga dėl objektyvių priežasčių, ir tai nustatyta CK 3.27 straipsnyje, įtvirtinančiame sutuoktinių pareigą vienas kitą remti. Dėl to negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad išlaikymas sutuoktiniui nenutraukus santuokos priteistas be teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo, kol dukteriai sueis treji metai, rėmėsi CK 3.72 straipsniu, o CK 3.27 straipsnio 1 dalies, kaip teisinio pagrindo, nenurodė, tačiau šis trūkumas nelaikytinas esminiu. Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo tenkinti kasacinį skundą dėl šio reikalavimo, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl šios dalies paliekama galioti (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo

Kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu keliamas klausimas, ar butpinigiai ir kitos tikslinės išmokos yra įskaitytinos, nustatant tėvo (motinos) turtinę padėtį.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovų D. G. ir V. G. v. K. G.; bylos Nr. 3K-3-216/2006; kategorija 78.2.1). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas. Be to, CK 3.199 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pajamos, iš kurių išskaitomas priteistas išlaikymas vaikui, yra nurodoma, kad priteistas išlaikymas išskaitomas iš privalančio jį mokėti tėvo (motinos) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų jo pajamų rūšių. Pažymėtina, kad butpinigiai ir maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija yra laikytinos kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl šių išmokų realios kasatoriaus mėnesinės pajamos padidėja. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismai, nustatydami atsakovo turtinę padėtį, netaikė 2003 m. gegužės 27 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ 5 punkto. Pažymėtina, kad šio nutarimo 5 punkte yra nurodytos pajamos, kurios neįskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, tuo tarpu, minėta, kad tikslinės išmokos yra laikytinos kitos rūšies pajamomis pagal CK 3. 199 straipsnį, pagal kurį priteistas išlaikymas išieškomas iš darbo užmokesčio ir visų kitų rūšių pajamų, todėl šis kasatoriaus argumentas vertinamas kaip nepagrįstas, nes nutarimas, kuriuo jis remiasi, reglamentuoja kitus teisinius santykius ir šiuo atveju yra netaikytinas. Teismai tinkamai nustatė kasatoriaus turtinę padėtį ir pagrįstai nurodė, kad butpinigiai ir maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija yra kasatoriaus pajamos, kurios įskaitytinos į bendrąsias pajamas turtinei padėčiai nustatyti, ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. G. A.; bylos Nr. 3K-3-251/2003; kategorija 72.2).

Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.3 straipsnyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir atsižvelgdama į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, nenustatė teisinio pagrindo sumažinti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį iki 600 Lt per mėnesį. Įvertinant išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą vaiko tėvams ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad tėvų turtinė padėtis šiuo laikotarpiu yra nelygiavertė, pažymėtina, kad teismai pagrįstai iš atsakovo priteisė didesnę išlaikymo dalį. Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti teismų priimtus sprendimus dėl šio reikalavimo (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė įrodymus joms pagrįsti. Kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartį iš dalies panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kadangi neišsprendus visų reikalavimų, negalima nustatyti proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, yra naikinama ir perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties dalį, kuria byla dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos apskaitos civilinės metrikacijos įstaigoje nutraukta, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties dalis, kuriomis išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir perduoti šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Kitas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 10 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Romualdas Čaika

Janina Januškienė

Sigitas Gurevičius

Zigmas Levickis

Janina Stripeikienė

Juozas Šerkšnas