A. P. pagal BK 228 str., 28 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-78/2007

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.19.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

sekretoriaujant E. Jasionienei,

dalyvaujant prokurorei J. Urbelienei,

gynėjui A. Juciui,

nuteistajam A. Petrauskiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį teisės dirbti policijos pareigūnu atėmimu dvejiems metams. Iš A. P. priteista 700 Lt nukentėjusiam J. S. apmokėti išlaidoms už advokato pagalbą. Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, pripažįstant nukentėjusiajam teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendis pakeistas: pašalinta iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuoroda, jog nuteistasis A. P. padarė kitus automobilio sugadinimus bei 2349 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam J. S. Nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, ir prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė:

A. P. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas – Neringos policijos komisariato Viešosios policijos operatyvaus valdymo grupės vyresnysis postinis 2005 m. kovo 22 d. apie 22 val. Plungės r. Šateikių k., T. S. telefonu pranešus, kad jį persekioja automobiliu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neįsitikinęs ar daromas teisės pažeidimas, išlipo iš savo automobilio, priėjo prie stovinčio automobilio „Audi 80“, už kurio vairo sėdėjo J. S. bei buvo dar keturios keleivės, neprisistatęs policijos pareigūnu ir nepateikęs tarnybinio pažymėjimo, nesant jokio būtinumo ir pagrindo panaudojo fizinę prievartą, žemindamas nukentėjusiojo orumą, gumine policininko lazda daužė į automobilio vairuotojo pusę, po to pro variklio ventiliacinio dangčio angą balionėliu papurškė dujų į automobilio saloną, o automobiliui bandant išvažiuoti, dar daužė lazda į automobilio langus ir išdaužė vairuotojo pusės durelių stiklus bei galinį stiklą, įskėlė priekinį stiklą, nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų, viršijo šio įstatymo suteiktus įgaliojimus ir sumenkino policijos institucijos prestižą, padarydamas didelę žalą valstybės interesams.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 19 d. nutartį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, jį išteisinant.

Nuteistasis teigia, kad apeliaciniame skunde nurodė, jog įtarimas ir kaltinimas jam buvo pareikšti ir byla nagrinėjama teisme kaltinant jį viešosios tvarkos pažeidimu, nors buvo aišku, kad jis tokio nusikaltimo nepadarė. Kai, nagrinėdamas bylą, teismas išsireikalavo papildomą medžiagą bei išsiaiškino, kad jis nepažeidė jokios viešosios tvarkos, prokuroras paprašė jo veiksmus kvalifikuoti pagal kitą BK straipsnį, numatantį atsakomybę už tarnybinių įgaliojimų viršijimą, nors jis ir šio nusikaltimo nepadarė. Kaltinime jam nurodyta, kad jis pažeidė Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnyje numatytus fizinės prievartos panaudojimo pagrindus, tačiau nenurodyta kuo konkrečiai, todėl toks skubiai suregztas kaltinimas nekonkretus ir nesuprantamas. Kaltinimas apsvaigimu nuo alkoholio nepagrįstas medicininiais tyrimais. Jis buvo išgėręs, alkotesteris rodė 0,56 promiles, bet neapsvaigęs. Medicininiai tyrimai dėl jo veiksmų adekvatumo, reakcijos sulėtėjimo ar judesių koordinacijos atlikti nebuvo. Teiginys, kad jis neįsitikino ar daromas teisės pažeidimas, prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. T. S., kuris yra labai rimtas ir darbštus žmogus, paskambino ir pranešė, kad Šateikiuose jam neleido pravažiuoti, grasino ir automobiliu persekiojo nepažįstami vyrai, todėl jis buvo įsitikinęs, kad T. S. sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, tai yra įvykdytas ne tik administracinis nusižengimas, bet ir nusikaltimas. Byloje yra liudytojų parodymai, apie tai, kad J. S. ir M. R. automobiliai buvo užtvėrę apsnigtą ir slidų kelią, dėl to pažeistas Kelių eismo taisyklių 188 punktas, M. R. pripažino naudojęs necenzūrinius žodžius, be to nuteistasis buvo priėmęs sprendimą tik išsiaiškinti, rankoje turėjo policijos darbuotojo pažymėjimą, tačiau J. S. neleido nei jo parodyti, nei prisistatyti ir pradėjo pavojingai manevruoti. Nuteistasis dujų į automobilį papurškė ir langus daužė tik po pasikėsinimo į jo gyvybę, kai, partrenktas automobiliu, buvo tampomas slidžiu keliu, ir į turtą, kai atsitrenkus sugadintas jo automobilis, kuris po kelių dienų sudegė, nes buvo sugadinta degimo sistema. Taigi, net jei nebūtų policijos darbuotojas, jis tuo metu gynė savo gyvybę, sveikatą ir turtą nuo pradėto realaus užpuolimo pasireiškusio itin pavojingais J. S. manevrais automobiliu slidžiame kelyje. Teismas į visas šias aplinkybes neatsižvelgė. J. S. už savo veiksmus atsakė kaip už tyčinį administracinį teisės pažeidimą, nors jo veiksmų negalima nagrinėti atskirai nuo viso šio įvykio, nes būtent dėl šių pavojingų J. S. veiksmų nuteistasis purškė dujas ir daužė langus, siekdamas apsiginti nuo užpuolimo, buvo šoko būsenos, be to buvo įsitikinęs, kad taip sulaikys arba palengvins galimybę surasti ir nustatyti pažeidėjų asmenybes. Kad automobilyje buvo merginos tamsoje įžiūrėti negalėjo. Apeliaciniame skunde jis taip pat nurodė, kad, norėdamas išsiaiškinti incidento priežastis elgėsi teisingai ir nepažeidė 1992 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 442 patvirtinto Policijos tarnybos Statuto 43 punkto 1 papunkčio, 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 23 straipsnio 1 dalies reikalavimų, BK 28 straipsnio nuostatų dėl būtinosios ginties bei BK 30 straipsnio nuostatų dėl profesinių pareigų vykdymo, nors teismas, ignoruodamas faktines aplinkybes, nurodė, kad nukentėjusysis neatliko nė vieno veiksmo, kuris suteiktų teisę panaudoti Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas fizinės prievartos priemones. Teismas taip pat nurodė, kad į jį niekas nesikėsino, nors netyrė jam padarytų sužalojimų, nurodytų specialisto išvadoje Nr. G645/05, mechanizmo ir L Š. padarytų sužalojimų, nurodytų specialisto išvadoje Nr. G644/03. Teismas nevertino kritiškai nukentėjusiojo J. S. prieštaringų parodymų, kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pamatė prie jo lango stovintį vyriškį, kuris tuo metu langų nedaužė, bet buvo agresyviai nusiteikęs, o teisme jau aiškino, kad nuteistasis pribėgo prie automobilio ir pradėjo daužyti langus; nuosprendyje nurodė tik išimtą iš konteksto liudytojo policijos pareigūno S. G. parodymų dalį. Apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad rašė prašymą teismui dėl teismo posėdžių protokoluose neužfiksuotų esminių aplinkybių, apie kurias kalbėjo liudytojai ir nukentėjusysis; kad teismas netyrė aplinkybių, kodėl nukentėjusysis, vedęs vyras, naktį automobilyje vežiojosi mažametes mergaites, o tai galėjo būti priežastis, dėl kurios J. S. persekiojo T. S. automobilį, norėdamas susitarti nekviesti policijos. Be to, skunde pažymėjo, kad visos šios aplinkybės rodo, kad nebuvo ir nėra įrodyti savarankiški subjektyvūs nusikaltimo požymiai – tikslas ir motyvas padaryti nusikaltimą.

Apeliacinės instancijos teismas priėmė nutartį, kuria iš nuosprendžio pašalino nuorodą dėl padarytų kitų automobilio sugadinimų bei 2349 Lt žalos nukentėjusiajam, nukentėjusiojo civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą ir kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą, tačiau su šia nutartimi kasatorius nesutinka, nes ji prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, teismo samprotavimuose yra prieštaravimų, teismas savo argumentais faktiškai pasunkino jam pareikštus įtarimus ir kaltinimą, o tokia nutartis formuoja neteisingą teismų praktiką ir jai prieštarauja. Kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nes neatsižvelgė į byloje teismo posėdžių protokoluose užfiksuotas įvykio aplinkybes: J. S. faktiškai padarytus veiksmus, kurie kėlė grėsmę kasatoriaus sveikatai ir net gyvybei, jo pripažinimą, kad kasatorius dujų papurškė tik po jo pradėtų manevrų automobiliu, kad kasatorių kaip policininką atpažino vietinė viena iš merginų automobilyje. Visa tai teismas įvertino kaip J. S. norą pasišalinti iš įvykio vietos, o ne kaip aktyvų mėginimą išvengti sulaikymo ar kaip kitokį neteisėtą veiksmą. Teismas nesiaiškino, ar kasatorius turėjo galimybę parodyti tarnybinį pažymėjimą, kurį jis visą laiką laikė rankoje, tačiau kurio dėl nedidelio formato ir tamsos J. S. galėjo ir nematyti, bet padarė esminę išvadą, kad kasatorius pažymėjimo neturėjo ir pažeisdamas Policijos veiklos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad policijos darbuotojo statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas, neprisistatė policijos darbuotoju. Kasatorius nurodo, kad jam nesuprantami apeliacinio teismo nutarties motyvai, kuriais atmetamas jo veikimas BK 28 straipsnio numatytos būtinosios ginties situacijoje, nurodant, kad prieš jį nebuvo jokio pasikėsinimo ar užpuolimo; kad jis neįsitikinęs ar automobilyje nėra asmenų, kurių atžvilgiu negalima naudoti prievartos, ją panaudojo; taip pat dėl jam pareikšto kaltinimo abstraktumo, atsakant, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnyje nustatyti pagrindai, bet taip ir nenurodžius kuo tai pasireiškė jo konkrečioje veikoje. Teismas net iškraipė teismo medicinos specialisto išvadą nurodydamas, kad sužalojimai jam padaryti, kai jis buvo neatsargiai kliudytas J. S. automobiliu, nors tokios išvados nėra ir negalėtų būti duota, nes tai teisinė sąvoka, be to, J. S. nubaustas už tyčinį kelių eismo taisyklių pažeidimą. Apeliacinis teismas peržengdamas skundo nagrinėjimo ribas padarė psichologo išvadą, „jog būtent apsvaigimas nuo alkoholio įtakojo nuteistojo neadekvatų situacijos vertinimą bei nepamatuotą, brutalų, gresiantį itin sunkiomis pasekmėmis fizinės prievartos panaudojimą. Kitaip paaiškinti aplinkybę, jog patyręs policijos pareigūnas, matydamas, jog reali grėsmė niekam nekyla, nesant jokių akivaizdžių padaryto ar daromo teisės pažeidimo požymių, būdamas neuniformuotas ir nustatyta tvarka neprisistatydamas, ėmėsi smurtauti prieš automobiliu bandančius pasišalinti iš įvykio vietos asmenis, vargu ar įmanoma. Remiantis išdėstytu kolegija laiko, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė esant BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą kaltininko atsakomybę sunkinančią aplinkybę“. Tokiais teiginiais, kasatoriaus manymu, kolegija peržengė kaltinimo sunkumo ribas.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų

Dalis kasaciniame skunde išdėstytų argumentų nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir dėl to jie paliktini nenagrinėti. BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nevertina. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas, nenagrinėja tų skundo argumentų, kuriais remdamasis kasatorius atkreipia dėmesį ne į teisės taikymo klausimus, bet ginčija faktus, teikia savąją buvusių įvykių traktuotę, iškeldamas abejonių dėl nukentėjusiojo, liudytojų parodymų bei teismų sprendimuose išdėstytų išvadų pagrįstumo ir atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Tai argumentai, kuriais aprašomas kasatoriaus požiūris į visa tai, kokį poveikį ir kodėl jam padarė T. S. skambutis telefonu apie patirtus grasinimus ir vykstantį persekiojimą, kokiu nuoseklumu klostėsi įvykiai ir kaip elgėsi bei ką kalbėjo jų dalyviai iki šio skambučio ir vėliau, koks buvo suvartoto alkoholio poveikis kasatoriaus gebėjimui susivokti aplinkoje ir adekvačiai į ją reaguoti, kaip, nepavykus parodyti nukentėjusiajam policijos darbuotojo pažymėjimo ir prisistatyti, nukentėjusysis ėmė pavojingai manevruoti automobiliu, sukeldamas kasatoriui didelį pavojų, šoko būseną, sugadindamas jo automobilį, priversdamas purkšti dujas, naudoti lazdą tiek ginantis, tiek ir siekiant atlikti profesinę pareigą - sutramdyti pažeidėjus. Nenagrinėtini ir kasatoriaus teikiami nukentėjusiojo J. S., liudytojo S. G. parodymų turinio vertinimai, nuorodos į neištirtas aplinkybes, kuriomis J. S. automobilyje galėjo atsidurti ir buvo vežiojamos mažametės mergaitės ir pan. Tai faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymų visetą, jo pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Taip pat nenagrinėtini argumentai, neatitinkantys byloje esančių dokumentų turinio. Kasatoriaus patirti sužalojimai, priešingai nei nurodoma skunde, yra aptarti ir įvertinti tiek nuosprendyje, tiek apeliacinėje nutartyje.

Dėl padarytos veikos kvalifikavimo

Skunde kasatorius neigia savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nesutinka su tuo, kad veika kvalifikuota kaip piktnaudžiavimas, padarytas viršijant įgaliojimus. Jis nurodo, kad vykdė savo profesines pareigas, veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tokie argumentai yra kilę iš savaip, skirtingai negu tai padaryta teismų sprendimuose, traktuojamų bylos faktinių aplinkybių. Kasacinės instancijos teismas, neturėdamas kompetencijos iš naujo tirti ir paneigti šioje byloje teismų nustatytus ir įvertintus faktus, gali pasisakyti tik dėl jų kaip visumos, sudarančios veiką, kvalifikavimo taikant baudžiamąjį įstatymą.

Teismai detaliai išdėstė motyvus, kuriais paneigė galimybę šiuo konkrečiu atveju konstatuoti tokias baudžiamąją atsakomybę šalinančias aplinkybes kaip būtinoji gintis ir profesinių pareigų vykdymas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodžius, kad padaryta veika atitinka BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, įrašyta ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tai reiškia, kad teismas, nustatęs faktus ir įvertinęs jų visumą, neturėjo jokių dvejonių dėl to, kad nėra ne tik būtinosios ginties ar profesinių pareigų vykdymo, bet net ir tokių aplinkybių, kurias galima būtų vertinti kaip atsakomybę lengvinančias (pvz., provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys ir kt.). Argumentai dėl būtinosios ginties ir profesinių pareigų vykdymo yra plačiai išdėstyti A. P. apeliaciniame skunde. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje į juos detaliai atsakyta. Smulkiai aptarus įvykių chronologiją, o po to išaiškinus baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias būtinąją gintį ir profesinių pareigų vykdymą, padaryta motyvuota išvada, jog šių baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių nėra, nes atvykus į įvykio vietą A. P., J. S. ir kiti jo automobilyje buvę asmenys niekam nekėlė grėsmės, siekė pasišalinti, vengdami konflikto, o nuteistasis bandė juos sulaikyti, išdaužydamas lazda automobilio langus. Konstatuota, kad A. P. panaudota prievarta buvo akivaizdžiai neadekvati susiklosčiusiai situacijai.

Tiek nuosprendyje, tiek apeliacinėje nutartyje nuteistojo padarytos veikos kvalifikavimo klausimais pasisakyta detaliai aptarus faktus, tinkamai atskleidus baudžiamojo įstatymo nuostatas, logiškai argumentavus visas padarytas išvadas. Pagal tuos faktus, kurie nustatyti teismų sprendimuose, BK 228 straipsnio 1 dalis kvalifikuojant padarytą veiką pritaikyta teisingai.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės nutarties motyvuose yra atsakyta į visus apeliacinio skundo argumentus, taip pat ir dėl nuteistojo A. P. apsvaigimo nuo alkoholio būsenos, kuri pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe, turėjusia įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, padaryta atsakant į apelianto skundo argumentą, nėra kaltinimo pasunkinimas, kaip teigiama kasaciniame skunde. Teismas, nutartyje įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes, tik patvirtino tai, kas buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Darytina bendra išvada, kad nuteistojo A. P. kasaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindą naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Antanas Klimavičius

Egidijus Bieliūnas