A. P. pagal BK 183 str., 184 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-85/2007

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.14.10 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,

nukentėjusiajam A. V.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžio.

Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu A. P. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda.

Nukentėjusiajam A. V. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas negrinėti civilinio proceso tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendis ir byla perduota prokurorui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 14 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 26 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendis. A. P. pripažintas kaltu padarius BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubaustas 25 MGL (3125 Lt) dydžio bauda. Kita Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiojo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. P. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) rinkodaros direktoriumi, 2003 m. vasario mėnesio pirmojoje pusėje susitardamas su užsakovu – A. V. dėl gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos sąlygų ir taip dalyvaudamas rangos sutarties sudarymo procese, įgijo A. V. pasitikėjimą ir 2003 m. vasario 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) sudarius su A. V. šią sutartį, tą pačią dieną namo rekonstrukcijos darbams iš jo paėmė 13 000 Lt, bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2003 m. kovo 25 d. – 5000 Lt, ir šiuos A. V. jam patikėtus pinigus iššvaistė, padarydamas nukentėjusiajam A. V. 18 000 Lt turtinę žalą, t. y. padarė BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendžiu ši A. P. padaryta veika buvo kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto pasisavinimas.

Nuteistasis A. P. kasaciniu skundu prašo teismą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti.

Kasatorius skunde teigia, kad jo veikoje nėra BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Kasatorius neneigia, kad jis iš A. V., kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, pagal rangos sutartį viso gavo 18 000 Lt. Kasatorius nurodo, kad jis pagal sudarytą sutartį gautų pinigų neiššvaistė, o pristatė į UAB (duomenys neskelbtini) kontorą. Kad gauti pinigai buvo pristatyti į UAB (duomenys neskelbtini) kontorą, patvirtino liudytojais apklaustas bendrovės direktorius M. L. bei komercijos direktorius V. D. Minėti liudytojai parodė, kad kasatoriaus pristatyti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms (išmokėti atlyginimai darbininkams, atsiskaityta už statybines medžiagas ir pan.). Nors tarp buhalterinių įmonės dokumentų nebuvo rasti kasos pajamų orderiai minėtiems 18 000 Lt, tačiau minėti liudytojai visose apklausose vienodai parodė, kad kasos pajamų orderiai išrašyti buvo. Kartu kasatorius pabrėžia, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo atsakingas už buhalterinę apskaitą ir į jo pareigas neįėjo nei buhalterinių dokumentų pildymas, nei jų saugojimas. Tačiau, nepaisant minėtų aplinkybių, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ignoravo tą aplinkybę, kad kasatorius gautus iš užsakovo A. V. pinigus pristatė į UAB (duomenys neskelbtini) ir perdavė jos direktoriui M. L., ką patvirtino liudytojai M. L. ir V. D. Teismai minėtų liudytojų parodymais nesivadovavo ir nesant jokio pagrindo juos pripažino neobjektyviais, nenuosekliais ir prieštaraujančiais kitiems įrodymams. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kasatorių kaltu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, nuosprendžiu konstatavo, kad kasatorius iššvaistė užsakovo A. V. jam patikėtus 18 000 Lt, tačiau kartu pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kokiu būdu kasatorius iššvaistė minėtus pinigus ir kam juos perleido, nors apklausti liudytojai M. L. ir V. D. parodė, kam buvo panaudoti minėti pinigai.

Be to, kasatorius skunde atkreipia dėmesį į tai, kad padaryta veika yra civilinės teisė reguliavimo dalykas, t. y. santykiai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir užsakovo A. V.

Taip pat kasatorius skunde nurodo, kad kaltinimas jam buvo pareikštas, o byla tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto pasisavinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, kasatorių nuteisė pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už svetimo turto iššvaistymą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva kasatoriaus veiką perkvalifikavo pagal švelnesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, kasatoriaus manymu, buvo suvaržyta jo teisė į gynybą gintis dėl naujo, nors ir švelnesnio, kaltinimo.

Nuteistojo A. P. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį

Kolegija laiko, kad kasatorius pagrįstai nuteistas dėl svetimo turto iššvaistymo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkas taip veikdamas gali ir nepasipelnyti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. V. 2003 m. vasario 19 d. su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį namo rekonstrukcijos darbams. Sudarant sutartį, UAB (duomenys neskelbtini) atstovavo kasatorius A. P., kuris tuo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) rinkodaros direktoriumi. Šią sutartį iš UAB (duomenys neskelbtini) pusės prieš tai pasirašė bendrovės direktorius M. L. Sudarant sutartį A. V. sumokėjo kasatoriui 13000 Lt. Apie įmoka buvo pažymėta sutartyje. Šį faktą kasatorius pripažįsta. 2003 m. kovo 25 d. A. V. sumokėjo kasatoriui dar 5000 Lt. Apie įmoka pažymėta sutartyje. Įmokos faktą ir sumą kasatorius pripažino. Taigi byloje neginčitinai įrodyta, kad kasatorius gavo iš A. V. 18000 Lt, skirtų rekonstrukcijos darbams pagal sudarytą sutartį.

Kasatorius parodė, kad pinigus, gautus iš A. V., jis nuvežė į įmonę. Tą faktą pripažino ir tuo metu įmonės direktoriaus pareigose dirbęs M. L. Taigi byloje nėra įrodymų, kad kasatorius gautus pinigus pasisavino. Tačiau byloje nustatyta, kad sudaryta sutartis įmonėje neįregistruota, jokiuose buhalteriniuose dokumentuose nurodytų sumų priėmimas nei iš A. V., nei iš kasatoriaus neužfiksuotas. Jokie rekonstrukcijos darbai pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo nepradėti.

Kasatorius teisme parodė, kad pagal sudarytą rangos sutartį nebuvo galimybės pradėti darbų (buvo žiema, įšalas). Kartu ir kasatorius, ir M. L. pripažino, kad įneštus pinigus nuspręsta panaudoti kitoms įmonės reikmėms: darbuotojų atlyginimams, įsiskolinimams kitoms įmonėms padengti. Tačiau darbai nebuvo pradėti ir vėliau, pinigai negražinti, o neužfiksavus pinigų įnešimo fakto įmonės buhalterinėje apskaitoje, nėra galimybės nustatyti, kokiam tikslui jie realiai buvo panaudoti. Nors pinigų priėmimo iš A. V. fakto kasatorius neginčija, tačiau kasatoriui nutraukus darbo santykius su UAB (duomenys neskelbtini) ir nesant įmonėje atitinkamai įformintų sutarčių ir buhalterinių dokumentų apie priimtas pinigų sumas, jų atgavimas civilinio proceso tvarka yra apsunkintas. Tai įrodo ir tas faktas, kad įmokėti pinigai iki šiol nukentėjusiajam negražinti ir jis negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atstatyti savo pažeistos teisės. Pažymėtina, kad ir tuo metu įmonės gen. direktoriumi dirbęs M. L., savo pareigose dirbo apytikriai tris mėnesius, bet pamatęs, kad bendrovės reikalai nevisiškai geri, išėjo iš įmonės. Dėl to kasatoriaus padaryta veika tapo baudžiamosios teisės reguliavimo dalyku ir iškilo baudžiamieji teisniai santykiai tarp asmens, paėmusio iš užsakovo A. V. pinigus, ir valstybės.

Taigi byloje nustatytomis aplinkybėmis apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. perduoti kasatoriui pinigai buvo iššvaistyti, kadangi jie nebuvo nei užfiksuoti įmonės buhalterinėje apskaitoje, nei panaudoti pagal paskirtį A. V. namo rekonstrukcijos darbams ir nukentėjusiajam negražinti. Kadangi kasatorius buvo asmuo, kuris tuo metu atstovavo įmonę, kuris sudarė sutartį ir kuriam pinigai buvo sumokėti, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad kasatorius iššvaistė iš A. V. pagal sutartį gautus 18 000 Lt ir yra trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo.

Dėl kaltinimo pakeitimo teisme

Kasatorius ginčija apygardos teismo nuosprendį tuo pagrindu, kad kaltinimas jam buvo pareikštas ir byla tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal BK 183 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto pasisavinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu kasatorius nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį už svetimo turto iššvaistymą, dėl ko, jo manymu buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Kaltinimo pakeitimo teisme klausimai formuluojami baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu gavęs prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, apie tai praneša kaltinamajam. Prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašyme pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis turi būti suformuluotos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymų nuorašai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Be to, teismas, gavęs prašymą pakeisti kaltinimą, praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai nuo pakeisto kaltinimo. Patenkinęs tokį prašymą teismas nustato konkretų pertraukos laiką.

Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kaltinamojo nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Šioje byloje apylinkės teismo kasatorius buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kuri numatė viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu kasatorius nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, kuri numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Taigi kasatoriui pritaikytas švelnesnis baudžiamasis įstatymas. Faktinės aplinkybės liko tos pačios. BPK 256 straipsnio 3 dalis nereikalauja, kad tokiu atveju kaltinamajam būtinai iš anksto būtų pranešta apie kaltinimo pakeitimą. Taigi teismas pasitarimo kambaryje įvertinęs visas bylos aplinkybes ir nutaręs perkvalifikuoti kasatoriaus padarytą veiką, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo A. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Viktoras Aidukas

Vytautas Piesliakas