Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-60/2014

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01650-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį atsakovams A. K. Č., Š. Č. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 389,77 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Jis nurodė, kad 2005 m. gruodžio 31 d. UAB „Čeltaura“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu atsakovų nutarimu bendrovės darbuotojams buvo skirta išmokų už 162 000 Lt, tarp jų L. M. Č. – 20 000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi pripažino, kad atsakovai, būdami UAB „Čeltaura“ akcininkais, priimdami sprendimą šios bendrovės darbuotojams ir sau išmokėti įmonės veiklos rezultatų neatitinkančias išmokas, elgėsi nesąžiningai, taip vengdami prievolių įmonės kreditoriams įvykdymo bei sumažindami įmonės mokumą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje konstatavo, kad įmonės kreditoriai turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš nesąžiningus sprendimus priėmusių asmenų. Ieškovo teigimu, jis dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų L. M. Č. priskaičiavo 12,71 Lt didesnę valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, todėl už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. jai nepagrįstai išmokėjo 389,77 Lt daugiau senatvės pensijos, t. y. ieškovas patyrė nurodyto dydžio žalą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MzcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-537/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-537/2010">2-537/2010</a>, pažymėjo, kad konstatavus BUAB,,Čeltaura“ akcininkų nesąžiningumą yra pagrindas šių asmenų subsidiariajai atsakomybei už juridinio asmens prievoles, taigi jei dėl BUAB,,Čeltaura“ akcininkų nesąžiningų veiksmų žalą patyrė ne tik pati bendrovė, bet ir jos kreditoriai, kaip šiuo atveju ieškovas, nes nesąžiningo bendrovės sprendimo pagrindu buvo išmokėtos darbuotojams premijos, kurios ateityje lems šiems asmenims mokėtinų draudimo išmokų dydį, ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš nesąžiningus sprendimus priėmusių asmenų. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovai, priimdami sprendimą išmokėti įmonės veiklos rezultatų neatitinkančias išmokas, elgėsi nesąžiningai, nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais, todėl šioje byloje ji neįrodinėtina, taip pat neįrodinėtina ir aplinkybė dėl L. M. Č. kaltės gaunant išmokas už 2005 m. gruodžio mėn., nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais jos kaltė nėra nustatyta (CPK 182 straipsnio 2 punktas), šis teismo sprendimas jai teisinių padarinių nesukels. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė, kad žala jam padaryta dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl ji jam priteistina solidariai iš abiejų atsakovų (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Remdamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies, Pensijų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas pripažino nepagrįstu atsakovų argumentą, kad ieškinio suma turėjo būti skaičiuojama nuo realiai išmokėtų, o ne apskaičiuotų sumų. Atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje darbuotojams išmokėtos išmokos įvardytos kaip premijos, bei į tai, jog atsakovai nepateikė įrodymų, kad L. M. Č. darbo sutartyje būtų aptarta sąlyga dėl papildomo darbo (DK 119 straipsnis), teismas nepagrįstu laikė atsakovų argumentą, kad 2005 m. gruodžio 31 d. protokolu Nr. 9 L. M. Č. buvo nutarta išmokėti ne premijas, bet išmokas už atliktus papildomus darbus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kaip įvardijamos L. M. Č. išmokėtos išmokos, šioje byloje esminės reikšmės neturi, nes tiek premijos, tiek kitos su darbo santykiais susijusios pajamos priskiriamos prie draudžiamųjų pajamų, nuo kurių ir buvo apskaičiuojamas tokių pajamų koeficientas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. birželio 6 d. sprendimu panaikino Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinio netenkino. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas įrodė, kad žala jam padaryta dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ir todėl ji priteistina ieškovui solidariai iš atsakovų. Įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuriomis įmonei iš atsakovo A. K. Č. priteista 100 000 Lt, o iš atsakovo Š. Č.– 15 000 Lt, išmokėtų dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų, kolegija padarė išvadą, kad atsakovai padarė įmonei žalą, kuri iš jų ir buvo priteista nurodytais teismų procesiniais sprendimais. Pažymėjusi, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartyje nurodyta, jog buvusių BUAB,,Čeltaura“ darbuotojų L. Č., R. Č., V. G., J. J., V. G., kuriems nesąžiningo akcininkų susirinkimo sprendimo pagrindu buvo išmokėtos priemokos, veiksmuose nesąžiningumo fakto nebuvo nustatyta, taigi šie asmenys su darbo santykiais susijusias išmokas gavo teisėtai, kolegija konstatavo, kad ir draudžiamosios pajamos bei socialinės įmokos šiems asmenims buvo apskaičiuotos teisėtai ir pagrįstai. Kolegija taip pat pažymėjo, kad ieškovui buvo sumokėtos visos įmokos nuo L. M. Č. išmokėtų 20 000 Lt, nuo kurių dalies skaičiuojama jai pensija, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, kad jam yra padaryta žala (CPK 178, 185 straipsniai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę (CK 6.245–6.249 straipsniai), ir kasacinio teismo praktiką, formuojamą šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju atsakovų veiksmuose yra visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: jų neteisėti veiksmai ir kaltė priimant UAB „Čeltaura“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2005 m. gruodžio 31 d. nutarimą išmokėti sau ir įmonės darbuotojams įmonės veiklos rezultatų neatitinkančias išmokas yra nustatyti įsiteisėjusiomis Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimis (CPK 182 straipsnio 2 dalis); dėl L. M. Č. nepagrįstai išmokėtos 19 137,13 Lt išmokos ieškovas patyrė žalos, nes jai buvo netinkamai apskaičiuota valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija ir nepagrįstai daugiau išmokėta 389,77 Lt; atsakovų neteisėti veiksmai skiriant L. M. Č. įmonės veiklos rezultatų neatitinkančias išmokas netiesiogiai lėmė 389,77 Lt žalos ieškovui padarymą (priežastinis ryšys).

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisinio aiškumo principą ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis), nes neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nustatytų prejudicinių faktų dėl L. M. Č. nepagrįstai priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų įtakos jai skiriant valstybinio socialinio draudimo išmokas ir dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, taip pat nenurodė, kokiais bylos duomenimis grindžia išvadą, kad ieškovui nėra padaryta žalos ir kad neva ieškovui buvo sumokėtos visos įmokos nuo L. M. Č. išmokėtų 20 000 Lt, nuo kurių dalies skaičiuojama jos pensija. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu pripažindamas BUAB „Čeltaura“ pabaigą, kartu patvirtino ieškovo nepatenkintą 94 183,99 Lt reikalavimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsakovai nurodo, kad L. M. Č. už 2005 metų gruodžio mėnesį išmokėtos išmokos buvo sumokėtos ne neteisėto akcininkų susirinkimo nutarimo pagrindu, o už jos atlikta darbą. Teismų nėra nustatyta, kad darbuotojai, kuriems buvo skirtos išmokos, 2005 metų gruodžio mėnesį nedirbo ir neatliko papildomų darbų ir kad jiems už tai nepriklauso darbo užmokestis. Kadangi L. M. Č. nurodytu laikotarpiu dirbo, tai įmonės vadovas pagrįstai jai priskaičivo darbo užmokestį tiek už pagrindinį darbą, tiek už vienkartinį 2005 m. gruodžio 29 d. užbaigtą darbą (Konstitucijos 48 straipsnis, DK 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakovai pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimas, kuriuo taip pat patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp kurių yra ir L. M. Č. priklausantis darbo užmokestis, apskaičiuotas už 2005 metų gruodžio mėnesį, yra įsiteisėjęs, ieškovas jo neskundė. Taigi L. M. Č. nurodyto dydžio darbo užmokestis buvo apskaičiuotas pagrįstai ir jis nėra susijęs su įmonės akcininkų įmonei padaryta žala, kuri buvo iš jų priteista ir sumokėta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CK įtvirtintas bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles civilinės atsakomybės taikymui reikalinga šių sąlygų visuma: neteisėti ir kalti veiksmai (neveikimas), žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio1, 3 dalys, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už Valstybinis socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalies nuostata, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinis socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinis socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad žalos atlygimui taikytinos bendrosios CK įtvirtintos civilinės atsakomybės taisyklės. Neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinius padarinius. Vienas tokių padarinių – žala. Žalos padarymas neteisėtais veiksmais yra juridinių faktų sudėtis, sukelianti teisines pasekmes, t. y. neteisėtais veiksmais padarius žalą, tarp šalių susiklosto nauji teisiniai santykiai – santykiai dėl žalos atlyginimo. Žala yra viena būtinų prievolės dėl žalos atlyginimo, t. y. deliktinės civilinės atsakomybės, atsiradimo sąlygų. Pagal įrodinėjimo pareigos paskirstymo principus, ieškovas bylose dėl žalos atlyginimo turi įrodyti žalos padarymo (buvimo) faktą. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi teisine prasme žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad kreditorius vykdo tam tikrą įstatyme nustatytą prievolę. Pinigų sumos, kurias asmuo sumoka vykdydamas savo prievolę, nevertintinos kaip žala.

Ieškovui prievolė mokėti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją L. M. Č. atsirado Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu. Pagal pastarojo įstatymo nuostatas, aktualias nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui išspręsti, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu privalomai draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis (2 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šių asmenų draudžiamosiomis pajamomis laikomos visos jų pajamos (išskyrus 14 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus), nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo pašalpos ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (14 straipsnio 1 dalis), jų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos (8 straipsnio 2 dalies 1 punktas), valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (40 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovas neginčija savo prievolės dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos L. M. Č. dydžio, tačiau teigia, kad dalis šios prievolės yra atsiradusi dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, konstatuotų įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kurie (neteisėti veiksmai) reiškėsi tuo, kad atsakovai, būdami UAB „Čeltaura“ akcininkais, 2005 m. gruodžio 31 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami sprendimą šios bendrovės darbuotojams ir sau išmokėti įmonės veiklos rezultatų neatitinkančias išmokas, tarp jų L. M. Č. – 20 000 Lt, elgėsi nesąžiningai, taip vengdami prievolių įmonės kreditoriams įvykdymo bei sumažindami įmonės mokumą, todėl yra kalti dėl įmonės negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais. Ieškovo teigimu, jis dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų L. M. Č. priskaičiavo 12,71 Lt didesnę valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, todėl už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 11 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. jai nepagrįstai išmokėjo 389,77 Lt daugiau senatvės pensijos, t. y. ieškovas patyrė nurodyto dydžio žalą.

Teisėjų kolegija, vertindama kasascinio skundo argumentus, pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Čeltaura“ 2005 m. gruodžio 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, kuriuo, be kita ko, nutarta išmokėti už 2005 metų metinius rezultatus, atskaičius mokesčius, L. M. Č. 19 000 Lt nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi BUAB „Čeltaura“ ieškinio reikalavimas priteisti iš L. M. Č. 20 000 Lt atmestas, konstatavus, kad nėra pagrindo jos veiksmus pripažinti nesąžiningais. Ši nurodytų teismų procesinių sprendimų dalis nebuvo skundžiama kasacine tvarka, taigi BUAB „Čeltaura“ su ja sutiko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi kasacine tvarka, neperžiangiant kasacinio skundo ribų, buvo peržiūrėta tik Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutarties dalis, kuria BUAB „Čeltaura“ naudai priteista iš atsakovo A. K. Č. 100 000 Lt, o iš atsakovo Š. Č.– 15 000 Lt. Teismų procesiniais sprendimais nėra konstatuota, kad L. M. Č. apskritai neturėjo teisės gauti UAB „Čeltaura“ 2005 m. gruodžio 31 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu jai paskirtos su darbo santykiais susijusios išmokos. Dėl to, kol neįrodyta ir teismo nenustatyta priešingai, preziumuotina, kad L. M. Č. nurodytą su darbo santykiais susijusią išmoką gavo teisėtai. Tai reiškia, kad ši L. M. Č. gauta išmoka valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos aspektu laikytina jos draudžiamosiomis pajamomis, pagal įstatymą ieškovui sukuriančiomis atitinkamą prievolę. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 28 d. nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartyje konstatuoti neteisėti atsakovų A. K. Č. ir Š. Č. veiksmai – kad jie (atsakovai), 2005 m. gruodžio 31 d. UAB „Čeltaura“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami sprendimą šios bendrovės darbuotojams ir sau išmokėti įmonės veiklos rezultatų neatitinkančias išmokas, elgėsi nesąžiningai, taip vengdami prievolių įmonės kreditoriams įvykdymo bei sumažindami įmonės mokumą, todėl yra kalti dėl įmonės negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais – neteikia pagrindo išvadai, kad nurodyti atsakovų neteisėti veiksmai lėmė neteisėtą ieškovo prievolės dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo L. M. Č. padidėjimą (neteisėtai sukūrė dalį prievolės). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisėtai gautų draudžiamųjų pajamų pagrindu ir pagal įstatymą teisėtai apskaičiuotos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (jos dalies) mokėjimas vykdant iš įstatymo ieškovui kylančią prievolę nevertintinas kaip ieškovo patiriama žala. Šiuo aspektu faktas, ar nuo aptariamos išmokos L. M. Č. darbdavys – UAB „Čeltaura“ – yra realiai sumokėjęs socialinio draudimo įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, nėra teisiškai reikšmingas. Dėl to kaip nepagrįsti atmestini kasatorius argumentai, kuriais teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė iš esmės teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl civilinę atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų taikymo.

Dėl įrodymų vertinimo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a>; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-84/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-84/2013">3K-3-84/2013</a>; kt.).

CPK 331 straipsnyje išdėstyti reikalavimai apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turiniui ir jame nurodyta, kad motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo procesinis dokumentas turi būti argumentuotas. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti apeliacinės instancijos teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. notarė D. M., bylos Nr. 3K-3-452/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis A. B. v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. UAB „Gubernija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-27/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-27/2012">3K-3-27/2012</a>; ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas apskųstame sprendime argumentuotai atsakė į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, be to, visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais teismas vadovavosi.

Pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, pagrindo nėra. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MzcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-537/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-537/2010">2-537/2010</a>, išdėstyta išvada, kad jei dėl BUAB,,Čeltaura“ akcininkų nesąžiningų veiksmų žalą patyrė ne tik pati bendrovė, bet ir jos kreditoriai, kaip šiuo atveju VSDFV Tauragės skyrius, nes nesąžiningo bendrovės sprendimo pagrindu buvo išmokėtos darbuotojams premijos, kurios ateityje lems minėtiems asmenims mokėtinų draudimo išmokų dydį, VSDFV Tauragės skyrius turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš nesąžiningus sprendimus priėmusių asmenų, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina prejudiciniu faktu. Atsižvelgus į faktinius bylos duomenis pripažintinas pagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nesant tam pakankamo pagrindo konstatavo nustatyta aplinkybę, jog ieškovui buvo sumokėtos visos draudimo įmokos nuo L. M. Č. išmokėtų 20 000 Lt, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai neteikia teisinio pagrindo keisti ar naikinti apskųstą sprendimą, nes nėra pagrindo pripažinti, jog toks netinkamas faktinės aplinkybės egzistavimo konstatavimas turėjo įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui. Byloje surinkti faktiniai duomenys teikė apeliacinės instancijos teismui pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atskomybės sąlygų egzistavimo (CPK 176, 177, 178,185 straipsniai).

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti arba pakeisti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo.

Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Kasaciniame teisme patirta 15,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus (į. k. 190895432) 15,20 Lt (penkiolika litų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Antanas Simniškis