Dėl teisių į prekių ženklus pažeidimo ir subdomeno panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-58/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02413-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija: 87

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui D. G. dėl teisių į prekių ženklus pažeidimo ir subdomeno panaikinimo, trečiasis asmuo Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros institutas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, prekės ženklo ir subdomeno vardo santykio ir jų savininkų teisių apimties.

Ieškovas M. J. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą D. G. nutraukti subdomeno neregeta.lt (t. y. interneto adresų srities simbolinio pavadinimo www.neregeta.lt) naudojimą bei panaikinti subdomeno neregeta.lt teisinę registraciją atsakovo vardu; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. spalio 10 d. padavė paraišką ir įregistravo prekių ženklą NEREGĖTA (figūrinį); 2008 m. liepos 11 d. padavė paraišką registruoti ir įregistravo prekių ženklą NEREGĖTA (žodinį), ieškovo vardu nuo 2007 m. liepos 30 d. įkurtas ir įregistruotas subdomenas neregetalietuva.lt. Jis intensyviai naudojo ir naudoja figūrinį bei žodinį prekių ženklus, į juos nuolat investuoja; prekių ženklai ir jais žymimos prekės yra žinomos didelei Lietuvos visuomenės daliai; turi reputaciją Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. 2008 m. vasario 27 d. atsakovas D. G. įregistravo subdomeną neregeta.lt, kuris neabejotinai yra klaidinamai panašus į ieškovo įregistruotus prekių ženklus. Ieškovo prekių ženklai plačiai naudojami fotoalbumams žymėti, elektroninės komercijos tikslams. Atsakovo subdomenas yra naudojamas su fotografija susijusiems tikslams – jame teikiamos nuorodos į fotografijos portalus, taigi žymens „neregėta“ naudojimas internetinių adresų srities simboliniame pavadinime, ypač interneto svetainėje, kurioje teikiamos nuorodos į fotografijos portalus, laikytinas atsakovo subdomeno naudojimu panašioms prekėms arba paslaugoms, kaip ir ieškovo prekių ženklai. Atsakovo subdomeno egzistavimas klaidina visuomenę, nes susidaro įspūdis, kad šiuo subdomenu žymimame interneto puslapyje yra būtent ieškovo pateikiama informacija, rekomendacijos, skleidžiama reklama.

Atsakovas nurodė, kad subdomenas neregeta.lt yra naudojamas sąžiningai, vardas nenaudojamas komerciniais tikslais, puslapyje www.neregeta.lt nėra pateiktos jokios informacijos, kuri turėtų bent kokį nors ryšį su ieškovu ar jo prekėmis. Puslapyje skelbiamos nuorodos į du neveikiančius puslapius ir į puslapį www.fotocom.lt, kuris yra mėgėjiškas nekomercinis krepšinio sirgalių puslapis, aprašantis krepšinio sirgalių susitikimus ir išvykas. Toks subdomeno naudojimas nepažeidžia ieškovo teisių, neprieštarauja teisės aktams. Atsakovas subdomeną neregeta.lt įsigijo savo tikslams ir niekam jo perleisti neketino. Dėl to nėra nė vieno iš 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004 21 straipsnyje nurodytų pagrindų panaikinti subdomeno neregeta.lt registraciją atsakovo vardu. Figūrinis ieškovo prekių ženklas buvo įregistruotas 2008 m. rugpjūčio 13 d., o paraiška įregistruoti žodinį prekių ženklą buvo pateikta 2008 m. liepos 11 d. Atsakovas subdomeną neregeta.lt įregistravo 2008 m. vasario 27 d., t. y. anksčiau nei ieškovas įregistravo prekių ženklus. Ieškovas negali uždrausti nekomerciniais tikslais ir netapačioms prekėms ar paslaugoms naudoti žodį „neregėta“. Atsakovo domeno žodinė dalis „neregėta“ nėra identiška figūriniam stilizuotam NEREGĖTA logotipui, o jei ir panaši į žodinį dar neįregistruotą ženklą NEREGĖTA, tai tas panašumas nebūtinai yra klaidinamas. Ieškovas žodį „neregėta“ savo prekei identifikuoti vartoja kaip būdvardį, o atsietai žodis „neregėta“ suprantamas kaip daiktavardis.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; įpareigojo atsakovą D. G. nutraukti subdomeno neregeta.lt (t. y. interneto adresų srities simbolinio pavadinimo www.neregeta.lt) naudojimą ir panaikinti subdomeno neregeta.lt teisinę registraciją atsakovo D. G. vardu.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos teisės sistemoje yra susiklosčiusi situacija, jog nėra domenų vardų teisinio reglamentavimo, todėl pagrindiniai teisės aktai, kuriais netiesiogiai būtų galima pasinaudoti, ginantis nuo neteisėto domenų vardų naudojimo, yra CK, Prekių ženklų bei Konkurencijos įstatymai, taip pat taikytina teisės analogija bei tarptautinė teisė ir praktika (CK 1.8 straipsnis). Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009, išaiškinimais, vadovavosi 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004, nustatančio.eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikytinus principus, 21 straipsniu, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisprudencija, Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio nuostatomis ir sprendė, kad nagrinėjamu atveju subdomeno žymuo „neregeta“ yra akivaizdžiai panašus tiek vaizdiniu, tiek koncepciniu, tiek ir tarimo aspektais į ieškovui priklausantį prekių ženklą NEREGĖTA, todėl subdomenas „neregeta.lt“ laikytinas klaidinamai panašiu į ieškovui priklausantį tiek figūrinį, tiek žodinį prekių ženklą NEREGĖTA. Teismas sprendė, kad subdomenas neregeta.lt naudojamas su fotografija susijusiems tikslams, t. y. panašioms prekėms arba paslaugoms, kaip ir prekių ženklai NEREGĖTA, kurie plačiai naudojami fotoalbumams žymėti, todėl tai klaidina visuomenę, be to, prekių ženklais NEREGĖTA pažymėtos prekės reklamuojamos ir pardavinėjamos internetu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas neturėjo ir neturi prekių ženklų, įregistruotų ar pareikštų registruoti, kurie būtų bet kuriais požymiais susiję su subdomene neregeta.lt naudojamu žymeniu „neregeta“. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir atsakovas įpareigotinas nutraukti subdomeno neregeta.lt naudojimą bei panaikinti subdomeno neregeta.lt teisinę registraciją atsakovo vardu.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo D. G. apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą. Pagrindinė prekių ženklo funkcija yra suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų identiškumo garantiją. Domeno vardas, be savo tiesioginės techninės funkcijos, taip pat atlieka identifikavimo funkciją, yra svarbi priemonė, padedanti ūkio subjektui reklamuoti ir realizuoti savo prekes bei paslaugas. Teismo nuomone, abejonių, kad atsakovo subdomeno žymuo „neregeta“ yra akivaizdžiai panašus tiek vaizdiniu, tiek koncepciniu, tiek ir tarimo aspektais į ieškovui priklausantį prekių ženklą NEREGĖTA, nekyla. Tiek interneto erdvėje, tiek subdomenų pavadinimuose nenaudojami lietuviški rašmenys, todėl ginčo subdomeno žymuo „neregeta“ laikytinas klaidinamai panašiu į ieškovo prekės ženklą NEREGĖTA. Veiklos sutapimo aspektu neturi reikšmės aplinkybė, kad duomenys apie D. G., kaip fotografą, nepateikiami ginčijamame subdomene. Nors atsakovo domenas faktiškai neveikė, jame nebuvo skelbiama, atnaujinama kokia nors informacija ar duomenys, tačiau ginčijamo subdomeno naudojimo aspektu reikšminga, kad jame yra nuoroda į kitą svetainę, kurioje atsakovas pristatomas kaip fotografas. Konstatavus ginčo domeno ir ieškovo prekių ženklų klaidinamą panašumą bei nesant ginčo dėl ieškovo prekių ženklo plataus žinomumo, abiem šalims užsiimant fotografijos veikla, sutiktina, kad tokia situacija gali klaidinti vartotojus dėl tinklalapio www.neregeta.lt priklausomybės ir atitinkamai paslaugų teikėjo identifikavimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovo subdomenas buvo įregistruotas anksčiau, nei ieškovo prekių ženklai, ginčo šioje byloje sprendimui reikšmės neturi. Viena vertus, vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi nuo paraiškos padavimo datos, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, pareiškėjas įgyja pirmumo teisę į ženklą; nuo šios datos iki ženklo registracijos liudijimo išdavimo datos ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga, kuri suteikia teisę reikšti pretenzijas kitam asmeniui įspėjant dėl galimo teisių, numatytų šio įstatymo 38 straipsnyje, pažeidimo. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ‚Baldų centras“ v. UAB „Neiseris“, bylos Nr. 3K-3-272/2009, yra pasisakęs, kad kai yra nustatomas trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, principas „kas pirmas, tas laimi“, kuriuo yra grindžiama subdomenų vardų registracija, negali būti suvokiamas kaip apskritai užkertantis kelią ginčyti pirmiau įregistruoto subdomeno vardo tolimesnį naudojimą. Atsakovas ginčo subdomeną įregistravo 2008 m. vasario 27 d., t. y. jau po ieškovo 2007 m. spalio 10 d. paraiškos dėl prekių ženklo NEREGĖTA padavimo ir pradėjus intensyvią reklaminę kampaniją, atsakovo internetinė svetainė www.neregeta.lt iki ieškinio padavimo faktiškai nebuvo veikianti, todėl nėra pagrindo pripažinti apelianto subdomeno naudojimą ilgalaikiu ir lemiančiu atsakovo teisėtą interesą jį registruoti.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas D. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai išplėtė Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio turinį. Šioje teisės normoje nustatyta, kad prekių ženklo savininko teisių pažeidimą galima konstatuoti, kai: 1) prekės ženklas buvo naudojamas komercinėje veikloje 2) tapačioms ar panašioms prekėms žymėti ir 3) prekės ženklo naudojimas pasireiškė Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje numatytais būdais. Kasatorius nurodo, kad ginčo subdomenas buvo įregistruotas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, jo registravimo metu žodžiui „neregeta“ nebuvo taikoma jokia prekių ženklams taikoma apsauga. Informacija, paskelbta kitame nei ginčo subdomenas interneto tinklalapyje (www.fotocom.lt), negali būti laikoma įrodančia, kad subdomenas neregeta.lt naudojamas su fotografija susijusiems tikslams.

Kasatorius nurodo, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai rėmėsi 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004 21 straipsniu. Byloje nenustatyta jokių požymių, kad atsakovas atliko neteisėtą sąmoningą subdomeno neregeta.lt, į kurį įeina žymenys, panašūs ar tapatūs ieškovo prekių ženklams, registraciją ir bandė subdomeną neregeta.lt parduoti ar licencijuoti ieškovui. Atsakovas atliko visas subdomenui neregeta.lt registruoti reikalingas procedūras, todėl šio įregistravimas yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti. Subdomeno neregeta.lt įregistravimas negalėjo pažeisti dar net nepradėto registruoti žodinio prekių ženklo apsaugos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas M. J. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Ieškovas nurodė, kad prekių ženklų ir subdomenų funkcijos nėra identiškos, o kiekvienas iš šių intelektinės nuosavybės objektų turi atlikti jiems priskirtas funkcijas. Domenas atlieka ne tik techninę, bet ir identifikavimo funkciją. Naudojant ginčo subdomeną neregeta.lt buvo siekiama nukreipti svetainės lankytojus į kitas interneto svetaines ir taip didinti ginčo subdomenu kitų svetainių, be kita ko susijusių su fotografija, populiarumą ir lankomumą. Tai, kad ginčo subdomene nebuvo skelbiama jokia kita informacija, jis nebuvo aktyviai naudojamas, taip gali būti pagrindas panaikinti teisinę subdomeno registraciją (2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalies b punktas ir 3 dalies c punktas).

Ieškovo teigimu, jis pirmasis įregistravo figūrinį prekių ženklą NEREGĖTA (paraiškos padavimo data 2007 m. spalio 10 d.), tik vėliau atsakovas įregistravo subdomeną neregeta.lt, todėl ieškovas buvo pirmas laiko atžvilgiu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši nuostata reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis bylos aplinkybėmis. Dispozityvumo principas civiliniame procese lemia tai, kad ginčo dalyką byloje nustato šalys. Kasaciniame procese kasacijos paskirtis aiškinti teisę pasiekiama aiškinant tuos teisės klausimus, kurie nurodyti kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindai (CPK 353 straipsnio 1 dalis), bei vertinant atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus. Pažymėtina, kad ne kiekvienas kasaciniame skunde nurodomas argumentas ar nuoroda į teisės normą sudaro kasacijos nagrinėjimo dalyką, o tik tie, kurie suformuluoti kaip kasacijos pagrindai CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

Byloje kilęs ginčas dėl intelektinės nuosavybės apsaugos, prekės ženklo ir subdomeno vardo santykio ir jų savininkų teisių apimties gynimo. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai išplėtė Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio turinį, nepagrįstai rėmėsi 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004 21 straipsniu. Kadangi šie klausimai priskirtini teisės aiškinimui ir taikymui, tai teisėjų kolegija dėl jų ir pasisako.

Dėl Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio taikymo

Kasatorius nurodo, kad ginčo subdomenas buvo įregistruotas atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, jo registravimo metu žodžiui „neregeta“ nebuvo taikoma jokia prekių ženklams taikoma apsauga, o informacija, skelbiama kitame nei ginčo subdomenas interneto tinklalapyje (www.fotocom.lt), negali būti laikoma įrodančia, kad subdomenas neregeta.lt naudojamas su fotografija susijusiems tikslams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad su šiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnis reglamentuoja ženklo savininko teises. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra: 1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; 2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra tikimybė suklaidint visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; 3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai. Šiuo paskutiniuoju skiriamojo ženklo požymio pažeidimu pripažįstamas atvejis, kai skelbimuose ar kitose visuomenės informavimo priemonėse žymuo atgaminamas arba nurodomas taip, kad gali susidaryti įspūdis, kad atitinkamas ženklas yra tapęs bendriniu tam tikrų prekių ir (ar) paslaugų pavadinimu (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad įregistruotojo ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti žymenį, atitinkantį bent vieną iš nurodytų trijų sąlygų.

Kasatorius ginčija, kad jam registruojant subdomeną neregeta.lt ieškovo prekės ženklas NEREGĖTA dar nebuvo įregistruotas, todėl jam nebuvo taikoma ir Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio apsauga. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas M. J. internetinį tinklalapį neregetalietuva.lt įregistravo 2007 m. liepos 30 d., 2007 m. vasarą pradėjo fotografijų albumo „Neregėta Lietuva“ reklaminę kampaniją, o 2007 m. spalio 10 d. pateikė paraišką dėl figūrinio ženklo NEREGĖTA registravimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad figūrinio ženklo stiprusis elementas yra žodis „neregėta“, kurį vieną, be jokių kitų ženklų, žodžių atsakovas naudojo ir registruodamas ginčo subdomeną neregeta.lt. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo ginčo subdomeno įregistravimo daugiau nei metus nenaudojo subdomeno neregeta.lt, nesiekė registruoti šio prekės ženklo, negalėjo pagrįsti, kodėl būtent šis žodinis elementas jam yra svarbus, išskirtinis ir reikalingas, siekiant apginti savo teisėtą interesą į turimą subdomeną. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė savo intereso įregistruoti būtent tokį subdomeno vardą ar kad įgijo teisėtą interesą į tokį vardą po registracijos (CPK 178 straipsnis), o vadovaujantis Prekių ženklų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi nuo paraiškos padavimo datos, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, pareiškėjas įgyja pirmumo teisę į ženklą. Nuo šios datos iki ženklo registracijos liudijimo išdavimo datos ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga, kuri suteikia teisę reikšti pretenzijas kitam asmeniui įspėjant dėl galimo teisių, numatytų šio įstatymo 38 straipsnyje, pažeidimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai nustatė bylos aplinkybes, leidžiančias (sudarančias pagrindą) teigti, kad atsakovas pažeidė ieškovo, kaip prekių ženklo savininko, išimtines teises, nustatytas Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnyje. Pažymėtina tai, kad teismai nustatė, jog atsakovo subdomenas „neregeta.lt“ naudojamas su fotografija susijusiems tikslams. Byloje nustatyta, kad kasatorius užsiima veikla, dėl kurios ir ieškovas įregistravo savo prekių ženklą, t. y. fotografavimu, nepriklausomai nuo to, ar apie šią savo veiklą atsakovas informuoja vartotojus tiesiogiai ginčo subdomene ar nukreipdamas į kitą internetinį tinklalapį, kuriame jis pristatomas kaip fotografas. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad ginčo subdomenas naudojamas tapačioms prekėms ar paslaugoms reklamuoti. Be to, teismai pagrįstai konstatavo, kad ginčo subdomeno žymuo „neregeta“ yra akivaizdžiai panašus į ieškovui priklausantį prekių ženklą NEREGĖTA tiek vaizdiniu, tiek koncepciniu, tiek tarimo aspektais ir gali klaidinti vartotoją. Kaip pažymėta pirmiau, ieškovo prekių ženklo stiprusis elementas yra žodis „neregėta“, kurį naudodamas atsakovas pažeidžia ieškovo prekės ženklo kilmės funkciją, nes kyla reali grėsmė suklaidinti interneto vartotojus dėl prekių ar paslaugų kilmės, kad jie manytų, jog atsakovo siūlomos fotografavimo paslaugos yra kilusios iš prekių ženklo savininko arba su juo ekonomiškai susijusios įmonės. Kaip ne kartą pažymėta tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti vertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Globalus suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panašumo, turi būti paremtas bendru jų sukuriamu įspūdžiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojamais (svarbiausiais) elementais, tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis vartotojas, paprastai ženklą suvokiantis kaip visumą ir neanalizuojantis jo atskirų detalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gemaga“ v. UAB „Angolita“, bylos Nr. 3K-3-188/2013). Taigi tiek įstatymas, tiek kasacinio teismo praktika nukreipta ne į realaus suklaidinimo faktinius padarinius, o į galimybę suklaidinti, kuri šiuo atveju byloje yra konstatuojama. Klaidinant visuomenę dėl prekių ar paslaugų kilmės tapatybės, pažeidžiama ir prekių ženklo investicinė funkcija, nes atsakovo viešai demonstruojamos fotografijos sudaro kliūtis ieškovui išsaugoti prekių ženklo NEREGĖTA reputaciją. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už savo veiklą Lietuvos Respublikoje yra apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, pelnęs diplomų, gavęs padėkos raštų už Lietuvos vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje. Iš atliktos gyventojų apklausos matyti, kad ieškovo įregistruotas ženklas Lietuvoje turi reputaciją (Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ginčo subdomeno naudojimu pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis.

Kasatorius nurodo, kad Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio apsauga šiuo atveju negali būti taikoma, nes ginčo subdomenas įregistruotas kasatoriaus asmeniniams poreikiams tenkinti, nesiekiant komercinės naudos. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais kasatoriaus argumentais ir konstatuoja, kad komercinės naudos siekimas gali būti suprantamas ne tik kaip tiesioginis tapačių ir (ar) panašių prekių ar paslaugų pardavimas, bet ir kaip didesnio interneto vartotojų skaičiaus pritraukimas. Byloje nustatyta, kad atsakovas pristatydamas save kaip fotografą kviečia susidomėjusius asmenis kreiptis, taigi pateikia savo paslaugų pasiūlymą.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnį.

Dėl 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004 taikymo

Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi 2004 m. balandžio 28 d. EB Reglamento 874/2004 21 straipsniu. Kasatoriaus teigimu, byloje nenustatyta jokių požymių, kad atsakovas atliko neteisėtą sąmoningą subdomeno neregeta.lt, į kurį įeina žymenys, panašūs ar tapatūs ieškovo prekių ženklams, registraciją ir bandė subdomeną parduoti ar licencijuoti ieškovui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad su šiais kasacinio skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotas subdomeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinamai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo įregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ir teisėtų interesų; b) buvo įregistruotas ar naudojamas nesąžiningai. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2007 m. liepos 30 d. įregistravo savo subdomeną neregetalietuva.lt, o atsakovas ginčo subdomeną įregistravo 2008 m. vasario 27 d., kuris yra klaidinančiai panašus tiek į ieškovo prekių ženklą NEREGĖTA, tiek į ieškovo laiko atžvilgiu anksčiau įregistruotą subdomeną neregetalietuva.lt. Pažymėtina, kad Reglamento 874/2004 21 straipsnyje nepateiktas baigtinis nesąžiningumo aplinkybių sąrašas, todėl tai, kad atsakovas, įregistruodamas subdomeną neregeta.lt, nesiekė jo parduoti ieškovui, nereiškia, kad jis neturėjo kitų nesąžiningų tikslų, pavyzdžiui, sukūrus painiavą ir suklaidinus visuomenę pritraukti didesnį vartotojų skaičių į savo subdomeną savo kuriamoms prekėms ir paslaugoms reklamuoti. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ir pirmiau nurodyto Reglamento 21 straipsnį, reglamentuojantį ginčytinus ir piktnaudžiavimo atvejus domeno vardo panaikinimo procedūroje.

Vadovaudamasi nustatytomis bylos aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo, todėl jis atmestinas, o apeliacinės instancijos nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinį skundą atmetant, kasatorių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš kasatoriaus 2178 Lt patirtų atstovavimo išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma viršija nustatytus rekomenduojamus dydžius ir mažintina iki 1500 Lt.

Kasacinis teismas patyrė 28,28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti M. J. (asmens kodas duomenys neskelbtini) naudai iš D. G. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 1500 (tūkstantį penkis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš D. G. (asmens kodas duomenys neskelbtini) 28,28 Lt (dvidešimt aštuonis litus 28 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Sigitas Gurevičius

Antanas Simniškis