Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-32/2010 Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. I. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovui R. I. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo; institucijos, teikiančios išvadas byloje, – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 8 d. nutarimu nustatytą atsakovo mokėtino išlaikymo sūnui D. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui ½ dydžio MMA kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, šią sumą kiekvienais metais indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nepriklausomai nuo tėvų gaunamų pajamų vienam vaikui išlaikyti būtinos minimalios lėšos yra 1 MMA.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies: pakeistas Kelmės rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 8 d. nutarimu nustatytas išlaikymo dydis ir priteista iš atsakovo sūnaus D. I. išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki D. I. pilnametystės.

Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta 1997 m. rugpjūčio 25 d., nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, kuri kas mėnesį gauna apie 2000 Lt darbo užmokesčio. Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, sprendė, kad vaiko poreikiai yra išaugę ir ieškovės nurodyta kas mėnesį vaikui išlaikyti išleidžiama suma (1000 Lt) yra reali. Teismas nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti toks, kad būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Atsakovas išlaikymą sūnui teikė nereguliariai, įsiskolino 5941,94 Lt. Teismo nuomone, 1 MGL, t. y. 130 Lt kas mėnesį, išlaikymo dydis, atsižvelgiant į pasikeitusias valstybės ekonomines sąlygas ir išaugusius vaiko poreikius, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį yra pagrįstas. Atsakovas dirba, kas mėnesį gauna 800 Lt darbo užmokesčio, su sugyventine R. A. augina dvi nepilnametes dukteris bei R. A. dukterį iš pirmos santuokos. R. A. nedirba, augina mažametę dukterį, gauna motinystės pašalpą ir išmokas vaikui. Atsakovui nagrinėjamoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų jos išlaidų, o ieškovė buvo atstovaujama advokato pagal atstovavimo sutartį. Dėl išvardytų priežasčių teismas sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Teisėjų kolegija pabrėžė, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau nei tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Išlaikymas priteisiamas, atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir t.t., bet ir į asmens sveikatos būklę, taip pat į tai, ar tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Teisėjų kolegija nurodė, kad kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant dėl šalių turtinės padėties ir kiekvienos jų finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, svarbu atsižvelgti į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama, atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje, 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad šalių sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 1000 Lt suma yra reali ir kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurie duotų pagrindą išvadai, kad atsakovas turi kitų nei iš darbo gaunamų pajamų ar turto, kurį slepia ar neteisingai nurodo duomenis apie savo turtinę padėtį, be to, be sūnaus D. I., atsakovas privalo išlaikyti dvi nepilnametes dukteris. Dėl to teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė ir jos dalis išlaikant sūnų gali būti didesnė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo teisinių argumentų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas, be savo sūnaus, turi išlaikyti dvi nepilnametes dukteris, tačiau nemotyvavo, kokią tai turi reikšmę atsakovo turtinei padėčiai ir ar ši aplinkybė patvirtina esminį jo turtinės padėties pablogėjimą; išvardijo byloje esančius įrodymus apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą, tačiau nepasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų, kad nustatant atsakovo turtinę padėtį turi būti vertinami ne tik šie įrodymai, bet ir tai, kokių priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Kasatorės teigimu, CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, 2, 3 dalyse vartojama sąvoka,,turtinė padėtis“ aiškintina ir taikytina atsižvelgiant ne tik į faktines pajamas, bet ir į asmens galimybę uždirbti. Kasatorės nuomone, toks CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų aiškinimas atitinka prioritetinius vaiko interesus ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius civilinės teisės principus. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl priteistino iš atsakovo išlaikymo dydžio, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad išlaikymą privalantis teikti asmuo yra darbingas, turi galimybę rasti geriau apmokamą darbą; nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nurodytas nuostatas taikė siauriai ir nenustatė bei nevertino ieškovo darbo patirties, jo gebėjimų, profesinio pasirengimo ir kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant ieškovo galimybę uždirbti, t. y. tikrąją, o ne oficialiąją jo turtinę padėtį.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai didžiają išlaikymo dalį (3/4) perkėlė kasatorei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvo (motinos) gaunamos minimalios pajamos negali būti pagrindinis kriterijus, sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus imperatyvas; tėvų neatsakingumas vaikų atžvilgiu taip pat pripažintinas priežastimi, nepateisinančia išlaikymo dydžio mažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-790/2002; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Apeliacinės instancijos teismas netikrino atsakovo veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimams, neanalizavo bylos duomenų, kad atsakovas, pirmosios instancijos teismui priėmus 1998 m. birželio 8 d. nutarimą, kuriuo priteistas išlaikymas sūnui, dirbo nereguliariai, nuolat keitė darbovietes, jau iki bylos iškėlimo buvo skolingas kasatorei apie 7000 Lt išlaikymo. Kasatorės teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nesiekė pagerinti savo turtinės padėties, sąmoningai vengė išlaikyti sūnų, slėpė pajamas, neieško geriau apmokamo darbo, todėl į esamą turtinę padėtį jis pateko dėl savo paties nesąžiningo ir nerūpestingo elgesio ir jo padėties neigiami padariniai negali būti perkelti kasatorei.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Dėl teikiamo išlaikymo materialiosios išraiškos (formos ir dydžio) tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) arba, tėvams nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; kt.).

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens vengimas teikti išlaikymą, nesiėmimas jam prieinamų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį turi būti įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir nėra preziumuojamas visais atvejais, kada išlaikymas neteikiamas ar jo dydis nepakankamas užtikrinti visus ar dalį nepilnamečio vaiko poreikių.

Nagrinėjamoje byloje kasatorė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnamečiam sūnui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais sūnaus poreikiais. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 1998 m. birželio 8 d. nutarimu iš atsakovo sūnaus D. I. išlaikymui priteista ¼ dalis visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL, mokamų kas mėnesį. Teismai, remdamiesi kasatorės nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais apie pasikeitusius sūnaus poreikius, sprendė, kad kasatorės nurodyta sūnaus poreikiams kas mėnesį išleidžiama suma – apie 1000 Lt - reali. Kartu teismai vertino byloje nustatytas aplinkybes, kad kasatorė turi nuolatinį darbą ir jos vidutinis darbo užmokestis yra 1946 Lt per mėnesį, nuosavybės teise valdo butą, kuriame gyvena su nepilnamečiu sūnumi, atsakovo gaunamos pajamos yra nedidelės (2007 m. gruodžio 1 d.–2008 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu atsakovas gavo 8831 Lt pajamų), nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jam suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba, nekilnojamojo turto, vertingo kilnojamojo turto atsakovas neturi, šios aplinkybės patvirtina jo sunkios turtinės padėties buvimą. Be to, atsakovas, be sūnaus D. I., turi pareigą išlaikyti dvi nepilnametes dukteris, kurias augina kitoje šeimoje – (duomenys neskelbtini) gimusią V. I. ir (duomenys neskelbtini) gimusią Dž. I. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai pagrįstai nustatė, jog kasatorės turtinė padėtis geresnė nei atsakovo ir jos dalis teikiant išlaikymą gali būti didesnė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, padidino atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui tenkančią prievolės dalį iki 250 Lt per mėnesį, apeliacinės instancijos teismas su tokiu sprendimu sutiko. Teismų sprendimų motyvai paneigia kasatorės teiginį, kad teismai pažeidė proporcingumo ir prioritetinės vaikų interesų apsaugos principus, jų nederino.

Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismai netyrė ir nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas į savo sunkią turtinę padėtį pateko dėl savo paties nerūpestingumo; nesiėmė jam prieinamų priemonių šiai padėčiai pagerinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Teismai, nustatinėdami šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba ir gauna pajamas, taip pat į tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų, jog atsakovas turi galimybę dirbti didesnes pajamas teikiančius darbus, slepia pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų. Protingumo principas įpareigoja teismą bendrąsias įstatymų ir teismų praktikos nuostatas taikyti pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes; nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo galimybes pagerinti savo turtinę padėtį turi būti atsižvelgta ir į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra objektyviai sumažėjusios. Reikšmingoms faktinėms aplinkybėms pasikeitus, atsirastų pagrindas dar kartą pakeisti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė įstatymo ir teismų praktikos nuostatas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai spręsdami dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo taikė reikšmingų kriterijų visumą. Kasatorė nesutinka su teismų padarytomis išvadomis, tačiau kasacinio skundo argumentai nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta įstatyminių pagrindų skundžiamam teismo procesiniam sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. I. 36,60 Lt (trisdešimt šešis litus šešiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybei.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Sigita Rudėnaitė

Vincas Verseckas