Dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras”

Civilinė byla Nr. e2S-213-440/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08454-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos : 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.1.3.; 3.1.18.7.;

3.1.18.2.12.; 3.3.1.18.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 4 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje eL2-17744-907/2018 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Saldos prekyba“ pareiškimą dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Bajoras”.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Saldos prekyba” pateikė pareiškimą dėl 197 470,49 Eur skolos, 670,94 Eur delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bajoras”. Kartu su pareiškimu pateikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti UAB „Bajoras” priklausantį kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, kadangi išieškoma suma skolininkei yra labai didelė. Papildomai nurodoma, kad skolininkė turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą, kuris yra apsunkintas hipoteka ir areštuotas, LITEKO duomenimis skolininkės atžvilgiu yra iškelta daugiau bylų dėl skolų priteisimo, viešoje erdvėje skelbiama apie skolininkės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei darbuotojams, skolininkė jau ilgą laiką vengia atsiskaityti su kreditore, todėl yra pagrindo manyti, kad siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo, gali bandyti nuslėpti ar perleisti savo turtą.

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. priėmė teismo įsakymą kreditorės UAB „Saldos prekyba“ naudai, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Bajoras” 197470,49 Eur skolą, 670,94 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 198.141,43 sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 20 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 653,00 Eur, žyminį mokestį ir 175,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

4. Skolininkė UAB „Bajoras“ pateikė prieštaravus, nurodė, kad su kreditorės pareiškimu nesutinka, nes skolininkė turi priešpriešinių reikalavimų, todėl prašė teismo panaikinti 2018 m. gruodžio 20 d. priimtą teismo įsakymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino kreditorės UAB „Saldos prekyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Areštavo ne didesnei kaip 198141,43 Eur sumai skolininkei UAB „Bajoras” nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei jį įkeisti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkės UAB „Bajoras“ pinigines lėšas, esančias banko atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant daryti atsiskaitymus su kreditore UAB „Saldos prekyba” taip pat leidžiant daryti išmokas, susijusias su darbo santykiais, vykdyti atsiskaitymus su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybine mokesčių inspekcija. Taip pat nutartimi buvo pavesta antstoliui surasti ir aprašyti skolininkės turtą, nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.

6. Teismas nurodė, kad nežinant skolininkės realios finansinės padėties, prašoma priteisti suma yra didelė, o tai, pagal formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes akivaizdu, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Skolininkė turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą, kuris yra apsunkintas hipoteka ir areštuotas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog skolininkės atžvilgiu yra iškelta ir daugiau bylų dėl skolos priteisimo. Viešoje erdvėje skelbiama apie skolininkės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei darbuotojams, skolininkė jau ilgą laiką vengia atsiskaityti su kreditore, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindo manyti, kad siekdama išvengti teismo sprendimo įvykdymo, skolininkė gali bandyti turtą nuslėpti ar perleisti, todėl yra reali grėsmė, kad sprendimas gali būti ir neįvykdytas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu skolininkė UAB „Bajoras“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti kreditorės UAB „Saldos prekyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti įmonės piniginių lėšų areštą ir areštą taikyti tik UAB „Bajoras“ kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad turi būti taikomas skolininkės piniginių lėšų areštas, turi būti pakeista arešto apimtis, iš areštuotų lėšų leidžiant skolininkei papildomai atlikti mokėjimus, būtinus ūkinei veiklai vykdyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė vien dėl didelės kreditorės UAB „Saldos prekyba“ reikalavimo sumos, nors aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

7.2. Teismas nenustatė jokių konkrečių skolininkės nesąžiningų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmens nesąžiningumas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja. Kreditorė UAB „Saldos prekyba“ nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkė UAB „Bajoras“ atliko ar siekia atlikti veiksmus, kuriais būtų pabloginta jos turtinė padėtis ir tuo būtų apsunkintas įsipareigojimų kreditorei vykdymas. Skolininkė jokių turto perleidimo ar įkeitimo sandorių nesudarė, neatliko jokių veiksmų, kurie mažintų skolininkės turto masę ir blogintų skolininkės turtinę padėtį.

7.3. Palikus galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl piniginių lėšų arešto bus sutrikdyta įmonės veikla.

8.

8.1. Skolininkės atskirojo skundo argumentai ir kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad skolininkei išieškoma suma nėra reikšminga, o jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo.

8.2. Skolininkės pateikta Ilgalaikio turto ataskaita nepatvirtina geros skolininkės turtinės padėties. Į šią ataskaitą yra įtraukti kitiems asmenims (lizingo bendrovėms) nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai, o taip pat hipotekomis apsunkintas nekilnojamasis daiktas – patalpos unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina pateikiamas antstolio patvarkymas bei kreditorės kartu su pareiškimu išduoti teismo įsakymą pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.

8.3. Iš antstolio pateikto patvarkymo matyti, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą nutartį, aprašė ir areštavo skolininkės kilnojamojo turto už 17 364,96 Eur. Skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas dviem hipotekomis, kurių paskutinė jų yra įregistruota 2018 m. spalio 3 d. t. y. tuo metu, kai skolininkė jau turėjo pradelstų kreditinių įsipareigojimų kreditorei, todėl pastarosios hipotekos faktas patvirtina skolininkės nesąžiningumą, t. y. tai, kad skolininkė ne tik ketina, bet ir atlieka realius veiksmus, kurie bus kliūtimi kreditorei patenkinti savo reikalavimus skolininkei.

8.4. Skolininkė teismui nepateikė jos finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių teismas galėtų susidaryti nuomonę apie kitokią (gerą) skolininkės turtinę padėtį. Be to, iš pridedamo antstolio patvarkymo matyti, kad skolininkė yra skolinga darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai - 147 770,55 Eur sumą, o LITEKO duomenimis skolininkės atžvilgiu yra iškelta daugiau civilinių bylų dėl skolų iš jos išieškojimo.

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tokiu reglamentavimu įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjUyLTMzMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-252-330/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-252-330/2017">e2-252-330/2017</a>).

Pažymėtina, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTE3Mi0xODYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1172-186/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1172-186/2016">e2-1172-186/2016</a>).

Kadangi teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti pareiškime pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių, ką akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog kreditorės reiškiamas reikalavimas, remiantis 2018 m. birželio 7 d. Tiekimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitomis faktūromis (duomenys neskelbtini) bei tuo, kad kreditorė skolininkei pardavė prekių, už kurias ji neatsiskaitė, yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Kai preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog kreditorei palankus sprendimas galėtų būti priimtas, sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Sprendžiant, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsižvelgiama į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTM2OS0yMzYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1369-236/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1369-236/2018">e2-1369-236/2018</a>).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTU3LTQ2NC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-157-464/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-157-464/2018">e2-157-464/2018</a>; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODk0LTc5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-894-790/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-894-790/2018">e2-894-790/2018</a>). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė, ir tai, pagal formuojamą teismų praktiką, yra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pažymėtina, kad pagal aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODk0LTc5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-894-790/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-894-790/2018">e2-894-790/2018</a>). Tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones vien šiuo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad skolininkė turi tik vieną nekilnojamojo turto objektą, kuris yra apsunkintas hipoteka ir areštuotas. Tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog skolininkės atžvilgiu yra iškelta ir daugiau bylų dėl skolos priteisimo, viešoje erdvėje skelbiama apie skolininkės įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei darbuotojams, skolininkė jau ilgą laiką vengia atsiskaityti su kreditore. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkė siekia pabloginti turtinę padėtį, ir teismas nenustatė jokių apeliantės nesąžiningų veiksmų, nes apeliantė dėl objektyvių priežasčių neatlieka mokėjimų kreditorei, nes turi priešpriešinių reikalavimų ir pretenzijų skolininkei, tačiau įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad teismas įvertino ir kitas aplinkybes reikšmingas klausimo išnagrinėjimui, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė vien dėl didelės kreditorės reikalavimo sumos.

Skolininkės pateiktas 2016 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad skolininkė turi nekilnojamąjį turtą – prekybos patalpas (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė nurodyta (duomenys neskelbtini). Dėl to ginčo nėra, tačiau tik iš kreditorės pateikto 2018 m. gruodžio 28 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad aukščiau nurodytam nekilnojamam turtui yra taikomi apribojimai, t. y. įregistruoti areštai bei hipoteka, kas neleidžia spręsti dėl jo pakankamumo įvykdyti galimai palankų kreditorei teismo sprendimą. Iš dalies sutiktina su apeliante, kad pareikšto ieškinio reikalavimų sumai užtikrinti paprastai pirmiausia turėtų būti areštuojamas nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos, tačiau pažymėtina, kad pirmiausia areštas turi būti taikytinas neapsunkintam hipoteka nekilnojamam turtui, o šio turto nesant ar nepakankant - kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d, nutartis civilinėje byloje Nr.2-651-17/2015).

Nagrinėjamu atveju kreditorė prašė areštuoti UAB „Bajoras” priklausantį kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, todėl pirmosios instancijos teismas vertino kreditorės prašymą minėtoje apimtyje. Taigi prašymo taikyti areštą nekilnojamajam turtui nebuvo pareikšta. Iš esmės pažymėtina, kad ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, skolininkei nėra užkirstas kelias kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, jas panaikinti ir kt. (CPK 148 straipsnis, 149 straipsnis).

Atskiruoju skundu apeliantė iš esmės nesutinka su teismo nutartimi dėl arešto taikymo ne didesnei kaip 198 141,43 Eur sumai skolininkei priklausančiam nekilnojamam turtui, bei jo nesant ar esant nepakankamai, piniginėms lėšoms. Skolininkė atskirajame skunde nurodo, kad kreditorė UAB „Saldos prekyba“ nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkė UAB „Bajoras“ atliko ar siekia atlikti veiksmus, kuriais būtų pabloginta jos turtinė padėtis ir tuo būtų apsunkintas įsipareigojimų kreditorei vykdymas, tačiau su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies. Nagrinėjamu atveju skolininkei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas areštu ir dviem hipotekomis, kas nepaneigia abejonių dėl skolininkės galimybės įvykdyti kreditorei galbūt palankų teismo sprendimą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzM2LTI0MS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1336-241/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1336-241/2015">2-1336-241/2015</a>). Pažymėtina, kad hipotekos skolininkės turtui įregistravimo aplinkybė ir turto areštas nebuvo savarankiški pagrindai, kurie lėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą skolininkės turtui šioje byloje.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog skolininkės atžvilgiu yra iškelta ir daugiau bylų dėl skolos priteisimo. LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-36527-967/2018 pagal ieškovės UAB „Semerita“ ieškinį atsakovei UAB „Bajoras“ dėl 4 521,60 Eur skolos, 240,82 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 825,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Areštavo UAB „Bajoras“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai - kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 4 762,42 Eur sumos, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teises, mažinti turto vertę bei leidžiant atsakovei iš banko sąskaitose esančių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį atsakovės darbuotojams, atlikti įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, jog atsakovė turi 22 001,77 Eur įsiskolinimą VSDF,,Sodra“, antstolių kontorose yra vykdomos išieškojimo bylos, atsakovės atžvilgiu inicijuotos civilinės bylos, kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, įregistruotas turto areštas. Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo dar ir tai, kad atsakovė pripažino, jog ieškovės prašomos priteisti skolos sumos sumokėti iš karto negalėtų, ši suma jai yra didelė, todėl nagrinėjamu atveju didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką tuo aspektu, kad didelės sumos reikalavimas didina ir atsakovės nesąžiningų veiksmų tikimybę. Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas manyti, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar net pasidaryti neįmanomu ir dėl to, kad atsakovė, pripažinusi ieškovės reikalaujamą priteisti skolos sumą, nebandė geranoriškai tartis dėl skolos apmokėjimo ir neatlygino bent dalies pripažinto įsiskolinimo. Papildomai teismas nurodė, kad atsakovei UAB „Bajoras“ nevykdant įstatyme nustatytos pareigos teikti VĮ,,Registrų centrui“ finansinės atskaitomybės dokumentus, apskritai nėra aiškios realios atsakovės galimybės sumokėti ieškovės reikalaujamą skolos sumą turint įsiskolinimus kitiems kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreditorė papildomai 2019 m. vasario 4 d. rašte nurodė apie priimtą nutartį. Nors apeliacinės instancijos teisme draudžiama priimti naujus įrodymus CPK 314 straipsnis, tačiau vadovaujantis CPK 179 straipsniu LITEKO duomenimis, nors teismo nutartis ir neįsiteisėjusi matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2VP-7311-599/2019 dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių už antstolės patvarkymo nevykdymą paskirta bauda. Teismo nutartyje nurodyta, kad skolininko vadovas privalėjo įvykdyti antstolės 2018 m. gruodžio 21 d. patvarkymą pateikti informaciją apie skolininko turimas lėšas, be to, LITEKO duomenis nustatyta, kad skolininko vadovui bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą yra skiriama jau ne pirmą kartą, todėl teismas antstolės pareiškimą tenkino ir skolininko vadovui paskyrė vienkartinę baudą už antstolio patvarkymo nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė galimai vengia teikti informaciją antstolei, nors tokią pareigą turi, įvertinus minėto teismo argumentus yra pagrindo tikėtinai spręsti kad skolininkė ir konkrečiu atveju gali vengti vykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą ir jo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti. Be to, nors atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti areštą piniginėms lėšoms, tačiau neįrodė, kad areštas piniginėms lėšoms jai trukdo vykdyti veiklą, nes kaip minėta nėra žinoma kokiomis lėšomis ji disponuoja. Apeliantė nėra pateikusi duomenų apie jos sąskaitose esančias pinigines lėšas, iš ko būtų galima spręsti apie jos gebėjimą įvykdyti įsipareigojimus, kad pritaikius areštą ji negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų per tai gali patirti nuostolių ir pan.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItOTAtNDY0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-90-464/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-90-464/2019">e2-90-464/2019</a>). Nors byloje ir nėra tiesioginių duomenų, kad skolininkė savo veiksmais mažintų jai priklausančio turto masę, ketintų jį realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų pabloginti savo turtinę padėtį, tačiau visuma byloje nustatytų aplinkybių neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie skolininkės neabejotiną įmonės finansinės padėties stabilumą (patikimumą) laiko perspektyvoje bei skolininkės sąžiningumą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje grėsmė teismo sprendimui įvykdyti atsiras neabejotinai, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikant didelės ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama skolininkei, t. y. būtent ji turi pagrįsti, kad ieškinio (pareiškimo) suma jai nėra reikšminga, o jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItODc0LTk0My8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-874-943/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-874-943/2016">e2-874-943/2016</a>). Skolininkė neįrodė savo geros finansinės būklės, neteikė duomenų apie turimas lėšas, vykdomą veiklą, priešingai byloje turimi duomenys patvirtina, kad skolininkės nekilnojamam turtui yra taikomi apribojimai, t. y. įregistruoti areštai bei hipoteka, kas neleidžia objektyviai nustatyti tikrąjį apeliantės ekonominį pajėgumą ar spręsti dėl jos pakankamumo įvykdyti galimai palankų kreditorei teismo sprendimą, iš bylos duomenų galima spręsti, kad įmonė turi skolų savo darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, kas sudaro pagrindo išvadai, kad įmonė turi finansinių sunkumų, nes negali sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių. Be to LITEKO duomenys patvirtina apie 2018-2019 m. skolininkės atžvilgiu iškeltas bylas skolininkės atžvilgiu, kas atsižvelgiant į aukščiau paminėtus duomenis leidžia spręsti apie skolas ir kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Sutiktina su kreditore, kad skolininkė neįrodė, kad jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, kad skolininkė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių teismas galėtų susidaryti nuomonę apie kitokią, t. y. gerą skolininkės turtinę padėtį. Atskirojo skundo argumentai grėsmės būsimo teismo sprendimui iš esmės nepaneigė.

Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti įmonės piniginių lėšų areštą ir areštą taikyti tik UAB „Bajoras“ kilnojamam ir nekilnojamam turtui, o apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad turi būti taikomas skolininkės piniginių lėšų areštas, pakeisti arešto apimtis, iš areštuotų lėšų leidžiant skolininkei papildomai atlikti mokėjimus, būtinus ūkinei veiklai vykdyti.

Apeliacinės instancijos teismas minėjo, kad prašymas taikyti areštą nekilnojamam turtui nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, ir jau nurodė, kodėl nėra tikslinga panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašydama pakeisti turto arešto apimtis skolininkė turi pareigą pateikti įrodymus, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas, kad kreditorei galimai palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas, kad yra pagrindas pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir kita. (CPK 178 straipsnis).

Apeliacinio teismo pažymėtina, kad apeliantė nepateikė įrodymų patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes todėl spręstina, kad apeliantė nagrinėjamu atveju pateikė tik abstraktaus turinio prašymą leisti atlikti mokėjimus, būtinus ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Be to ir iš 2019 m. sausio 4 d. patvarkymo matyti, kad skolininkė nepateikė antstolei duomenų apie skolininkei priklausančias lėšas. Kad buvo tenkintas skolininkės prašymas dėl 147 770,55 Eur dydžio laisvai disponuojamos sumos atlikti einamus mokėjimus ir įmokas į valstybės biudžetą, atlikti pradelstus mokėjimus įmonės darbuotojams ir kita.

Aukščiau konstatavus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, neturint duomenų atitinkamo kilnojamojo turto areštas yra pakankamas, daroma išvada, kad, siekiant užtikrinti galimai kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nėra pagrindo naikinti apeliantės atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, piniginių lėšų areštą, juo labiau, kad pirmosios instancijos teismas, areštavęs pinigines lėšas, leido apeliantei vykdyti mokėjimus darbuotojams, kreditorei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. pažymėtina, kad nėra nustatyta ribojimų suformuluoti prašymą pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastą ar jų taikymo sąlygas, prašant leisti atsiskaityti su tam tikrais verslo partneriais tam, kad būtų užtikrinta įmonės nenutrūkstama veikla, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė tik abstraktaus turinio prašymą leisti atlikti mokėjimus, būtinus ūkinei komercinei veiklai vykdyti.

Apeliantei neužkirstas kelias kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, jas panaikinti ir kt. (CPK 148 straipsnis, 149 straipsnis).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, tinkamai parinko jų mastą, nepažeidė CPK nuostatų, todėl skundžiama nutartis paliekama iš esmės nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė