G. G. pagal BK 300 str., 369 str., 368 str., 376 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-551/2024

Teisminio proceso Nr.

1-06-7-00004-2017-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, spręsdama nuteistojo G. G. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius G. G. prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principų pažeidimų.

Kasatoriaus manymu, nagrinėjant bylas dėl dokumentų klastojimo, turi būti nustatyta ir aiškiai išskirta, kokie žalingi padariniai, kokia įtaka teisiniams santykiams ir šiuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms atsirado galimai suklastojus dokumentą, taip pat būtina nustatyti, kad jis į dokumentą įrašė melagingą informaciją. Šiuo atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir neatskleidė šių dokumento klastojimo požymių, nors jie yra esminiai kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Kasatorius teigia, kad teismų sprendimais pripažinta, kad jis pasirašė 2016 m. kovo 7 d. pranešimą, tačiau nustatyta ir tai, kad jis, kaip akcininkas, turėjo teisę pasirašyti tokį dokumentą, bet jo turinį ir jame nurodytas aplinkybes rengė ne jis, taip pat ne jis inicijavo pranešimo surašymą. Kasatorius įsitikinimu, 2016 m. kovo 7 d. pranešimu nebuvo ir negalėjo būti sukelta jokių žalingų padarinių, o nesant žalingų padarinių, BK 300 straipsnis negalėjo būti inkriminuotas.

Kasatorius tvirtina, kad teismai nenustatė, jog jis į 2016 m. kovo 7 d. pranešimą įrašė melagingus duomenis. Bylos duomenys patvirtina, kad šį pranešimą parengė UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus žmona, tačiau tai teismų nebuvo įvertinta. Pasirašyti dokumentą jam perdavė UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, kuriuo jis pasitikėjo, todėl neturėjo pagrindo abejoti dokumente pateiktų duomenų teisingumu. Jokie duomenys nepagrindžia, kad jis tarėsi su įmonės direktoriumi, todėl nesutinka su teismų padaryta išvada, kad jis, kaip vykdytojas, veikė iš vien su įmonės direktoriumi. Kasatorius nuomone, nenustačius galimu dokumento suklastojimu sukeltų žalingų padarinių, o taip pat aplinkybės, kad jis į 2016 m. kovo 7 d. pranešimą įrašė melagingus duomenis, BK 300 straipsnis jam negali būti inkriminuojamas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai, pripažindami jį kaltu dėl dokumento klastojimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo principų pažeidimus, iš skundo turinio matyti, kad šie pažeidimai grindžiami ne teisiniais argumentais, o žemesnės instancijos teismų išvadų dėl faktinių aplinkybių teisinio vertinimo kritika ir savo versijos sureikšminimu. Viena vertus, kasatorius tvirtina, kad žemesnės instancijos teismai nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje ir UAB „duomenys neskelbtini“ įstatuose įtvirtintų aplinkybių, susijusių su bendrovės vadovo teisėmis sudarant paskolos sutartį su bendrove; kad nepateikė aiškių motyvų, kokios pasekmės buvo sukeltos 2016 m. kovo 7 d. pranešimu, o kita vertus skunde kasatorius cituoja skundžiamo nuosprendžio motyvų 165 punktą, iš kurio aiškiai matyti, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė tiek dėl šio dokumento būtinybės įmonės vadovui skolinantis pinigus, tiek ir dėl jo teisinės reikšmės kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Tokie vienas kitam prieštaraujantys kasacinio skundo teiginiai neatitinka bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų ir negali būti laikomi teisiniais argumentais, pagrindžiančiais bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, kasacinio skundo teiginiai, susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nėra apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skundo argumentai, susiję su esminių faktinių bylos aplinkybių nustatymu buvo išnagrinėti ir išdėstytos motyvuotos išvados, paaiškinančias, kodėl pripažįstama, kad 2016 m. kovo 7 d. pranešimas UAB,,duomenys neskelbtini“ direktoriui A. K. buvo suklastotas ir kodėl šis faktas užtraukia baudžiamąją atsakomybę (nuosprendžio 165-169 punktai). Šioms išvadoms paneigti kasaciniame skunde teisinių argumentų nepateikta. Nuteistojo G. G. kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 ir 369 straipsniuose nustatytų reikalavimų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis