Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sąlygas, kurioms esant gali būti panaikinta prekių ženklo ir domeno vardo registracija, pakeistas juridinio asmens pavadinimas, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-183-969/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01831-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.3; 2.7.4.4; 2.7.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea Group“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bendrovės „OÜ Big Idea Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idea Group“ ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Idea Group“ ieškinį uždarosioms akcinėms bendrovėms „Euro RSCG PR“ ir „Big idea group Lietuva“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, neteisėto žymens „Idea group“, juridinio asmens pavadinimo, domeno vardo naudojimo uždraudimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sąlygas, kurioms esant gali būti panaikinta prekių ženklo ir domeno vardo registracija, pakeistas juridinio asmens pavadinimas, aiškinimo ir taikymo.

2. Bendrovė „OÜ Big Idea Group“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašė teismo pripažinti atsakovės UAB „Idea Group“ (toliau – ir atsakovė) prekių ženklo registraciją „iG idea Group [fig.]“ (reg. Nr. 72911) 35 klasės paslaugoms: reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba, įstaigų veikla, išskyrus paslaugas, susijusias su pramonės ir uostų logistika, transportu ir prekių pakavimu, taip pat su krovinių srautų valdymu, paskirstymu ar sandėliavimu bei transporto užsakymu ir inspektavimu, negaliojančia; įpareigoti atsakovės vadovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pakeisti įmonės pavadinimą, įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus; įpareigoti atsakovę nutraukti žymens „Idea group“, įskaitant domeną www.ideagroup.lt, naudojimą paslaugoms „renginių organizavimas, reklama, garso ir apšvietimo įrangos nuoma“; priteisti iš atsakovės 11 326,26 Eur turtinės žalos atlyginimą.

3. UAB „Idea Group“ ieškiniu prašė teismo uždrausti bendrovės „OÜ Big Idea Group“ įmonių grupei priklausančioms UAB „Euro RSCG PR“ ir UAB „Big idea group Lietuva“ savo komercinėje veikloje naudoti žymenį „Idea group“ 35 klasės ir 41 klasės pagal Nicos klasifikaciją paslaugoms žymėti, įvairias šio žymens naudojimo variacijas ir jo reklamą; uždrausti UAB „Euro RSCG PR“ ir UAB „Big idea group Lietuva“ savo komercinėje veikloje naudoti domeno vardą „groupideja.lt“, pripažinti UAB „Idea Group“ teisę į domeno vardą „groupidea.lt“ ir perkelti jo registraciją UAB „Idea Group“.

4. Bendrovė „OÜ Big Idea Group“ ieškinyje nurodė, kad ji yra Europos Sąjungos prekių ženklo „+ IDEA group Design & Logistics“ [fig.] (reg. Nr. 002499283) (žr. iliustraciją toliau), kurio registracijos paraiška paduota 2001 m. gruodžio 12 d., savininkė; prekių ženklas registruotas 35 klasėje pagal Nicos klasifikaciją.

5. Atsakovė UAB „Idea group“ yra nacionalinio prekių ženklo „iG idea Group“ [fig.] (reg. Nr. 72911) (žr. iliustraciją toliau), kurio registracijos paraiška paduota 2015 m. gegužės 30 d., savininkė; prekių ženklas registruotas 35 klasėje pagal Nicos klasifikaciją. Be to, 2007 m. balandžio 16 d. buvo įregistruotas domeno vardas „ideagroup.lt“, kurį atsakovė naudoja savo veikloje.

6. Bendrovė „OÜ Big Idea Group“ pažymėjo, kad šalių prekių ženkluose dominuoja žodiniai elementai „idea group“, ženklai yra visiškai tapatūs vizualiai, fonetiškai ir semantiškai, todėl yra aukšto laipsnio lyginamų prekių ženklų panašumas, egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Abu prekių ženklai yra registruoti 35 klasės pagal Nicos klasifikaciją paslaugoms, todėl taip pat yra paslaugų, kurioms įregistruoti lyginami ženklai, tapatumas. Be to, atsakovės pavadinimas ir domeno „ideagroup.lt“ vardas klaidinamai panašūs į ieškovės prekės ženklą, nes yra tapatūs prekės ženkle dominuojančiam elementui „IDEA group“, egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Anot ieškovės, egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos – ji atliko draudžiamus veiksmus (savo veikloje naudojo žymenį, klaidinamai panašų į ieškovės prekių ženklą) ir gavo pajamų; šios gali būti pripažintos ieškovės nuostoliais.

7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi sujungė civilines bylas pagal bendrovės „OÜ Big Idea Group“ ir UAB „Idea Group“ ieškinius, o 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi sustabdė bylos dalies pagal UAB „Idea Group“ ieškinį UAB „Euro RSCGPR“ ir UAB „Big Idea Group Lietuva“ nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta bylos dalis pagal bendrovės „OÜ Big Idea Group“ ieškinį UAB „Idea Group“. Kadangi bylos dalis pagal UAB „Idea Group“ ieškinį UAB „Euro RSCGPR“ ir UAB „Big Idea Group Lietuva“ nebuvo nagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir ji nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko, tai ši bylos dalis nutartyje plačiau neaprašoma.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimu dėl ieškinio pagrindo bendrovės „OÜ Big Idea Group“ ieškinį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad šalių prekių ženklai yra sudaryti iš žodinių ir vaizdinių elementų. Žodiniai ženklų elementai sudaryti iš dviejų vienoda seka išdėstytų žodžių „idea group“, užrašyti skirtingais, bet standartiniais, nestilizuotais šriftais. Ieškovės ženklo žodinis žymuo sudarytas iš vienas virš kito esančių žodžių, o atsakovės – iš užrašytų vienas paskui kitą. Ieškovės ženklo žodinis žymuo užrašytas mėlyna ir žydra spalvomis, atsakovės – juoda ir oranžine. Vaizdinis ieškovės ženklo elementas yra mėlynos ir žydros spalvos kryžiaus formos simbolis su karūna viršuje, atsakovės – apskritime esanti santrumpa iG. Ieškovės prekių ženkle esančius žodinius elementus Design & Logistics, Staff 3, G + M Zurn, Apotheka teismas pripažino neesminiais elementais, kurie neturi reikšmės nei vaizdiniam, nei visapusiškam ženklo vertinimui. Teismas padarė išvadą, kad nors turėdami iš tų pačių žodžių sudarytus žodinius elementus lyginami prekių ženklai ir nėra vizualiai tapatūs dėl skirtingų vaizdinių elementų, bet yra vizualiai panašūs. Skirtingi vaizdiniai elementai, šriftai, žodžių išdėstymas ir raidžių spalva turi reikšmės vertinant panašumą tiek, kad labai sumenkina panašumo laipsnį, bet jo visiškai nepanaikina.

10. Spręsdamas dėl fonetinio panašumo, įvertinęs, kad abiejų ženklų žodinių elementų žodžiai rašomi ir tariami vienodai, teismas konstatavo, jog lyginami ženklai fonetiškai yra tapatūs.

11. Konceptualiai lygindamas prekių ženklus, teismas nurodė, kad žodinis ženklų elementas „idea group“ sudarytas iš savarankiškas reikšmes turinčių žodžių idea ir group. Idea lietuviškai reiškia idėją, t. y. mintį, siekimų tikslą, suteikiantį veiklai kryptį, pagrindinę mokslinės, meninės kūrybos ar praktinės veiklos mintį arba klasikinės filologijos ir filosofijos prasme – daikto esmę, idealą, pirminį visa ko pradą. Group lietuviškai yra grupė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokios aiškios žodinio elemento – žodžių junginio „idea group“ semantinės reikšmės. Teismas vertino, kad žodžiai „idea group“ lyginamuose ženkluose galėtų nurodyti grupę asmenų, susietų ar suvienytų bendros idėjos, arba dar kitaip gali būti suprasti kaip grupė idėjų, taigi teikia žymenims tam tikrą prasminį krūvį, kurį tam tikromis sąlygomis galima suprasti ir vienodai. Vis dėlto tokia bendroji žodžių junginio, sudaryto iš grynąją abstrakciją (idėja) ir neaiškiai apibrėžtą dalį (grupė) žyminčių sąvokų, reikšmė yra labai plati, todėl sunkiai leidžia susikurti konkrečią prasminę asociaciją. Atsakovės prekių ženklo vaizdinis elementas nenukreipia į jokią kitą savarankišką prasmę, kaip tik į patį žodinį elementą (jo reikšmę), nes šio ženklo vaizdinis elementas yra apipavidalintas, nedaug stilizuotas jo žodinio elemento trumpinys. Ieškovės ženklo vaizdinis elementas – stilizuotas lygiakraštis (bizantiškasis arba graikiškasis) kryžius papuoštas karūnos simboliu – teikia asociacijas su kokybišku su medicina ar vaistinėmis susijusiu verslu ar su farmacija susijusiomis prekėmis ir (ar) paslaugomis; tokia konceptuali nuoroda suteikia visam ženklui (vertinant kartu su žodiniu elementu) savarankišką semantinę reikšmę. Apibendrinęs nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ženklo vaizdinis žymuo sukuria savarankišką konkretinančią ir labiau apibrėžtą reikšmę, kurios neturi atsakovės ženklas, todėl konstatavo, jog konceptualaus lyginamų ženklų panašumo nėra.

12. Teismas nurodė, kad ieškovės prekių ženklas neturi vieno aiškaus dominuojančio elemento. Teismo vertinimu, ieškovės ženklo suvokimui labai reikšmingas vaizdinis jo elementas kartu su žodžiu IDEA, nes jis yra kairėje, ženklo pradžioje (į šią vietą paprastas vartotojas dažniausiai atkreipia didesnį dėmesį), o žodinis elementas IDEA, nors yra dešiniau, bet yra labai išryškintas, užima reikšmingai didelę ženklo vaizdo ploto dalį, išdėstytas virš kito žodinio elemento ir yra žodinis – t. y. paprastai gerai įsidėmimas. Žodis group ieškovės ženkle yra mažiau reikšmingas – tiek dėl to, kad yra išdėstytas žemiau elemento IDEA, tiek dėl to, kad yra užrašytas mažosiomis smulkesnio šrifto ir ne tokios sodrios spalvos raidėmis.

13. Teismas sprendė, kad atsakovės ženklas taip pat neturi vieno ryškaus dominuojančio elemento. Vaizdinis elementas – apskritime įrašyta santrumpa iG ir paskutinis ženklo elementas žodis Group – yra ryškios oranžinės spalvos, todėl šie elementai užgožia viduryje esantį tamsia spalva užrašytą žodį idea, atima iš šio elemento galimybę daryti reikšmingą įtaką bendram ženklo įspūdžiui. Žymuo iG yra ženklo pradžioje, atskirai nuo žodinio elemento, sekančio paskui jį, apvestas tokios pat kaip ir viduje esančios raidės ryškios spalvos apskritimu, taip šis elementas sukuria emblemos vaizdą ir ženklui suteikia skiriamąjį požymį.

14. Teismas pripažino, kad lyginamų ženklų žodiniai elementai turi silpną skiriamąjį požymį, nes yra sudaryti iš labai didelį abstrakcijos laipsnį turinčių sąvokų, kuriomis beveik neįmanoma sukurti konkrečių asociacijų, be to, žodiniai elementai nėra dominuojantys savarankiškai nei kaip žodžių junginiai, nei kaip atskiri žodžiai.

15. Teismas nustatė, kad ieškovė neneigė atsakovės atsikirtimo, jog savo prekių ženklą įsigijo iš Ispanijos įmonės, kurios veikla buvo susijusi su paslaugų teikimu farmacijos įmonėms ir vaistinėms. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė negalėjo įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo ženklą perleidęs asmuo, teismas padarė išvadą, jog atsakovė, paraišką dėl savo ženklo padavusi anksčiau, negu ieškovė tapo ankstesnio ženklo savininke, pagrįstai gali atsikirsti, kad ieškovės prekių ženklo vaizdinis elementas yra aprašomojo pobūdžio, t. y. žymi paslaugų, kurioms žymėti buvo sukurtas pradinės registracijos momentu, pobūdį.

16. Vertindamas bendrojo suklaidinimo tikimybę teismas nurodė, kad vartotojas ieškovės prekių ženklą atpažins pirmiausia pagal žodį IDEA, o atsakovės prekių ženklą – pagal vaizdinio elemento iG ir GROUP derinį. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prekių ženklo vaizdinis elementas yra aprašomasis, o žodinis nėra dominuojantis, ieškovės prekių ženklas turi silpną skiriamąjį požymį (ir mažą apsaugos apimtį), vaizdinis ženklų panašumas yra labai silpnas, teismas konstatavo, kad vien garsinio (fonetinio) tapatumo nepakanka spręsti dėl prekių ženklų klaidinamo panašumo.

17. Teismas nurodė, kad prekių ženklo paskirtis yra žymėti konkrečios kilmės prekes ir paslaugas, taip sudarant vartotojams kuo didesnę galimybę atskirti prekes ir paslaugas pagal jų kilmę. Teismas konstatavo, kad ieškovė, įsigijusi prekių ženklą iš trečiojo asmens, bet neįsigijusi trečiojo asmens kaip verslo komplekso arba kitaip neperėmusi ar nesiėmusi jo veiklos, netapusi ekonomiškai susijusi su ankstesniu ankstesnio prekių ženklo savininku, nuo prekių ženklo įsigijimo momento savo prekių ženklu ėmė žymėti naujas, kitas (kitos kilmės) paslaugas, todėl ankstesnis, galimai iki prekių ženklo pardavimo buvęs galimas visuomenės suklaidinimas tapo nebeįmanomas.

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktame žymenų panašumo tyrime, kuriuo įrodinėjama visuomenės suklaidinimo galimybė, nėra nurodyta, kokia dalis respondentų, į kuriuos kreipėsi apklausos vykdytojai (tyrėjai), atsisakė atsakyti į klausimus ir nedalyvavo apklausoje; atsisakę dalyvauti apklausoje asmenys turi būti priskirti prie nepatvirtinusių žymenų panašumo ir ši dalis gali būti reikšminga. Kadangi sutikusių dalyvauti apklausoje ir sutikusių atsakyti į klausimus asmenų dalis tyrime nenurodyta, tai teismas tokios apklausos įrodomąją vertę pripažino ribota.

19. Atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus duomenis apie ženklo buvusio savininko veiklos sritį ir paslaugas, kurioms iki pardavimo buvo registruotas šis ženklas, teismas sprendė, kad atsakovė buvusiam ankstesnio ženklo savininkui turėjo galimybę pareikšti ieškinį dėl prekių ženklo registracijos dėl tam tikrų paslaugų panaikinimo dėl nenaudojimo ir tokia jos teisių gynyba neatrodytų akivaizdžiai neperspektyvi. Anot teismo, tai patvirtino, kad atsakovės galimybės išsaugoti savo ženklo registraciją priklausė nuo ieškovės veikimo – ženklo įsigijimo, kuris įvyko jau po atsakovės prekių ženklo registracijos paraiškos padavimo 2015 metais ir po atsakovės (juridinio asmens ieškovės ginčijamu pavadinimu) įsisteigimo 2007 metais. Atsakovės teisės, įgytos ir įgyvendintos registruojant ginčijamą prekių ženklą, juridinio asmens pavadinimą ir domeno vardą, iki ieškovei įsigyjant teises į ankstesnį ženklą, negali būti paneigiamos, tai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2424, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių (toliau – Reglamentas 2015/2424), įžanginės dalies 21, 22 punktų nuostatas.

20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl atsakovės prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą ir nutraukti žymens „idea group“, įskaitant domeną www.ideagroup.lt, naudojimą, ir dėl šių reikalavimų priėmė naują sprendimą – nurodytus ieškinio reikalavimus patenkino, pripažino atsakovės prekių ženklo „iG idea Group [fig.]“ registraciją Nr. 72911 negaliojančia 35 klasės paslaugoms: „reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba, įstaigų veikla, išskyrus paslaugas, susijusias su pramonės ir uostų logistika, transportu ir prekių pakavimu, taip pat su krovinių srautų valdymu, paskirstymu ar sandėliavimu bei transporto užsakymu ir inspektavimu“; įpareigojo atsakovę nutraukti žymens „idea group“, įskaitant domeną www.ideagroup.lt, naudojimą paslaugoms „renginių organizavimas, reklama, garso ir apšvietimo įrangos nuoma“; įpareigojo atsakovės vadovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pakeisti atsakovės pavadinimą, įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus; panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Vertindama, ar egzistuoja visos Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia sąlygos, kolegija nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė yra ankstesnio prekių ženklo, registruoto 2001 m. gruodžio 12 d. (reg. Nr. 002499283), savininkė (atsakovės prekių ženklas registruotas 2016 m. vasario 29 d. (reg. Nr. 72911), taip pat nėra ginčo dėl to, kad lyginamieji prekių ženklai fonetiškai yra tapatūs.

22. Kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės prekių ženklas neturi vieno aiškaus dominuojančio elemento (šios nutarties 12 punktas), sprendė, jog toks elementas yra žodžių junginys „idea group“; dėl savo dydžio ir vietos kombinuotame prekių ženkle jis galėtų daryti didžiausią įspūdį vartotojams ir dėl to būti jų prisimenamas; šis žodžių junginys, priešingai nei vienas žodis idea ar group, yra skiriamąjį požymį turintis elementas. Anot kolegijos, atsakovės kombinuoto prekių ženklo dominuojantis elementas taip pat yra žodžių junginys „idea group“, o ne vaizdinis elementas (šių dviejų žodžių pirmų raidžių santrumpa – iG). Kolegijos vertinimu, abiejų lyginamų ženklų sutampantys dominuojantys elementai „idea group“ kelia vienodas prasmines asociacijas.

23. Kolegija nesutiko, kad ieškovės ženklo vaizdinis elementas (stilizuotas pliuso ženklas su karūna) kelia asociacijų su medicinos ar farmacijos prekėmis ir (ar) paslaugomis ir kad tokia konceptuali nuoroda suteikia visam ženklui savarankišką semantinę reikšmę. Ieškovės prekių ženkle esantis vaizdinis ženklas yra mėlynos spalvos (medicinos ir (ar) farmacijos srityse paprastai naudojamas raudonos spalvos kryžius), stilizuotas ženklas „+“ su karūna grafiškai neprimena kryžiaus, naudojamo medicinos ar farmacijos veikloje (pliuso ženklas su karūna gali būti naudojamas bet kokiai veiklai ar paslaugoms žymėti, tai nėra specifinis medicinos paslaugas žymintis žymuo). Be to, ieškovės prekių ženklas registruotas 16, 20 ir 35 klasės pagal Nicos klasifikaciją paslaugoms, kurios nėra susijusios su medicina ir (ar) farmacija. Kolegija sutiko, kad ieškovės prekių ženkle esantys kiti žodiniai elementai – Design & Logistics, Staff 3, G + M Zurn, Apotheka yra neesminiai, neturi reikšmės nei vaizdiniam, nei visapusiškam vertinimui, pažymėjo, jog vien tai, kad ieškovės prekių ženkle yra žodis Apotheka, nereiškia, jog šis žodinis elementas visam prekių ženklui sukuria prasminę asociaciją, kad jis skirtas žymėti vien tik su medicinos ir (ar) vaistinės veikla susijusioms prekėms ir (ar) paslaugoms, juolab kad ženklas nebuvo registruotas tokioms paslaugoms žymėti.

24. Nustačiusi, kad lyginamų prekių ženklų dominuojantys elementai yra žodžių junginiai „idea group“, vaizdiniai elementai yra dekoratyvinio pobūdžio, nesuteikia žodiniams elementams papildomos semantinės reikšmės, kolegija konstatavo, kad lyginami prekių ženklai yra aukštu laipsniu vizualiai panašūs, turi tą pačią semantinę prasmę ir yra fonetiškai tapatūs; žodžių junginys „idea group“ nėra aprašomojo pobūdžio, turi skiriamąjį požymį ir negali būti laikomas nurodančiu įmonės veiklos rūšį ar teikiamų paslaugų charakteristikas. Dėl to kolegija pripažino, kad nustatytas panašumas yra pakankamas, jog egzistuotų suklaidinimo galimybė.

25. Kolegija pažymėjo, kad klaidinamą lyginamų prekių ženklų panašumą ieškovė, be kita ko, įrodinėjo bendrovės „OU Socio Uuringukeskus“ 2017 m. lapkričio mėn. atliktos visuomenės apklausos rezultatais, pagal kuriuos 42 proc. respondentų ženklus suvokė kaip klaidinamai panašius, 18 proc. nežinojo ar negalėjo atsakyti (apklausoje dalyvavo 1033 respondentai). Kolegijos vertinimu, tokia apklaustų respondentų procentinė išraiška yra pakankama visuomenės suklaidinimo tikimybei egzistuoti.

26. Kolegija nustatė, kad ieškovės prekių ženklo registracijoje nurodytos verslo ir reklamos paslaugos, verslo vadybos paslaugos yra tapačios atsakovės prekių ženklo registracijoje nurodytoms 35 klasės paslaugoms pagal Nicos klasifikaciją „reklama, verslo vadyba, verslo tvarkyba, įstaigų veikla“, todėl konstatavo dalies paslaugų, kurioms įregistruoti lyginamieji ženklai, tapatumą. Nors atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovės prekių ženklas skirtas tik vaistinių ar farmacijos srities prekėms ar paslaugoms žymėti, kolegija šią aplinkybę pripažino neįrodyta, pažymėjo, kad ieškovės prekių ženklas nėra registruotas tokioms paslaugoms ar prekėms žymėti, ieškovė nurodė, kad ji verčiasi reklamos ir su ja susijusiomis paslaugomis, dizaino paslaugomis, interneto projektais, įvairių renginių organizavimo ir techninio renginių serviso paslaugomis, nuomoja garso, apšvietimo įrangą, specialiųjų efektų techniką, prekiauja inventoriumi bei atributika.

27. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prekių ženklo faktinis naudojimas 35 klasės pagal Nicos klasifikaciją paslaugoms ar jų daliai žymėti šiame ginče nėra aktualus; esminę reikšmę turi tai, kad šis ankstesnis prekių ženklas yra registruotas iš dalies tapačioms paslaugoms kaip ir atsakovės prekių ženklas. Jei atsakovė mano, kad ieškovė įregistruotu prekių ženklu nepradėjo žymėti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba ženklas nebuvo naudojamas 5 metus iš eilės, ji galėjo kreiptis į teismą, prašydama panaikinti ieškovės prekių ženklo registraciją atitinkamoms paslaugoms žymėti dėl nenaudojimo (PŽĮ 47 straipsnio 2 dalis), tačiau to nepadarė.

28. Konstatavusi klaidinamą ieškovės ir atsakovės prekių ženklų panašumą, įvertinusi tai, kad dominuojantis ieškovės prekių ženklo elementas (žodžių junginys „idea group“) yra tapatus atsakovės juridinio asmens pavadinimui ir atsakovė užsiima tokia veikla, kurios paslaugoms žymėti registruotas ieškovės prekių ženklas, kolegija konstatavo, kad atsakovė, įregistravusi juridinio asmens pavadinimą UAB „Idea Group“, pažeidė ieškovės teises (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovės (ankstesnio prekių ženklo savininkės) teisių pažeidimo ir atmetė jos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, tai, tenkinusi ieškinio reikalavimus dėl atsakovės prekių ženklo registracijos panaikinimo, juridinio asmens pavadinimo pakeitimo ir įpareigojimo nutraukti žymens „idea group“ naudojimą, kolegija bylos dalį dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

29. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Idea Group“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

29.1. Šios nutarties 23 punkte nurodyti apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai nukrypsta nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos aiškinant PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, taip pat neatitinka faktinės tikrovės, nes medicinos ir farmacijos srityse dažnai naudojami ir žalios, baltos arba mėlynos spalvos kryžių imituojantys simboliai. Teiginys, kad medicinos ar farmacijos srityse paprastai naudojamas raudonos spalvos kryžius, prieštarauja 1949 metų Ženevos konvencijų dėl karo aukų apsaugos ir jų papildomų protokolų nustatytam tarptautiniam draudimui naudoti Raudonojo Kryžiaus emblemą kaip prekių ženklą bet kokiai, o ypač vaistinių ar farmacijos veiklai žymėti; toks draudimas taip pat įtvirtintas Lietuvos Respublikos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio emblemos ir pavadinimo įstatymo 25, 26 straipsniuose.

29.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sumenkino ieškovės prekių ženklo kairėje pusėje pavaizduotą stilizuotą lygiakraštį (bizantiškąjį arba graikiškąjį) kryžių, papuoštą karūnos simboliu. Vartotojai yra linkę nukreipti dėmesį į pirmąjį ženklo elementą; neabejotina, kad pirmiausia vartotojas pastebės stilizuotą kryžiaus atvaizdą, nes jis ryškus, užima reikšmingą dalį prekių ženklo ploto. Stilizuoti kryžiai įprastai yra vaistinės (farmacijos) veikloje naudojami ženklai, kurie aiškiai nusako paslaugos teikėjo veiklos sritį. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovės ženklą 2001 metais pareiškė registruoti vaistinių dizaino paslaugas teikusi Ispanijos bendrovė „Apotheka-Imedisa 2001 SA“, šios bendrovės pavadinime esantis pirmasis žodis „Apotheca“ nurodo, kokios srities veikla ji vertėsi. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad būtent stilizuotas kryžiaus atvaizdas kartu su kitu elementu – žodžiu idea yra reikšmingas bendram ieškovės prekių ženklo kuriamam įspūdžiui ir jo suvokimui. Kiti žodiniai elementai Design & Logistics, Staff 3, G + M Zurn, Apotheka sustiprina pagrindinių ieškovės prekių ženklo elementų teikiamą informaciją ir panaikina visas abejones dėl prekių ženklu žymimų prekių (paslaugų) pobūdžio – teikia aiškią nuorodą į vaistinių ir farmacijos veiklos sritį. Ieškovės prekių ženklas sudaro įspūdį, kad jo naudojimo sritis – vaistinių aptarnavimas ir kad šiuo ženklu savo prekes bei paslaugas žymi tam tikra įmonių grupė.

29.3. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nei ieškovės, nei atsakovės prekių ženklai neturi vieno dominuojančio elemento, ši išvada atitinka Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (toliau – ESINT) gaires ir teismų praktiką. Kadangi sutampa tik skiriamojo požymio neturintis ginčo ženklų žodinis elementas „idea group“, tai dėmesys skirtinas kitiems nesutampantiems prekių ženklų elementams, jie yra skirtingi (simboliniai), skiriasi jų kiekis bei spalvos. Vienas esminių iš nesutampančių elementų – skiriamąjį požymį turintis stilizuotas kryžiaus atvaizdas. Kiti nesutampantys elementai taip pat suteikia prekių ženklams skiriamuosius požymius, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad lyginami prekių ženklai yra aukštu laipsniu vizualiai panašūs.

29.4. Prekių ženklai iki 2017 m. kovo 9 d. buvo registruoti visiškai skirtingoms paslaugoms žymėti, ieškovė tik nuo nurodytos datos tariamai pradėjo naudoti prekių ženklą (modifikuotą), siekdama apgaulės būdu įtikinti teismą, kad prekių ženklas yra naudojamas tapačioms paslaugoms žymėti. Prekių ženklų registracija toje pačioje klasėje savaime nereiškia, kad jais yra žymimos tapačios paslaugos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas reiškia, jog asmuo, įregistravęs atitinkamą prekių ženklą tam tikroms prekėms ar paslaugoms, savaime neįgyja apsaugos netgi tapatiems prekių ženklams, jeigu kiti ženklai yra skirti žymėti nepanašioms (negu ankstesnysis ženklas) prekėms ar paslaugoms; ankstesnio ženklo skiriamasis požymis, jo reputacija, yra aplinkybė, reikšminga, lyginant prekių ar paslaugų panašumą ir sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2013">3K-3-188/2013</a>). Byloje nėra duomenų, kad ieškovės ES prekių ženklas per 15 metų (nuo 2001 m. iki 2017 m. kovo 6 d.) būtų įgijęs kokią nors reputaciją, ieškovė tokią pradėjo kurti tik 2017 m. kovo 6 d. įsigijusi šio ženklo savininko teises.

29.5. Apeliacinės instancijos teismas bendrovės „OU Socio Uuringukeskus“ atliktą tyrimą (internetinę apklausą) nepagrįstai pripažino tinkamu įrodymu (šios nutarties 25 punktas). Internetinės apklausos vertintinos itin kritiškai, nes jas vykdant sunku kontroliuoti apklausos procesą (nėra žinoma, ar respondentas susipažino su klausimu, ar atsakymą pasirinko spėjimo būdu), lieka nežinomi respondentų galimai patirti sunkumai, egzistuoja ribota galimybė gauti išsamius atsakymus į neišspręstus klausimus, nėra galimybės paaiškinti atsakymus, patikrinti, ar respondentai atitinka reprezentatyvumo reikalavimus. ESINT Apeliacinė taryba, nagrinėdama ginčus dėl prekių ženklų, internetinės apklausos duomenų nevertino kaip įrodymo, nurodė, kad protestą pareiškęs asmuo nepaaiškino kontrolės ir patikimumo sąlygų, kurioms esant buvo vykdoma ši internetinė apklausa, todėl Taryba negali nustatyti, kad atsakymai, kurie buvo pateikti apklausoje, nebuvo gauti be lygiagrečios išorinės informacijos (ESINT Apeliacinės tarybos 2013 m. vasario 18 d. sprendimas R1671/2011-2).

29.6. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad pagrindiniai jos paslaugų pirkėjai yra juridiniai asmenys, jų lygis aukštesnis nei paprastų vartotojų. Iš visuomenės nuomonės tyrimo ataskaitos darytina išvada, kad atliekant tyrimą buvo apklausti vidutinio lygio vartotojai, fiziniai asmenys, kurie pagal ieškovės nurodytas aplinkybes iš esmės negalėtų būti laikomi potencialiais jos paslaugų pirkėjais. Ataskaitos pagrindinėje išvadoje nurodyta, kad, taikant statistinę paklaidą, rezultatai dėl prekių ženklų panašumo turėtų būti vertinami kaip lygūs, o tai reiškia, jog vienodas procentas respondentų pasisakė tiek dėl prekių ženklų klaidinamo panašumo, tiek dėl nepanašumo. Be to, ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu, nes vidutinis vartotojas paprastai neturi įgūdžių spręsti apie prekių ir paslaugų šaltinį, apklausa parodo tik lyginamųjų prekių ženklų panašumo laipsnį, bet ne suklaidinimo tikimybę. Ginčo tyrimas negali būti laikomas tinkamu įrodymu ir dėl to, kad jį atliekant respondentams buvo užduoti nesąžiningi, menami klausimai. Kadangi nurodytas visuomenės nuomonės tyrimas yra ribotos įrodomosios vertės, tai dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės spręstina remiantis analitinio pobūdžio kriterijais (žymenų panašumo laipsniu, prekių (paslaugų) ar veiklos panašumo laipsniu, vartotojo atidumo laipsniu). Juos taikant nėra pagrindo spręsti, kad lyginami prekių ženklai yra panašūs ir kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė.

29.7. Šios nutarties 27 punkte nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta ignoruojant Reglamento 2015/2424 13a straipsnio (2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 16 straipsnio) nuostatas, kad teisių pažeidimo procedūrose ES prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą nacionalinį prekių ženklą, jei tas vėlesnis įregistruotas nacionalinis prekių ženklas nebūtų paskelbtas negaliojančiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 8 straipsnį arba 9 straipsnio 1 ar 2 dalį, arba 46 straipsnio 3 dalį (2 dalis); tais atvejais, kai vadovaujantis 1 arba 2 dalimi ES prekių ženklo savininkas neturi teisės uždrausti naudoti vėlesnį įregistruotą prekių ženklą, to vėlesnio įregistruoto prekių ženklo savininkas teisių pažeidimo procedūrose neturi teisės uždrausti naudoti tą ankstesnį ES prekių ženklą (3 dalis). 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2015/2436) 46 straipsnyje nurodyta, kad procedūroje dėl prekių ženklo pripažinimo negaliojančiu, remiantis įregistruotu prekių ženklu, kurio paraiškos padavimo data arba prioriteto data yra ankstesnė, vėlesnio prekių ženklo savininkui paprašius ankstesnio prekių ženklo savininkas pateikia įrodymus, kad penkerius metus iki prašymo pripažinti prekių ženklą negaliojančiu datos ankstesnis prekių ženklas iš tikrųjų buvo naudojamas, kaip numatyta 16 straipsnyje, žymint prekes ar paslaugas, kurioms jis įregistruotas ir kurios nurodomos kaip paraiškos pagrindimas, arba kad yra svarbių priežasčių ženklo nenaudoti, jeigu prašymo pripažinti prekių ženklą negaliojančiu dieną yra praėję ne mažiau kaip penkeri metai nuo ankstesnio prekių ženklo registracijos proceso pabaigos (1 dalis); jei 1 ir 2 dalyse nurodyti įrodymai nepateikiami, prašymas pripažinti prekių ženklą negaliojančiu remiantis ankstesniu prekių ženklu yra atmetamas (3 dalis); šio straipsnio 1–4 dalys taip pat taikomos, kai ankstesnis prekių ženklas yra ES prekių ženklas (5 dalis). Iš ieškovės 2017 m. lapkričio 27 d. pateiktų įrodymų matyti, kad jos prekių ženklas nebuvo naudojamas iš tikrųjų (nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios būtų žymimos ieškovės prekių ženklu). Be to, ieškovės prekių ženklas šiuo metu yra pradėtas asocijuoti su prekių ženklu „Havas“ (ieškovė ne tik nenaudoja ginčo prekių ženklo, bet ir vykdo savo prekių ženklo keitimą (angl. rebranding). Neįvertinus nurodytų aplinkybių, buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas, pažeistos ES teisės normos, ES teisės viršenybės principas.

29.8. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ieškovės elgesio (ji teises į ES prekių ženklą įgijo jau žinodama ar turėdama žinoti apie atsakovės interesus į žymenį „idea group“, piktnaudžiaudama ES prekių ženklų apsaugos sistema) sąžiningumo aspektu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis), netyrė iki 2017 m. kovo 6 d. (ES prekių ženklo įsigijimo) susiklosčiusių aplinkybių, nevertino ieškovės motyvų ir tikslų įsigyjant ES prekių ženklą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Kasaciniame skunde aprašytos faktinės aplinkybės patvirtina ieškovės nesąžiningumą – tik gavusi atsakovės pretenziją, siekdama pateisinti žymens „IDEA group“ naudojimą, ieškovė iš Ispanijos bendrovės „Apotheka-Imedisa 2001 SA“ įsigijo 2001 m. pareikštą registruoti ir 2005 metais įregistruotą, tačiau daugiau kaip 15 metų visiškai nenaudotą ES prekių ženklą. Ieškovė žinojo, kad, įgydama savininkės teises į ankstesnį ES prekių ženklą, jį naudos ne iš tikrųjų, o tik teisių pažeidimo procedūrose, siekdama atsikirsti į jai potencialiai gresiantį atsakovės ieškinį dėl tapataus žymens naudojimo uždraudimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas privalėjo konstatuoti, kad ieškovė, įgydama ES prekių ženklo savininko teises, negalėjo įgyti „ankstesnių teisių“ atsakovės atžvilgiu; priešingas vertinimas reikštų, kad visi ieškovės ir jos patronuojamųjų įmonių neteisėti veiksmai taptų formaliai teisėti. Principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė) draudžia neteisėtus veiksmus atlikusiems asmenims juos įteisinti paskesniais formaliais sandoriais, nes tai reikštų teisingumo principo pažeidimą.

29.9. Ieškovės nesąžiningi veiksmai įgyjant ankstesnį nenaudojamą ES prekių ženklą taip pat atitinka tarptautinėje praktikoje žinomą „atgalinį domeno vardo užgrobimą“ (angl. reverse domain name hijacking), t. y. atvejį, kai asmuo įregistruoja arba įsigyja atitinkamą prekių ženklą tam, kad perimtų šį prekių ženklą atitinkantį anksčiau įregistruotą domeno vardą (kurio savininkas neįregistravo atitinkamo prekių ženklo). Toks elgesys Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Arbitražo ir tarpininkavimo centro bylose vertinamas kaip nesąžiningas ir laikomas piktnaudžiavimu prekių ženklų savininkams suteikiamomis teisėmis. Ieškovė neteisėtai reikalavo uždrausti atsakovei naudoti domeno vardą www.ideagroup.lt ir dėl to šis reikalavimas negalėjo būti patenkintas, nes domeno vardą sąžiningai įregistravusi ir ilgą laiką jį sąžiningai naudojusi atsakovė turi pagrįstus lūkesčius, kad savo veiklą toliau galės tęsti naudodama šį domeno vardą.

30. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

30.1. Atsakovė, vertindama lyginamųjų ženklų panašumą, nepagrįstai teigia, kad ieškovės prekių ženkle esantis vaizdinis elementas yra reikšmingas, užimą didelę ženklo dalį (šios nutarties 29.2 punktas). Jos argumentai neatitinka teismų praktikos, kad būtent žodinis elementas paprastai yra stiprusis bei lemiantis bendrą suvokimo įspūdį elementas žodiniame-vaizdiniame prekių ženkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2003). Ieškovės prekių ženklo vaizdinis elementas yra dekoratyvinio pobūdžio ir bendram prekių ženklo daromam įspūdžiui yra nereikšmingas. ESINT Opozicijų skyriaus ir Apeliacinės tarybos sprendimuose laikomasi nuoseklios pozicijos, kad simbolis „+“ dažnai naudojamas rinkodaros ir prekių bei paslaugų pardavimo skatinimo tikslais, siekiant pabrėžti parduodamų prekių bei teikiamų paslaugų suteikiamą vertę, todėl šis simbolis laikytinas pagiriamojo pobūdžio žymeniu, negalinčiu daryti reikšmingos įtakos bendram prekių ženklo sukuriamam įspūdžiui. Ieškovės prekių ženklas nėra registruotas su farmacija ir (ar) medicina susijusioms prekėms ir paslaugoms, ieškovei įsigijus šį ženklą registracijoje nurodytas prekių ir paslaugų sąrašas nekito, todėl neaišku, kuo remdamasi atsakovė teigia, jog šis simbolis siejasi su medicina ar farmacija, juolab kad prekių ženklo vaizdinis elementas akivaizdžiai skiriasi nuo medicinos ar farmacijos srityse naudojamo kryžiaus simbolio. Ženklo žodiniai elementai Design & Logistics Staff 3, G+M Zurn, Apotheka taip pat laikytini neturinčiais reikšmingos įtakos bendram ženklo kuriamam įspūdžiui, nes jie yra aprašomieji ženklo registracijoje nurodytų prekių ir paslaugų atžvilgiu, atvaizduoti daug mažesniu šriftu nei žodinis elementas „idea group“, jų vaidmuo antraeilis. Be to, ieškovė ženklą naudoja be šio elemento. Dominuojantis ir svarbiausias ieškovės prekių ženklo elementas, darantis didžiausią įtaką bendram ženklo sukuriamam įspūdžiui, yra žodinis elementas „idea group“. Šis elementas dominuoja ir atsakovės prekių ženkle.

30.2. Lyginamų prekių ženklų dominuojančių, skiriamąjį požymį turinčių, žodinių elementų šriftų ir jų spalvų, taip pat mažųjų ir didžiųjų raidžių santykio skirtumai negali lemti šių elementų skirtumo; dėl pagrindinių elementų tapatumo lyginami prekių ženklai laikytini aukštu laipsniu vizualiai panašiais. Kadangi visiškai sutampa žodinių elementų seka, tai ženklai laikytini fonetiškai tapačiais. Remiantis Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2004 m. kovo 17 d. sprendime bylose Nr. T-183/02 ir T-184/02 nurodytu išaiškinimu, tais atvejais, kai lyginami prekių ženklai neturi aiškios, iškart suvokiamos reikšmės, jų semantinis palyginimas turi būti grindžiamas numanomomis, vidutiniam vartotojui galinčiomis kilti asociacijomis. Kadangi tiek ieškovės, atsakovės prekių ženklų žodžių derinys „idea group“ vartotojams kels vienodas prasmines asociacijas, tai jie laikytini semantiškai tapačiais.

30.3. Lyginami prekių ženklai yra registruoti tapačioms paslaugoms. Atsakovės teiginys, kad iki jo įsigijimo ieškovės prekių ženklas buvo registruotas visiškai skirtingoms paslaugoms žymėti (šios nutarties 29.4 punktas), yra nepagrįstas; ieškovei įsigijus šį prekių ženklą, registracijoje nurodytas prekių ir paslaugų sąrašas nekito. Atliekant prekių ženklų panašumo ir visuomenės suklaidinimo tikimybės vertinimą būtina remtis prekėmis ir (arba) paslaugomis, kurios yra saugomos remiantis prekių ženklo registracija, t. y. registracijoje nurodytomis prekėmis ir (arba) paslaugomis (Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Kremezin, Nr. T-487/08).

30.4. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovės pateiktų apklausos duomenų įrodomoji vertė yra ribota. Jie paremti pirmosios instancijos teismo cituotu ESINT Apeliacinės tarybos sprendimu, kuriame pasisakyta dėl apklausos, kuria buvo siekiama nustatyti, ar prekių ženklas dėl jo naudojimo yra įgijęs žinomumą tarp vartotojų, teisėtumo. Atliekant tokio tipo apklausą svarbu nustatyti, kokia dalis respondentų atsisakė atsakyti į klausimus, nes šie respondentai laikytini atsakiusiais neigiamai, t. y. nežinančiais prekių ženklo. Tokia taisyklė netaikytina šioje byloje, nes ginčo atveju buvo tiriamas prekių ženklų panašumas, o respondentas, įvertinęs lyginamus prekių ženklus, galėjo atsakyti į pateiktą klausimą pasirinkdamas vieną iš kelių galimų variantų.

30.5. Atsakovės nurodytame ESINT Apeliacinės tarybos sprendime (šios nutarties 29.5 punktas) neturinčia įrodomosios vertės pripažinta konkreti atlikta apklausa, o ne internetinės apklausos būdas kaip toks. Tiek tiesioginio interviu būdu CAPI (angl. Computer Assisted Personai Interview), tiek CAWI (angl. Computer Assisted Web Interview) vartotojų apklausos metodai yra plačiai naudojami atliekant įvairaus pobūdžio sociologinius tyrimus, šiais metodais atliktų tyrimų metu gauti rezultatai turi įrodomąją vertę. Ieškovės pateiktoje apklausoje buvo gauti 1033 respondentų atsakymai (tokios imties atveju statistinė paklaida yra itin maža, tik 3,1 proc.), buvo aiškiai aprašyta jos eiga, vartotojams buvo užduotas tik vienas klausimas, todėl nėra pagrindo abejoti jų atsakymų objektyvumu.

30.6. Nustačius, kad lyginamų ženklų skiriamaisiais ir dominuojančiais elementais laikytini žodiniai elementai „IDEA group“ ir „idea Group“ aukštu laipsniu vizualiai panašūs, o fonetiškai ir semantiškai – tapatūs, ieškovės skiriamojo požymio stiprumas yra įprastas, paslaugos, kurioms yra įregistruoti lyginami prekių ženklai, yra tapačios, pripažintina, jog paslaugų tapatumas nulems didesnį lyginamų prekių ženklų vaizdinį panašumą. Reklamos (35 klasės) paslaugos yra skirtos plačiajai visuomenei, todėl vartotojo pastabumo laipsnis šių paslaugų atžvilgiu laikytinas vidutiniu. Bendrovės „OU Socio Uuringukeskus“ atliktos visuomenės apklausos duomenimis, net 42 proc. vartotojų mano, kad lyginami prekių ženklai yra klaidinamai panašūs, o tai, remiantis naujausia teismų praktika, pagal kurią 32–35 proc. vartotojų, manančių, kad ženklai yra panašūs (klaidinamai panašūs), laikomi pakankama visuomenės dalimi tam, kad būtų konstatuota suklaidinimo tikimybė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 30 sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUzOS00MDcvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-539-407/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-539-407/2016">e2A-539-407/2016</a>), teikia pagrindą pripažinti, jog ieškovės ir atsakovės prekių ženklai yra klaidinamai panašūs ir dėl to egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė.

30.7. Kasaciniame skunde nurodytos Reglamento 2015/2424 nuostatos šioje byloje neaktualios, nes ieškinys buvo grindžiamas ne šio Reglamento, bet PŽĮ nuostatomis, o jose nėra normų, kurios savo esme būtų tapačios Reglamento 2015/2424 13a straipsnio 2 daliai. Be to, neegzistuoja Reglamento 2015/2424 13a straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos – kad vėlesnis įregistruotas nacionalinis prekių ženklas nebūtų pripažintas negaliojančiu pagal Direktyvos 2015/2436 8 straipsnį, 9 straipsnio 1 ar 2 dalį arba 46 straipsnio 3 dalį. Jeigu vėlesnis nacionalinis prekių ženklas pripažįstamas negaliojančiu, ankstesnio ES prekių ženklo savininkui nėra teisinių kliūčių drausti vėlesnio nacionalinio ženklo naudojimą.

30.8. Kadangi ieškovės prekių ženklo dominuojantis žodinis elementas „idea group“ nedaro jokių užuominų į 16 ir 20 klasės prekių bei 35 klasės paslaugų savybes, juo nėra apibūdinamos prekės ir paslaugos arba jų savybės (pvz., jų kokybė, vertė, paskirtis, kilmė ir kt.), nėra įrodymų, kad šio žodinio elemento naudojimas prekyboje yra įprastas šioms prekėms ir paslaugoms, tai darytina išvada, kad ankstesnis ieškovės prekių ženklas turi įprastą skiriamąjį požymį ir dėl to nėra pagrindo daryti prielaidą, jog vėlesnio prekių ženklo paraiškos padavimo datą ieškovės reikalavimas pripažinti vėlesnį atsakovės prekių ženklą būtų nepatenkintas dėl skiriamojo požymio stokos, dėl neįgyto skiriamojo požymio ar reputacijos. Atsižvelgiant į tai, Direktyvos 2015/2436 8 straipsnis šiuo atveju negali būti taikomas. Atsakovės prekių ženklas įregistruotas 2016 m. vasario 29 d., o ieškinys dėl šio įregistruoto prekių ženklo naudojimo pateiktas 2017 m. liepos 22 d. Kadangi į teismą buvo kreiptasi nuo vėlesnio prekių ženklo įregistravimo nepraėjus daugiau nei 5 metams, tai nagrinėjamoje byloje nėra ir Direktyvos 2015/2436 9 straipsnyje nurodyto atsisakymo pripažinti negaliojančiu vėlesnį įregistruotą prekių ženklą pagrindo.

30.9. Ginčui aktualioje PŽĮ redakcijoje nėra nuostatų, kurios, kaip Direktyvos 2015/2436 46 straipsnis, ginčijant vėlesnį prekių ženklą dėl visuomenės suklaidinimo galimybės, vėlesnio prekių ženklo savininkui suteiktų teisę reikalauti pateikti ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymus. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė neprašė pateikti ankstesnio prekių ženklo naudojimo įrodymų, todėl ieškovė neturėjo pareigos tai padaryti. Net ir neturėdama pareigos pateikti savo prekių ženklo naudojimo įrodymų, ieškovė pateikė duomenis, kad ankstesnis prekių ženklas buvo naudojamas viešai ir išoriškai vykdant konkrečią komercinę veiklą. Atsakovės argumentai, kad ieškovė nenaudoja ginčo prekių ženklo, vykdo savo prekių ženklo keitimą, nepagrįsti, neaktualūs bylai.

30.10. Pagal 2009 m. vasario 26 d. Europos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (toliau – Reglamentas 207/2009) 17 straipsnį, bendrijos prekių ženklas gali būti perduotas atskirai nuo bet kokio įmonės perdavimo visoms prekėms ar paslaugoms, kurioms jis buvo registruotas, arba jų daliai, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad, ieškovei įsigijus prekių ženklą, bet neįsigijus trečiojo asmens kaip verslo komplekso ar nesiėmus jo veiklos, prekių ženklu ėmus žymėti naujas, kitos kilmės paslaugas, ankstesnis galimai iki ženklo pardavimo buvęs visuomenės suklaidinimas tapo nebeįmanomas. Visos teisės ir pareigos, susijusios su prekių ženklu, keičiantis nuosavybės teisės subjektui seka paskui ženklą, t. y. pereina naujajam prekių ženklo savininkui. Jis gali, be kita ko, ginčyti vėlesnius prekių ženklus, kurie yra klaidinamai panašūs, o teisių perdavimo savininkui momentas neturi jokios teisinės reikšmės.

30.11. Prekių ženklų teisėje galioja principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“. Aplinkybė, kad ieškovės prekių ženklo registracijos data yra ankstesnė ir suteikia teisę ginčyti atsakovės vėlesnę prekių ženklo registraciją, nedaro ieškovės veiksmų nesąžiningų; išimtinių teisių į prekių ženklus turėjimas įgalina tų teisių savininką riboti savo konkurentus ar kitus trečiuosius asmenis.

30.12. Kasaciniame skunde nurodomas atgalinis domeno vardo užgrobimas yra Domeno vardų ir IP adresų valdymo korporacijos (ICANN) Vieningos ginčų dėl domeno vardų nagrinėjimo politikos (angl. Uniform Domain-Name Dispute Resolution Policy) 15 e paragrafe įtvirtintas terminas. Vieninga ginčų dėl domeno vardų nagrinėjimo politika taikytina administracine tvarka sprendžiant ginčus, kilusius dėl domenų vardų registracijos, tačiau ji netaikytina nagrinėjamoje byloje, todėl jos nuostatos nėra reikšmingos. Be to, tam, kad galėtų būti konstatuotas atvirkštinio domeno vardo užgrobimo faktas, būtina, jog domeno vardo registracija būtų ankstesnė nei domeną ginčijančio asmens prekių ženklo registracija. Ieškovės prekių ženklo registracija yra ankstesnė nei atsakovės domeno vardo ir prekių ženklo registracija.

30.13. Atsakovė laikytina nesąžininga ginčo šalimi. Procesiniuose dokumentuose ji nurodė, kad savo prekių ženklą registravo tik pastebėjusi, jog rinkoje yra kita įmonė, naudojanti šį žymenį; įregistravus atsakovės prekių ženklą, ji nedelsdama pareiškė pretenziją ieškovei priklausančiai įmonei UAB „Big idea group Lietuva“ dėl neteisėto žymens naudojimo, vėliau siūlė taikiai spręsti ginčą, kaip vieną iš variantų pateikdama pasiūlymą už 50 000 Eur perleisti ieškovei domeno vardo registraciją, įmonės pavadinimą ir prekių ženklo registraciją. Toks atsakovės elgesys patvirtina jos nesuinteresuotumą savo prekių ženklo naudojimu, tikslą pasipelnyti iš ieškovės.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl prekių ženklo „iG idea Group“ [fig.] (reg. Nr. 72911) registracijos pripažinimo negaliojančia (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

32. Nagrinėjamam ginčui spręsti yra aktuali PŽĮ redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d. (2017 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-549 redakcija). Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujoji PŽĮ redakcija.

33. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualios PŽĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

34. Tam, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia minėtos teisės normos pagrindu, turi būti nustatyta kumuliatyvių sąlygų visuma: ieškovui priklausantis prekių ženklas turi būti ankstesnis negu ginčijamas prekių ženklas; lyginamieji prekių ženklai turi būti tapatūs arba klaidinamai panašūs; prekės ir (arba) paslaugos, kurioms žymėti yra skirti lyginamieji prekių ženklai, turi būti tapačios arba panašios; turi būti konstatuota galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu.

35. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, ginčo prekių ženklai turi būti lyginami laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama prekių ženklų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumo aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą jų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius prekių ženklus, o išvadą dėl jų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą jo atmintyje išlikusį įspūdį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016 ir joje nurodytą teismų praktiką).

36. Dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi būti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į visus faktorius, reikšmingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) (anksčiau – Europos Bendrijų Teisingumo Teismas) 1997 m. lapkričio 11 d. prejudicinį sprendimą byloje Sabel BV v. Puma AG, Rudolf Dassler Sport, C-251/95; 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinį sprendimą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro-Goldwyn Mayer Inc., C-39/97; 1999 m. birželio 22 d. prejudicinį sprendimą byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, C-342/97).

37. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja jo atskirų detalių. Dėl šių priežasčių, globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu (žr. ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinį sprendimą byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v. Klijsen Handel BV, C-342/97).

38. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovei priklausantis Europos Sąjungos prekių ženklas „+ IDEA group Design & Logistics“ [fig.] (reg. Nr. 002499283) yra ankstesnis negu atsakovei priklausantis prekių ženklas „iG idea Group“ [fig.] (reg. Nr. 72911). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovės prekių ženklo registracijoje nurodytos 35 klasės paslaugoms priklausančios verslo ir reklamos paslaugos, verslo vadybos paslaugos yra tapačios atsakovės prekių ženklo registracijoje nurodytoms 35 klasės paslaugoms.

39. Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė dėl lyginamųjų prekių ženklų klaidinamo panašumo ir visuomenės suklaidinimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei ieškovės, nei atsakovės ženklai neturi vieno aiškaus dominuojančio elemento, ženklų kuriamam bendram įspūdžiui ir jų suvokimui reikšmingi ženklų pradžioje esantys besiskiriantys vaizdiniai elementai, kurie yra visiškai skirtingi, ženklų žodiniai elementai turi silpną skiriamąjį požymį ir ginčo ženkluose nedominuoja, ieškovės ženklo apsaugos apimtis dėl silpno jos ženklo kaip visumos skiriamojo požymio yra siaura, todėl ginčo ženklai nėra klaidinamai panašūs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiejų ginčo prekių ženklų dominuojantis elementas yra žodžių junginys,,IDEA group“, vaizdiniai elementai abiejuose ženkluose yra dekoratyvinio pobūdžio, nesuteikiantys žodiniams elementams jokios papildomos semantinės reikšmės, todėl ginčo ženklų panašumas yra pakankamas, kad egzistuotų suklaidinimo galimybė.

40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad prekių ženklai, priklausomai nuo juos sudarančių elementų ar elementų derinio (ne)išskirtinumo, gali būti vadinamieji stiprūs bei silpni; t. y. vienų prekių ženklų skiriamoji (identifikacinė) funkcija bus „stipresnė“, kitų – „silpnesnė“; nuo skiriamosios funkcijos „stiprumo“, be kita ko, priklauso kitų prekių ženklų panašumo vertinimas, t. y. atitinkamo pramoninės nuosavybės objekto teisinės apsaugos „ribos“; vadinamojo stipraus prekių ženklo (sudaryto iš išskirtinių elementų ar elementų derinio) atveju kitų prekių ženklų panašumo vertinimas bus griežtesnis negu prekių ženklų, sudarytų iš mažiau išskirtinių elementų ar jų derinio; tam tikro panašumo riba, kurią bus leidžiama „peržengti“ kitiems subjektams priklausantiems prekių ženklams, savo teises ginančio „stipraus“ bei „silpno“ prekių ženklo atveju bus skirtinga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-272/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-272/2009">3K-3-272/2009</a>). Kai sprendžiama dėl ženklo (ar atitinkamo ženklo elemento) apsaugos apimties, inter alia (be kita ko), dėl kito ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra lemianti aplinkybė, sąlygojanti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012; kt.).

41. Siekdamas nustatyti prekių ženklo skiriamąjį požymį ir įvertinti, ar jo skiriamasis požymis yra stiprus, teismas privalo bendrai įvertinti didesnį ar mažesnį prekių ženklo gebėjimą identifikuoti prekes ar paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas, kaip pagamintas konkrečios įmonės, ir atskirti jas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų (žr. ESTT 1999 m. birželio 22 d. prejudicinį sprendimą byloje Lloyd Schuhfabrik Meyer & Co. GmbH v Klijsen Handel, C-342/97; Europos prekių ženklų ir dizaino tinklo 2014 m. spalio 2 d. bendro pranešimo dėl santykinių atsisakymo registruoti pagrindų ir suklaidinimo galimybės (skiriamojo požymio neturinčių ir (arba) silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų įtaka (toliau – ir 2014 m. Bendras pranešimas), p. 8 [interaktyvus]. <https://euipo.europa.eu/tunnel-web/secure/webdav/guest/document_library/contentPdfs/about_ohim/who_we_are/common_communication/common_communication5_lt.pdf>).

42. Atliekant sutampančių elementų analizę, siekiama nustatyti, ar jie yra apibūdinamojo pobūdžio, daro užuominą ar yra kitokio silpno pobūdžio, ir taip įvertinti, kiek šie sutampantys elementai gali daugiau ar mažiau nurodyti komercinę kilmę. Taip pripažįstama, kad labiau tikėtina, jog vartotojas manys, kad ženklo apibūdinamasis, darantis užuominą ar kitoks silpnas elementas nenaudojamas konkrečiai įmonei identifikuoti, taigi ir prekėms ar paslaugoms atskirti nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų (žr., pvz., ESINT parengtų Bendrijos prekių ženklų nagrinėjimo Vidaus rinkos derinimo tarnyboje (prekių ženklai ir dizainas) gairių (toliau – ESINT Gairės) C dalies „Protestas“ 2 skirsnio „Tapatumas ir suklaidinimo galimybė“ 4 skyriaus „Skiriamasis požymis“, p. 5 [interaktyvus]. <https://euipo.europa.eu/tunnel-web/secure/webdav/guest/document_library/contentPdfs/law_and_practice/trade_marks_practice_manual/WP/Part-C/02-part_c_opposition_section_2/part_c_opposition_section_2_chapter_4_distinctiveness/part_c_opposition_section_2_chapter_4_distinctiveness_lt.pdf>).

43. Tais atvejais, kai sutampantis prekių ženklų elementas turi silpną skiriamąjį požymį, vertinant suklaidinimo galimybę daugiausia dėmesio bus skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Atliekant vertinimą, bus atsižvelgiama į nesutampančių elementų panašumus (skirtumus) ir šių elementų skiriamąjį požymį (žr. 2014 m. Bendro pranešimo p. 2). Paprastai silpną skiriamąjį požymį turinčių elementų sutapimas pats savaime nereikš, kad yra suklaidinimo galimybė. Tačiau suklaidinimo galimybė gali būti, jeigu: 1) kitų elementų skiriamasis požymis yra silpnesnis (arba vienodai silpnas) arba jie yra nereikšmingi ženklų vizualiam įspūdžiui ir todėl bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra panašus; arba 2) bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis yra labai panašus arba tapatus (2014 m. Bendro pranešimo p. 9).

44. Kasacinis teismas pažymi, kad šioje byloje sutampa vienas, t. y. žodinis, lyginamųjų prekių ženklų elementas „Idea group“, kuris, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra silpną skiriamąjį požymį turintis elementas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, žodžiai „Idea group“ abiejuose lyginamuosiuose ženkluose galėtų nurodyti grupę asmenų, susietų ar suvienytų bendros idėjos arba dar kitaip gali būti suprasti kaip grupė idėjų. Taigi, nors minėto žodžių junginio reikšmė yra labai plati ir neturi konkrečios koncepcinės reikšmės, ji vis dėlto asocijuojasi su 35 klasės paslaugomis, kurioms žymėti yra skirti lyginamieji prekių ženklai.

45. Kaip jau minėta, kadangi lyginamuosiuose prekių ženkluose sutampa silpnas elementas, vertinant suklaidinimo galimybę daugiausia dėmesio turi būti skiriama nesutampančių elementų įtakai bendram prekių ženklų sukuriamam įspūdžiui. Pažymėtina, kad ginčo prekių ženklų vaizdiniai elementai nėra vizualiai nereikšmingi ginčo ženklų kompozicijoje: šie elementai yra pakankamai stilizuoti, pagal savo dydį ir vietą ženkluose aiškiai pastebimi, o vien apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad šie vaizdiniai elementai nesuteikia ginčo ženklams papildomos semantinės prasmės, nėra pakankama spręsti, jog šių elementų skiriamasis požymis yra silpnesnis nei žodinio ženklų elemento. Pažymėtina, kad nors žodinis prekių ženklo elementas paprastai laikomas geriau vartotojo įsimenamu, tai savaime nereiškia, jog kiekvienu atveju būtent žodinis prekių ženklo elementas pripažintinas dominuojančiu, ypač tais atvejais, kai žodinis prekių ženklo elementas yra asociatyvus ir todėl vartotojo nebus siejamas su komercinės kilmės nuoroda. Grafiniams ginčo prekių ženklų elementams ir spalviniam ženklų pavaizdavimui esant visiškai skirtingiems, bendras prekių ženklų sukuriamas įspūdis nėra labai panašus arba tapatus, todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 43 punkte nurodytą taisyklę, konstatuoti suklaidinimo galimybę nėra pagrindo.

46. Suklaidinimo galimybė – tai teisinė sąvoka, o ne faktinis racionalių sprendimų ir emocinių prioritetų, pagal kuriuos teikiama informacija apie vartotojo kognityvinį elgesį ir pirkimo įpročius, vertinimas. Taigi suklaidinimo galimybės vertinimas priklauso tiek nuo teisės klausimų, tiek nuo faktinių aplinkybių (žr. ESINT Gairių C dalies „Protestas“ 2 skirsnio „Tapatumas ir suklaidinimo galimybė“ 1 skyriaus „Bendrieji principai ir metodika“, p. 7 [interaktyvus]. <https://euipo.europa.eu/tunnel-web/secure/webdav/guest/document_library/contentPdfs/law_and_practice/trade_marks_practice_manual/WP/Part-C/02-part_c_opposition_section_2/part_c_opposition_section_2_chapter_1_general_principles_and_methodology/part_c_opposition_section_2_chapter_1_general_principles_and_methodology_lt.pdf>).

47. Visuomenės nuomonės apklausos, atliktos tiek tiesioginiu, tiek netiesioginiu (internetinė apklausa) būdu, gali būti (ir yra) vienas iš įrodymų byloje, sprendžiant dėl visuomenės suklaidinimo galimybės (ne)buvimo (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl visuomenės nuomonės apklausos, kaip įrodymo, vertinimo teisėjų kolegija pažymi, kad: 1) visuomenės nuomonės apklausos neturi didesnės įrodomosios galios negu kiti bylos duomenys; 2) visuomenės nuomonės apklausos duomenų patikimumas ir jų įrodomoji vertė nustatoma, be kita ko, pagal duomenis apie jos atlikimo būdą (tiesioginė ar atlikta internetu), eigą, respondentų imties reprezentatyvumą, jų atrankos kriterijus ir pan. Internetu atliktų apklausų duomenys dėl sunkiai patikrinamo jų patikimumo kaip įrodymai civilinėse bylose turėtų būti vertinami ypač atsargiai, nebent būtų pateikti techniniai duomenys, įrodantys, kad, atliekant tokią apklausą, buvo užtikrinta reprezentatyvi respondentų imtis (esant reikalui – taip pat ir specializuotų respondentų), pasirinkti ir įgyvendinti tinkami atrankos kriterijai, užtikrinti kiti apklausoms keliami reikalavimai tam, kad būtų galima pripažinti, jog internetu atlikta apklausa tikrai laikytina visuomenės apklausa ir atspindi realų visuomenės nuomonės vaizdą.

48. Nagrinėjamoje byloje teismai skirtingai vertino ieškovės pateiktos internetinės apklausos duomenų įrodomąją reikšmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktos internetinės apklausos duomenys nepaneigia anksčiau padarytų išvadų, kad dėl silpną skiriamąjį požymį turinčio žodinio elemento „Idea group“ sutapimo lyginamuosiuose prekių ženkluose nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja visuomenės suklaidinimo galimybė. Kaip matyti iš internetinės apklausos imties ir metodologijos, joje nurodoma, kad respondentai kvietimą į apklausą gauna elektroniniu paštu, kurio adresas užregistruotas sistemoje. Pažymėtina, kad iš pateiktos apklausos nėra aišku, kiek asmenų atsisakė dalyvauti apklausoje, t. y. neaišku, kiek elektroninių paštų yra užregistruota sistemoje, kokiai daliai jų pateiktas kvietimas į apklausą ir kiek iš tų, kuriems kvietimas buvo išsiųstas, nedalyvavo apklausoje. Dėl to ši apklausa negali būti vertinama kaip reprezentatyvi visuomenės apklausa, kurios pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, negu sprendė pirmosios instancijos teismas (taip pat žr. ESINT Ketvirtosios apeliacinės tarybos 2015 m. kovo 27 d. sprendimą Backaldrin Österreich The Kornspitz Company GmbH v. Pfahnl Backmittel GmbH, R 2270/2013-4).

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog žodinio elemento „Idea group“ sutaptis ginčo prekių ženkluose yra pakankama visuomenės suklaidinimo galimybei konstatuoti, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos praktikos ir netinkamai aiškino bei taikė PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą. Dėl to ši skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl prekių ženklo „iG idea Group“ [fig.] (reg. Nr. 72911) registracijos pripažinimo negaliojančia.

50. Konstatavus, kad ginčijamojo prekių ženklo registracija nepažeidžia PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nėra aktualu pasisakyti dėl kasaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodomų Reglamento 2015/2424 13a straipsnyje (Reglamento 2017/1001 16 straipsnyje) ir Direktyvos 2015/2436 8, 9, 46 straipsniuose įtvirtintų teisės normų.

Dėl įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą (CK 2.39 straipsnio 3 dalis, 2.42 straipsnio 2 dalis)

51. CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės, inter alia, dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.

52. CK 2.42 straipsnio 2 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad juridinis asmuo, kurio teisė į pavadinimą yra pažeista dėl to, jog kitas asmuo neteisėtai naudoja pirmojo pavadinimą, arba dėl to, kad kitas asmuo turi ar naudoja pavadinimą, kuris neatitinka šio kodekso 2.39 straipsnio reikalavimų, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų juridinį asmenį nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakeisti pavadinimą.

53. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Idea Group“ buvo įregistruota 2007 m. balandžio 12 d., savo veiklą pradėjo 2007 m., teikė reklamos bei su ja susijusias paslaugas, kurioms žymėti, be kita ko, naudojo savo juridinio asmens pavadinimą, atkartojantį ieškovės prekių ženklo žodinį elementą „Idea group“. Paraiška registruoti šiuo metu ieškovei priklausantį prekių ženklą „+ IDEA group Design & Logistics“ [fig.] (reg. Nr. 002499283) buvo paduota 2001 m. gruodžio 12 d., tačiau atsakovės juridinio asmens pavadinimo naudojimas pirmosios Europos Sąjungos prekių ženklo savininkės Ispanijos bendrovės „APOTHEKA-IMEDICA 2001 SA“ nebuvo ginčijamas, iki 2017 m. kovo 6 d. šį ženklą įsigijo ieškovė.

54. Dėl juridinių asmenų pavadinimų ginčijimo pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui aktualiuose teisės aktuose expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nebuvo įtvirtinta vadinamoji apribojimo dėl neprieštaravimo taisyklė, kuri buvo įtvirtinta ginčui aktualios PŽĮ redakcijos 46 straipsnio 4 dalyje, kalbant apie prekių ženklo registracijos ginčijimą. Atitinkamą taisyklę įtvirtinanti PŽĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostata įsigaliojo tik 2019 m. sausio 1 d., įgyvendinus Direktyvą 2015/2436. Minėta taisyklė įtvirtinta ir Reglamento 2015/2424, įsigaliojusio 2016 m. kovo 23 d., 13 a straipsnio 2 dalyje.

55. Reglamento 2015/2424 preambulės 21 punkte pažymėta, kad ES prekių ženklu suteikiamos išimtinės teisės neturėtų suteikti savininkui teisės uždrausti trečiosioms šalims naudoti žymenis ar nuorodas, jeigu jie naudojami teisingai, taigi laikantis sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos. Apribojimo dėl neprieštaravimo taisyklės esmė yra užtikrinti susijusių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad ilgalaikis sąžiningas komercinės veiklos identifikatoriaus, taip pat ir juridinio asmens pavadinimo, naudojimas sukuria atitinkamą ūkio subjekto padėtį rinkoje ir klientų, atpažįstančių ūkio subjektą pagal šį identifikatorių, ratą, o kartu ir teisėtą lūkestį šį komercinės veiklos identifikatorių naudoti toliau. Dėl šios priežasties ankstesnio prekių ženklo savininkas, ilgą laiką toleravęs panašaus žymens egzistavimą rinkoje, netenka teisės uždrausti trečiosioms šalims toliau naudoti šį žymenį, išskyrus atvejus, jei nustatoma atsakovo veiksmų neatitiktis sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos praktikos reikalavimams.

56. Kadangi apribojimo dėl neprieštaravimo taisyklė savo esme yra ne kas kita kaip susijusių interesų teisingos pusiausvyros principo išraiška, kasacinio teismo vertinimu, vien tai, kad ši taisyklė ginčui aktualioje PŽĮ redakcijoje nebuvo tiesiogiai įtvirtinta, nepasibaigus Direktyvos 2015/2436 įgyvendinimo terminui, nereiškia, jog, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, neturi būti atsižvelgiama į tai, kad ankstesnio šiuo metu ieškovei priklausančio prekių ženklo savininkas ilgą laiką neprieštaravo atsakovės juridinio asmens pavadinimo naudojimui. Kitoks aiškinimas neatitiktų teisėtų lūkesčių apsaugos principo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nes suteiktų ieškovei, ankstesnį prekių ženklą įgijusiai tik 2017 m. kovo 6 d., nepagrįstą prioritetą teisėto atsakovės intereso, įgyto per ilgą žymens naudojimo laikotarpį, atžvilgiu. Taigi, nors ieškovės prekių ženklas „+ IDEA group Design & Logistics“ [fig.] (reg. Nr. 002499283) yra saugomas nuo 2001 m. gruodžio 12 d., atsižvelgiant į tai, kad nei atsakovei registruojant savo juridinio asmens pavadinimą, nei ilgą laiką po to buvusi ieškovės prekių ženklo savininkė Ispanijos bendrovė nereiškė dėl to jokių prieštaravimų, byloje nėra duomenų, kad minėta bendrovė turėjo kokį nors interesą tai daryti, tokia galimybė neturi būti suteikiama ir šį ženklą iš esmės jau kilusio ginčo tarp šalių metu įgijusiai ieškovei.

57. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti juridinio asmens pavadinimą, įregistruojant Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus, naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai bei į šios nutarties 49 punkte padarytas išvadas, naikintina ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis įpareigoti atsakovę nutraukti žymens „Idea group“ naudojimą atitinkamoms paslaugoms, dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl įpareigojimo nutraukti žymens „Idea group“, įskaitant domeną www.ideagroup.lt, naudojimą paslaugoms „renginių organizavimas, reklama, garso ir apšvietimo įrangos nuoma“(PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

58. Kaip ne kartą pažymėta kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl interneto pavadinimų (domenų), yra aktualios ir 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 874/2004, nustatančio.eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – Reglamentas 874/2004) (taip pat ir tais atvejais, kai ginčijamasis domeno vardas yra ne su plėtiniu eu.) nuostatos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjItOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-22-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-22-969/2019">e3K-3-22-969/2019</a> 78 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad registruotas domeno vardas gali būti panaikintas atitinkama neteismine ar teismine tvarka, kai tas vardas yra toks pat ar klaidinančiai panašus į vardą, į kurį pagal šalių ir (arba) Bendrijos teisę pripažįstama arba nustatoma 10 straipsnio 1 dalyje minėta teisė, ir kai jis: a) jo savininko buvo užregistruotas pastarajam neturint į tą vardą teisių ar teisėtų interesų; arba b) buvo užregistruotas ar yra naudojamas nesąžiningai. Taigi, pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio nuostatas vien domeno vardo klaidinamas panašumas į kitam asmeniui priklausantį prekių ženklą pats savaime nėra pakankamas domeno vardui panaikinti (ar uždrausti jį naudoti) – tam turi būti nustatytos papildomos sąlygos: teisėto intereso į domeno vardą neturėjimas ar domeno savininko nesąžiningumas šį domeną registruojant ar naudojant.

59. Reglamento 874/2004 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kokios faktinės aplinkybės gali įrodyti teisėtus interesus, o 3 dalyje aptariami galimi nesąžiningumo atvejai, kurių sąrašas nėra baigtinis (žr. ESTT 2010 m. birželio 3 d. sprendimą byloje Internetportal und Marketing GmbH prieš Richard Schlicht, C-569/08) (taip pat žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjItOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-22-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-22-969/2019">e3K-3-22-969/2019</a> 79 punktą). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnio 1 dalies b papunkčio taikymo tikslais nesąžiningumas nėra preziumuojamas. Nesąžiningumą reikia vertinti visapusiškai, atsižvelgiant į visus svarbius nagrinėjamo atvejo veiksnius (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjItOTY5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-22-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-22-969/2019">e3K-3-22-969/2019</a> 77 punktą).

60. Pagal Reglamento 874/2004 21 straipsnio 2 dalies a punktą, domeno vardo savininko teisėti interesai gali būti įrodyti, kai prieš bet kokį įspėjimą apie alternatyvią ginčų sprendimo tvarką domeno vardo savininkas naudojo domeno vardą ar pavadinimą, atitinkantį domeno vardą, siūlydamas prekes ar paslaugas, arba rengėsi tai daryti ir tokį rengimąsi galima įrodyti. Šia nuostata siekiama apsaugoti sąžiningo komercinių santykių dalyvio, naudojančio domeno vardą kaip savo komercinės veiklos identifikatorių, įgytą teisėtą lūkestį šį identifikatorių ir toliau naudoti savo komercinėje veikloje.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su vadinamuoju atgaliniu domeno užgrobimu (angl. reverse domain name hijacking), kartu yra susijusios su pirmiau nurodytais argumentais, jog, vertinant reikalavimą įpareigoti nutraukti domeno naudojimą, reikia atsižvelgti į Reglamento 874/2004 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas aplinkybes.

62. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, remdamasis PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, įpareigojo atsakovę nutraukti domeno www.ideagroup.lt naudojimą paslaugoms „renginių organizavimas, reklama, garo ar apšvietimo įrangos nuoma“, nekonstatavęs Reglamento 874/2004 21 straipsnyje nurodytų papildomų sąlygų.

63. Byloje nustatyta, kad atsakovė ginčijamą domeno vardą įregistravo 2007 m. balandžio 16 d. ir nuo to laiko jį naudoja savo komercinėje veikloje, siūlydama savo paslaugas. Ginčo domeno vardas atitinka atsakovės juridinio asmens pavadinimą, kurį, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, atsakovė naudoja teisėtai. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 53 punkte, ginčo domeno naudojimas pirmosios prekių ženklo „+ IDEA group Design & Logistics“ [fig.] (reg. Nr. 002499283) savininkės (Ispanijos bendrovės „APOTHEKA-IMEDISA 2001 SA“) nebuvo ginčijamas (ir apskritai nėra duomenų, kad ši bendrovė turėjo interesą ginčyti domeną), iki minėtą prekių ženklą įsigijo ieškovė. Bylą nagrinėję teismai nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad ginčo domeno vardas atsakovės buvo įregistruotas ar naudojamas nesąžiningai, t. y. sąmoningai siekiant sukelti painiavą su ankstesnio prekių ženklo savininko veikla ar jo teikiamomis paslaugomis, todėl pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai uždraudė atsakovei šį domeną toliau naudoti jos komercinėje veikloje.

64. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota nutraukti domeno www.ideagroup.lt naudojimą paslaugoms „renginių organizavimas, reklama, garo ar apšvietimo įrangos nuoma“, naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą šį ieškovės reikalavimą atmesti.

65. Kasaciniam teismui patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalys dėl atsakovės prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, įpareigojimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą ir nutraukti žymens „idea group“, įskaitant domeną www.ideagroup.lt, naudojimą, naikintinos, dėl jų paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (šios nutarties 49, 57, 64 punktai), atitinkamai naikintina ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų priteisti nuostolių atlyginimą buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. Kasaciniam teismui patenkinus atsakovės kasacinį skundą ir nusprendus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai iš naujo turėtų būti paskirstytos šalių apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

67. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip buvo nurodyta šios nutarties 7 punkte, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos pagal bendrovės „OÜ Big Idea Group“ ir UAB „Idea Group“ ieškinius, o 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi sustabdytas bylos dalies pagal UAB „Idea Group“ ieškinį UAB „Euro RSCGPR“ ir UAB „Big Idea Group Lietuva“ nagrinėjimas, iki bus išnagrinėta bylos dalis pagal bendrovės „OÜ Big Idea Group“ ieškinį UAB „Idea Group“. Kadangi priėmus šią kasacinio teismo nutartį buvo išnagrinėta tik bylos dalis pagal bendrovės „OÜ Big Idea Group“ ieškinį UAB „Idea Group“, tačiau liko neišnagrinėta bylos dalis pagal UAB „Idea Group“ ieškinį UAB „Euro RSCGPR“ ir UAB „Big Idea Group Lietuva“, tai bylos dalies procese šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neperskirstytinos, šį klausimą paliekant spręsti sustabdytą bylos dalį nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui.

68. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pateikdama kasacinį skundą atsakovė sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1815 Eur atstovavimo išlaidų, atsakovė turėjo 5000 Eur atstovavimo išlaidų. Kadangi bylos dalis bus toliau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, tai ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos tesimo 2017 m. gruodžio 27 d. sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas