D. T. pagal BK 260 str. 3 d., 260 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-154-697/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67479-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.2.1;

1.2.23.2.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,

nuteistajam T. B., jo gynėjai advokatei Danutei Kisinienei,

nuteistojo D. T. gynėjui advokatui Mariui Monkevičiui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jūratės Radišauskienės ir nuteistojo T. B. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas T. B. taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 10 d. (1 para).

D. T. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, ši bausmė apimant subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. T. taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 10 d. (dvi paros), suėmimo laikas nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktas laikas.

A. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 91 straipsnio 3 dalimi, nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. J. taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. gruodžio 8 d. iki 10 d. (dvi paros) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktas laikas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis pakeistas:

T. B. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams;

D. T. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, ši bausmė apimant subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

A. J. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 91 straipsnio 3 dalimi, jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo T. B. kasacinį skundą atmesti, nuteistojo T. B. ir jo gynėjos advokatės D. Kisinienės, prašiusių nuteistojo T. B. kasacinį skundą tenkinti, o prokurorės skundą atmesti, nuteistojo D. T. gynėjo advokato M. Monkevičiaus, prašiusio prokurorės kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų ir šias medžiagas platino:

T. B. nuo nenustatyto laiko iki 2015 m. gruodžio 9 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, disponavo ne mažiau kaip 56,385 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 5,9389 g psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48, kurios dalį – ne mažiau kaip 18,395 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis – ne mažiau kaip 1,2265 g psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniuje, Taikos g., po 4,5 Eur už 1 g pardavė D. T., o likusią dalį – 37,99 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 4,7124 g psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48, laikė dviejose popierinėse pakuotėse iki 2015 m. gruodžio 9 d., kai apie 13.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo paviršutinės apžiūros metu rado ir paėmė šias pakuotes su minėtu labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48.

2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. T. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir šias medžiagas platino:

D. T. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniuje, Taikos g., iš T. B. nusipirkdamas po 4,5 Eur už 1 gramą, įgijo ne mažiau kaip 18,395 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis – ne mažiau kaip 1,2265 g psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48, kurios nenustatytą dalį suvartojo pats, o kitą dalį – ne mažiau kaip 14,713 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje ne mažiau kaip 0,8056 g psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48, 2015 m. gruodžio mėn. nuo 4 iki 6 dienos Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, pardavė po 7 Eur už 1 gramą A. J.. Likusią dalį – 3,6820 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje 0,4209 g psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48, sufasuotos į penkias polietilenines pakuotes, D. T. laikė iki 2015 m. gruodžio 10 d. bute (duomenys neskelbtini), kai tą pačią dieną apie 10.20 val. atliktos kratos metu šias pakuotes su minėtu dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48 D. T. pateikė policijos pareigūnams.

3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir šias medžiagas platino:

A. J. laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 6 d. Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš D. T. nusipirkdamas po 2 Eur už 1 g, įgijo ne mažiau kaip 14,713 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo didelis kiekis – ne mažiau kaip 0,8056 g psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48, kurios nenustatytą dalį suvartojo pats ir ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 8 d. 19.45 val. Vilniaus mieste nenustatytą dalį išplatino I. S., A. M. ir E. B.. Likusią dalį – 2,282 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje buvo didelis kiekis – ne mažiau kaip 0,1095 g psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48, sufasuotos į tris lankstinukus, A. J. laikė su savimi iki 2015 m. gruodžio 8 d. 19.45 val., kai Vilniuje, Gedimino prospekte, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo paviršutinės apžiūros metu rado minėtus popierinius lankstinukus su psichotropine medžiaga, o likusią dalį – 12,431 g augalinės kilmės medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis – ne mažiau kaip 0,6961 g psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48, sufasuotos į penkiolika popierinių lankstinukų, laikė iki 2015 m. gruodžio 9 d. 0.30 val. bute (duomenys neskelbtini), kai kratos metu minėtą didelį kiekį psichotropinės medžiagos pateikė policijos pareigūnams.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nuteistojo T. B. ir nuteistojo D. T. gynėjo apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė: perkvalifikavo nuteistojo T. B. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį, o nuteistųjų D. T. ir A. J. nusikalstamas veikas – iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 260 straipsnio 1 dalį.

5. Apeliacinės instancijos teismas tokius savo sprendimus motyvavo tuo, kad nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse, gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, kuriomis disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų didelį ar labai didelį kiekį ir kt. Šios instancijos teismas, remdamasis specialistės S. K. paaiškinimais, kad be specialaus tyrimo negalima žinoti, koks kiekis sintetinio kanabinoido užpurkštas ant tabako, padarė išvadą, kad nepaneigti T. B. ir D. T. parodymai, jog jie nežinojo, kokia tiksliai psichotropine medžiaga disponuoja ir koks jos kiekis yra disponuotame tabake. Vien tai, kad nuteistieji patys vartojo augalinės kilmės medžiagą, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga 5-fluoro-AKB48, ir suprato, kad tai nėra paprastas tabakas, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jie žinojo dėl disponuotos minėtos psichotropinės medžiagos kiekio. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) ir draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad byloje nenustatyta T. B. ir D. T. tiesioginė tyčia disponuoti dideliu ar labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, todėl jų nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą. Nors nuteistasis A. J. nepadavė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į aptartus argumentus, taip pat perkvalifikavo jo padarytą nusikalstamą veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą.

III. Kasacinių skundų argumentai

6. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė J. Radišauskienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalis, kuriomis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis ir nuteistojo T. B. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį, o nuteistųjų D. T. ir A. J. nusikalstamos veikos – iš BK 260 straipsnio 2 dalies į 260 straipsnio 1 dalį bei jiems paskirtos naujos bausmės, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą. Prokurorė kasaciniame skunde nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų T. B., D. T. ir A. J. nusikalstamas veikas iš BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, šios instancijos teismas priimtame nuosprendyje iš naujo vertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, kiek tai susiję su nuteistųjų subjektyviojo požymio (kaltės) nustatymu, selektyviai, nesirėmė jų visuma, nepateikė motyvų, kuriais paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, todėl esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

6.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl T. B., D. T. ir A. J. suvokimo disponuojant dideliu ar labai dideliu psichotropinės medžiagos kiekiu, išanalizavo ne tik nuteistųjų, bet ir liudytojų I. S., A. M., E. B., E. J. parodymus, pokalbių telefonu turinį bei kitus įrodymus, gautus BPK nustatyta tvarka, kurių apeliacinės instancijos teismas nepripažino neteisėtais. Pagal šiais įrodymais nustatytas aplinkybes visi nuteistieji disponavo psichotropine medžiaga, turėdami tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. T. B. neteisėtai disponuoto sintetinio kanabinoido kiekis 2,38 karto viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose rekomendacijose „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ (toliau – ir Rekomendacijos) grynosios medžiagos labai didelio kiekio ribą, D. T. ir A. J. atveju atitinkamai 2,45 ir 1,61 karto viršyta grynosios medžiagos didelio kiekio riba. Sintetinio kanabinoido vartojimas ir platinimas truko tam tikrą laiką, nebuvo vienkartinis ir atsitiktinis veiksmas. Paskutinei sintetinio kanabinoido platinimo grandžiai priklausantis A. J., kuris buvo D. T. klientas, turėjo didžiausią pakuočių skaičių (aštuoniolika lankstinukų), o bendra psichotropinės medžiagos koncentracija buvo dvigubai mažesnė nei medžiagos, kuria disponavo kiti nuteistieji.

6.3. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį, be kita ko, įvertino psichotropinės medžiagos įgijimo, laikymo, suradimo, maišymo su kita medžiaga, siekiant išgauti didesnį platinamos medžiagos kiekį, taip pat nuteistųjų sulaikymo aplinkybes, paruoštų dozių skaičių, jų įpakavimą (dydį, svorį), tarp nuteistųjų ir liudytojų susiklosčiusius psichotropinės medžiagos pirkimo ir pardavimo santykius, šios medžiagos kainą, poveikį, vartojimo būdą, visų nuteistųjų ir liudytojų, kuriems medžiaga buvo išplatinta, vienodai žargonu nurodytą sintetinio kanabinoido pavadinimą. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas T. B., D. T. ir A. J. nusikalstamas veikas pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą, nevertino minėtų aplinkybių.

6.4. Skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai lygintos teismo eksperto chemiko specialiosios žinios dėl psichotropinės medžiagos rūšies ir jos kiekio nustatymo su nuteistųjų suvokimu apie draudžiamą medžiagą. Teismo ekspertas chemikas, surašydamas išvadą, vadovaujasi ekspertinėje įstaigoje aprobuotais moksliniais metodais ir specialia įranga, o apie tiriamą objektą nesprendžia pagal jo spalvą, kvapą ir poveikį. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės apklausti cheminį tyrimą atlikusią ekspertę, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie kaltininkų tyčią, rėmėsi kitos ekspertės paaiškinimais, kurie duoti 2017 m. gegužės 19 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

6.5. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nuteistieji, disponuodami dešimtimis gramų bendros masės medžiagos ir patys tiesiogiai veikdami su ja (pirkdami, vartodami, fasuodami, laikydami ir platindami), suvokė psichotropinės medžiagos rūšį, kiekį ir norėjo taip veikti, todėl jų nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą (BK 260 straipsnio 1 dalį), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7. Kasaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 15 d. nuosprendį: sušvelninti jam paskirtą bausmę ir, esant galimybei, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti jos vykdymą. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas jam BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

7.2. Skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir T. B. asmenybė. Nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriame buvo teigiamai įvertinta kasatoriaus asmenybė ir jam skirta minimali sankcijoje nustatyta bausmė, priėmimo neatsirado jokių naujų duomenų, kurie leistų daryti apeliacinės instancijos teismui priešingą išvadą. T. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo priklausomas nuo pareigūnų rastos psichotropinės medžiagos, todėl nesuvokė padarytos veikos pavojingumo. Kasatorius padarė vienkartinį nusikalstamą veiksmą, nedalyvavo nusikalstamame susivienijime. Jis nusikalto jauno amžiaus, anksčiau nebuvo teistas, iš karto po ikiteisminio tyrimo pradėjimo ėmė gydytis nuo narkotinių medžiagų priklausomybės, tapo Naujojo amžiaus bažnyčios nariu, dalyvauja seminaruose apie narkotinių medžiagų žalą, įstojo į buvusių narkomanų organizaciją „Mes esame“, laisvu nuo darbo laiku savanoriauja. Be to, jis iki paskirtos bausmės vykdymo dirbo, darbovietėse teigiamai charakterizuojamas, yra saistomas artimais šeiminiais ryšiais (augo daugiavaikėje šeimoje, trečius metus gyvena su sugyventine, kurią ruošiasi vesti).

7.3. Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, esant identiškoms ar labai panašioms aplinkybėms, kai kaltinamieji jauno amžiaus pirmą kartą teisiami, dirba ir teigiamai charakterizuojami, didelis dėmesys skiriamas nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybei. Nagrinėjamu atveju, įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat T. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

7.4. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, turinti grįžtamąją galią, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jam taikytinas bausmės vykdymo atidėjimas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės J. Radišauskienės ir nuteistojo T. B. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl prokurorės kasacinio skundo

9. Prokurorės kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo nuteistiesiems T. B., D. T. ir A. J. atmestini kaip nepagrįsti.

10. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog visi trys nuteistieji disponavo nustatytais kiekiais psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48 kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau padarė skirtingas išvadas dėl nuteistųjų tyčios turinio, t. y. ar jie suprato, kad neteisėtai disponuoja atitinkamu kiekiu, T. B. – labai dideliu kiekiu, D. T. ir A. J. – dideliu kiekiu, minėtos psichotropinės medžiagos. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo T. B. nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, D. T. ir A. J. – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pripažinęs, kad nuteistieji suvokė disponavę draudžiama psichotropine medžiaga ir labai dideliu (T. B.) ir dideliu (D. T. ir A. J.) jos kiekiu. Šio teismo vertinimu, nuteistieji T. B. ir D. T., darydami nusikalstamas veikas, veikė tiesiogine tyčia, nes psichotropinę medžiagą vartojo jie patys, todėl žinojo apie jos poveikį, kiekius ir kainą, palyginti su paprastu tabaku, pardavinėjamu parduotuvėse. Dėl nuteistojo A. J. suvokimo įgijus didelį kiekį psichotropinės medžiagos, jos laikymo ir platinimo teismas nepasisakė, apsiribojo tik konstatavimu, kad psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48 kiekis 0,8056 g pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas atitinka didelio kiekio kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą – konstatavo, kad nenustatyta T. B., D. T. ir A. J. tiesioginė tyčia disponuoti dideliu ar labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, todėl jų nusikalstamas veikas perkvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, vien tai, kad nuteistieji patys vartojo tabaką, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga 5-fluoro-AKB48, ir suprato, jog tai nėra paprastas tabakas, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jie žinojo ar numanė disponuotos minėtos psichotropinės medžiagos kiekį, kaip veiką kvalifikuojantį požymį. Teismas rėmėsi specialistės S. K. paaiškinimais, kad be specialaus tyrimo negalima žinoti, koks kiekis sintetinio kanabinoido užpurkštas ant tabako, ir padarė išvadą, jog nepaneigti T. B. ir D. T. parodymai, kad jie nežinojo, kokia tiksliai psichotropine medžiaga disponuoja ir koks jos kiekis yra disponuotame tabake.

11. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas perkvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamas veikas į BK 260 straipsnio 1 dalį yra teisingas, tačiau sprendimo argumentacija nėra pakankamai išsami ir atskleidžianti veikos kvalifikavimui reikšmingus kriterijus.

12. BK 260 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, pavyzdžiui, okfentanilio (ocfentanyl, sąrašo Nr. 801) didelis kiekis yra nuo 0,002 g, labai didelis – nuo 0,01 g, aguonų ir jų dalių (sąrašo Nr. 3) didelis kiekis yra nuo 10 kg, labai didelis kiekis – nuo 50 kg narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tai reiškia, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, neturint duomenų apie jos rūšį, pavadinimą, yra nepakankamas pagrindas spręsti apie narkotinės medžiagos kiekį. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia, koks yra jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015, 2K-54-489/2017). Šis požymis yra vertinamasis, todėl, inkriminuojant jį kaltinamajam, nepakanka nustatyti narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšį, konkretų jos pavadinimą ir veikliosios medžiagos kiekį bei pasiremti minėtomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalį, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį ir įrodyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis. Įrodymai, patvirtinantys tokį suvokimą, gali būti duomenys apie tai, jog kaltininkas žinojo, kokios tai narkotinės ar psichotropinės medžiagos, jam buvo žinoma jų kaina narkotinių medžiagų prekyboje arba narkotinės medžiagos buvo supakuotos atskiromis dozėmis ir kaltininkui buvo žinomas ar numanomas dozių skaičius ir kitos svarbios aplinkybės. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad T. B., D. T. ir A. J. suvokė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis disponavę tabaku su psichotropine medžiaga, žargonu vadinama „chimke“, tačiau teisėjų kolegija negali daryti neabejotinos išvados, kad jie žinojo ar bent bendrais bruožais suvokė, kokia medžiaga disponuoja ir koks jos kiekis. Nuteistųjų tyčios turiniui nustatyti yra svarbūs ir objektyvūs bylos duomenys, kurių teismai nevertino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad veikų padarymo metu nuteistieji buvo jauno amžiaus (T. B. 23 metų, D. T. 20 metų, A. J. 17 metų), jų disponuojamos medžiagos (tabako, kurio sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga 5-fluoro-AKB48) kiekis fiziškai nebuvo didelis, jo kaina narkotinių medžiagų prekyboje, palyginti su kitomis medžiagomis, nedidelė, patys nuteistieji šią narkotinę medžiagą naudojo. Be to, reikšminga ir tai, kad psichotropinė medžiaga, kuria disponavo nuteistieji 2015 m. gruodžio mėn., buvo įtraukta į uždraustų vartoti psichotropinių medžiagų sąrašą nuo 2013 m., t. y. tuo metu buvo pakankamai naujas produktas. Atsižvelgiant į šiuos objektyviuosius bylos duomenis, taip pat į nuteistųjų parodymus, iš kurių galima spręsti apie tai, kaip jie subjektyviai suvokė disponuojamos psichotropinės medžiagos kiekius, nėra pagrindo konstatuoti, kad jie suvokė disponavę dideliu ar labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos 5-fluoro-AKB48.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi in dubio pro reo principu ir nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistojo T. B. kasacinio skundo

14. Nuteistojo T. B. teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas jam BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nepagrįsti.

15. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad T. B. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad praeityje Lietuvoje neteistas (teistas 2015 m. vasario d. Didžiojoje Britanijoje), baustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus, dirba, apibūdinamas teigiamai, skyrė jam laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teismas, skirdamas T. B. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, laikėsi BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų, paskirta bausmė atitinka bausmės tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir todėl neteisinga. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo priklausomas nuo psichotropinės medžiagos, todėl nesuvokė padarytos veikos pavojingumo, padarė vieną nusikalstamą veiksmą, nedalyvavo nusikalstamame susivienijime, iš karto po ikiteisminio tyrimo pradėjimo ėmė gydytis nuo narkotinių medžiagų priklausomybės, tapo Naujojo amžiaus bažnyčios nariu, dalyvauja seminaruose apie narkotinių medžiagų žalą, iki paskirtos bausmės vykdymo dirbo, darbovietėse apibūdinamas teigiamai, yra saistomas artimais šeiminiais ryšiais (augo daugiavaikėje šeimoje, trečius metus gyvena su sugyventine, kurią ruošiasi vesti), nėra pagrindas laikyti nusikalstamą veiką mažiau pavojinga. Įstatymų leidėjas BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką priskyrė sunkių nusikaltimų kategorijai, nes narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas netinkamai įvertino T. B. asmenybę, – skundžiamame nuosprendyje įvertinti T. B. apibūdinantys duomenys.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad T. B. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltininko asmenybei. Ši bausmė teisės taikymo aspektu atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, užtikrina BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimą.

18. Nesant baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų švelninti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, nėra teisinio pagrindo svarstyti BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatų taikymo klausimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jūratės Radišauskienės ir nuteistojo T. B. kasacinius skundus.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Dalia Bajerčiūtė

Alvydas Pikelis