Civilinė byla Nr. e3K-3-261-611/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27366-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.5.14
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sonata“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Veikmės statyba“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo, aiškinimo ir taikymo, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes – šalys susitarimu iš dalies pakeitė taikos sutartį.
2. Pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje, užbaigtoje taikos sutartimi.
3. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi supaprastinto proceso tvarka patvirtinta pareiškėjų UAB „Veikmės statyba“ ir UAB „Saulės sonata“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudaryta taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis), kuria šalys susitarė dėl skolos bei sulaikytų sumų sumokėjimo tvarkos, tačiau UAB „Saulės sonata“ nurodytos taikos sutarties sąlygų nevykdo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino – išdavė UAB „Veikmės statyba“ vykdomąjį raštą dėl 602 327,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Saulės sonata“ pagal teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintą Taikos sutartį.
5. Byloje nustatyta, kad skolininkė UAB „Saulės sonata“ teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 3 punktu įsipareigojo 658 790,18 Eur sulaikytų mokėjimų sumą sumokėti kreditorei UAB „Veikmės statyba“ dalimis, mokėdama po 100 000 Eur sulaikytų mokėjimų dalį, ir pirmąjį mokėjimą atlikti per 30 kalendorinių dienų po to, kai UAB „Veikmės statyba“ pagal 2016 m. kovo 7 d. statybos rangos darbų sutarties sąlygas ir tvarką pateiks draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštą.
6. Šalys 2019 m. kovo 1 d. galutiniu atliktų darbų aktu susitarė (toliau – ir Aktas), jog UAB „Saulės sonata“ nereikalauja iš UAB „Veikmės statyba“ pateikti sutarties garantinio laikotarpio užtikrinimo (laidavimo rašto). Skolininkės UAB „Saulės sonata“ argumentus, kad šis Aktas nėra teismo patvirtintas ir jis neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios bei pagal Akto nuostatas vykdomieji raštai neišduodami, nesant atitinkamo teismo sprendimo (nutarties), teismas atmetė. Teismas nurodė, kad šalys, surašydamos galutinį atliktų darbų aktą, įgyvendindamos Taikos sutarties sąlygas, geranoriškai susitarė, jog šis Aktas yra pagrindas išmokėti sulaikytas sumas Taikos sutarties 3 punkte nustatyta tvarka, nes užsakovas nereikalauja iš rangovo pateikti sutarties garantinio laikotarpio užtikrinimo (laidavimo rašto). Šiame Akte papildomų sąlygų, ribojančių sulaikytų sumų išmokėjimą, nenustatyta.
7. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos UAB „Saulės sonata“ atskirąjį skundą, 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį paliko nepakeistą.
8. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šalys, sudarydamos galutinį atliktų darbų aktą, sutarė, jog sulaikytos sumos tampa mokėtinos pareiškėjai ir šis Aktas yra pagrindas išmokėti sulaikytas sumas pagal Taikos sutarties 3 punkte nustatytą tvarką. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenurodytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.70 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas atmetė skolininkės UAB „Saulės sonata“ argumentus, kad pirmosios instancijos teismas suteikė per didelę reikšmę teismo nepatvirtintam ir neturinčiam res judicata galios 2019 m. kovo 1 d. galutiniam atliktų darbų aktui, taip pat argumentus, kad pasirašydama šį Aktą ir sutikdama nereikalauti laidavimo rašto, kaip nurodyta patvirtintos Taikos sutarties 3 punkte, ji tikėjosi, jog pareiškėja vykdys savo, kaip rangovės, įsipareigojimus ir taisys savo atliktų darbų defektus, šalių užfiksuotus pasirašant Aktą ir paaiškėjusius vėliau – garantiniu laikotarpiu.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog skolininkė nepateikė jokių duomenų, kad šalių sudarytas 2019 m. kovo 1 d. galutinis atliktų darbų aktas būtų nuginčytas ar prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Iš to išplaukia išvada, kad skolininkė, sudarydama Aktą, suprato savo veiksmų esmę ir reikšmę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Kasaciniu skundu pareiškėja UAB „Saulės sonata“ prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalį, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-437/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-437/2013">3K-3-437/2013</a> išaiškinta, kad vykdomasis raštas išduodamas tik taikos sutarties nevykdymo atveju, kai ši tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016 26 punkte pažymėta, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Šiuo konkrečiu atveju žemesnės instancijos teismai paprastos rašytinės formos Aktui suteikė tokią pačią juridinę galią, kaip ir teismo patvirtintai Taikos sutarčiai, kurios sąlygos buvo pakeistos Aktu. Teismai, nukrypdami nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, netyrė ir nesiaiškino, ar abi šalys vykdo savo priešpriešinius įsipareigojimus, nurodytus tiek Taikos sutarties 3 punkte, tiek Akte. Teismai apsiribojo aplinkybe, kad UAB „Saulės sonata“ neišmokėjo Taikos sutarties 3 punkte nurodytos sulaikytos sumos, bet neatsižvelgė į tai, kad UAB „Veikmės statyba“ neįvykdė savo priešpriešinių įsipareigojimų, nustatytų tiek Taikos sutarties 3 punkte (pareiga pateikti garantinio laikotarpio užtikrinimo laidavimo raštą), tiek Akte (pareiga pašalinti užfiksuotus defektus).
11. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja UAB „Veikmės statyba“ prašo skundą atmesti ir priteisti iš UAB „Saulės sonata“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Tiek pagal CK 6.985 straipsnį, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2008 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008 teismo patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas abipusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiama atnaujinus byloje procesą. Taigi taikos sutartis gali būti pakeista: i) esant abiejų šalių valiai – jų susitarimo pagrindu; ii) nesant abiejų šalių valios – atnaujinus procesą dėl taikos sutarties tvirtinimo, vienos iš šalių pareiškimu. Sudarydamos Aktą šalys susitarė, kad šis Aktas, o ne prievolių užtikrinimo dokumentas, yra pagrindas mokėti sulaikytas sumas Taikos sutartyje nustatyta tvarka. Laidavimo raštas ir Aktas iš esmės yra tapatūs dokumentai, užtikrinantys Taikos sutarties 3 punkto įgyvendinimą, todėl Aktas, kaip šalių bendra valia sudarytas susitarimas dėl Taikos sutarties 3 punkto įvykdymo, yra laikytinas pakankamu faktu vykdomajam dokumentui dėl sulaikomos sumos sumokėjimo išduoti. Nei Aktas, nei laidavimo užtikrinimo dokumentas, kuris galėjo būti teikiamas, nebūtų tvirtinami teismo tokia tvarka, kokia buvo tvirtinama Taikos sutartis.
11.2. Nei dėl defektų konstatavimo, nei dėl pareiškėjos teiktino laidavimo rašto ar defektų šalinimo tvarkos nebūtų pagrindo atnaujinti proceso dėl Taikos sutarties sudarymo, nes šios aplinkybės šalims ir teismui buvo žinomos iki nutarties dėl Taikos sutarties patvirtinimo priėmimo dienos.
11.3. UAB „Saulės sonata“ apsisprendė atsisakyti Taikos sutarties įgyvendinimo sąlygos –garantinių statybos darbų laidavimo užtikrinimo rašto pateikimo, pakeičiant šią sąlygą šalių sudarytu susitarimu – Aktu. Kasaciniame skunde nėra nurodyta jokių kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, kad Aktu yra pakeista Taikos sutartis. Kaip bet kuris kitas laisva šalių valia sudarytas sandoris, Aktas pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį jo šalims turi įstatymo galią. Taikos sutartimi ir Aktu šalys laisva valia prisiėmė teises ir pareigas, ketindamos susitarti ne tik dėl Taikos sutarties įvykdymo tvarkos, tačiau ir dėl rangos sutarties užbaigimo. Tokią teisę šalys turėjo ir dėl to privalo savo susitarimų laikytis.
11.4. Po Akto sudarymo UAB „Saulės sonata“ nepateikė nė vienos rašytinės pretenzijos pareiškėjai dėl defektų aktuose nurodytų defektų tvarkymo, nederino defektų pašalinimo terminų, taip pat nereikalavo pateikti garantinio laikotarpio užtikrinimo dokumento. Tai patvirtina Akte nustatytą šalių valią, jog tokio užtikrinimo nebus reikalaujama.
11.5. Akte nustatyta defektų suma yra daugiau kaip dešimt kartų mažesnė nei Taikos sutarties 3 punkte nurodyta ir pareiškėjai sumokėtina suma, todėl skolininkė, sutrikdydama vykdymo procesą dėl neginčijamos 602 327,98 Eur sumos sumokėjimo, elgiasi nesąžiningai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo patvirtintos taikos sutarties teisinės galios
12. Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).
13. Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).
14. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-522/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-522/2012">3K-3-522/2012</a>).
15. Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, nustatytų Civiliniame kodekse, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
16. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai).
17. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-437/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-437/2013">3K-3-437/2013</a>).
18. Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas).
19. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Remiantis CPK 647 straipsnio 1 dalimi, jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Jeigu tam pačiam sprendimui vykdyti išduodami keli vykdomieji raštai, tai pažymima vykdomajame rašte nurodant, kuris vykdomasis raštas pagrindinis, o kuris antrinis, tretinis ir t. t. (CPK 648 straipsnio 4 dalis).
20. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
21. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a>).
22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pagrindo išduoti vykdomąjį raštą priverstiniam UAB „Saulės sonata“ prievolių, nustatytų šalių sudarytoje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje, vykdymui. Šios Taikos sutarties 3 punktu UAB „Saulės sonata“ įsipareigojo 658 790,18 Eur sulaikytų mokėjimų sumą sumokėti kreditorei UAB „Veikmės statyba“ dalimis, mokėdama po 100 000 Eur sulaikytų mokėjimų dalį, ir pirmąjį mokėjimą atlikti per 30 kalendorinių dienų po to, kai UAB „Veikmės statyba“ pagal 2016 m. kovo 7 d. statybos rangos darbų sutarties sąlygas ir tvarką pateiks draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštą.
23. Taigi nurodytoje Taikos sutartyje nustatytos ne vien UAB „Saulės sonata“, bet abiejų šalių vienos kitai vykdytinos prievolės, todėl abi šalys yra ir skolininkės, ir kreditorės, be to, nurodytas jų vykdymo eiliškumas – UAB „Saulės sonata“ pirmąjį mokėjimą iš 658 790,18 Eur sulaikytų mokėjimų sumos įsipareigojo atlikti per 30 kalendorinių dienų po to, kai UAB „Veikmės statyba“ pateiks draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštą.
24. UAB „Veikmės statyba“, prašydama išduoti vykdomąjį raštą, rėmėsi aplinkybe, kuri, jos nuomone, suteikia pagrindą nesilaikyti Taikos sutartyje nustatyto prievolių vykdymo eiliškumo, – šalys 2019 m. kovo 1 d. sudarė galutinį atliktų darbų aktą, kuriame nurodė, kad UAB „Saulės sonata“ nereikalauja iš UAB „Veikmės statyba“ pateikti sutarties garantinio laikotarpio užtikrinimo (laidavimo rašto) ir kad šis Aktas yra pagrindas išmokėti sulaikytas sumas pagal Taikos sutarties 3 punkte nustatytą sulaikomų pinigų mokėjimo grafiką.
25. Ginčą dėl vykdomojo rašto išdavimo sprendę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pirmiau nurodytas Akto nuostatas vertino kaip nenuginčytą įstatymui neprieštaraujantį šalių susitarimą.
26. Teismai atmetė UAB „Saulės sonata“ prieštaravimus dėl vykdomojo rašto išdavimo, grindžiamus argumentais, kad Akte nurodytas laidavimo rašto atsisakymas susietas su Akto priede Nr. 1 nustatytu nauju UAB „Veikmės statyba“ įsipareigojimu ištaisyti atliktų darbų defektus, t. y. UAB „Veikmės statyba“ prievolė pateikti laidavimo raštą Aktu buvo pakeista į naują prievolę, tačiau UAB „Veikmės statyba“ jos nevykdo. Teismai, pažymėję, kad kilęs ginčas, susijęs su atliktų darbų defektais ir dalies sulaikytų sumų mokėjimu, yra nagrinėjamas civilinėje byloje pagal UAB „Saulės sonata“ ieškinį atsakovei UAB „Veikmės statyba“ dėl atliktų statybos rangos darbų kainos sumažinimo 56 462,20 Eur suma, nusprendė, kad yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl likusios sulaikytų sumų dalies – 602 327,98 Eur (658 790,18 – 56 462,20) – išieškojimo.
27. Taigi kasaciniu skundu skundžiamomis teismų nutartimis nutarta išduoti UAB „Veikmės statyba“ vykdomąjį raštą dėl 602 327,98 Eur sulaikytos sumos išieškojimo iš skolininkės UAB „Saulės sonata“ pagal teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintą Taikos sutartį, taip iš esmės pripažįstant, kad šalių susitarimu buvo pakeista dalis res judicata galią turinčios Taikos sutarties sąlygų.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties sudarymą, jos tvirtinimą ir priverstinį vykdymą bei kasacinio teismo suformuluotus šių teisės normų išaiškinimus, konstatuoja, kad skundžiamomis nutartimis nuo jų nukrypta.
29. Minėta, kad taikos sutartimi šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, o teismas šią sutartį patvirtina nutartimi. Nagrinėjamos bylos šalys Taikos sutartyje nustatė, kad UAB „Saulės sonata“ pirmąjį mokėjimą iš 658 790,18 Eur sulaikytų mokėjimų sumos turi atlikti per 30 kalendorinių dienų po to, kai UAB „Veikmės statyba“ pateiks draudimo bendrovės statybos darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštą.
30. Teismai, nagrinėję UAB „Veikmės statyba“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nenustatė, kad būtų įvykdyta Taikos sutarties 3 punkte nurodyta šios šalies prievolė pateikti draudimo bendrovės laidavimo raštą. Sudaryti sąlygas priverstiniam UAB „Saulės sonata“ prievolių vykdymui ne Taikos sutartyje nustatyta tvarka, išduodant vykdomąjį raštą, teismai nusprendė, atsižvelgę į naują šalių susitarimą – Aktą ir įvertinę jo turinį. Teismai, įvertinę Aktą, padarė išvadą, kad jame išdėstytas šalių susitarimas yra pakankamas pagrindas priverstinai vykdyti tik Taikos sutartyje nustatytas UAB „Saulės sonata“ prievoles, o UAB „Veikmės statyba“ laikyti atleista nuo jos prievolės, nustatytos toje pačioje sutartyje, vykdymo.
31. Tokiais procesiniais sprendimais teismai, nagrinėdami klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nukrypo nuo teisės normų, nustatančių teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties res judicata galią ir privalomumą, bei kasacinio teismo išaiškinimų, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų esmės (CK 6.985 straipsnis, CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismai Akto, kurio turinį šalys aiškina skirtingai, pagrindu ne tik pakeitė Taikos sutartyje nustatytą jos vykdymo tvarką, bet ir nusprendė, kad Taikos sutarties dalis, susijusi su vienos šalies prievolių vykdymu kitai, apskritai nevykdytina, taip pažeisdami šalių laisvu susitarimu nustatytą jų teisių ir pareigų pusiausvyrą. Dėl to kasaciniu skundu apskųstos teismo nutartys dėl vykdomojo rašto išdavimo, priimtos padarius nurodytus esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, naikintinos bei priimtinas naujas procesinis sprendimas – prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Pažymėtina, kad šio prašymo išduoti vykdomąjį raštą, remiantis Aktu, atmetimas neužkerta kelio šalims kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto (vykdomųjų raštų) išdavimo remiantis teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygomis.
32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 646 straipsnio 3 dalimi, atsisakydama išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
33. Pažymėtina, kad šalys, siekdamos kitokio teisių ir pareigų įgyvendinimo, nei nustatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje, gali pasinaudoti vykdomąjį procesą reglamentuojančių teisės normų suteiktomis teisėmis: jos gali sudaryti naują taikos sutartį, kuri CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka tvirtinama teismo; išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 641 straipsnis).
34. Vadovaujantis nutartyje išdėstytais argumentais, kasaciniu skundu apskųstos nutartys naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, kad UAB „Saulės sonata“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 420 Eur išlaidų advokato pagalbai. Kasaciniam teismui panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir atmetus UAB „Veikmės statyba“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą, priteistinas UAB „Saulės sonata“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pirmiau nurodyta atlyginimo už advokato pagalbą suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 ir 8 punktuose nustatytų dydžių, todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas jas patyrusiai UAB „Saulės sonata“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – atmesti UAB „Veikmės statyba“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 602 327,98 Eur (šešių šimtų dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimt septynių Eur 98 ct) skolos išieškojimo iš UAB „Saulės sonata“ pagal teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį.
Priteisti UAB „Saulės sonata“ (j. a. k. 252059030) iš UAB „Veikmės statyba“ (j. a. k. 300510465) 420 (keturis šimtus dvidešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Sigita Rudėnaitė
