Civilinė byla Nr. e3K-3-263-695/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31677-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.1; 2.4.2.3; 2.4.2.10; 2.6.11.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Savaitė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Dujotekana“, uždarosios akcinės bendrovės „Savaitė“, uždarosios akcinės bendrovės „ZNAD WILII radijo stotis“, uždarosios akcinės bendrovės „Retinvestus“, uždarosios akcinės bendrovės „M-1“, uždarosios akcinės bendrovės „Lirsona popierius“ ieškinį, ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Kemalja“ ir T. B. ieškinį, ieškovų G. B. ir A. B. ieškinį atsakovėms reorganizuojamai akcinei bendrovei „Spauda“, uždarajai akcinei bendrovei „Limpa“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir sandorių nuginčijimo; tretieji asmenys notarė Dainora Jievaitytė, J. K., K. N., uždaroji akcinė bendrovė „Agina“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, uždaroji akcinė bendrovė „VITI“ turto fondas, akcinė bendrovė firma „VITI“, R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Margi raštai“, uždaroji akcinė bendrovė „Ūlos tėkmė“, T. U., uždaroji akcinė bendrovė „Radiocentras“, uždaroji akcinė bendrovė „Savaitės ekspresas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vyzdys“, T. V., S. D., uždaroji akcinė bendrovė „Radijas kelyje“, uždaroji akcinė bendrovė „A. Semaška ir ko“, uždaroji akcinė bendrovė „Magazin Wilenski“, uždaroji akcinė bendrovė „Mūsų gairės“, uždaroji akcinė bendrovė „RELADUS“, S. R., Z. R., A. P., Ž. B., S. B., L. L., P. L. (P. L.), uždaroji akcinė bendrovė „SD Sprendimai“, M. P., A. R., V. R., viešoji įstaiga „Kresy“, N. Ž. Z., I. Ž. Z. (I. Ž. Zilber), Č. K., S. L., V. L., uždaroji akcinė bendrovė „Kemalja“, uždaroji akcinė bendrovė „Lux dentis“, uždaroji akcinė bendrovė „Ekodara“, uždaroji akcinė bendrovė „Finasma“, K. J., V. J., T. B., A. Š., R. G., uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultacijos ir sprendimai“, A. D., V. Š., Z. M., J. R., V. R., V. N., L. N., uždaroji akcinė bendrovė „Gritus“, uždaroji akcinė bendrovė „VL turto valdymas“, uždaroji akcinė bendrovė „KULTŪROS BARAI“, A. K., R. N., G. M., R. M., D. L., E. L., uždaroji akcinė bendrovė „Mažoji Evelina“, A. R., A. R., M. P., A. Š., D. Š., I. G. (I. G.), D. K., viešoji įstaiga Vilniaus keistuolių teatras, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Eigulių Topolis“, reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė,,Molesta“, B. M., A. M., D.-M. S., A. S., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „PRIMADIS“, uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“, T. K., uždaroji akcinė bendrovė „Sanifinas“, uždaroji akcinė bendrovė „KOTESA“, I. E., akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „ABROSA“, uždaroji akcinė bendrovė „Komantas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vitropolis“, uždaroji akcinė bendrovė „Tvarūs sprendimai“, H. B. (H. B.).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių antraeilių daiktų– pagrindinio daikto priklausinių likimą tuo atveju, kai parduodamas pagrindinis daiktas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovės UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašė teismo:
2.1. pripažinti ieškovei UAB „Dujotekana“ nuosavybės teises į 223/19783 dalis (2,23 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37/3272 dalis (0,37 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 152/13429 dalis (1,52 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1181/104672 dalį (11,81 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 911/80737 dalį (9,11 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
2.2. pripažinti ieškovei UAB „Savaitė“ nuosavybės teises į 170/19783 dalių (1,7 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28/3272 dalis (0,28 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 115/13429 dalis (1,15 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 898/104672 dalis (8,98 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 692/80737 dalis (6,92 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
2.3. pripažinti ieškovei UAB „M-1“ nuosavybės teises į 377/19783 dalis (3,77 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 62/3272 dalis (0,62 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 256/13429 dalis (2,56 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1994/104672 dalis (19,94 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1538/80737 dalis (15,38 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
2.4. pripažinti ieškovei UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ nuosavybės teises į 147/19783 dalis (1,47 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/3272 dalis (0,24 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 100/193429 dalių (1 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 776/104672 dalis (7,76 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 598/80737 dalis (5,98 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
2.5. pripažinti ieškovei UAB „Retinvestus“ nuosavybės teises į 214/19783 dalis (2,14 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35/3272 dalis (0,35 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 145/13429 dalis (1,45 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1133/104672 dalis (11,33 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 874/80737 dalis (8,74 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
2.6. pripažinti ieškovei UAB „Lirsona popierius“ nuosavybės teises į 159/19783 dalis (1,59 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 26/3272 dalis (0,26 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 108/13429 dalis (1,08 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 842/104672 dalis (8,42 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 649/80737 dalis (6,49 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
2.7. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 (duomenys neskelbtini);
2.8. panaikinti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466, dalį, nustatant, kad RAB „Spauda“ šios sutarties 1.1 punktu pardavė UAB Limpa“: 18493/19783 dalis (184,93 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3059/3272 dalis (30,59 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12554/13429 dalis (125,54 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 97849/104672 dalis (978,49 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 75474/80737 dalis (754,74 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant RAB „Spauda“ grąžinti UAB „Limpa“ 417,19 Eur už tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 71,70 Eur už tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 293,34 Eur už tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1010,38 Eur už aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 39,11 Eur už aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovės UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ nurodė, kad 1978 m. (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas statyti Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto leidyklos pastatų kompleksas. Statyboms buvo skirtas žemės sklypas, iki 1986 m. jame buvo pastatyti pastatai – spaustuvė, daugiaaukštis Spaudos rūmų administracinis pastatas, kiti pagalbiniai pastatai (sandėliai ir kt.). Kartu sklype buvo pastatytos automobilių stovėjimo aikštelės, sporto aikštelė, sklypas apjuostas tvoromis. Sklypas priklauso valstybei, jis ar jo dalys nėra išnuomoti sklype esančių pastatų savininkams. Tvoros, aikštelės buvo pastatytos (naujai sukurtos) iki 1986 m. kaip pastato priklausiniai, skirti pagrindiniam daiktui – pastatui tarnauti. Administracinės ir gamybinės paskirties pastatai buvo (yra) tarpusavyje sujungti. Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto leidykla vėliau buvo perregistruota į specialios paskirties akcinę bendrovę „Spauda“, o vėliau – AB „Spauda“, jos akcijas valdė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nuo 1994 m. vyko pastato patalpų privatizavimas, pastate atskiras patalpas nuosavybės teise įsigijo atskiri asmenys – tiek ieškovės, tiek atsakovė RAB „Spauda“, tiek ir ieškinyje nurodyti tretieji asmenys. Įgydami nuosavybės teises į pastato patalpas, šių patalpų savininkai kartu įgijo atitinkamomis proporcijomis nuosavybės teises ir į pastato priklausinius bei sklype esantį bendro naudojimo turtą. Tokiu būdu ieškovai įgijo nuosavybės teises į dalį sklypą supančių ir viduje sklypo esančių tvorų, jose esančių vartų, sklype esančių automobilių stovėjimo bei sporto aikštelių.
4. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento darbuotojai 2009 m. spalio 29 d. surašė pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.44-2252, kuriame nurodoma, kad tvoras ir aikšteles 2009 m. naujai pasistatė AB „Spauda“. Toks dokumentas yra neteisingas, niekinis ir negali sukurti atsakovei nuosavybės teisių į neva naujai pačios atsakovės RAB „Spauda“ pastatytus statinius, nes tvoros ir aikštelės jau buvo pastatytos, kai dar nebuvo įsteigta AB „Spauda“, ir šie daiktai yra pastato priklausiniai, kurių atitinkamas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir ieškovės. Pastato priklausiniai yra antraeiliai daiktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.13 straipsnis), tarnaujantys pagrindiniam daiktui – pastatui. Aikštelės paskirtis – naudoti ją kaip automobilių stovėjimo vietą. Jos nuolatinis funkcinis ryšys su pastatu pasireiškia tuo, kad į pastate įkurtus biurus dirbti nuolat atvyksta darbuotojai, kiti asmenys atvyksta pas ieškovus ir kitus patalpų savininkus kaip klientai, kurie stato automobilius šioje aikštelėje, todėl šis daiktas tiesiogiai tarnauja pagrindiniam daiktui – pastatui. Tvoros skirtos teritorijos apsaugai, todėl jos irgi funkciniu ryšiu susijusios su pastatu ir tarnauja jam kaip priklausiniai. Atsižvelgiant į tai, kiek patalpų pastate nuosavybės teise valdo ieškovės, apskaičiuotos jų dalys pastato priklausinyje. Ieškovės niekada nėra perleidusios atsakovei RAB „Spauda“ ar kitam asmeniui savo dalies pastato priklausiniuose, jokių kompensacijų dėl šio turto iš atsakovės nėra gavusios. 2009 m. lapkričio 13 d. atsakovė RAB „Spauda“ be ieškovių sutikimo ir žinios savo vardu įregistravo VĮ Registrų centre pastato priklausinius – kitus inžinerinius statinius (kiemo įrenginius), tvoras ir aikšteles, taip pažeisdama ieškovių teisę valdyti, disponuoti ir naudotis visa apimtimi pastato priklausinių dalimis, kurios joms priklauso dalinės nuosavybės teise.
5. Atsakovė RAB „Spauda“, neteisėtai nusavinusi pastatų priklausinius, 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. DJ-856 juos pardavė kitai atsakovei UAB „Limpa“. RAB „Spauda“ nebuvo vienintelė pastato priklausinių savininkė, todėl yra pagrindas pripažinti, kad sutarties šalys (atsakovės RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“) ne tik realiai neįgijo civilinių teisių ir pareigų, bet ir neketino sudaryti realaus sandorio – nesiekė sukurti teisinių padarinių. Tikroji sutarties šalių valia buvo formaliai pakeisti galimai nesąžiningai įgytų daiktų savininką. Ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, toks sandoris yra tariamasis ir negalioja (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Nustačius neteisėto ginčo statinių valdymo faktą – pardavėjai RAB „Spauda“ nuosavybės teise nepriklausančių visų pastato statinių pardavimą UAB „Limpa“ – dalis ginčijamos sutarties pripažintina negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vadovaujantis CK 6.67 straipsniu RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ buvo nesąžiningos, nes sandorį sudarė susiję asmenys, jie ginčijamu sandoriu siekė pakeisti tikrąją šalių valią, nuslėpti nuo kreditorių turtą, daiktas yra parduotas sumažinta jo verte, todėl nuosavybės teisė į pastato priklausinius grąžintina ieškovėms CK 4.95 straipsnio pagrindu.
6. Ieškovai UAB „Kemalja“ ir T. B. prašė teismo:
6.1. pripažinti ieškovės UAB „Kemalja“ nuosavybės teises į 217/19783 dalis (2,17 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36/3272 dalis (0,36 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 147/13429 dalis (1,47 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1148/104672 dalis (11,48 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 885/80737 dalis (8,85 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);
6.2. pripažinti ieškovo T. B. nuosavybės teises į 115/19783 dalis (1,15 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19/3272 dalių (0,19 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 78/13429 dalis (0,78 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 610/104672 dalių (6,1 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 471/80737 dalį (4,71 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);
6.3. panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 adresu: (duomenys neskelbtini);
6.4. panaikinti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. Nr. DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466.
7. Ieškovai UAB „Kemalja“ ir T. B. nurodė, kad ginčo statiniai yra pastato priklausiniai. CK 4.14 straipsnio 1 dalis nurodo, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o priklausinio likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pažymintis atsakovės RAB „Spauda“ vardu atliktus įrašus, negali būti laikomas svarbiausiu įrodymu, kurio pagrindu neginčijamai pripažįstama, jog AB „Spauda“ yra vienintelė pastato priklausinių savininkė.
8. 2017 m. vasario 15 d. RAB „Spauda“ pastato priklausinius pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Limpa“, tai reiškia, kad atsakovė RAB „Spauda“ pardavė ir ieškovams bei kitiems RAB „Spauda“ bendraturčiams priklausiančią pastato priklausinių dalį be pastarųjų žinios ir sutikimo, t. y. pardavė sau nepriklausančią daikto dalį. RAB „Spauda“ galimai siekė nuslėpti nuo kitų bendraturčių pirkimo–pardavimo sandorį su UAB „Limpa“. Pastatas ir jo priklausiniai yra pastatyti iki 1986 m., o pastato patalpų privatizavimas vyko nuo 1994 m., t. y. tuo metu, kai galiojo 1964 m. CK 153 straipsnis, pagal kurį priklausinį ištikdavo pagrindinio daikto likimas nepriklausomai nuo to, ar aptartas priklausinys buvo ar ne patalpų privatizavimo sutartyse. Ieškovų nuosavybės teisė į ginčo statinius turi būti pripažinta ne pagal CK 4.47 straipsnio 1 punktą, bet dėl to, kad priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas ir tai yra CK 4.47 straipsnio 12 punkte nustatytas pagrindas įgyti nuosavybės teisę.
9. Ieškovai A. B. ir G. B. ieškiniu prašė:
9.1. pripažinti ieškovų nuosavybės teises į 12/19783 dalių (0,12 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3272 dalis (0,02 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 8/13429 dalis (0,08 m) tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 61/104672 dalį (0,61 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/80737 dalis (0,47 kv. m) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
9.2. panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 dalį, kurioje nurodoma, jog AB „Spauda“ yra vienintelė savininkė tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), papildant įrašą šiame akte, kad savininkai yra AB „Spauda“, A. B. ir G. B.;
9.3. panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 dalis, kuriose nurodoma, jog AB „Spauda“ yra statytoja, rangovė ir techninė prižiūrėtoja tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);
9.4. panaikinti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. DJ-856, NETSVEP identifikavimo Nr. 1020749466;
9.5. papildyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro įrašo dalį dėl nuosavybės teisės, t. y. kad tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkai yra AB „Spauda“, A. B. ir G. B..
10. Ieškovai nurodė, kad jie valdo nuosavybės teise patalpas viename iš pastato korpusų. Ginčo statiniai nuo pat jų statybos pradžios buvo pastato priklausiniai, jie nebuvo inventorizuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tiek atsakovės RAB „Spauda“ su kitais ieškovais, tiek ieškovo ir kitų trečiųjų asmenų patalpų pirkimo–pardavimo sutartyse nepadarytos išlygos, kad priklausiniai neparduodami kartu su pagrindiniu daiktu, todėl ieškovai įgijo teisę į neinventorizuotus ir neįregistruotus pastato priklausinius kartu su teise į įgytas patalpas (priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas). Ieškovams bei kitiems RAB „Spauda“ bendraturčiams priklausančią pastato priklausinių dalį be pastarųjų žinios ir sutikimo atsakovė RAB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinius atmetė.
12. Teismas nurodė, kad Užbaigtos statybos pastato, statinio pateikimo valstybinei priėmimo komisijai darbo komisijos 1986 m. gruodžio 16 d. aktu konferencijų salė, degalų ir tepalų sandėlis, kontrolės punktas, degalinė ir teritorijos sutvarkymas laikraščių komplekse (dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini) – Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (toliau – ir LKP CK) leidykla – laikyti priimtais iš generalinio rangovo ir parengtais pateikti Valstybinei priėmimo komisijai. Akto 4 ir 14 punktuose nurodyta, jog objekto statyba buvo vykdoma pagal individualų projektą Nr. 1688, be kitų statinių, buvo laikomas priimtu iš generalinio rangovo ir teritorijos sutvarkymas. Ginčo aikštelių ir tvorų įrengimas (statyba) priskirtini teritorijos aplinkai. Pagal 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon aktą, kuriuo buvo priimta Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto leidykla eksploatacijon, statybos pradžia – 1978 m. rugsėjo mėn., o pabaiga – 1986 m. gruodžio mėn., statyba buvo vykdoma pagal individualų projektą Nr. 1688. Akte taip pat nurodyta, jog visi nebaigti darbai pagal projektą ir darbo komisijos nustatyti defektai pašalinti. Akto 2 punkte užfiksuota, jog statyba buvo vykdoma remiantis TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimu ir leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties). Taigi visi statybos darbai buvo atlikti, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog po 1986 m. gruodžio mėnesio leidyklos komplekse buvo vykdomi kiti statybos darbai. Dėl to teismas sprendė, kad ginčo aikštelės su tvoromis buvo pastatytos pagal 1977 m. birželio 2 d. sprendimą ir leidimą atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties); buvo statomos laikotarpiu nuo 1978 m. iki 1986 m.
13. Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ turtas priklausė Komunistų partijai. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos komunistų partijai priklausantį turtą, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į valstybinę akcinę leidybos įmonę, leidžiant laikinai įmonei naudotis jos turtu. Vėliau Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į specifinės paskirties valstybinę įmonę „Spauda“, kurios turtą patikėjimo teise valdė ir steigėjo funkcijas vykdė Kultūros ministerija. Tokiu būdu nuo 1991 m. lapkričio 4 d. iki 1995 m. spalio 27 d. AB „Spauda“ buvo VĮ „Spauda“ (įmonės teisinė forma – specifinės paskirties valstybinė įmonė), nuo 1995 m. spalio 27 d. iki 2001 m. rugpjūčio 14 d. – specialios paskirties akcinė bendrovė „Spauda“, įmonės įregistravimo data – 1991 m. lapkričio 4 d. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Reorganizuojamo juridinio asmens teisės, pareigos ir turtas perduodami kitam juridiniam asmeniui, kuris tęsia reorganizavimo būdu pasibaigusio juridinio asmens veiklą. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos komunistų partijos turtą, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidyklos administracinis ir gamybinis korpusai (kartu su ginčo aikštelėmis ir tvoromis), pastatyti 1978–1986 m., buvo perduoti VĮ „Spauda“, ši vėliau tapo akcine bendrove. Taigi AB „Spauda“ yra Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ teisių (ir turto) perėmėja.
14. Lietuvos kultūros ministerijos 1999 m. balandžio 13 d. rašte „Dėl VĮ „Spauda“ pastatų priklausomybės“ nurodyta, jog pastatai (duomenys neskelbtini), t. y. pastatas 4B22b su 5348,10 kv. m patalpomis, pastatas 5B2b su 2675,16 kv. m patalpomis, pastatas 6B3b su 2911,74 kv. m patalpomis, pastatas 5B2p su 2207,29 kv. m patalpomis, pastatas 1G4p su 20280,61 kv. m patalpomis, pastatas 3F1p su 2370,37 kv. m patalpomis, pastatas 2G2p su 2849,21 kv. m patalpomis, yra VĮ „Spauda“ balanse. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 333 specialiosios paskirties AB „Spauda“ direktoriui buvo įsakyta teisiškai įregistruoti VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filiale pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (4B22b-3167,67 kv. m, 5B5/b-2602,17 kv. m, 6B3/b-2058,91 kv. m, 7M2/p-2178, 84 kv. m, 1G4/p-20280,61 kv. m, 3F1/p-221,98 kv. m, 2G2/p-2849,21 kv. m, kontrolinę 8H1/p-60,85 kv. m, sandėlį 9F1/p-205,26 kv. m).
15. UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ 1998 m. kovo 18 d. sutartimi, sudaryta su AB „Spauda“, nusipirko patalpas devynioliktame aukšte nuo 19-1 iki 19-16, esančias (duomenys neskelbtini), pastate, kuris plane žymimas 4B22/b. UAB „M-1“ 1998 m. liepos 22 d. sutartimi, sudaryta su AB „Spauda“, nusipirko patalpas trečiame aukšte nuo 3-1 iki 3-12a, nuo 3-20 iki 3-25, 3-27a, 3-28b, nuo 3-33 iki 3-46, dvidešimtame aukšte 20-8, esančias (duomenys neskelbtini), pastate, kuris plane žymimas 4B22/b. UAB „M-1“ 1999 m. rugpjūčio 6 d. sutartimi, sudaryta su UAB „MAGAZYN WILENSKI“, nusipirko administracines patalpas 3-26, 3-27 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). UAB „Savaitė“ 2002 m. birželio 11 d. sutartimi, sudaryta su UAB „Echo Litvy“, nusipirko patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Nr. 10-25, 10-26, 10-27, 10-28, 10-30 10-31. UAB „Dujotekana“ 2003 m. balandžio 7 d. sutartimi, sudaryta su UAB „STELLA VITAE“, nusipirko administracines patalpas nuo 14-1 iki 14-3, 14-3a, 14-4a, nuo 14-5 iki 18, 14-18a, nuo 14-19 iki 14-32 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), pastate 4B22b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Lirsona popierius“ 2003 m. gegužės 21 d. sutartimi, sudaryta su AB „Spauda“, nusipirko maitinimo patalpą pastate – valgyklos patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-8, 1-10, 1-11, 1-12, su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-37 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), statinyje, kuris plane žymimas 7M2p (unikalus Nr. 10/984-0049-07-8). 2011 m. gruodžio 27 d. A. B. ir G. B. su A. B. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pastarasis kartu su sutuoktine G. B. įsigijo administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Remiantis antstolės Virginijos Meškauskienės 2014 m. vasario 12 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 1315200402123269/13, T. B. įsigijo P. T. priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Retinvestus“ 2015 m. rugsėjo 15 d. administracinių patalpų pirkimo–pardavimo sutartimi, sudaryta su UAB „Tvarūs sprendimai“, nusipirko patalpas 18-1, 18-4a, nuo 18-6 iki 18-10, 18-16a, 18-16, 18-17, 18-20, 18-21, nuo 18-24 iki 18-27, nuo 18-29 iki 18-56 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). 2016 m. gruodžio 22 d. UAB „Tvarūs sprendimai“ ir UAB „Kemalja“ sudarė patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Kemalja“ įsigijo administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).
16. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Spauda“ priklauso 9356,50 kv. m ploto, 9981,73 kv. m ploto gamybos paskirties patalpos. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), B. M. ir A. M. priklauso 246,71 kv. m ploto, UAB „Logos žurnalas“ – 62,33 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 1796,79 kv. m ploto, 338,78 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), AB „M-1“ priklauso 158,57 kv. m ploto, UAB Keistuolių studijai – 382,31 kv. m ploto, A. R. ir V. R. – 29,37 kv. m ploto, Č. K. – 34,14 kv. m ploto, Lietuvos Respublikai – 1144,63 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 55,40 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Eigulių Topolis“ priklauso 250,71 kv. m ploto prekybos paskirties patalpos. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. R. ir V. R. priklauso 156,59 kv. m ploto kitos paskirties patalpos, Lietuvos Respublikai priklauso 54,80 kv. m ploto, VšĮ „Kresy“ – 100,94 kv. m ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 63,70 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 113,19 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Molesta“ priklauso 1315,60 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 365,85 kv. m ploto maitinimo paskirties patalpos, AB „Spauda“ priklauso 83,58 kv. m ploto gamybos paskirties patalpos. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ priklauso 293,94 kv. m ploto, UAB „Biuro patalpų nuoma“ – 50,59 kv. m ploto, UAB „Dujotekana“ – 538,34 kv. m ploto, UAB „Reladus“ – 52,57 kv. m ploto, L. L. ir P. L. – 10,79 kv. m ploto, UAB „Biuro patalpų nuoma“ – 10,07 kv. m ploto, K. J. ir V. J. – 504,43 kv. m ploto, UAB „Margi raštai“ – 61,47 kv. m ir 311,55 kv. m ploto, UAB „Vyzdys“ – 17,79 kv. m ploto, T. B. – 162,76 kv. m ploto, UAB „Mūsų gairės“ – 20,85 kv. m ploto, T. U., S. D., T. V. – 64,21 kv. m ploto, UAB „Radiocentras“ – 411,95 kv. m ploto, UAB „MAGAZYN WILENSKI“ – 35,73 kv. m ploto, A. Š. – 33,95 kv. m ploto, G. B. ir A. B. – 17,08 kv. m ploto, V. B. ir R. B. – 16,97 kv. m ploto, UAB „SD sprendimai“ – 9,86 kv. m ploto, UAB „Verslo komunikacijos ir sprendimai“ – 20,66 kv. m ploto, A. D. – 19,04 kv. m ploto, UAB „MAGAZYN WILENSKI“ – 28,24 kv. m ploto, V. Š. – 34,27 kv. m ploto, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“ – 47,81 kv. m ploto, H. B. – 16,79 kv. m ploto, UAB „A. S. ir ko“ – 32,26 kv. m ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 169,68 kv. m ploto, UAB „Radijas kelyje“, I. S. (I. S.), Z. M., J. R., V. R., V. N., L. N. – 240,78 kv. m ploto, UAB „Gritus“ – 85,59 kv. m ploto, UAB „Agina“ – 10,47 kv. m ploto, UAB „Ūlos tėkmė“ – 43,98 kv. m ploto, UAB „Lirsona popierius“ – 33,99 kv. m ploto, UAB „VL turto valdymas“ – 1104,19 kv. m ploto, UAB „A. Semaška ir ko“ – 10,00 kv. m ploto, UAB „Kultūros barai“ – 164,71 kv. m ploto, UAB „Vyzdys“ – 36,33 kv. m ploto, S. L. ir V. L. – 10,53 kv. m ploto, UAB „SD sprendimai“ – 16,79 kv. m ploto, UAB „Ūlos tėkmė“ – 21,26 kv. m ploto, UAB „Radiocentras“ – 20,97 kv. m ploto, N. Ž. Z., I. Ž. Z. – 533,74 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 95,04 kv. m ploto, 30,44 kv. m ploto, 34,36 kv. m ploto, UAB „M-1“ – 712,28 kv. m ploto, UAB „Savaitė“ – 139,06 kv. m ploto, 34,71 kv. m ploto, 16,75 kv. m ploto, 24,71 kv. m ploto, UAB „Savaitės ekspresas“ – 16,87 kv. m ploto, UAB „M. E.“ – 16,98 kv. m ploto, Č. K. – 148,77 kv. m ploto, UAB „Radiocentras“ – 6,26 kv. m ploto, AB „Spauda“ – 829,06 kv. m ploto, UAB „Retinvestus“ – 516,12 kv. m ploto, UAB „Komantas“ – 17,15 kv. m ploto, 18,54 kv. m ploto, A. R. ir A. R. – 164,51 kv. m ploto, UAB „Savaitės ekspresas“ – 20,40 kv. m ploto, 10,50 kv. m ploto, UAB „Savaitė“ – 21,42 kv. m ploto, 10,57 kv. m ploto, M. P. – 17,39 kv. m ploto, D. Š. ir A. Š. – 11,02 kv. m ploto, I. G.– 69,63 kv. m ploto, UAB „Kemalja“ – 514,44 kv. m ploto, M. P. – 16,87 kv. m ploto, D. K. – 16,85 kv. m ploto, Ž. B. ir S. B. – 10,97 kv. m ploto, M. P. – 10,84 kv. m ploto administracinės paskirties patalpos, UAB „Radiocentras“ – 34,12 kv. m ploto ir 7,89 kv. m ploto kitos paskirties patalpos, A. P., S. R., Z. R. priklauso 60,34 kv. m ploto, UAB „Lux dentis“ – 32,75 kv. m ploto gydymo paskirties patalpos.
17. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypo plotas – 6,4860 ha, užstatyta teritorija – 6,4860 ha. 2005 m. rugpjūčio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2005-861 AB „Spauda“ išsinuomojo 23 892 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 64 860 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendranuomiai (naudotojai) – UAB „Vitropolis“, Č. K., B. M., UAB „Logas“, AB „Spauda“, UAB „Primadis“, UAB „Stagutas“, UAB „ADM Baltic“, T. K. IĮ „Miško kelias“, UAB „Abrosa“, UAB „Senifinas“, UAB „Savel“, I. E. – 2009 m. birželio 2 d. sutikimu sutiko, kad AB „Spauda“ savo nuomojamo sklypo dalyje esančias tvoras ir aikšteles įregistruotų Nekilnojamojo turto registre.
18. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2252 pripažino tinkamais naudoti statytojos AB „Spauda“ kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini): aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teniso aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoras (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).
19. 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutartimi AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teniso aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 28 100 Eur.
20. Ginčo aikštelių su tvoromis statybos leidimo išdavimo metu galiojo Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“ (galiojo nuo 1975 m. birželio 25 d. iki 1983 m. rugpjūčio 4 d.) patvirtinti Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai, kurių 3 punkte buvo nurodyta, kad kitų įrenginių statyba gali būti pradėta tik turint nustatytąja tvarka suderintą ir patvirtintą leidimą statybai. Lietuvos TSR Ministrų tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. 307, kuriuo patvirtinta Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarka, nurodyta, jog Vyriausybės nutarimais nustatyta, kad Respublikoje bet kokia nauja statyba ir esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus atitinkamą leidimą, o jo 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad, nepradėjus objekto statybos arba rekonstrukcijos leidimo įforminimo metais ir per vienerius ateinančius kalendorinius metus, duotas leidimas nustoja galioti. Tvarkos 1 punkto 4 pastraipoje buvo nustatyta, kad leidimas gali būti forminamas atskiram objektui arba pastatų bei įrenginių grupei (kompleksui), pradedamiems statyti tais pačiais metais toje pačioje statybos vietoje. Tokiu būdu aikštelių su tvoromis statybos teisėtumą patvirtinančiu dokumentu laikytinas 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MDItNDkyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-402-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-402-492/2015">A-402-492/2015</a>). Nors byloje nepateiktas pats statybą leidžiantis dokumentas, tačiau 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon akte jis nurodytas (TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties). Vadovaudamasi nurodytais dokumentais tuometinė valstybės įgaliota institucija, remdamasi 1977 m. birželio 2 d. sprendimu su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties) bei individualiu projektu Nr. 1688, pripažino statybą tinkama naudoti. Šis aktas nėra užginčytas, galiojantis. Taigi statyba atlikta teisėtai pagal statybą leidžiantį dokumentą. Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1978 m. vasario 7 d. potvarkis laikytinas žemės sklypo suteikimu statybai, o ne statybą leidžiančiu dokumentu. 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte nėra nurodyti ginčo aikštelių su tvoromis statybos pabaigos metai. Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyti statybos pabaigos metai – 2009 m. laikytini neesmine klaida, kuri gali būti ištaisyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių ieškovų teiginiai dėl ginčo aikštelių su tvoromis statybos neteisėtumo laikytini nepagrįstais. Ieškovų reikalavimas panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 adresu: (duomenys neskelbtini) ar jo dalį atmestinas.
21. Ieškovai, be kitų ieškinių reikalavimų, ginčija administracinį aktą – 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuris įregistruotas viešame registre 2009 m. lapkričio 13 d. Ieškovai konkrečiai nenurodė, kada sužinojo apie šio akto, kuris, kaip jie patys teigia, pažeidžia jų teises, priėmimą. Atsižvelgdamas į tai, jog visi ieškovai, išskyrus T. B., yra Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“, kuri ne vienerius metus dalyvauja teisminiuose ginčuose su AB „Spauda“, valdybos nariai (todėl turėjo žinoti apie AB „Spauda“ komplekso teritorijoje esančius statinius, jų statusą bei ypatumus), teismas sprendė, kad ieškovai turėjo žinoti apie išviešintą 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą, todėl termino pradžia minėtam aktui ginčyti laikė 2009 m. lapkričio 14 d.
22. Reikalavimai dėl sandorio užginčijimo, nuosavybės teisės pripažinimo bei 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimas laikytini savarankiškais reikalavimais, todėl jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktui ginčyti taikomas vieno mėnesio terminas, civilinio teisinio pobūdžio reikalavimams – dešimties metų ieškinio senaties terminas. Pirminis ieškinys teismui pateiktas 2017 m. rugpjūčio 18 d. Taigi reikalavimas dėl 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto nuginčijimo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atsakovai prašo taikyti termino paleidimo pasekmes. Ieškovės UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktui nuginčyti, tačiau nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, o teismas tokių priežasčių nenustatė.
23. Abi aikštelės yra šalia V. L. gatvės, viena greta kitos, juos apjuostos ir atitvertos viena nuo kitos sena metaline tvora. Viena aikštelė naudojama automobiliams stovėti. Teniso aikštelė nenaudojama, apaugusi daugiamečiais medžiais. Abi aikštelės yra žemės sklypo kampe, pastatų komplekso pakraštyje. Šalia aikštelių yra įvažiavimas į pastatų komplekso teritoriją nuo V. L. gatvės. Be ginčo aikštelių, prie pastatų yra įrengtos kelios kitos automobilių stovėjimo aikštelės. Vertinant ginčo aikštelių su tvoromis dislokaciją matyti, kad jos gali būti naudojamos atskirai. Vien faktas, kad ginčo objektai ir pastatai buvo pastatyti tuo pačiu metu, savaime nepatvirtina jų tarpusavio funkcinio ryšio. Bylos medžiaga neįrodyta, jog ginčo objektai ir pastatai turi tą pačią ūkinę paskirtį, byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų nuolatinį funkcinį ryšį. Kiekvienas iš jų (aikštelės ir pastatai) gali būti naudojamas savarankiškai. Aikštelės gali būti naudojamos bet kokiai veiklai. Iš esmės nė vienas iš byloje esančių įrodymų nepagrindžia, kad minėti administraciniai pastatai negalėtų būti eksploatuojami be ginčo aikštelių. Aplinkybė, jog aikštelės yra greta šių pastatų ir ieškovai viena iš jų naudojasi, nėra kvestionuojama, tačiau vien tik daikto naudojimas, nenustačius jo tarnavimo pagrindiniam daiktui, nelaikytinas pakankamu pripažinti tokį daiktą antraeiliu daiktu – priklausiniu. Tai, kad viena aikštelė naudojimąsi pastatais daro patogesnį, nereiškia jų funkcinio, neatskiriamo ryšio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI3MC0yMzYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-270-236/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-270-236/2018">e2A-270-236/2018</a>). Ieškovai neįrodė, jog ginčo aikštelės yra pastato, kuriame yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos, priklausinys ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys. Byloje pateikti ekspertiniai tyrimai priešingi.
24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimas, kuriame nurodyta, jog aikštelės yra bendrojo naudojimo objektas, ir kuriuo remiasi ieškovai, nėra įsiteisėjęs. Tačiau dėl skirtingų byloje dalyvaujančių asmenų ir skirtingų bylų nagrinėjimo dalykų net ir įsiteisėjęs šis sprendimas neturėtų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
25. Ieškovų patalpos yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be ginčo objektų gali būti savarankiškai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai, be kurių ieškovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMTM1Mi0yNzMvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-1352-273/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-1352-273/2015">2A-1352-273/2015</a>). Ginčo objektai, kurių nuosavybės teisės ginčijamos, yra žemės sklype, kuris nepriklauso ieškovams. Byloje nepateikta objektyvių duomenų, jog ieškovai mokėjo žemės nuomos mokestį už tą žemės sklypo dalį, kurioje yra ginčo aikštelės su tvoromis. Pažymėtina, jog byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieškovai, įvairiais pagrindais įsigydami nuosavybės teises į patalpas, proporcingai įsigijo ir ginčo objekto dalis. Nenustačius, jog abi aikštelės su tvoromis yra pastatų, kuriame ieškovai nuosavybės teise valdo patalpas, priklausiniai, reikalavimai pripažinti jiems nuosavybės teises į atitinkamas dalis nurodytuose objektuose neturi teisinio pagrindo.
26. Byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo aikštelės su tvoromis iki 2017 m. vasario 15 d. būtų perėjusios kitų įmonių nuosavybėn, todėl ieškovų teiginiai, jog RAB „Spauda“ sau nepriklausantį turtą (ginčo aikšteles su tvoromis) 2017 m. vasario 15 d. pardavė UAB „Limpa“, neturi teisinio pagrindo.
27. Ginčijamo sandorio sudarymo metu RAB „Spauda“ buvo ginčo statinių savininkė, jos nuosavybės teisės į ginčo turtą buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys nebuvo ginčijami ar paneigti. Ginčo statiniai nėra pastato priklausiniai, todėl AB „Spauda“ pagrįstai pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė, jog tretieji asmenys neturi kokių nors teisių į parduodamą turtą. Tokiu būdu ieškovų nepagrįstai nurodytas sandorio panaikinimo pagrindas – CK 6.307 straipsnio 1 dalis.
28. RAB „Spauda“ restruktūrizavimo administratoriaus rašte notarų biurui nurodyta, jog pagal RAB „Spauda“ restruktūrizavimo planą (pritarus bendrovės valdybai) numatyta parduoti RAB „Spauda“ turtą – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 6400 Eur, aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 15 500 Eur, tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 1100 Eur, tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 4500 Eur, teniso aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 600 Eur, viso parduodamo turto kaina – 28 100 Eur, kaip ir nurodyta 2016 m. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2016/08-16. 2017 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ šiuos statinius už 28 100 Eur, šią sumą UAB „Limpa“ sumokėjo AB „Spauda“ tą pačią dieną, statinių nuosavybės teisė po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo atitinkamai išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju. Ginčijamos sutarties pagrindu AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ realiai įgijo atitinkamas teises ir pareigas, sutartimi šalys siekė tokias teises ir pareigas sukurti.
29. Ieškovai nenurodo, kokį, jų manymu, sandorį siekė pridengti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“. Ieškovų teigimu, tikroji sutarties šalių valia buvo formaliai pakeisti galimai nesąžiningai įgytų daiktų savininką. Byloje nustatyta, jog RAB „Spauda“ buvo teisėta ginčo statinių savininkė. 2017 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis įvykdyta. Ieškovai sandorio apsimestinumą grindžia deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis.
30. Ieškovai preziumuoja AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ nesąžiningumą CK 6.67 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktų pagrindu. Teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai yra RAB „Spauda“ kreditoriai. Byloje nėra duomenų, kaip sudarant sandorį pasireiškė ieškovų, kaip kreditorių, teisių pažeidimas ir kokiu pagrindu RAB „Spauda“ laikoma ieškovų skolininke, taip pat koks ieškovų reikalavimo dydis, nukreiptas į RAB „Spauda“. Ieškovai nenurodė, kodėl RAB „Spauda“ neprivalėjo sudaryti statinių pirkimo–pardavimo sutarties. Taigi ieškovai neįrodė savo reikalavimo teisės ginčyti 2017 m. vasario 15 d. AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ statinių pirkimo–pardavimo sutartį actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu; vindikacijai nėra pagrindo.
31. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“, A. B., G. B., UAB „Kemalja“ ir T. B. apeliacinius skundus, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą.
32. Kolegija nurodė, kad, 2009 m. balandžio 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, sklypo plotas – 6,4860 ha, užstatyta teritorija – 6,4860 ha. Žemės sklypo bendranuomiai (naudotojai) – UAB „Vitropolis“, Č. K., B. M., UAB „Logas“, AB „Spauda“, UAB „Primadis“, UAB „Stagutas“, UAB „ADM Baltic“, T. K. IĮ „Miško kelias“, UAB „Abrosa“, UAB „Senifinas“, UAB „Savel“, I. E. – 2009 m. birželio 2 d. sutikimu sutiko, kad AB „Spauda“ savo nuomojamo sklypo dalyje esančias tvoras ir aikšteles įregistruotų Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2252 pripažino tinkamais naudoti statytojos AB „Spauda“ kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini): aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teniso aikštelę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoras (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvardytus pagalbinius statinius.
33. Remiantis 2016 m. liepos 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypo su statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – 197,83 m ilgio tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1046,72 kv. m ploto aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32,72 m tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 134,29 m tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 807,37 kv. m teniso aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių statybos pradžios metai – 2008 m., pabaigos metai – 2009 m., esantys (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 pagrindu priklauso AB „Spauda“.
34. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. liepos 27 d. įsakymu „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“ buvo nustatytos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savarankiškai funkcionuojančių pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypų dalys – aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiriamas 1375 kv. m plotas, teniso aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiriamas 1601 kv. m plotas.
35. 2017 m. vasario 15 d. statinių pirkimo–pardavimo sutartimi AB „Spauda“ pardavė UAB „Limpa“ AB „Spauda“ nuosavybės teise priklausančią (nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101) 11.4-2252) tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teniso aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 28 100 Eur.
36. Pradinis ieškinys teismui pateiktas tik 2017 m. rugpjūčio 18 d. (ieškinys priimtas 2017 m. rugpjūčio 23 d.), dėl to, ginčijant 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą, taikant vieno mėnesio terminą (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis), šis terminas yra praleistas. Atsakovams prašant taikyti termino praleidimo pasekmes ir esant imperatyviai ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai nuostatai, nesuteikiančiai ieškovams teisės kreiptis į teismą vėliau nei per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė senaties terminą.
37. Byloje yra daugiau nei pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog ieškovai apie ginčijamą aktą sužinojo ar turėjo sužinoti gerokai anksčiau nei prieš vieną mėnesį iki kreipimosi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dienos. 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas įregistruotas viešame registre 2009 m. lapkričio 13 d. Ieškovai yra nariai Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos „Spaudos rūmai“ valdybos, kuri nuo 2005 m. dalyvauja įvairiuose teisminiuose ginčuose su AB „Spauda“, todėl neabejotinai turėjo žinoti apie AB „Spauda“ komplekso teritorijoje esančius statinius, jų statusą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai turėjo žinoti apie 2009 m. lapkričio 13 d. išviešintą aktą, todėl termino pradžia jam ginčyti laikytina 2009 m. lapkričio 14 d. Ieškovams nenurodžius ir teismui nenustačius svarbių priežasčių, nebuvo pagrindo spręsti dėl šio termino atnaujinimo.
38. Vadovaujantis ginčijamo 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo metu galiojusio (2007 m. gegužės 3 d. įstatymo redakcija) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, statybos valstybinę priežiūrą atliko apskrities viršininko administracija, kuri dalyvaudavo ir priimant sprendimus statinį pripažinti tinkamu naudoti. Pagal iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242, 10.6 papunktį statinius pripažino tinkamais naudoti komisija, kurią skiria apskrities viršininkas arba jo įgaliota Apskrities statybos inspekcija. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pritarti ieškovų teiginiams, jog ginčijamą aktą priėmė nekompetentingas administravimo subjektas – Vilniaus apskrities viršininko administracija.
39. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį administracinis aktas apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio nuostatos, kuriose vienas iš dokumentų, kuriais remiantis registruojamos daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre, yra valstybės institucijos sprendimas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Taigi, ginčo aktas yra viešojo administravimo subjekto – Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtas nustatytos formos teisės aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis).
40. Byloje nustatyta, kad AB „Spauda“ yra Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ teisių (ir turto) perėmėja. Byloje nėra jokių duomenų, jog ginčo aikštelės su tvoromis pereitų kitų asmenų nuosavybėn. Šių aplinkybių ieškovai neginčija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
41. Ginčo statiniai: kiti inžineriniai statiniai – tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teniso aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtini I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, o aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – II grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai (ginčijamo akto priėmimo metu galiojęs statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (toliau – statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002). Pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybos leidimas nesudėtingų statinių statybai nebuvo privalomas, todėl nebuvo privaloma statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktuose užpildyti visas akte esančias grafas, taigi atmestini ieškovų argumentai, susiję su tuo, kad ginčijamame akte yra neteisingai nurodyti duomenys, akte įrašyti duomenys neatitinka tikrovės (neteisingai nurodytas savininkas), nes AB „Spauda“ dar iki sudarant ginčijamą aktą jau buvo statinių savininkė.
42. Ginčijamo akto priėmimo metu galiojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, tiektinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 2 punktas) leido įregistruoti senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., tik statinius pripažinus tinkamais naudoti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, t. y. pagal tuo metu galiojusius Statybos įstatymą ir statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002. Pagal šiuos teisės aktus ir buvo ginčo statiniai pripažinti tinkamais naudoti bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, turint statybą leidžiantį dokumentą, o statiniai pripažinti tinkamais naudotis ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal ginčo statinius pripažįstant tinkamais naudoti galiojusius teisės aktus.
43. Atmetus ieškinio reikalavimą pripažinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 negaliojančiu ir esant viešiems registro duomenims apie daiktų savininką, savaime paneigiama ieškovų teisė ginčyti ir 2017 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nes tai yra išvestinis reikalavimas. Nenuginčijus, kad sandorio sudarymo metu AB „Spauda“ buvo ginčo statinių savininkė, ieškovų teiginiai, jog sutartimi pardavėja AB „Spauda“ pardavė ieškovams priklausančią pastato priklausinių dalį, atmestini. Taigi ieškovų nurodytas sandorio panaikinimo pagrindas – CK 6.307 straipsnio 1 dalis – nepagrįstas.
44. Pirkimo–pardavimo sutartis įvykdyta – ginčo statiniai perduoti UAB „Limpa“, už juos atitinkamai sumokėta pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta statinių kaina, statinių nuosavybės teisė po sutarties sudarymo atitinkamai išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Taigi 2017 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu AB „Spauda“ ir UAB „Limpa“ realiai įgijo atitinkamas teises ir pareigas, sutartimi šalys siekė tokias teises ir pareigas sukurti, t. y. nėra pagrindo teigti, jog ši sutartis yra tariamasis sandoris (CK 1.86 straipsnis).
45. Dėl CK 1.87 straipsnio taikymo kolegija pažymėjo, kad ieškovai nenurodė, kokį, jų manymu, sandorį siekė pridengti RAB „Spauda“ ir UAB „Limpa“. Nors ieškovai nurodė, kad tikroji sutarties šalių valia buvo formaliai pakeisti galimai nesąžiningai įgytų daiktų savininką, šį ieškovų teiginį paneigia byloje esantys įrodymai, t. y. byloje nustatyta, jog AB „Spauda“ buvo teisėta ginčo statinių savininkė, pirkimo–pardavimo sutartis yra įvykdyta, jos pagrindu ginčo statiniai perduoti UAB „Limpa“, už juos atitinkamai sumokėta sutartyje nurodyta statinių kaina, statinių nuosavybės teisė po sutarties sudarymo atitinkamai išviešinta registre. Byloje nėra duomenų, jog AB „Spauda“ pinigų už parduotus statinius negavo ar kad gavo jų mažiau, nei turėjo.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmetus ieškinio reikalavimus dėl akto pripažinimo negaliojančiu, taip pat nėra pagrindo ir pirmajam ieškovų ieškinio reikalavimui dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo statinius.
47. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovų patalpos yra atskiri turtiniai vienetai, kurie be ginčo objektų gali būti savarankiškai valdomi, tai nėra turtiniai vienetai, be kurių ieškovai negalėtų valdyti patalpų ar jų naudojimas jiems būtų apsunkintas. Ginčo objektai, kurių nuosavybės teisės ginčijamos, yra žemės sklype, kuris nepriklauso ieškovams. Ieškovai ir kitų statinių savininkai nesinaudoja ginčo turtu, kadangi pagrindiniai įėjimai į jų pastatus yra suformuoti visai kitoje sklypo pusėje, be to, ieškovai iš ginčo turto pusės savo valdomą teritoriją yra atsitvėrę atitvaru. Ginčo tvoros nejuosia visos sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijos, kurioje yra pastatai, tvora galima naudotis atskirai nuo pastatų aikštelių saugumui užtikrinti, aikštelėse nėra jokių statinių ir be jų pastatus galima naudoti pagal paskirtį, t. y. aikštelės neatlieka tik pastatams tarnaujančios funkcijos, bet gali būti naudojamos savarankiškai pagal savo statybos paskirtį, nepriklausomai nuo netoliese esančių pastatų likimo. Aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir teniso aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Be to, įvertinus ginčo aikštelių su tvoromis dislokaciją matyti, kad jos gali būti naudojamos atskirai. Vien faktas, kad ginčo objektai ir pastatai buvo pastatyti tuo pačiu metu ir yra netoli vienas kito, savaime nepatvirtina jų tarpusavio funkcinio ryšio. Byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog ginčo objektai ir pastatai turi tą pačią ūkinę paskirtį, byloje nepateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jų nuolatinį funkcinį ryšį. Kiekvienas iš jų (aikštelės ir pastatai) gali būti naudojamas savarankiškai. Aikštelės gali būti naudojamos bet kokiai veiklai. Taip pat byloje nenustatyta, kad administraciniai pastatai negalėtų būti eksploatuojami be ginčo aikštelių. Vien tik daikto naudojimas, nenustačius jo tarnavimo pagrindiniam daiktui, nelaikytinas pakankama aplinkybe pripažinti tokį daiktą antraeiliu daiktu – priklausiniu. Tai, kad ginčo statiniai naudojimąsi pastatais daro patogesnį, nereiškia jų funkcinio, neatskiriamo ryšio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTI3MC0yMzYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-270-236/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-270-236/2018">e2A-270-236/2018</a>). Vien aplinkybė, jog ginčo objektai yra netoli pastatų (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo laikyti šiuos objektus administracinių pastatų, kuriose yra atsakovų patalpos, priklausiniais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai, pareiškimai dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
48. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Savaitė“ prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ ieškinį, UAB „Kemalja“ ir T. B. ieškinį, G. B. ir A. B. ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
48.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1836-545/2017 nustatė aplinkybes, kurios yra reikšmingos šioje byloje. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo panaikinimo (pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo) ir įpareigojimo grąžinti žemės sklypo dalių planą patikslinti. Teismas nustatė, jog sklypo pietvakarinėje dalyje esančios asfaltuota automobilių stovėjimo ir teniso aikštelės yra administracinio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (4B22b), kurį iš dalies valdo ieškovai, priklausiniai. Teismas nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu panaikinus įvažiavimą į pastatų 4B22b, 6B3b ir 7M2p kiemus, aikštelėms skirtas žemės sklypas nesijungia su pastatui 4B22b skiriama sklypo dalimi ir tai reiškia, jog įsakymu bus atimta teisė ieškovams naudotis jų daline nuosavybe, t. y. patekti į aikšteles iš sklypo dalies, priskirtos pastatui 4B22b eksploatuoti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (30 lentelė), pagal kurį kiekvienam administracinio pastato (4B22b) 25 kv. m plotui priskirtina viena automobilių stovėjimo vieta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktu. Nurodytoje byloje dalyvavo beveik visi tie patys asmenys kaip ir šioje byloje, nustatyti faktai dėl automobilių ir teniso aikštelių buvimo pastato 4B22b priklausiniais yra tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku nagrinėjamoje byloje, tai patvirtina šių aplinkybių prejudicialumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp privačių asmenų, gali kelti teisinio tikrumo principo pažeidimo riziką (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31d. sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06). Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu, nurodydamas, jog jis neįsiteisėjęs. Kadangi nurodytas sprendimas įsiteisėjo pradėjus bylą nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas privalėjo vadovautis teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu nustatytais prejudiciniais faktais.
48.2. Teismai netinkamai taikė CK 4.12, 4.13, 4.15, 4.19 straipsnius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo statiniai nėra priklausiniai, nes ieškovams priklausančios patalpos gali būti naudojamos ir be ginčo statinių. Teismai, aiškindami pagrindinį daiktą ir priklausinį siejantį ryšį, taikė ne priklausinius, o kitus antraeilius daiktus, t. y. esmines pagrindinio daikto dalis, reglamentuojančias teisės normas, rėmėsi aplinkybėmis (kriterijais), kurios nėra reikšmingos daiktą pripažįstant priklausiniu. Remiantis kasacinio teismo praktika dėl CK 4.19 straipsnio 1 dalies taikymo priklausiniu pripažįstamas toks savarankiškas daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Tarnavimas reiškia, kad daiktas turi tenkinti pagrindinio daikto poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2006">3K-3-453/2006</a>; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-422/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-422/2011">3K-3-422/2011</a>; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363/2013">3K-3-363/2013</a>). Pagal CK 4.15 straipsnį tarp pagrindinio daikto ir esminių pagrindinio daikto dalių egzistuoja abipusis priklausomumas vienas nuo kito, negalėjimas egzistuoti atskirai vienas nuo kito (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211/2014">3K-3-211/2014</a>). Kitoks santykis sieja pagrindinį daiktą ir priklausinį. Priklausinys ir pagrindinis daiktas nėra taip neatsiejamai susiję, jog be priklausinio nebūtų galima atskirai valdyti pagrindinio daikto. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra fiziškai savarankiški daiktai, tačiau priklausinio likimas nėra savarankiškas – priklauso nuo pagrindinio daikto. Teismai, darydami išvadas, kad ieškovų patalpos gali būti valdomos ir be ginčo statinių ir tai lemia, jog ginčo statiniai nėra patalpų priklausiniai, rėmėsi aplinkybėmis, kurios pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nėra reikšmingos daiktą pripažįstant priklausiniu. Pirma, nustatant, ar daiktas yra pagrindinio daikto priklausinys, nevertinama, ar žemės sklypas, ant kurio stovi pagrindinis daiktas ir kiti su juo funkciniu ryšiu susiję daiktai, nuosavybės teise priklauso asmeniui, prašančiam daiktus pripažinti priklausiniais. Antra, teismai vertino ir nustatė, kad ieškovai naudojasi automobilių stovėjimo aikštele, tačiau remiantis teismų praktika daikto naudojimas nesukuria tarnavimo kitam daiktui visapusiško efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004). Trečia, teismai, vertindami ginčo daiktus dėl jų pripažinimo pastatų priklausiniais, nepagrįstai rėmėsi fiziniu (ne funkciniu) šių daiktų ryšiu. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas, ginčo statinių nepripažindamas priklausiniais, nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nes pagal kasacinio teismo praktiką vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas nekilnojamojo turto objektu arba unikalaus numerio suteikimas negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-422/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-422/2011">3K-3-422/2011</a>; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117/2013">3K-3-117/2013</a>). Penkta, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 107 punktu, pagal kurį statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį privaloma įrengti automobilių stovėjimo vietas. Šešta, teismai nepagrįstai konstatavo, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų, jog ginčo statiniai turi tą pačią ūkinę paskirtį, nuolatinį funkcinį ryšį, nes ieškovai neturėjo pareigos įrodinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, t. y. jog automobilių stovėjimo ir teniso aikštelės yra pastato 4B22b priklausiniai.
48.3. Ginčo statiniai buvo pastatyti tuo pat metu kaip ir LKP CK leidyklos pastatų kompleksas. Teismai nustatė, jog ginčo statiniai priklausė teritorijos, kurioje buvo pastatytas LKP CK leidyklos pastatų kompleksas, aplinkai (teritorijos sutvarkymui). Automobilių aikštelė buvo įrengta tam, kad asmenys, turintys patalpas administraciniuose pastatuose, ar jų klientai turėtų galimybę pasistatyti automobilius. Byloje nustatyta, jog administracinio pastato darbuotojai ar pas juos atvykstantys klientai nuo pat aikštelės įrengimo joje stato automobilius. Iki 1986 m. pastatyta sporto aikštelė (1999 m. detaliajame plane buvo įvardyta kaip krepšinio aikštelė, o 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. (101)-11.44-2252 – kaip teniso aikštelė) buvo pastatyta spaustuvės ir leidyklų redakcijų darbuotojams, kad šie laisvu nuo darbo metu galėtų sportuoti. Ši aikštelė visais atvejais tarnauja pastatui, nes skirta pastate dirbančių asmenų fizinio lavinimo poreikiams tenkinti. Pastatus juosiančios tvoros buvo pastatytos pastatų apsaugai, todėl irgi nuolatiniu funkciniu ryšiu tarnauja pagrindiniams daiktams. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEzNDQtNjQzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1344-643/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1344-643/2019">e2A-1344-643/2019</a> RAB „Spauda“ analogiškai pateikė 1990 m. kovo 26 d. Komunistų partijos CK IV plenumo nutarimą, kuris patvirtina, jog buvusi LKP CK leidykla (gavusi statybą leidžiantį dokumentą) ir AB „Spauda“ yra vienas ir tas pats juridinis asmuo. AB „Spauda“ lygiai taip pat į nurodytą bylą pateikė analogiškus dokumentus dėl magistralinių šilumos tinklų: Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1978 m. vasario 7 d. potvarkį, Valstybinės priėmimo komisijos 1983 m. gruodžio 30 d. užbaigto statybos objekto priėmimo eksploatacijon aktą ir kitus dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEzNDQtNjQzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1344-643/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1344-643/2019">e2A-1344-643/2019</a> atmetė AB „Spauda“ pateiktus įrodymus, pažymėdamas, kad AB „Spauda“ neįrodė esanti šių šilumos tinklų statytoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvadą, jog ginčo objektas šiam suinteresuotam asmeniui priklauso nuosavybės teise.
48.4. Teismai, nesiremdami savo pačių nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ginčo statiniai pastatyti 1978–1986 m. laikotarpiu, jų statytojas – LKP CK leidykla, kad byloje nėra duomenų, jog po 1986 m. gruodžio mėnesio leidyklos komplekse buvo vykdomi kiti statybos darbai, kad privatizuojant VĮ „Spauda“ turtą buvusios LKP CK leidyklos bendri inžineriniai magistraliniai tinklai, teritorijos, keliai, automobilių ir sporto aikštelės, kurios iki privatizavimo nebuvo inventorizuotos, buvo įtraukti į privatizuojamų ir išperkamų pastatų turto vertę ir kt., nepagrįstai nusprendė priešingai – laikė, jog 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra teisėtas. Taip buvo paneigtos ieškovų nuosavybės teisės pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.
48.5. Ieškovai apie savo pažeistas teises iš tikrųjų sužinojo ar galėjo sužinoti tik kilus ginčui dėl žemės sklypo padalijimo, kai susipažino su 2016 m. liepos 22 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo informacija, todėl nepraleidę ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio procesinio termino 2016 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą. Be to, pagrindinis ieškovų reikalavimas – pripažinti nuosavybės teises į ginčo statinius (civilinio pobūdžio reikalavimas), o reikalavimas dėl 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo (administracinio pobūdžio reikalavimas) yra išvestinio pobūdžio. Taigi šiuo atveju turėjo būti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2008">3K-3-134/2008</a>).
48.6. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos savo aplinkybėmis analogiškose bylose. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODYtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-186-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-186-248/2019">3K-3-186-248/2019</a> buvo sprendžiamas klausimas dėl automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo parduotuvės priklausiniu, remtasi ginčo santykių atsiradimo metu galiojusiu statybos techniniu reglamentu STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 61, kuris nustatė stovėjimo vietų poreikio normatyvus atskiriems objektams (parduotuvėms, viešbučiams, restoranams, kavinėms ir pan.) (reglamento 2.1–2.4 punktai ir 10 lentelė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODYtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-186-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-186-248/2019">3K-3-186-248/2019</a>). Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2008">3K-3-315/2008</a> vienas iš sprendžiamų klausimų buvo dėl nuosavybės teisių į statinius (kiemo aikštelė ir tvora) pripažinimo, nustatyta, kad tvora buvo fragmentiškai išsidėsčiusi įvairiose pastatų komplekso vietose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2008">3K-3-315/2008</a>). Be to, teismai neatsižvelgė, kad UAB „Savaitė“ su UAB „Echo Litvy“ sudarytoje administracinio pastato dalies pirkimo–pardavimo sutartyje bei kitose ieškovų sudarytose sutartyse nebuvo išlygos, jog priklausiniai (aikštelės ir tvoros) neparduodami kartu su pagrindiniu daiktu. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 4.14 straipsnio 1 dalies taikymo, ieškovams įsigijus tam tikras administracinio pastato dalis kartu proporcinga dalimi turėjo būti parduoti ir pastato priklausiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-807/2003; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2008">3K-3-315/2008</a>; 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-433/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-433/2009">3K-3-433/2009</a>; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2011">3K-3-452/2011</a>; 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2014">3K-3-428/2014</a>). Apeliacinės instancijos teismas ginčo statinių nepripažino priklausiniais, nes jie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, o ne kaip kurio nors nekilnojamojo daikto priklausiniai. Tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 433/2009; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117/2013">3K-3-117/2013</a>).
49. Atsakovė UAB „Limpa“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
49.1. UAB „Limpa“ Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1836-545/2017 nebuvo įtraukta byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl CPK 182 straipsnis netaikytinas. Be to, civilinėje byloje Nr. e2-1836- 545/2017 įrodinėjimo dalyku buvo Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo dėl žemės sklypo pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo teisėtumas, t. y. įrodinėjimo dalyku nebuvo šios bylos ginčo turto teisinis statusas, nebuvo nagrinėjamos šalių nuosavybės teisės į šį turtą. Šioje byloje, skirtingai nei nurodytoje, ginčas kilęs ne tik dėl aikštelių, bet ir dėl jas juosiančių tvorų. Nurodytoje byloje aikštelė klaidingai įvardijama automobilių stovėjimo aikštele, o tai leidžia pagrįstai teigti, jog nurodytam ginčui turto naudojimo režimas buvo visiškai nesvarbus. Nekilnojamojo turto registre ginčo statiniai įregistruoti kaip aikštelė ir teniso aikštelė. Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1836-545/2017 cituojamu Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, kurios nereglamentuoja statinių pripažinimo priklausiniais sąlygų ir tvarkos, kaip ir statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014, kuris, be kita ko, taikytinas statomiems objektams. Ieškovams patalpos priklauso pastate, kurio statyba yra užbaigta 1986 m.
49.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg3LTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-287-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-287-690/2018">e3K-3-287-690/2018</a>). Kasaciniu skundu iš esmės nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu padaryta išvada dėl ginčo turto. Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys (priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui), yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, tai yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg3LTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-287-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-287-690/2018">e3K-3-287-690/2018</a>), o tai reiškia, jog šis klausimas negali būti kasacijos dalyku.
49.3. Esmine pagrindinio daikto dalimi esantis daiktas negali būti savarankiškas teisinių santykių objektas, kol su pagrindiniu daiktu jį sieja funkcinis ryšys, tai, be kita ko, reiškia, kad esminė pagrindinio daikto dalis negali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas – ji priklauso pagrindinio daikto savininkui (savininkams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211/2014">3K-3-211/2014</a>). Taigi, ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl nėra pagrindinio daikto dalis.
49.4. Teismų nurodyta aplinkybė, jog ieškovų patalpos gali būti valdomos ir be ginčo statinių, vis dėlto yra reikšminga ir vertintina nustatant statinių ir ginčo turto vientisumą bei sąsajumą, taip pat sprendžiant ir dėl funkcinio ryšio tarp jų egzistavimo pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117/2013">3K-3-117/2013</a>; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjg3LTY5MC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-287-690/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-287-690/2018">e3K-3-287-690/2018</a>).
49.5. Ieškovė siekia perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovei, nors pagal kasacinio teismo praktiką būtent ieškovas turi pareigą įrodyti nuosavybės teisę į ginčo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2012">3K-3-12/2012</a>).
49.6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai pripažino, jog 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2252 pagrindu AB „Spauda“ buvo suteiktos nuosavybės teisės į ginčo statinius, tačiau šioje sprendimo dalyje teismas nesprendė klausimo dėl nuosavybės pripažinimo (ir apskritai nesprendė dėl nuosavybės AB „Spauda“ pripažinimo). Šioje dalyje buvo sprendžiamas klausimas dėl vindikacijos taikymo. AB „Spauda“ dar 2009 m. lapkričio 13 d. išviešino VĮ Registrų centre nuosavybės teises į ginčo turtą. Iki 2017 m. vasario 15 d. Statinių pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo niekas į ginčo turtą jokia tvarka reikalavimo nepareiškė. Jokių apribojimų viešame registre sudaryti ginčo sandorį įregistruota nebuvo. Atsakovė UAB,,Limpa“ neturėjo pagrindo abejoti, jog ginčo turtas nuosavybės teise priklauso AB „Spauda“, nes Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2106-464/2014 buvo patvirtintas RAB „Spauda“ restruktūrizavimo planas, kuriame ginčo turtą, kaip RAB „Spauda“ nuosavybę, buvo numatyta parduoti.
49.7. CK 4.14 straipsnis ginčui netaikytinas, kadangi UAB „Savaitė“ nuosavybės teisė į patalpas pirminių savininkų buvo įgytos ne privatinės, bet viešosios teisės pagrindu, t. y. privatizavimo būdu (vėliau perleistos UAB „Savaitė“). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-425-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-425-686/2015">3K-3-425-686/2015</a> išaiškinta, kad jeigu privatizavimo dokumentuose aiškiai nenurodoma, jog atitinkamas daiktas yra privatizuojamas ir už jį atsiskaitoma, tai toks daiktas nėra privatizuojamas, nėra laikomas priklausiniu, į kurį asmuo įgijo nuosavybės teisę. Ieškovai įrodymų, jog įsigijo būtent ginčo turtą, nepateikė. Todėl teismai negalėjo neįgytos teisės nei ginti, nei jos apriboti, atitinkamai neturėjo pagrindo taikyti Konstitucijos 23 straipsnio.
49.8. 2009 m. spalio 29 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas jau 2009 m. lapkričio 13 d. buvo išviešintas viešame registre, o pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2017 m. rugpjūčio 18 d. (ieškinys priimtas 2017 m. rugpjūčio 23 d.), dėl to ginčijant aktą taikytinas vieno mėnesio terminas, kuris buvo praleistas (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis). Šis terminas buvo praleistas net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kaip nurodyta kasaciniame skunde, kad apie aktą ieškovai sužinojo 2016 m. liepos 22 d. Remiantis teismų praktika šiuo atveju ieškinio senaties terminai netaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2008">3K-3-134/2008</a>; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2010">3K-3-298/2010</a>; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-324/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-324/2012">3K-3-324/2012</a>; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-296-520/2016; kt.).
49.9. Ieškovė UAB „Savaitė“ neįrodė CK 4.14 straipsnio taikymo sąlygų, todėl kasacinio teismo išaiškinimai civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-315/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-315/2008">3K-3-315/2008</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-433/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-433/2009">3K-3-433/2009</a>, Nr. 3K-3-807/2003, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2011">3K-3-452/2011</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2014">3K-3-428/2014</a> nagrinėjamai bylai neaktualūs. Gyvenamojo namo priklausinių (pagalbinių pastatų, statinių, jų dalių) perleidimas privatizavimo procese privačion nuosavybėn turėjo būti aptartas privatizavimo dokumentuose atskirai. Kitos patalpos liko viešosios nuosavybės objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-433/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-433/2009">3K-3-433/2009</a>; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1/2011">3K-3-1/2011</a>; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2011">3K-3-452/2011</a>).
49.10. Turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo nuosavybės teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ketinimas turi būti išreikštas aiškiai ir neabejotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>). Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 straipsnis nustatė, kad privatizavimo objektas yra įmonė, įstaiga, pastatas ar kitas valstybinis turtas, įtrauktas į privatizavimo programas, o šio straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, jog privatizavimo objektu negali būti valstybinis turtas, kuris neperkainotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas taisykles. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ginčo turtas būtų įkainotas ir ieškovų privatizuotas ar kitaip atskirtas nuo AB (VĮ) „Spauda“ turto. UAB „Savaitė“ 2002 m. birželio 11 d. sutartimi, sudaryta su UAB „Echo Litvy“, nusipirko išimtinai tik patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
49.11. Apeliacinės instancijos teismas vien tik dėl to, jog ginčo turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nesprendė dėl jo statuso. Tai buvo tik viena iš aplinkybių, nustatytų įvertinus byloje esančius įrodymus.
50. Atsakovė RAB „Spauda“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, teismų sprendimus palikti nepakeistus ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
50.1. Civilinėje byloje Nr. e2-1836-545/2017 apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad ši civilinė byla ir civilinė byla Nr. e2-1836-545/2017 yra nesusijusios, nes jose nagrinėjami skirtingi klausimai. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1667-912/2018 nutarė atmesti prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Nutartyje teismas konstatavo, kad šios bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1836-545/2017 nagrinėjimo dalykas nesutampa. Ši nutartis ieškovų nebuvo apskųsta. Be to, civilinėje byloje Nr. e2A-189-912/2019 Vilniaus apygardos teismas, 2019 m. sausio 25 d. nutartyje pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų apie ginčo aikštelių ir tvorų, kaip priklausinių, statusą, pažymėjo, kad šis klausimas nagrinėjamas kitoje byloje (t. y. šioje byloje) ir nėra susijęs su pareikšto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1836-545/2017 dalyku. Civilinėje byloje Nr. e2-1836-545/2017 nedalyvavo šioje byloje kaip atsakovės įtrauktos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, UAB „Limpa“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Taigi šioje byloje negalima remtis civilinėje byloje Nr. e2-1836-545/2017 priimto sprendimo argumentais.
50.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad galimybė daiktą naudoti kaip atskirą nelemia daikto kaip priklausinio statuso, nes tai nėra esminė pagrindinio daikto dalis (CK 4.15 straipsnis). Šiais skundo argumentais ieškovė paneigia savo ieškinyje ir apeliaciniame skunde dėstytus argumentus. Aplinkybės apie galimybę daiktus valdyti atskirai žemesnės instancijos teisme vertinimą nulėmė tai, jog šią aplinkybę patys ieškovai įrodinėjo, t. y. kad ginčo turtas negali būti valdomas atskirai nuo administracinio pastato, kuriame ieškovai turi patalpų. Galimo naudojimosi ginčo aikštele faktas yra vertinamas nagrinėjant aplinkybę, ar pats daikto naudojimas sukuria daikto kaip priklausinio statusą. Be to, teismai konstatavo, kad tai, jog ginčo statiniai naudojimąsi pastatais daro patogesnį, nereiškia jų funkcinio, neatskiriamo ryšio.
50.3. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 nustato norminius automobilių stovėjimo vietų skaičius skirtingų paskirčių pastatams. Tačiau šie reikalavimai yra taikomi tik statant naujus pastatus arba rekonstravimo ar remonto metu padidėjusiems pastatų plotams (107 punktas). Taigi, šis reglamentas nagrinėjamoje byloje netaikytinas. Be to, ieškovas neįrodė, kad ieškovų valdomų kitų prie pastatų esančių aikštelių jiems nepakanka pagal nurodytą reglamentą. Antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo 1 priedas – fotoplanas patvirtina, kad pastatų 4B22b, 6B3b, 7M2p savininkai kartu naudoja bent 5 kitas stovėjimo aikšteles (viena šalia 7M2/p nėra asfaltuota). Taigi ieškovai automobiliams statyti realiai naudoja kitas aikšteles, o ne ginčo stovėjimo aikštelę.
50.4. Atsakovė sutinka, kad teisinės registracijos ar žemės sklypo nuosavybės aplinkybės, nesant kitų reikšmingų aplinkybių, negali paneigti (patvirtinti) ginčo turto kaip priklausinio statuso, tačiau gali būti vertinamos kaip papildomos. Sklype (duomenys neskelbtini) yra 14 pastatų, kurių indeksai yra 4B22b, 6B3b, 7M2p, 1P3/b, 3F1p, 5B5b, 9F2p, 2E1p, 8H1p, 10L1g, 13F2p, 1mŽ. Visi šie statiniai pastatyti statant LKP CK leidyklos kompleksą. Nurodyti statiniai turėjo savo atskirą funkcinę paskirtį (gamybos korpusas, kultūros korpusas, degalinė, autoūkio pastatas ir t. t). Nepaisant to, jog ginčo aikštelės buvo pastatytos leidyklos komplekso statybų metu, jos niekada nebuvo funkciniu ryšiu susijusios su pastatu 4B22b, kuriame ieškovai valdo patalpas. Tas pats pasakytina ir apie kitas sklype esančias ne ginčo aikšteles, išsidėsčiusias, pavyzdžiui, prie pastatų 2E1p, 3F1p, 10L1g, 13F2p, kurias valdo kitų pastatų savininkai. 4B22b pastato valdytojai (ir ieškovai) valdo kitas penkias aikšteles. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant pagrindinio ir antraeilio daikto kvalifikavimo klausimą, šių daiktų paskirtis, jų funkcinis ryšys, naudojimo pobūdis yra svarbūs ne kažkada praeityje, šių daiktų sukūrimo metu, o atsižvelgiant į aktualią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018).
50.5. Teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTEzNDQtNjQzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-1344-643/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-1344-643/2019">e2A-1344-643/2019</a> 37.2 punkte, kuriame nurodyta, jog „AB „Spauda“ byloje neįrodė esanti šilumos tinklų statytoja, yra dėstomi ne teismo, bet Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentai. Teismas sprendė, kad šilumos tinklai yra bešeimininkis turtas, nes neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
50.6. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12/2012">3K-3-12/2012</a>; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovai, kurie buvo atstovaujami net trijų advokatų, neįrodė, jog ginčo turtas yra priklausinys, atsakovės įrodė priešingą aplinkybę. Visi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), priklausė AB „Spauda“, tačiau vėliau, 1994 m., buvo leista privatizuoti administraciniuose pastatuose 4B22b, 6B3b ir 7M2p esančias patalpas. Ieškovai ir kitų statinių savininkai niekada nesinaudojo (nesinaudoja) ginčo turtu, kadangi pagrindiniai įėjimai į ieškovų pastatus yra suformuoti visai kitoje sklypo pusėje (iš (duomenys neskelbtini) pusės). Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkai ir lankytojai stato automobilius ne ginčo aikštelėje, o kitoje didesnėje aikštelėje, kuri suprojektuota šalia (duomenys neskelbtini), t. y. vadinamojoje (duomenys neskelbtini) aikštėje ir dar keliose aikštelėse. Šios aikštelės, takeliai ir jų prieigos yra suformuoti ties pastatų 4B22b, 6B3b ir 7M2p pagrindiniais įėjimais. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones konstatuota, kad ginčo statiniai nėra susiję su valstybei nuosavybės teise 6B3/b pastate priklausančiomis patalpomis nuolatinio pobūdžio bendra ūkine paskirtimi ir funkciniu ryšiu.
50.7. Iki sandorio su UAB „Limpa“ atsakovė buvo teisėta ginčo statinių valdytoja bei savininkė ir turėjo teisę atlikti ginčo turto teisinės registracijos veiksmus. RAB „Spauda“ ir LKP CK leidykla yra tas pats asmuo, kuriam buvo tik pakeistas pavadinimas. RAB „Spauda“ laikytina ginčo statinių statytoja (statyba vyko ūkio būdu). Ginčo aikštelių atsiradimo (statybos) pradžia – 1985 m., tačiau netiksliai nurodyta statybos pradžios data nėra esminis ginčijamo 2009 m. spalio 29 d. akto trūkumas. Šie duomenys galėtų būti pataisyti ir pateikti Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojui dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo.
50.8. Reikalavimas panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą yra savarankiškas, nes jo tenkinimas lemtų kitų ieškinio reikalavimų dėl nuosavybės dalių į ginčo turtą priteisimo ir sandorio negaliojimo pripažinimo negalimumą. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalį tik pripažinus statinį tinkamu naudoti galima ši daiktą suformuoti, t. y. nustatyti daikto kadastro duomenis ir jį įregistruoti kaip nekilnojamąjį daiktą (2009 m. spalio 29 d. galiojusio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, tuo atveju, jei teismas panaikintų ginčijamą aktą, išnyktų teisinis pagrindas statinį laikyti nekilnojamuoju daiktu ir jis būtų išregistruotas. Tokiu atveju, išnykus nekilnojamajam daiktui, taip pat taptų negalimas ieškinio reikalavimo dėl nekilnojamojo daikto dalių priteisimo patenkinimas. Reikalavimas panaikinti ginčijamą aktą nėra susijęs su ieškovų reikalavimu priteisti ginčo turto dalis. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje taikytinas kasacinio teismo išaiškinimas, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2008">3K-3-134/2008</a>). Be to, teismai taikė ne ieškinio senatį, bet ABTĮ nustatytą skundo pateikimo procesinį terminą.
50.9. Teismai pagrįstai sprendė, kad ieškovai yra praleidę terminą 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktui skųsti. Aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ yra atsakovės kreditorė, kuri aktyviai dalyvavo RAB „Spauda“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo procese. Būtent šiame restruktūrizavimo plane, kuriam pritarė kreditorių dauguma, buvo nurodyta, kad ginčo turtas bus parduotas kreditorių reikalavimams padengti. Vėliausiai 2014 m. gegužės 15 d. (kai buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą civilinėje byloje Nr. B2-2106-345/2014) bendrija sužinojo apie ginčo turto įregistravimą atsakovės vardu bei galėjo bendrijos narių vardu pareikšti atitinkamus reikalavimus, kurie reiškiami šioje byloje. UAB „Kemalja“ ir T. B. šioje byloje ieškinį pareiškė 2018 m. balandžio 16 d. B. savo ieškinį pareiškė 2018 m. gegužės 22 d. (beveik po metų, kai buvo pradėta ši byla). Ieškovai jau daug anksčiau žinojo apie kitų ieškovų pareikštą ieškinį šioje byloje, kadangi jau pirminiame 2017 m. rugpjūčio 17 d. ieškinyje į trečiųjų asmenų sąrašą buvo įtraukta ieškovams bendrojo naudojimo objektų klausimais atstovaujanti Aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“.
50.10. Kasaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika negalima vadovautis, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės.
51. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
51.1. Ieškovė, suformuluodama kasacinio skundo prašymą visų ieškovų vardu, pažeidė CPK 347 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, juolab kad CPK 348 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys per terminą, nustatytą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti, gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto kasacinio skundo.
51.2. Reikalavimas panaikinti 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą yra susijęs su viešojo administravimo sritimi, todėl laikytinas administracinio teisinio pobūdžio reikalavimu. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzQtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-134-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-134-916/2016">3K-7-134-916/2016</a>; kt.). Ieškovai pateikė ieškinį smarkiai praleidę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą terminą ir vien tai buvo pagrindas jį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2011">3K-3-428/2011</a>; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-324/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-324/2012">3K-3-324/2012</a>; kt.). 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2009 m. lapkričio 13 d., todėl jo apskundimo termino pradžia laikytina 2009 m. lapkričio 14 d. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-568/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-568/2013">3K-3-568/2013</a>). Tai reiškia, kad, taikant šiuos terminus, nustatant jų pradžią netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODEtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-281-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-281-695/2017">3K-3-281-695/2017</a>). Teismai tinkamai taikė Konstitucijos 23 straipsnį, pagrįstai neatnaujino praleisto termino šiam aktui apskųsti, nes ieškovai nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių.
51.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1836-545/2017 buvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo tik 2019 m. sausio 25 d. apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį. Taigi pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą šioje byloje res judicata (galutinis teismo sprendimas) principas nebuvo taikomas. Teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1836-545/2017 nenustatė aplinkybių, kurios yra reikšmingos nagrinėjamai bylai, nes nurodytoje byloje pagrindinis ieškinio reikalavimas buvo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1241-(14.49.2/) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0030:5), esančio (duomenys neskelbtini), pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo“, taigi neturi jokio prejudicinio ryšio su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis.
51.4. Ieškovai turėjo įrodyti, kad ginčo turtas yra pastatų priklausiniai. Teismai šio fakto nenustatė.
52. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Spaudos rūmų Aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ ieškinį, UAB „Kemalja“ ir T. B. ieškinį, G. B. ir A. B. ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
53. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovės UAB „M-1“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Lirsona popierius“ prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ ieškinį, UAB „Kemalja“ ir T. B. ieškinį, G. B. ir A. B. ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
54. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ieškovai A. B. ir G. B. prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovų UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ ieškinį, UAB „Kemalja“ ir T. B. ieškinį, G. B. ir A. B. ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl aikštelių ir tvoros, kaip antraeilių daiktų ir pagrindinio daikto priklausinių, likimo
55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibūdinami kaip daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-422/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-422/2011">3K-3-422/2011</a>; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363/2013">3K-3-363/2013</a>; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIyLTQwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-122-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-122-403/2020">e3K-3-122-403/2020</a>, 22 punktas; kt.).
56. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363/2013">3K-3-363/2013</a>; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIyLTQwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-122-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-122-403/2020">e3K-3-122-403/2020</a>, 23 punktas; kt.).
57. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2006">3K-3-453/2006</a>; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-134/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-134/2008">3K-3-134/2008</a>; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-142/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-142/2012">3K-3-142/2012</a>; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223/2013">3K-3-223/2013</a>; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIyLTQwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-122-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-122-403/2020">e3K-3-122-403/2020</a>, 24 punktas; kt.).
58. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.14 straipsnio taikymo, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai sutartyje nepadaryta išlygos, jog priklausinys neperduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Nuosavybės teisė į tokį daiktą pripažintina pagrindinio daikto savininkui ir tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2014">3K-3-428/2014</a>). Tam, kad priklausinio neištiktų pagrindinio daikto likimas, t. y. kad priklausinys būtų atskirtas nuo pagrindinio daikto, tai turi būti specialiai ir aiškiai aptarta pagrindinio daikto perleidimo sutartyje. Priešingu atveju būtų pagrindas vertinti, kad šalys nesusitarė dėl išimties taikymo, ir reikėtų daryti išvadą, kad priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-422/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-422/2011">3K-3-422/2011</a>; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2011">3K-3-452/2011</a>).
59. Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl tokių jo savybių kaip suformavimas kaip nekilnojamojo turto objekto arba dėl unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-422/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-422/2011">3K-3-422/2011</a>; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-117/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-117/2013">3K-3-117/2013</a>; kt.).
60. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl (duomenys neskelbtini), esančių tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausymo nuosavybės teise atsakovei RAB „Spauda“ ir atitinkamai jos teisės perleisti nurodytą turtą UAB „Limpa“. Aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įvardijama kaip teniso, aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis VĮ Registrų centre neįvardijama, tačiau, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ji yra naudojama automobiliams statyti. Ieškovės nuomone, nurodytas turtas bendrosios nuosavybės teise priklauso pastatų (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams proporcingai jų turimų nuosavybės teise patalpų dydžiui kaip priklausiniai, todėl atsakovė RAB „Spauda“ neturėjo teisės įsiregistruoti nurodytų aikštelių ir tvorų savo vardu ir parduoti jų UAB „Limpa“. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad nurodytas turtas nėra pastatų (duomenys neskelbtini), priklausiniai, be to, šis turtas priklausė AB „Spauda“ kaip Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidyklos turto perėmėjai, todėl ji turėjo teisę šį turtą perleisti UAB „Limpa“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta teismų išvada padaryta netinkamai taikant priklausinius reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgus į nutarties 55–59 punktuose nurodytą kasacinio teismo praktiką, nenustačius visų reikiamų bylai išnagrinėti svarbių aplinkybių dėl atsakovės RAB „Spauda“ nuosavybės teisės į ginčo turtą iki jo perleidimo UAB „Limpa“.
61. Konstitucijoje įtvirtinta teisė įgyti nuosavybę bei garantuota šios teisės apsauga. Pagal Konstituciją nuosavybės teisės įgijimo būdai gali būti įvairūs, tačiau jie negali prieštarauti iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams, be kita ko, teisėtumo, sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas). Konkretūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje: nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius (nurodyto straipsnio 1 punktas), paveldint (2 punktas), pagaminant naują daiktą (4 punktas), kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Visi šiame straipsnyje nurodyti pagrindai yra savarankiški ir kiekvienas jų atskirai pakankamas nuosavybės teisei įgyti.
62. Byloje teismų nustatyta, kad ginčo aikštelės su tvoromis, kaip ir visas Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidyklos kompleksas, buvo pastatyti TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimo ir leidimo atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties) pagrindu. Kompleksas buvo statomas nuo 1978 m.; iki 1986 m. gruodžio buvo atlikti visi statybos darbai. Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ turtas priklausė Komunistų partijai. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos komunistų partijai priklausantį turtą, Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į valstybinę akcinę leidybos įmonę, leidžiant laikinai įmonei naudotis jos turtu. Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“ buvo reorganizuota į specifinės paskirties valstybinę įmonę „Spauda“, vėliau ji tapo akcine bendrove. Lietuvos Respublikos valstybei perėmus Lietuvos komunistų partijos turtą, Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto leidyklos administracinis ir gamybinis korpusai (kartu su ginčo aikštelėmis ir tvoromis) buvo perduoti VĮ „Spauda“. Teismai sprendė, kad AB „Spauda“ yra Lietuvos leidybos įmonės „Spauda“ teisių (ir turto) perėmėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismai nenustatė šiam ginčui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su komplekso (duomenys neskelbtini), kaip valstybės turto, privatizavimu.
63. Lietuvos kultūros ministerijos 1999 m. balandžio 13 d. rašte „Dėl VĮ Spauda“ pastatų priklausomybės“ nurodyta, jog pastatas (duomenys neskelbtini) 4B22b su 5348,10 kv. m patalpomis, pastatas 5B2b su 2675,16 kv. m patalpomis, pastatas 6B3b su 2911,74 kv. m patalpomis, pastatas 5B2p su 2207,29 kv. m patalpomis, pastatas 1G4p su 20280,61 kv. m patalpomis, pastatas 3F1p su 2370,37 kv. m patalpomis, pastatas 2G2p su 2849,21 kv. m patalpomis yra VĮ „Spauda“ balanse. Byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. 333, kuriuo specialiosios paskirties AB „Spauda“ direktoriui buvo įsakyta teisiškai įregistruoti VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filiale pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (4B22b-3167,67 kv. m, 5B5/b-2602,17 kv. m, 6B3/b-2058,91 kv. m, 7M2/p-2178,84 kv. m, 1G4/p-20280,61 kv. m, 3F1/p-221,98 kv. m, 2G2/p-2849,21 kv. m, kontrolinę 8H1/p-60,85 kv. m, sandėlį 9F1/p-205,26 kv. m). Nurodyto įsakymo pagrindu specialios paskirties AB „Spauda“ buvo įregistruota nuosavybės teisė tik į dalį patalpų ir statinių, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jos nuosavybės teisės (jeigu tokia būtų nustatyta) į ginčo statinius.
64. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-192/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-192/2010">3K-3-192/2010</a>; 2019 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODYtMjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-186-248/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-186-248/2019">3K-3-186-248/2019</a>, 31 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 506 (keistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 743) „Dėl akcinės bendrovės „Spauda“ įstatinio kapitalo mažinimo ir patalpų (duomenys neskelbtini) perdavimo“ buvo sumažintas AB „Spauda“ įstatinis kapitalas, sumažinus valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičių ir perduodant Kultūros ministerijai valdyti valstybės turtą patikėjimo teise, būtent – dalį patalpų (duomenys neskelbtini). Šis faktas patvirtina, kad ne visas kompleksas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise buvo valdomas AB „Spauda“, kaip konstatavo bylą nagrinėję teismai. Byloje nenustačius, koks turtas (duomenys neskelbtini) priklausė AB „Spauda“, nėra aišku, ar AB „Spauda“ priklausė nuosavybės teise visas ginčo turtas (dvi aikštelės ir tvoros), taip pat ar ginčo turtas nebuvo perleistas kartu su kitomis patalpomis ieškovams.
65. Byloje pateiktos patalpų (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartys, kurių pagrindu ieškovai įsigijo šiuo metu valdomas patalpas. Dalis ieškovų patalpas įsigijo iš AB „Spauda“, tačiau dalis – iš trečiųjų asmenų. Byloje nenustatyta, kas tais atvejais buvo pirminis pastarųjų patalpų pardavėjas, t. y. ar šias patalpas pardavinėjo AB „Spauda“, kaip savininkė, ar jos buvo privatizuojamos ir jas ieškovams pardavė kiti asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys yra svarbūs nagrinėjamoje byloje tam, kad būtų galima nustatyti, ar ieškovai patalpas įsigijo kartu su atitinkama dalimi ginčo statinių, kuriuos ieškovai traktuoja kaip pastatų (duomenys neskelbtini) priklausinius, ar sutartyse nebuvo padarytos aiškios išlygos dėl priklausinių nepardavimo.
66. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad ginčo patalpos nelaikytinos pastatų (duomenys neskelbtini) priklausiniais. Tokią išvadą teismai grindė tuo, kad ginčo aikštelės su tvoromis gali būti naudojamos atskirai nuo pastatų, bet kokiai veiklai, o administraciniai pastatai gali būti eksploatuojami be ginčo aikštelių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai viena iš aikštelių naudojasi, tačiau vien tik daikto naudojimas, nenustačius jo tarnavimo pagrindiniam daiktui, nelaikytinas pakankama priežastimi pripažinti tokį daiktą antraeiliu daiktu – priklausiniu. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl to, ar ieškovai naudojasi ginčo turtu, prieštaringos. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sureikšmino ginčo turto (ne)naudojimo veiksnį.
67. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad abi ginčo aikštelės yra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, greta viena kitos, jos apjuostos ir atitvertos viena nuo kitos sena metaline tvora. Aikštelės yra greta administracinių statinių. Viena aikštelė naudojama automobiliams statyti; teniso aikštelė nenaudojama, apaugusi daugiamečiais medžiais. Abi aikštelės yra žemės sklypo kampe, pastatų komplekso pakraštyje. Šalia aikštelių yra įvažiavimas į pastatų komplekso teritoriją nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi ginčo statiniai yra komplekso (duomenys neskelbtini) teritorijoje, pastatai (duomenys neskelbtini), taigi ir ginčo aikštelės bei tvoros buvo pastatyti kaip vientisas kompleksas. Viena aikštelė skirta pastatuose dirbančiųjų poilsiui (sportui), kita naudojama darbuotojų ir lankytojų automobiliams statyti. Taigi ginčo turtas pastatytas ir naudojamas tam, kad nuolat tarnautų pastatams (duomenys neskelbtini).
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino ginčo statinių funkcinį ryšį su pastatais – iš esmės prilygino jį tokiam funkciniam ryšiui, kuris faktiškai nustatomas sprendžiant dėl esminių pagrindinio daikto dalių (CK 4.15 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kriterijus, pagal kurį daiktas kvalifikuojamas kaip esminė pagrindinio daikto dalis – jo neatskiriamas funkcinis ryšys su pagrindiniu daiktu – toks, kad pagrindinis daiktas be esminės dalies netenka savo naudingumo, nes netenkina poreikių, kuriems yra skirtas; esminė daikto dalis neturi savarankiškos paskirties – jos funkcija yra užtikrinti pagrindinio daikto atitiktį tikslinei paskirčiai, be pagrindinio daikto esmine jo dalimi esantis daiktas nenaudingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-211/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-211/2014">3K-3-211/2014</a>). Nurodytoje byloje kasacinis teismas laikė esmine pagrindinio daikto – namo dalimi pamatus, be kurių namas negalėtų funkcionuoti. Nagrinėjamos bylos atveju nustatant aikštelių ir tvoros kaip administracinių pastatų priklausinių faktą tokio pobūdžio funkcinio ryšio nustatyti pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį ir kasacinio teismo formuojamą praktiką nereikalaujama (nutarties 57 punktas).
69. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nustatytas faktas, jog, be ginčo aikštelių, prie pastatų yra įrengtos kelios kitos automobilių stovėjimo aikštelės, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui spręsti. Byloje nėra nustatyta, kad atskiros vientiso komplekso (duomenys neskelbtini) aikštelės buvo priskirtos tarnauti konkretiems tame komplekse pastatytiems administraciniams pastatams. Taigi ginčo aikštelės (su jų konstrukciniais elementais – tvoromis) buvo pastatytos nuolatinai viso komplekso pastatams tarnauti. Tai pagrindžia ir byloje pateikta teismo eksperto ir konsultanto Gintauto Tiškaus išvada. Teismų akcentuota aplinkybė, kad ginčo statiniai yra ne ant ieškovams priklausančio žemės sklypo, taip pat neturi reikšmės sprendžiant dėl šio turto teisinio statuso (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIyLTQwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-122-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-122-403/2020">e3K-3-122-403/2020</a>).
70. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų išvada, jog ieškovai neįrodė, kad ginčo aikštelės su tvoromis yra pastatų, kuriuose yra jų nuosavybės teise valdomos patalpos, priklausiniai ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys, yra nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).
71. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai turėjo vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1836-545/2017 nustatytais faktais kaip prejudiciniais. Nurodytoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo panaikinimo (pastatų eksploatacijai tenkančių žemės sklypo dalių nustatymo) ir įpareigojimo grąžinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių, reikalingų savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ir įrenginiui eksploatuoti, planą patikslinti. Ginčo statinių kaip pastatų (duomenys neskelbtini) priklausinių nuosavybės teisės klausimas nebuvo nurodytos bylos įrodinėjimo dalykas. Be to, nagrinėjamos ir nurodytos bylų šalys nesutampa. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad tokiu atveju nėra pagrindo nustatytą faktą vertinti kaip prejudicinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-282/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-282/2012">3K-3-282/2012</a>; 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04OC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-88/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-88/2013">3K-3-88/2013</a>; kt.).
72. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ginčo statiniai yra pastatų (duomenys neskelbtini), priklausiniai, tam, kad būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl jų priklausomybės, kaip minėta, būtina įvertinti specifinės paskirties VĮ „Spauda“ turto perdavimo (privatizavimo) dokumentus. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad juose nėra aiškiai nurodyta, jog ginčo statiniai, kaip priklausiniai, nėra įtraukiami į perduodamo (privatizuojamo) turto vertę, juos turėjo ištikti pagrindinių daiktų, t. y. pastatų (duomenys neskelbtini) likimas – ginčo statiniai turėjo būti perduoti (privatizuoti) kartu su pastatais ir pereiti atsakovės AB „Spauda“ (ar kitam privatizavimo procese dalyvavusiam asmeniui, jei toks būtų nustatytas) nuosavybėn (nutarties 58 punktas). Tas pats pasakytina ir dėl ieškovų valdomų patalpų pirkimo–pardavimo sutarčių vertinimo, t. y. jose aiškiai nenurodžius, kad patalpos parduodamos be priklausinių, patalpų priklausinius turėjo ištikti pagrindinio daikto likimas, t. y. jie atitinkama dalimi turėjo pereiti nuosavybėn ieškovams kartu su šiuo metu ieškovams priklausančiomis patalpomis (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).
73. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), ir tai lėmė netinkamą materialiosios ir proceso teisės normų taikymą.
Dėl statinio(-ių) pripažinimo tinkamu naudoti akto ginčijimo ir termino apskųsti administracinį aktą taikymo
74. Ieškovai ginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252, kuriuo pripažinti tinkamais naudoti statytojos AB „Spauda“ kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini): aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teniso aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvoros (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad šis aktas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus, taip pat pripažino, kad ieškovai yra praleidę senaties terminą šiam aktui ginčyti (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis).
75. Ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2252 yra administracinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-568/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-568/2013">3K-3-568/2013</a>; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzQtOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-134-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-134-916/2016">3K-7-134-916/2016</a> 12 punktą; kt.).
76. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
77. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies (galiojančios redakcijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).
78. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju taip pat aktualu, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančios redakcijos ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose; skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
79. Kasacinis teismas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo yra išaiškinęs, kad klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (galiojančios redakcijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis) nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2011">3K-3-428/2011</a>).
80. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintas dešimties metų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo, yra naikinamasis, todėl pasibaigęs negali būti atnaujintas. Asmeniui kreipiantis į teismą su skundu dėl administracinio sprendimo, kurio apskundimo terminas yra pasibaigęs ir negali būti pagal įstatymą atnaujintas, konstatuojamas neigiamos prielaidos kreiptis į teismą buvimas. Ši ABTĮ įtvirtinta procesinio pobūdžio aplinkybė daro negalimą teismo procesą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir sudaro pagrindą atsisakyti priimti skundą dėl administracinio sprendimo, nuo kurio priėmimo praėjo daugiau negu dešimt metų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, taikant jį kartu su ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi). Naikinamojo termino pasibaigimą įstatymas sieja su skundžiamo teisės akto priėmimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019; 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-110-492/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMTk0LTU1Mi8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-194-552/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-194-552/2020">AS-194-552/2020</a>; kt.).
81. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad senaties terminas 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktui ginčyti ieškovams prasidėjo nuo sužinojimo apie šį aktą momento – 2009 m. lapkričio 14 d. Ieškovė UAB „Savaitė“ kasaciniame skunde nurodo, kad apie savo pažeistas teises iš tikrųjų sužinojo (ar galėjo sužinoti) tik kilus ginčui dėl žemės sklypo padalijimo, kai susipažino su 2016 m. liepos 22 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo informacija, todėl nepraleidusi nustatyto vieno mėnesio termino 2016 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą. Dėl šio kasacinio skundo argumento teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar nebuvo praleistas senaties terminas apskųsti ginčijamą aktą, svarbu yra ne tai, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį aktą, o tai, kada šio akto pagrindu AB „Spauda“ įregistravo savo kaip statytojos nuosavybės teises į ginčo turtą. Tokia išvadą teisėjų kolegija grindžia tuo, kad pats pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuo buvo pripažinta, kad ginčo statiniai yra tinkami naudoti, esant byloje nustatytai aplinkybei, kad ieškovams nebuvo trukdoma naudotis ginčo statiniais (ar dalimi jų), negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovų teises. Tik nuosavybės teisės įregistravimas tokio akto, kuriame AB „Spauda“ nurodyta kaip statytoja, pagrindu, gali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovės teises į ginčo statinius. Teismai, spręsdami, kada ieškovai sužinojo (ar turėjo sužinoti) apie ginčo aktą, nepagrįstai nevertino nurodytų aplinkybių. Tuo atveju, jeigu teismai nustatytų, kad ieškovai vis dėlto praleido terminą ginčo aktui apskųsti, į nurodytas aplinkybes turėtų atsižvelgti spręsdami praleisto termino atnaujinimo klausimą, kadangi ieškovės UAB „Dujotekana“, UAB „Savaitė“, UAB „ZNAD WILII radijo stotis“, UAB „Retinvestus“, UAB „M-1“, UAB „Lirsona popierius“ prašė atnaujinti vieno mėnesio terminą 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktui ginčyti, tačiau teismai nurodė, kad nenustatė jokių svarbių šio termino praleidimo priežasčių, ir prašymo netenkino. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės reikalavimus panaikinti ginčijamą aktą pareiškė nepraleidusios 10 metų termino šiam aktui skųsti. Jeigu teismai spręstų ginčo akto apskundimo atnaujinimo klausimą, taip pat turėtų atsižvelgti į ginčo esmę, t. y. kad ieškovai kreipėsi į teismą prašydami apginti, kaip jie patys teigia, turėtas ir pažeistas jų nuosavybės teises, taigi į gintinų teisių, jeigu būtų nustatyta, kad jos tokios buvo ir buvo pažeistos, svarbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių asmens teisių, o tai reiškia, kad ji turi būti veiksmingai ginama nuo neteisėto kėsinimosi ar pažeidimo. Taip pat teismas turėtų įvertinti ieškovų elgesį ginant savo teises, atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, į tai, kad ieškovų nuosavybės teisių (jeigu jos byloje būtų nustatytos) pažeidimas pasireiškė ne akivaizdžiai varžant jų naudojimąsi nuosavybe, o tik atsakovės AB „Spauda“ vardu išviešinant nuosavybės teisę į ginčo turtą, kad išviešinimui panaudotas ginčijamas aktas buvo surašytas neatlikus jokių statybos darbų ir neturint faktinio pagrindo sukurti nuosavybės objektą.
82. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, jog ginčijamas 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo surašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ pagrindu, nes šiuo teisės aktu buvo leista įregistruoti senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., tuo atveju, jei statiniai pripažįstami tinkamais naudoti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus, būtent – Statybos įstatymą ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“. Pagal šiuos teisės aktus ginčo statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamu 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu nebuvo pripažintas statinių statybos teisėtumas, nes realiai komplekso (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai ginčo statinių statybos tuo metu jau nebuvo vykdomos.
83. Minėta, kad aikštelių su tvoromis statybos teisėtumą patvirtina TSKP Centrinio komiteto reikalų valdytojo 1977 m. birželio 2 d. sprendimas su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties). Tokio dokumento išdavimas atitiko tuo metu galiojusio Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl priemonių individualinės statybos trūkumams pašalinti“ patvirtintų Individualinės statybos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų 3 punkto, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 patvirtintos Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos 1 punkto a, b papunkčių reikalavimus. Nors šis dokumentas byloje nepateiktas, tačiau nurodytas 1986 m. gruodžio 30 d. Valstybinės priėmimo komisijos užbaigto objekto priėmimo eksploatacijon akte. Tuometinė valstybės įgaliota institucija, remdamasi 1977 m. birželio 2 d. sprendimu su leidimu atlikti statybos ir montavimo darbus (gyvenamosios civilinės paskirties), bei individualiu projektu Nr. 1688, pripažino statybą tinkamą naudoti. Taigi statybos užbaigimas ir statinių tinkamumas buvo pripažintas 1986 m. ir byloje nustatyta, kad po 1986 m. gruodžio mėn. statybos (duomenys neskelbtini) nebevyko. Ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. spalio 29 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2252 buvo patvirtinta faktinio pobūdžio aplinkybė apie buvusios statybos statinių tinkamumą naudoti, kadangi minėtas Vyriausybės nutarimas statinių įregistravimą siejo su tokia aplinkybe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamame akte, be kita ko, yra nurodyta, jog ginčo statinių statytoja yra AB „Spauda“, techninis prižiūrėtojas – savininkas. Ginčijamo akto pagrindu tik atsakovės RAB „Spauda“, kaip vienintelės ginčo statinių savininkės, nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teisėmis priklauso atitinkamos ginčo statinių dalys, tai būtų pagrindas pripažinti, kad ginčijamu aktu yra pažeidžiamos ieškovų nuosavybės teisės.
84. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nustačius, jog ieškovai taip pat yra ginčo statinių savininkai, būtų pagrindas pripažinti, jog VĮ Registrų centre atliktas vienintelės savininkės AB „Spauda“ nuosavybės teisės į ginčo statinius išviešinimas neatitiko realių daiktinių teisių į ginčo statinius turinio. Tam, kad būtų padaryta tokia išvada, minėta, šioje byloje būtina patikrinti specifinės paskirties VĮ „Spauda“ turto perdavimo (privatizavimo) dokumentus ir nustatyti, ar ginčo statiniai buvo perduoti (privatizuoti) kaip pastatų (duomenys neskelbtini) priklausiniai, taip pat ar ginčo statiniai buvo parduoti ieškovams kartu su įsigyjamomis patalpomis.
85. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, nusprendžia panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo šiam teismui, kad būtų ištaisyti šioje nutartyje nurodyti pažeidimai (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
86. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 38,52 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir grąžinti Vilniaus apygardos teismui bylą apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Algis Norkūnas
Algirdas Taminskas
