Dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-40-654/2024

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00748-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 13.32

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. atstovės advokatės Indrės Lukoševičės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. liepos 31 d. nutarimu K. M. nubaustas pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį 120 Eur bauda su laukinių gyvūnų konfiskavimu už tai, kad neteisėtai, neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo laikyti nelaisvėje saugomus laukinius gyvūnus ir teisėtą saugomų rūšių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, (duomenys neskelbtini), laikė 3 vnt. geltonkrūčių agapornių (lot. Agapornis personatus), 2 vnt. Fišerio agapornių (lot. Agapornis fischeri), 7 vnt. žvirblinių papūgų (lot. Forpus passerinus), 2 vnt. Burko papūgėlių (lot. Neopsephotus bourkii), 10 vnt. javinių ryžinukų (lot. Lonchura oryzivora), 4 vnt. melsvųjų žolinių papūgėlių (lot. Neophema pulchella), 4 vnt. raudonuodegių papūgų (lot. Pyrrhura molinae) ir 2 vnt. raudonsturplių plokščiauodegių papūgų (lot. Psephotus haematonotus), t. y. saugomus laukinius gyvūnus, įtrauktus į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau – ir Tarybos reglamentas) B priedą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 patvirtinto Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38 punktą bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9 punktą bei 12.4.2 papunktį. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas K. M. apskundė Kauno apylinkės teismui.

2. Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartimi K. M. skundas netenkintas ir Institucijos 2023 m. liepos 31 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

3. Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. apeliacinis skundas netenkintas ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. atstovės advokatės I. Lukoševičės prašymą atnaujinta administracinio nusižengimo byla dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Pareiškėja prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodo:

5.1. Apylinkės ir apygardos teismai, kvalifikuodami administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. veiką pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, nepatikrino, ar jo faktiškai laikyti kaltinime nurodyti paukščiai (kiekviena jų rūšis) jų laikymo momentu buvo įtraukti į Tarybos reglamento B priedą, taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Tarybos reglamento B priede (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2023 m. gegužės 20 d.) yra įtraukta tik viena iš K. M. laikytų ir kaltinime nurodytų paukščių rūšių – javinis ryžinukas (lot. Lonchura oryzivora), todėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4.2 papunkčio pažeidimas K. M. konstatuotas nepagrįstai ir Institucija bei teismai neturėjo pagrindo K. M. veiksmus, laikant kitus kaltinime nurodytus paukščius, kvalifikuoti pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį.

5.2. Teismai netinkamai taikė Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38 punktą ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, taip padarė kitą esminį materialiosios teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi suteikė įgaliojimus aplinkos ministrui patvirtinti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą, tačiau to paties įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi patikslino šį įgaliojimą tokia apimtimi, kad leidimų režimą įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu buvo leista nustatyti tik tam tikriems saugomų rūšių naudojimo būdams (saugomų rūšių paėmimui iš gamtinės aplinkos, tų rūšių stebėjimui žymėjimui, filmavimui, fotografavimui, veisimui, saugomų rūšių naudojimui mokslo tiriamiesiems darbams ir kitoms nenurodytoms naudojimo formoms), o kitiems dviem būdams – saugomų rūšių gyvūnų laikymui nelaisvėje ir prekybai saugomomis rūšimis – leidimų režimo nustatyti neleido. Taigi K. M. inkriminuotas Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38 punktas, kiek jame nustatyta, kad saugomų rūšių gyvus egzempliorius laikyti nelaisvėje leidžiama turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, prieštarauja Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 10 straipsnio 3 daliai. Todėl teismai, darydami išvadą dėl leidimo laikyti namuose kaltinime K. M. nurodytus paukščius būtinumo, vadovavosi aukštesnės galios teisės aktui – įstatymui prieštaraujančia įstatymo įgyvendinamojo teisės akto nuostata.

5.3. Teismai taip pat pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalį, nes nesiėmė aktyvių priemonių, kad būtų nustatytos bylai svarbios aplinkybės, ar K. M. laikyti paukščių egzemplioriai iš tiesų yra laukiniai gyvūnai, ir ANK 569 straipsnio 1 dalį, nes išvadą, kad K. M. laikyti paukščiai yra laukiniai gyvūnai, padarė nesant šį faktą patvirtinančių ir teisme ištirtų įrodymų, remdamiesi vien tik prielaidomis. Tam, kad būtų padaryta neginčijama išvada, jog K. M. laikyti paukščių egzemplioriai yra laukinė rūšis, reikia specialių žinių. Tačiau šioje byloje nėra specialisto išvados, kurioje būtų atsakyta į klausimą, ar konkretūs paukščių egzemplioriai yra laukiniai gyvūnai.

6. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašoma jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Apylinkės ir apygardos teismai išsamiai ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 303 straipsnio 2 dalyje, sudėties K. M. veikoje buvimo. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjos argumentais, kad ne visi K. M. laikyti gyvūnai yra saugomi. Visi kaltinime nurodyti paukščiai priklauso papūginių paukščių būriui ir yra įtraukti į Tarybos reglamento B priedą. Vien tai, kad kiekviena papūginių paukščių būrio rūšis atskirai priede nėra nurodyta, nereiškia, kad papūginių paukščių būriui priklausantys paukščiai nėra saugomi. Be to, papūginiai paukščiai yra įtraukti į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos II priedą.

6.2. Pareiškėja, pasisakydama dėl leidimų laikyti saugomus laukinius gyvūnus bei teisės aktų prieštaravimo, nepagrįstai tapatina sąvokas „naudojimas“ ir „laikymas“. „Naudojimas“ yra platesnė sąvoka, apimanti daugiau veiklos sričių. Leidimas naudoti saugomas rūšis nereikalingas saugomų rūšių gyvūnams laikyti nelaisvėje ir prekybai saugomomis rūšimis, tačiau tam reikalingas leidimas laikyti laukinius gyvūnus. Todėl K. M. privalėjo gauti leidimą laikyti nelaisvėje saugomus laukinius gyvūnus, tačiau to nepadarė. Be to, K. M. laikomi paukščiai buvo įgyti neteisėtai, nes jis neturėjo teisėtą jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę patvirtinančių dokumentų.

6.3. Nesutiktina ir su pareiškėjos argumentais, kad K. M. laikyti laukiniai saugomų rūšių paukščiai dėl savo spalvinių mutacijų, atsiradusių veisiant, tapo domestikuoti. Papūginiai yra gyvūnų būrys, kuriam priklausančios rūšys gyvena gamtoje, ypač gausiai atogrąžų miškuose. Tai, kad minėtos papūgos gali būti laikomos nelaisvėje, nedaro jų domestikuotais, tuo labiau naminiais paukščiais. Saugomų rūšių gyvūnai apskritai negali būti domestikuojami, o byloje esančios Lietuvos zoologijos sodo 2023 m. gegužės 15 d. specialisto išvada Nr. V5-141 ir Gamtos tyrimų centro 2023 m. birželio 29 d. specialisto išvada Nr. SR-255 patvirtina būtent laukinių paukščių rūšinę priklausomybę.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. atstovės advokatės I. Lukoševičės prašymas atmestinas.

Dėl ANK 303 straipsnio 2 dalies taikymo

8. ANK 303 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) buvo nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, arba neteisėtą šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimą, žalojimą ar naudojimą. ANK 303 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. atsakomybė pagal šią normą kyla už kituose teisės aktuose, nagrinėjamu atveju reglamentuojančiuose saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymą, įtvirtintų reikalavimų nevykdymą.

9. Šioje byloje K. M. nubaustas pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį už Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38 punkto ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 9 punkto bei 12.4.2 papunkčio reikalavimų pažeidimus. K. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę sudaro tai, kad jis neteisėtai, neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo nelaisvėje laikyti saugomus laukinius gyvūnus ir teisėtą saugomų rūšių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, savo gyvenamojoje vietoje laikė 34 vienetus saugomų laukinių gyvūnų (paukščių), įtrauktų į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą B priedą.

10. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą K. M. pripažinimas kaltu ir nubaudimas pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį ginčijamas iš esmės dviem aspektais, t. y., pirma, kad K. M. laikyti ir iš jo paimti kaltinime nurodyti paukščiai nelaikytini saugomais laukiniais gyvūnais ir, antra, kad jis neprivalėjo turėti leidimo laikyti šiuos gyvūnus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą bylą, daro išvadą, kad šie argumentai nepagrįsti.

11. Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio nuostatas, laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinių gyvūnų rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas (11 punktas); laukinių gyvūnų rūšis – visuma vienos kilmės panašiomis morfologinėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis, ekologinėmis ir etologinėmis ypatybėmis pasižyminčių laukinių gyvūnų individų, paplitusių tam tikroje teritorijoje, turinčių identišką kariotipą, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir vesti vaisingus palikuonis. Rūšies sąvoka apima ir už rūšį žemesnio rango taksonus (17 punktas). Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų, augalų arba grybų rūšis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir (arba) Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje. To paties įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad saugomų rūšių paėmimas iš gamtinės aplinkos, tų rūšių stebėjimas, žymėjimas, filmavimas, fotografavimas, veisimas, laikymas nelaisvėje, saugomų rūšių naudojimas mokslo tiriamiesiems darbams ir kitos naudojimo formos, išskyrus saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų prekybą, atliekamas pagal aplinkos ministro patvirtintą Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą.

12. Nagrinėjamoje byloje aktuali Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38 punkto (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) nuostata, kad saugomų rūšių gyvus egzempliorius laikyti nelaisvėje leidžiama tik turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis, teisėtą saugomų rūšių įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės) patvirtinančius dokumentus. Šią nuostatą atliepia Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) 9 punktas, kuriame nustatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus (išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 11 punkte), privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Be to, nagrinėjamos bylos kontekste ypač svarbus Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4 punkte įtvirtintas draudimas asmenims nelaisvėje laikyti, veisti, dauginti ir įsigyti laikymui nelaisvėje visų rūšių laukinius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai paimti iš gamtos vadovaujantis Taisyklių, Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo reikalavimais arba gimė ar išsirito iš kiaušinio nelaisvėje, kaip ir jų abu tėvai, arba įgyti vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis, ir yra jų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai bei šie gyvūnai nėra įtraukti į Draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti gyvūnų sąrašą), tarp jų ir nurodytus Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A–D prieduose (12.4.2 papunktis).

13. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma, kad šioje byloje apylinkės ir apygardos teismai, pripažindami, kad K. M. veika Institucijos buvo tinkamai kvalifikuota pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, rėmėsi nepatikrinta aplinkybe, kad visi K. M. laikyti gyvūnai – paukščiai (kiekviena jų rūšis) yra saugomi, nes yra įtraukti į Tarybos reglamento B priedą. Pareiškėja pažymi, kad tik viena iš K. M. laikytų ir iš jo paimtų kaltinime nurodytų paukščių rūšių – javinis ryžinukas (lot. Lonchura oryzivora) – yra įtraukta į Tarybos reglamento B priedą, todėl dėl kitų paukščių rūšių nėra taikomas draudimas jas laikyti nelaisvėje.

14. Iš tiesų, kaip matyti iš Tarybos reglamento B priedo (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu), K. M. laikyti ir iš jo paimti kaltinime nurodyti paukščiai, t. y. geltonkrūtis agapornis (lot. Agapornis personatus), Fišerio agapornis (lot. Agapornis fischeri), žvirblinė papūga (lot. Forpus passerinus), Burko papūgėlė (lot. Neopsephotus bourkii), melsvoji žolinė papūgėlė (lot. Neophema pulchella), raudonuodegė papūga (lot. Pyrrhura molinae), raudonsturplė plokščiauodegė papūga (lot. Psephotus haematonotus), šiame priede nėra eksplicitiškai nurodyti (tiesiogiai, aiškiai išreikšti). Vis dėlto Tarybos reglamento B priede yra išskirti ir nurodyti papūginiai paukščiai PSITTACIFORMES spp. (II), t. y. papūgos ir kt., išskyrus A priede nurodytas rūšis ir Agapornis roseicollis, Melopsittacus undulatus, Nymphicus hollandicus ir Psittacula krameri, kurios į šio reglamento priedus neįtrauktos. Kitame Tarybos reglamento priede „Pastabos dėl A, B, C ir D priedų aiškinimo“ nurodyta, kad santrumpa „spp.“ vartojama visoms aukštesniam taksonui (šiuo atveju papūginių paukščių būriui) priklausančioms rūšims pažymėti, o ženklas „(II)“ šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (toliau – CITES konvencija) II priedą. Pažymėtina, kad iš CITES konvencijos matyti, jog į šios konvencijos II priedą taip pat yra įtraukti papūginiai paukščiai PSITTACIFORMES spp.*-109, išskyrus Melopsittacus undulatus, Nymphicus hollandicus ir Psittacula krameri. O pagal CITES konvencijos 8 straipsnio 1 dalies a punktą, už šią konvenciją pažeidžiančią egzempliorių prekybą, jų turėjimą arba už viena ir kita yra baudžiama. Taigi iš paminėto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad CITES konvencija ir jos nuostatas Europos Sąjungoje įgyvendinantis Tarybos reglamentas su tam tikromis išimtimis saugo visą papūginių paukščių būrį.

15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad viena iš K. M. laikytų paukščių rūšių – javinis ryžinukas (lot. Lonchura oryzivora) – yra tiesiogiai įtvirtinta Tarybos reglamento B priede. Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos duomenų, kiti K. M. laikyti ir iš jo paimti kaltinime nurodyti paukščiai (jų rūšys) priklauso papūginių paukščių būriui (PSITTACIFORMES) ir nepatenka tarp Tarybos reglamento B priede bei CITES konvencijoje išvardytų išimčių, kurios šiais teisės aktais nėra saugomos. Todėl bylą išnagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad visi K. M. laikyti ir iš jo paimti kaltinime nurodyti paukščiai yra įtraukti į Tarybos reglamento B priedą, taigi yra priskiriami saugomoms laukinių gyvūnų rūšims, kurias, kaip jau minėta, pagal Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 12.4.2 papunktį su tam tikromis išimtimis draudžiama nelaisvėje laikyti, veisti, dauginti ir įsigyti laikymui nelaisvėje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakomybei pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį kilti pakanka asmeniui neteisėtai laikyti bent vieną arba vienos saugomos rūšies laukinį gyvūną ar gyvūnus.

16. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad teismų išvada, jog K. M. laikyti paukščiai yra laukiniai gyvūnai, padaryta remiantis tik prielaidomis, nesant specialisto išvados, kurioje būtų atsakyta į klausimą, ar konkretūs K. M. laikyti paukščių egzemplioriai, ypač atsižvelgiant į jų spalvines mutacijas, o ne natūralų gamtos fenotipą, yra laukiniai gyvūnai.

17. Kaip matyti iš bylos duomenų, visi iš K. M. paimti paukščiai specialistų yra įvertinti, jų rūšinė priklausomybė yra nustatyta ir nurodyta Lietuvos zoologijos sodo 2023 m. gegužės 15 d. specialisto išvadoje Nr. V5-141 bei Gamtos tyrimų centro 2023 m. birželio 29 d. specialisto išvadoje Nr. SR-255, o bylą išnagrinėję teismai nenustatė pagrindo abejoti šiomis specialisto išvadomis ar jas pateikusių specialistų kompetencija šioje srityje. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai konstatavo, kad visi K. M. laikyti ir iš jo paimti kaltinime nurodyti paukščiai (jų rūšys) yra įtraukti į Tarybos reglamento B priedą, taip pat CITES konvenciją ir yra priskiriami saugomoms laukinių gyvūnų rūšims. Nei paminėtuose tarptautiniuose, nei nacionaliniuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad šių teisės aktų reikalavimai nėra taikomi saugomų rūšių laukinių gyvūnų spalvinėms mutacijoms. Be to, skundžiamoje apygardos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta, kodėl iš K. M. paimti paukščiai yra laukiniai gyvūnai ir kodėl jie negali būti laikomi prijaukintais (domestikuotais) gyvūnais. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, darydami išvadas dėl K. M. laikytų paukščių pripažinimo laukiniais gyvūnais, nepadarė su įrodinėjimo tvarka susijusių (ANK 567, 569 straipsniai) esminių proceso teisės pažeidimų, dėl kurių galėjo būti priimtos neteisėtos teismų nutartys, o su tuo susiję pareiškėjos teiginiai yra deklaratyvūs.

18. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėstomas pareiškėjos nesutikimas su teismų išvada dėl būtinumo K. M. turėti leidimą laikyti kaltinime nurodytus paukščius, be kita ko, grindžiamas tuo, kad Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38 punktas, kiek jame nustatyta, kad saugomų rūšių gyvus egzempliorius laikyti nelaisvėje leidžiama turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, prieštarauja Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 10 straipsnio 3 daliai (iš tiesų kalbama apie 10 straipsnio 4 dalį). Todėl, pareiškėjos teigimu, Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38 punktas K. M. pritaikytas netinkamai. Šie argumentai nepagrįsti.

19. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja saugomų rūšių naudojimą, t. y. saugomų rūšių individų paėmimą iš gamtos, prekybą saugomomis rūšimis ir gaminiais iš jų, paimtų iš gamtos saugomos rūšies individų laikymą nelaisvėje, saugomų rūšių naudojimą mokslo tiriamiesiems darbams, negyvų saugomų gyvūnų ir jų dalių perdirbimą ar viešą eksponavimą, taip pat saugomos rūšies individų stebėjimą, žymėjimą, veisimą, filmavimą, fotografavimą (2 straipsnio 20 dalis). Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad saugomas rūšis naudoti šio straipsnio 2 dalyje (išskyrus saugomų rūšių gyvūnų laikymą nelaisvėje ir prekybą saugomomis rūšimis) nurodytais būdais leidžiama turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduotą leidimą. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo išplaukia, kad pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą leidimas laikyti nelaisvėje saugomų rūšių gyvūnus, priešingai nei kitiems įstatyme nustatytiems saugomų rūšių naudojimo būdams, nėra reikalingas. Tačiau tokiu atveju yra reikalingas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pagal Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38 punktą, vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis. Taigi Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 38 punktas neprieštarauja Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 10 straipsnio 4 daliai, tik reglamentuoja skirtingas leidimų rūšis. Tuo tarpu Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kai leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas. Šioje byloje tokių faktinių aplinkybių, kad paminėtas leidimas būtų nereikalingas, nenustatyta. Kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes K. M. tokio leidimo neturėjo, skundžiamuose teismų sprendimuose pagrįstai pripažinta, kad jis kaltinime nurodytus laukinius gyvūnus laikė neteisėtai.

20. Be to, pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4 punktą draudžiama asmenims nelaisvėje laikyti, veisti, dauginti ir įsigyti laikymui nelaisvėje visų rūšių laukinius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai paimti iš gamtos vadovaujantis Taisyklių, Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo reikalavimais arba gimė ar išsirito iš kiaušinio nelaisvėje, kaip ir jų abu tėvai, arba įgyti vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis, ir yra jų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai bei šie gyvūnai nėra įtraukti į Draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti gyvūnų sąrašą). Šias nuostatas atliepia Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 31 punktas, kuriame nustatyta, kad, įsigijus laikyti aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laukinių gyvūnų, būtina turėti jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtintų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 3.7 punkte nustatyta, kad teisėtą gyvūnų, augalų ir grybų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) patvirtinantys dokumentai yra pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodyta įsigytų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų, jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais ir kiekiu.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. M. ne tik neturėjo leidimo nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus, tačiau neturėjo ir teisėtą šių gyvūnų įsigijimą bei jų kilmę patvirtinančių dokumentų. Nors K. M. teigė, kad iš jo paimtus kaltinime nurodytus paukščius pirko parduotuvėje „Depo“, pateikė gyvūnų pirkimo–pardavimo sutarčių kopijas, tačiau bylą išnagrinėję teismai nustatė, jog šie dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes juose nėra nurodyta gyvūnų kilmė, o pirkimo–pardavimo sutartyse nėra ir šalių parašų. Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad K. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį tiek už saugomų rūšių laukinių gyvūnų laikymą neturint leidimo, tiek ir už dokumentų, patvirtinančių teisėtą šių gyvūnų įsigijimą bei jų kilmę, neturėjimą.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl naikinti skundžiamas teismų nutartis pareiškėjos prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Tomas Šeškauskas

Alenas Piesliakas