Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo bei prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą

Nr. DOK-3831

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00412-2018-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 11 d. paduotu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo bei prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Trečiasis asmuo A. P. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 11 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimas ir atmestas tiek ieškinys, tiek priešieškinys dėl lėšų pripažinimo asmenine nuosavybe, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Trečiojo asmens kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatą, netinkamai vadovavosi teismų praktika, neįvertino, kad baudžiamoje byloje aplinkybės dėl lėšų buvo tiriamos ir vertinamos tik tiek, kiek jos susijusios su pripažinto kaltu dėl sukčiavimo asmens veiksmais ir kilusiais padariniais. Baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas pas ieškovę rastų lėšų klausimas, todėl jis pagrįstai nagrinėtas civilinio proceso tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikos paskolos teisinių santykių bylose, pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis buvo sudaryta, todėl ieškovei nepagrįstai taikyta pareiga įrodyti paskolos teisinius santykius. Atsakovas neginčijo paskolos sutarčių, jų tikrumas grindžiamas sutarčių sudaryme dalyvavusių suinteresuotų asmenų parodymais, duomenys apie paskolų suteikimą ir jų gavimą išviešinti gerokai vėliau, jau vykstant baudžiamosios bylos procesui. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vien galiojančios ir neginčijamos paskolos sutarties sudarymas yra nepakankamas paskolos sutarties sudarymo faktui konstatuoti. Be to, teismas netinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, jas peržengė ir priėmė siurprizinį sprendimą. Baudžiamosios bylos nuosprendžiu klausimas dėl lėšų nuosavybės teisės perduotas spręsti civiline tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo šį klausimą spręsti neišplėsdamas ribų, pvz., nespręsti lėšų kilmės teisėtumo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčą, pakeitė tiek baudžiamojoje byloje perduodant ginčą nagrinėti civiline tvarka nustatytą pagrindą, tiek šalių procesiniuose dokumentuose nurodytą ieškinio pagrindą.

Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismas netinkamai taikė principą, kad iš neteisės negali kilti teisė, kuris taikomas tik įstatymus pažeidžiančio asmens atžvilgiu, pripažinus niekinio sandorio faktą. Šiuo atveju ieškovės subjektinės teisės kildinamos iš paskolos santykių, kurių niekas nepripažino neteisėtais, niekiniais, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti apie ieškovės nesąžiningumą. Bylą nagrinėjęs teismas iš esmės paliko neišspręstą šalių ginčą dėl lėšų pripažinimo vieno iš jų asmenine nuosavybės teise, atitinkamai palikdamas lėšas toliau disponuoti policijai. Toks ginčo išsprendimas yra asmens teisėtai valdomo turto konfiskavimui įstatyme nenumatytu būdu.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais argumentais nepagrindžiama, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytas teisės normas, kad dėl to galėjo būti netinkamai išspręsta byla, nukrypta nuo teismų praktikos skunde įvardijamų teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu. Kasaciniu skundu nenurodoma teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Dėl to atrankos sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodomais teisiniais argumentais nepagrindžiami CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nespręstinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė