A. K. pagal BK 1992 str. 2 d., 1 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-234-654/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28862-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendis.

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K. sulaikymo laikas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalies 5 punktu, iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas ir nustatyta, jog A. K. privalo nedelsiant atlikti devynis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. K. atlikus laisvės atėmimo bausmės dalį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, A. K. padaryta nusikalstama veika iš BK 1992 straipsnio 2 dalies (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 1992 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir nuteistajam palikta ta pati bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, jam paskirta intensyvi priežiūra, nustatant vienerių metų šešių mėnesių jos terminą, įpareigojant nuteistąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuolat būti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Plungėje, nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su būtinumu išvykti į gydymo įstaigą, tai pagrindžiant medicininiais dokumentais, ir jei tai susiję su darbu. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktu, A. K. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi ir 71 straipsniu, nuteistajam A. K. paskirta 100 MGL (5000 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šešių mėnesių įmokos sumokėjimo terminą.

Šiais nuosprendžiais taip pat nuteistas S. A. (S. A.), tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio (2020 m. lapkričio 5 d. įstatymo redakcija) 1 dalies reikalavimus: „Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais ar su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, verstis neapdoroto tabako didmenine prekyba, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus“, 4 dalies reikalavimus: „Fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“; pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 4-759) 2 punkto 2.1 ir 2.1.1 papunkčius, nustatančius, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; 3 punkto 3.1 ir 3.1.2 papunkčius, nustatančius, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių skaičius vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių;

2. įgijo, laikė, gabeno ir realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tai yra 2021 m. rugpjūčio mėn., tikslesnė data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, Plungės mieste iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtintomis banderolėmis nepaženklintas cigaretes: 1) 4450 pakelių cigarečių „Winston“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 14 462,50 Eur; 2) 70 pakelių cigarečių „Heets Yellow Selection“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 212 Eur; 3) 80 pakelių cigarečių „Heets Yellow Purple Wave“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 242,20 Eur; 4) 1040 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 3671,20 Eur; 5) 487 pakelius cigarečių „Minsk“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 1719,11 Eur; 6) 520 pakelių cigarečių „Fest“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 1835,60 Eur; 7) 537 pakelius cigarečių „Queen Menthol“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 1895,61 Eur; 8) 179 pakelius cigarečių „Queen Superslims“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 631,87 Eur; 9) 20 pakelių cigarečių „L&M“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 65 Eur; ir šias akcizais apmokestinamas cigaretes (7383 pakelius), kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, iš viso yra 24 735,09 Eur, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Plungėje.

3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, siekdamas realizuoti cigaretes, A. K. 2021 m. rugpjūčio mėn., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, dalį (4383 pakelius) akcizais apmokestinamų cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtintomis banderolėmis, nusivežė į savo prekybos vietą, esančią Tilžės turguje, (duomenys neskelbtini), adresu: Klaipėda, Tilžės g. 51, ir laikė iki 2021 m. rugpjūčio 22 d., kai dalį (2859 pakelius) šių cigarečių, t. y. 1030 cigarečių „NZ Gold“ pakelių, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 3635,90 Eur, 1150 pakelių cigarečių „Winston“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 3737,50 Eur, 440 pakelių cigarečių „Minsk“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 1553,20 Eur, 40 pakelių cigarečių „Queen Menthol“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 141,20 Eur, 179 pakelius cigarečių „Queen Superslims“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 631,87 Eur, 20 pakelių cigarečių „L&M“, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, – 65 Eur, realizavo S. A., t. y. iš savo vairuojamo automobilio „BMW 530D“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdėjo penkias kartonines dėžes, kuriose buvo 2859 pakeliai akcizais apmokestinamų cigarečių, į S. A. vairuojamą automobilį „Daewoo Lanos“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Kitą atsivežtų akcizais apmokestinamų cigarečių dalį (1524 pakelius) laikė prekybos vietoje, esančioje Tilžės g. 51, Klaipėdoje, ((duomenys neskelbtini)) ir savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Plungėje, iki 2021 m. rugpjūčio 22 d., kai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai jas rado ir paėmė – iš viso 4524 akcizais apmokestinamų cigarečių pakelius, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 14 970,42 Eur.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų A. K. ir S. A. veiksmus tinkamai kvalifikavo ir už padarytas nusikalstamas veikas skyrė teisingas bei tinkamai individualizuotas bausmes. Tačiau, pripažindamas A. K. kaltu pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo redakcija), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai inkriminavo vėlesnių redakcijų, nei veikų padarymo metu galiojusių, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo bei disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarką nustatančių nuostatų pažeidimą, todėl šią nuosprendžio dalį pakeitė.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į BK pakeitimus, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nuo 2023 m. birželio 1 d. už BK 1992 straipsnio 2 dalyje nurodyto apysunkio nusikaltimo padarymą priklausomai nuo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės trukmės yra galimas ne tik dalinis, bet ir visiškas bausmės vykdymo atidėjimas. Perkvalifikavusi nuteistojo A. K. veiką į BK 1992 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam A. K. taikant BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidedant paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejų metų terminui.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas I. Motužis, nekvestionuojamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti – panaikinti jo dalį, kuria nuteistajam A. K. nustatytas vienerių metų šešių mėnesių intensyvios priežiūros terminas. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje išdėstytas pareigas. BK 75 straipsnio 7 dalis nustato, kad, skirdamas šio kodekso IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

6.2. Taigi, pagal BK 75 straipsnio nuostatas, teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skirdamas intensyvią priežiūrą, nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką (tai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje įvardyta kaip dienotvarkė – nuolatinis buvimas gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 iki 6.00 val.), taip pat laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti BK IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas, tačiau ne intensyvios priežiūros terminą, kaip tai nustatyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu.

6.3. Intensyvios priežiūros laikotarpio nustatymas nuosprendžiu yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu, šio įstatymo 28 straipsnio („Intensyvios priežiūros vykdymo terminas“) 1 dalyje įtvirtinta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgdamas į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnybos direktorius arba jo įgaliotas probuotojas gali pratęsti jo intensyvios priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką. Šios Probacijos įstatymo nuostatos reiškia, kad nuteistojo, kuriam laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma tris mėnesius, o sprendimas pratęsti intensyvios priežiūros vykdymą imperatyviai siejamas su probuojamojo rizikos lygio ir elgesio probacijos vykdymo metu vertinimu.

6.4. Be to, intensyvios priežiūros termino nustatymas nuosprendžiu prieštarautų ir Probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytiems principams. Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas probacijos priemonių individualizavimo principas reikalauja, kad probuojamajam taikant priemones turi būti atsižvelgiama į probuojamojo asmenybę, elgesį probacijos vykdymo metu, rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes. BVK 4 straipsnio 1 dalyje išdėstyti bausmių vykdymo principai, tarp jų yra šie principai: 1) bausmių vykdymo individualizavimo principas, kurio esmė ta, kad vykdant bausmes turi būti atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Vykdant bausmę, taip pat turi būti atsižvelgiama į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir kitas šio asmens resocializacijai svarbias aplinkybes; 2) humanizmo – šio principo esmė ta, kad vykdant bausmes taikomos priemonės neturi apriboti nuteistojo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina; 3) teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo – šio principo esmė ta, kad nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką ir elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų atlikimą ir draudimų laikymąsi, reagavimą į resocializacijos priemones), BK, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir BVK nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.

6.5. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytas sprendimas nustatyti A. K. konkretų intensyvios priežiūros terminą reikštų, kad Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatos ir Probacijos įstatyme bei BVK įtvirtinti probacijos vykdymo principai negalėtų būti įgyvendinami, o intensyvi priežiūra, neatsižvelgiant į jokius įstatymu įtvirtintus probacijos vykdymo principus ir teisiškai reikšmingas aplinkybes sprendžiant dėl intensyvios priežiūros vykdymo pratęsimo, truktų visą teismo nustatytą laikotarpį. Tai aiškiai prieštarauja sisteminiam BK 75 straipsnio bei Probacijos įstatymo ir BVK normų aiškinimui. Taigi, nuosprendžiu nustatant intensyvios priežiūros terminą, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalys).

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergejus Bekiš) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

7.1. Probacijos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probuojamųjų, kuriems arešto (šioje byloje laisvės atėmimo) bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Aiškinant BK 75 straipsnio nuostatas akivaizdu, jog teismas turi diskreciją ne tik skirti ar neskirti nuteistajam, kuriam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, intensyvią priežiūrą, bet ir nustatyti jos terminą, neperžengiant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ribų, bei intensyvią priežiūrą gali paskirti visam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Tačiau įstatymas imperatyviai nedraudžia teismui paskirti ir trumpesnio intensyvios priežiūros termino, tai teismas ir taikė šioje byloje, skirdamas intensyvią priežiūrą ne visam dvejų metų nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiui, o trumpesniam – vienerių metų šešių mėnesių terminui.

7.2. Skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nei BK, nei Probacijos įstatymo, nei BVK normų nepažeidė, o savo sprendimą dėl BK 75 straipsnio 5 dalies pagrindu paskirtos intensyvios priežiūros pakankamai aiškiai argumentavo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje akcentavo, kad nuteistasis A. K. praeityje ne kartą teistas, paskutinius kartus – už analogiško nusikaltimo padarymą, šioje baudžiamojoje byloje padarytas apysunkis nusikaltimas, jį nuteistasis padarė praėjus vos metams po paskutinio teismo nuosprendžio, turėdamas neišnykusį teistumą, be to, už disponavimą banderolėmis nepažymėtais cigarečių pakeliais nuteistasis baustas ir administracine tvarka. Teismas įvertino minėtas aplinkybes spręsdamas klausimą ne tik dėl skirtinos nuteistajam bausmės rūšies, bet ir dėl intensyvios priežiūros jam paskyrimo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato I. Motužio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl intensyvios priežiūros termino nustatymo nuosprendžiu

9. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas.

10. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje nustatytas pareigas.

11. Pagal BK 75 straipsnio 7 dalį skirdamas BK IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytas pareigas, teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

12. BK 75 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Probacijos įstatymas.

13. Iš šių BK nuostatų išplaukia, kad, paskyręs asmeniui laisvės atėmimo bausmę ir nusprendęs atidėti jos vykdymą, teismas turi paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigą. Paskirdamas intensyvią priežiūrą, teismas turi nustatyti nuteistojo buvimo vietą ir laiką, tačiau baudžiamasis įstatymas nenurodo, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros vykdymo trukmę. Toks aiškinimas kyla ir iš BK 75 straipsnio 7 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas turi nustatyti laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas, tačiau šioje dalyje nėra nurodyta, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros įvykdymo laiką.

14. Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas. Atsižvelgdamas į probuojamojo rizikos lygį ir elgesį probacijos vykdymo metu, probacijos tarnybos direktorius arba jo įgaliotas probuotojas gali pratęsti jo intensyvios priežiūros vykdymą trims mėnesiams, tačiau bendras probuojamojo intensyvios priežiūros terminas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios neatliktos bausmės laiką.

15. Nors pagal BK 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą Baudžiamasis kodeksas nustato bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones už BK nurodytas veikas, tačiau jų vykdymo tvarką įstatymų leidėjas gali nustatyti ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas pasirinko intensyvios priežiūros termino nustatymo tvarką nustatyti Probacijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje ir pavesti šį terminą pratęsinėti probacijos tarnybos direktoriui arba jo įgaliotam probuotojui, o termino pratęsimą susiejo su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu – tai vertina Lietuvos probacijos tarnyba. Teismui nustačius intensyvios priežiūros terminą, nepagrįstai apribojama Probacijos įstatyme nurodyta probacijos tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto probuotojo kompetencija ir paneigiama įstatymų leidėjo valia intensyvios priežiūros terminą susieti su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nustatydama nuteistiesiems intensyvios priežiūros terminą, netinkamai taikė BK 75 straipsnio 1 ir 7 dalis. Apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis, kuria nustatytas vienerių metų šešių mėnesių A. K. paskirtos intensyvios priežiūros terminas, naikintina.

16. Be A. K., šioje byloje pripažintas kaltu bei nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį ir S. A., kuriam apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė paskirtos intensyvios priežiūros vykdymo terminą. Nors S. A. nėra padavęs kasacinio skundo, tačiau, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir tai turi įtakos kasacinio skundo nepadavusio asmens teisinei padėčiai, pakeičia apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir dėl S. A. paskirtos intensyvios priežiūros termino.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis A. K. nustatytas vienerių metų šešių mėnesių intensyvios priežiūros terminas, o S. A. nustatytas vienerių metų intensyvios priežiūros terminas.

Teisėjai

Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Alenas Piesliakas