R. V. pagal BK 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-384-788/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12707-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.26.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per pirmus tris mėnesius neatlygintinai išdirbti 25 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis, kuria nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. R. V. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, jis, 2016 m. kovo 16 d., apie 23 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio Vilniuje, Didlaukio g. (duomenys neskelbtini), kieme, stebint pašaliniams asmenims, priėjęs prie R. B. (R. B.), iš chuliganiškų paskatų, t. y. dėl menkavertės priežasties – neva netinkamai pastatyto R. B. automobilio, iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, grasino fiziniu susidorojimu, po to tyčia smūgiuodamas pastūmė nukentėjusįjį į krūtinę bei galva trenkė R. B. į burnos sritį, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nosies sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip savo įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Kasaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami kasatoriaus veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. redakcija), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Aiškinant BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą normą, teismų praktikoje yra nurodyta, kad šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2010">2K-513/2010</a>). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad atvejai, kai viešoje vietoje prieš asmenį panaudojamas fizinis smurtas, vertinami kaip visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymas, tačiau su sąlyga, kad dėl fizinio smurto aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Be to, sprendžiant, ar kilo šie padariniai, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk3LzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-397/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-397/2005">2K-397/2005</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2006">2K-243/2006</a>, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2010">2K-513/2010</a>, 2K-135/2011).

2.2. Kasatoriaus teigimu, šioje byloje teismai padarė išvadą, kad kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, motyvuodami tuo, kad panaudotas fizinis smurtas, kad tai įvyko viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims. Byloje nustatyta, kad įvykį matė tik du pašaliniai asmenys – su R. B. automobilyje sėdinti I. K. ir su kasatoriumi automobilyje sėdinti J. Š. Byloje nėra duomenų, kad dėl įvykio būtų sutrikdyta kitų žmonių rimtis. Dėl to teismai be pagrindo padarė išvadą, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. žmonės buvo pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių darbas ar poilsis ir pan. Be to, teismai, spręsdami, ar buvo pažeista viešoji tvarka, neatsižvelgė į tai, kad konfliktas vyko vėlyvu, jau tamsiu paros metu, veiksmai truko neilgai, nebuvo intensyvūs ar agresyvūs. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai nurodė, kad pats smurtas ir juo sukeltas sveikatos sutrikdymas savaime reiškia, kad kilo nusikalstamos veikos padariniai, t. y. buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Šiuo atveju, nors smurtas ir buvo panaudotas viešoje vietoje, tačiau jis nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Kitos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nurodytos aplinkybės, kad buvo kviečiami policijos pareigūnai, kad nukentėjusysis turėjo kreiptis į gydymo įstaigą, taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad buvo pažeista viešoji tvarka ar rimtis, nes policijos pareigūnai buvo iškviesti ir reagavo į galbūt padarytą nusikalstamą veiką, o nukentėjusiojo kreipimasis į gydymo įstaigą turi reikšmės tik sprendžiant civilinį ieškinį, bet ne darant išvadą, ar padaryta nusikalstama veika. Kasatorius pažymi, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai be pagrindo sutapatino visuomenės rimtį ir tvarką, nors tai du skirtingi alternatyvūs BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Ši aplinkybė rodo motyvų, kuriais buvo grindžiamas jo nuteisimas, dirbtinumą. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad kilo nusikalstamos veikos padariniai, ją motyvavo ir tuo, kad buvo įjungiami automobilio garsiniai signalai, buvo šūkaujama. Apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl šių aplinkybių padarė nesant prokuroro skundo, todėl, kasatoriaus nuomone, buvo iš esmės pasunkinta jo padėtis. Be to, kasatorius pažymi, kad tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrindžia jokie byloje surinkti įrodymai. Byloje nenustatyta, kad įvykio vietoje buvo daugiau pašalinių žmonių, kad buvo šūkaujama, įjungiami garsiniai automobilio signalai, keliamas kitoks triukšmas, galėjęs pažeisti kitų asmenų rimtį ir tvarką, nenustatyta ir tai, kiek asmenų galėjo stebėti įvykius, kiek matė tariamai daromą nusikalstamą veiką.

2.3. Kasatorius nurodo, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali būti padaroma tik dėl chuliganiškų motyvų, nes veika reiškiasi įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais, jomis siekiama demonstruoti nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Byloje nustatyta, kad konfliktas kilo dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, todėl darytina išvada, kad jis veiksmus atliko ne dėl chuliganiškų, bet dėl asmeninių paskatų, t. y. kilusio nepasitenkinimo, kad negalėjo įvažiuoti dėl įvažiavime pastatyto nukentėjusiojo automobilio. Aiškinant teismų praktikoje BK 284 straipsnio 1 dalies subjektyviuosius požymius, yra pažymima, kad nusikalstamos veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms dėl to, ar asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-54-222/2017). Šioje byloje nustatyta, kad konfliktas įvyko dėl to, kad nukentėjusysis buvo užtvėręs įvažiavimą į automobilių aikštelę, todėl jo veiksmai pasakant pastabą nukentėjusiajam buvo moralės ir teisės požiūriu teisėti, ypač atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis savo automobilio aikštelėje saugoti nestatydavo. Kasatorius pažymi, kad pagal teismų praktiką būtinas BK 284 straipsnio 1 dalies požymis yra tiesioginė tyčia (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDM3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-437/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-437/2013">2K-437/2013</a>, 2K-360-677/2015, 2K-54-222/2017).

2.4. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo aprašytas būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis – nusikalstamos veikos padariniai, nes jie nepagrįstai sutapatinti su smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo faktu, t. y. su vienu iš kitų jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

2.5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padaryto jo teisės į gynybą pažeidimo, neatsakė į dėl šios aplinkybės pateiktą esminį apeliacinio skundo argumentą, todėl iš esmės pažeidė jo teisę į gynybą ir BPK 320 straipsnio reikalavimus. Apklausiamas kaip įtariamasis 2016 m. kovo 21 d., jis paprašė užtikrinti advokato dalyvavimą procese, tačiau tai nebuvo padaryta, jam nebuvo išaiškinta teisės turėti valstybės garantuojamą gynėją realizavimo tvarka. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2017 m. sausio 31 d. posėdžio metu teismas patenkino jo prašymą gintis per advokatą, tačiau, nekreipdamas dėmesio į pirmiau priimtą sprendimą, to paties teismo posėdžio metu apklausė nukentėjusįjį R. B., taip suvaržydamas jo teisę į gynybą. Šis teisės į gynybą suvaržymas nebuvo formalus, nes teismo išvados dėl jo veiksmų pobūdžio (suduoti smūgiai ar stūmimas), nukentėjusiajam padarytų sužalojimų (ar buvo nuskeltas dantis) prieštaravo nukentėjusiojo parodymams, o teismai nesiaiškino nukentėjusiojo parodymų prieštaravimų priežasčių, nevertino jų įtakos nukentėjusiojo parodymų patikimumui. Apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę šį pirmosios instancijos teismo padarytą jo teisės į gynybą pažeidimą ištaisyti patenkindamas gynybos prašymą apklausti nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau to nepadarė. Padarytas pažeidimas nebuvo formalus, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui patikrinti jo aiškinimą, kad jis negalėjo suduoti smūgio nukentėjusiajam galva ir taip padaryti šiam kūno sužalojimus dėl ūgio skirtumų, nebuvo išsiaiškinta, kodėl atsirado prieštaravimai nukentėjusiojo parodymuose dėl sužalojimo pobūdžio ir pan. Kasatoriaus nuomone, šiuos prieštaravimus būtų galima pašalinti apeliacinės instancijos teisme apklausiant teismo medicinos ekspertą, todėl bylą tikslinga grąžinti nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius pažymi, kad prašymą dėl teismo medicinos eksperto apklausos buvo pateikęs bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau jis buvo atmestas.

3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo nuteistojo R. V. kasacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo nepagrįsti. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatoriaus veiksmai viešojoje vietoje pasižymėjo akivaizdžiu ir demonstratyviu agresyvumu, o faktą, kad panaudotas fizinis smurtas, pagrįstai įvertino kaip įžūlų elgesį, kuriuo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, todėl baudžiamasis įstatymas šioje byloje pritaikytas tinkamai.

3.2. Prokuroro manymu, nepagrįsti ir kasacinio skundo argumentai dėl BPK pažeidimų. Nors kasatorius tvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, tyrė jas netinkamai ir pan., grindžia tai nuorodomis į teismų praktiką, tačiau šis argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, o pateiktos nuorodos į teismų praktiką nėra susijusios su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Kasatoriaus argumentai, kad teismai netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir dėl to padarė netinkamas teisines išvadas, kad neteisingai įvertino vienų ar kitų byloje surinktų įrodymų turinį, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad apeliacinės instancijos teismas dirbtinai sugalvojo motyvus jį nuteisti, prieštarauja pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų baigiamųjų aktų turiniui. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties akivaizdu, kad teismo išvados, jog daugiabučio namo kiemas yra vieša vieta, kurioje turi būti laikomasi tam tikrų elgesio reikalavimų, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems, kad viešoji rimtis ir tvarka buvo sutrikdyti 23 val. daugiabučio kieme jungiant automobilio garsinius signalus, šūkaujant, keikiantis necenzūriniais žodžiais bei smurtaujant, dėl to net buvo kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba, buvo padarytos remiantis byloje surinkta medžiaga, ja įtikinamai paneigiant kasatoriaus argumentus, kad įvykio vieta nelaikytina vieša. Dėl to nepagrįsti ir kasatoriaus argumentai, kad buvo praplėstas kaltinimas, suvaržyta teisė į gynybą, pasunkina kasatoriaus, kaip nuteistojo, teisinė padėtis.

3.3. Prokuroras pažymi, kad pagal BPK byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Įrodymų vertinimas, įrodymų pakankamumo faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti klausimas yra šių teismų prerogatyva. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, o vien proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesant esminių BPK pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus. Prokuroro manymu, kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto netinkamo įrodymų vertinimo yra labiau susiję su fakto, o ne su teisės klausimais, o kasacinės instancijos teismas, kaip tai nustatyta BPK 376 straipsnio 1 dalyje, nagrinėdamas bylą patikrina ją tik teisės taikymo aspektu, todėl galutinis sprendimas dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo padaromas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

3.4. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo motyvu, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau tai neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Sprendžiama, kad skundas liko neišnagrinėtas, tik tada, jei nėra motyvuotų išvadų bent dėl dalies esminių skundo prašymų ir argumentų. Šioje byloje apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas tinkamai, nes į esminius skundų argumentus buvo atsakyta, priimtas sprendimas grindžiamas byloje surinktų įrodymų visetu.

3.5. Prokuroras nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl teisės į gynybą pažeidimo. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir perdavus bylą nagrinėti teisme, nuteistajam buvo pasirašytinai išaiškinta jo teisė turėti valstybės garantuojamą gynėją. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis negalėjo paaiškinti, kodėl anksčiau nesikreipė dėl antrinės teisinės pagalbos, patvirtino, kad 2017 m. sausio 21 d. gavo teismo raštą su išsamia informacija apie galimybę turėti valstybės garantuojamą gynėją, tačiau tvirtino, kad nespėjo pristatyti reikiamų dokumentų, reikalingų valstybės garantuojamam gynėjui paskirti. Dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir kitas teismo posėdis įvyko jau dalyvaujant valstybės garantuojam gynėjui. Aplinkybė, kad nukentėjęs R. B. buvo apklaustas nedalyvaujant nuteistojo gynėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą, nes nei nuteistajam, nei jo gynėjui nebuvo atimta teisė susipažinti su teismo posėdžio protokolu, išklausyti atitinkamą garso įrašą, užduoti rūpimus klausimus po to vykusiuose teismo posėdžiuose ir pan. Prokuroras pažymi, kad nuteistajam ne kartą buvo išaiškinta jo teisė į valstybės garantuojamą gynėją, o tai, kad jis nenorėjo kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, buvo visiškai pagrįstai įvertinta kaip siekis vilkinti procesą.

4. Nuteistojo R. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Paduotame kasaciniame skunde kartu su kitais argumentais yra ginčijamos kai kurios teismų nustatytos faktinės aplinkybės, nesutinkama su tuo, kad veika padaryta stebint pašaliniams asmenims, o tai nėra bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl šie argumentai paliekami nenagrinėti.

Dėl teisės į gynybą

6. Kasatoriaus argumentai dėl jo teisės į gynybą pažeidimo nepagrįsti. BPK 10 straipsnyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į gynybą bendriausia prasme reiškia kaltinamojo galimybę pačiam ar su gynėjo pagalba ginčyti kaltinimą ir jo pagrindą, t. y. duomenų, pagrindžiančių kaltinime nurodytas aplinkybes, patikimumą, išsamumą, teisingumą ir pan. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, R. V. išreiškė pageidavimą, kad nagrinėjant bylą dalyvautų valstybės skiriamas gynėjas. Su šiuo prašymu teismas sutiko, tačiau dėl organizacinių priežasčių valstybės skiriamas gynėjas nebuvo paskirtas ir nedalyvavo 2017 m. vasario 20 d. teismo posėdyje, todėl teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti ir apklausti atvykusį nukentėjusįjį. Vėliau įvykusiame 2017 m. kovo 7 d. teismo posėdyje baudžiamoji byla dalyvaujant R. V., jo gynėjui buvo nagrinėjama iš esmės, tarp kitų įrodymų ištiriant ir 2017 m. vasario 20 d. teismo posėdžio protokolą, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo R. B. parodymai, o pats nukentėjusysis R. B. 2017 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo. Pažymėtina, kad R. V. ar jo gynėjas 2017 m. kovo 7 d. teismo posėdžio metu prašymo papildomai apklausti nukentėjusįjį R. B. nepareiškė, neprieštaravo tokiam teismo sprendimui, turėjo galimybę susipažinti su teismo posėdžio 2017 m. kovo 7 d. protokolu. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad R. V. teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes nesinaudojimas įstatymo suteiktomis teisėmis, kai tokia galimybė užtikrinta, yra paties kaltinamojo laisvas pasirinkimas, todėl negali būti laikomas asmens teisių ribojimu, suvaržymu ar pažeidimu. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas nutartyje išdėstė motyvus, kodėl atmeta R. V. apeliacinio skundo argumentą dėl teisės į gynybą pažeidimo, taigi nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės pažeisdamas BPK 320 straipsnio reikalavimus.

Dėl nuosprendžio turinio

7. Kasatoriaus argumentai dėl nuosprendžio neatitikimo BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepagrįsti. BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje apkaltinamojo nuosprendžio turi būti nurodytos: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė nusikaltimo padarymo laiką, vietą, veiką, padarinius, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, todėl šis kasacinio skundo argumentas prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniui ir yra atmestinas.

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

8. Kasatoriaus argumentai, kad jo veika neatitinka viešosios tvarkos sutrikdymo nusikalstamos veikos sudėties požymių (BK 284 straipsnio 1 dalis), atmestini.

9. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243/2006">2K-243/2006</a>, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2010">2K-513/2010</a>, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-126/2006">2K-126/2006</a>, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

10. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad R. V. 2016 m. kovo 16 d., apie 23 val., stebint pašaliniams asmenims, daugiabučio namo kieme dėl menkavertės priežasties grasino R. B. fiziniu susidorojimu, po to tyčia smūgiuodamas pastūmė nukentėjusįjį į krūtinę bei galva trenkė nukentėjusiajam į burnos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarė nosies sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kartu konstatuota ir tai, kad kasatorius šiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl įvykio buvo kviečiama policija, nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į sveikatos įstaigą, keisti savo gyvenimo būdą. Sutiktina su kasatoriaus argumentu, kad nukentėjusiojo kreipimosi į gydymo įstaigą ir gyvenimo būdo keitimo aplinkybės tiesiogiai viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo nepatvirtina, tačiau tokie pertekliniai teismo argumentai nusikalstamo elgesio esmės ir jo teisinio kvalifikavimo nekeičia. Byloje nustatyta, kad įvykį stebėjusi liudytoja I. K. buvo šokiruota, kaip dėl menkavertės dingsties plėtojosi kilęs konfliktas, įvykio metu „nesuprato, kodėl reikia taip piktai kalbėti ir priekaištauti“ (b. l. 99). Aplinkybę, kad įvykį stebėjo ir ši liudytoja, kasaciniame skunde pripažino ir pats kasatorius. Kasatoriaus argumentai, kad konfliktas vyko vėlyvu, jau tamsiu paros metu, veiksmai truko neilgai, nebuvo intensyvūs ar agresyvūs, nepagrindžia išvados, kad jo smurtiniai veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nepaneigia ir kasatoriaus argumentas, kad jis nustatytus veiksmus padarė dėl nukentėjusiojo neteisingai pastatyto automobilio. Atvirkščiai, ši aplinkybė tik patvirtina, kad kasatoriaus smurtinius veiksmus viešojoje vietoje sukėlė menkavertė dingstis, nepagarba aplinkiniams ir kad tai buvo pagrindinis, o ne šalutinis jo nusikalstamos veikos aspektas.

11. Konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą, o išvada dėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo R. V. kasacinį skundą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Vytautas Masiokas

Olegas Fedosiukas