Dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis

Civilinė byla Nr. 3K-3-317/2012

Teisminio proceso 2-40-3-00872-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

93.2.4; 103.4; 121.4; 121.17 (S)

2012 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Algio Norkūno ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. Š. ir L. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, P. G., K. Š., L. Š., tretiesiems asmenimis V. J., D. Ž., V. G., M. G., R. G., valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialui, Šakių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Z. D. dėl Marijampolės apskrities viršininko administracijos administracinių aktų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su procesiniais teisiniais padariniais, kylančiais, kai apeliacinį skundą byloje paduoda tam teisės neturintis atstovas.

Ieškovas Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras pareiškė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. G. ir sprendimą Nr. 84-7871; pripažinti negaliojančiu 2009 m. vasario 18 d. P. G. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį dėl 3 ha žemės sklypo paveldėjimo; pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą P. G. ir K. bei L. Š., ir taikyti restituciją. Ieškinyje nurodoma, kad M. G. yra P. G. sutuoktinis, yra sudaręs kitą santuoką ir tapo kito asmens sutuoktiniu, todėl jis nepatenka į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardytų asmenų sąrašą ir nuosavybės teisės į jo buvusios sutuoktinės tėvo valdytą žemę jam negalėjo būti atkurtos. Taigi Marijampolės apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 17 d. administraciniai aktai yra priimti neteisėtai, todėl naikintini. Taip pat ieškinyje nurodoma, jog kadangi nuosavybės teisės M. G. atkurtos neteisėtai, tai, panaikinus neteisėtus administracinius aktus, išnyks nuosavybės teisių įgijimo pagrindas, taigi ir nuosavybės teisė į žemę, kartu teisė ją perleisti. Siekiant pašalinti neteisėtų administracinių aktų pagrindu kilusius materialinius teisinius padarinius ir taip apginti viešąjį interesą, negaliojančiais pripažintina ir P. G. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis dėl žemės sklypo paveldėjimo, taip pat pirkimo–pardavimo sutartį, kuria K. Š. ir L. Š. iš P. G. įsigijo šį sklypą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 7 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį ir panaikino Marijampolės apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. G., pripažino negaliojančia 2009 m. vasario 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį, kuria P. G. paveldėjo 3 ha žemės sklypą, esantį Šakių r. Papiškių k., pripažino negaliojančia 2009 m. kovo 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos P. G., K. Š. ir L. Š., dalį, kuria perleistas 3 ha žemės sklypas, taikė restituciją natūra ir įpareigojo panaikinti K. Š. ir L. Š. nuosavybės teisių į 3 ha žemės sklypą teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre bei perduoti šiuos žemės sklypus į laisvos žemės fondą, priteisė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovų K. Š. ir L. Š. vardu advokato padėjėjas D. R. padavė apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 18 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovų K. Š. ir L. Š. vardu advokato padėjėjo D. R. paduotą ir pasirašytą apeliacinį skundą. Teismas nurodė, kad pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktą apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. CPK 315 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei CPK 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokato padėjėjas turi visas Advokatūros įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios. Teismas nurodė, kad konkrečiu atveju advokato padėjėjas D. R. pateikė ir pasirašė apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui, nors pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas neturėjo teisės to atlikti. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus šiai aplinkybei, apeliacinis procesas pagal K. Š. ir L. Š. vardu advokato padėjėjo D. R. paduotą ir pasirašytą apeliacinį skundą buvo nutrauktas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai K. Š. ir L. Š. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovų K. Š. ir L. Š. apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo Kauno apygardos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nagrinėjamoje byloje atsakovai K. Š. ir L. Š. turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau jį pasirašė ir padavė teismui įgaliotas, bet neturintis teisės atstovauti apeliaciniame procese atstovas. Šis trūkumas yra susijęs su atstovavimu ir atstovo įgaliojimų įrodinėjimu, bet ne su apeliacijos subjekto klausimu. Tais atvejais, kai iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atstovas neturi tinkamų įgaliojimų, turi būti konstatuojamas atstovavimo trūkumas ir tai sudaro pagrindą trūkumus taisyti, o ne atsisakyti priimti apeliacinį skundą ar nutraukti apeliacinį procesą.

2. Įstatyme nustatyta pareiga pirmosios instancijos teismui patikrinti apeliacinio skundo atitiktį įstatymo reikalavimams, o konstatavus, kad skundas neatitinka CPK 306 ir 311 straipsnių reikalavimų, – nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas su atstovavimu susijusių apeliacinio skundo trūkumų nenustatė, jie buvo nustatyti tik apeliacinėje instancijoje. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėjo priimti nutartį ir nustatyti apeliacinį skundą teikiantiems asmenims terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis), bet ne nutraukti apeliacinį procesą vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punkto pagrindu.

Pareiškimus dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo pateikė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Jų teigimu, kai atstovas neturi tinkamų įgaliojimų, turi būti konstatuojamas atstovavimo trūkumas ir, vadovaujantis CPK 316 straipsniu, nustatomas terminas šiam trūkumui pašalinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą tretieji asmenys V. J., D. Ž., V. G., M. G., R. G. prašo kasacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Advokato padėjėjas apeliacinį skundą į Šakių rajono apylinkės teismą išsiuntė 2011 m. lapkričio 7 d., t. y. paskutinę dieną, kada apeliacinis skundas galėjo būti pateiktas. Kadangi advokato padėjėjas neturėjo teisės paduoti apeliacinio skundo, o apeliacinis skundas buvo išsiųstas paskutinę dieną, kada galėjo būti pateiktas, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti priimti apeliacinį skundą, priimdamas motyvuotą nutartį. Tai reiškia, kad K. Š. ir L. Š. faktiškai jau nebūtų galėję pasinaudoti CPK 315 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybe pašalinti skundo trūkumus, nes terminas skundui pateikti jau buvo pasibaigęs. Apeliacinis skundas galėjo būti priimtas tik teismui nusprendus atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

2. Pirmosios instancijos teismas, užuot atsisakęs priimti apeliacinį skundą, jį priėmė ir su visa civiline byla persiuntė į apeliacinės instancijos teismą. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 316 straipsnio 3 dalies ir nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nes pirmosios instancijos teismas faktiškai privalėjo atsisakyti priimti apeliacinį skundą (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

Dėl teisės į apeliaciją įgyvendinimo per netinkamą atstovą teisinių padarinių

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje kilo asmens teisės kreiptis apeliacine tvarka į aukštesnės instancijos teismą, kaip sudėtinės konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo problema, t. y. būtina nustatyti, ar šiame kontekste buvo laikomasi CPK reglamentuotos proceso tvarkos, ar teismų taikyti ribojimai nepagrįstai nesuvaržo atsakovų teisės pateikti apeliacinį skundą, taip įgyvendinant savo teisę į tinkamą bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, ir ar neužkertamas kelias patikrinti byloje priimtą teismo sprendimą – baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teisme.

CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą, ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo pateikimo teismui. Jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 306 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio skundo turinį, 1 dalį apeliaciniam skundui keliami ne tik šiam procesiniam dokumentui CPK 306 straipsnyje nustatyti reikalavimai, bet ir bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, nes apeliacinis skundas yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis). Procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimai nustatyti CPK 111 straipsnyje, kurio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi duomenys apie atstovą, taip pat pridedamas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs. CPK 115 straipsnio, reglamentuojančio procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų šalinimą, 2 dalyje nustatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą trūkumams pašalinti, bet to nepadarė, pats priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovų apeliacinį skundą pasirašė jų atstovas – advokato padėjėjas, neturintis teisės atstovauti pateikiant šalies apeliacinį skundą, ir todėl apeliacinį procesą nutraukė CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. konstatavo, kad skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytu pagrindu apeliacinį procesą nutraukti galima tik tada, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės inicijuoti apeliacinio proceso. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju su apeliaciniu skundu į aukštesnės instancijos teismą kreipėsi atsakovai – dalyvaujantys byloje asmenys, t. y. apeliacinio skundo subjektai (CPK 305 straipsnis). Apeliacinio skundo subjektu yra dalyvaujantys byloje asmenys, o ne skundą pasirašęs asmuo. Šios bylos atveju susidarė situacija, kurioje atsakovai, būdami byloje dalyvaujančiais asmenimis, turi teisę paduoti skundą, tačiau jiems atstovauja netinkamas atstovas – advokato padėjėjas, pagal įstatymą neturintis teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškina, kad dėl nustatytos aplinkybės – apeliacinio skundo trūkumo (skundą dalyvaujančių byloje asmenų, esančių apeliacinio skundo subjektais, vardu pasirašė tinkamai neįgaliotas asmuo), apeliacinio proceso iniciatyvos teisę turinčiam subjektui negali būti varžoma teisė į apeliaciją. Dėl to apeliacinio skundo trūkumų šalinimo procedūros metu gali būti pašalintas apeliacinio skundo trūkumas, susijęs su netinkamu atstovavimu, kartu nesuvaržant apeliacijos subjekto teisės į bylos nagrinėjimą apeliacinėje instancijoje. Tokią teismų praktiką formuoja kasacinis teismas aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisės į apeliaciją įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Stora Enso Timber” v. UAB „Baltic Export Lumber”, bylos Nr. 3K-3-63/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB,,Baltasis pyragas” v. UAB,,Vilniaus duona”, bylos Nr. 3K-3-149/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. UAB „Dantų technika“, bylos Nr. 3K-3-492/2010).

Remdamasi nurodytais teisiniais argumentais teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžina bylą apeliacinės instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti K. Š. ir L. Š. apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Algis Norkūnas

Pranas Žeimys