Baudžiamoji byla Nr. 2K-318/2012
Teisminio proceso Nr. 1-45-1-01150-2010-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.26.2; 2.1.7.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant R. K. atsiprašyti nukentėjusiojo ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Priteista iš R. K. nukentėjusiajam V. L. 2000 Lt neturtinei žalai atliginti, 1000 Lt atstovavimo išlaidų ir 60,50 Lt proceso išlaidų.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
R. K. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2010 m. spalio 12 d., apie 11.00 val., Panevėžyje, Paliūniškio g. 13–ojo namo kieme, prie autoserviso „Š“ durų, įžeidinėjo V. L., keikėsi, prisivijęs nukentėjusįjį automobiliu „Peugeot Boxer“, staigiai atidarė dureles ir trenkė jomis šiam į krūtinę; po to išlipo iš automobilio ir pribėgęs sudavė kumščiu vieną smūgį į smakrą, o nukentėjusiajam atsitraukus apie du metrus, pasivijo ir kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę ausį, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, teismų išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kasatoriaus manymu, teismai buvo šališki, nes, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, bylos duomenis vertino vienpusiškai, teikdami pirmenybę tik jį kaltinantiems įrodymams, o jį teisinančių įrodymų arba apskritai nevertino, arba atmetė formaliu pagrindu; savo išvadas grindė bylos duomenimis, kurie nepagrįstai pripažinti įrodymais, ir jų nesusiejo į vieningą loginę visumą, be to, nepaisė byloje esančių daugybės prieštaravimų.
Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais bei jį kaltinančia liudytojo M. M. parodymų dalimi, o kitą šio liudytojo parodymų dalį, taip pat kasatoriaus ir liudytojo T. P., tiesiogiai mačiusio įvykį, parodymus nemotyvuotai atmetė. Skunde pažymima, kad kasatoriaus kaltė buvo grindžiama nukentėjusiojo V. L. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, medicinos pažymėjimu, nukentėjusiojo pateikta nuotrauka, asmens telefoninio pranešimo įrašu bei pokalbio stenogramomis, liudytojų A. A., M. M. ir J. L. parodymais. Tačiau, pasak nuteistojo, šių liudytojų parodymai laikytini išvestiniais įrodymais, nes nė vienas iš jų tiesiogiai įvykio nematė, o teisme paliudijo tik tai, ką apie įvykį jiems papasakojo nukentėjusysis. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo parodymų apie jam padarytus sužalojimus nepatvirtina teismo medicinos specialisto išvada, nes iš jos matyti, jog nukentėjusiajam V. L. sužalojimai nustatyti tik kairėje ausyje, o sužalojimų krūtinėje ir smakre nenustatyta.
Kasatoriaus manymu, teismai negalėjo remtis ir nukentėjusiojo parodymais, nes jie yra neobjektyvūs. Nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi, siekia pasipelnyti (tai patvirtina byloje pareikšto civilinio ieškinio dydis), todėl ir šmeižia kasatorių policijos pareigūnams, su kuriais, beje, palaiko nuolatinius, draugiškus ryšius. Nuteistasis įsitikinęs, kad specialisto R. D. paaiškinimai, kuriuose jis teigia, jog automobilio „Peugeot Boxer“ durelės buvo sugadintos ne spiriant, o kitu būdu, taip pat vertintini kritiškai, nes jis nepaaiškino, kokiu kitu būdu jos buvo sugadintos.
Kasatorius pripažįsta galėjęs, išlipdamas iš automobilio ir atidarydamas dureles, netyčia suduoti V. Letkauskui, tačiau kategoriškai neigia tai padaręs tyčia ir šie jo parodymai nepaneigti.
Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismai, nustatę, jog prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama iš keršto už liudijimą jo (nuteistojo) administracinėje byloje, sprendė, kad veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokios paskatos laikytinos asmeninėmis. Kasatoriaus manymu, tokiu atveju jo veika turi būti vertinama pagal sveikatos sutrikdymo mastą.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Meška prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK reikalavimų, abiejų instancijų teismų išvados dėl R. K. kaltės yra teisingos, pagrįstos ištirtų bylos duomenų visuma, paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta. Vien tai, kad buvo atmesta nuteistojo versija, nėra pagrindas išvadai, jog byla išnagrinėta šališkai.
Bylos duomenimis, kasatorius smurtavo prieš nukentėjusįjį 2010 m. spalio 12 d., apie 11 val., šalia veikiančio autoserviso durų, todėl akivaizdu, kad šitaip elgdamasis viešoje vietoje, matant kitiems asmenims (T. P. ir M. M.), išreiškė nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams, t. y. sutrikdė viešąją tvarką. Prokuroro teigimu, šiuo atveju veikos kvalifikavimui neturi reikšmės nukentėjusiojo ir nuteistojo tarpusavio santykiai – veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio l dalį ir tais atvejais, kai aiškinantis tarpusavio santykius viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, elgiamasi demonstratyviai, naudojamas smurtas.
Prokuroras pažymi, kad kasatoriaus versiją, jog konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, paneigia bylos duomenys. Nors kasatorius ir abejoja eksperto–trasologo R. D. kompetencija, tačiau be argumento, kad, neaišku kokiu būdu šis specialistas atmetė įspyrimo į automobilio dureles versiją, kitų motyvų, kodėl reikėtų abejoti šia išvada, nepateikė. Pasak prokuroro, ekspertas buvo apklaustas teisme ir išsamiai paaiškino, kodėl palikti ant automobilio durelių pėdsakai yra ne įspyrimo, o kontakto su audiniu pėdsakas.
Kasacinis skundas atmestinas
Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų ir teiginių, susijusių su BPK 20 straipsnio pažeidimais ir teismų šališkumu
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis žemesniųjų instancijų teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus: ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Kasatorius, prašydamas bylą nutraukti, ginčija jį kaltinančius įrodymus, kritikuoja teismų nustatytas bylos aplinkybes dėl tyčinio smūgių nukentėjusiajam durelėmis ir kumščiais sudavimo, prašo kitaip vertinti byloje ištirtus įrodymus ir nustatytus faktus, t. y. ginčija teismų padarytų išvadų pagrįstumą. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės pripažinti bylos aplinkybių įrodytomis ar neįrodytomis, iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti jų pakankamumo ir patikimumo. Šiuos klausimus pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus (beje, iš esmės atkartotus ir kasaciniame skunde) patikrino apeliacinės instancijos teismas. Tokios šio teismo išvados kasaciniame skunde teisės aspektu nėra skundžiamos. Taigi kasacinio skundo teiginiai dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo kasatoriaus kaltei pagrįsti, dėl būtinumo atskirus įrodymus vertinti kitaip, paliekami nenagrinėti.
Įrodymus teismai privalo tirti ir tikrinti laikydamiesi BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą teisės taikymo aspektu, gali spręsti, ar žemesnės instancijos teismai nepažeidė įrodinėjimą baudžiamosiose bylose nustatančių BPK normų. Kasaciniu pagrindu apskųstiems žemesnės instancijos teismų sprendimams naikinti ir keisti laikomi ir tokie atvejai, kai žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų tyrimas ar (ir) vertinimas turi spragų, yra paviršutiniškas, vienpusiškas, logiškai nepaaiškinantis teismų padarytų išvadų ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-279/2008). Tačiau kolegija neturi pagrindo patvirtinti kasacinio skundo teiginius, kad teismai nagrinėjamoje byloje dalies įrodymų nevertino, savo išvadas grindė duomenimis, nesusietais į vieningą loginę visumą, nepašalino byloje esančių daugybės prieštaravimų.
R. K. ir liudytojo T. P. parodymai dėl konflikto kilimo aplinkybių ir eigos teismų sprendimuose aptarti ir motyvuotai atmesti nurodant bylos duomenis, kurie šių asmenų parodymus paneigia, bei atsižvelgiant į kasatoriaus ir liudytojo T. P. tarpusavio santykius. Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo patikrinti ir nuosprendyje nurodyti liudytojo M. M. parodymai tiek dėl šio liudytojo matyto konflikto, tiek dėl aplinkybių, kurias šis liudytojas sužinojo iš nukentėjusiojo. Apeliacinės instancijos teismas pagal R. K. apeliaciniame skunde išdėstytus prieštaravimus patikrino nukentėjusiojo teisės medicinos duomenis ir specialisto R. D. paaiškinimus dėl automobilių durelių galimo sužalojimo mechanizmo ir išdėstė motyvuotas išvadas dėl šių įrodymų vertinimo. Abiejų teismų sprendimuose pateikta visų teisme išnagrinėtų kasatorių kaltinančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumos analizė, įrodymai susieti į vientisą loginę grandinę, kuri leido susiformuoti teismų vidiniam įsitikinimui dėl R. K. kaltumo, šiam asmeniui padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Vien tai, kad kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, o pateikia savo įrodymų vertinimą negali būti aplinkybe, leidžiančia manyti, jog teismai buvo šališki ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį
Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-311/2009, 2K-136/2010). Pagal nustatytas nagrinėjamos bylos aplinkybes R. K. kerštui, skirtam tik savoms ambicijoms patenkinti (už jam nepalankų nukentėjusiojo liudijimą administracinio teisės pažeidimo byloje), pasirinko tokią vietą ir tokį keršto realizavimo būdą, kuriuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Viešoje vietoje įžeidinėdamas nukentėjusįjį, prisivydamas jį automobiliu, smogdamas automobilio durelėmis ir vėliau suduodamas jam smūgius, nuteistasis akivaizdžiai demonstravo atliekamus įžeidžiančius ir smurtinius veiksmus. Taip veikdamas, būdamas suaugęs ir sąmoningas asmuo, R. K. suvokė, kad savo veiksmais ne tik žemina nukentėjusiojo garbę ir orumą, sukelia jam skausmą, tačiau pažeidžia ir visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbą viešoje vietoje esantiems ir galintiems į ją patekti aplinkiniams, numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo. Tokiomis aplinkybėmis padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 straipsnis 1 dalis).
Darytina bendra išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžio ir nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų, dėl kurių reikėtų šiuos teismų sprendimus naikinti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Greičius
Dalia Bajerčiūtė
Tomas Šeškauskas
