A. V. pagal BK 199² str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K–333/2012

Teisminio proceso Nr.1-36-1-00141-2008-7

Procesinio sprendimo kategorija:1.2.17.3.

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Viktoro Aiduko, pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Taip pat skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl A. V. nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už neteisėtą įgijimą, turint tikslą realizuoti, akcizais apmokestinamų prekių – tabako gaminių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų ir nenustatytomis aplinkybėmis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Gintaro Godos pranešimą,

n u s t a t ė :

A. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y., pažeisdamas akcizais apmokestinamų prekių laikymo tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punkte, nuo 2008 m. gegužės mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, iki 2008 m. gegužės 27 d. 15 val., savo uošvei J. L. priklausančioje sodyboje, esančioje Marijampolės r., Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini), kur kratos metu jos buvo surastos policijos pareigūnų, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes - tabako gaminius, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 25 170 vnt. pakelių cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių bendra vertė su privalomai sumokėti mokesčiais yra 99 095,60 Lt, ir 100 pakelių cigarečių „West“ be banderolių, kurių bendra vertė su privalomai sumokėti mokesčiais yra 394 Lt, iš viso įgytų cigarečių vertė su privalomai sumokėti mokesčiais yra 99 489,60 Lt.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius teigia nusikaltimo nepadaręs. A. V. mano, kad teismai neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat padarė esminių baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso pažeidimų. Teismas, pasak kasatoriaus, įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas. Kasaciniame skunde teigiama, kad dėl šio nusikaltimo padarymo buvo nustatytas asmuo - R. B., kuris prisipažino, jog kontrabandinės cigaretės priklausė jam ir jis organizavo jų gabenimą, tačiau teismui bandant surasti šį asmenį, jis į teismo posėdį nebuvo pristatytas ir neapklaustas, o be to, neatsižvelgta į jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tai užkirto kelią į teisingą ir nešališką teismą bei teisę gintis (BPK 7 straipsnis). Teismas, vertindamas nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, sudėtį netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, kuriuos pripažino pagrįstais ir patvirtinančiais jo kaltę. Aplinkybė, kad R. B. atgabeno jam priklausančias cigaretes ir jas turėjo perimti kiti asmenys, liko nepaneigta. Kasatoriaus nuomone, teismas išdėstė tik jį kaltinančius duomenis, tačiau visiškai neanalizavo jį teisinančių duomenų (BPK 305 straipsnis), neatsižvelgė į R. J. parodymus, kuriais jis patvirtino kasatoriaus parodymus.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje yra nustatytas tik akcizais apmokestinamųjų prekių radimo faktas, tačiau nei objektyvieji, nei subjektyvieji požymiai tinkamai nenustatyti, nes nepašalinti visi prieštaravimai.

Apeliaciniam teismui net ir panaikinus nuosprendžio dalį neteisėto įgijimo akcizais apmokestinamų prekių - tabako gaminių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių laikymas taip ir liko neįrodytas, nes, anot kasatoriaus, jo veiksmuose nėra šio nusikaitimo sudėties. Kasatorius mano, kad R. B. tabako gaminius turėjo perduoti kitiems asmenims, tačiau pasinaudojęs minėta sodyba nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. cigaretes surado policijos pareigūnai.

Kasatorius mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra nepagrįstai didelė ir prieštarauja bausmės tikslams ir paskirčiai (BK 40 straipsnis) bei paskirta pažeidžiant bendrus bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), o apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas bausmės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažeidė BPK 305 straipsnio 4 dalis ir 320 straipsnio 3 dalis nuostatas. Teismai, skirdami bausmę neatsižvelgė, kad jis vedęs, augina nepilnametį vaiką, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, legalų pragyvenimo šaltinį, yra socialiai aktyvus, neįgalus (nustatytas 50 procentų darbingumo lygis), nuo 2008 m. nėra baustas ar teistas, nuo 2009 m. bendradarbiauja su įvairiomis valstybinėmis institucijomis, taip pat ir policija.

Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Simonas Minkevičius prašo nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus teiginiai dėl BPK 305 straipsnio 2 dalies ir 7 straipsnio pažeidimų, jog teismas, neapklausęs R. B. ir kitų cigarečių radimo vietoje buvusių asmenų, nesuteikė gynybai užduoti jiems klausimus ir taip apribojo kaltinamojo galimybes gintis, nepagrįsti, nes R. B. neapklaustas dėl objektyvių priežasčių. Kadangi šio asmens rasti ir apklausti teisme nepavyko, teismas nuosprendžio negrindė jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Prokuroro teigimu, teismas aptarė ir įvertino liudytojo R. J. parodymus, o tai, kad teismo išvados neatitiko kaltinamojo gynybos versijos, negali būti laikoma BPK pažeidimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, todėl nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuostatos, nėra teisinio pagrindo.

Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai išdėstė bausmių rūšies ir dydžio motyvus. Net nenustatęs kasatoriaus atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas paskyrė mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas vienos iš alternatyvinių bausmių vidurkis, todėl BK nustatytų bausmių skyrimo pagrindų nepažeidė, o paskirtos bausmės rūšis yra adekvati padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų

Kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamų teismų išvadų, grįstų netinkamai tirtais bei vertintais įrodymais, nėra kasaciniu pagrindu kasacine tvarka apskųstų teismo sprendimų tenkinimui. Pažymėtina tai, kad kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo srityje yra ribota, nes šis teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant šias aplinkybes nebuvo esmingai pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. Kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka, byloje esančių įrodymų netiria, jų iš naujo nevertina ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nustatant kasatoriaus kaltę būtų remtasi pažeidžiant BPK nuostatas surinktais ir vertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atsakyta į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, įskaitant ir apeliaciniame skunde dėstytą bei kasaciniame skunde pakartotą argumentą dėl netinkamo liudytojo R. J. parodymų įvertinimo – apeliacinės instancijos teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šio liudytojo parodymai yra vertinti.

Tai, kad teismo posėdžiuose nebuvo apklaustas R. B., nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, iš esmės suvaržiusiu kasatoriaus teises ar sutrukdžiusiu teismams teisingai išspręsti bylą. Traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens esminiu teisių suvaržymu, rungimosi principo ir kartu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu laikoma situacija, kai be pateisinamos priežasties teismo posėdyje atsisakoma apklausti svarbius parodymus galintį duoti asmenį. R. B. teismo posėdžiuose nebuvo apklaustas nesant galimybės nustatyti jo buvimo vietos. Objektyvios kliūtys, dėl kurių neįmanoma apklausti tam tikrą asmenį teismo posėdyje, netrukdo priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jei kitų įrodymų sisteminis vertinimas leidžia daryti neabejotinas išvadas apie patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens kaltę. Kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad įtarimai buvo reiškiami R. B., o vėliau ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, niekaip negali paneigti teismų ištirtais įrodymais pagrįstos išvados, jog kasatorius neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Įtarimų ar kaltinimų pareiškimas vieniems asmenims arba tikimybė, kad tokie veiksmai gali būti atlikti, savaime nereiškia, kad už susijusius ar tuos pačius veiksmus negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir kiti asmenys, kurių kaltė nustatoma tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Kasaciniame skunde minimame Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. birželio 8 d. sprendime byloje Bonev prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 60018/00) pateikti išaiškinimai neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai. Byloje Bonev prieš Bulgariją Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimas konstatuotas todėl, kad lemiamą reikšmę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui turėjo dviejų asmenų, iš kurių vienas iki bylos nagrinėjimo teisme mirė, o kitas nebuvo iškviestas į teismo posėdį, parodymai. Tuo tarpu kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje kasatoriaus nuteisimą lėmė ne teisme neapklaustų asmenų parodymai, o teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo manyti, kad R. B., kurio ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apkaltinamasis nuosprendis nėra grindžiamas, apklausa teismo posėdyje būtų sukėlusi pagrįstų abejonių dėl kitų byloje surinktų įrodymų patikimumo ir lėmusi kitokias teismo išvadas.

Dėl bausmės

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniu skundu netinkamos bausmės paskyrimo klausimas nebuvo keliamas, dėl šios priežasties bausmės paskyrimo klausimas nebuvo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyku, ir tai pagrįstai pažymėta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Tai reiškia, kad bausmės klausimas nepatenka ir į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas. Kita vertus, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti pakankami bausmės parinkimo kasatoriui motyvai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į kasatoriaus ankstesnius teistumus, analizavo kitas svarbias bausmės paskyrimui aplinkybes, todėl negali būti daroma išvada, kad, paskiriant švelnesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas, net ir siaurindamas kaltinimo apimtį, padarė baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidžiančią išvadą, kad bausmės dydis nekeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Viktoras Aidukas

Gintaras Goda