Kasacinio skundo Nr. DOK-3483/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23729-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios V. O. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 25 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistosios V. O. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą V. O. nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir esminiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnį, 44 straipsnio 5 ir 6 dalis, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė dar ir BPK 320 ir 332 straipsnius. Dėl to buvo suvaržytos kaltinamosios teisės į teisingą teismą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir sukliudyta teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Teismų išvados dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties ir bendrininkavimo požymių buvimo V. O. veiksmuose buvo padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, byloje nepašalintas abejones ir neaiškumus vertinant kaltinamosios nenaudai. Vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl jų turinio, neįvertinti visi bylos proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3483/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23729-2023-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios V. O. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 25 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistosios V. O. gynėjas advokatas S. Juzukonis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą V. O. nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir esminiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnį, 44 straipsnio 5 ir 6 dalis, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė dar ir BPK 320 ir 332 straipsnius. Dėl to buvo suvaržytos kaltinamosios teisės į teisingą teismą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir sukliudyta teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Teismų išvados dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties ir bendrininkavimo požymių buvimo V. O. veiksmuose buvo padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, byloje nepašalintas abejones ir neaiškumus vertinant kaltinamosios nenaudai. Vertinant įrodymus, padaryta klaidų dėl jų turinio, neįvertinti visi bylos proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai.
V. O. inkriminuoti bendrininkavimo su N. O. įgyjant ir gabenant narkotines medžiagas požymiai nenustatyti. V. O. kaltė preziumuota, nustatyta neįvertinus bylos įrodymų visumos, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Apie sutuoktinio veiksmus V. O. nebuvo pasakojama ir ji nežinojo bei nesuprato apie automobilyje sutuoktinio įgytų narkotinių medžiagų gabenimą, kol buvo atlikta automobilio krata. Tai paneigia V. O. bendrininkavimo su N. O. faktą. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas pokalbių visumos, užfiksuotos pokalbių suvestinėse, konteksto, rėmėsi tik 2023 m. rugsėjo 20 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole pateiktais duomenimis ir pareigūno kaip asmenine nuomone pateiktais komentarais apie užfiksuotų pokalbių turinį. Tačiau šių pokalbių turinys nepatvirtina, kad V. O. galėjo iš anksto žinoti apie planuojamą vykimą pagal atsiųstas koordinates pasiimti narkotines medžiagas. Net ir preziumavus, kad V. O. žinojo apie automobilyje gabenamas draudžiamas medžiagas, ji negalėjo suvokti ir nesuvokė, kad jų kiekis yra labai didelis, todėl jos veiksmai galėtų būti kvalifikuojami nebent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
V. O. negali atsakyti už narkotinių bei psichotropinių medžiagų laikymą savo gyvenamoje vietoje. Nuteistajai apie tai nebuvo žinoma, taigi ji nesuvokė apie N. O. disponavimą kratos metu rastomis draudžiamomis medžiagomis. Tai patvirtino ir N. O.. Teismai ignoravo subjektyviųjų požymių nebuvimą nuteistosios veiksmuose. Klaidingai vertintas nuteistųjų pokalbio Nr. 1248 turinys, kaip patvirtinantis apsitarimą bei parodymų derinimą.
Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo leista ne tik klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, bet ir nustatyti telefonų abonentų buvimo vietą realiame laike, nors toks leidimas BPK 154 straipsnyje nenustatytas. Taip šia nutartimi buvo išplėstos BPK 154 straipsnio nuostatos ir faktiškai leista atlikti BPK 160 straipsnyje reglamentuotą sekimą, kuriam leidimas duotas kita teismo nutartimi. Taip buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas bei suvaržytos teisės aktais garantuojamos V. O. teisės.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamą nuosprendį, nukrypo nuo apeliacinio skundo esmės, todėl jame nurodytų BPK pažeidimų neištaisė. Šis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, daugiausia vadovavosi kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmais gautais duomenimis bei pareigūno G. Š. parodymais, šiuos duomenis interpretuodamas išimtinai kaltinimo interesais, selektyviai „rankiodamas“ kaltinančius įrodymus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius formaliai nurodo kasacijos pagrindus – netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus. Tačiau, nesutikdamas su savo ginamosios nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, kasatorius ginčija abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytas bylos aplinkybes, pateikia savą įrodymų ir aplinkybių vertinimą, kuris, jo nuomone, patvirtina, kad V. O. inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas gynybos versijas paneigė ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. O., teisės taikymo klaidų nepadarė. Nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, nustatytų bylos aplinkybių nereiškia, kad šis teismas pažeidė apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančias BPK nuostatas. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad dėl esminių apeliacinio skundo argumentų yra pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Subjektyviu įrodymų bei įvykio situacijos vertinimu grindžiami kasacinio skundo teiginiai, deklaratyviai nurodant baudžiamojo proceso įstatymo normų, teisės principų pažeidimus, nuteistosios procesinių teisių suvaržymą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistosios V. O. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Alenas Piesliakas