V. R. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 2 str., 169 str., 303 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-3590/2025

Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00001-2021-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama išteisintojo V. R. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 3 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu išteisintasis V. R. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis: pripažinti, kad V. R. atžvilgiu taikyta kriminalinė žvalgyba pažeidė jo teisę į privatumą, o kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyto įrodymų leistinumo reikalavimo.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius pažeidimus, pasireiškusius neteisingu Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5, 8, 10, 11, 15 straipsnių nuostatų aiškinimu ir taikymu bei suformuotos teismų praktikos nesilaikymu. Nukrypus nuo nacionalinės ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatos, todėl netinkamai ištyrus kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis, jie nepagrįstai pripažinti įrodymais, atitinkančiais leistinumo ir patikrinamumo kriterijus. Taip iš esmės nebuvo užtikrinta V. R. teisė į privatumą ir teisingą procesą. Teismai tik preziumavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) nurodytų pirminio faktinio kriminalinės žvalgybos pagrindą sudarančių aplinkybių teisingumą (realumą). Nebuvo įvertinta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimą (ir konkrečius kriminalinės žvalgybos veiksmus) STT vykdė, nesant realaus faktinio pagrindo. Faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės buvo sukurtos dirbtinai (prasimanytos), siekiant suklaidinti kriminalinės žvalgybos veiksmus sankcionuojančius teismus, tikslu taikyti draudžiamą žvalgomąjį („žvejybos“) metodą. STT kryptingą, nesąžiningą, neteisėtą veiklą atskleidžia kriminalinės žvalgybos dokumentai (STT prašymai, prokurorų teikimai, teismų nutartys dėl kriminalinės žvalgybos sankcionavimo). STT prašyme nurodomi konkretūs fiziniai asmenys (V. R., jo sutuoktinė, sūnus ir kt.), su jais susiję juridiniai asmenys bei jų veiksmai ir konstatuojamas (ne tikrinamas) detaliai aprašomas „nusikalstamos veikos“ pobūdis. Šiai informacijai nepasitvirtinus, įvertinus jos detalumą, galima spręsti, kad ji buvo sukurta sąmoningai.

Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad faktinis pagrindas pradėti taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo tariamas duomenų turėjimas apie galimai daromus nusikaltimus, susijusius su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais, kurie nieko bendro neturi su tomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nagrinėjamos šioje byloje. Su viešųjų pirkimų konkursais tiriamuoju laikotarpiu V. R., jo šeimos nariai (ar su jais susiję juridiniai asmenys) nebuvo susiję. Teismai nepagrįstai pripažino teisėta kriminalinę žvalgybą (jos metu surinktus duomenis), kuri buvo vykdoma jau nepasitvirtinus kriminalinės žvalgybos faktiniu pagrindu buvusiems duomenims ir iki 2020 m. vasario 7 d. (ar anksčiau) nepaaiškėjus naujų nusikalstamu veikų. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino, kad STT turėjo pradinį kriminalinės žvalgybos taikymo (kad ir nepasitvirtinusį) pagrindą, leidžiantį vėliau neribotą laiką taikyti kriminalinę žvalgybos (joje numatytus slaptus veiksmus). Tokie kriminalinės žvalgybos veiksmai atitinka draudžiamą žvalgomąjį („žvejybos“) modelį. Naujai paaiškėjusi informacija negali būti vertinama kaip kriminalinės žvalgybos teisėtumą pagrindžianti aplinkybė, nes kriminalinės žvalgybos tyrimas pradėtas ir slapti veiksmai taikyti, nesant faktinio pagrindo, be to, iki naujos informacijos paaiškėjimo jau egzistavo Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas pagrindas nedelsiant nutraukti kriminalinės žvalgybos veiksmus, o surinktą informaciją sunaikinti.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad net ir paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams dar kurį laiką be jokių pateisinamų priežasčių gali būti nepradedamas ikiteisminis tyrimas, netinkamai aiškino ir taikė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, BPK 2 straipsnio, 169 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pažeidė V. R. teisę į teisingą procesą ir padarė esminį BPK pažeidimą, nurodytą 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 dalyje. Ši teismo išvada nemotyvuota, paremta teismų praktika, kuri nėra susijusi su nagrinėtos bylos faktinėmis aplinkybėmis. STT savalaikiai nepradėjus ikiteisminio tyrimo, buvo vykdoma pasyvioji provokacija. Taip buvo pažeisti teisėtumo, proporcingumo ir asmens teisių apsaugos principai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Išteisintasis V. R. paduotame kasaciniame skunde prašo priimtą išteisinamąjį nuosprendį (ir pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį) pakeisti, pripažinti, kad V. R. atžvilgiu taikyta kriminalinė žvalgyba pažeidė jo teisę į privatumą, o kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys neatitinka leistinumo reikalavimo. Taigi kasacinis skundas paduotas dėl, kasatoriaus nuomone, procesinio pobūdžio pažeidimų vertinant įrodymų leistinumą. Pažymėtina, kad pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka gali sudaryti tik esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasatorius neginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimo jį išteisinti dėl pareikšto kaltinimo BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Tuo kasatorius pripažįsta, kad jam priimtas iš esmės teisingas nuosprendis, tačiau nesutinka su tuo, kad dalis jo apeliacinio skundo argumentų buvo atmesta, ir siekia, kad kasacinės instancijos teismas šiuos argumentus pripažintų pagrįstais. Tokio turinio kasacinis skundas neatitinka kasacijos pagrindų. Bylos procesas kasacinės instancijos teisme nėra savitikslis ir turėtų būti inicijuojamas siekiant pakeisti nuteistojo, išteisintojo ar nukentėjusiojo teisinę padėtį ir šis tikslas turi būti akivaizdžiai išreikštas kasaciniame skunde (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2007, 2K-555-788/2015). Šiuo atveju pateiktas prašymas pakeisti priimto procesinio sprendimo motyvuojamąją dalį susijęs ne su siekiu pagerinti išteisintojo V. R. teisinę padėtį baudžiamojoje byloje, bet su kitais jo interesais.

Kartu pasakytina ir tai, kad iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog V. R. apeliacinio skundo teiginiai dėl kriminalinės žvalgybos ir jos metu gautų duomenų teisėtumo šio teismo buvo patikrinti ir motyvuotai paneigti. Kasacinio skundo turinį sudaro savo pozicijos dėl kriminalinės žvalgybos teisėtumo dėstymas ir deklaratyvus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, tačiau ne šio teismo padarytų procesinių pažeidimų teisinis pagrindimas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti išteisintojo V. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas

Algimantas Valantinas