Dėl notaro ir antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-477/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3.1; 103.4; 119.11; 126.3; 128.11; 128.12; 129.16 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja) ir Antano Simniškio,

sekretoriaujant Aringui Kartanui,

dalyvaujant pareiškėjui H. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Gedeikiui,

suinteresuotam asmeniui antstoliui Aleksandrui Selezniovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. P. skundą dėl notaro ir antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto 1–ojo notarų biuro notaras Edgaras Sutkus, antstolis Aleksandras Selezniovas, V. R.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

2007 m. gruodžio 20 d. paprastuoju neprotestuojamu vekseliu pareiškėjas, kaip vekselio davėjas, įsipareigojo suinteresuotam asmeniui V. R., kaip vekselio gavėjui, be sąlygų sumokėti 335 000 Lt per 30 darbo dienų nuo vekselio gavėjo pareikalavimo arba iki 2008 m. sausio 31 d. Vekselio turėtojas 2008 m. sausio 31 d. pareikalavo, kad vekselio davėjas per tris dienas sumokėtų vekselyje nurodytą sumą, o 2008 m. vasario 4 d. išsiuntė jam pranešimą, jog vekselis atiduotas notarui vykdomajam įrašui atlikti. 2008 m. vasario 5 d. notaras atliko vykdomąjį įrašą, kurį vekselio turėtojas 2008 m. vasario 5 d. pateikė vykdyti antstoliui. Pareiškėjas (vekselio davėjas) 2008 m. vasario 19 d. sumokėjo vekselyje nurodytą sumą vekselio turėtojui. Antstolis 2008 m. vasario 20 d. išsiuntė pareiškėjui siūlymą sumokėti 15 139,73 Lt vykdymo išlaidų.

Pareiškėjas nurodė, kad, pasirašydamas vekselį, jis paaiškino vekselio gavėjui, jog 2008 m. sausio pabaigoje–vasario pradžioje ketina išvykti atostogų į Braziliją, todėl prašė palaukti, kol jis grįš; iš Brazilijos grįžo 2008 m. vasario 6 d., o 2008 m. vasario 10 d. sužinojo, kad visas jam priklausantis turtas yra areštuotas, o iš jo sąskaitos banke dalis lėšų nurašyta antstolio patvarkymu pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Pareiškėjo teigimu, notaras neatsižvelgė į tai, kad kreditorius (vekselio turėtojas) klaidingai nurodė vekselio apmokėjimo terminą 2008 m. sausio 31 d., nors vekselyje buvo nurodyta per 30 darbo dienų nuo vekselio gavėjo pareikalavimo arba iki 2008 m. sausio 31 d.; notaras privalėjo atsisakyti atlikti vykdomąjį įrašą ir pasiūlyti palaukti, kol skolininkas apmokės vekselį per 30 darbo dienų; to nepadaręs, notaras pažeidė pareiškėjo, kaip vekselio davėjo, pasirinktą vekselio apmokėjimo būdą – sumokėti skolą per 30 darbo dienų nuo pareikalavimo. Be to, pareiškėjo teigimu, vekselyje nurodyti du alternatyvūs terminai, todėl toks vekselis negalioja; dėl to, kad notaras pažeidė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą (toliau – ĮPVĮ), taip pat akivaizdžiai neteisingai nustatė vekselio apmokėjimo terminą, jo veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais ir notaras įpareigotinas panaikinti vykdomąjį įrašą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolis, gavęs notaro vykdomąjį įrašą, tyčia stengėsi kuo greičiau areštuoti visą pareiškėjo turtą ir maksimaliai padidinti vykdymo išlaidas: antstolis, siekdamas pasipelnyti, praleido pirmąją vykdymo proceso dalį – neišsiuntė raginimo sumokėti skolą geruoju. Pareiškėjo teigimu, antstolio 2008 m. kovo 3 d. siūlymas pareiškėjui sumokėti 15 139,73 Lt vykdymo išlaidų yra neteisėtas, nes šios atsirado dėl to, kad antstolis pažeidė CPK nustatytą vykdymo tvarką, t. y. neišsiuntė raginimo sumokėti skolą geruoju; tai yra pagrindas įpareigoti antstolį panaikinti 2008 m. kovo 3 d. siūlymą.

Pareiškėjas prašė teismą įpareigoti Klaipėdos miesto 1–ojo notarų biuro notarą E. Sutkų panaikinti veiksmus, atliekant vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-2493, o antstolį A. Selezniovą – panaikinti 2008 m. kovo 3 d. siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas – 15 139,73 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nustatė, kad notaras 2008 m. vasario 5 d. atliko vykdomąjį įrašą pagal vekselio gavėjo 2008 m. vasario 5 d. pateiktą prašymą ir paprastąjį vekselį; notarui pateiktas vekselis nebuvo užprotestuotas ar teismo pripažintas negaliojančiu; vekselyje padarytas įrašas – neprotestuotinas; vekselyje nurodyta skolos grąžinimo konkreti data, o vekselio sąlyga „gavėjui pareikalavus per 30 darbo dienų“ neatitinka ĮPVĮ 35 straipsnio l dalies nuostatų dėl vekselio apmokėjimo terminų. Teismas konstatavo, kad kreditorius įstatymo nustatyta tvarka ir vekselyje nurodytu terminu pateikė vekselį notarui, išanalizavus pateiktus dokumentus, nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių notaras negalėjo atlikti vykdomojo įrašo pagal Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintą Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką. Pagal notaro vykdomąjį įrašą antstolis pradėjo vykdomąją bylą. CPK 661 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam vykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Teismo nuomone, ĮPVĮ 35 straipsnyje aiškiai nustatytas vekselio apmokėjimo terminas – jį pateikus, taigi antstolis neprivalėjo siųsti skolininkui raginimo įvykdyti prievolę. Teismas nurodė, kad antstolis, išsiųsdamas pareiškėjui (skolininkui) siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, nepažeidė CPK 611 straipsnyje nustatytos vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas (skolininkas) dėl savo nepakankamai atidžių, apdairių ir rūpestingų veiksmų sukėlė tokią situaciją, dėl kurios buvo areštuotas jo turtas; vekselio pagrįstumo ir teisėtumo pareiškėjas neginčija; jis sumokėjo kreditoriui vekselyje nurodytą sumą. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai dėl notaro ir antstolio veiksmų yra nepagrįsti.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pareiškėjo 2007 m. gruodžio 20 d. išduotas paprastasis vekselis atitinka ĮPVĮ reikalavimus, jame nurodyti visi vekselio turiniui būtini rekvizitai, todėl notaras neturėjo pagrindo neatlikti vykdomojo įrašo pagal šį vekselį; nėra duomenų, kad išduotame vekselyje nustatytas alternatyvus terminas būtų ginčijamas ieškinio teisenos tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti šį klausimą; kai vekselio davėjas iki nustatyto alternatyvaus vekselio įvykdymo termino? 2008 m. sausio 31 d.? nesumokėjo jame nurodytos sumos, vekselio gavėjas teisėtai kreipėsi į notarą, kad šis padarytų vykdomąjį įrašą. Kolegija pažymėjo, kad 2008 m. vasario 5 d. vykdomasis įrašas padarytas vadovaujantis ĮPVĮ, Notariato įstatymu ir 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, todėl nėra pagrindo panaikinti notaro veiksmų atliekant šį vykdomąjį įrašą. Pareiškėjo argumentas dėl pakartotinio skolininko informavimo nepagrįstas įstatymu, nes notaras nepažeidė Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 8 punkto reikalavimo? vekselio turėtojas pateikė notarui įrodymus, kad pranešė pagal vekselį įsipareigojusiam asmeniui, jog vekselis neapmokėtas. Kolegija nustatė, kad antstolis 2008 m. vasario 5 d. priėmė vykdyti notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl 336 685 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo; byloje esantys mokėjimo nurodymai įrodo, kad skola sumokėta 2008 m. vasario 19 d.; 2008 m. vasario 20 d. antstolis išsiuntė siūlymą susimokėti vykdymo išlaidas. Kolegijos nuomone, dėl vekselio, kaip vertybinio popieriaus, ypatybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007) ir ĮPVĮ 35 straipsnyje nustatytų vekselio apmokėjimo terminų galima konstatuoti, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius įrašus, privalo vadovautis CPK 661 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl to, kad vykdant vykdomąjį įrašą raginimas nesiunčiamas, priverstinio vykdymo veiksmai pagrįstai buvo pradėti nuo to momento, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Pagal vykdymo metu galiojusios 2005 m. spalio 27 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktą, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas,? po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Kolegija konstatavo, kad dėl to, jog pareiškėjas (skolininkas) vykdomąjį dokumentą įvykdė priverstinio šio dokumento vykdymo metu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis, užbaigęs vykdomąją bylą, teisėtai išsiuntė skolininkui siūlymą susimokėti vykdymo išlaidas ir nepažeidė CPK 611 straipsnyje nustatytos vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į vekselio vykdymo ypatumus, taip pat į abiejų šalių interesus ir pagrįstai nusprendė, jog notaro ir antstolio veiksmai yra teisėti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 6 punktą notaras, priimdamas rašytinį prašymą išieškoti vekselyje nurodytą sumą, patikrina, ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas arba jo įgaliotas, taip pat ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vekselyje nurodyta skolos grąžinimo termino sąlyga „per 30 darbo dienų“ neatitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl vekselio apmokėjimo terminų. Teismas, konstatavęs, kad vekselis turi ne tik formos, bet ir turinio trūkumų, nesiaiškino, ar notaras, gavęs vekselį, kuriame yra neteisėtų formuluočių, apskritai turėjo teisę jį priimti ir atlikti vykdomąjį įrašą, be to, ar notaras galėjo nuspręsti, kad tam tikra vekselio dalis negalioja. Kasatoriaus išrašytame vekselyje buvo nurodyti du alternatyvūs terminai „vekselio gavėjui pareikalavus per 30 darbo dienų arba iki 2008 m. sausio 31 d.“ Notaras neturėjo teisės vienašališkai nuspręsti, kuris iš vekselyje nurodytų terminų yra negaliojantis, juolab nuspręsti, kad, negaliojant vienam terminui, galioja kitas vekselyje nurodytas terminas. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią vekselis, kaip vertybinis popierius, turi atitikti griežtus jam įstatymo keliamus formalius reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-215/2007). Dėl šio pažeidimo teismai nepagrįstai kasatoriaus išrašytą dokumentą laikė vekseliu.

2. Teismai, spręsdami dėl antstolio veiksmų teisėtumo, padarė neteisėtą išvadą, kad ĮPVĮ 35 straipsnyje nustatyti vekselio apmokėjimo terminai, todėl antstolis, remdamasis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę nesiųsti raginimo. Lingvistiškai, logiškai, sistemiškai aiškinant ĮPVĮ V skyriaus nuostatas akivaizdu, kad ĮPVĮ 35 straipsnyje nustatyti ne vekselio apmokėjimo terminai, bet šių terminų nustatymo taisyklės. Vekselio davėjas turi teisę pasirinkti vieną iš įstatymo nurodytų termino nustatymo būdų. Vekselyje reikalaujama nurodyti terminą tiksliai pagal ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja.

3. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 661 straipsnio 1 dalį, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad antstolis nepažeidė notaro vykdomojo įrašo vykdymo tvarkos ir pagrįstai neišsiuntė skolininkui raginimo sumokėti skolą pagal vekselį geruoju. Šios įstatymo nuostatos tikslas – užtikrinti sklandų ir maksimaliai operatyvų prievolės įvykdymą tais atvejais, kai reikia apsaugoti viešąjį interesą arba delsimas įvykdyti sprendimą gali turėti didelių neigiamų pasekmių; tačiau ši nuostata neleidžia antstoliams pasipelnyti. Vekselis savaime nėra vykdomasis dokumentas, jis tik patvirtina piniginės prievolės buvimą. Vykdomasis dokumentas yra vekselio pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas, kuriame nenustatyta prievolės įvykdymo termino. Vykdomasis dokumentas – notaro vykdomasis įrašas buvo pateiktas vykdyti pirmą kartą, todėl antstolis privalėjo išsiųsti kasatoriui raginimą (CPK 655 straipsnio 2 dalis).

4. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisės normų dėl atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą aiškinimo ir taikymo taisyklę, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje antstolis A. Selezniovas v. S. M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje antstolis A. Selezniovas v. UAB „Edana“, bylos Nr. 3K-7-5/2007, 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. Stakeliūnas, bylos Nr. 3K-3-341/2007, 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje antstolė R. Vizgaudienė v. N. Z., bylos Nr. 3K-3-448/2007). Sistemiškai aiškinant CPK 661 straipsnio nuostatas ir antstolio teisę į atlyginimą, galima daryti išvadą, kad teisės normos, ribojančios skolininko teisę savanoriškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, negali būti aiškinamos ir taikomos plačiau.

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Teismai nepažeidė ĮPVĮ 35 straipsnio nuostatų dėl vekselio apmokėjimo terminų nustatymo. ĮPVĮ 40 straipsnyje nurodyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas privalo pateikti vekselį paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Taigi ĮPVĮ aiškiai nustatyti vekselio apmokėjimo terminai, jų skaičiavimo pradžia ir pabaiga. Kasatorius, aiškindamas, kad įstatyme tokių terminų nenustatyta, tik siekia vilkinti tiek teismo, tiek vykdymo procesą.

2. Teismai teisingai aiškino ir taikė CPK 661 straipsnio 1 dalį. Pagal šią teisės normą nesvarbu, vykdomajame dokumente nurodytas šio dokumento įvykdymo terminas ar ne; svarbu, kad prievolės įvykdymo terminas būtų nustatytas įstatyme. Pavyzdžiui, Valstybinės mokesčių inspekcijos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimuose nenurodomi mokėjimo terminai, tačiau, priėmęs vykdyti tokius sprendimus, antstolis nesiunčia skolininkams raginimų, nes mokesčių mokėjimo terminai nustatyti įstatymuose; raginimai nesiunčiami ir vykdant Hipotekos teisėjo nutartis, nes Hipotekos įstatymo 39 straipsnyje nurodyti prievolės įvykdymo terminai. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, jeigu įstatyme ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas nesiunčiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje antstolis A. Selezniovas v. S. M. turistinė įmonė „Vilnis“, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje antstolis A. Selezniovas v. UAB „Edana“, bylos Nr. 3K-7-5/2007). Šiuo atveju ĮPVĮ nurodyti įvykdymo terminai, todėl raginimas skolininkui nebuvo išsiųstas. Kasatorius žinojo, kad suėjęs terminas sumokėti vekselyje nurodytą sumą, ir galėjo atsiskaityti su kreditoriumi, kad šiam nereikėtų kreiptis nei į notarą, nei į antstolį.

3. CPK 611 straipsnyje įtvirtinta antstolio teisė, o tam tikrais atvejais (kai vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas) ir pareiga nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas po to, kai skolininkas sumoka skolą pagal vykdomąjį dokumentą. Toks antstolio siūlymas savaime niekaip nepažeidžia kasatoriaus teisių; jo teises ir pareigas gali sukurti tik teismo nutartis, priimta pagal antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Šiuo atveju tokio antstolio pareiškimo nėra; kai bus tokia teismo nutartis, kasatorius, nesutikdamas su ja, turės teisę skųsti CPK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kasatoriaus reikalavimas šioje byloje pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais yra teisiškai nepagrįstas, nes neaišku, kaip antstolio siūlymas pažeidė jo teises ir įstatymo saugomus interesus. Kasatorius suabsoliutina savo teisę kreiptis į teismą, ginčydamas įstatyme įtvirtintą antstolio teisę ir pareigą siųsti skolininkui siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Šiuo atveju kasatorius neturi subjektinės teisės skųsti antstolio siūlymo, nes jis savaime nesukuria kasatoriui jokių teisių ir pareigų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. antstolis A. Selezniovas, bylos Nr. 3K-3-129/2006).

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo notaras Edgaras Sutkus prašo kasacinį skundą atmesti ir apskųstas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Notaras atliko vykdomąjį įrašą laikydamas visų teisės aktų reikalavimų. Vekselio turėtojas pateikė notarui rašytinį prašymą išieškoti skolą pagal vekselį, taip pat 2008 m. sausio 31 d. reikalavimą, kuriuo vekselio turėtojas pareikalavo, kad vekselio davėjas per tris dienas sumokėtų vekselyje nurodytą sumą, be to, 2008 m. vasario 4 d. vekselio davėjui išsiųstą pranešimą, kad vekselis atiduotas notarui vykdomajam įrašui atlikti. Kasatoriaus išrašytame paprastajame neprotestuotiname vekselyje buvo nurodyti visi vekselio turiniui būtini rekvizitai. Pažymėtina, kad ĮPVĮ nenurodyta tokio vekselio apmokėjimo termino – vekselio gavėjui pareikalavus, taigi kasatoriaus išrašyto vekselio apmokėjimo terminas „per 30 darbo dienų vekselio gavėjui pareikalavus“ negalioja, kaip prieštaraujantis įstatymui. Kasatorius, teigdamas, kad vekselis negalioja, nesikreipė į teismą dėl šio pripažinimo negaliojančiu, o, pradėjus išieškojimą, sumokėjo visą skolą. Kasatorius nesielgė pakankamai atidžiai ir apdairiai, t. y. kaip bonus pater familias, kad išvengtų turto arešto ir priverstinio skolos pagal vekselį išieškojimo.

2. Kasatoriaus teiginys, kad teismai nepagrįstai pripažino kasatoriaus išrašytą dokumentą vekseliu, visiškai nepagrįsti, nes kasaciniame skunde pats pripažįsta, jog jo išrašytas dokumentas yra paprastasis neprotestuotinas vekselis.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šios kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas – teisės klausimai, susiję su notaro vykdomuoju įrašu dėl skolos pagal vekselį išieškojimo ir antstolio veiksmais, vykdant notaro vykdomąjį įrašą.

Kasatorius (pareiškėjas) kreipėsi į teismą CPK XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ (CPK 510 – 512 straipsniai) normų nustatyta tvarka, pareikšdamas du reikalavimus: pirma, įpareigoti notarą panaikinti veiksmus, atliekant vykdomąjį įrašą; antra, įpareigoti antstolį panaikinti jo neteisėtą veiksmą – 2008 m. kovo 3 d. siūlymą sumokėti 15 139,73 Lt vykdymo išlaidų. Teismai abu reikalavimus nagrinėjo pagal ypatingosios teisenos taisykles (CPK 442 – 443 straipsniai).

Dėl notaro veiksmų, išduodant vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal vekselį išieškojimo

Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas vekselio turėtojo piniginiai reikalavimai įsipareigojusiam pagal vekselį asmeniui patenkinami ne ginčo tvarka: kai atsiranda reikalavimo teisė pagal užprotestuotą arba neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą.

Notarų vykdomųjų įrašų, daromų pagal notarų užprotestuotus arba neprotestuotinus įsakomuosius ir paprastuosius vekselius, atlikimą reglamentuoja 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka (toliau – Tvarka). Šios Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad notaras, priimdamas vekselio turėtojo ar jo įgalioto asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko, patikrina: ar vekselį pateikiantis asmuo yra teisėtas jo turėtojas ar jo įgaliotas asmuo; ar vekselis sudarytas pagal įstatymo reikalavimus; ar vekselis užprotestuotas pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisykles arba vekselio turėtojas yra atleistas nuo pareigos įforminti protestą. Notaras, priėmęs prašymą, pareikalauja, kad vekselio turėtojas pateiktų įrodymus, ar pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, arba nevizuotas, ir nurodo, kuriam laikui atidedamas notarinis veiksmas (ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų); vykdomasis įrašas išduodamas pasibaigus notarinio veiksmo atidėjimo laikui, tik įvykdžius nurodytą reikalavimą pateikti įrodymus, jog pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims (Tvarkos 8 punktas). Vykdomuoju įrašu notaras siūlo išieškoti iš skolininko per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą arba nesumokėtą sumos dalį su priklausančiomis palūkanomis (Tvarkos 9 punktas).

Pareiškėjas (kasatorius) pareiškė reikalavimą įpareigoti notarą panaikinti veiksmus, atliekant vykdomąjį įrašą, t. y. panaikinti vykdomąjį įrašą. Šį reikalavimą pareiškėjas, be kita ko, grindė ir tuo, kad ginčijamame vekselyje yra nurodyti vienas po kito einantys terminai, toks vekselis pagal ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalį negalioja, todėl notaras neteisėtai atliko vykdomąjį įrašą. Bylą nagrinėję teismai, atmesdami pareiškėjo reikalavimą „įpareigoti notarą panaikinti veiksmus, atliekant vykdomąjį įrašą“, neišsiaiškino šio reikalavimo esmės ir pobūdžio, tik nurodė, kad nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių notaras negalėjo atlikti vykdomojo įrašo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skunde išdėstytų faktų teisinis kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Jeigu pareiškėjas, išdėstęs pareiškime faktinį reikalavimo pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios ar proceso teisės normą, teismas turi pritaikyti teisės normą, atitinkančią faktinį reikalavimo pagrindą. Tokių teisės taikymo nuostatų laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kirstnė v. UAB „Medicinos bankas“, bylos Nr.3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vilniaus vandenys“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-567/2008, kt.).

Kasaciniame skunde nekeliama faktų teisinio kvalifikavimo problemos, bet kasatorius kelia klausimus, ar apskritai notaras turėjo teisę atlikti vykdomąjį įrašą, ar galėjo spręsti, kad tam tikra vekselio dalis, t. y. dėl vieno vekselio apmokėjimo termino, negalioja. Tai reiškia, kad iš esmės keliama notaro vykdomojo įrašo teisėtumo problema.

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Tačiau CPK 353 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kasacinio teismo teisė peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas. Gindamas viešąjį interesą, kasacinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, sprendimų ar nutarčių teisėtumą gali analizuoti ir kasaciniame skunde nenurodytais motyvais, tačiau turinčiais tiesioginę reikšmę teisėtam sprendimui priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje L. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-322/2006; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Autrona“ v UAB „If draudimas“, bylos Nr. 3K-3-455/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje G. P. v. Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“, bylos Nr. 3K-3-486/2006; kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas įstatymų taikymas yra viešasis interesas, todėl šioje kasacinėje byloje yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas ir pasisakyti dėl teisės normų, reglamentuojančių notaro vykdomojo įrašo ginčijimą, nors kasaciniame skunde nenurodyta argumentų dėl šių normų taikymo (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Viešasis interesas nagrinėjamoje byloje reikalauja, kad CPK 442 straipsnio 6 punkto nuostatos nebūtų taikomos formaliai ir kad toks nurodytos proceso teisės normos taikymas netaptų kliūtimi asmeniui, manančiam, kad jo teisė pažeista, ginti šią teisę. Tai reikštų visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo ir nurodytų civilinio proceso tikslų pažeidimą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pareikšto reikalavimo pagrindu pareiškėjo išdėstytas aplinkybes reikalavimas „panaikinti notaro veiksmus, atliekant vykdomąjį įrašą“ kvalifikuotinas kaip reikalavimas dėl vykdomojo įrašo panaikinimo. ĮPVĮ 82 straipsnyje nustatyta, kad vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose ir neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškinio teisenos tvarka; analogiška nuostata įtvirtinta Tvarkos 13 punkte. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą dėl neteisėtų notaro veiksmų, atliekant vykdomąjį įrašą, privalėjo įsigilinti, kokia šio reikalavimo esmė. Teismas, nustatęs, kad asmuo, kreipęsis į teismą ypatingosios teisenos tvarka, turėjo kreiptis į teismą ieškinio teisena, turėjo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkančiam procesiniam dokumentui, t. y. ieškiniui, pateikti (CPK 115, 138 straipsniai). Tokia teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama kasacinio teismo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. J. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-465/2007; 2008 m. spalio 22 d. nutartį pagal pareiškėjos UAB „Robela“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-528/2008, kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, kuriuo iš esmės ginčijamas notaro vykdomasis įrašas, nenustatė termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo konstatuoti pirmosios instancijos teismo padarytą teisės klaidą ir nurodyti ją ištaisyti, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai iš esmės pažeidė teisės normas, reglamentuojančias notaro vykdomojo įrašo dėl skolos pagal vekselį išieškojimo ginčijimą, todėl panaikina teismų nutarčių dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl notaro veiksmų atliekant vykdomąjį įrašą, ir perduoda šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui spręsti šio skundo priėmimo (skundo trūkumų šalinimo) klausimą (CPK 360 straipsnis). Dėl to, kad pirmosios instancijos teismui perduodamas spręsti skundo dėl notaro veiksmų, atliekant vykdomąjį įrašą, priėmimo klausimas, teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių vykdomojo įrašo ginčijimu dėl vekselio atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams.

Dėl antstolio veiksmų, vykdant notaro vykdomąjį įrašą išieškoti skolą pagal vekselį

Pareiškėjas (kasatorius) reikalavimą dėl antstolio veiksmų, vykdant notaro vykdomąjį įrašą, suformulavo kaip prašymą panaikinti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Iš nurodyto reikalavimo pagrindu išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad šis reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, jog antstolis pažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytą vykdymo tvarką, t. y. neišsiuntė skolininkui raginimo sumokėti skolą geruoju, kaip nustatyta CPK 655 straipsnyje.

Nėra specialiųjų civilinio proceso teisės normų, kurios nustatytų, ar antstolis, priėmęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal vekselį išieškojimo, turi siųsti skolininkui raginimą, ar ne. Bendroji vykdymo proceso taisyklė yra ta, kad vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo išsiuntimo skolininkui. Pagal CPK 655 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai nebus įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, tai bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra; skolininkas raginamas įvykdyti sprendimą, kai vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti pirmą kartą, išskyrus CPK 661 straipsnyje nurodytus atvejus. CPK 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kada raginimas skolininkui nesiunčiamas. Taigi CPK 661 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės – pradėti vykdymo veiksmus išsiunčiant skolininkui raginimą – išimtys.

Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju antstolis neišsiuntė skolininkui raginimo įvykdyti notaro vykdomąjį įrašą ir sumokėti skolą pagal vekselį, remdamasis tuo, kad ĮPVĮ yra nustatyti vekselio apmokėjimo terminai ir dėl to pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį skolininkui nereikėjo siųsti raginimo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai, sutikdami su antstolio išdėstyta pozicija, sprendė, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, neturėjo siųsti skolininkui raginimo, nes vekselio apmokėjimo terminai yra nustatyti įstatyme, t. y. ĮPVĮ 35 straipsnyje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 661 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – užtikrinti operatyvų prievolės įvykdymą, nenustatant papildomo termino prievolei įvykdyti tais atvejais, kai toks terminas jau yra nustatytas įstatyme ar vykdomajame dokumente. Pažymėtina, kad vekselis savaime nėra vykdomasis dokumentas. Tai – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta besąlyginė piniginė prievolė. Vykdomasis dokumentas yra vekselio pagrindu išduotas notaro vykdomasis įrašas, kuriame nenustatomas naujas prievolės įvykdymo terminas. Tai, kad šiame vykdomajame dokumente nenustatomas įvykdymo terminas, reiškia, jog nėra vieno iš CPK 661 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, kai skolininkui raginimas nesiunčiamas.

Dėl bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad nagrinėjamu atveju skolininkui nereikėjo siųsti raginimo dėl to, jog vekselio apmokėjimo terminas nustatytas ĮPVĮ 35 straipsnyje, teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo jau yra nurodyta, kad vekselio, kaip vertybinio popieriaus, viešajam patikimumui civilinėje apyvartoje užtikrinti, taip pat tiek vekselio davėjo (mokėtojo), tiek vekselio gavėjo (turėtojo) teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti ĮPVĮ nustatytas vekselio apmokėjimo terminų nurodymo būdų išsamus sąrašas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007). Pagal ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalį vekselis gali būti išrašytas apmokėti: 1) jį pateikus; 2) per tam tikrą laiką po pateikimo; 3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos; 4) nustatytą dieną. Šio straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie, negu išvardyti, mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vekselio apmokėjimo terminų nustatymo taisyklės (terminų nurodymo būdai), o ne vekselio apmokėjimo terminai – konkretus vekselio apmokėjimo terminas, remiantis nurodytomis taisyklėmis, nustatomas vekselyje, jį išrašant; vekselis, kuriame terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus (ĮPVĮ 4 straipsnio 2 dalis, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to teismų išvada, kad vekselio apmokėjimo terminas nustatytas įstatyme, t. y. ĮPVĮ 35 straipsnyje, yra teisiškai nepagrįsta. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta teisiškai nepagrįstais antstolio atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad vekselio apmokėjimo terminai nustatyti ĮPVĮ 40 straipsnyje. Ši teisės norma reglamentuoja vekselio pateikimą apmokėti ir nustato, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas privalo pateikti vekselį paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas.

Teisėjų kolegija nurodo ir tai, kad šiuo atveju nagrinėjamo dalykas yra ne konkretaus vekselio apmokėjimo terminas, bet antstolio veiksmai, įgyvendinant (vykdant) vekselio turėtojo, kuriam vekselio davėjas per vekselio mokėjimo terminą nesumokėjo vekselio sumos, reikalavimą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Pagal teisės analogiją neapmokėtą vekselį galima palyginti su neįvykdyta sutartimi, kurioje nustatyta terminuota piniginė prievolė. Ir sutartyje, ir vekselyje nustatyti aiškūs piniginės prievolės įvykdymo terminai. Kai skolininkas neįvykdo piniginės prievolės sutartyje nustatytu terminu, kreditorius įgyja teisę kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir, teismui priteisus skolą, kreipiasi į antstolį dėl šios išieškojimo. Jeigu skola priteisiama ne teismo įsakymu, kurį išduodant nurodomas naujas prievolės įvykdymo terminas (CPK 437 straipsnio 2 dalis), o teismo sprendimu, antstolis, vykdydamas teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą, išsiunčia raginimą skolininkui įvykdyti sprendimą ir nustato tam terminą (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Vekselyje įtvirtintos piniginės prievolės neįvykdymo (vekselio neapmokėjimo) atveju susiklosto panaši situacija, kaip ir sutarties neįvykdymo atveju. Tik vekselyje įtvirtintos piniginės prievolės neįvykdymo ypatybė yra ta, kad dėl skolos pagal vekselį vekselio turėtojas kreipiasi ne į teismą, bet į notarą (ĮPVĮ 81 straipsnis). Kai skolininkas pagal vekselį neįvykdo prievolės vekselyje nustatytu terminu, vekselio turėtojas ĮPVĮ ir jį detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į notarą ir šis išduoda 1999 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 988 patvirtintos formos vykdomąjį įrašą išieškoti per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą. Nurodytą vykdomąjį įrašą kreditorius (vekselio turėtojas) pateikia vykdyti antstoliui. Minėta, kad notaro vykdomasis įrašas yra vekselio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, kuriame nenustatomas naujas prievolės įvykdymo terminas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolis, gavęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą dėl per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtos vekselio sumos išieškojimo, turi siųsti skolininkui raginimą (CPK 655 straipsnis), nes šiuo atveju nei vykdomajame dokumente (notaro vykdomajame įraše), nei įstatyme (ĮPVĮ) nenustatyta įvykdymo termino, taigi nėra būtinųjų sąlygų CPK 661 straipsnio 1 daliai taikyti. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju antstolis pagal CPK 655 straipsnį turėjo išsiųsti skolininkui raginimą įvykdyti piniginę prievolę.

Minėta, kad pareiškėjas (kasatorius) skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimą suformulavo kaip prašymą panaikinti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Atsiliepime į kasacinį skundą antstolis teigia, kad kasatorius nagrinėjamu atveju apskritai neturi subjektinės teisės skųsti antstolio siūlymą, nes siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas savaime nesukuria jokių teisių ir pareigų; tokios teisės ir pareigos gali atsirasti tik teismui priėmus nutartį dėl vykdymo išlaidų priteisimo pagal antstolio pareiškimą, o tokio antstolio pareiškimo nėra. Teisėjų kolegija sutinka su antstolio argumentais, kad vykdymo išlaidos iš skolininko, nesumokėjusio jų pagal antstolio siūlymą, gali būti išieškotos iš skolininko tik teismo nutarties, priimtos pagal antstolio pareiškimą dėl tokių išlaidų priteisimo, pagrindu (CPK 611 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad antstolis, teigdamas, jog neaišku, kaip skundžiamas antstolio siūlymas pažeidė kasatoriaus teises, nes antstolis nėra kreipęsis į teismą vykdymo išlaidų priteisimo, nėra pakankamai sąžiningas. Byloje yra duomenų, kad antstolis 2008 m. kovo 15 d., t. y. prieš penkis mėnesius iki atsiliepimo į kasacinį skundą pateikimo, padavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą priteisti iš skolininko (kasatoriaus šioje byloje) 15 139,73 Lt vykdymo išlaidų, t. y. tą vykdymo išlaidų sumą, kuri nurodyta kasatoriaus šioje byloje skundžiamame antstolio siūlyme sumokėti vykdymo išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinė byla pagal antstolio A. Selezniovo pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo sustabdyta, kol bus išnagrinėta ši kasacinė byla.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pareiškėjas (kasatorius) skundo dėl antstolio veiksmų, vykdant notaro vykdomąjį įrašą, reikalavimą suformulavo kaip prašymą panaikinti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, šio reikalavimo turinį sudaro ir prašymas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais dėl to, kad skolininkui, pažeidžiant CPK 665 straipsnį, nebuvo išsiųstas raginimas. Teisėjų kolegija, pripažindama, kad 2008 m. kovo 3 d. antstolio siūlymas kasatoriui sumokėti vykdymo išlaidas savaime nepažeidžia jo teisių, kartu pažymi, jog antstolio veiksmų, vykdant notaro vykdomąjį įrašą, dėl kurių atsirado šis siūlymas, įvertinimas teisėtumo aspektu turi teisinę reikšmę sustabdytai civilinei bylai dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus dėl to, kad antstolis, gavęs vykdyti notaro vykdomąjį įrašą išieškoti per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą, turi siųsti skolininkui raginimą, konstatuoja, jog yra pagrindas patenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų dalį ir pripažinti, kad antstolis, neišsiuntęs skolininkui raginimo, pažeidė CPK 655 straipsnį, todėl tokie jo veiksmai yra neteisėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl notaro veiksmų, atliekant vykdomąjį įrašą, ir šią bylos dalį perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui spręsti skundo priėmimo klausimą.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 25 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 12 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas panaikinti antstolio veiksmus, vykdant notaro vykdomąjį įrašą, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Patenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų dalį. Pripažinti, kad antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmai, neišsiuntus pareiškėjui H. P. raginimo sumokėti vekselio sumą pagal notaro vykdomąjį įrašą, yra neteisėti. Kitą skundo dalį atmesti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Dangutė Ambrasienė

Antanas Simniškis