L. S. pagal BK 129 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-504/2008

Procesinio sprendimo kategorija

S- 1.2.3.2.6.; 1.1.3.2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

Sekretoriaujant D. Šataitytei,

Dalyvaujant prokurorui S. Stulginskiui,

Nuteistosios gynėjai advokatei B. Štrimaitytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo ji pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nuteista laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 16 d. nutartis, kuria nuteistosios L. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio šį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

L. S. nuteista už tai, kad kartu su J. P., veikdamos kaip bendrininkės, tyčia itin žiauriai nužudė A. R.

2007 m. kovo 8 d., apie 0.20 val. Klaipėdos raj., Pėžaičių km. daugiabučio namo bute girtavimo metu kilus konfliktui L. S. kavos puodeliu sudavė A. R. į veidą, o po to jį ėmė mušti kartu su J. P. L. S. kelis kartus sudavė lazda, o L. P. – kumščiais bei lazda, kurią paėmė iš L. S. L. S. spardė ant grindų gulintį nukentėjusįjį. Abi A. R. ištempė į kiemą, kur ir paliko. Po kiek laiko šiam grįžus į butą, jį abi spardė, o po to vėl ištempė į kiemą. Išgirdusios dūžtančio stiklo garsą ir manydamos, kad lango stiklą išdaužė A. R., lauke jį pargriovė. L. S. spardė, o J. P. mušė lazda. Viso buvo suduota ne mažiau kaip 34 smūgiai, kuriais buvo padaryti įvairiose kūno vietose daugybiniai sužalojimai, sukėlę nežymius sveikatos sutrikdymus, o nuo pilvo sumūšimo su plonosios žarnos plyšimu, išsivysčius totaliniam peritonitui, A. R. 2007 m. kovo 11 d. mirė.

Nuteistoji L. S. kasaciniu skundu prašo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus pakeisti, jos nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 str. 2 d. 6 p. į BK 138 str. 1 d., paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o civilinį ieškinį atmesti motyvuodama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nors sprendimuose nurodoma, kad ji, veikdama bendrininkų grupe, tyčia itin žiauriai nužudė A. R., o susitarimas nužudyti buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, tačiau susitarimo su J. P. nužudyti A. R. nebuvo. Įvykio dieną A. R. pirmas pradėjo ją įžeidinėti, todėl jam trenkė kavos puodeliu į galvą. Ji kartu su J. P. mušė A. R. norėdama jį įbauginti bei išvaryti iš buto ir, kad jis negrįžtų. Nors A. R. ir buvo suduoti 34 smūgiai, tačiau iš jų tik vienas sukėlė sunkų kūno sužalojimą, kiti – tik nesunkius. A. R. mirė ne nuo suduotų smūgių visumos, o nuo vieno smūgio į pilvą. Tai galėjo padaryti tik vienas žmogus. Tačiau nėra nustatyta, kad tai būtų padariusi ji. Jos suduoti smūgiai nebuvo nukentėjusiojo mirties priežastis, todėl tarp jos padarytos veikos ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio. Dėl to kasatorė mano, kad už A. R. nužudymą ji nuteista nepagrįstai. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai vertindami jos veiką nukrypo ir nuo teismų praktikos. Teismų praktika laikosi tos pozicijos, kad jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nuketėjusiojo mirties priežastis.

Nuteistosios L. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto taikymo

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad abi nuteistosios, tiek L. P., tiek ir L. S. mušė A. R. L. S. sudavė A. R. kavos puodeliu per galvą, o po to kelis kartus sudavė lazda, o L. P. kumščiais bei lazda, kurią paėmė iš L. S. L. S. spardė ant grindų gulintį nukentėjusįjį. Toliau ištempė A. R. į lauką ir vėl po kiek laiko jam grįžus į butą, jį abi spardė, o po to vėl ištempė į kiemą. Po kiek laiko kieme jį pargriovusios ant žemės mušė. J. P. mušė lazda, o L. S. spardė. Nustatyta, kad nuteistosios smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo ilgą laiką ir intensyviai, nukentėjusiajam buvo suduota ne mažiau kaip 34 smūgiai į įvairias kūno vietas, padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, sukėlę nežymius sveikatos sutrikimus, o nuo pilvo sumušimo ir plonosios žarnos plyšimo, išsivysčius lėtiniam peritonitui, nukentėjusysis mirė. Ir pati kasatorė neneigia, kad kartu su L. P. mušė nukentėjusįjį lazda, kumščiais, spardė. Šios aplinkybės rodo, kad abi nuteistosios veikdamos tyčia, intensyviai ir ilgai vartodamos fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu suprato pavojingą daromos veikos pobūdį, jos akivaizdų pavojų sveikatai ar gyvybei, tačiau konkrečių padarinių nedetalizavo. Todėl esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko padaryta veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius. Nors kasatorė teigia, jog nebuvo susitarimo nužudyti nukentėjusįjį, o be to, nenustatyta kieno suduotas smūgis buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, todėl turinti atsakyti tik už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, kad abi nuteistosios veikė kaip bendrininkės. Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais – ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Konkliudentiniai veiksmai šioje byloje pasireiškė tuo, kad kiekviena iš nuteistųjų suprato kitos nuteistosios smurtinius veiksmus, jiems pritarė, veikė bendrai, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį.

Nustatyta, kad A. R. mirė nuo pilvo sumušimo su plonosios žarnos plyšimu, padarytu galimai ir vienu smūgiu į pilvo sritį, tačiau abi nuteistosios veikė kaip bendrininkės, smurtą vartojo abi, vartojo ilgą laiką, sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas, kartu ir gyvybei bei sveikatai svarbias vietas, veikė suderintai, todėl atsako už atsiradusius padarinius.

Nukentėjusysis A. R. buvo muštas ilgą laiką, spardomas, mušamas lazda, dėl to jam buvo sukeltos didelės kančios, po muštynių kambaryje, jis buvo ištemptas į lauką, kur vėl mušamas ir spardomas bei mušamas lazda, taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. R. buvo nužudytas itin žiauriai. Esant paminėtoms aplinkybėms tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai L. S. nusikalstamus veiksmus pagrįstai kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Apkaltinamasis nuosprendis nagrinėjamoje byloje pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamosios L. S. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, o visus prieštaravimus teismas aptarė ir pašalino. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įrodymų vertinimas, nesusijęs su baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, yra apeliacinės, o ne kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados apie L. S. padarytą nusikalstamą veiką atitinka faktines bylos aplinkybes.

Remiantis bylos duomenimis, L. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nuteista pagrįstai, baudžiamasis įstatymas jos padarytai veikai pritaikytas tinkamai. Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertindamas įrodymus BPK reikalavimų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios L. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Vytautas Piesliakas

Vytautas Greičius