Dėl pažeistų teisių atkūrimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–46/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 30.2; 30.10 (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. N. ieškinį atsakovei B. Ž. dėl pažeistų teisių atkūrimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Tauragės apskrities viršininko administracija, E. N., S. N.. Išvadą duodanti institucija – Tauragės visuomenės sveikatos centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ieškinio esmė

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę iki 2006 m. rugsėjo 1 d. pašalinti statinio projekto pažeidimus, t. y. atkurti projekte nurodytą 2,74 m atstumą nuo atsakovės priestato iki ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos, skiriančios namų valdas, nugriaunant dalį priestato.

Ieškovė nurodė, kad 2004 m. liepos mėn. Tauragės apskrities viršininko administracijos valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba išdavė atsakovei leidimą vykdyti statybos darbus dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Leidimas buvo išduotas gyvenamojo namo priestato statybai. Ieškovei nuosavybės teise priklausanti ½ dalis gyvenamojo namo yra (duomenys neskelbtini). Ieškovės namo sklypas ribojasi su atsakovės sklypu. Atsakovė nederino su ieškove, kaip su kaimyninio sklypo savininke, namo priestato projekto. Atsakovė, vykdydama statybos darbus, šiurkščiai pažeidė leidime nurodytus reikalavimus, taip pažeisdama ieškovės teises. Pagal atsakovės priestato projektą atstumas iki jos sklypo ribos yra tik 2,74 m, tai neatitinka Respublikinių statybos normų reikalavimo, kad atskirai stovinčių pastatų minimalus atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos turi būti ne mažesnis nei 3 m. Su atsakovės namo rekonstrukcijos projektu ji dar gali sutikti, tačiau atsakovė, statydama gyvenamojo namo priestatą, nevykdė projekte nustatyto reikalavimo ir dar 0,82 m sumažino atstumą nuo priestato iki ieškovės sklypo. Šiuo metu atstumas nuo atsakovės pastatyto priestato iki ieškovės sklypo yra tik 1,92 m. Minimalus priešgaisrinis atstumas tarp gyvenamųjų namų pastatų turi būti ne mažesnis nei 6 m. Šiuo metu atstumas tarp atsakovės pastatyto priestato ir ieškovės namo yra tik 5,42 m. Tai yra esminis nukrypimas nuo projekto ir jis turi būti pašalintas. Be to, nuo atsakovės priestato krentantis lietaus vanduo, sniegas tykšta ant ieškovės namo sienų, dėl to jos drėgsta, nubluko pastato dažai, sienos permirko, namo viduje laikosi drėgmė, pelėsis. Atsakovės pasiūlyta kompensacija ieškovės netenkina. Atsakovė kitų problemos sprendimo variantų jai nesiūlė. Ieškovė atsakovei siūlė bylą išspręsti taikiai, tačiau atsakovė šiuo pasiūlymu nepasinaudojo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Tauragės rajono apylinkės teismas 2006 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovę iki 2006 m. rugsėjo 1 d. imtinai likviduoti statinio projekto pažeidimus, atkurti projekte numatytą 2,74 m atstumą nuo atsakovės priestato iki ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos, skiriančios namų valdas, nugriaunant dalį priestato, kuris pastatytas su esminiais projekto pažeidimais; priteisė iš atsakovės ieškovei 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 700 Lt advokato pagalbai apmokėti, o valstybei – 33,20 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Teismas nustatė, kad atsakovė padarė esminių nukrypimų nuo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų, 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 patvirtintų Respublikinių statybos normų RSN 151-92,,Miestų ir gyvenviečių sodybos“ 2.7 ir 2.9 punktus – dėl gaisrinės saugos, higienos, sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo. Teismas nustatė, kad dėl atsakovės padarytų esminių nukrypimų nuo gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto pablogėjo ieškovės ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų gyvenimo ir veiklos sąlygos, palyginus su sąlygomis, kurias jie turėjo iki statybos pradžios. Atsakovė gera valia statinio projekto pažeidimų ir jų padarinių nepašalino, nepateikė nuolatinei statybos komisijai nė vieno statinio projekto ir neatliko nė vieno veiksmo, kad galėtų tęsti statybą. Atsakovė nesitarė su ieškove, neieškojo kompromisinių sprendimų.

Teismas pripažino neįrodytais ir atmetė ieškovės argumentus dėl apšvietimo pablogėjimo, namo sienos drėkimo ir išblukimo.

Teismas nustatė, kad atsakovės pastatyto priestato pertvarkymas pagal projektą galimas tik nugriaunant dalį pastatyto priestato.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2006 m. birželio 15 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovei 400 Lt bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų, o valstybei – 33,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovė, reikšdama ieškinį pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.99 straipsnį, privalo įrodyti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes – kaimyniniame sklype vykdomo statinio pakeitimo neteisėtą poveikį jos žemės sklypui arba sklype esančio pastato stabilumui. Vien tas faktas, kad pastatas statomas pažeidžiant rekonstrukcijos projektą ir statybas reglamentuojančius norminius aktus, savaime nepatvirtina, kad yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Turi būti nurodytas ir įrodytas konkretus teisės pažeidimas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad rekonstrukcijos projekto ir statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai nėra esminiai, ieškovė savo reikalavimų nepagrindė įrodymais, ji nėra asmuo, kuriam yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl ieškinys privalėjo būti atmestas kaip neįrodytas. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį į teismą kreiptis turi teisę asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeisti. Ieškovė neįrodė savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, todėl CK 4.103 straipsnio nuostatos dėl pažeistų teisių gynimo netaikytinos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 4.103, 4.99 straipsnius, Statybos įstatymo 4 straipsnį, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 243 (1997 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 180 redakcija) patvirtintų Respublikinių statybos normų RSN 151-92,,Miestų ir gyvenviečių sodybos“ 1.1, 2.7, 2.9 punktus.

2. Šioje civilinėje byloje esminiai klausimai yra imperatyviųjų statybos teisės normų taikymas ir aiškinimas. Leidimas vykdyti statybos darbus atsakovei buvo išduotas 2000 m. liepos 4 d. Pagal tuo metu galiojusių statybos normų RSN 151-92 2.7 punktą minimalus atstumas atskirai stovinčių statinių nuo kaimyninio sklypo ribos turėjo būti ne mažesnis kaip 1 metras. Tais atvejais, kai pastatas statomas pietų pusėje nuo sklypo ribos, atstumą buvo būtina didinti iki 3 metrų. Neginčijamai įrodyta, kad atsakovei priklausantis pastatas yra iš pietinės pusės ieškovės pastato atžvilgiu. Pagal suderintą projektą atsakovei buvo leista rekonstruoti gyvenamąjį namą pažeidžiant šią normą ir buvo leista sumažinti minimalų atstumą iki kaimyninio sklypo ribos iki 2,74 m. Atsakovė nesilaikė projekto reikalavimų ir dar daugiau sumažino atstumą iki kaimyninio sklypo ribos – iki 1,92 m. Toks atstumo sumažinimas trukdo ieškovei, kaimyninio sklypo savininkei, nes sumažėjo ieškovės sklypo insoliacija, nepakanka sklypo apšvietimo iš pietų pusės, trukdo augti augalams, kyla pavojus, kad nuo per arti pastatyto stogo bet kada į ieškovės sklypą gali nukristi sniego luitai. Lietingu metu nuo atsakovės namo į ieškovės sklypą krenta vanduo, pablogėjo ieškovės žemės sklypo vaizdas, sumažėjo sklypo vertė. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės teisės buvo pažeistos iš esmės.

3. RSN 151-92 2.7 punkte nurodyta, kad, mažinant atstumą iki kaimyninio sklypo ribos, reikalingas gretimų namų valdų savininkų sutikimas raštu. Su ieškove šis klausimas nebuvo derinamas, ieškovė nedavė atsakovei sutikimo sumažinti atstumą iki ieškovės namo sklypo ribos.

4. RSN 151-92 2.9 punkte nustatyti minimalūs priešgaisriniai atstumai tarp namų, atsižvelgiant į pastatų atsparumo ugniai klasę. Ieškovei priklausantis pastatas pagal atsparumą ugniai yra prilyginamas IV kategorijai, nes yra iš medžio rastų, o atsakovės rekonstruojamas gyvenamasis namas – I kategorijai. Šiuo atveju minimalus priešgaisrinis atstumas tarp šių namų privalo būti 10 m. Pažeidžiant nurodytą teisės normą, projekte buvo nustatytas minimalus priešgaisrinis atstumas 6,24 m, o faktiškai yra dar mažesnis – 5,42 m. Taip buvo esmingai nukrypta nuo Respublikinių statybos normų reikalavimų. Normatyviniai priešgaisrinės saugos ir atstumų tarp statinių reikalavimai yra prevencinio pobūdžio ir turi būti ginami dar nekilus realiam deliktui.

5. Atsakovė esmingai pažeidė ir saugaus naudojimo reikalavimus, nes neišlaikytas reikiamas atstumas tarp rekonstruojamo gyvenamojo namo ir ieškovės sklypo ribos, dėl to ieškovė jau dabar patiria įvairių nepatogumų, kyla grėsmė ieškovės ir kitų su ja gyvenančių asmenų saugumui ir pan. Jau yra nustatyti sniego ir kitų daiktų kritimo atvejai nuo atsakovės namo, taip pat sumažėjo ieškovės sklypo apšvietimas.

6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 4.103 straipsnį. Atsisakymas ginti pažeistas ieškovės teises neatitinka protingumo reikalavimų. Taip tarsi darytina išvada, kad ieškovė galėtų ginti savo pažeistas teises dėl saugių atstumų nesilaikymo tik realiai kilus gaisrui arba atsitikus nelaimingam atsitikimui. Toks įstatymų aiškinimas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų. Esant byloje nurodytiems esminiams statybos reikalavimų pažeidimams rekonstruojant atsakovės namą, pagal CK 4.103 straipsnį ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių pažeidimo ir ginti savo teises.

7. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino ir taikė CK 4.99 straipsnį. Ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės, nors ir nesusijusios su valdymo netekimu, turi būti ginamos CK 4.99 straipsnio nustatyta tvarka.

Tretieji asmenys E. N. ir S. N. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

k o n s t a t u o j a :

Šioje byloje yra reikšmingas CK 4.103 straipsnio normų aiškinimas ir taikymas. Šis kodekso straipsnis 2006 m. spalio 17 d. įstatymu Nr. X-858 išdėstytas nauja redakcija. Nukrypimai nuo statinio projekto padaryti galiojant CK 4.103 straipsnio originaliai (2001 m. liepos 1 d.) redakcijai, todėl taikytinos šios redakcijos straipsnio normos.

1. Statybos vykdymo metu galiojusio CK 4.103 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad kai fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo, reikiamai suderinto ir patvirtinto projekto arba tai daro su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ir pan.).

CK 4.103 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, 1 dalyje nurodytu atveju turi teisę kreiptis į teismą dėl statinio statybos taisyklių ar leidimo statybai išdavimo tvarkos pažeidimo.

Pagal CK 4.103 straipsnio 3 dalį teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai patvirtinti projektą, padaryti reikiamus jo pakeitimus, gauti nustatytą leidimą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu; 2) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 3) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti.

2. Normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo faktą – nukrypimą nuo statinio projekto – teismai konstatavo.

Įstatymų nustatytas reikalavimas laikytis patvirtinto pastato statybos projekto reiškia, kad draudžiama nukrypti nuo jo. Nukrypimas nuo statinio projekto traktuotinas kaip imperatyviosios teisės normos pažeidimas. Imperatyviosios normos pažeidimas suponuoja pažeidėjui atitinkamos sankcijos taikymą. Dėl normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo sankcijos buvo nustatytos CK 4.103 straipsnio 3 dalyje.

3. Teisingumą vykdo teismas, taikydamas teisę. Už padarytą teisės pažeidimą teisės normoje nustatytos sankcijos taikymą lemia ne tik pats pažeidimo padarymo faktas, bet ir aplinkybės, kurios turi reikšmės taikant atitinkamą sankciją. Aplinkybės, turinčios reikšmės taikant sankciją, parenkant jos dydį, gali būti įstatyme nustatytos ar net nenustatytos. Taikyti ar netaikyti įstatymo nustatytą sankciją, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių.

Konstatuota, kad atsakovė padarė pažeidimą nukrypdama nuo patvirtinto statinio projekto. Minėta, kad toks pažeidimas yra imperatyvaus reikalavimo pažeidimas. Tačiau jis yra susijęs su techninių normų pažeidimu. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį ne dėl kiekvieno nukrypimo nuo statinio projekto taikomos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos, o tik dėl tokio, kuris yra esminis. Esminis ar neesminis nukrypimas nuo projekto, sprendžia sankciją taikanti institucija, šiuo atveju – teismas.

Ieškovė teigia, kad nukrypimu nuo statinio projekto yra pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Kiekviena statyba, esanti gretimai su kitu pastatu ar po to, kai jis pastatytas, sukelia arba gali sukelti tam tikrų nepatogumų gretimo pastato savininkui ar naudotojui. Siekiant to išvengti arba užtikrinti bendrus interesus yra nustatyti tam tikri reikalavimai, įskaitant priešgaisrinius, insoliacinius ir kt. Tačiau šie techniniai reikalavimai nėra savitiksliški ir, minėta, ne kiekvienas jų pažeidimas lemia teisinės sankcijos taikymą.

Vienas ieškovės argumentų (svarbiausias) yra tai, kad sumažintu atstumu tarp pastatų pažeisti priešgaisriniai reikalavimai. Šio pažeidimo svarbą aiškino ir vertino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai. Tam tikro atstumo ar gaisringumo kategorijos teisinis nustatymas dar nereiškia, kad nuo gaisro pavojaus yra apsaugoti kiti pastatai. Jo buvimas reiškia tam tikrą siekį išvengiant gaisro plitimo į gretimą pastatą, o gaisrui kilus, galimybę esančiomis techninėmis priemonėmis jį likviduoti. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes vertino. Be šio teismo įvertintų aplinkybių pastebėtina ir tai, kad, pagal byloje esančius projektus, ieškovės namas yra prie pat gatvės. Nepaisant atstumo tarp namų, esant pavojingai gaisro situacijai, šiuolaikinėmis gaisrų gesinimo priemonėmis gesinimo darbai gali būti atliekami iš įvairių vietų. Apeliacinės instancijos išvada, kad atsakovės pastatytas statybos techninių normų reikalavimų pažeidimas nėra toks, kuris turi būti pripažintas esminiu, atitinka bylos aplinkybes.

Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė padarė esminį nukrypimą nuo projekto ir dėl to ieškovės ir trečiųjų asmenų gyvenimo sąlygos pablogėjo, tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad neigiamų pasekmių (sniego sulaikymo ar vandens surinkimo nuo stogo) galima išvengti priimant atitinkamus techninius sprendimus.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė negali remtis CK 103 straipsniu, nes ji nėra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą. Ši teismo išvada yra nepagrįsta, nes pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį savo teises ir interesus gali ginti bet kuris asmuo, jeigu esminiu nukrypimu nuo statinio projekto yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Tačiau pagal nustatytas bylos aplinkybes šis teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vien dėl to, kad šis teismas neteisingai išaiškino CK 4.103 straipsnio 2 dalį, jo priimto sprendimo panaikinimas prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

Pažeidimas padarytas objektu, kuris yra atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tiesiogiai į ieškovės nuosavybę neįsiterpiama, tačiau, anot ieškovės, pažeidžiama jos teisė tinkamai naudotis žemės sklypu bei gyvenamuoju namu. Teismai šias aplinkybes vertino.

3. Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas materialinės teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes jas taikė tinkamai, todėl paliktinas galioti šios instancijos teismo sprendimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Janina Januškienė

Janina Stripeikienė