Civilinė byla Nr. e3K-3-21-378/2018
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02708-2015-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Č. (pirminio atsakovo teisių perėmėjas – V. Č.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo M. Č.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutarties sudarymą, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo A. Č. 31 858,20 Eur skolos, 24 550,39 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas nurodė, kad 2007 m. birželio 12 d. paskolino atsakovui 31 858,20 Eur (110 000 Lt), pervesdamas šią sumą į atsakovo banko sąskaitą. Ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti skolą, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsakovas A. Č. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti, skirti ieškovui 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, 50 procentų šios baudos skiriant atsakovui, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas paaiškino, kad tarp šalių nebuvo paskolos santykių. Ieškovas 2007 m. birželio 12 d. banko pavedimu pervedė atsakovui 31 858,20 Eur (110 000 Lt) ne kaip paskolą, o kaip avansinį mokėjimą už ieškovui pagal būsimą skolos perkėlimo sutartį perleistą automobilį „BMW M3“. Atsakovas ieškovo beveik nepažinojo, bet šis buvo jo sūnaus M. Č. geras draugas. Sūnus 2006 m. įsigijo daužtą prabangų sportinį automobilį „BMW M3“. Sūnaus sutvarkytas automobilis buvo įkainotas 44 137,50 Eur (152 397,96 Lt), o rinkos kaina siekė beveik 57 924 Eur (200 000 Lt). Iš pradžių automobilis buvo užregistruotas sūnaus draugės vardu. 2007 m. gegužės 23 d. atsakovas A. Č. pasirašė su SEB banku finansinio lizingo sutartį, pagal kurią minėtą automobilį iš sūnaus draugės įsigijo lizingo būdu. Atsakovas sumokėjo 17 087,58 Eur pradinį įnašą ir 2007 m. gegužės 26 d. pagal perdavimo–priėmimo aktą perėmė automobilį iš pardavėjos. Ieškovas norėjo šį automobilį įsigyti, tačiau neturėjo pinigų. Ieškovas paprašė, kad atsakovas laiduotų Šilutės kredito unijoje už jo imamą paskolą. Buvo sutarta, kad ieškovas sumokės 31 858,20 Eur (110 000 Lt), o kai turės likusią pinigų sumą, tada įformins skolos perkėlimo sutartį. Ieškovas atsakovui pervedė minėtą pinigų sumą ir iš sūnaus pasiėmė automobilį. 2008 m. pavasarį ieškovas pardavė žemės sklypą ir iš gautų pinigų grąžino paskolą kredito unijai. 2008 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudaryta skolos perkėlimo sutartis ir automobilis buvo perduotas ieškovui. Taip ieškovas de jure (teisiškai) tapo automobilio valdytoju, prieš tai už jį atsakovui sumokėjęs 31 858,20 Eur (110 000 Lt) avansą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, jog atsakovas pinigų gavimo fakto neginčija. Aplinkybes, kad ieškovas mokėjimo paskirties laukelyje nurodė, jog pinigai pervedami kaip asmeninė paskola atsakovui, o atsakovas šiuos pinigus priėmė, teismas vertino kaip suteikiančias pagrindą daryti išvadą, kad pinigus atsakovas gavo kaip paskolą. Teismo neįtikino atsakovo ir trečiojo asmens teiginiai, kad ieškovas 2007 m. birželio 12 d. pervedė atsakovui 31 858,20 Eur (110 000 Lt) avansą už iš atsakovo perkamą automobilį „BMW M3“, dėl kurio 2008 m. rugpjūčio 5 d. buvo pasirašyta trišalė skolos perkėlimo sutartis (toliau – Skolos perkėlimo sutartis), kuria ieškovas perėmė atsakovo įsipareigojimus UAB „SEB Lizingas“. Teismas nurodė, kad logiškai nepaaiškinama ir mažai tikėtina, jog ieškovas, neturėjęs praktinių vairavimo įgūdžių ir teisės vairuoti transporto priemonių, pirko iš atsakovo pakankamai brangų automobilį, nors neturėjo lėšų; iš Šilutės kredito unijos paėmė 49 235,40 Eur (170 000 Lt) paskolą ir jos dalį pervedė atsakovui kaip avansą už perkamą automobilį, nors paskolos sumos ieškovui būtų pakakę didesne dalimi atsiskaityti už perkamą automobilį. Skolos perkėlimo sutartyje ar turto perdavimo–priėmimo akte (toliau – Perdavimo–priėmimo aktas) nenurodyta jokių duomenų apie prieš tai atliktą avansinį mokėjimą už automobilį.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 5 d. pareiškime ir 2009 m. vasario 10 d. patikslintame pareiškime ieškovas nurodė, kad jis, paprašytas M. Č., savo vardu persirašė ginčo automobilio lizingo sutartį, nes trečiasis asmuo jam yra skolingas didelę pinigų sumą – 28 962 Eur (100 000 Lt), o persirašydamas minėtą lizingo sutartį ieškovas tikėjęsis pagreitinti skolos atgavimą. Teismas atsižvelgė į ieškovo paaiškinimą, kad paskolinti atsakovui 31 858,20 Eur (110 000 Lt) jį įkalbėjo šio sūnus M. Č., kuris veikė atstovaudamas savo tėvui, todėl pareiškimuose policijai ieškovas kaip skolininką paminėjo ne atsakovą, o trečiąjį asmenį. Nustatęs, kad ieškovas neišreiškė valios pirkti iš atsakovo automobilį „BMW M3“, teismas laikė esant įrodytą aplinkybę, kad atsakovas ginčo lėšas gavo ne kaip avansą už jo parduodamą automobilį, o kaip asmeninę paskolą.
Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, aplinkybę, kad tarp šalių nėra sudaryta rašytinė paskolos sutartis, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, šios bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, nusprendė, jog atsakovas neįrodė tarp jo ir ieškovo buvus kitokius nei paskolos teisinius santykius.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija 2017 m. balandžio 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovo mokėjimo nurodyme buvo aiškiai apibrėžtas pinigų pervedimo tikslas – t. y. kad pinigai skolinami. Protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, net ir nesant raštu išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto.
Atsakovui tenka pareiga nuginčyti pinigų pervedimo tikslą – tinkamais, leistinais ir pakankamais įrodymais įrodyti, jog šalis siejo kitokie nei paskolos teisiniai santykiai, tačiau kolegija sprendė, jog atsakovas to nepadarė. Mokėjimo pavedimas, kuriuo ieškovas suteikė 31 858,20 Eur paskolą, buvo atliktas 2007 m. birželio 12 d., o Skolos perkėlimo sutartis, kuria ieškovas perėmė atsakovo įsipareigojimus lizingo bendrovei, ir Perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo automobilis perduotas ieškovui, pasirašyti tik 2008 m. rugpjūčio 5 d. Šiuos du veiksmus skiria daugiau nei vienerių metų laikotarpis. Dėl to kolegija sprendė, jog 2007 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymas ir Skolos perkėlimo sutartis nėra tarpusavyje susiję, tuo labiau kad nei Skolos perkėlimo sutartyje, nei Perdavimo–priėmimo akte nėra nurodyta, kad už perkamą automobilį buvo sumokėtas avansas.
Kolegija sprendė, jog labiau tikėtina, kad, sutikdamas būti laiduotojas pagal kreditavimo sutartį, atsakovas turėjo aiškų ekonominį interesą gauti iš ieškovo paskolą, taigi veikė savo naudai. Laidavimo sutarties 2.2 punkte kaip papildomos sutarties sąlygos nurodytas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Ieškovas pateikė į bylą 2007 m. birželio 1 d. 36 202,50 Eur (125 000 Lt) sumos paprastąjį vekselį, kurį pasirašė atsakovo sūnus M. Č. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, kolegija darė išvadą, jog šiuo vekseliu buvo užtikrintas atsakovo įsipareigojimų ieškovui grąžinti 31 858,20 Eur (110 000 Lt) paskolą vykdymas, o tai papildomai patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo valia pirkti automobilį nebuvo įrodyta. Kolegijos nuomone, ieškovo teiginius, kad Skolos perkėlimo sutartį ir įsipareigojimus lizingo bendrovei jis padarė apgautas atsakovo sūnaus trečiojo asmens M. Č., patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, iš kurios matyti, kad: pinigų lizingo įmokoms ieškovui duodavo trečiasis asmuo ar kiti asmenys; automobiliu „BMW M3“ realiai naudojosi M. Č., kuris buvo pareiškęs ieškovui, kad surado automobilio pirkėją; M. Č. prašymu ieškovas parašė leidimą V. K. važinėti šiuo automobiliu. Kolegija pažymėjo, jog šiuo atveju motyvai, dėl kurių atsakovas skolinosi iš ieškovo lėšas, nėra esminiai ir nepaneigia fakto, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis.
Kolegija atsakovo teiginį, kad sprendimas turi būti panaikintas ir dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, nes pagal ieškinio sumą byla turėjo būti perduota nagrinėti apygardos teismui, atmetė kaip nepagrįstą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas nustatomas tada, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Todėl kolegija nurodė, kad absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą sudarytų ne rūšinio teismingumo apygardos ar apylinkės teismui, bet rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir šią bylą pagal kompetenciją perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutartį, taip nukrypdami nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Norint tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kaip paskolos sutartinius santykius, turi būti nustatytos esminės paskolos sutarties sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje, sudarančios abiejų šalių suderintos valios sukurti paskolos teisinius santykius turinį. Teismai rėmėsi tik pinigų perdavimo faktu bei vienašališku kreditoriaus pareiškimu (įrašu mokėjimo paskirtyje) kaip esminę reikšmę turinčia aplinkybe. Jokių faktinių aplinkybių, kurios objektyviai ir pagrįstai leistų daryti išvadą apie ieškovo sutikimą atsakovui skolinti lėšas konkrečiomis, iš anksto aptartomis sąlygomis dėl paskolos termino, atlygintinumo ir apie atsakovo įsipareigojimą konkrečia, iš anksto aptarta tvarka ir terminais grąžinti ieškovui pinigus ir mokėti pelno palūkanas, nebuvo nustatyta.
Kartu teismai pažeidė ir bendrąsias sutartinių santykių kvalifikavimo bei sutarčių aiškinimo taisykles, nes neišsiaiškino šalių valios sudarant sutartį ir prisiimant įsipareigojimus, o nepagrįstai vadovavosi kreditoriaus vienašaliu pareiškimu kaip pakankama abiejų dvišalio sandorio šalių suderintos valios išreiškimo forma. Teismai nesiaiškino, ar atsakovas naudojosi elektronine bankininkyste ir galėjo sužinoti apie atsakovo nurodytą pinigų pervedimo paskirtį. Be to, atsakovo dar 2008 metais inicijuotame ikiteisminiame tyrime nėra jokių duomenų apie paskolos santykius. Teismai turėjo įvertinti paminėtas aplinkybes ir išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.
Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, nes nevertino visų byloje esančių duomenų, jų visumos, ieškovo teiginiams suteikė prioritetą kitų įrodymų atžvilgiu, nenustatė esminių faktinių aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Esminių paskolos sąlygų egzistavimo našta tenka ieškovui. Pirmosios instancijos teismas neištyrė šių aplinkybių: šalių susitarimo dėl paskolos sutarties sudarymo; konkretaus šalių susitarimo dėl paskolos termino ir jos atlygintinumo; šalių susitarimo dėl pelno palūkanų dydžio ir jų mokėjimo; šalių elgesio po ginčijamo teisinio santykio atsiradimo; proceso šalių turtinės padėties; vienerių metų laikotarpio ryšio tarp sandorio bei šalių gautos finansinės naudos. Apeliacinės instancijos teismas šių proceso teisės normų pažeidimo neištaisė. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, didesnę įrodomąją galią suteikdami ieškovo parodymams apie paskolos santykius. Teismai neatsižvelgė į tai, kad iki tol šalys neturėjo jokių tarpusavio asmeninio ar finansinio pobūdžio santykių. Teismai neįvertino, kad ieškovas perėmė ne tik atsakovo įsipareigojimus lizingo bendrovei, bet ir atsakovo teises bei de jure labai brangų turtą be jokių papildomų finansinių įsipareigojimų sugrąžinti atsakovui didžiąją dalį išmokėtos lizingo sumos, o tai leidžia teigti, kad buvo padarytas ieškovo sumokėto avanso įskaitymas. Ieškovas neginčijo pirmiau nurodytų sandorių teisėtumo. Teismai nesiaiškino ieškovo turtinės padėties, o atsakovo pateiktus duomenis dėl turtinės padėties atmetė be motyvų. Ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis teismai taip pat vertino remdamiesi tik ieškovo paaiškinimais, nors šioje medžiagoje pateikti įrodymai rodo priešiškus ieškovo ir trečiojo asmens santykius ir tai, kad 8 metus ieškovas nesiėmė veiksmų į atsakovo sąskaitą sumokėtiems pinigams susigrąžinti ir net neidentifikavo atsakovo kaip skolininko. Teismai priteisė ieškovo naudai palūkanas už vartojimo paskolą, suteiktą ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui, nors ir neišsiaiškino tokio šalių susitarimo turinio.
Teismai šią bylą išnagrinėjo pažeisdami rūšinio teismingumo taisykles, nes pagal ieškinio sumą byla teisminga apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.
Trečiasis asmuo M. Č. prisidėjimu prie kasacinio skundo prašė jį tenkinti ir bylą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui.
Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Atsakovas, kasaciniame skunde nesutikdamas su priteistomis palūkanomis, siekia peržengti nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas. Atsakovas nuo reikalavimo priteisti palūkanas nesigynė ir dėl to nepasisakė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme. Kadangi kasacija nėra leidžiama dėl tos ginčo dalies, kuri nebuvo skundžiama apeliaciniu skundu, palūkanų priteisimo klausimas neturėtų būti nagrinėjamas. Kita vertus, nesutikdamas su palūkanų už naudojimąsi ieškovo paskolintomis lėšomis priteisimu, atsakovas netinkamai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimą. Minėta įstatymo norma įtvirtina paskolos gavėjo pareigą mokėti palūkanas bei nustato tokių palūkanų dydžio nustatymo tvarką. Todėl kasacinio skundo argumentai, kad teismai nenustatė šalių susitarimo mokėti palūkanas, yra nepagrįsti.
Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismai netinkamai taikė paskolos sutartį reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teismai tyrė ir vertino visus (tiek ieškovo, tiek atsakovo) pateiktus įrodymus ir išvadą padarė atsižvelgdami tiek į konstatuotas faktines aplinkybes, tiek į CK įtvirtintą reglamentavimą. Kadangi paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, mokėjimo pavedimas, kurio paskirtyje nurodyta apie suteikiamą paskolą, laikytinas pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu šią aplinkybę. Teismai taip pat nustatė, kad, prieš gaudamas paskolą, atsakovas išreiškė interesą gauti šią paskolą: ieškovas iš Šilutės kredito unijos paskolos sutartimi paėmė 49 235,40 Eur (170 000 Lt) kreditą; ieškovas, gavęs minėtas lėšas, banko pavedimu pervedė atsakovui 31 858,20 Eur (110 000 Lt); atsakovas tarpininkavo ir laidavo, kad būtų išduotas minėtas kreditas. Kadangi ieškovas nėra atsakovo artimas draugas ar giminaitis, suteiktas laidavimas teismų pagrįstai buvo įvertintas kaip turintis ekonominę logiką.
Atsakovas kasaciniame skunde sąmoningai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl paskolos teisinių santykių kvalifikavimo. Kasacinis teismas civilinėse bylose, kuriose buvo sudaryta tik žodinė paskolos sutartis, tačiau pinigai buvo perduoti, atliekant banko mokėjimo pavedimą ir mokėjimo paskirties laukelyje nurodant, kad suteikiama paskola, išaiškino, kad toks mokėjimo pavedimas kaip rašytinis įrodymas sudaro pagrindą spręsti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovo argumentas, kad jis neprivalėjo tikrinti pinigų pervedimo paskirties, nepaneigia paskolos sudarymo fakto. Tai, kad atsakovas priėmė šiuos pinigus, patvirtina abiejų šalių valią dėl paskolos sutarties sudarymo. Be to, atsakovo, turinčio aukštąjį medicininį išsilavinimą, keletą kartų ėjusio rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, žinios, kvalifikacija, gebėjimai ir kompetencija yra pakankami, kad jis būtų vertinamas kaip protingas asmuo.
Teismai tinkamai ir atidžiai įvertino faktines aplinkybe, dokumentus, susijusius su atsakovo gynybine pozicija, bei pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepaneigė paskolos santykių. Teismai pagrįstai sprendė, kad atsakovo teiginiai dėl ieškovo avansinio mokėjimo už atsakovo ieškovui pagal Skolos perkėlimo sutartį neva perleistą automobilį tėra gynybinė pozicija ir nepaneigia, kad ieškovas paskolino atsakovui lėšas. Teismai pagrįstai atsižvelgė į vienerių metų laiko tarpą, skiriantį atsakovui suteiktą paskolą bei tariamą automobilio perleidimą. Nė viename dokumente nėra nurodyta, kad ieškovas įsipareigojo atsakovui atlikti ar atliko avansinį mokėjimą už automobilį. Teismai pagrįstai sprendė, kad automobilis faktiškai nebuvo perduotas, o Skolos perkėlimo sutartį ir įsipareigojimus lizingo bendrovei ieškovas prisiėmė dėl to, kad buvo apgautas trečiojo asmens M. Č.
Kasaciniu skundu skųsdamas teismų procesinius sprendimus, atsakovas tariamo rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo nenurodo kaip kasacijos pagrindo, dėl to rūšinio teismingumo taisyklių aiškinimas ir taikymas nepatenka į nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai bylą pagal teismingumą turėjo nagrinėti apylinkės (arba apygardos) teismas, o išnagrinėjo atitinkamai apygardos (arba apylinkės) teismas, būna tik formalus proceso taisyklių pažeidimas, kuris neteikia pagrindo pripažinti, kad jis galėjo turėti įtakos sprendimo (nutarties) priėmimo teisėtumui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi miręs pradinis atsakovas A. Č. buvo pakeistas jo teisių perėmėju V. Č.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl paskolos sutarties sudarymo fakto
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2008">3K-3-187/2008</a>).
Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad CK 6.871 straipsnio 3 dalyje reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose santykiuose taikytiną protingo žmogaus standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-544/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-544/2011">3K-3-544/2011</a>). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368/2011">3K-3-368/2011</a>).
Kasaciniu skundu atsakovas teigia, kad teismai, tenkindami ieškinį, rėmėsi tik pinigų perdavimo faktu kaip esminę reikšmę turinčia aplinkybe ir todėl nepagrįstai lėšų perdavimą ieškovui vertino kaip įrodantį tarp šalių egzistavusius paskolos teisinius santykius. Teisėjų kolegija šį atsakovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
Šioje byloje teismų nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme; ieškovas paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja mokėjimo nurodymu, patvirtinančiu, kad jis į atsakovo banko sąskaitą 2007 m. birželio 12 d. pervedė 31 858,20 Eur (110 000 Lt), mokėjimo paskirties laukelyje nurodydamas „Č. A. asmeninė paskola“. Byloje nėra šalių ginčo, kad šias lėšas ieškovas perdavė, o atsakovas jas gavo, tačiau, atsakovo teigimu, jos buvo suteiktos ne kaip paskola, o kaip avansinis mokėjimas už automobilį. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi ieškovo pateiktu mokėjimo nurodymu, kuriame aiškiai nurodyta jo paskirtis, bei įvertinę kitų byloje nurodytų sandorių sudarymo aplinkybes, konstatavo tarp šalių esant susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, todėl sprendė, kad ieškovo valia pirkti automobilį nebuvo įrodyta.
Kaip minėta, pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas gali būti atliktas ir kitokių teisinių santykių pagrindu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad mokėjimo paskirties laukelyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog pinigai pervedami kaip asmeninė paskola. Todėl ši aplinkybė yra itin svarbi sprendžiant, ar iš tiesų tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, leidžiantys spręsti apie tokių teisinių santykių egzistavimą, todėl sutiktina, jog teismai mokėjimo paskirties laukelyje nurodytą įrašą „Č. A. asmeninė paskola“ tinkamai vertino kaip svarbų įrodymą dėl šalis siejančių tarpusavio teisinių santykių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervedamas lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, kad pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Tačiau, kilus ginčui dėl pervestų pinigų paskirties, teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti ir kitų reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius.
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovu, jog teismai, spręsdami dėl šalių tarpusavio teisinių santykių, esminę reikšmę suteikė būtent mokėjimo paskirties laukelyje nurodytai paskirčiai ir nesiaiškino šalių valios. Kaip nustatyta, ieškovas mokėjimo nurodyme raštu išreiškė vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) valią perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog protingas ir apdairus asmuo, gavęs lėšas, kurių paskirtis įvardyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtino paskolos teisinių santykių buvimą. Tai sudaro pagrindą teigti, kad teismai įvertino ir kitos šalies valią vadovaudamiesi protingo žmogaus standarto principu. Todėl atsakovo argumentai, kad teismai nesiaiškino, ar jis naudojosi elektronine bankininkyste ir ar galėjo sužinoti pinigų pervedimo paskirtį, atmetami kaip nepagrįsti ir neatitinkantys protingo ir apdairaus asmens kriterijų, ypač įvertinant pervedamos pinigų sumos dydį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netyrė aplinkybių, jog šalys nesusitarė dėl daugelio dalykų, kaip antai paskolos termino, atlygintinumo, pelno palūkanų mokėjimo ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK normas, reglamentuojančias paskolos sutarties sudarymą, nurodyti elementai sutartyje gali būti ir neaptarti, t. y. šių elementų nebuvimas paskolos sutartyje nesuponuoja išvados, jog paskolos sutartis nesudaryta, jeigu paskolos sutarties dalykas buvo perduotas gavėjui. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nurodo, kad, nesant šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties metu; šio straipsnio 2 dalyje nustatytas palūkanų mokėjimo terminas, o 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad, paskolos dalykui esant pinigams, paskola yra atlygintinė. Teismai teisingai pažymėjo, kad lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu reiškia ir įsipareigojimą jas grąžinti, todėl, net ir nesant raštu išreikšto įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą atsakovui pervestas lėšas, toks įsipareigojimas gali būti numanomas iš pinigų priėmimo fakto. Šalims nesant susitarusioms dėl paskolos sumos grąžinimo termino, paskolos sumą gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 straipsnio 2 dalis). Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl šalių valios nebuvimo neatitinka teismų nustatytų aplinkybių. Teismai, remdamiesi CK nuostatomis, įvertino iš paskolos sutarties išplaukiančius šalių įsipareigojimus, kai šalys nėra dėl jų konkrečiai susitarusios, ir, esant įrodymams, jog paskolos sutarties dalykas buvo perduotas, pagrįstai konstatavo atsakovo pareigą grąžinti paskolos sumą ir palūkanas.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus, kad teismai nevertino vienerių metų laikotarpio tarp ginčo sandorio bei Skolos perkėlimo sutarties. Nors šalys įvairialypius sutartinius santykius gali nustatyti ne vienoje, o keliose atskirose sutartyse, tačiau turi būti šiuos sandorius vienijančių reikšmingų elementų, kurie leistų juos susieti į visumą. Abiejų instancijų teismai aplinkybę, kad paskolos sutartį ir Skolos perkėlimo sutartį skiria daugiau nei vienerių metų terminas, vertino kaip reikšmingą argumentą, leidžiantį teigti, jog šios sutartys tarpusavyje nėra susijusios. Be to, teismai atsižvelgė į tai, kad nei Skolos perkėlimo sutartyje, nei Turto perdavimo–priėmimo akte nėra nurodyta, jog buvo sumokėtas avansas už perkamą automobilį. Taigi teismai, įvertinę šias atskiras sutartis, padarė išvadą, kad jos neturi bendrų sąsajų. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai įvertino tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo jokių asmeninių ar finansinių santykių, ir būtent dėl šios aplinkybės pagrįstai konstatavo, jog atsakovo A. Č. laidavimas už ieškovui Šilutės kredito unijoje suteiktą 49 235,40 Eur (170 000 Lt) paskolą turėjo aiškų ekonominį interesą gauti iš ieškovo paskolą.
Nors atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad ieškovo nuosavybėn buvo perduotas labai brangus turtas – prabangus automobilis, tačiau teismai nustatė, kad realiai šis turtas ieškovui nebuvo perduotas. Šioje byloje teismų nustatytos aplinkybės, kad ieškovas neturėjo gerų praktinių vairavimo įgūdžių, o vairavimo egzaminą išlaikė tik po 7 metų nuo Skolos perkėlimo sutarties, kartu su kitomis aplinkybėmis teismų pagrįstai buvo įvertintos kaip paneigiančios ieškovo valią pirkti automobilį. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Nesutiktina ir su kasacinio skundo argumentais, jog teismai nesiaiškino šalių turtinės padėties, o atsakovo pateiktus duomenis atmetė be motyvų. Abiejų instancijų teismai pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis nagrinėjamu atveju neturėjo reikšmės, nes motyvai, dėl kokių priežasčių atsakovas skolinosi lėšas iš ieškovo, nėra esminiai. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo turtinę padėtį ir pažymėjo, kad, gavęs iš Šilutės kredito unijos paskolą, ieškovas turėjo pakankamai pinigų sumokėti už automobilį. Sutiktina su šio teismo išvadomis, kad atsakovo nurodyta mokėjimo pavedimo sumos paskirtis neatitinka logikos, nes ieškovui būtų buvę paprasčiau perimti atsakovo įsipareigojimus UAB „SEB Lizingas“ pagal nesenai sudarytą 2007 m. gegužės 23 d. Finansinio lizingo sutartį, iškart perimant lizingu perkamo automobilio valdymą ir išvengiant Šilutės kredito unijos paskolos sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kitaip ir ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada praktikoje reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija.
Šioje byloje atsakovas, prašydamas perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui kaip pirmosios instancijos teismui, kasaciniame skunde teismingumo taisyklių pažeidimo nenurodo kaip kasacijos pagrindo, todėl toks jo prašymas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, nustatant aplinkybes, susijusias su paskolos atlygintinumu, ikiteisminio tyrimo medžiagos vertinimu ir kt., teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų ir yra teisiškai nereikšmingi.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, nenustatę atsakovo atsikirtimuose nurodytų aplinkybių, kad tarp šalių egzistavo kitokie nei paskolos teisiniai santykiai, ir pagal įrodymų visumą įvertinę, jog ieškovo mokėjimo pavedimu pervesti pinigai laikytini paskolos dalyko perdavimu atsakovui, nepažeidė materialiosios teisės normų, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jam neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą pateikusiai šaliai.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Rekomendacijų redakcijos, galiojančios nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.14 punktą, skaičiuojant atlyginimą už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, taikomas koeficientas 1,7, todėl rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis yra 1348,61 Eur.
Ieškovas prašo priteisti 2758,80 Eur išlaidų atlyginimą ir pateikia šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši suma viršija nurodytose Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Kadangi byla nėra didelės apimties, joje nenagrinėjamas sudėtingas teisės taikymo klausimas, tas pats advokatas atstovavo nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, todėl, vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis mažintinas ir jam už advokato suteiktas teisines paslaugas iš atsakovo A. Č. teisių perėmėjo naujojo atsakovo V. Č. priteistinas 1350 Eur išlaidų atlyginimas.
Kasacinis teismas patyrė 11,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 11,24 Eur šių bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. Č. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. R. (duomenys neskelbtini) naudai 1350 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt) Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. Č. (duomenys neskelbtini) 11,24 Eur (vienuolika Eur 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Egidijus Laužikas
