V. M. pagal BK 154 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-38-1073/2018

Proceso Nr. 1-13-3-00029-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.14; 1.2.8.1.1.

2018 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai L. R., jos gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

išteisintajai V. M., jos gynėjui advokatui Vytautui Tučkui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nuosprendžiu panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. apkaltinamasis nuosprendis ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos L. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Iš nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos L. R. priteista išteisintajai V. M. 1200 Eur proceso išlaidų.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžiu V. M. pripažinta kalta pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir nubausta 7 MGL (266 Eur) dydžio bauda.

Iš nuteistosios V. M. priteista nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai L. R. 80 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistosios V. M. priteista nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai L. R. 1040 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos, jos gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios, jos gynėjo advokato, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. V. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį buvo nuteista už tai, kad ji 2016 m. liepos 28 d., nuo 20.30 val. iki 21.10 val., siekdama paniekinti ir pažeminti L. R. ir pakirsti pasitikėjimą ja, socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje parašydama dvi žinutes, kurių turinys: 1. „R. K… (necenzūrinis žodis)..trynėsi su Č. D.... <...> O ir teatro direktore be konkurso tapo (per š… (nevartotinas žodis) ir blatą)... <...> Korumpuota šlykštynė...“; 2. „Lai trinasi su kuo nori... bet esmė, kad PAREIGAS gauna neteisėtu būdu... per LOVĄ... <...>“, tyčia paskleidė apie L. R. jai nepažįstamam asmeniui R. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją.

1.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios V. M. apeliacinį skundą, šį tenkino ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl V. M. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo V. M. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisino kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

2. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir privati kaltintoja L. R. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nustačius, kad bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas, prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat prašoma priteisti iš V. M. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių BPK pažeidimų, kurie suvaržė įstatymo garantuotas kasatorės teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Kasatorė tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, kreipdamas dėmesį tik į V. M. apeliaciniame skunde išdėstytus nepagrįstus ir byloje esantiems įrodymams, liudytojų parodymams prieštaraujančius argumentus, deramai neįvertino V. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio, tyčios formos ir rūšies bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, t. y. netinkamai taikė BK bendrosios dalies teisės normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą.

2.2. Skunde nurodoma, kad, analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta kaltinamosios V. M. įvykdyta veika, t. y. paskleistais neatitinkančiais tikrovės faktais apie nukentėjusiąją L. R.. Pasak kasatorės, abiejų instancijų teismai nustatė ir pripažino, kad V. M. apšmeižė ir įžeidė ją, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. M., padarė išvadą, jog neva pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kaltinamosios kaltę, vadovavosi tik prielaidomis, kas, anot kasatorės, akivaizdžiai prieštarauja pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu nustatytoms neginčijamoms aplinkybėms bei įrodymams. Nukentėjusioji L. R. nurodo, kad abiejų instancijų teismai pripažino, jog V. M. šmeižikiško turinio žinutėse pateikė konstatuojamuosius faktus, o ne nuomonę, todėl teigia, kad, vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, kaltinamoji šią veiką atliko tyčia ir galbūt iš anksto apgalvojusi.

2.3. Pažymima, kad iš bylos medžiagos matyti, jog V. M. neneigė, kad ji asmeniškai rašė komentarus R. Š., socialinio tinklo paskyroje pasivadinusiai „B. B. P. Rs“, tačiau tvirtino, jog tyčios įžeisti ir šmeižti neturėjo, o taip buvo pateikta tik nuomonė apie nukentėjusiąją, kuri susiformavo iš visuomenės informavimo priemonėse pateiktų anoniminių komentarų ir vienos televizijos laidos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad viso pirmosios instancijos teismo proceso, taip pat ir baigiamųjų kalbų metu V. M. rodė akivaizdų priešiškumą L. R., veikė apgalvotai ir tendencingai, siekdama paskleisti neatitinkančią tikrovės informaciją, pakenkti tiek asmeninei, tiek profesinei nukentėjusiosios reputacijai. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į svarbias aplinkybes, rodančias V. M. tendencingą, sąmoningą veikimą ir padarytos nusikalstamos veikos tyčią. Teigiama, kad V. M. po įvykusių baigiamųjų kalbų ir toliau įžeidinėjo L. R., rašydama jos artimiesiems užgaulias žinutes (pvz.,,,padlaiže, kai kopijuoji R. mano komentarus – tai savo snukį užmaskuok kopijoje“); netiesiogiai, socialiniame tinkle „Facebook“ vykusioje diskusijoje po žurnalistės V. D. liudijimo toliau nusikalstamai veikė prieš nukentėjusiąją prilygindama ją nusikalstamam pasauliui ir pan. Anot kasatorės, visa tai įrodo ne tik išteisintosios sąmoningumą, nusikalstamų veikų sistemingumą, tendencingumą, bet ir tai, kad ji jaučiasi nebaudžiama, kas sąlygoja ją nusikalstamai veikti ir ateityje.

2.4. Kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. M. sąžiningai klydo ir kad nėra įrodyta, jog R. Š. ji pateikė žinomai melagingą, išgalvotą informaciją, nes jos veikimą tiesiogine tyčia patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Pažymima, kad V. M. tiesos neatitinkančius duomenis apie nukentėjusiąją skelbė ne vieną kartą, t. y. tiek žinutėse, rašytose R. Š., tiek ir savo tiesioginio darbo metu (1 t., b. l. 157–158). Pasak nukentėjusiosios, tai rodo išteisintosios sąmoningą veikimą, kurio tikslas kuo didesniam asmenų ratui paskelbti reputacijai žalingą ir pasitikėjimą ja pakertančią informaciją. Teigiama, kad V. M. žinojo, jog nukentėjusioji kandidatuoja į Lietuvos Respublikos Seimą ir užsiima įvairia visuomenine veikla, susijusia su pagalba socialinės atskirties grupėms, tarp jų ir nuteistiems asmenims, nuteistųjų artimiesiems, todėl šiuo atveju, rašydama nuteistojo žmonai, kuri buvo kreipusis į L. R. pagalbos, suvokė, jog jos parašyta šmeižianti informacija, susijusi su jos profesine veikla, pakirs pasitikėjimą L. R. ir turės neigiamų pasekmių. Anot kasatorės, akivaizdu, kad V. M. veikė sąmoningai, nes tiesos neatitinkančius teiginius paskleidė visiškai nepažįstamam asmeniui, o taip pasielgė, siekdama pakirsti pasitikėjimą ja, kaip valstybės tarnautoja.

2.5. Nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad byloje nėra jokių duomenų, jog V. M. suprato pačios informacijos netikrumą, nes surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad viešojoje erdvėje buvo pakankamai informacijos, paneigiančios V. M. išgalvotus šmeižikiškus teiginius. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iki L. R. apšmeižimo Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 28 d. priėmė nutartį civilinėje byloje dėl L. R. neteisėto atleidimo iš darbo, kuria pripažino, jog ji iš pareigų buvo atleista neteisėtai, o neteisėto atleidimo iš darbo iniciatorius buvo Alytaus miesto meras J. K., kurio viešai išsakytais šmeižikiškais teiginiais teisinosi V. M.. Taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir teismas vadovavosi išimtinai kaltinamosios apeliaciniame skunde išdėstytais niekuo nepagrįstais ir bylos duomenims prieštaraujančiais argumentais, visiškai nesigilindamas į tai, jog tai tik kaltinamosios gynybinė pozicija. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo būti aktyvus, siekti visapusiškai ir išsamiai išsiaiškinti kilusius neaiškumus, tačiau tai nebuvo padaryta (BPK 324 straipsnio 6 dalis).

2.6. Kasaciniame skunde teigiama, kad šią bylą išnagrinėjo šališkas apeliacinės instancijos teismas, o tai neva patvirtina nuosprendžio motyvuojamoji dalis. Kasatorė tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas ignoravo įrodymus, patvirtinančius V. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, ir vadovavosi tik jos gynybine pozicija, neparemta jokiais įrodymais. Be to, nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pasirašė vienas iš teisėjų kolegijos narių (teisėjas R. A.), kuris įtariamas korupciniais nusikaltimais. Nurodoma, kad šis teisėjas 2017 m. birželio 29 d. Specialiųjų tyrimų tarnyboje atsisakė duoti parodymus kyšininkavimo byloje kaip specialusis liudytojas, o tai, anot kasatorės, sąlygoja abejonę šio teisėjo sąžiningumu, jo veiklos skaidrumu, kas sukelia abejonių ir priimto skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir teisingumu. Tai, kad 2017 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1056 buvo sustabdyti Kauno apygardos teismo teisėjo R. A. įgaliojimai, kasatorei kelia abejonių, ar skundžiamą nuosprendį priėmęs teisėjas veikė sąžiningai, ar buvo užtikrintas tinkamas, visapusiškas, išsamus ir objektyvus teisminis nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.

3. Nukentėjusiosios L. R. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 154 straipsnio 1 dalies taikymo

4. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus faktus ar įvykius baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-9/2012, 2K-171/2013, 2K-57/2015, 2K-187-677/2015). Teismų praktikoje pasakymai, kad žmogus yra blogas, nepatikimas, melagis, amoralus, nenurodant tai patvirtinančių faktų, o tik pateikiant apibūdinamuosius žodžius, nelaikytini šmeižimu. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtMy8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-3/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-3/2012">2A-3/2012</a>).

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistosios V. M. apeliacinį skundą patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, pripažino, kad šis teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, kurių šaltiniai ir turinys išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, faktines bylos aplinkybes nustatė teisingai ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. M. rašytose žinutėse pateikiami konkretūs faktai, pagrįsti konkrečiais nuteistosios konstatuojamaisiais teiginiais, o ne nuorodos į V. M. pateiktą nurodomą visuomenės informavimo priemonėse esančią informaciją. V. M. R. Š. rašytose žinutėse pateikiama informacija apie tai, kad L. R. palaikė intymius santykius su Č. D., kad pareigas (Alytaus miesto teatro direktoriaus pareigas) L. R. gavo neteisėtai, be konkurso, pasinaudojusi įtakingais ryšiais (per „blatą“) bei kažkokio neįvardinto vyro ar vyrų pagalba už intymias paslaugas ar sanguliavimą. Ši informacija yra konkreti, ją galima patikrinti, be to, išreikšta kategoriškai, vartojant necenzūrinius žodžius, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagrįstai sutiko su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad V. M. paskleista informacija turi konstatuojamąjį pobūdį ir negali būti vertinama kaip nuomonė. Nesutikti su bylos medžiaga pagrįstomis, surinktais duomenimis patvirtintomis apeliacinio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

4.2. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs bylos duomenis, kad viešoje erdvėje paskleista informacija apie L. R. artimus santykius su Č. D., apie pastarojo korumpuotus ryšius su kitais įtakingais asmenimis, taip pat tai, jog L. R. į Alytaus teatro vadovo pareigas buvo paskirta galbūt pasinaudojus įtakingais ryšiais, o ne kaip konkurso į šias pareigas laimėtoja, bei konstatuodamas, kad V. M. teiginius iš dalies patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos televizijos laidos „Patriotai“ dalyvio J. K., laidos žurnalisčių R. J. ir S. P. vykusių pokalbių detalės (1 t., b. l. 86–88), taip pat laikraščių ir portalų straipsniuose, jų komentaruose (1 t., b. l. 92–98, 99–118) nurodytos aplinkybės apie galbūt artimus L. R. ir Č. D. santykius, taip pat aplinkybės, ganėtinai neigiamai apibūdinančios nukentėjusiąją L. R., įvertinęs V. M. teiginius, kad kai viešojoje erdvėje buvo paskelbta ši informacija, ji buvo plačiai aptarinėjama ir Alytuje gyvenančių žmonių, su kuriais V. M. teko bendrauti, nors nukentėjusioji L. R. nurodė, kad minimoje televizijos laidoje „Patriotai“ ir straipsniuose apie L. R. V. M. R. Š. nurodyta informacija buvo paneigta pačios nukentėjusiosios, konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog V. M. suprato tokio pobūdžio informacijos paneigimą ir pačios informacijos netikrumą. Tai, kad L. R. viešai kelis kartus yra nurodžiusi, jog jos ir Č. D. nesieja artimi santykiai, anot teismo, nepaneigia to, kad V. M. sąžiningai klydo. Tokia teismo išvada, kad nuteistoji sąžiningai klydo ir kad jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, paties teismo tarpinių išvadų.

4.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271-648/2015">2K-271-648/2015</a>).

4.4. Vertinant V. M. veiksmus susidariusioje situacijoje sąžiningumo objektyviuoju aspektu teigtina, kad teisingumo ir protingumo požymių jos veikoje pasigendama – negalėdama tiesiogiai bendrauti su L. R., nes ši ją pašalino iš draugų socialiniame tinkle (,,užblokavo“), siunčia užgaulaus pobūdžio žinutę pašaliniam nepažįstamam asmeniui. Toks elgesio modelis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų. Atitinkamai ir subjektyviuoju požiūriu, būdama išsilavinęs, darbingas, visuomeniškas žmogus, galėjo ir turėjo suprasti apie savo elgesio netinkamumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad V. M. veiksmai neatitinka „sąžiningo klydimo“ situacijos.

4.5. Kaip jau minėta, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl tiesioginės tyčios nebuvimo veikoje yra taip pat neteisingos ir nepagrįstos. Tyčios turinį sudaro požymio paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9/2012). Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271-648/2015">2K-271-648/2015</a>). Todėl apeliacinės instancijos teismas nepakankamai atidžiai išnagrinėjo V. M. veiksmuose nustatytus nusikaltimo, nurodyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad teismas nustatydamas, jog V. M., išsiųsdama užgaulaus pobūdžio žinutę, neveikė tyčia, padarė išvadas, prieštaringas paties teismo nustatytoms aplinkybėms, – kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo gauti duomenys, patvirtinantys, jog L. R. dalyvavo konkurse į Alytaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Alytaus miesto teatro direktoriaus pareigas, laimėjusi konkursą į šias pareigas buvo paskirta (1 t., b. l. 74), žiniasklaidoje nuolat vykusi diskusija apie šiuos faktus, kuri iš dalies paneigė kitus L. R. neigiamai apibūdinančius duomenis ir pan. Taigi, V. M. suvokė, kad dalis jos skleidžiamos informacijos neatitinka tikrovės, bet vis tiek ją paskleidė nepažįstamam asmeniui. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad „įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija konstatuoja neįrodyta, kad V. M. žinutėse R. Š. nurodyta informacija buvo žinomai melaginga. V. M. socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašydama R. Š. žinutes savo vardo ir pavardės neslėpė, tai patvirtina, kad V. M. neveikė anonimiškai, kas leidžia manyti, jog ji buvo sąžiningai įsitikinusi, kad R. Š. pateikė teisingą informaciją“, yra prieštaraujanti bylos įrodymams.

5. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi žemesnės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, ir tai sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl turėtų proceso išlaidų kasacinės instancijos teisme

6. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012, 2K-303/2014, 2K-153-696/2015, 2K-177-696/2015, 2K-143-696/2017). Nagrinėjamoje byloje pateiktas prašymas priteisti nukentėjusiosios turėtas išlaidas dėl atstovavimo kasacinės instancijos teisme (kasacinio skundo parengimas – 480 Eur ir atstovavimas byloje – 230 Eur), nurodoma 710 Eur suma, pridedami dokumentai, patvirtinantys turėtas išlaidas. Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios L. R. kasacinį skundą, kuriame buvo keliami klausimai, tiesiogiai veikiantys jos interesus, todėl prašymas priteisti proceso išlaidas už gautas teisines paslaugas tenkintinas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog kasatoriaus nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017, 2K-76-942/2017). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į advokato darbo apimtis žodinio proceso tvarka išnagrinėtoje kasacinėje byloje (advokatė G. Butrimienė teikė kasatorei teisines paslaugas nagrinėjant bylą abiejose instancijose ir bylos medžiaga jai buvo žinoma, advokatas R. Jurka dalyvavo žodiniame kasacinės bylos nagrinėjime), į pateikto kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, prašoma priteisti proceso išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nuosprendį ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį be pakeitimų.

Iš nuteistosios V. M. nukentėjusiajai L. R. priteisti 250 Eur turėtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Vytautas Piesliakas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė