Dėl testamento duomenų tikslinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-176-916/2017

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02861-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.4.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovėms S. A., B. A., dalyvaujant trečiajam asmeniui J. A., dėl testamento duomenų tikslinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami testamento turinio aiškinimo ir įpėdinio teisės paveldėti konkrečią turto dalį, kai testatorė valdė gyvenamąjį namą bendrąja daline nuosavybės teise ir nebuvo bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, klausimai.

Ieškovė prašė pripažinti, kad testatorės A. A., mirusios 2013 m. liepos 9 d., 1998 m. gegužės 15 d. surašytu testamentu jai paliktas butas Nr. 1 name (duomenys neskelbtini), atitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytą 1/4 dalį statinio (duomenys neskelbtini).

Ieškovė nurodė, kad nuo 1992 m. iki 2002 m. su šeima nuomojosi A. A. priklausančią patalpą (duomenys neskelbtini), kartu prižiūrėjo nuomotoją, nešė jai maistą, kitaip ją rėmė. Kadangi ieškovės santykiai su A. A. buvo geri, tai ši testamentu ieškovei paliko butą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

2013 m. liepos 9 d. mirus A. A., ieškovė kreipėsi į notaro biurą, kad priimtų palikimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas dėl neaiškaus testamento turinio. Testamente ieškovei paliekamas turtas įvardytas kaip butas Nr. 1, esantis (duomenys neskelbtini), nors A. A. priklausė 1/4 minėto namo dalis. Faktiškai namas buvo išskirstytas butais dar iki jo grąžinimo buvusiems savininkams, tokia tvarka liko ir vėliau. A. A. naudojosi butui Nr. 1 priklausančiomis patalpomis, kurios suformuotos kaip atskiras butas. Kitos namo patalpos priklausė palikėjos marčiai ir anūkėms (po 1/4 dalį). Ieškovės įsitikinimu, palikėjos jai testamentu paliktas butas ir jos nuosavybe valdoma 1/4 dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats turtas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino, kad testatorės A. A. testamentu ieškovei A. S. (buvusi pavardė A.) paliktas butas Nr. 1 name (duomenys neskelbtini), atitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytą 1/4 dalį statinio, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei iš atsakovių po 21 Eur žyminio mokesčio ir po 150 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovių po 50 Eur iš kiekvienos išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teismas nustatė, kad A. A., mirusi 2013 m. liepos 9 d., 1998 m. gegužės 15 d. surašė testamentą, kuriuo jai priklausantį butą Nr. 1 ir žemės sklypą paliko ieškovei, gyvenančiai tuo pačiu adresu; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše testatorės vardu įregistruota 1/4 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir 196/785 dalys žemės sklypo tuo pačiu adresu; ieškovė nuo 1997 m. liepos 3 d. iki 2002 m. rugsėjo 23 d. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); dar 1990 m. namas buvo suskirstytas atskirais butais, iš viso buvo 5 butai; testatorės butas užima 33,10 kv. m; namas yra 115,25 kv. m, todėl 1/4 jo dalis būtų 28,81 kv. m.

Teismas nurodė, kad nors palikėja turėjo 1/4 dalį namo, tačiau pagal faktinę situaciją ir žodinį tarpusavio susitarimą ji naudojosi butui Nr. 1 priskirtomis patalpomis, kurios sudaro 33,10 kv. m), ir namo palėpėje esančiomis patalpomis 3-1, 3-2 (šios priskirtos butui Nr. 3 ir sudaro 15,38 kv. m). Kadangi A. A. naudojosi kur kas didesne, nei jai priklausytų, namo dalimi (48,48 kv. m), tai, teismo vertinimu, ji galėjo palikti testamentu savo naudojamą butą Nr. 1, kuris tik 4,29 kv. m viršijo jai priklausančią dalį, nes tai artimiausia jos turimai 1/4 daliai minėto gyvenamojo namo dalis. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad testatorė butą Nr. 1 buvo išnuomojusi ieškovei, juo disponavo ir jį valdė kaip tinkama, todėl buvo įsitikinusi, jog gali jį po savo mirties testamentu palikti nurodytam asmeniui. Nors testatorė suklydo dėl paliekamo turto dalių, tačiau testamentu paliekamo turto dalys skiriasi nežymiai, valia dėl nuosavybės teisės perėjimo aiški, todėl teismas ieškinį tenkino.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovių ir trečiojo asmens apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 14 d. sprendimu panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir 2016 m. vasario 29 d. papildomą sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui J. A. 305 Eur, atsakovei S. A. 241 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kolegija papildomai nustatė, kad 1998 m. gegužės 15 d. testamentu paliktą turtą A. A. įgijo paveldėjimo teise pagal įstatymą; be palikėjos, yra kitos trys gyvenamojo namo bendraturtės S. A., B. A. ir J. A.; buvusios namo bendraturtės nebuvo atsidalijusios ar nusistačiusios naudojimosi bendru turtu tvarkos. Kolegija nurodė, kad gyvenamasis namas niekada nebuvo įregistruotas atskirais butais. Kiekvienai bendraturčių priklauso po 28,81 kv. m patalpų, o butas Nr. 1 užima 33,10 kv. m, t. y. didesnę, nei priklausytų, dalį statinio. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad testamentu paliktas butas Nr. 1 neatitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytos 1/4 dalies statinio.

Nors namo bendraturtės naudojosi patalpomis pagal žodinį susitarimą ir nusistovėjusią tvarką, tačiau ši nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Dėl to kolegija konstatavo, kad testamentu testatorė paliko 1/4 dalį gyvenamojo namo, penkių ūkinių ir kitų pastatų bei 196/785 dalis žemės sklypo. Kolegijos nuomone, neturi teisinės reikšmės tai, kad testamente netiksliai įvardytas paliekamas turtas. Tenkinus ieškinį, būtų pažeistos atsakovių ir trečiojo asmens turtinės teisės, nes jų turimos bendrąja daline nuosavybės teise nekilnojamojo turto dalys sumažėtų ieškovei tenkančia didesne kaip 1/4 turto dalimi. Dėl to kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą, atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 n. liepos 14 d. sprendimą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, ši nustatytina pagal tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, o ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011). Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas testamento turinį, laikėsi testamento aiškinimo taisyklių, tyrė ir vertino testamento tekstą, atsižvelgė į jo teiginių prasmę, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, pateiktus į bylą, testatorės ir ieškovės tarpusavio ryšį, faktines aplinkybes, kurios galėjo lemti testamento prigimtį, ir pagrįstai sprendė, kad testatorės valia palikta nekilnojamojo turto dalis, kurią ji faktiškai valdė. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes savo išvadai pagrįsti nesirėmė byloje surinktų įrodymų visetu, nevertino ieškovės liudytojų parodymų, kad name tebeegzistavo nuo tarybinių laikų išlikęs patalpų suskirstymas butais, Gyventojų registrų tarnybos 2015 m. rugsėjo 28 d. pažymos apie ieškovės ir jos dukters deklaruotą gyvenamąją vietą, dėl to padarė įrodymais nepagrįstą išvadą.

Atsakovės ir trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nors ieškovė nurodo kasacinio teismo nutartis, tačiau nepateikia išsamių argumentų, kaip pasireiškė apeliacinės instancijos teismo išvadų neatitiktis nurodytai praktikai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vadovavosi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, nustatė ir įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Nekilnojamojo turto registre namas nebuvo registruotas atskirais butais, namo bendraturtės nebuvo nustačiusios turto, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos, nebuvo šio turto atsidalijusios. Dėl to testatorė galėjo naudotis tik 1/4 dalimi šio turto ir ją palikti. Mirusiosios A. A. testamentu paliktas butas Nr. 1 neatitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytos 1/4 namo dalies.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl testamento turinio aiškinimo

Paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų, kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiškas, neprieštaringas, testamentas surašytas, vartojant standartinę teisinę terminiją ir sąvokas, apibrėžtas teisės normų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, taigi tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą ar iš viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios (nesuprantamas testamentas – CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl testamento turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių.

Nagrinėjamu atveju 2013 m. liepos 9 d. mirusi A. A. testamentu ieškovei paliko butą Nr. 1 gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalį. Notarė pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą testatorės valiai išsiaiškinti, nes testamente įvardytas A. A. priklausantis turtas skiriasi nuo įrašų apie palikėjos nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre. Taigi byloje kilo poreikis išsiaiškinti testatorės valią – kokį turtą ji paliko testamentu. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad testamente nurodytas turtas atitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytą 1/4 dalį statinio. Ieškovė testamento turinį „Man priklausančius butą Nr. 1 ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), palieku A. A.“ (dabartinė pavardė S.) aiškina kaip testatorės valią jai palikti konkretų butą, taip pat ir žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas su tokiu testamento turinio aiškinimu sutiko, todėl ieškinį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, testamento turinį aiškino kitaip nei ieškovė.

Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) netaikytinos visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei. Atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15–5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, ši turi būti nustatoma vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).

Aiškindami testamento turinį nagrinėjamoje byloje, teismai nustatė, kad testatorei nuosavybės teise priklausė 1/4 namo ir kitų pastatų bei statinių, kuriuos ji įgijo 1992 m. rugpjūčio 17 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu; kitos namo dalys priklausė gyvenamojo namo bendraturtėms S. A., B. A. ir J. A. Bendraturtės naudojosi namo dalimi pagal nusistovėjusią tvarką (žodinį susitarimą); testatorė faktiškai naudojosi didesne turto dalimi, nei jai priklausytų: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendras naudingas plotas yra 115,25 kv. m, kiekvienai iš savininkių priklauso po 28,81 kv. m patalpų; testamente nurodytam butui Nr. 1 tenka 33,10 kv. m bendro patalpų ploto, t. y. 4,29 kv. m daugiau nei 1/4 dalis namo. Naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ar notariškai patvirtinta; testamente nurodytas paliekamas butas teisiškai neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras daiktas – butas. Tokios nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui pripažinti, kad mirusiosios A. A. testamentu paliktas butas Nr. 1 name (duomenys neskelbtini) neatitinka VĮ Registrų centro įraše nurodytos 1/4 namo dalies. Apeliacinės instancijos teismo išvada iš esmės reiškia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog testamentu ieškovei paliktas konkretus butas ar ji gali paveldėti didesnę turto dalį, kuri nuosavybės teise priklausė testatorei palikimo atsiradimo momentu. Tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad palikėjai nuosavybės teise priklausė 1/4 dalis gyvenamojo namo, kurio patalpomis ji naudojosi kaip atskiru butu.

Mirusio asmens palikimą sudaro turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių visuma, kuria mirusysis turėjo mirties momentu. Kaip nurodyta šios nutarties 17 punkte, palikėjai nuosavybės teise priklausė 1/4 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo dalis, gyvenamasis namas suskirstytas į penkis butus, tačiau tarp bendraturčių neatidalytas, notariškai nepatvirtinta ir neįregistruota naudojimosi bendru turtu tvarka, testatorė pagal žodinį susitarimą faktiškai naudojosi didesne namo dalimi, todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste aktualu nustatyti, kokį konkretų turtą testamentu paliko palikėja ieškovei. Vadovaudamasi testamento, kaip vienašalio sandorio, turinio nustatymo taisyklėmis, nurodytomis šios nutarties 16 punkte, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma – buvimas bendraturte ir naudojimasis šiame name esančiomis patalpomis kaip atskiru butu teikia pagrindą daryti išvadą, kad palikėjos valia buvo palikti testamentu būtent jai nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį, testamente ją netiksliai įvardijant kaip butą.

Pažymėtina, kad byloje ydingai suformuluotas ieškinio dalykas, nes tokiu formulavimu iš esmės siekiama pripažinti, jog testamentu palikta faktiškai valdyta bendro daikto dalis. Nors testamente testatorei priklausantis turtas (duomenys neskelbtini), įvardijamas kitaip nei jis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau netikslus turto įvardijimas nekeičia tikrosios testatorės valios. Teismo nustatytos aplinkybės leido apeliacinės instancijos teismui prieiti prie išvados, kad testatorės valia yra aiški – testamentu palikti jai nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kuri įeina į bendrą daiktą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinys ta apimtimi, kaip suformuluotas ieškinio reikalavimas, negali būti tenkinamas.

Pažymėtina ir tai, kad ieškinio atmetimas nagrinėjamoje byloje neišsprendžia kilusio šalių ginčo (negalės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į testamente nurodytą turtą) ir nepadeda pasiekti civilinio proceso tikslų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnis). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad siekiant civilinio proceso tikslų ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių bei vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo rezoliucinėje dalyje nurodant, kad A. A. 2013 m. liepos 9 d. testamentu ieškovei paliekamas VĮ Registrų centro įraše nurodytas A. A. nuosavybės teise priklausantis turtas – 1/4 dalis namo, kitų statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus kasacinį skundą, iš atsakovių ieškovės naudai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau byloje nepateikta duomenų apie tokias išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Kasaciniame teisme patirta 14,54 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus kasacinį skundą, į valstybės biudžetą priteistina iš atsakovių po 7,27 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Testatorės A. A., mirusios 2013 m. liepos 9 d., testamentu, sudarytu 1998 m. gegužės 15 d., ieškovei A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) paliekama 1/4 dalis statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).“

Priteisti iš S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 7,27 Eur (septynis Eur 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Gediminas Sagatys

Dalia Vasarienė