Baudžiamoji byla Nr. 2K-523/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.1.; 2.1.6.2.; 2.4.2.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės, pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant Ingai Žukovaitei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,
gynėjams advokatams Eleonorai Adai Unčiurienei, Valdui Burneikiui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. J. ir T. K. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžio.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, BK 181 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir R. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trylikai metų. T. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams šešiems mėnesiams, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir T. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė ir bausmė, paskirta Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu, subendrintos apėmimo būdu ir T. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams šešiems mėnesiams. Iš R. J., T. K., M. L. solidariai priteista 30 000 Lt S. L. padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš R. J., T. K., M. L. solidariai priteista S. L. ir L. L. po 150 000 Lt, A. L. ir A. L. po 10 000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeitė: R. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d., redakcija), paskyrė laisvės atėmimo bausmę keturiolikai metų šešiems mėnesiams, o nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavo į BK 294 straipsnio 2 dalį ir paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė keturiolikai metų šešiems mėnesiams.
T. K., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d., redakcija) paskirta laisvės atėmimo bausmė devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė ir tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė bei bausmė, paskirta Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. baudžiamuoju įsakymu, subendrintos apėmimo būdu ir T. K. nustatyta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė devyneriems metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. L., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų R. J., T. K. gynėjų, prašiusių nuteistųjų kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
R. J. nuteistas už tai, kad nužudė žmogų ir savavaldžiavo, o T. K. nuteistas už tai, kad nužudė žmogų ir pagrobė svetimą turtą, būtent: R. J., T. K. ir M. L., veikdami bendrininkų grupe, R. J. dėl asmeninių nesutarimų su V. L., M. L. ir T. K. tikėdami R. J. žodžiais, kad V. L. jam skolingas, 2007 m. spalio 24 d., apie 23 val., miško masyve, esančiame maždaug 300 metrų atstumu nuo pastato (duomenys neskelbtini), apžiūrėję iš anksto numatytą susitikimo vietą, turėdami žmogui žaloti pritaikytus įrankius: dujinį balionėlį, ašarinių dujų pistoletą, peilius, įvilioję V. L. į kemperį (VW (duomenys neskelbtini)), tarp R. J. ir V. L. įvykus konfliktui, bendrai veikdami, rankomis, kojomis, dujinio pistoleto rankena, automobilio (VW (duomenys neskelbtini)) durelėmis sudavė V. L. ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė nukentėjusiajam muštines žaizdas galvoje, kraujosruvas veide, kakle, nugaroje, krūtinėje ir rankose, odos nubrozdinimus nugaroje, krūtinėje, rankose, dešinėje kojoje, pjautines žaizdas krūtinėje, dešinėje plaštakoje, o R. J. sudavė peiliu V. L. į krūtinės sritį ir padarė durtinį–pjautinį kiauryminį krūtinės sužalojimą, pasireiškusį durtine–pjautine žaizda krūtinės IV tarpšonkaulinio tarpo pusėje, krūtinplėvės, širdiplėvės ir širdies dešiniojo skilvelio sužalojimu, tai komplikavosi širdies tamponada krauju, ūmiu vidiniu kraujavimu į kairę krūtinplėvės ertmę, šoku, nuo to V. L. mirė.
Be to, T. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 25 d., apie 00.10 val., miško masyve, esančiame apie 300 metrų nuo pastato (duomenys neskelbtini), iš V. L. automobilio (BMW (duomenys neskelbtini)) pagrobė V. L. priklausančią 700 Lt vertės automagnetolą „Pioneer“.
Be to, R. J. nuteistas už tai, kad po V. L. nužudymo, R. J. susitarė su T. K. ir M. L., kad jis prisiims atsakomybę už V. L. nužudymą, o T. K. ir M. L. už tai sumokės 40 000 Lt. T. K. ir M. L. vykdydami susitarimą R. J. sumokėjo 20 000 Lt, vėliau slapstėsi ir likusios dalies pinigų nedavė. Nuo 2007 m. spalio 25 d. iki 2008 m. sausio 3 d. R. J., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai, vykdydamas ginčijamą tariamą savo teisę, nuvykęs į T. K. tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), bei mobiliojo ryšio telefonu grasino nužudyti T. K. ir M. L. šeimas, sumušti M. L. ir T. K., sudeginti jų tėvų gyvenamuosius namus, panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš T. K. ir M. L. atiduoti jam pagal susitarimą priklausančius 20 000 Lt, taip savavaldžiaudamas padarė didelės žalos T. K. ir M. L. teisėms ir teisėtiems interesams.
Kasaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nuosprendžius, jo nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 237 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį ir sušvelninti bausmę. Kasatoriaus nuomone, teismų nuosprendžiai nepagrįsti ir neteisėti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jo nusikalstama veika kvalifikuota ne pagal tuos BK straipsnius. Kasatorius pažymi, kad buvo susitarta tik pagąsdinti, turint tikslą padėti R. J. atgauti skolą, bet nenužudyti V. L.. Jis teigia, kad sudavė du smūgius nukentėjusiajam, bandė surišti kojas ir rankas ir tokie veiksmai neperžengė išankstinio susitarimo ribų. Kasatorius akcentuoja, kad nematė grumtynių ir jų eigos kemperyje ir jose nedalyvavo, nes tuo metu iš V. L. automobilio vogė automagnetolą, o vėliau vairavo kemperį, kurio konstrukcijos neleido jam matyti atliekamų veiksmų (kaip buvo sužalotas nukentėjusysis V. L.) automobilio viduje. Kasatorius mano, kad teismo išvada dėl jo kaip bendrininko prisidėjimo prie kitų asmenų žudant (nesustabdė mojuojančio peiliu R. J., vairavo automobilį, sudavė du smūgius, bandė surišti nukentėjusiojo kojas ir rankas, paėmė į susitikimą žmogui žaloti tinkamus daiktus, apžiūrėjo vietą, paruošė kemperį, susitarė padėti R. J. atgauti skolą) tėra teismo teorinis išmąstymas, nes neatitinka jo atliktų veiksmų bei faktinių bylos aplinkybių. Jo manymu, teismas nuosprendyje padarė prieštaringas išvadas, nurodęs, kad išankstinio susitarimo (tikslo) nužudyti V. L. nebuvo, bet vėlesni nuteistųjų bendri veiksmai (paimti įrankiai žmogui žaloti, apžiūrėta vieta, paruoštas kemperis) rodo išankstinį susitarimą nužudyti. Kasatorius nurodo, kad R. J. dūris peiliu V. L. peržengė nuteistųjų susitarimo ribas, o jo padaryti sužalojimai (be dūrio peiliu) ekspertų įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 10 d. nuosprendį su pakeitimais ar be pakeitimų. Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai nepagrįsti, netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai BPK pažeidimai (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 2 dalis, 44 straipsnio 1, 5 dalys, 45 straipsnis, 367 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Kasatorius ginčija abiejų instancijų teismų taikytas BK 15 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų nuostatas, grįsdamas neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nurodydamas teismams turėjus taikyti BK 15 straipsnio 3 dalies nuostatas (nusikaltimas nebaigtas, po dūrio manė, kad V. L. apsimeta, bandė jį surišti, pamačius, kad jam bloga, nusikalstami veiksmai nutraukti, bandė atgaivinti, nenorėjo tokių padarinių). Kasatorius akcentuoja, kad savo veiksmais siekė susigrąžinti skolą, todėl neturėjo tikslo nužudyti. Kasatorius nurodo, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. L. bei civilinė ieškovė L. L. nepateikė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį reikalavimo dėl bausmės sugriežtinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sugriežtino bausmę. Jo manymu, dalis dėl bausmės sugriežtinimo apeliacinės instancijos teismo turi būti pakeista, paliekant pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtus galutinius bausmių dydžius, taikant kasatoriui BK 15 straipsnio 3 dalies nuostatas ir trumpinant trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, nes teismas pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kasatorius nurodo teismingumo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pažeidimą. Jo manymu, byla negalėjo būti nagrinėjama pirmąja instancija dėl šališkumo Vilniaus apygardos teisme, nes nukentėjusysis V. L. artimai draugavo su Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) teisėjo dukterimi V. K., kuri dalyvavo teisminiuose posėdžiuose ir kurios motina taip pat yra teisėja (pažeistas BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 44 straipsnio 1, 5 dalių reikalavimai, jam nebuvo paaiškintos BPK 45 straipsnyje nurodytos teisės). Jo nuomone, abiejų instancijų teismų sprendimai turėtų būti panaikinti ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmąja instancija kitam apygardos teismui. Kasatorius prašo išreikalauti iš TV 3 laidos („duomenys neskelbtini”) (duomenys neskelbtini) rengėjų vaizdo įrašą kaip įrodymą, patvirtinantį K. šeimos suinteresuotumą bylos eiga, taip pat iškviesti ekspertą – lingvistą, kuris nustatytų apeliantų (S. L. ir L. L.) prašymo dėl bausmės sugriežtinimo tikslą, nes, jo manymu, apeliacinės instancijos teismas savaip interpretavo ir iškreipė šį prašymą.
Kasaciniai skundai atmestini.
Nagrinėdamas kasacinę bylą teismas patikrina priimtus nuosprendį ir nutartį, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą, remdamasis teismų sprendimais nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato. Kasacinis teismas taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti tiriant bylą ar ją nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į tai, kasatorių argumentai, susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu bei byloje surinktų įrodymų vertinimu, nenagrinėtini.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo (BK 129 straipsnio 1 dalis)
Pagal BK 129 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Byloje nustatyta, kad tarp nuteistųjų R. J., T. K. neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo V. L. mirties yra priežastinis ryšys. Nuteistųjų kaltumas įrodytas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 punktas). Savo išvadą teismas grindė nuteistųjų R. J., T. K., M. L. parodymais ir kitais bylos duomenimis, kurie buvo tinkamai ištirti ir įvertinti. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 2771/07 nustatyta, kad V. L. buvo padaryta ne mažiau kaip 20 trauminių poveikių – muštinės žaizdos galvoje, daugybinės kraujosruvos veide, kakle, nugaroje, krūtinėje, rankose, dešinėje kojoje ir durtinė–pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje, širdies dešinio skilvelio sužalojimas. Širdies sužalojimas komplikavosi tamponada krauju, ūmiu vidiniu kraujavimu į kairę krūtinės ertmę, šoku ir įvyko mirtis (T. 1, b. l. 30-39). Teismas, išanalizavęs įrodymus, padarė išvadą, kad smūgius sudavė, peiliu į krūtinę smogė ir mirtiną sužalojimą nukentėjusiajam V. L. padarė nuteistasis R. J.. Taip pat prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą naudojo nuteistasis T. K. ir M. L.. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymų bylose keli asmenys atsako už nužudymą kaip bendrininkai, jei: 1) nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-561/2005, 2K-508/2005, 2K-265/2005 ir kt.) arba 2) nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-276/2005, 2K-423/2006, 2K-485/2008, 2K-324/2009 ir kt.). Tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis yra ne suduotų smūgių visuma, bet konkretūs vieno asmens suduoti smūgiai, teismas turi vadovautis ne tik išvada, kas sudavė mirtiną smūgį, bet ir turi atsižvelgti į susitarimo tarp bendrininkų buvimą, jo turinį, taip pat į tai, kad bendrininkai nusikaltimo padarymo metu turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Nužudymas padarytas bendrininkaujant yra tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant susitarimui visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną BK specialiosios dalies straipsnį. Jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai pagal BK 129 straipsnį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, tai jie visi yra nužudymo bendravykdytojai. Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik sutrikdant sveikatą, bet ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis (surišant jį, laikant už rankų ir pan.) kėsinimosi į jo gyvybę metu (kasacinės bylos Nr. 2K-423/2006, 2K-485/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punktas). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai, nenukrypdami nuo teismų praktikos pripažino, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis R. J. įvykdė tiesiogine tyčia, o nuteistojo T. K. (bendravykdytojo) tyčia dėl smurto veiksmų ir jų padarinių buvo neapibrėžta (netiesioginė). Apie nuteistųjų R. J. ir T. K. kaltės turinį sprendžiama remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize (tiek nuteistųjų parodymais, tiek objektyviaisiais bylos duomenimis). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai šioje byloje akivaizdūs. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji intensyviai ruošėsi susitikimui miškingoje (nuošalesnėje) vietovėje su nukentėjusiuoju V. L. (pagal R. J. vartotą žargoną „strielkai“ – sąskaitų suvedimui). Paruošė kemperį, iš anksto apžiūrėjo vietovę, pasiėmė žmogui žaloti tinkamus įrankius (du peilius, dujinį balionėlį, dujinį pistoletą, lipnią juostą), susitarė padėti R. J., jeigu nukentėjusysis pasipriešintų. Susitikimo metu kemperyje kilus konfliktui tarp R. J. ir V. L., į konfliktą tuoj įsitraukė M. L., po to T. K., visi prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, be to, R. J. demonstravo (mojavo) peilį. T. K. sudavė du smūgius ranka į galvą nukentėjusiajam V. L. ir R. J. liepimu vairavo automobilį tuo metu, kai V. L. siekė išvengti fizinio smurto ir pabėgti nuo smurtautojų. Nukentėjusiajam ištrūkus, visi (tarp jų T. K.) siekė jį sulaikyti, lipnia juosta rišo rankas ir kojas. Kasatoriai R. J. ir T. K. nutraukė fizinio smurto naudojimą tik tuomet, kai nukentėjusysis V. L. nesipriešino ir nuo mirtino sužalojimo peiliu buvo komos būklės. Taigi šioje byloje nuteistųjų susitarimas nužudyti V. L. pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad nuteistieji vieni kitų veiksmams pritaria, vieni su kitų neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo tikrąją valią padarinių atžvilgiu. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji suprato vieni kitų smurtinius veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis gali mirti. Nors T. K. nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tam įvykti (BK 15 straipsnio 3 dalis). T. K. aktyviais veiksmais prisidėjo prie R. J. veiksmų kėsinantis į V. L. gyvybę ir padarinių nekonkretizavo. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad R. J., siekdamas išspręsti konfliktą su V. L. ir smogdamas peiliu į gyvybiškai pavojingą kūno vietą, veikė tiesiogine apibrėžta tyčia – suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, norėjo taip veikti, siekė konkretaus rezultato, t. y. nukentėjusiojo mirties (BK 15 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje BK 24 straipsnio 1, 3 dalių, 25 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos nepažeistos, nuteistųjų R. J., T. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Dėl teismo šališkumo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. R. J. kasaciniame skunde nenurodyta nė viena iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių, kurios sukeltų abejonių bylą nagrinėjusių teisėjų nešališkumu. Teismo posėdyje kasatorius teisėjams nušalinimo nepareiškė ir nepateikė argumentų dėl teisėjų asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai ar teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs, suinteresuoti, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo kasatorius, nereiškia, jog teismas buvo šališkas. Kasaciniame skunde minima V. K. ar jos tėvai nebuvo bylos proceso dalyviai ir nėra duomenų, kad minėti asmenys būtų darę įtaką teisėto teismo sprendimo priėmimui. Taigi nuteistojo R. J. kasacinio skundo kontekste nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, buvo šališkas.
Dėl BPK 10 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 4 dalies pažeidimo
Apeliacinio skundo ribos apibrėžia teismo galimybes baudžiamojo įstatymo taikymo klausimais. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies prasmę nuteistojo ar išteisintojo teisinės padėties negalima pabloginti labiau nei prašoma apeliaciniame skunde. Griežtesnės bausmės paskyrimas, jeigu skunde to neprašoma, laikomas apeliacinio skundo ribų viršijimu. Kasatoriaus R. J. teigimu, nagrinėjamoje byloje pažeista minėta procesinė nuostata ir taip pat pažeistos jo teisės į gynybą BPK 10 straipsnio prasme, apeliantai neprašė griežtinti bausmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, sugriežtindamas bausmę, savaip interpretavo apeliantų prašymus. Kolegijos nuomone, šie kasatoriaus argumentai prieštarauja nukentėjusiųjų apeliacinio skundo turiniui. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas. Pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas), kaltės forma ir pan. Tais atvejais, kai apeliantas prašo griežtinti bausmę, nenurodydamas konkrečios bausmės rūšies ir dydžio, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas tik įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ir BK bendrosios dalies normų nuostatų. Tokiu atveju teismui sugriežtinus bausmę nebus laikoma, kad nuteistojo padėtis pabloginta labiau nei prašoma apeliaciniame skunde. Nukentėjusysis S. L. ir civilinė ieškovė L. L. apeliaciniame skunde prašė kvalifikuoti visų nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį griežtesnę bausmę (BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktai), ir taikyti griežtesnes bausmes nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų ir paskyręs nuteistiesiems R. J., T. K. griežtesnes bausmes nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinio skundo ribų neperžengė ir BPK 320 straipsnio 4 dalies, 10 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Taip pat teismas bausmes nuteistiesiems skyrė laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54, 63 straipsniai ir kt.).
Dėl kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų
Bylos medžiaga rodo, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes dėl tyčinio nužudymo nustatė ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiojo, liudytojų, kaltinamųjų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas, įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje protokolus, kitus faktinius duomenis. Teismas bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio skyrė kaltinamojo R. J. parodymų patikimumui nustatyti. Kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, R. J. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, tačiau teismas nustatė priežastis dėl jų kaitos ir įvertino atsižvelgdamas į kitų bylos duomenų visumą bei galimybę šiuos parodymus patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrįstumas patikrintas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Į visus apeliantų iškeltus klausimus ir argumentus motyvuotai atsakyta (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis) ir kruopščiai išanalizavęs byloje esančius duomenis, pritarė pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir padarė neabejotiną išvadą, kad visi nuteistieji veikė kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam V. L., t. y. abu kasatoriai R. J. ir T. K. buvo nužudymo bendravykdytojai. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami faktines bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
Nuteistojo R. J. neargumentuotas teiginys, kad byla išnagrinėta pažeidžiant BPK 7, 10, 45, 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus, paneigiamas procesinių dokumentų duomenimis. R. J. galimybė įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimo bei kaltinimo nebuvo suvaržyta, gynėjo dalyvavimas buvo užtikrintas nuo pirmosios apklausos (BPK 10 straipsnis). Byla teisme buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo, R. J. bei jo gynėjo teisė teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime bei pateikti prašymus nebuvo pažeista (BPK 7 straipsnis). Taip pat nuteistajam prieš kiekvieną procesinį veiksmą buvo išaiškintos procesinės teisės ir užtikrinta galimybė jomis pasinaudoti (BPK 45 straipsnis).
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o nuosprendžiai, neperžengiant kasacinių skundų ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų R. J. ir T. K. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas
