Dėl teisės pripažinimo ir naudojimosi gyvenamojo namo bendrosiomis patalpomis bei kiemu nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-454/2007

Procesinio sprendimo kategorija 121.5

„S“

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. R., J. S., V. B. ir kt. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ ieškinį atsakovams A. R., J. S., V. B. ir kt., Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bei trečiajam asmeniui atsakovų pusėje - 977-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, dėl teisės pripažinimo ir naudojimosi gyvenamojo namo bendrosiomis patalpomis bei kiemu nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą nurodydamas, kad nuosavybės teise valdo patalpas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudojimo paskirtis – maitinimo/kavinė-parduotuvė. Norėdamas gauti šio namo butų savininkų sutikimą verstis alkoholio prekyba, jis kreipėsi į juos su prašymu tokį sutikimą išreikšti, tačiau šie atsisakė. Ieškovas teismo prašė pripažinti jo teisę gauti licenciją verstis alkoholio prekyba be atsakovų sutikimo, apginti jo pažeistą teisę naudotis namo vidiniu kiemu, nustatyti naudojimosi namo kiemu tvarką ir įpareigoti atsakovus perduoti ieškovui raktus nuo namo kiemo vartų užraktų.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkindamas iš dalies pripažino UAB „Tranzit kontakt“ teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiu (išskyrus alų), be teisės parduoti alkoholį išsinešti, jam nuosavybės teisėmis priklausančiose gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), veikiančios kavinės, kurioje sėdimų vietų skaičius neviršija dvidešimties, o prekyba alkoholiu gali būti vykdoma nuo 10 valandos ryto iki 22 valandos vakaro, patalpose, Nekilnojamojo turto registre pažymėtose indeksais 19-2, 19-4, 19-7, 19-8, R-2, R-3, R-19. Nurodyta teisė UAB „Tranzit kontakt“ pripažinta šiam asmeniui siekiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje įgyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais be namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų sutikimo; įpareigojo atsakovus perduoti ieškovui po vieną raktą nuo visų namo vidinio kiemo vartų užraktų ir taip sudaryti ieškovui galimybę patekti į šį kiemą. Ieškinį dėl šios dalies teismas tenkino dėl visų atsakovų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Ieškovui pripažinta teisė laisvai, kai yra neužimtų vietų, patekti į namo vidinį kiemą vienu ieškovo pasirinktu lengvuoju automobiliu ne produktų ar prekių kavinei gabenimo tikslu nuo 6 valandos ryto iki 23 valandos vakaro darbo dienomis ir nuo 7 valandos ryto iki 23 valandos vakaro nedarbo dienomis ir tokį automobilį darbe laikyti. Ieškinį dėl šios dalies teismas tenkino dėl visų atsakovų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Ieškovui pripažinta teisė per savo vadovą ar bet kurį iš akcininkų laisvai ir be apribojimų patekti į namo vidinį kiemą. Ieškinį dėl šios dalies teismas tenkino dėl visų atsakovų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Pripažinta ieškovo teisė su savo pasirinktais trečiaisiais asmenimis patekti į namo vidinį kiemą, jei tai būtina atlikti remontą ar pašalinti bet kokias kitas pasekmes, trikdančias ieškovo įmonės normalią veiklą ir susijusias su ieškovo valdomų patalpų name eksploatavimu. Ieškinį dėl šios dalies teismas tenkino dėl visų atsakovų, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

2006 m. gruodžio 21 d. atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kurį Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakyta priimti, nes praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti.

Apeliantai (atsakovai) 2007 m. sausio 3 d. pateikė pakartotinį apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydami, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių: 1) atsakovų atstovas dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nežinojo ir negalėjo žinoti, kad bylos nagrinėjimas baigtas, nes atsakovams nebuvo pranešta apie bylos proceso parengiamosios stadijos pabaigą; 2) teismo sprendimą gavo tik atsakovų – fizinių asmenų atstovas ir tik praėjus trylikai dienų nuo sprendimo paskelbimo, todėl dėl didelės sprendimo apimties bei atsakovų gausos buvo sunku per likusį laiką apsispręsti dėl skundo pateikimo; 3) teismo sprendime nenurodoma, kad sprendimo apskundimo terminas skaičiuojamas nuo jo paskelbimo, o ne nuo gavimo dienos; 4) laikotarpis nuo 2006 m. gruodžio 21 d. iki pakartotinio apeliacinio skundo padavimo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, gauta tik 2006 m. gruodžio 29 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2007 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 9 d. nutartimi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nutartį paliko nepakeistą.

Nustatyta, kad viena termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimi apeliantai ir jų atstovas nurodo aplinkybę, kad jiems buvo pranešta, jog 2006 m. spalio 26 d. vyks parengiamasis posėdis, o nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, pažeidžiant CPK 232 straipsnį, jiems nebuvo išsiųsta. Taip pat nebuvo įteikti šaukimai apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, o tai prieštarauja imperatyviajai CPK 234 straipsnio nuostatai ir yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Būtent aplinkybė, kad apeliantai nežinojo apie bylos iš esmės nagrinėjimą teismo posėdyje, jų nuomone, ir nulėmė tai, kad apie teismo sprendimą sužinota tik 2006 m. lapkričio 22, o dėl didelės sprendimo apimties ir apeliantų gausos nebuvo spėta per likusį laiką pateikti apeliacinio skundo. Teismai su tokiais argumentais nesutiko ir laikė, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių.

Parengiamajame teismo posėdyje, kuriame byla pradėta nagrinėti iš esmės, dalyvavo ir atsakovų advokatas, kuris dėl nagrinėjimo sutiko ir nereiškė prieštaravimų. 2006 m. spalio 26 d. vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo nei apeliantai (atsakovai), nei jų advokatas. Remiantis CPK 275 straipsnio 2 dalimi, šalims ir tretiesiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per penkias dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamas teismo sprendimo nuorašas. Pirmosios instancijos teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo nuorašas apeliantų (atsakovų) advokatui išsiųstas 2006 m. lapkričio 14 d. ir, teismų sprendimu, nėra svarbu, kada advokatas jį gavo, nes pagal įstatymą terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos ir tai apeliantų atstovui advokatui turėjo būti žinoma. Kadangi atskirajame skunde taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo nuorašą apeliantų advokatas gavo 2006 m. lapkričio 22 d., t. y. dar nesibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti, tai padaryta išvada, kad advokatas, žinodamas apie priimtą teismo sprendimą ir jo turinį, turėjo realią galimybę apeliacinį skundą paduoti laiku.

Teismai pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 51 straipsniu, asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus. Apeliantai nagrinėjamu atveju pasirinko atstovavimo būdą, nustatytą CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. jiems byloje atstovauja advokatas, kuriam keliami didesni rūpestingumo reikalavimai, nes jis privalo žinoti įstatymo reglamentuotą apeliacinio skundo padavimo procedūrą, nustatytus terminus ir jų praleidimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju apeliantų advokatas nepakankamai rūpestingai atliko savo pareigas, nesidomėdamas bylos eiga ir jos baigtimi.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartį ir priimti sprendimą patenkinti atsakovų ir trečiojo asmens (apeliantų) prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Kasacinį skundą jie grindžia šiais argumentais:

Teismai apsiribojo tik formaliu procesinio termino, kuris nėra naikinamasis, praleidimo priežasčių vertinimu, neteisingai įvertino pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų svarbą ir įtaką šio termino praleidimui, netyrė, ar teismo sprendime netiksliai nurodytas jo apskundimo terminas galėjo lemti klaidą dėl termino eigos pradžios.

Teismo sprendimo teisėtumo patikrinimas aukštesnės instancijos teisme ypač svarbus sprendžiant bylas, susijusias su gyventojų teisėmis į visavertį poilsį, ramią aplinką ir valstybės griežtai reguliuojama komercine veikla – prekyba alkoholiniais gėrimais. Ieškovas, valdydamas mažiausią ploto dalį name, primeta savo valią likusiems bendraturčiams, kurie aiškiai išreiškė valią neduoti sutikimo alkoholio prekybai ieškovui priklausančioje kavinėje. Sprendimas suteikti ieškovui tokią teisę pažeidžia atsakovų (kasatorių) teises, jie taip pat nukenčia finansiškai (buto rinkos kaina name, kuriame yra kavinė, prekiaujanti alkoholiniais gėrimais, yra mažesnė, nei analogiškame name be kavinės). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas dėl asmenų, kurie nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyviai ir neturi pareigos atsakyti, apeliacinės instancijos teisme turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismai atsakovams ir trečiajam asmeniui atstovavusio advokato padarytą klaidą dėl apeliacinio skundo pateikimo termino pradžios laikė didesne blogybe ir pagrindu prašymą atmesti, nei pirmosios instancijos teismo padarytą esminį procesinės teisės pažeidimą, kuris pripažintinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nes byla išnagrinėta teismo posėdyje, kuriame nedalyvavo atsakovai nei jų atstovas ir jiems apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje nebuvo pranešta.

Teismai neatsižvelgė į tai, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą ir vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Be to, nuo to, ar byloje dalyvavę asmenys pasinaudojo teise į apeliaciją, iš esmės priklausys tai, ar jie įgis teisę į kasaciją (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnio 1 punktas).

Teismas nepagrįstai nesuteikė atsakovams teisės dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo būti išklausytiems apeliacinės instancijos teisme. Formalus, tinkamai neapsvarstytas atsakovų apeliacinio skundo priėmimo klausimo išsprendimas vertintinas kaip vengimas ginti pažeistą teisę ir visiškai nesiderina su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1995 m. vasario 7 d. priimtoje Rekomendacijoje Nr. (95)5 „Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“ įtvirtintomis nuostatomis dėl apeliacinių procedūrų prieinamumo civilinėse ir komercinėse bylose bei efektyvių apeliacinių procedūrų, atitinkančių visų bylos šalių ir teisingumo vykdymo interesus, užtikrinimo. Be to, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teisminė instancija.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybė prašo jį atmesti. Ji teigia, kad nors remiantis CPK 307 straipsnio 2 dalimi apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, tačiau atnaujinimas galimas tik tuo atveju, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų apskundimo terminus, siekia užtikrinti teismo sprendimų, kartu ir civilinių teisinių santykių stabilumą. Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, tai pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymo leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams. Įstatymo neįvardijama, kokios priežastys laikytinos svarbiomis, paliekama šį klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Ar termino praleidimo priežastys svarbios, ar ne, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atsakovų (kasatorių) apeliaciniam skundui paduoti, ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Kadangi teismai, priimdami šias nutartis, sprendė tik termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, kasacijos dalykas šioje byloje yra teisinis vertinimas, ar teismai tinkamai taikė procesinių terminų atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą. Nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją (CPK 301, 305 straipsniai), iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnio 1 punktas). Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusių asmenų apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant aplinkybių, dėl kurių terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas, svarbą (CPK 307 straipsnio 2 dalis), turi būti vertinama, ar apeliacinio skundo padavimo procedūros nesilaikymas konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas nulemti nesudarymą bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka.

Teisė į apeliaciją įgyvendinama per CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties arba, esant šioje normoje nurodytoms aplinkybėms, keturiasdešimties dienų terminą, kurio praleidimas gali reikšti, kad asmuo tokią teisę prarado (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartyse yra suformuluota procesinės teisės normų, reglamentuojančių teisės į apeliaciją įgyvendinimą, aiškinimo taisyklė, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis), (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, Nr. 3K-3-40/2007). Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. V. v. Ukmergės rajono Pabaisko žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos nariai, Nr. 3K-3-169 /2003).

Šioje byloje naikindamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis, kuriomis atmestas prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo, ir atnaujindamas šį terminą, kasacinis teismas pripažįsta, kad atsakovų atstovo advokato - profesionalaus teisininko -klaidos skaičiuojant terminą apeliaciniam skundui paduoti užkirto kelią atstovaujamųjų procesinių teisių į sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą įgyvendinimui. Teisingumo požiūriu gintina vertybė, kad asmenų procesinių teisių į apeliaciją įgyvendinimas būtų pagrįstas tik ir išimtinai dalyvaujančių byloje asmenų dispozityvumu ir, kiek įmanoma, įgyvendinant šią teisę eliminuotinas klaidos dėl tam tikrų reikšmingų įvykių vertinimo faktorius. Siekdamas šių tikslų, kasacinis teismas, įvertinęs teisės taikymui reikšmingas aplinkybes nagrinėjamoje byloje, priėjo prie išvados, kad kasatorių procesinės teisės gintinos, nes pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo procedūroje jų nesąžiningumo požymių nėra, o profesionalaus teisininko - jų atstovo - neveikimas vertintinas kaip atsakovų dispozityvumo pažeidimas. Procesinė teisė bylą vesti per atstovą (CPK 51 straipsnis) ir su jos įgyvendinimu susiję procesiniai veiksmai (CPK 118 straipsnis, 133 straipsnio 2 dalis) yra dispozityvumo principo sudėtinė dalis, todėl kai nustatoma, kad dėl netinkamo atstovavimo pažeidžiamas kitas to paties principo elementas – teisė į apeliaciją, gintina pastaroji, užtikrinant dispozityvumo principo veikimą visa apimtimi ir taip garantuojant civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse yra aptartos ir situacijos, kai procesines pareigas netinkamai vykdo teismas ir tai turi įtakos dalyvaujančių byloje asmenų teisės į apeliaciją įgyvendinimui. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad jeigu terminas yra praleistas dėl to, jog teismas šias pareigas vykdė netinkamai, tai apeliacijos teise siekiantis pasinaudoti proceso dalyvis, kuris apskundimo procedūroje elgėsi sąžiningai ir procesinėmis teisėmis iš esmės naudojosi tinkamai, vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvis Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. V. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-664/2006). Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė procesines pareigas ir tai lėmė netinkamą teisės į apeliaciją įgyvendinimą. Nagrinėjimo ribos šioje byloje neleidžia vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės, teisėtumo. Tuo tarpu procesiniai teismo veiksmai, kurie galėjo turėti įtakos teisės į apeliaciją įgyvendinimui, atitinka procesinį teisinį reglamentavimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 9 d. nutartį ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti.

Atsakovų I. V., A. R., J. S., V. B., A. D., M. D., V. K., V. D., A. G., E. ir J. B., D. S., A. L., I. M., V. K. ir trečiojo asmens 977-osios DNSB prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti patenkinti.

Atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tranzit kontakt“ ieškinį atsakovams I. V., A. R., J. S. ir kt., Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bei trečiajam asmeniui atsakovų pusėje - 977-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai.

Apeliacinį skundą su byla grąžinti pirmosios instancijos teismui apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Egidijus Laužikas

Gintaras Kryževičius