S. P. pagal ANK 518 str.

Byla Nr. II-60-1143/2025

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00092-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4

(S)

VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilmai Žebrauskienei,

dalyvaujant pareiškėjui S. P.,

nedalyvaujant Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo tyrimą, atstovui ir suinteresuotam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi S. P. (S. P.) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimo,

Teismas

n u s t a t ė :

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus r. PK) 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimu (ROIK: 23198868285), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Administracinė teisena pradėta dėl to, kad 2023 m. vasario 16 d., adresu Vilniaus rajonas, Zujūnų seniūnija, Salotės kaimas, Salotės gatvė 2A, V. M. (V. M.) savavališkai, vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą S. P., nepadarydamas esminės žalos piliečių teisėms bei teisėtiems interesams, kastuvu pastūmė (perkėlė į kitą vietą) S. P. sklype stovintį jam nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą – betoninį pamatų blokelį.

2. Teisme gautas S. P. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Skunde prašoma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimą, pripažinti V. M. kaltu už veiksmus, numatytus ANK 518 straipsnyje, ir skirti V. M. administracinę nuobaudą (įvertinus, kad V. M. jau buvo baustas pagal ANK ir senaties terminas nėra suėjęs). Skunde Pareiškėjas nurodė, kad ginčo dėl V. M. aktyvių veiksmų (bloko patraukimo kastuvo pagalba svetimame sklype) nėra. Visi proceso dalyviai, sutinka jog tokie veiksmai atlikti. Prie bylos pridėtas vaizdo įrašas. Sprendžiant klausimą dėl V. M. veiksmų motyvų, pabrėžtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą V. M. nuosekli pozicija dėl savo veiksmų – žalos jo žaidžiantiems vaikams grėsmė ir jos užkardymas. Taigi, V. M. siekė savo interesų realizavimo sau naudingu ir patogiu būdu. Sprendžiant klausimą, ar tokie V. M. veiksmai buvo pagrįsti svarbu pabrėžti, perkeliamas blokas gulėjo pareiškėjo (S. P.) nuosavybes teise priklausančiame sklype. Pastatytas blokas nepažeidė jokių valdžios įstaigų priimtų teisės aktų. Taigi, atsižvelgiant į V. M. siekį išvengti žalos (interesą apsaugoti vaikus nuo blokelio keliamos grėsmės), V. M. privalėjo veikti pagal CK nuostatas, nes šis reglamentuoja asmenų turtinius santyki su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius (CK 1.1. straipsnis). Atitinkamai, V. M. galėjo pats imtis aktyvių veiksmų žalai užkardyti tik pagal CK 6.263 straipsnio 8 dalies nuostatas, jei: 1. buvo neįmanoma laiku gauti valstybės institucijų pagalbos, ir 2. nesiėmus priemonių žalos išvengimas būtų neįmanomas arba labai apsunkintas. Iš bylos medžiagos (pateikto vaizdo įrašo) matyti, kad blokas buvo traukiamas iš pareiškėjo sklypo net ir tuo atveju, kai šalia nebuvo V. M. vaikų, V. M. nebandė kreiptis nei į pareiškėją, nei į valdžios institucijas pagalbos, taigi, darytina išvada, kad V. M. privalėjo savo interesus ir teises ginti Teismuose kaip numatyta CK 1.138 straipsnyje ir Civilinio Proceso Kodekso 22 straipsnyje. Nepaisant to, V. M. pažeisdamas nustatytą tvarką panaudodamas kastuvą patraukdavo bloką. Apibendrinant, akivaizdu, kad V. M. aktyviais veiksmais gindamas savo tariamą teisę apsaugoti savo vaikus nuo galimos bloko grėsmės nesivadovaudamas įstatymais nustatyta tvarka šeimininkaudavo jo sklype, t. y., V. M. veiksmai atitinka ANK 518 straipsniui. Tai pagrindžia tiek V. M. veiksmai (bloko patraukimas), tiek jo pateikti parodymai dėl savo motyvų (siekis pašalinti blokelio žalos grėsmę vaikams). Vertinant Institucijos priimtą Nutarimą pažymėtina, kad iš jo nėra aišku, kokių konkrečių paminėto administracinio nusižengimo požymių (objektyvių ir/ar subjektyvių) Institucija nenustatė. Nors Institucijos nutarime yra konstatuojama, kad V. M. veikloje nėra ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, tačiau nenurodoma, kokių požymių Institucija nenustatė (kokius nustatė), apsiribojama formaliu teisės aktų citavimu, todėl dėl šios priežasties toks nutarimas prieštarauja ANK 563 (administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus) ir 567 straipsnio (administracinių nusižengimų tyrimas turi būti visapusiškas) reikalavimams bei deklaratyviai konstatuota, kad V. M. veikoje nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio dalyje, nėra pateikta jokių argumentų, įrodymų vertinimo motyvų bei jų pagrindi nustatytų ar nenustatytų faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu įžvelgti ar neįžvelgti nutarime nurodomo administracinio nusižengimo objektyviuosius ir/ar subjektyviuosius požymius. Be to, nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną surašytas taip, kad iš jo nėra aišku, ar Institucija nenustatė V. M. veiksmuose ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, ar tiek objektyviojo ir subjektyviojo požymių ir dėl kokių priežasčių. Jei vis tik daryti prielaidą, jog Institucija sprendė, kad V. M. perkėlė bloką (ką jis patvirtina savo parodymuose), tai iš skundžiamo nutarimo nustatomosios dalies, o kartu ir iš nekonkrečios motyvuojamosios šio nutarimo dalies iš esmės taip pat nėra aišku, kokią savo tariamą teisę tokiu būdu vykdė V. M. ir kodėl ji tariama, o ne tikra, kodėl ir kokiais teisės aktais remdamasis ją ginčija pareiškėjas, kokiuose teisės aktuose ir kokia konkreti teisės norma nulėmė teisinį situacijos įvertinimą, konstatuojant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimą. Taigi, Institucijos priimtame nutarime iš viso nemotyvuojama nei dėl V. M. veiksmų perkeliant pamatų bloką, nei dėl pareiškėjo veiksmų apsaugant savo nuosavybę (turtą) nuo sugadinimo, nutarime nėra jokių argumentų ir motyvų dėl ko, kodėl Institucija, tirdama pareiškime nurodomas aplinkybes, neįžvelgia V. M. piktnaudžiavimo savo subjektine teise, sąmoningai pasirenkant jos įgyvendinimo būdą, nesuderinamą su gera morale, pagarba bendroms gyvenimo taisyklėms, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

3. Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, Institucijos pareigūnai objektyviai, ištyręs ir įvertinęs bylos duomenis, išsiaiškinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, pagrįstai priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus rajono policijos komisariate V. M. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį gavus S. P. pareiškimą. Pareiškime skundžiami V. M. veiksmai nurodant, kad pastarasis šeimininkavo pareiškėjo sklype. Administraciniu nusižengimu pareiškėjui padaryta turtinė 50 Eur ir neturtinė (dvasiniai pergyvenimai) žala. Kartu su pareiškimu pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „20230216.mp4“. Pareiškėjas dėl savo kaimyno V. M. veiksmų t. y. dėl statybinio blokelio perkėlimo kreipėsi j policiją ir ankščiau. 2022 m. gruodžio 6 d. gautas Pareiškėjo pareiškimas, kuriame buvo skundžiami analogiški V. M. veiksmai, o būtent, kad V. M. laikotarpyje nuo 2022 m. gruodžio 4 d. 12 val. iki 2022 m. gruodžio 6 d. 19 val., ne mažiau kaip 5 kartus savavališkai perstūminėjo Pareiškėjo nuosavybę, jo nuosavybės teisė priklausančiame sklype gulinti statybinį bloką. Tokiu būdų užtikrindamas sau kelia pravažiuoti per Pareiškėjo sklypą. Pagal ankščiau nurodyta pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 22192063075, kuri Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK pareigūno nutarimu Nr. 57-ANR_N-220-2023 nutraukta nesant V. M. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio, požymių. Pareiškėjui apskundus minėtą nutarimą apie V. M. veiksmų kvalifikavimą pasisakė ir Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. 11-357-927/2023 ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTUxLTEwNTgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-51-1058/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-51-1058/2024">AN2-51-1058/2024</a>. Vilniaus apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos išvada, kad V. M. veiksmai, o būtent, statybinio blokelio perkėlimas nuo pareiškėjo sklypo teritorijos krašto į jo gilumą, nesudaro savavaldžiavimo požymių ir negali būti laikomas kaip veiksmas, kuris padarė žalos Pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams. Esant tokioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta ir vykdoma. Pareiškėjas pateikdamas 2023 m. vasario 16 d. pareiškimą, skundė iš esmės identiškus V. M. veiksmus, kurios nurodė ir 2022 m. gruodžio 6 d. pareiškime, atliktus tik kitą dieną, todėl akivaizdu, kad priimant skundžiamą nutarimą pareigūnai vertino ir teismų nutartyse pateiktas išvadas apie V. M. veikos kvalifikavimą, kuriuose teigiama, kad blokelio perkėlimas nėra tiek pavojingas, kad V. M. turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Pabrėžė, kad administracinio nusižengimo bylos ROIK 23198868285 tyrimo ir nagrinėjimo metu Institucija nuosekliai laikęsi pozicijos, kad tarp Pareiškėjo ir V. M. yra susiklostę civiliniai teismai santykiai, kurie turi būti išspręsti civilinių ginčų tvarka. Institucijos nuomone, šioje byloje surinkti duomenys patvirtino, kad šiuo konkrečiu atveju V. M. veikoje nebuvo vieno būtinojo savavaldžiavimo nusižengimo sudėties požymio – tikros ar tariamos teisės, kurią jis būtų galėjęs pats tiesiogiai įgyvendinti savavaldžiaudamas, todėl ir jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 518 straipsnį. Remiantis išdėstytu, naikinti 2024 m. gruodžio 10 d. Institucijos priimtą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių ir tenkinti S. P. skundą, faktinio ir teisinio pagrindo nėra. Prašo skundą netenkinti, o nutarimą palikti galioti.

4. Teismo posėdyje S. P. prašė tenkinti jo skundą skunde nurodytais motyvais.

Skundas atmestinas

5. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pagal įstatymus, ją išnagrinėjo organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

6. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

7. Institucija 2024 m. gruodžio 10 d. surašydama nutarimą vadovaudamasi ANK 565¹ straipsnio 1 dalimi nutraukė administracinio nusižengimo byloje teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Nutarime nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra matoma, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, t. y. tarp pareiškėjo ir V. M. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Pažymima, kad konfliktas, kuris kilo iš aptartų civilinių santykių turi būti sprendžiamas ne administracinio, o civilinio proceso tvarka. V. M. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Kaip matyti iš teismui atsiųstos bylos medžiagos, toks sprendimas buvo priimtas atlikus eilę tyrimo veiksmų po Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinta institucijai tirti iš naujo. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pareigūnų buvo bendrauta su pareiškėju, kaimynais (Šeštokais), taip pat buvo priimtas nutarimas pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju, apklaustas V. M..

8. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu.

9. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Remiantis CK 1.137 straipsnio nuostatomis, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIzLTMwMy8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-23-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-23-303/2021">2AT-23-303/2021</a>).

10. Nagrinėjamu atveju spręsdamas, ar padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių teismas turi vadovautis jau suformuota teismų praktika, kadangi apie V. M. analogiškų veiksmų kvalifikavimą jau pasisakė Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje Nr. 11-357-927/2023 ir Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTUxLTEwNTgvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-51-1058/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-51-1058/2024">AN2-51-1058/2024</a>. Teismai padarė išvadas, kad pareiškėjo S. P. nurodomi V. M. veiksmai, perstūminėjant blokelius, nors ir esančius pareiškėjo teritorijoje, nesudaro pagrindo konstatuoti pastarojo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, nesant visų būtinųjų sudėties požymių ir veikos pavojingumo. V. M. veiksmai (statybinio blokelio perkėlimu kiek giliau į pareiškėjo sklypo dalies teritoriją nuo krašto) nesuteikė pagrindo teismams konstatuoti pastarojo veiksmuose būtinojo nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, subjektyviosios pusės požymio – tyčios, nenustačius sąmoningo priešingo teisei jo veikimo ir padarinius keliančių pasekmių siekimo. Nenustatyta, kad V. M. veiksmais (statybinio blokelio perkėlimu kiek giliau į pareiškėjo sklypo dalies teritoriją nuo krašto) kam nors būtų sukeltos neigiamos pasekmės, padaryta reali žala, o veiksmų pavojingumas siektų administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl, nenustačius pakankamo padarytų veiksmų pavojingumo, toks ginčas pripažintinas civiliniu ir turi būti sprendžiamas ne administracinės teisenos priemonėmis, o civilinio proceso tvarka, prieš tai išnaudojant alternatyvius ikiteisminius ginčo sprendimo būdus.

11. Aptartos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismų praktika leidžia teismui daryti išvadą, jog V. M. veiksmai, o būtent, 2023 m. vasario 16 d. statybinio blokelio perkėlimas nuo pareiškėjo sklypo teritorijos krašto į jo gilumą, nesudaro savavaldžiavimo požymių. Esant tokioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisena Institucijos 2024 m. gruodžio 10 d. (ROIK: 23198868285) nutarimu pagrįstai nutrauktą, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Pareiškėjo S. P. skundą atmesti.

Vilniaus rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 10 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną (ROIK: 23198868285) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Augustė Juozapavičienė