D. P. pagal BK 140 str. 2 d., 180 str.

Baudžiamosios bylos Nr. 1-183-805/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30904-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1;1.2.4.6.2; 2.12.1.3.; 2.12.1.4

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 30 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, išsituokęs, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004 m. birželio 7 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 2015 m. kovo 3.d Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos) – 11 mėnesių laisvės atėmimu;

3) 2005 m. gegužės 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 180 str. 1 d. – 1 m. laisvės atėmimo;

4) 2006 m. kovo 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2011 m. lapkričio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 2 m. laisvės atėmimo bausme;

6) 2012 m. sausio 26 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė dalinai subendrinta su 2011 m. lapkričio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo;

7) 2012 m. kovo 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2012 m. liepos 8 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2012 m. sausio 26 d. ir 2012 m. kovo 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams, 2015 m. balandžio 26 d. iš Kybartų pataisos namų atlikęs bausmę paleistas;

8) 2015 m. liepos 23d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

9) 2015 m. lapkričio 18 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ir 9 dalimi. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis D. P. 2017 m. birželio 21 d. apie 05.00 val. (duomenys neskelbtini), D. C. priklausančiuose namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos narei - sugyventinei D. C., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, buitinio konflikto metu, tyčia rankomis nukentėjusiajai D. C. sudavė ne mažiau 5 smūgius į veidą ir ne mažiau 5 kartus nukentėjusiajai D. C. šluotos kotu smogė į įvairias kūno vietas, taip mušdamas nukentėjusiajai D. C. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda dešinio antakio srityje, kairio momens srityje, poodinės kraujosruvomis dešinės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje, kaktos dešinėje, viršutinės lūpos dešinėje, dešinio dilbio srityje, dešinio peties sąnario srityje, juosmens dešinėje, kairio dilbio srityje, odos nubrozdinimais dešinės blauzdos srityje, kairio riešo sąnario srityje,

Šiais veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, D. P. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje tyčia rankoje laikytu šluotos kotu nukentėjusiajai D. C. ne mažiau keturis kartus smogė į veidą ir į kairę ranką, tuo nukentėjusiajai D. C. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, dešinėje nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, kairės plaštakos III, IV pirštų pamatinių falangų nugariniuose,

Šiais veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo D. P. apklausos protokolo matyti, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka visiškai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad 2016 m. spalio mėnesį išėjęs iš įkalinimo įstaigos susipažino su D. C. ir nuo 2016 m. lapkričio mėnesio pradėjo kartu gyventi jos tėvo R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 20 d. po pietų su D. nuėjo pas jos močiutę D. C., gyvenančią (duomenys neskelbtini), su kuria kartu gyvena D. du dėdės, vieno iš jų J., gyvena su sugyventine. Pas D. C. močiutę jis, D., J. ir jo sugyventinė gėrė alkoholį. Tą vakarą tarp jo ir D. C. konflikto nebuvo, tik paryčiais D. pasakius, kad jį paliks, nes turi kitą, jie pradėjo kalbėtis ir pyktis. Tada jis ranka sudavė D. C. smūgius į veidą, tiksliai kiek kartų sudavė pasakyti negali. Po to, paėmęs šluotą jos kotu sudavė D. C. į įvairias kūno vietas. Ginti D. atėjo jos močiutė, kuriai nenorėdamas galėjo suduoti smūgius, kadangi viskas vyko labai greitai ir jis buvo labai supykęs. Apsiraminęs pamatė, kad į kiemą atvažiuoja policijos pareigūnai, kurie jį išvežė į policiją. Taip pat į kiemą atvažiavo ir greitosios automobilis, kuris į ligoninę išvežė D. C.. Dėl savo poelgio labai gailisi, pažada atsiprašyti D. ir jos močiutės D.. Ankščiau yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje (b.l. 74-75, 81).

Iš nukentėjusiosios D. C. apklausos protokolo matyti, kad nuo 2016 m. lapkričio mėnesio su D. P. gyvena jos tėvui R. C. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 20 d. apie 15 val., kartu su sugyventiniu D. P. atvyko pas jos močiutę D. C., gyv. (duomenys neskelbtini). Pas močiutę gyvena ir jos tėvo brolis J.. Jie gėrė alkoholį, tarp jos ir D. konflikto nebuvo. Atsikėlę ryte trise - ji, D. ir J. gėrė sidrą. prasidėjo agresijos priepuolis, ją keikė necenzūriniais žodžiais. Kadangi D. P. jau prieš ją yra smurtavęs, tik ji niekur nesikreipė, jam pasakė, kad jį paliks. D. P. supyko ir jai rankomis ne mažiau kaip 5 sudavė smūgius į veidą, po to paėmęs šluotą, jos kotu ne mažiau kaip 5 smūgius sudavė į įvairias kūno vietas - galvą, petį, nugarą, kojas. Močiutė išgirdusi rėkimą atbėgo ir bandė ją ginti. Matė, kad D. P. močiutei sudavė smūgius, matė, kaip sudavė močiutei į ranką, kur daugiau sudavė smūgius, nematė. Močiutė pakvietė J., kuriam atėjus D. P. nurimo. J. paprašė, kad iškviestų policiją. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė D. P.. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją nuvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių ir po apžiūros išleido gydytis ambulatoriškai. Lūžių nebuvo nustatyta, pretenzijų D. P. neturi, tačiau nori, kad jis būtų įpareigotas prie jos nesiartinti. Su D. P. kartu negyvens ir jo nepriims (b.l. 23-24).

Iš nukentėjusiosios D. C. apklausos protokolo matyti, kad 2017 m. birželio 20 d., po pietų į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jos anūkė D. C. su savo sugyventiniu D.. Jai atrodė, kad abu jie buvo blaivūs. Šią dieną tarp jos anūkės ir jos sugyventinio jokio konflikto nebuvo. Dar su ja tuose pačiuose namuose gyvena ir jos sūnus J.. Kitos dienos rytą, apie 5 val., ji išgirdo rėkiant savo anūkę, kad ją muša. Ir tuomet ji ėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Atėjusi ji į kambarį, pamatė, kad jos anūkę, gulinčią ant žemės, šluotos kotu muša D.. Ji puolė ginti savo anūkę ir tuomet jai D. tuo pačiu šluotos kotu sudavė smūgius į veidą ir per ranką. Taip pat jos anūkės atėjo ginti ir J.. Ji tuomet labai išsigando tokio D. poelgio. Dėl ko sukonfliktavo jos anūkė su D. ji pasakyti negali. Ji matė, kad D. daug sudavė smūgių jos anūkei, nemažiau kaip dešimt. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b.l. 33-34).

Be D. P. prisipažinimo, nukentėjusiųjų D. C., D. C. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

liudytojas J. C. apklausos metu parodė, kad su motina D. C. gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. birželio 20 d. po pietų motinos namus atėjo jo brolio dukra D. C. su sugyventiniu D.. Visi trys vakare gėrė brendį, jokio konflikto nebuvo. Kitą rytą išgirdo triukšmą, girdėjo, kad barėsi D. su D.. Matė, kaip D. ranka sudavė smūgius D., tačiau tiksliai kiek buvo smūgių pasakyti negali. Kaip D. mušė jo mamą, nematė. Po to atvykę policijos pareigūnai D. išsivežė (b.l. 41-42).

2017 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12);

2017 m. birželio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad D. C. Alytaus apskrities VPK Prienų PK pranešė, kad prieš ją ir anūkę D. P. naudoja fizinį smurtą (b.l. 7-10).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. C. muštinės žaidzos antakio srityje, kairio momens srityje, poodonės kraujosruvos dešinės akies abiejuose vokuose, kaktos kairėje, kaktos dešinėje, kairio dilbio srityje, odos nubrozdinimai dešinės blauzdos srityje, kairio riešo sąnario srityje galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 29).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. C. poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, nosies nugarėlėje, kairės plaštakos III-IV pirštų srityse, kairio skruosto srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 38-39).

Blaivumo testas patvirtina, kad 2017 m. birželio 21 d. 7 val. 15 min. D. C. nustatytas 2,10 promilių girtumas (b.l. 30).

Blaivumo testas patvirtina, kad 2017 m. birželio 21 d. 7 val. 49 min. D. P. nustatytas 1,21promilių girtumas (b.l. 62).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme apibrėžta smurto artimoje aplinkoje samprata. Artima aplinka įvardijama kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti sutuoktiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Kaltinamąjį D. P. ir nukentėjusiąją D. C. siejo artimi šeiminiai santykiai, abu nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio mėnesio karu gyveno kaip šeima.

Iš kaltinamojo apklausos protokolo, nuketėjusiųjų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais prieš sugyventinę, su kuria kaltinamasis kartu gyveno ir kitą garbaus amžiaus moterį. Kaltinamasis, būdamas neblaivus, be jokios rimtos priežasties inicijavo konfliktą su nukentėjusiąja D. C., ko pasėkoje tyčia rankomis sudavė jai į veidą ne mažiau penkis kartus ir šluotos kotu ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, o nukentėjusiajai D. C. šluotos kotu ne mažiau keturis kartus į veidą ir kairią ranką. Tokie kaltinamojo D. P. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis kvalifikuoti teisingai.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už D. P. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis D. P. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 86-88).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamasis padarė tyčines nusikalstamas veikas, vieną iš jų prieš sugyventinę D. C., kitą – prieš garbaus amžiaus moterį. Nusikalstamos veikos pagal pavojingumo laipsnį priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad D. P. praeityje teistas devynis kartus, iš jų tris kartus pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b.l. 46-53), psichiatro įskaitoje neįrašytas (b.l. 61), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 55-57). Kaltinamasis šiuo metu nedirba (b.l. 58), darbo biržoje neregistruotas (b.l. 59), pastovaus pajamų šaltinio neturi, paskutiniuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę bylos duomenimis yra atlikęs. Nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, didelių liekamųjų reiškinių nėra, nukentėjusiosios civilinio ieškinio nereiškia, vienok, atsižvelgiant į kaltinamojo elgseną iki šių nusikalstamų veikų padarymo, ankstesnius teistumus, darytina išvada, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam prokuroro prašomą bausmę, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštą, su kuria kaltinamasis sutinka.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. birželio 21 d. 6.43 val. iki 2017 m. birželio 22 d. 16.15 val., (b.l. 63-65), kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

D. P., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 83-84).

Daiktiniai įrodymai – šepetys, skirtas grindims valyti ir jo kotas, saugomus Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 30 parų arešto bausmę.

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti š dalies sudedant ir paskirti D. P. subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti D. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 21 d. 6.43 val. iki 2017 m. birželio 22 d. 16.15 val. (dvi paros), vieną parą prilyginant vienai arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

D. P. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šepetį, skirtą grindims valyti ir jo kotą, saugomus Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK, sunaikinti kaip menkaverčius.

Išaiškinti D. P., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė