Baudžiamoji byla Nr. 1-414-1196/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05916-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 19 d.
Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Agnei Janickienei,
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Mindaugui Jancevičiui,
kaltinamajai E. S., jos gynėjui advokatui Sergejui Milovui,
asmeniui, siekiančiam tapti kaltinamosios laiduotoju L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), vadove, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuomojasi butą Vilniuje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
1. E. S. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2025 m. vasario 16 d. apie 8.43 val., Skirmantiškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav., A1 kelyje ties 32 km, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę - automobilį „Ford Focus“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad 2025 m. vasario 15 d. vakare, Vilniuje, būdama pas draugus išgėrė penkis bokalus alaus 5 proc. stiprumo ir vieną taurelę stipriųjų gėrimų, alkoholį vartojo iki paryčių. 2025 m. vasario 16 d. pamiegojusi apie 2 val., jautėsi šiek tiek apsvaigusi, tačiau nusprendė važiuoti namo į Elektrėnus, kadangi draugui reikėjo eiti į darbą, o ji neturėjo kur apsistoti, todėl apie 8.10 val. iš L. gatvės Vilniuje, su jai priklausančiu automobiliu Ford Focus, išvažiavo link Elektrėnų. Važiuodama A1 keliu, pravažiavus Grigiškes nesuvaldė vairuojamo automobilio ir automobilio dešine puse trenkėsi į kelio metalinį atitvarą. Kelias buvo slidus, jautė, kad reakcija yra sulėtėjusi, tačiau manė, jog parvažiuos iki Elektrėnų. Atsitrenkusi į metalinį atitvarą automobilio nesustabdė ir važiavo toliau. Važiuojant toliau A1 keliu, maždaug ties Skirmantiškių kaimu, Vievio sen., Elektrėnų sav., per galinio matymo veidrodėlį pamatė paskui ją važiuojantį policijos pareigūnų automobilį su įjungtais švyturėliais, suprato, jog turi sustoti. Policijos pareigūnams prisipažino, jog vartojo alkoholį prieš keletą valandų. Alkotesteriu buvo nustatytas girtumas.
3. Teisiamojo posėdžio metu, gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamosios laiduotoja L. V. prašymas, kurį palaiko ir prašo atleisti E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant E. S. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad E. S. yra jos dukra, gyvena kartu, santykiai šeimoje puikūs, grindžiami pagarba, atvirumu ir pasitikėjimu. Patvirtina, jog dukra aiškiai suprato, kad toks poelgis buvo labai neatsakingas ir itin pavojingas tiek kitiems eismo dalyviams, tiek pačiai, kurį vertina neigiamai. Laiduotoja yra visiškai tikra, jog dukrai gali daryti teigiamą įtaką, užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas bei sulaikyti nuo kitų neapgalvotų ir rizikingų poelgių. Laiduotojos gaunamos pajamos nėra didelės, turi kreditinių įsipareigojimų bankams, todėl prašo skirti laidavimą be užstato.
4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas (advokatas) Sergejus Milovas prašo tenkinti ginamosios prašymą ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją motinos atsakomybėn vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. Prašo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti, kadangi kaltinamoji neturėjo diskrecijos pasirinkti gynėjo ar jo atsisakyti.
5. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašymui taikyti laidavimą neprieštaravo ir siūlė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos L. V. laidavimą, nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 2 metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės „Ford Focus“ konfiskavimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2025 m. vasario 20 d., E. S. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamosios motinos L. V. prašymo atleisti kaltinamąją pagal jos laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, sutinkant kaltinamosios gynėjui, prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 426 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė pagreitinto proceso tvarka (BPK 432 straipsnis).
Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados
8. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamoji prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamoji pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamosios prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
9. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamosios kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamosios kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais, kitų objektų protokole užfiksuota informacija, neblaivumo nustatymo akto duomenimis bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:
9.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Vadim Solovij nurodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ame skyriuje. 2025 m. vasario 16 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėju Andriumi Bagdanavičiumi, kai iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus apie 08.29 val. gavo pranešimą, apie galimai neblaivų automobilio Ford, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris mėtosi per kelią, važiuoja iš miesto pusės link Elektrėnų. Važiuojant nurodytu maršrutu A1 kelyje ties 32 km, Skirmantiškėse, Elektrėnų sav. pamatė minėtą automobilį, sustabdžius paaiškėjo, kad automobilį „Ford Focus“ vairavo E. S. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad iškvėptame ore pirmu pūtimu yra 2,20 promilės, antru 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija;
9.2. iš Policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2025 m. vasario 16 d. apie 08.36 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad 14 km link Kauno ir Grigiškių, A1 kelias, automobilio FORD FOCUS, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas atsitrenkė į atitvarus ir iš įvykio vietos pasišalino;
9.3. iš neblaivumo nustatymo akto, surašyto 2025 m. vasario 16 d., matyti, kad E. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą - gali. E. S. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest Drager 7510 ARKB-0253 pirmo tikrinimo 8.50 val. metu nustatytas 2,20 prom. neblaivumas, antro tikrinimo 9.16 val. - 2,01 prom. neblaivumas.
10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamosios parodymų ir prokuroro kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.
Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų
11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTMyLTkzNS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-132-935/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-132-935/2021">1A-132-935/2021</a>, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzE1LTkwOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-315-908/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-315-908/2020">1A-315-908/2020</a>, nuosprendžio 13 punktas).
12. Teismo vertinimu, kaltinamosios veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji 2025 m. vasario 16 d. apie 8.43 val., Skirmantiškių k., Vievio sen., Elektrėnų sav., A1 kelyje ties 32 km, neblaivi, kai nustatytas 2,01 promilės neblaivumas, vairavo nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę - automobilį „Ford Focus“. Kaltinamoji vairuodama transporto priemonę neblaivi veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivi, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviai) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamoji aiškiai suvokė, jog būtent neblaivi nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodama automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviai buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamosios paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviai buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (poreikis parvažiuoti į namus, po to, kai su draugais iki paryčių vartojo alkoholinius gėrimus). Nenustatyta, kad E. S. negalėtų būti traukiama atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. ji yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamosios psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: E. S. sėdo neblaivi už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Teismas sprendžia, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika prokuroro teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
13. Teisme gautas kaltinamosios motinos L. V. prašymas atleisti kaltinamąją E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.
14. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse (nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos) nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI3LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-127-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-127-628/2021">2K-127-628/2021</a>, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTY5Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-697/2019">2K-184-697/2019</a>, nutarties 5 punktas).
15. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų E. S. baudžiamojoje byloje:
15.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;
15.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 4 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTYtNjI4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-96-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-96-628/2019">2K-96-628/2019</a>, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą: asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. L. V. yra kaltinamosios motina. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 4 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kaltininko tėvai (motina). Asmuo, siekiantis būti kaltinamosios laiduotoja L. V. neteista, bausta administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi (vairuodama transporto priemonę nebuvo užsisegusi saugos diržo, kai transporto priemonėje saugos diržai yra įrengti, viršijo greitį), darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamosios laiduotoju, sprendžia, jog L. V. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų L. V. negalėjimą būti laiduotoja. Teismo vertinimu, motiną ir dukrą siejantys pagarbūs, atvirumu ir pasitikėjimu grindžiami santykiai, bendravimas darys kaltinamajai teigiamą įtaką. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nesumenkino dukters padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajai darys būtent bendravimu, padarytos veikos analizavimu;
15.3. kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); turtinė ir (ar) neturtinė žala tretiesiems asmenims nepadaryta;
15.4. pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI3LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-127-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-127-628/2021">2K-127-628/2021</a>, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamoji anksčiau neteista. Nors kaltinamoji per paskutinius 5 metus bausta administracine tvarka (vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje; pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos; vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo ant vejos; vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo vietoje, skirtoje tik skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, neturint teisės sustoti ir stovėti tokiose vietose; sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje; viršijo greitį ir pan.), tačiau administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos. Teismo posėdžio metu kaltinamoji kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamoji dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamosios parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamoji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas.
16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal L. V. laidavimą. Teismo vertinimu, L. V. asmenybė, taip pat kaltinamosios motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąją E. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos laidavimą.
17. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji dirba, laiduotoja L. V. taip pat dirba, gaunamos pajamos nėra didelės, turi kreditinių įsipareigojimų bankams, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamosios motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.
18. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokuroras siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Ir nors kaltinamosios nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, kaltinamoji neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo
19. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajai skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) konfiskuoti transporto priemonę „Ford Focus“.
20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. S. pripažino, visgi, nustatyta, kad kaltinamoji padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2,01 promilės neblaivumas. Tokie E. S. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems asmenims, ji rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir gyvybe, buvo abejinga bet kokioms gresiančioms pasekmėms ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Todėl įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius E. S. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei kaltinamosios asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajai buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzU3LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-357-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-357-489/2018">2K-357-489/2018</a>, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajai kardomoji priemonė - dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. vasario 19 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2025 m. vasario 19 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).
21. Prokuroras taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Ford Focus“ konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Visgi, tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje (BK 36–40 straipsniai) nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (liet. be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai.
22. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju kaltinamajai E. S. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „Ford Focus“ konfiskavimas yra pateisinama bei proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Sprendimas konfiskuoti transporto priemonę priimamas įvertinus toliau nurodytas aplinkybes. Pirma, kaltinamosios neblaivumas – vidutinis, t. y. 2,01 promilės. Nustatytas neblaivumo laipsnis viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalią neblaivumo ribą (daugiau kaip 1,51 prom.) 0,5 promilėmis. Tokia aplinkybė rodo didelį nusikaltimo pavojingumą. Antra, kaltinamoji transporto priemonę vairavo neblaivi 2025 m. vasario 16 d. (sekmadienį), ryte (apie 8.43 val.), paprastai tokiu paros metu būna pakankamai intensyvus eismo srautas. Trečia, teismas vertina ir tą aplinkybę, jog teismų praktikoje, net ir atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, transporto priemonė paprastai konfiskuojama net ir esant mažesniam neblaivumo laipsniui (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-08-12 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMzc1LTg1MS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-375-851/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-375-851/2021">1A-375-851/2021</a> (nustatytas 1,57 prom. neblaivumas); Kauno apygardos teismo 2021-01-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDQtMjQ1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-44-245/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-44-245/2021">1A-44-245/2021</a> (nustatytas 1,65 promilės neblaivumas). Kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių KET pažeidimų, savo veiksmais sukeldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui.
23. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti E. S. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Ford Focus“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą pas automobilio savininkę E. S..
24. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 3 200 Eur. Teismas papildomai paaiškina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMTY4LTU5My8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-168-593/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-168-593/2021">1A-168-593/2021</a>, nuosprendžio 13 punktas). Nesat ginčo laikytina, jog konfiskuojamos transporto priemonės vertė – 3 200 Eur.
Dėl kaltinamajai paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)
25. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).
26. Nustatyta, kad kaltinamajai paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. vasario 17 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. vasario 19 d. nutarimu skirtas dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas; iii) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) 2025 m. vasario 17 d. nutarimu skirtas laikinas (nuo 2025 m. vasario 17 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d.) nuosavybės teisės (transporto priemonės „Ford Focus“) apribojimas.
27. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šios kardomosios priemonės: rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“. Kita procesinės prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis).
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
28. Byloje 2025 m. kovo 6 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kuria prašoma iš E. S. valstybės naudai priteisti 188,68 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šiuo nuosprendžiu E. S. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš E. S. nepriteisia.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant E. S. laiduotojos L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl E. S. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviejų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. vasario 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti E. S. nuosavybės teise priklausančią 3 200 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų eurų) su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) transporto priemonę - automobilį „Ford Focus“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas automobilio savininkę E. S..
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) 2025 m. vasario 17 d. nutarimu skirtą laikiną nuo 2025 m. vasario 17 d. iki 2025 m. rugpjūčio 17 d. nuosavybės teisės į transporto priemonę „Ford Focus“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą - palikti galioti (tęsti) iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. vasario 17 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. vasario 19 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę –
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš E. S. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.
Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės E. S., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai L. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl E. S. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Teisėja Miglė Janovičienė
