A. S. pagal ANK 346 str. 4 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-42-697/2022

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00189-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 14.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. ir jo atstovo advokato Aivaro Žilvinsko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Utenos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarimu A. S. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda paskirta už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 9 d. galiojusi redakcija) 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus bei Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu, 20 punkto reikalavimus, būdamas ūkinių galvijų bandų (duomenys neskelbtini) laikytojas, neužtikrino, kad 2019 m. spalio 10 d. apie 14.53 val. dalis jo prižiūrimų galvijų neišeitų iš žemės valdos, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje jie buvo laikomi, ribų į šalia esantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja daline nuosavybės teise priklausantį J. G.; minėtu adresu esančiame kieme prie šulinio galvijai kanopomis ištrypė 3 kv. m pievos, aplaužė šulinio stogelį, prie namo ištrypė apie 2 kv. m gėlių darželio, kiemą priteršė galvijų išmatomis, taip J. G. padarė 1131,49 Eur turtinės žalos.

2. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinis skundas netenkintas.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. ir jo atstovo advokato A. Žilvinsko prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Utenos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarimo ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. ir jo atstovas advokatas A. Žilvinskas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarimo dalį, kuria A. S. pripažintas kaltu dėl ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo, bei Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir A. S. visiškai išteisinti bei administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apylinkės teisme, atlyginimą. Pareiškėjai prašyme nurodo:

4.1. A. S. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nubaustas nepagrįstai, nes byloje nebuvo nustatyta, kokie gyvūnai padarė žalą, teismų sprendimai nesuderinami su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. lapkričio 25 d. išvada, kurioje pabrėžta, kad nenustatytas bandos, ištrypusios nukentėjusiosios kiemą, savininkas. Teismas, pripažindamas A. S. kaltu, rėmėsi vien pareigūno M. B. prielaidomis dėl žalą padariusių gyvūnų savininko. Be to, tiek A. S., tiek liudytojas P. L. parodė, kad į kaimą dažnai užklysta ne vien ūkiniai, bet ir laukiniai gyvūnai, pvz., briedžiai, kurie taip pat galėjo ištrypti nukentėjusiosios kiemą. Teismas, neturėdamas kompetencijos vertinti gyvūnų pėdsakų ir išmatų priklausomybę pagal gyvūnų rūšis, neatlikus gyvūnų pėdsakų ir išmatų metodologiškai pagrįsto tyrimo, teigė, kad pagal pėdsakus ir išmatas J. G. sodyboje matyti, jog žalą padarė karvės, jaučiai, buliukai ir telyčios, t. y. ūkiniai galvijai, o ne briedžiai ar kiti laukiniai gyvūnai. Pareigūnas M. B. teismo posėdžio metu teigė neturintis gyvūnų identifikavimo kvalifikacijos, nepaaiškino, pagal kokius požymius jis nusprendė, kokių gyvūnų pėdsakai yra palikti nukentėjusiosios kieme, taip pat nebuvo kreiptasi į specialistus tam, kad būtų įvertintas pėdsakų ir išmatų priklausomumas pagal gyvūnų rūšį.

4.2. Pareiškėjai kaip precedentu šioje byloje remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarimu byloje Nr. AN2-115-417/2019, jo 11.11 punkte nustatyta, kad pareigūnas, apžiūrėjęs pasėlius ir nustatęs padarytos žalos faktą, patvirtino, jog jis specialiųjų žinių, leidžiančių nustatyti vieno ar kito gyvūno rūšies želdiniams padaryto pažeidimo faktą, neturi, jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti pasėliams padarytos žalos faktą ir atriboti šią žalą padariusių gyvūnų rūšį, byloje nėra. Daroma analogija su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. atveju ir pabrėžiama, kad pareigūnas M. B. teigė neturintis kvalifikacijos vertinti žalos dydį, kilmę, gyvūnų pėdsakus, gyvūnų paliktas žymes ir kitų specialiųjų žinių, todėl nėra pagrindo konkrečiai spręsti, kokių gyvūnų pėdsakai palikti nukentėjusiosios kieme. Abejonių dėl žalos padarymo kelia ir tai, kad nukentėjusioji nepateikė civilinio ieškinio ir nereikalauja atlyginti žalos, o kiti sklypo bendraturčiai pareiškė visai neturintys pretenzijų.

4.3. Liudytoja D. J. proceso metu parodė mačiusi, kaip nukentėjusiosios kieme medžius ragais draskė kažkokie galvijai, tačiau teismų nustatyti galovėjų veislės galvijai, neva padarę žalos nukentėjusiajai, nėra raguoti. Taigi bet kurio nukentėjusiosios kaimyno laikomi galvijai galėjo palikti pėdsakus nukentėjusiosios kieme. Iš 2020 m. spalio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo apklausti tik kai kurie asmenys, (duomenys neskelbtini) kaime laikantys ūkinius galvijus, jų parodymai nebuvo tikrinami, be to, byloje nėra išsamaus ūkinius galvijus laikančių asmenų sąrašo.

4.4. Pati nukentėjusioji apklausiama pripažino, kad iki nagrinėjamo įvykio 2019 m. spalio 30 d., kai jai tariamai buvo padaryta žala, bent porą mėnesių ji nesilankė sodyboje, taigi nežinojo ir nematė, kokia jos kiemo būklė buvo iki tos dienos, kai kilo žala. Į pareigūnus nukentėjusioji kreipėsi tik po savaitės nuo tariamo įvykio, taigi pareigūnai jos kiemą apžiūrėjo taip pat tik po savaitės, vadinasi, neįmanoma nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado pėdsakų kieme, kas juos paliko.

4.5. Netinkamai taikyta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis. Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro informacinės sistemos išrašų matyti, kad A. S. nėra bandų, nurodytų administracinio nusižengimo protokole, savininkas ar laikytojas, kaip jų savininkai ir laikytojai užregistruoti kiti asmenys, A. S. laiko tik arklius ir avis. Apeliaciniame skunde buvo prašoma, kad būtų nustatyti kriterijai, pagal kuriuos asmenys pripažįstami gyvūnų laikytojais pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, tačiau to nebuvo padaryta. Šioje byloje nenustatytas momentas, kada pasikeitė gyvūnų laikytojas, ir laikytojo statuso pasikeitimo pagrindas. Teismai nesiaiškino, nuo kada, kokiu pagrindu A. S. tariamai tapo laikomas gyvūnų laikytoju, nepateiktos sutartys, kiti rašytiniai įrodymai, galintys įrodyti, kad A. S. perėmė laikytojo teises ir pareigas.

4.6. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartyje Nr. e2A-1506-555/2020 pabrėžė, kad „jokia sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nebuvo. Jokių susitarimų tarp ieškovės ir atsakovės dėl gyvūno globos, gydymo, laikymo nebuvo sudaryta. Atsakovė gyvūno ieškovei perdavimo metu netapo jo savininke ar laikytoja.“ Dėl A. S. turėjo būti įrodytos konkrečios, abejonių nekeliančios dokumentais patvirtintos aplinkybės, kad jis nuo konkretaus momento prisiėmė gyvūnų laikytojo pareigas, aiškinantis taip pat ir aplinkybes, ar šios pareigos nebuvo niekam perduodamos.

4.7. Kaip liudytojai apklausti A. S. sūnūs M., G. ir P. S. patvirtino, kad patys rūpinasi savo galvijais, A. S. nėra jų bandų laikytojas, tariamo įvykio dieną jų gyvūnų neprižiūrėjo, jo netgi nebuvo toje vietoje. Liudytoja D. J., skambinusi A. S. dėl neidentifikuotų palaidų gyvūnų, taip pat paliudijo, kad ji A. S. įvykio metu nematė, palaidus gyvūnus iš kaimo surinko jai nepažįstamas asmuo, o ne A. S. Apylinkės teismas pripažino, kad būtent A. S. sūnų M. S., G. S. ir P. S. bandos galvijai, ištrūkę iš aptvaro, vaikščiojo po kaimą ir J. G. sodybą, taip padarė jai žalą. Nors ši išvada nepagrįsta faktais, nes gyvūnai nebuvo identifikuoti, tačiau hipotetiškai pripažinus, kad ji galimai teisinga, reikia daryti ir kitą išvadą, kad būtent vienas iš šių trijų nurodytų asmenų yra galimai atsakingas administracine tvarka už galimus pažeidimus. A. S. negali atsakyti už savo sūnų veiksmus, administracinė atsakomybė privalo būti individualizuota (ANK 2 straipsnio 3 dalis).

4.8. Net jei būtų įrodyta, kad gyvūnai, padarę žalos nukentėjusiajai 2019 m. spalio 30 d., buvo laikomi būtent A. S., pagal teismų praktiką vien tik gyvūnų ištrūkimas nereiškia, kad jie prižiūrimi netinkamai ir kad asmuo kaltas dėl jų ištrūkimo. Byloje netirtas gyvūnų laikymo tinkamumas. Pareiškėjai cituoja Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutarties Nr. AN2-115-417/2019 nuostatas dėl pareigūnų pareigos patikrinti gyvūnų laikymo tinkamumą, pabrėždami, kad vien gyvūnų išėjimo iš jiems skirto aptvaro faktas nereiškia, kad gyvuliai laikomi netinkamai. Byloje apklaustas pareigūnas M. B. teigė, kad jis nebuvo nuvykęs apžiūrėti nei A. S., nei jo sūnų gyvūnų laikymo sąlygų, netyrė, ar galimam gyvūnų ištrūkimui galėjo turėti įtakos neteisėti trečiųjų asmenų ar gamtos veiksniai.

4.9. Panevėžio apygardos teismo nutarties 16 punkte nurodyta, kad iš 2020 m. spalio 16 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog jokie aptvaro sugadinimai dėl priežasčių, nepriklausančių nuo bandos savininko ir laikytojo valios, nustatyti nebuvo, tačiau minėtame pranešime to nėra nustatyta, teismas suklydo. Iš tarnybinio pranešimo aišku tik tiek, kad pareigūnas M. B. apžiūrėjo nukentėjusiosios kiemą, o ne A. S. ar jo vaikų gyvūnų aptvarus. Taip pat klaidingai remiamasi aplinkybe, kad buvo užfiksuota, jog vienas galvijas buvo išėjęs iš aptvertos pievos (elektrinio aptvaro), tačiau grįžo atgal pralindęs pro elektrinio aptvaro apačią ir tai patvirtina, kad galvijų laikytojas neatliko pareigos pasirūpinti elektrinio aptvaro tinkamu įrengimu. Ši išvada nepagrįsta, nes epizodas dėl vieno galvijo, pralindusio pro elektrinį aptvarą, yra susijęs su 2019 m. lapkričio 8 d. įvykiais, dėl kurių Utenos apylinkės teismas A. S. išteisino, nes gyvūnas nebuvo identifikuotas. Vien gyvūno palindimas po elektriniu aptvaru dar nesudaro pagrindo manyti, kad priežiūra buvo netinkama, nes nebuvo tirta, ar elektrinis aptvaras apskritai veikė, ar buvo elektros srovė, ar aptvaras nebuvo sugadintas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo laikytojo valios ir pan.

4.10. Administracinio nusižengimo protokolas A. S. neatitinka ANK reikalavimų. Protokole nenurodyti liudytojai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kiti bylai išnagrinėti būtini bylos duomenys (tariamą žalą padariusių gyvūnų identifikavimo būdai, priemonės ir jų priklausomybė konkretiems asmenims, tariamos žalos padarymo laikas ir aplinkybės, priežastinis ryšys tarp A. S. veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, pagal kokius kriterijus A. S. buvo pripažintas nurodytų bandų laikytoju ir t. t. Protokole taip pat nenagrinėjamas A. S. kaltės klausimas, nenurodytos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių neidentifikuoti gyvūnai išėjo iš jų laikymo vietos, t. y. ar dėl to, kad jų savininkas netinkamai juos prižiūrėjo, ar dėl trečiųjų asmenų įtakos, ar dėl gamtos reiškinių, neištirtos ir nenustatytos gyvūnų laikymo vietos sąlygos).

4.11. Taip pat visą bylai reikšmingą medžiagą pareigūnas M. B. buvo baigęs rinkti dar 2019 m. lapkričio mėn., jokių tyrimo veiksmų nebuvo atlikta iki 2020 m. spalio 16 d., teismas nevertino, kad, pažeidžiant ANK 608 straipsnio reikalavimus, protokolas surašytas A. S. nedalyvaujant ne todėl, kad jis neatvyko, o todėl, kad jam nebuvo sudaryta galimybė atvykti. A. S. 2020 m. lapkričio 16 d. el. laiške nurodė pageidaujantis atidėti susitikimą su pareigūnu dėl pandemijos, taigi jis pageidavo dalyvauti surašant protokolą.

4.12. Liudytoja D. J. per 2021 m. vasario 12 d. posėdį buvo apklausta pažeidžiant ANK 632 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes visi liudytojai iki apklausos turi būti pašalinti iš posėdžių salės, o D. J. buvo vienoje patalpoje kartu su savo vyru, taip pat liudytoju, jie abu dalyvavo kartu ir girdėjo vienas kito atsakymus, t. y. tiek D. J., tiek jos vyras buvo apklausiami būdami vienu metu toje pačioje patalpoje, ir tai buvo matyti akivaizdžiai tiek proceso dalyviams, tiek teismui. Taigi dėl šio pažeidimo negalima vadovautis nei D. J., nei jos vyro parodymais. Taip pat D. J. parodymai vertintini kritiškai, nes liudytojas P. L. parodė, kad ji priešiška A. S. šeimai, įkalbėjo kitus gyventojus rašyti skundus prieš S. šeimą, apygardos teismas, be to, visiškai nekreipė dėmesio į nukentėjusiosios J. G. parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą.

4.13. Teismai, be to, nepasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų A. S. atlyginimo, nors dėl vieno kaltinimo apylinkės teisme jis buvo visiškai išteisintas, taigi bylinėjimosi išlaidos jam turėjo būti atlygintos bent iš dalies.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. ir jo atstovo advokato A. Žilvinsko prašymą Utenos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Jovita Strazdienė prašo palikti Utenos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistus ir prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma:

5.1. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Tokį sprendimą patvirtino ir apygardos teismas. Teismai, nagrinėdami A. S. administracinio nusižengimo bylą, nepadarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimus. A. S. naujų įrodymų, dėl kurių būtų keistinas Utenos apylinkės teismo nutarimas bei Panevėžio apygardos teismo nutartis, nepateikė.

5.2. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą pareiga užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, tenka gyvūnų laikytojams. Gyvūnų laikytoju, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 8 punkto nuostatomis, laikomas asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. A. S. buvo byloje nurodomų gyvūnų laikytojas, pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. ir jo atstovo advokato A. Žilvinsko prašymas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir ANK 346 straipsnio 4 dalies taikymo

7. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą didžioji dalis argumentų skirta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo kritikai. Pareiškėjo teigimu, teismai, spręsdami jo kaltės klausimą, neturėdami patikimų duomenų, kokie gyvūnai padarė žalą, pripažino, jog tai buvo ūkiniai galvijai, o jis buvo minėtų galvijų laikytojas. Ši išvada nepagrįstai grįsta ne įrodymų visuma, o teismų parinktais atskirais įrodymais, kitus įrodymus, kurie patvirtina A. S. poziciją, laikant nepatikimais ir jais nesiremiant. Kai kurie svarbūs bylos duomenys ir reikšmingos aplinkybės išvis neįvertinti arba vertinti šališkai, selektyviai, iškreipiant jų esmę; savo išvadas teismai grindė prielaidomis ir jų tinkamai nemotyvavo.

8. Nurodytų pareiškėjo argumentų kontekste pažymėtina, kad pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Šis teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija. Taigi, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patikrina, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo teiginius dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinėja tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 662 straipsnio 13 dalyje nustatytais atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

9. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

10. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų šiuos sprendimus naikinti, neturi. Pagal bylos duomenis ir pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti prašyme nurodyti esminiai materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimai, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų teismų sprendimų priėmimui. Pažymėtina, jog pareiškime dėl bylos proceso atnaujinimo išdėstyti teiginiai iš esmės atkartoja apeliacinio skundo turinį, į kurį yra atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Todėl teisėjų kolegija analizuoja tik tuos teisės taikymo klausimus, kurie siejami su esminiais proceso pažeidimais ar netinkamu materialiosios teisės normos pritaikymu.

11. Nesutiktina su pareiškime išdėstytais teiginiais dėl netinkamo administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Jame yra visi ANK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyti duomenys, iš jų ir teisės aktai, kurių reikalavimai buvo pažeisti, – tai 1997 m. lapkričio 6 d. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas (nustato pareigą užtikrinti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui) ir Gyvūnų laikymo Utenos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių, patvirtintų Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. AĮ-728, 20 punktas (nustato, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų). Apygardos teismas teisingai rėmėsi ANK 635 straipsnio 3 dalies nuostata, pripažindamas, kad A. S. pažeidė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2020 m. liepos 9 d. galiojusi redakcija) 20 straipsnio 2 dalies ne tik trečio, bet ir ketvirto punkto reikalavimus, nes minėta nuostata įstatymas nedraudžia bylą nagrinėjančiam teismui pakeisti administracinio nusižengimo protokole nurodytos nuorodos į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį, jo dalį, punktą.

12. ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Nagrinėdamas šio administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai išnagrinėjo aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, išdėstė byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, šalindamas prieštaravimus kai kuriuos bylos duomenis išnagrinėjo papildomai ir tik po to suformulavo išvadas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal A. S. skundą, patikrino apylinkės teismo išvadų pagrįstumą. Nesutiktina su pareiškime išdėstytais teiginiais, jog teismas, pripažindamas A. S. kaltu, rėmėsi vien pareigūno M. B. prielaidomis dėl žalą padariusių gyvūnų savininko (laikytojo) ir gyvūnų pėdsakų bei išmatų priklausomybės netinkamo identifikavimo. Apygardos teismas pagrįstai rėmėsi apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir liudytojų – Viešosios tvarkos skyriaus specialistų D. M. ir M. B. paaiškinimais dėl gyvulių paliktų pėdsakų, taip pat ir liudytojos D. S. parodymais, patvirtinančiais, kad (duomenys neskelbtini) registruotos tik S. šeimos galvijų bandos. D. J. paaiškinimais, kad 2019 m. spalio 30 d. matė mėsinius galvijus J. G. sodyboje ir apie tai telefonu pranešė A. S., o šis suorganizavo gyvulių parvarymą atgal į aptvarą. Liudytojai D. J. ir E. J. taip pat teismui patvirtino, kad S. šeimai priklausantys galvijai yra išskirtiniai, mėsiniai, dideli ir juodi su balta juosta, jie 2019 m. spalio 30 d. buvo išėję iš aptvaro, vaikščiojo po kelią ir po J. G. sodybą. Pareiškime išdėstytos abejonės dėl D. J. parodymų patikimumo nėra pagrįstos teisiniais argumentais, tik asmeniniais samprotavimais, teismai šiuos duomenis patikrino, palygindami su visa kita bylos medžiaga, ir pagrįstai jais rėmėsi. Apygardos teismas išnagrinėjo skunde keliamą klausimą dėl D. J. apklausos atitikties įstatymo reikalavimams ir išdėstė motyvuotas išvadas, kurioms teisėjų kolegija pritaria, todėl plačiau šio klausimo nenagrinėja. Liudytoja veterinarijos tarnybos specialistė D. S. nurodė, kad neplaniniuose A. S. sūnų ūkinių gyvūnų bandų patikrinimuose (duomenys neskelbtini) A. S. dalyvavo kaip sūnų ūkių atstovas; A. S. 2019 m. lapkričio 18 d. paaiškinime nurodė, kad būtent jis 2019 m. spalio 30 d. buvo atvykęs į įvykio vietą ir tikrino aptvarus. Liudytojas M. B. teisme parodė, kad bandų savininkai yra A. S. sūnūs, bet visuose patikrinimuose dalyvaudavo ir su veterinarijos tarnyba bendraudavo A. S.; A. S. sūnūs G. S., P. S. ir M. S. nurodė, kad apie 2019 m. spalio 30 d. įvykį nieko nežinojo, A. S. jiems apie šį įvykį nepranešė.

13. Aptartų įrodymų visuma leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad nors A. S. ir nebuvo formalus gyvulių bandų savininkas ir laikytojas, tačiau, veikdamas savininkų vardu ir su jų sutikimu (formalieji savininkai nepareiškė prieštaravimų dėl A. S. veikimo jų vardu), buvo sūnums priklausančių galvijų bandų faktinis laikytojas ir atitinka veikos, nustatytos ANK 346 straipsnio 4 dalyje, subjekto reikalavimus. Apygardos teismas, nustatydamas A. S. kaltę, pagrįstai rėmėsi 2020 m. spalio 16 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, kad apžiūrint įvykio vietą jokie aptvaro sugadinimai dėl priežasčių, nepriklausančių nuo bandos savininko ir laikytojo valios, nustatyti nebuvo. Nustatydami žalos faktą teismai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios J. G., liudytojos D. J. parodymais, fotonuotraukomis, (duomenys neskelbtini) M. B. tarnybiniame pranešime ir sužaloto turto apžiūros protokole esančiais duomenimis, liudijančiais, kad J. G. priklausančiame kieme ir darže, esančiame (duomenys neskelbtini), prie šulinio yra ištrypta kanopomis apie 3 kv. m pievos, aplaužytas šulinio stogelis, atplaišos nukritusios šalia, prie namų ištryptas apie 2 kv. m gėlių darželis, kieme matosi galvijų išmatos. Žalos dydį J. G. nurodė 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškime ir pateikė jos skaičiavimą; žalos dydis nėra šioje byloje nustatytina aplinkybė, todėl dėl šios aplinkybės nepasisakytina.

14. Teismai, nustatydami administracinio nusižengimo požymius, rėmėsi administracinės teisenos metu gautais duomenimis, kurie yra iš įvairių šaltinių, išanalizavo juos atskirai ir gretindami juos tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, susiedami juos į vientisą loginę grandinę, padarė įrodymais pagrįstą išvadą dėl A. S. kaltės administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Teismas taip pat patikrino pareiškėjo pateiktą versiją, kad žalą padarė ne jo gyvuliai, kad jis nėra šiuo atveju subjektas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalyje nustatytą veiką, ir šią versiją motyvuotai atmetė, pasisakė ir dėl kitų A. S. skunde išdėstytų argumentų.

15. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Institucija ir teismai, taikydami A. S. ANK 346 straipsnio 4 dalį, nepadarė esminio materialiosios teisės pažeidimo, todėl naikinti skundžiamus sprendimus ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą A. S. prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Utenos apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistus.

Teisėjai Artūras Ridikas

Algimantas Valantinas

Alvydas Pikelis