Ž. S. pagal BK 132 str. 3 d., 229 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-67-942/2022

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00144-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3; 1.2.19.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato Tomo Meidaus ir civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovo generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus kasacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 3 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu Ž. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, pagal BK 229 straipsnį – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir Ž. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, Ž. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 68² straipsnio 1 dalimi, Ž. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės atėmimas dvejus metus dirbti gydytoju chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš nuteistojo Ž. S. priteistas nukentėjusiajam Z. D. 4990 Eur, o nukentėjusiajam A. Ž. – 1210 Eur proceso išlaidų advokatų atstovavimo paslaugoms apmokėti atlyginimas.

Iš civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priteista nukentėjusiajam Z. D. 9287,48 Eur turtinei ir 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priteista nukentėjusiajam A. Ž. 30 000 Eur, o nukentėjusiajam A. Ž.– 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Ž. S. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir BK 229 straipsnį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to fiziniai asmenys patyrė didelę žalą, ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis: Ž. S., dirbdamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, esančių Kaune, Eivenių g. 2, Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytoju chirurgu ir būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, 2015 m. vasario 12 d. prieš pacientei A. Ž. storosios žarnos naviko šalinimo operaciją diagnozei patikslinti neatliko pakartotinės fibrokolonoskopijos ir auglio biopsijos diagnozės bei naviko buvimo vietos patikslinimo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.11 punkto reikalavimą taikyti tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus teisės aktų nustatyta tvarka. 2015 m. vasario 12 d. pacientei A. Ž. storosios žarnos naviko šalinimo operacijos metu, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. pažeisdamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.3, 13.3.15, 13.3.35, 13.3.129, 13.3.143 punktų reikalavimus privalėti mokėti diagnozuoti ir gydyti storosios žarnos piktybinius navikus, storosios žarnos gerybinius navikus, kitus simptomus ir požymius, susijusius su virškinimo sistema ir pilvu, pilvo ertmės organų sužalojimus bei 13.4, 13.4.1.1, 13.4.1.20, 13.4.1.27, 13.4.4 punktų reikalavimus privalėti mokėti atlikti atviru ir (arba) laparaskopiniu būdu laparatomijos operacijas, splenektomijos, blužnies rezekcijos ir kitas blužnies operacijas, storosios žarnos rezekciją bei kitas abdominalinio chirurgo kompetencijai priskiriamas operacijas, dėl neatsargumo operacijos metu pažeidė pacientei A. Ž. blužnį, dėl to, išsivysčius blužnies kraujavimui, šis vidaus organas buvo pašalintas. Blužnies operacijos šalinimo metu Ž. S. dėl neatsargumo kartu su blužnimi atidalijo pacientės kasos uodegos audinius, taip pažeidė A. Ž. kasą, dėl to išsivystė ūmus kasos uždegimas ir 2015 m. vasario 14 d. pacientė A. Ž. mirė. Taip Ž. S. dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir padarė nukentėjusiesiems Z. D., A. Ž. ir A. Ž. didelę žalą.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. S. gynėjas advokatas T. Meidus prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir Ž. S. baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3–5 dalių, BPK 44 straipsnio 5, 6, 7 dalių, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistojo procesines teises į veiksmingą gynybą, taip pat sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

2.2. Asmens kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama ir turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-532/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-532/2012">2K-532/2012</a>, 2K-177-895/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Kasatoriaus nuomone, gydytojo profesinė veikla visada susijusi su profesine rizika ir priklauso civilinėmis sutartimis apdraudžiamų veiklų rūšims. Be to, padaryta žala pacientams gali ir privalo būti kompensuota kitų teisės šakų priemonėmis. Akivaizdu, kad tai ne baudžiamosios teisės objektas.

2.3. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. O šioje byloje tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, tiek apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neleidžia daryti išvados, kad Ž. S. veiksmuose nustatyti visi būtini BK 132 straipsnio 3 dalyje ir BK 229 straipsnyje įtvirtinti nusikaltimų sudėčių požymiai, t. y. pavojinga veika, priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir padarinių, neatsargi kaltė (nusikalstamas nerūpestingumas).

2.4. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, vykdydamas BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismas turi glaustai ir tiksliai išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmei parinkti reikšmingus faktus bei aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153/2008">2K-153/2008</a>). Taip pat teismas, priimdamas nuosprendį, turi ne tik aiškiai nustatyti faktines bylos aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti teisingai, bet ir aiškiai nurodyti, kokie įrodymai jas patvirtina arba paneigia, nuosprendis turi nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-513/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-513/2013">2K-513/2013</a>, 2K-417/2014 ir kt.).

2.5. Ž. S. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 132 straipsnio 3 dalyje ir BK 229 straipsnyje, kurių dispozicijos suformuluotos kaip blanketinės normos, todėl neteisėtų veiksmų turinys atskleidžiamas nukreipus į kitus teisės aktus, nustatančius tai situacijai ar atvejui atitinkamas specialaus elgesio saugumo taisykles. Kasatoriaus nuomone, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės (kurios pažodžiui buvo perrašytos iš kaltinamojo akto) yra nekonkrečios ir neatskleidžia kiekvienos nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. visi nuteistajam inkriminuoti veiksmai aprašyti vienoje pastraipoje, neišskiriant, kurie iš jų sudaro BK 132 straipsnio 3 dalyje, o kurie – BK 229 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų požymius. Be to, nei kaltinamajame akte, nei apkaltinamajame nuosprendyje aprašytų blanketinių teisės normų turinys neatskleidžia, kurie konkretūs teisės aktuose nustatyti draudimai ir įpareigojimai leistų Ž. S. veiksmuose konstatuoti šių inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymių buvimą. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nustato tik bendro pobūdžio kompetencijos reikalavimus abdominalinės chirurgijos gydytojui, ir jose nėra suformuluota jokių konkrečių elgesio taisyklių (įpareigojimų, draudimų), kurių nepaisymas galėtų reikšti teisės pažeidimo faktą ir neteisėtus veiksmus.

2.6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatyta, kad Ž. S. 2015 m. vasario 12 d. prieš pacientei A. Ž. storosios žarnos naviko šalinimo operaciją diagnozei patikslinti neatliko pakartotinės fibrokolonoskopijos ir auglio biopsijos diagnozės bei naviko buvimo vietos patikslinimo, tačiau konkrečių teisės aktų (t. y. nei bendrųjų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, nei lokalinių – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų) normų, reglamentuojančių šių veiksmų atlikimo reikalingumą ir būtinumą, byloje nėra nurodyta. Iš skundžiamų sprendimų turinio taip pat matyti, kad teismai šią byloje nustatytą aplinkybę grindė ne konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, o prieštaringomis ekspertizės akto Nr. PEDM 2 (36) / 2018 (01) išvadomis ir tik dviejų teismo medicininę deontologinę ekspertizę atlikusių ekspertų, t. y. Romo Raudžio ir Jono Mindaugo Paliulio, paaiškinimais. O ekspertizės akto išvadų, kurias pateikė specialistai Jaroslavas Tumas (Jaroslav Tumas) ir Andrius Rybakovas, teismai nevertino ir motyvuotų išvadų dėl to nepateikė.

2.7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus atitinkanti privataus eksperto (specialisto) konsultacinė išvada) vertinamas vadovaujantis bendraisiais įrodymų vertinimo principais. Taip pat visais atvejais teismas turi pareigą pašalinti juose esančius esminius prieštaravimus, o išnaudojus visas įstatyme nustatytas priemones ir tokių prieštaravimų pašalinti nepavykus, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad jei per specialiųjų žinių turinčių asmenų apklausą teisme nepašalinamos kilusios abejonės ar yra pagrindas abejoti pateikto ekspertizės akto (specialisto išvados) išsamumu ir pagrįstumu, BPK 286 straipsnio nustatyta tvarka skiriama nauja ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-337/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-337/2014">2K-337/2014</a>, 2K-211-895/2018).

2.8. Iš byloje esančio ekspertizės akto Nr. PEDM 2 (36) / 2018 (01) turinio matyti, kad ekspertams buvo pateikti klausimai, siekiant išsiaiškinti, ar pakartotini kaltinime nurodyti pacientės tyrimai šiuo nagrinėjamu atveju buvo būtini medicininiu požiūriu. Pažymima, kad ekspertų išvados šiais klausimais nesutapo, o esminiais medicininiu požiūriu (dėl pakartotinių tyrimų reikalingumo, tinkamo pasiruošimo operacijai) antru ir ketvirtu klausimais išvados visiškai išsiskyrė. Tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nekilo abejonių dėl ekspertizės akto pripažinimo tinkamu įrodymu byloje, o skundžiamuose sprendimuose motyvuodami išvadas dėl nuteistojo kaltės, neatsižvelgė, kad dėl svarbiausių inkriminuojamų aplinkybių nustatymo šiame ekspertizės akte pateikiamos skirtingos (prieštaringos) išvados dėl tų pačių klausimų. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės akte Nr. PEDM 2 (36) / 2018 (01) iš pateiktų keturiasdešimt penkių klausimų tik į dvidešimt tris klausimus ekspertai ir specialistai pateikė vienodas išvadas. Kasatoriaus nuomone, teismai, vertindami tiek ekspertizės akte Nr. PEDM 2 (36) / 2018 (01) pateiktas išvadas, tiek ekspertizę atlikusių ekspertų ir specialistų paaiškinimus, nepašalino esminių prieštaravimų, dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai suteikdami pirmenybę vieniems įrodymams prieš kitus ir nemotyvuotai atmesdami nuteistajam palankias ekspertizės akto išvadas ir specialistų paaiškinimus. Be to, teismai šiuo atveju akivaizdžiai turėjo skirti dar vieną papildomą ekspertinį tyrimą, o pripažinę, kad visi bylos aplinkybėms išsamiai ištirti reikalingi veiksmai jau yra atlikti, šį skundžiamą ekspertizės aktą turėjo vertinti visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių ir nekaltumo prezumpcijos principo.

2.9. Teismo medicinos ekspertų išvados ir ekspertų (specialistų) paaiškinimai teisiamajame posėdyje negali būti pagrindas konstatuojant blanketinių teisės aktų pažeidimus ir konkrečius nusikaltimo sudėties požymius, nes nusikaltimo sudėties požymių nustatymas ir veikos kvalifikavimas yra teisės taikymo, bet ne medicininių žinių klausimas. Byloje pateiktas ekspertizės aktas (specialisto išvada) gali būti tik prielaida daryti teisinę išvadą, tačiau teismas šiuos duomenis privalo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kasatoriaus nuomone, teismai negalėjo konstatuoti nei BK 132 straipsnio 3 dalyje, nei BK 229 straipsnyje įtvirtintų nusikaltimų sudėčių požymių, nenustatę ir nenurodę konkrečių teisės aktuose nustatytų Ž. S. pareigų (funkcijų) pažeidimų (neatlikimo arba netinkamo atlikimo). O nesant bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, nėra ir visos nusikaltimo sudėties.

2.10. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad siekdamas užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti (neteisingi) pirmosios instancijos teismų sprendimai, o teisingi nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, išnagrinėti apeliacinio skundo argumentus, juos palyginti su bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg0LTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-284-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-284-648/2016">2K-284-648/2016</a>, 2K-48-511/2020 ir kt.). Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių, skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl esminių nuteistojo Ž. S. ir jo gynėjų apeliacinių skundų argumentų, nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, selektyviai, fragmentiškai susietais su kai kuriais apeliacinių skundų argumentais ir konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, deklaratyvus pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo konstatavimas, aiškiai neatsakius į apeliaciniuose skunduose išdėstytus esminius argumentus, negali būti pripažinti motyvuotų išvadų dėl apeliacinių skundų esminių argumentų pateikimu.

2.11. BPK 324 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį. Tačiau jokių motyvų ir argumentų dėl didžiosios dalies nuteistojo Ž. S. ir jo gynėjų tiek apeliaciniuose skunduose, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikštų prašymų apeliacinės instancijos teismas nepateikė ir visiškai nemotyvuotai šiuos prašymus atmetė. Kasatoriaus nuomone, tenkinus prašymus ir teisiamajame posėdyje apklausus liudytojus gydytojus A. G. ir P. Ž., išklausius specialistų (ekspertų) J. Tumo ir A. Rybakovo paaiškinimus, byloje būtų pašalinti esminiai prieštaravimai, susiję tiek su pacientės A. Ž. diagnozės nustatymu, tiek su tinkamomis pasiruošimo sąlygomis operacijai

2.12. Kasatorius skunde kritikuoja specialisto Kęstučio Petrulio duotus paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme ir pažymi, kad grindžiant nuteistojo Ž. S. kaltę šiais specialisto paaiškinimais buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimai, taip pat sukeltos pagrįstos abejonės dėl specialisto išvados Nr. DM 68 / 15 (01) atitikties įrodymams keliamiems reikalavimams. Pažymima, kad specialistas privalo būti objektyvus, taip pat jam taikomi nešališkumo ir atitinkamos kompetencijos reikalavimai (BPK 57 straipsnio 2 dalis, BPK 58 straipsnis, BPK 284 straipsnis).

2.13. Taip pat kasatoriui tiek iš apkaltinamojo nuosprendžio, tiek iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio nėra aišku, kokio pobūdžio priežastinį ryšį byloje teismai tyrė ir aiškinosi, nes baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu reikšmingas yra tik toks priežastinis ryšys, kuris yra tarp baudžiamuoju įstatymu uždraustos pavojingos veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių įstatyme nurodytų padarinių (pacientės A. Ž. mirties). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nepakanka konstatuoti, jog jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, būtina nustatyti, kokiu konkrečiu neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2014">2K-512/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS05NDIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-942/2015">2K-5-942/2015</a>, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017). Taikant BK 132 straipsnio 3 dalį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar asmens padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Taip pat turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMzLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-333-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-333-693/2018">2K-333-693/2018</a>, 2K-206-303/2019).

2.14. Byloje iš esmės nekyla abejonių, kad su pacientės A. Ž. mirties priežastimi yra susijusi 2015 m. vasario 12 d. jai atlikta piktybinio darinio storojoje žarnoje (vėžio) operacija, šios operacijos metu kilo komplikacijų, gausus kraujavimas, dėl to buvo pašalinta blužnis, ją šalinant mikroskopiniu lygmeniu pažeista kasa, tai sukėlė specifinio gydymo neturintį kasos uždegimą (pankreatitą). Tačiau, kasatoriaus nuomone, šis priežastinis ryšys (tarp operacijos metu kilusių komplikacijų ir pacientės mirties) nėra reikšmingas baudžiamosios teisės požiūriu, o teismų sprendimuose nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo jį laikyti būtinuoju BK 132 straipsnio 3 dalyje ir (ar) BK 229 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sudėčių požymiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors prieš pacientei A. Ž. storosios žarnos naviko šalinimo operaciją diagnozei patikslinti nebuvo atliktos pakartotinės fibrokolonoskopijos ir auglio biopsijos diagnozės bei naviko buvimo vietos patikslinimas, tačiau teismų sprendimuose nėra pateikta jokių motyvų, patvirtinančių šių veiksmų (neveikimo) įtaką pacientės mirčiai. Taip pat skundžiamuose sprendimuose nėra neabejotinai įrodymais patvirtinančių išvadų, kad, šiuos veiksmus atlikus, operacijos komplikacijų ir kartu pacientės mirties būtų išvengta.

2.15. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra padarytas tuomet, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Neatsargi kaltė gyvybės atėmimo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Kasatoriaus nuomone, teismai sprendimuose turėjo motyvuotai išaiškinti visus Ž. S. psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais prieš nukentėjusiąją ir tų veiksmų padariniais, t. y. argumentuoti, kaip nuteistojo sąmonėje atsispindėjo visi BK 132 straipsnio 3 dalyje ir (ar) BK 229 straipsnyje įtvirtintų sudėčių požymiai ir kokios buvo jo valios pastangos dėl atsiradusių padarinių. Pažymima, kad, pagal teismų sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes, pacientės A. Ž. kasos pažeidimas storosios žarnos naviko šalinimo operacijos metu buvo itin minimalus. Akivaizdu, kad šios aplinkybės patvirtina, jog Ž. S. nesielgė nerūpestingai ar aplaidžiai. Be to, visi specialistai ir ekspertai patvirtino, kad rizika pažeisti kasą šalinant blužnį yra labai didelė ir tai dažna operacijos komplikacija. Todėl operacijos metu kasa buvo pažeista ne dėl neatsargių ar aplaidžių Ž. S. veiksmų, bet dėl objektyvių aplinkybių – žmogaus kūno anatomijos ir kraujavimo. Kasatoriaus nuomone, teismų sprendimuose pateiktos išvados apie neatsargius ir aplaidžius Ž. S. veiksmus pažeidžiant pacientės A. Ž. kasą yra nepagrįstos, nemotyvuotos nei dėl pavojingos veikos, nei dėl kaltės (nusikalstamo nerūpestingumo), nei dėl padarinių (pacientės mirties), nei dėl teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio.

3. Kasaciniu skundu civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovas generalinis direktorius R. Jurkevičius prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir Ž. S. baudžiamąją bylą nutraukti, o civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalių, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio pažeidimus, taip pat neatsižvelgdami į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose priteisė nepagrįstus civilinių ieškinių dydžius ir tinkamai nenustatė civilinio atsakovo, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.

3.2. Asmens kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama ir turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir nuosprendžio priėmimą, draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTIyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-222/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-222/2019">2K-121-222/2019</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-532/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-532/2012">2K-532/2012</a>, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYwLTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-160-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-160-495/2021">2K-160-495/2021</a>).

3.3. Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šis veikos apibrėžimas reikalauja nurodyti konkrečias elgesio saugumo taisykles ir jų reikalavimų pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS05NDIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-942/2015">2K-5-942/2015</a>). Pagal BK 229 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, jeigu dėl to buvo patirta didelė žala. Pažymėtina, kad, inkriminuojant nusikalstamą veiką pagal BK 229 straipsnį, būtina nustatyti ir konkrečiais teisės aktais pagrįsti, kokių savo pareigų valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neatliko arba atliko netinkamai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTk0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-942/2017">2K-295-942/2017</a>). Be to, pagal naujausią teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtNTExLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-511/2019">2K-78-511/2019</a>, 2K-118-489/2019) nei gydytojas, dirbantis privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nei slaugytoja, dirbanti viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nėra pripažįstami valstybės tarnautojais ar jiems prilygintais asmenimis ir nėra teisiami pagal BK 229 straipsnį.

3.4. Teismai sprendimuose negalėjo konstatuoti nei BK 132 straipsnio 3 dalyje, nei BK 229 straipsnyje įtvirtintų nusikaltimų sudėčių požymių, nenustatę ir nenurodę konkrečių teisės aktuose nustatytų Ž. S. pareigų (funkcijų) pažeidimų (neatlikimo arba netinkamo atlikimo). Nesant bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, nėra ir visos nusikaltimo sudėties. Nors teismai nusprendė, kad Ž. S. pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintose Lietuvos medicinos normose MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, tačiau šios medicinos normos yra abstraktaus pobūdžio dokumentas ir nustato tik bendro pobūdžio kompetencijos reikalavimus abdominalinės chirurgijos gydytojui (t. y. mokėti diagnozuoti, gydyti ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pacientei A. Ž. Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikties teisės aktų reikalavimams buvo atlikti trys patikrinimai, tačiau visais atvejais konstatuota, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientei buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką.

3.5. Iš skundžiamų sprendimų turinio matyti, kad teismai nuteistojo Ž. S. kaltę grindė prieštaringomis ekspertizės akto Nr. PEDM 2 (36) / 2018 (01) išvadomis ir ekspertų paaiškinimais, duotais teisiamajame posėdyje, tačiau tai negali būti pagrindas konstatuojant blanketinių teisės aktų pažeidimus ir konkrečius nusikaltimo sudėties požymius, nes nusikaltimo sudėties požymių nustatymas ir veikos kvalifikavimas yra teisės taikymo, bet ne medicininių žinių klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ekspertizės akto Nr. PEDM 2 (36) / 2018 (01) turinio matyti, jog ekspertams ir specialistams buvo pateikti klausimai, siekiant išsiaiškinti, ar pakartotini kaltinime nurodyti pacientės tyrimai šiuo nagrinėjamu atveju buvo būtini medicininiu požiūriu, ar pacientės kasos sužalojimas buvo lemiamas veiksnys, sukėlęs jai mirtį. Tačiau ekspertų R. Raudžio, J. M. Paliulio ir specialistų A. Rybakovo, J. Tumo išvados šiais klausimais nesutapo, o dėl esminių medicininiu požiūriu (dėl pakartotinių tyrimų reikalingumo, tinkamo pasiruošimo operacijai) antro ir ketvirto klausimų išvados visiškai išsiskyrė. Be to, ekspertizės akte Nr. PEDM 2 (36) / 2018 (01) iš pateiktų keturiasdešimt penkių klausimų tik į dvidešimt tris klausimus ekspertai ir specialistai pateikė vienodas išvadas. Kasatoriaus nuomone, teismai, vertindami tiek ekspertizės akte Nr. PEDM 2 (36) / 2018 (01) pateiktas išvadas, tiek ekspertizę atlikusių ekspertų ir specialistų paaiškinimus, nepašalino esminių prieštaravimų, dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai suteikdami pirmenybę vieniems įrodymams prieš kitus ir nemotyvuotai atmesdami nuteistajam palankias ekspertizės akto išvadas, specialistų paaiškinimus ir kitą rašytinę bylos medžiagą, kuri patvirtina, kad pacientei prieš operaciją nereikėjo atlikti jokių papildomų tyrimų, taip pat tai, kad operacijos metu komplikacijų kilo ne dėl neatsargių ar aplaidžių gydytojo Ž. S. veiksmų, o dėl objektyvių aplinkybių – žmogaus kūno anatomijos ir organizmo reakcijų į taikytas procedūras.

3.6. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados – aiškios ir pakankamai argumentuotos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-507/2016">2K-251-507/2016</a>, 2K-74-976/2017, 2K-227-719/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat turi išnaudoti visas procesines galimybes siekdamas pašalinti kilusiais abejones dėl prieštaringų proceso dalyvių parodymų, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2015). Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvertindamas visų reikšmingų bylai išnagrinėti aplinkybių ir nenurodydamas jokių motyvų, tenkino tik dalį nuteistojo Ž. S. ir jo gynėjų prašymų ir teisiamajame posėdyje apklausė išimtinai tik nepalankias nuteistajam išvadas pateikusius specialistus ir ekspertus. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimas bendro pobūdžio teiginiais, selektyviai, fragmentiškai susietais su kai kuriais apeliacinių skundų argumentais ir konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, deklaratyvus pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo konstatavimas, nepašalinus įrodymuose esančių esminių prieštaravimų ir aiškiai neatsakius į apeliaciniuose skunduose išdėstytus esminius argumentus, negali būti pripažinti motyvuotų išvadų dėl apeliacinių skundų esminių argumentų pateikimu.

3.7. BK 34 straipsnyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, dėl kurių nors ir atsiranda baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių, bet jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieno žmogaus organizmas į medicinines intervencijas reaguoja skirtingai ir iš anksto to prognozuoti nėra įmanoma. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų, kad pacientę A. Ž. operavęs gydytojas Ž. S. galėjo ir turėjo numatyti, jog tokia pacientės organizmo reakcija sukels jos mirtį. Kasatoriaus nuomone, pacientės operacijos metu kilusios komplikacijos ir mirtis vertintini ne kaip pacientę operavusio Ž. S. neatsargus nusikaltimas, bet kaip įvykis – kazusas, dėl kurio baudžiamoji atsakomybė gydytojui negali kilti, t. y. Ž. S. veiksmai patenka į pateisinamos rizikos ribas ir baudžiamoji atsakomybė, vadovaujantis BK 34 straipsniu, nėra taikoma.

3.8. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė ir paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai kitomis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, esant galimybei ginčą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, baudžiamosios atsakomybės klausimas nesvarstomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165-976/2018">2K-165-976/2018</a>, 2K-179-697/2018 ir kt.). Ginčai dėl pacientams teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat ir pacientų mirties, susiję su jiems atliktomis operacijomis, dažniausiai nagrinėjami būtent civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-206/2005, 3K-3-59/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2014">3K-3-288/2014</a>). Ž. S. inkriminuotų veikų padarymo aplinkybės akivaizdžiai yra išskirtinės, nes veikos padarytos gydytojui atliekant savo darbines funkcijas, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir siekiant padėti pacientei.

3.9. Pažymima, kad nuteistajam Ž. S. nemotyvuotai ir nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės atėmimas dirbti gydytoju chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose, ši priemonė visiškai nepadės įgyvendinti bausmės paskirties. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šios paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pateisinimą. Be to, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daugiau nei šešeri metai, visą šį laikotarpį gydytojas Ž. S. teikė sveikatos priežiūros paslaugas, skundų ar pretenzijų dėl gydytojo darbo nebuvo gauta.

3.10. Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų sprendimus analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393/2008">3K-3-393/2008</a>, 3K-3-167/2010 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas nukentėjusiesiems Z. D. 60 000 Eur, o A. Ž. ir A. Ž. – po 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, akivaizdžiai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos neturtinės žalos atlyginimo bylose. Pažymima, kad teismai turi vadovautis tik tomis bylomis, kurios savo faktinėmis aplinkybėmis yra analogiškos arba iš esmės panašios, bet ne apskritai kuriose buvo priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjQvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-364/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-364/2007">3K-3-364/2007</a>, 3K-3-591/2008). Kasaciniame skunde cituojama teismų praktika ir atkreipiamas dėmesys, kad, pacientui mirus dėl netinkamai jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, šeimos nariams priteisiami neturtinės žalos dydžiai, ne didesni nei 15 000 Eur (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-553/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-553/2013">3K-3-553/2013</a>, e3K-497-969/2018 ir kt.).

3.11. Pažymima, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjM0OC0yNTQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2348-254/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2348-254/2017">e2-2348-254/2017</a> buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir nukentėjusiojo A. Ž., joje šalys nurodė, kad atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių su pacientės A. Ž. gydymu susijusių reikalavimų ir jų ateityje nereikš, išskyrus reikalavimą įvykdyti sudarytą taikos sutartį. Nukentėjusiajam A. Ž. draudimo bendrovė yra sumokėjusi visą taikos sutartyje nustatytą 9500 Eur sumą. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam neturtinė žala atlyginta, tačiau šioje byloje vėl pateikė civilinį ieškinį dėl tais pačiais veiksmais (t. y. dėl jo motinai A. Ž. 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 m. vasario mėn. nerūpestingai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kurių metu, įvykus komplikacijoms, pacientė mirė) jam padarytos neturtinės žalos, šį ieškinį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ir priteisė 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kasatoriaus nuomone, A. Ž. šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys laikytinas tapačiu civilinėje byloje išspręstam ieškiniui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, ieškiniai tapačiais pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Iš BPK 112 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo taip pat matyti, kad civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje. Todėl, pareiškus antrą kartą tą patį ieškinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi atsisakyti jį priimti, o pareiškėjo nepripažinti civiliniu ieškovu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-105-495/2021).

3.12. Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas turi priimti tik tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK nuostatomis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-942/2018). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas byloje pareikštus civilinius ieškinius, iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priteisė nukentėjusiesiems atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, neatsižvelgdamas į tai, kad byloje civiliniu atsakovu buvo pripažintas ir draudimo bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Comapany“ filialas Lietuvoje (toliau – ir draudimo bendrovė), kuriame Kauno klinikos buvo apsidraudusios profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Pažymima, kad Kauno klinikos, pirkdamos draudimo paslaugas, buvo su draudimo bendrove susitariusios dėl papildomų (specifinių) draudimo sutarties sąlygų nurodant, jog perkamos paslaugos objektas – draudėjo civilinė atsakomybė už turtinę ir neturtinę žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat draudėjo išlaidos, susijusios su pateiktų ieškinių ir pretenzijų nagrinėjimu, nustatant, kad trečiuoju asmeniu bus pacientas, kuriam draudėjas padarė žalos, o jo mirties atveju – asmenys, pagal įstatymą turintys teisę į žalos atlyginimą. Taip pat susitarta ir dėl to, kad vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai žala buvo padaryta vienam pacientui dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, jog dėl to įvykio gali būti pareikšti kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Tačiau teismai šių aplinkybių nevertino ir skundžiamuose sprendimuose nurodė, kad draudimo sutarčių klausimai tarp šalių turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, nors draudimo bendrovė šį nagrinėjamą įvykį jau anksčiau (t. y. civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjM0OC0yNTQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2348-254/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2348-254/2017">e2-2348-254/2017</a> taikos sutartimi nustatytą nukentėjusiajam A. Ž. žalą visiškai kompensavo) buvo pripažinusi draudžiamuoju įvykiu.

3.13. Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo esmė ir yra ta, kad tokia draudimo sutartimi siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus turtinius padarinius sveikatos priežiūros įstaigai. Be to, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 26 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad draudžiamuoju įvykiu laikoma dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią atlygina draudimo bendrovė, o sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą, atlygina tik išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti.

3.14. Sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo, turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Teismai, priteisdami nukentėjusiesiems turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, vadovavosi tik draudimo bendrovės Medicinos personalo profesinės veiklos civilinės atsakomybės savanoriškojo draudimo taisyklių (Nr. 027) 4.1.7 punktu, t. y. kad draudimas netaikomas nuostoliams, patirtiems dėl bet kurios nusikalstamos arba piktavališkos veiklos, dėl aplaidumo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus arba kitų taisyklių sąlygas.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Laima Milevičienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

4.1. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato, tačiau tikrina, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BPK 367 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę apskųsti nuosprendį arba nutartį tik dėl civilinio ieškinio, todėl šiuo atveju civilinio atsakovo atstovo kasacinis skundas turi būti nagrinėjamas tik pagal įstatymo nustatytas ribas.

4.2. Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 301 straipsnio, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų. Skundžiamuose sprendimuose padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo Ž. S. kaltės pagrįstos teisiamuosiuose posėdžiuose išsamiai išnagrinėtų įrodymų vertinimu. Kasacinių skundų argumentai dėl padarytų esminių įrodymų vertinimo pažeidimų taip pat nelaikytini pagrįstais ir negali būti kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis, BPK 369 straipsnio 3 dalis).

4.3. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, o teisiamajame posėdyje teisėtais būdais patikrino byloje gautus duomenis, t. y. apklausė Ž. S., nukentėjusiuosius Z. D., A. Ž., A. Ž., liudytojus L. D., K. U., R. Z., J. G., H. J., D. P., A. M., D. Š., E. D., E. D., teismo ekspertus R. Raudį, J. M. Paliulį, specialistus A. Rybakovą, J. Tumą, civilinių atsakovų atstovus V. M., D. A., ištyrė specialistų išvadas, ekspertizės aktus ir kitą rašytinę bylos medžiagą, paskelbė teismo posėdžio protokole nurodytus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, juos išvardydamas, o apkaltinamąjį nuosprendį, vadovaudamasis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, atliko įrodymų tyrimą ir, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, priešingai nei kasaciniuose skunduose nurodo kasatoriai, nutartyje motyvuotai paneigė esminius apeliacinių skundų argumentus dėl atskirų įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo (BPK 332 straipsnis). Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad joje išdėstyti paaiškinantys argumentai ir išvados, kodėl teismas nusprendė, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltumo yra pagrįstos ir teisingos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, papildomai atlikęs įrodymų tyrimą ir teisiamajame posėdyje apklausęs liudytojus gydytojus D. P., V. M., specialistą K. Petrulį, ekspertus J. Rybalko, J. M. Paliulį, R. Raudį, konstatavo, kad gauti papildomi įrodymai patvirtina apkaltinamajame nuosprendyje padarytas išvadas.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ekspertizės aktą Nr. PEDM 2 (36) / 2018 (01) pateikusių specialistų ir ekspertų nuomonės išsiskyrė dėl prieš pacientei A. Ž. storosios žarnos naviko šalinimo operaciją pakartotinio fibrokolonoskopijos (FKS) tyrimo atlikimo būtinumo, ir siekdamas pašalinti prieštaravimus, teisiamajame posėdyje apklausė gydytoją patologą D. P., skrodimo mikroskopinį tyrimą atlikusią gydytoją V. M., specialistą K. Petrulį, ekspertus R. Raudį, J. M. Paliulį, J. Rybalko. Tai, kad prieš pacientės operaciją nebuvo atlikti visi reikalingi tyrimai, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. tiek teismo medicinos ekspertų pateikta specialisto išvada Nr. DM 68 / 15 (01), tiek teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-283-39.

4.6. Nepagrįsti kasatorių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų, nes apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės yra nekonkrečios ir nepatvirtina inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties. Pažymima, kad norminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbinių (ir kitų) funkcijų vykdymą, neįmanoma reglamentuoti visų konkrečių reikalavimų, idealiai atitinkančių kiekvieną darbinės ar kitos, nesusijusios su darbine, veiklos situaciją. Esminiai reikalavimai, atitinkantys Ž. S. neatsargios veiklos aplinkybes, kurių jis nesilaikė, skundžiamame nuosprendyje nurodyti ir argumentuoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad išdėstytos įrodytomis pripažintos aplinkybės yra nekonkrečios ir nepatvirtina inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių.

4.7. Atmestini kasacinių skundų argumentai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo nagrinėjant jų apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė apeliacinius skundus ir atliko išsamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo įvertinimą. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas argumentuotai ir pagrįstai atmetė kasatorių prašymus apklausti specialistus, liudytojus ar paskirti papildomą deontologinę ekspertizę, negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinių skundų išnagrinėjimas ar teismo šališkumas. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

4.8. Ž. S. inkriminuotos veikos pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir BK 229 straipsnį kvalifikuotos tinkamai ir atsižvelgiant į teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522-222/2015). Nors civilinio atsakovo atstovas skunde teigia, kad pagal naujausią teismų praktiką, t. y. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtNTExLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-511/2019">2K-78-511/2019</a>, 2K-118-489/2019, gydytojai ir slaugytojai nepripažįstami valstybės tarnautojais ar jiems prilygintais asmenimis ir pagal BK 229 straipsnį nėra teisiami, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kuriomis turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01NC02MjgvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-54-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-54-628/2020">2K-7-54-628/2020</a> ir kt.). O kasatoriaus nurodytose kasacinėse nutartyse Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgtNTExLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-78-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-78-511/2019">2K-78-511/2019</a>, 2K-118-489/2019 faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, pagal kurias nuteistas Ž. S.

4.9. Ž. S. pagrįstai prilygintas valstybės tarnautojui, nes dirbo viešoje įstaigoje ir teikė viešąsias paslaugas. Nuteistasis, dirbdamas abdominalinės chirurgijos gydytoju chirurgu, buvo supažindintas su Chirurgijos klinikos gydytojo pareigine instrukcija, taip pat buvo atsakingas už Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.3, 13.3.15, 13.3.35, 13.3.129, 13.3.143, 13.4.1.1, 13.4.1.20, 13.4.1.27, 13.4.4 punktų reikalavimų vykdymą, šiuos reikalavimus dėl neatsargumo netinkamai atlikdamas savo pareigas jis pažeidė, taip padarė nukentėjusiesiems didelę žalą. Akivaizdu, kad tarp pacientės A. Ž. mirties, didelės žalos atsiradimo, ir Ž. S. neatsargių veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes nuteistojo veika objektyviai, dėsningai nulėmė pacientės mirtį, todėl teismai pagrįstai konstatavo, jog Ž. S. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 132 straipsnio 3 dalyje ir BK 229 straipsnyje nustatytus nusikaltimų požymius. Tai, kad Ž. S. profesiniai veiksmai 2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. vasario 13 d. A. Ž. operacijų metu, dėl kurių išsivysčiusios komplikacijos lėmė pacientės mirtį, vertintini kaip veiksmai, atlikti neužtikrinant maksimalaus rūpestingumo, atidumo ir kvalifikuotumo, t. y. kaip neatsargūs neteisėti veiksmai, buvo pripažinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendime Nr. 56-63.

4.10. Nepagrįstas kasatoriaus civilinio atsakovo atstovo skundo argumentas, kad byloje yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, nustatyta BK 34 straipsnyje. Profesinė ar ūkinė rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi visų būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. Tačiau šiuo atveju operavęs pacientę abdominalinės chirurgijos gydytojas chirurgas nesiėmė visų būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus, t. y. paciento sveikatą ir gyvybę. Akivaizdu, kad Ž. S. neįvertino, jog fibrokolonskopijos tyrimas buvo darytas daugiau nei prieš mėnesį, be to, tyrimo dokumente nebuvo pažymėta, kokiame aukštyje gali būti navikas, tai sudarė pagrindą atlikti pakartotinį tyrimą.

4.11. Neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408/2008">2K-408/2008</a>, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-38-942/2017, 2K-102-303/2019 ir kt.).

4.12. Atmestinas civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai neatitinka formuojamos teismų praktikos. Be to, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžius, ne tik atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, bet ir pagrįstai nurodė, kad kai darbuotojas padaro žalą eidamas darbines pareigas, o žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys, kuris dažniausiai turi juridinio asmens statusą ir didesnius finansinius išteklius nei fizinis asmuo, dažniausiai priteisiama didesnė suma neturtinei žalai atlyginti negu iš fizinio asmens už padarytą analogišką nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2008).

4.13. Nepagrįstas civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiajam A. Ž. nepagrįstai priteista jau civiline tvarka atlyginta 9500 Eur dydžio neturtinė žala. Baudžiamojoje byloje A. Ž. teisės į neturtinės žalos atlyginimą pagrindas yra tai, kad žalą jis patyrė dėl nusikalstamų Ž. S. veiksmų, ir šis faktinis ieškinio pagrindas skiriasi nuo civilinėje byloje nustatyto pagrindo. Priešingai nei teigiama skunde, šie civiliniai ieškiniai negali būti pripažinti tapačiais ieškiniais, nes tapačiais ieškiniai pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai, t. y. šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

4.14. Atmestinas civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, nepagrįstai turtinę ir neturtinę žalą priteisė iš Kauno klinikų, nors civiline atsakove byloje buvo pripažinta ir draudimo bendrovė, kurioje Kauno klinikos buvo apsidraudusios profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Pažymima, kad draudimo bendrovės sutarties su Kauno klinikomis sudarymo pagrindas buvo Medicinos personalo profesinės veiklos atsakomybės savanoriško draudimo taisyklės Nr. 027, kurių 4.1.7 punkte nustatyta, jog draudimas nebus taikomas nuostoliams, patirtiems dėl bet kurios nusikalstamos arba piktavališkos veiklos, dėl aplaidumo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus arba kitų taisyklių sąlygas. Šioje byloje nustatyta, kad žala padaryta nusikalstamais veiksmais, Ž. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, todėl draudimo apsauga, nustatyta draudimo sutartyje, akivaizdžiai negalioja.

4.15. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, prokurorės nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai, spręsdami dėl neturtinių žalų dydžių, pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas. Teismai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir teisingai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl įstatymo taikymo aspektu šie klausimai buvo išspręsti nepažeidžiant įstatymų, reguliuojančių žalos atlyginimo santykius.

5. Civilinio atsakovo bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Comapany“ Lietuvos filialo įgaliotas atstovas teisininkas V. M. atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Civilinio atsakovo įgaliotas atstovas atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

5.1. Nepagrįsti civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovo kasacinio skundo argumentai dėl civilinių ieškinių priteisimo iš draudimo bendrovės, kuri byloje taip pat buvo pripažinta civiline atsakove.

5.2. Draudimo bendrovės sutarties su Kauno klinikomis sudarymo pagrindas buvo Medicinos personalo profesinės veiklos atsakomybės savanoriško draudimo taisyklės Nr. 027, kurių 4.1.7 punkte nustatyta, jog draudimas nebus taikomas nuostoliams, patirtiems dėl bet kurios nusikalstamos arba piktavališkos veiklos, dėl aplaidumo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktus arba kitų taisyklių sąlygas. Šioje byloje nustatyta, kad žala padaryta nusikalstamais veiksmais, Ž. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, todėl draudimo apsauga, nustatyta draudimo sutartyje, akivaizdžiai negalioja.

5.3. Atmestinas civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentas, kad nėra pagrindo vadovautis sudaryta draudimo sutartimi ir taisyklėmis, o būtina atsižvelgti į prieš sutartį sudarytus susitarimus dėl draudimo pirkimo sąlygų. Pažymima, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Sutarties šalių valia, jei ji neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, negali būti ignoruojama ne tik sutarties šalių tarpusavio santykiuose, bet ir sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių. Be to, sąlygos, dėl kurių susitariama sutartyje, nebūtinai turi būti vienodai palankios abiem sutarties šalims, tačiau susitarimas dėl jų turi būti pasiektas abiejų šalių bendra valia. Atkreiptinas dėmesys, kad sudarydamos draudimo sutartį Kauno klinikos buvo supažindintos su draudimo taisyklėmis, dėl jų prieštaravimų nereiškė, todėl nuo 2014 metų sutartis buvo vykdoma, jokių ginčų dėl jos teisėtumo ar prieštaravimo teisės normoms nekilo.

6. Nukentėjusieji Z. D., A. Ž. ir A. Ž. atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 3 d. nutartį. Nukentėjusieji atsiliepime nurodo:

6.1. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato, tačiau tikrina, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BPK 367 straipsnio 2 dalis nustato, kad civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę apskųsti nuosprendį arba nutartį tik dėl civilinio ieškinio, todėl šiuo atveju civilinio atsakovo atstovo kasacinis skundas gali būti nagrinėjamas tik pagal įstatymo nustatytas ribas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniuose skunduose nebuvo keliamas klausimas dėl nuteistojo pažeistų teisių į gynybą dėl kaltinamojo akto turinio neaiškumo ir netikslumo (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

6.2. Kasaciniuose skunduose nepagrįstai ginčijamas priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, nes iš priimtų sprendimų turinio akivaizdu, kad teismai išsamiai ir nešališkai patikrino ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas bei teisėtas išvadas dėl nuteistojo Ž. S. kaltės. Pažymima, kad abdominalinės chirurgijos gydytojas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Kuo siauresnė ir labiau specializuota yra profesionalo (taip pat ir gydytojo) sritis, tuo aukštesni jam keliami specialūs rūpestingumo, atidumo, kruopštumo ir atsakomybės reikalavimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LTY5Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257-697/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257-697/2016">2K-257-697/2016</a>, 2K-319-222/2018, 2K-43-628/2019 ir kt.). Ž. S. pagal savo pareigas ir atliekamas funkcijas yra pagrįstai prilyginamas valstybės tarnautojui, nes dirbdamas viešojoje įstaigoje teikė viešąsias paslaugas.

6.3. Nepagrįsti ir deklaratyvūs kasatorių skundų argumentai, kad ekspertizės aktą Nr. PEDM 2 (36) / 2018 (01) pateikusių ekspertų ir specialistų išvados yra prieštaringos, todėl teismai priėmė sprendimus nepašalinę esminių prieštaravimų. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės aktą pateikusių specialistų ir ekspertų išvados esminiais bylai klausimais buvo vienodos, tarp jų nėra jokių prieštaravimų. Be to, tiek visi ekspertai, specialistai, tiek pats nuteistasis patvirtino, kad pacientės naviko šalinimo operacijoje nei blužnis, nei kasa nebuvo chirurginės intervencijos objektas ir jų šalinimas ar dalinis atpjovimas nebuvo sudėtinė naviko šalinimo operacijos dalis.

6.4. Nors kasaciniuose skunduose nurodoma, kad dėl pacientei A. Ž. Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikties teisės aktų reikalavimams buvo atlikti trys patikrinimai, kurių metu konstatuota, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientei buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, tačiau pažymėtina, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (toliau – tarnyba) teikė išvadas tik pagal savo tyrimo ir kompetencijos ribas. Tarnyba taip pat neturi įgaliojimų ir netiria, kokiais veiksmais pacientui buvo padaryta žala, netiria gydytojo kaltės, priežastinio ryšio su pasekmėmis, žalos pobūdžio ir dydžio klausimų, nevertina gydymo taktikos ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2102-502/2021).

6.5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, taip pat atliko įrodymų tyrimą, atskleidė bylos esmę, motyvuotai atsakė į apeliantų skundų esminius klausimus ir argumentuotai atsisakė tenkinti apeliantų prašymus, kurie nėra susiję su nuteistajam inkriminuojamomis veikomis. Apeliantų nesutikimas su teismo įrodymų vertinimu pateikiant savo įrodymų vertinimo interpretacijas, apeliantų dalies prašymų netenkinimas nėra laikytini BPK normų pažeidimu, kuris sukliudė teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

6.6. Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, teismai, išnagrinėję bylą, savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad tarp Ž. S. neatsargių veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kvalifikuodami nuteistojo veiksmus pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir BK 229 straipsnį, t. y. kaip idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

6.7. Iš civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius iš esmės pripažįsta nuteistojo Ž. S. atliktus neteisėtus veiksmus operacijos metu, nes neginčija nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos.

6.8. Atmestinas civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai yra per dideli ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Pažymima, kad teismų praktikoje nustatomi ir priteisiami žalos dydžiai, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2021">2K-132-942/2021</a>). Be to, kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, aiškindamasis kiekvieno atvejo faktines aplinkybes, individualiai sprendžia dėl neturtinės žalos dydžių nustatymo. Dėl A. Ž. staigios ir netikėtos mirties nukentėjusieji patyrė labai didelį šoką, išgyvenimus, nes juos siejo ypač artimas tarpusavio ryšys, todėl teismų priteistos neturtinės žalos sumos yra proporcingos ir adekvačios.

6.9. Nepagrįsti civilinio atsakovo atstovo kasacinio skundo argumentai, kad nukentėjusiajam A. Ž. negalėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes CPK 137 straipsnio 2 dalies, BPK 112 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį ieškinį. Pažymima, kad nukentėjusysis A. Ž. su ieškiniu dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių civilinio proceso tvarka į teismą nesikreipė. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjM0OC0yNTQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2348-254/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2348-254/2017">e2-2348-254/2017</a> ne nukentėjusysis, o pats kasatorius nesutiko su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu, todėl jį skundė teismui civiline tvarka.

6.10. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai Ž. S. taikė BK 67 straipsnio 3 dalies, BK 68² straipsnio 1 dalies nuostatas ir atėmė nuteistajam teisę dirbti gydytoju chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos bei gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose dvejus metus.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato T. Meidaus kasacinis skundas atmestinas, o civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovo generalinio direktoriaus R. Jurkevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-P-58-697/2019, 2K-7-628/2020, 2K-P-31-788/2021, 2K-54-942/2022 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-274-788/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-173-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.). Kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021 ir kt.).

9. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai, nesutikdami su Ž. S. nuteisimu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, BK 229 straipsnį, taip pat juose ginčija nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą, argumentuodami tuo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino Valstybinės teismo medicines tarnybos ekspertizės akto Nr. PEDM 2 (36)/2018 (01) išvadas, ekspertų J. M. Paliulio, R. Raudžio, J. Tumo, A. Rybakovo, specialisto K. Petrulio paaiškinimus, nepašalino juose esančių prieštaravimų, taip pat pateikia ir savąjį jų vertinimą. Tačiau kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos įrodymų bei jų pakankamumo ir patikimumo aspektais nevertina. Dėl to kasatorių teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasaciniuose skunduose nurodytų BPK pažeidimų

10. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 132 straipsnio 3 dalį, BK 229 straipsnį ir nepagrįstai nuteisė Ž. S. dėl šių nusikalstamų veikų padarymo. Iš kasacinių skundų turinio matyti, kad didelė skundų argumentų dalis dėl BPK pažeidimų yra susijusi su ekspertizės akte Nr. PEDM 2 (36)/2018 (01) pateiktų išvadų, ekspertų ir specialistų paaiškinimų vertinimo kritika ir juose esančiais nepašalintais prieštaravimais, taip ginčijant nuteistojo Ž. S. kaltę. Kasaciniuose skunduose akcentuojama ir tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje remtasi tik kaltinančiais įrodymais, taip nepagrįstai suteikiant pirmenybę vieniems įrodymams prieš kitus ir nemotyvuotai atmetant nuteistajam palankias ekspertizės akto išvadas, specialistų paaiškinimus bei kitą rašytinę bylos medžiagą. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais kasacinių skundų argumentais nesutinka.

11. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Esminiu šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-507/2016">2K-251-507/2016</a>, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).

12. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinių skundų argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.

13. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad, priešingai nei kasaciniuose skunduose nurodo kasatoriai, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal skundų argumentus, visas bylos aplinkybes išnagrinėjo pakankamai išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus (paties nuteistojo Ž. S., nukentėjusiųjų Z. D., A. Ž., A. Ž., liudytojų L. D., K. U., R. Z., J. G., H. J., D. P., A. M., D. Š., V. M., E. D., E. D. parodymus; ekspertų R. Raudžio, J. M. Paliulio ir specialistų J. Tumo, A. Rybakovo ekspertizės aktą Nr. PEDM 2 (36)/2018 (01); ekspertų J. Rybalko, R. Sitienės ir specialisto K. Petrulio specialisto išvadą Nr. DM 68/15 (01); ekspertų R. Raudžio, J. M. Paliulio, J. Rybalko, specialistų A. Rybakovo, J. Tumo, K. Petrulio teisiamųjų posėdžių metu duotus paaiškinimus; prof. med. mokslo daktarų A. A. Garmaus ir N. E. Samalavičiaus teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. A-KI-283-39; Pacientų sveikatai padarytos žalos komisijos 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 56-53, kuriame buvo atsižvelgta į papildomą gydytojų P. Žeromsko ir A. Gradausko pateiktą išvadą; nukentėjusiosios A. Ž. ligos istorijos įrašuose esančius duomenis; kitus rašytinius įrodymus), patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, kurios turėjo reikšmės kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, BK 229 straipsnį. Be to, skundžiamuose sprendimuose įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodant argumentuotus motyvus, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, teismų išvados logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir savo sprendimų argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus.

14. Pažymėtina ir tai, kad tiek pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka jų surašymui keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, ir motyvuotai argumentavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo Ž. S. kaltės, taip pat atlikęs įrodymų tyrimą vertino įrodymus, išsamiai pasisakė dėl kiekvieno įrodymo patikimumo bei jų visumos pakankamumo ir atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių šioje byloje nustatymo teisingumo ir veikų kvalifikavimo tinkamumo. Todėl kasatorių skundų argumentai dėl įstatymais garantuotų nuteistojo teisių suvaržymo bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose ar tai, kad teismai neįvykdė BPK 44 straipsnio 5, 6 dalyse, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatytų nešališkumo ir teisės į teisingą teismą reikalavimų, yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami ne teisiniais argumentais, o nesutikimu su šių teismų išvadomis.

15. Priešingai nei teigiama kasatorių skunduose, tai, kad apeliacinės instancijos teismas neapklausė visų liudytojų, specialistų, kuriuos prašė apklausti, nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatliko įrodymų tyrimo ir nepašalino byloje esančių neaiškumų.

16. Aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį, kasacinės instancijos teismo praktikoje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal gautą apeliacinį skundą tikrindamas apeliacine tvarka apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, gali apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikti įrodymų tyrimą, tačiau gali tokio tyrimo ir neatlikti. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS01MDcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-507/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-507/2017">2K-5-507/2017</a>, 2K-232-942/2020, 2K-128-489/2021, 2K-2K-177-628/2021 ir kt.). Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-247-788/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a>, 2K-113-697/2022 ir kt.), be kita ko, ir atliekami visi įmanomi tyrimai. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a>, 2K-9-976/2022 ir kt.). Todėl prašymo atlikti įrodymų tyrimą atmetimas pats savaime nereiškia, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Vertindamas ir spręsdamas tokius prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2020 m. spalio 12 d. protokoline nutartimi apeliantų prašymus tenkino iš dalies ir, siekdama pašalinti apeliaciniuose skunduose keliamas abejones, nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir papildomai apklausti liudytojus D. P., V. M., specialistą K. Petrulį, ekspertus J. Rybalko, R. Raudį, J. M. Paliulį. O apeliantų prašymus apklausti kitus specialistus (t. y. A. A. Garmų ir N. E. Samalavičių, pateikusius konsultacinę išvadą; gydytojus P. Žeromską, A. Gradauską, pateikusius išvadą Pacientų sveikatai padarytos žalos komisijai; specialistus J. Tumą, A. Rybakovą ir kt.) atmetė, nurodydama vertinti byloje esančius duomenis. Todėl vien kasatorių nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir taip pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.

17. Tai, kad peliacinės instancijos teismas protokoline nutartimi argumentuotai nemotyvavo savo sprendimo nekviesti specialistų A. A. Garmaus, N. E. Samalavičiaus, P. Žeromsko, A. Gradausko, J. Tumo, A. Rybakovo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl pareikštų atvykusių į posėdį asmenų prašymų priimti motyvuotą nutartį. Tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes dėl šio apeliacinės instancijos teismo padaryto baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir tai nesukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti šią bylą ir priimti iš esmės teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

18. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismai turėjo skirti papildomą komisinę ekspertizę ir pašalinti ekspertizės akte Nr. PEDM 2 (36)/2018 (01) pateiktas ekspertų J. M. Paliulio, R. Raudžio ir specialistų J. Tumo, A. Rybakovo prieštaringas išvadas dėl pacientei prieš operaciją diagnozei patikslinti papildomų tyrimų reikalingumo (t. y. ar iki operacijos nukentėjusiajai buvo nustatyta tiksli auglio diagnozė ir lokalizacija), taip pat tai, ar nukentėjusiosios kasos sužalojimas buvo pagrindinė mirties priežastis.

19. Pažymėtina, kad teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva (BPK 286 straipsnio 1 dalis). Be to, BPK 286 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, paskirti naują ekspertizę. Ekspertizės skyrimas nėra privalomas proceso veiksmas kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Ekspertizė skiriama, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės.

20. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-437/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-437/2008">2K-7-437/2008</a>, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019, 2K-141-697/2021, 2K-54-942/2022 ir kt.); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020, 2K-54-942/2022). Ekspertizės akto (specialisto išvados) neaiškumas, neišsamumas ar prieštaravimas bylos duomenims nagrinėjimo teisme metu yra šalinamas BPK nustatytais veiksmais, be kita ko, apklausiant išvadas pateikusį specialistą (ekspertą) ir prireikus skiriant naujus ekspertinius tyrimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-83/2013, 2K-57/2014, 2K-180/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-191-507/2016, 2K-188-648/2017).

21. Nustatant veikų teisiniam vertinimui reikšmingas faktines aplinkybes, byloje buvo pateiktos atitinkamos išvados, t. y. specialisto išvada Nr. DM 68/15 (01) (ekspertai J. Rybalko, R. Sitienė, specialistas K. Petrulis); ekspertizės aktas Nr. PEDM 2 (36)/2018 (01) (ekspertai R. Raudys, J. M. Paliulis, specialistai J. Tumas, A. Rybakovas); teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-283-39 (specialistai A. A. Garmus ir N. E. Samalavičius); Pacientų sveikatai padarytos žalos komisijai pateikta išvada (gydytojai P. Žeromskas ir A. Gradauskas). Be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti tyrimus atlikę ekspertai, specialistai, liudytojai (gydytojai), pats nuteistasis Ž. S. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad teismai ėmėsi visų priemonių ekspertizės akto Nr. PEDM 2 (36)/2018 (01) specialistų ir ekspertų išvadose esantiems prieštaravimams pašalinti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, išklausę specialistų ir ekspertų paaiškinimus, apklausę liudytojus, įvertinę visų atliktų tyrimų rezultatus ir kitus vienas kitą papildančius duomenis, susijusius su nukentėjusiosios ligos istorija, gydymu bei mirties aplinkybėmis, skundžiamuose sprendimuose nurodė motyvuotus argumentus, paaiškinančius, kokiais įrodymais ir kodėl remiasi darydami išvadas apie papildomų tyrimų būtinumą prieš pacientės operaciją ir apie jos mirties priežasties įrodytumą. Toks specialistų ir ekspertų išvadų patikimumo tikrinimas šalinant esančius netikslumus ir vertinimas kartu su kitais bylos įrodymais, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismai, nepaskirdami papildomos komisinės ekspertizės, pažeidė įrodinėjimo baudžiamame procese taisykles ar nuteistojo Ž. S. teises į teisingą bylos išnagrinėjimą.

22. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad abiejų instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir kad nėra pagrindo abejoti teismų išvada dėl įrodymų visumos pakankamumo Ž. S. kaltumui nustatyti.

Dėl BK 132 straipsnio 3 dalies ir BK 229 straipsnio taikymo

23. Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą būtina nustatyti šios nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (įvykį, kurio metu žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos; specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS05NDIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-942/2015">2K-5-942/2015</a>, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017, 2K-172-648/2020 ir kt.). Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla tik už tuos teisės aktų nustatytus specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šioje normoje nustatytais padariniais. Tokiu atveju priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus – būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar asmens padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Be to, turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMzLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-333-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-333-693/2018">2K-333-693/2018</a>, 2K-206-303/2019, 2K-7-628/2020).

24. BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. O nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu ir BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime nesuteikiantis pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma: kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninės kaltininko savybės – profesinė ir gyvenimiška patirtis bei kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą ir numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-193-895/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMzLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-333-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-333-693/2018">2K-333-693/2018</a>, 2K-172-648/2020, 2K-7-628/2020).

25. BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamą neveikimą, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą. Šios veikos specialiojo subjekto sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Pažymėtina, kad savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas yra aplaidus, nekokybiškas, atmestinas ar nepakankami efektyvus savo pareigų vykdymas (t. y. iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje (neveikimas). Tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas gali pasireikšti tiek ilgalaikiu, sistemingu tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, tiek vienkartiniu poelgiu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yMjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-228/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-228/2008">2K-7-228/2008</a>, 2K-42-942/2016, 2K-7-628/2020, 2K-150-303/2020, 2K-7-25-495/2020 ir kt.). BK 229 straipsnyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu kilus baudžiamajame įstatyme nurodytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Visais atvejais tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas – tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Būtinas BK 229 straipsnio sudėties požymis yra priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos), todėl byloje turi būti nustatyta, kad būtent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą, jokie kiti reikšmingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį turi būti nustatyta ir kaltės forma – neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

26. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kai dėl tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybės, jam sunkiai ar nesunkiai sutrikdoma sveikata, o kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba nors ir nenumatė, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 straipsnį ir BK 132, BK 137 arba BK 139 straipsnio atitinkamas dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-628/2020).

27. Baudžiamasis kodeksas nenustato atsakomybės asmeniui, veikusiam ir pavojingus padarinius sukėlusiam be kaltės (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Baudžiamosios teisės teorijoje toks atvejis, kai asmuo sukelia baudžiamajame įstatyme nustatytus padarinius be kaltės, t. y. asmens psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos, apibūdinamas (suprantamas) kaip kazusas. Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padarinių kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-693/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMzLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-333-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-333-693/2018">2K-333-693/2018</a>, 2K-172-648/2020).

28. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ištyrę ir įvertinę surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje, nustatė šias reikšmingas aplinkybes: Ž. S., dirbdamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytoju chirurgu ir būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, 2015 m. vasario 12 d. prieš pacientei A. Ž. storosios žarnos naviko šalinimo operaciją diagnozei patikslinti neatliko pakartotinės fibrokolonoskopijos ir auglio biopsijos diagnozės (t. y. iki operacijos nebuvo patvirtinta histologiniu tyrimu storosios žarnos vėžio diagnozė) bei naviko buvimo vietos patikslinimo (t. y. 2014 m. gruodžio 29 d. ambulatoriškai atliktos fibrokolonoskopijos metu buvo nustatyta, kad navikas yra skersinėje žarnoje netoli kepenų linkio, tačiau nenurodant, kokiame aukštyje ir konkrečioje vietoje, o operacijos metu tik atlikus endoskopiją, navikas buvo rastas nusileidžiančioje storojoje žarnoje už blužnies kairiojo linkio (kitoje pilvo pusėje), dėl to operacijos metu skubiai reikėjo keisti jos planą ir šalinti storosios žarnos kairiąją pusę. Storosios žarnos naviko operacijos šalinimo metu Ž. S. dėl neatsargumo pažeidė pacientės blužnį, dėl to, išsivysčius blužnies kraujavimui, šis sveikas vidaus organas buvo pašalintas. Taip pat blužnies operacijos šalinimo metu Ž. S. dėl neatsargumo kartu su blužnimi atidalijo ir pacientės sveikos (be uždegimo požymių) kasos uodegos audinius, taip pažeidė ir kasą, dėl to išsivystė ūmus kasos uždegimas ir 2015 m. vasario 14 d. pacientė A. Ž. mirė. Teismų sprendimais pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis Ž. S. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ pareiginių nuostatų 11.11 punkto reikalavimą bei teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, nurodytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.3,13.3.15, 13.3.35, 13.3.129, 13.3.143, 13.4, 13.4.1.1, 13.4.1.20, 13.4.1.27, 13.4.4 punktuose, kurie ir apibrėžė Ž. S., kaip abdominalinės chirurgijos gydytojo chirurgo, pareigas ir specialias elgesio saugumo taisykles.

29. Kasacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei skunduose nurodo kasatoriai, teismai, įvertinę pirmiau nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, išsamiai aprašė inkriminuotų nusikalstamų veikų mechanizmą, atskleidė jų turinį, įvertino įrodymų patikimumą bei pakankamumą ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo Ž. S. kaltės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir BK 229 straipsnį, t. y. kad dėl nukentėjusiosios A. Ž. mirties yra kaltas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose dirbęs ir viešąją paslaugą teikęs abdominalinės chirurgijos gydytojas chirurgas Ž. S., nes būtent jo veiksmai, pasireiškę netinkamu pareigų vykdymu – teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu, buvo pacientės mirties ir dėl to jos artimiesiems atsiradusios didelės žalos priežastis. Akivaizdu, kad tarp Ž. S. netinkamai atliktų pareigų ir padarytų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, todėl už padarytas veikas nuteistasis turi atsakyti. Nors Ž. S. nenumatė, kad nagrinėjamoje situacijoje gali kilti šie padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo profesines savybes galėjo ir turėjo realią galimybę tai numatyti (turėjo tinkamą gydytojo chirurgo kvalifikaciją, kompetenciją, todėl nors pagal vidaus nustatytas taisykles stacionare prieš operaciją kartoti ambulatoriškai atliktų tyrimų nerekomenduoja, tačiau šiuo atveju, esant netiksliems tyrimo duomenims, privalėjo atlikti pakartotinius tyrimus, tinkamai juos įvertinti ir nustatyti tikslią naviko diagnozę bei lokalizaciją, taip pat operacijos metu turėjo ir galėjo numatyti, kad jo neatidus, neapdairus ir nekvalifikuotas elgesys, nulemtas skubėjimo ir kitų aplinkybių, gali pažeisti pacientės gyvybiškai svarbų organą (kasą), kuri akivaizdžiai nebuvo sudėtinė naviko šalinimo operacijos dalis), t. y. veikė nusikalstamai nerūpestingai.

30. Teisėjų kolegija pritaria teismų išvadai ir konstatuoja, kad valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu (BK 230 straipsnio 3 dalis), kuris teikia viešąsias paslaugas, yra pripažįstamas gydymo įstaigoje dirbantis gydytojas, nes būtent per gydytojo atliekamą darbą yra įgyvendinamas viešųjų medicinos paslaugų teikimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-628/2022).

31. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes Ž. S. BK 132 straipsnio 3 dalis ir BK 229 straipsnis pritaikyti tinkamai, nes jo veikoje yra nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji šių nusikalstamų veikų požymiai.

32. Teisėjų kolegijai patvirtinus, kad byloje teismai teisingai nustatė nuteistojo Ž. S. neatsargią kaltę, pasireiškusią nusikalstamu nerūpestingumu, ir tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, atmetamas kaip nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, jog nuteistojo Ž. S. veika galėjo būti vertinama tik kaip gyvybės atėmimas be kaltės (kazusas).

Dėl BK 67 straipsnio 3 dalies ir BK 68² straipsnio 1 dalies taikymo

33. Cvilinės atsakovės atstovo kasaciniame skunde BK 67 straipsnio 3 dalies ir BK 68² straipsnio 1 dalies netinkamas taikymas grindžiamas nepagrįstai Ž. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės atėmimu dvejus metus dirbti gydytoju chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose.

34. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

35. BK 68² straipsnio 1 dalyje nurodyta viena privaloma teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimo taikymo sąlyga – asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla.

36. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. S. baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai nustatė, kad nusikalstamos veikos padarytos darbinės veiklos srityje. Iš bylos duomenų matyti, kad Ž. S. nusikalstamų veikų padarymo metu ėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Chirurgijos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojo chirurgo pareigas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. V-838 patvirtintose Lietuvos medicinos normose MN 86:2004 „Abdominalinės chirurgijos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ nustatytos abdominalinės chirurgijos gydytojo chirurgo pareigos, tarp kurių nustatyta, kad abdominalinės chirurgijos gydytojas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti medicinos normoje aprašytas ligas ir traumas (11.11, 13, 13.1 punktai), įskaitant, bet neapsiribojant, storosios žarnos piktybinius navikus (13.3.15 punktas), storosios žarnos, tiesiosios žarnos, išangės ir analinio kanalo gerybinius navikus (13.3.35 punktas), kitus simptomus ir požymius, susijusius su virškinimo sistema ir pilvu (13.3.129 punktas), pilvo ertmės organų sužalojimus, taip pat mokėti atlikti atviru ir (arba) laparoskopiniu būdu šiose normose nurodytas operacijas, laparotomiją (13.4, 13.4.1, 13.4.1.1 punktai), splenektomiją, blužnies rezekciją, kitas blužnies operacijas (13.4.1.20 punktas), storosios žarnos rezekciją (13.4.1.27 punktas) bei kitas gydytojui chirurgui priskiriamas operacijas. Akivaizdu, kad Ž. S. padarytos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su nuteistojo darbinės veiklos sritimi, t. y. padarytos netinkamai atliekant savo tiesiogines darbines funkcijas ir pareigas, susijusias su žmonių gydymu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teisės dirbti gydytoju chirurgu valstybinėse ir privačiose medicinos ir gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose atėmimas dvejų metų terminui yra teisinga, proporcinga ir pagrįsta baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslų, nustatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje.

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai skundžiamuose sprendimuose, įvertinę visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, ir spręsdami baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl draudimo baudžiamojoje byloje priimti ir tenkinti civilinį ieškinį, kuris buvo išspręstas civilinėje byloje

38. Cvilinės atsakovės atstovas kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiojo A. Ž. civilinį ieškinį ir iš civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priteisė nukentėjusiajam 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nes nukentėjusiajam neturtinė žala buvo atlyginta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjM0OC0yNTQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2348-254/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2348-254/2017">e2-2348-254/2017</a>, patvirtinus taikos sutartį. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusiojo A. Ž. šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje.

39. Draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį nustatytas Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Iš BPK 112 straipsnyje pateikto teisinio reguliavimo taip pat matyti, kad civilinis ieškinys negali būti priteistas baudžiamojoje byloje, jeigu tas pats ieškinys buvo išspręstas civilinėje byloje. Taigi, pareiškus antrą kartą tą patį ieškinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi atsisakyti jį priimti ir pripažinti pareiškėją civiliniu ieškovu. Jeigu toks ieškinys vis dėlto buvo priimtas baudžiamojoje byloje, jis negali būti tenkinamas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę tapačiais ieškiniai yra pripažįstami tada, kai sutampa visi trys elementai – šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-788/2020, 2K-105-495/2021 ir kt.).

40. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjM0OC0yNTQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2348-254/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2348-254/2017">e2-2348-254/2017</a> buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ir civilinio ieškovo A. Ž., joje šalys nurodė, jog atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių su pacientės A. Ž. gydymu susijusių reikalavimų ir jų ateityje nereikš, išskyrus reikalavimą įvykdyti sudarytą taikos sutartį, kurioje nustatyta A. Ž. atlyginti 9500 Eur neturtinę žalą už jo motinai A. Ž. 2015 m. vasario 12 d. – 2015 m. vasario 13 d. nerūpestingai ir nekvalifikuotai suteiktas sveikatos priežiūros specialisto (prof. Ž. S.) paslaugas, dėl kurių išsivysčius komplikacijoms pacientė mirė. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad ši taikos sutartis yra įvykdyta, nes nukentėjusiajam A. Ž. draudimo bendrovė yra sumokėjusi visą taikos sutartyje nustatytą 9500 Eur sumą.

41. Pažymėtina, kad taikos sutarties institutas įtvirtintas CK LII skyriuje. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir taip baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468/2011">3K-3-468/2011</a>, 3K-3-261-611/2020 ir kt.). Teisinė taikos sutarties galia priklauso nuo to, ar ji yra patvirtinta teismo nutartimi, ar tik ją sudariusių šalių parašais (CK 1.76 straipsnis). Kai taikos sutartis sudaryta jos šalių ir nepatvirtinta teismo, jos galiojimui, keitimui, nuginčijimui, vykdymui ir kt. klausimams taikomos bendrosios sandorių ir sutarčių teisės taisyklės ir jose įtvirtinta tvarka. O teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo teisinei galiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468/2011">3K-3-468/2011</a>, e3K-3-244-469/2021 ir kt.).

42. Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, CPK 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima (CPK 365–369 straipsniai) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-261-611/2020, e3K-3-244-469/2021 ir kt.).

43. Pažymėtina ir tai, kad teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-437/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-437/2013">3K-3-437/2013</a>).

44. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. Ž. 2018 m. lapkričio 13 d. ikiteisminio tyrimo metu taip pat pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo už jo motinai A. Ž. 2015 m. vasario 12 d. – 2015 m. vasario 13 d. nerūpestingai ir nekvalifikuotai atliktų sveikatos priežiūros specialisto Ž. S. veiksmų, dėl kurių išsivysčius komplikacijoms nukentėjusioji mirė, o 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu šioje byloje pripažintas civiliniu ieškovu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš dalies tenkino nukentėjusiojo A. Ž. civilinį ieškinį ir iš civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priteisė nukentėjusiajam 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

45. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi bylos duomenis dėl nukentėjusiojo A. Ž. pareikšto civilinio ieškinio dalies, susijusios su neturtinės žalos atlyginimu, daro išvadą, kad nukentėjusiojo baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys laikytinas tapačiu ieškiniu, kuris buvo pareikštas ir išspręstas Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjM0OC0yNTQvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2348-254/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2348-254/2017">e2-2348-254/2017</a>, patvirtinus taikos sutartį su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikomis, nes šalys (ieškovas ir atsakovas), ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas sutampa (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi ši civilinio ieškinio dalis nagrinėjamoje byloje išspręsta pažeidžiant civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą reglamentuojančias BPK, CK ir CPK normas.

46. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis A. Ž. yra nepagrįstai pripažintas civiliniu ieškovu, nes jo civilinis ieškinys išspręstas civilinėje byloje teismo patvirtinta taikos sutartimi, kuri jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini panaikinant jų dalis, kuriomis iš civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priteistas nukentėjusiajam A. Ž. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl nukentėjusiesiems Z. D. ir A. Ž. priteisto neturtinės žalos atlyginimo

47. Civilinio atstovo atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami apie neturtinės žalos atlyginimo dydžius nukentėjusiesiems, neatsižvelgė į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio bylose.

48. Nagrinėjamoje byloje teismai iš civilinės atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priteisė nukentėjusiesiems Z. D. 60 000 Eur, o A. Ž.– 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

49. Neturtinės žalos dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM3LTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-137-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-137-693/2017">2K-137-693/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2021">2K-132-942/2021</a> ir kt.), todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pagal baudžiamojo proceso įstatymą patikrina, ar teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei aktualia teismų praktika šiuo klausimu.

50. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2021">2K-132-942/2021</a>). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

51. Nagrinėjamų civilinio atsakovo atstovo gynėjo kasacinio skundo argumentų kontekste pabrėžtina, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2014">3K-3-288/2014</a>, 3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2021">2K-132-942/2021</a>).

52. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo gyvybės atėmimo atvejais kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susijęs su mirusiuoju. Tais atvejais, kai ši netektis yra netikėta, dvasinės netekties skausmas yra ypač didelis ir komplikuotas. Teismai į tai pagrįstai atsižvelgė. Taip pat iš bylos matyti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose pakankamai individualizavo neturtinės žalos patyrimo atvejį dėl kiekvieno iš nukentėjusiųjų. Teismai įvertino, kad nukentėjusiųjų Z. D. ir A. Ž. ryšys su A. Ž. buvo itin stiprus ir nenutrūkstamas, be to, atsižvelgė ir į mirties netikėtumo veiksnį. A. Ž. iki šios operacijos neturėjo sveikatos problemų, todėl dėl iš esmės nesudėtingos chirurginės intervencijos artimieji neturėjo jokio rimto pagrindo nerimauti dėl jos mirties. Todėl tokios netikėtos aplinkybės neabejotinai sukėlė didžiulį šoką mirusiosios šeimos nariams. Teismai pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad tais atvejais, kai darbuotojas nusikalstamas veikas padaro žalos eidamas darbines pareigas, o žalą atlygina darbdavys, teismas iš darbdavio, kuris turi juridinio asmens statusą ir didesnius fianansinius išteklius negu fizinis asmuo, paprastai priteisia didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti negu iš fizinio asmens už padarytą analogišką nusikalstamą veiką.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nustatydami neturtinės žalos dydį teismai netinkamai taikė įstatymą, nukrypo nuo teismų praktikos. Civilinio atsakovo atstovo kasaciniame skunde pateikti kasacinės praktikos civilinėse bylose pavyzdžiai iliustruoja mažesnio neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, esant kitokioms bylos aplinkybėms, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Be to, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos.

54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems Z. D. ir A. Ž., BPK 113 straipsnio ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir abiem nukentėjusiesiems nustatė individualizuotą, grįstą bylos duomenimis, atlygintiną neturtinės žalos dydį.

Dėl civilinių ieškinių priteisimo iš draudimo bendrovės

55. Civilinio atstovo atsakovas kasaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai turtinę ir neturtinę žalą priteisė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, nors į bylą kaip civilinis atsakovas buvo įtrauktas draudimo bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Comapany“ filialas Lietuvoje, kuriame ligoninė buvo apsidraudusi medicinos įstaigų darbuotojų profesinės civilinės atsakomybės draudimu.

56. Remiantis CK 6.987 straipsnyje įtvirtinta draudimo sutarties samprata, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Remiantis nurodyta draudimo sutarties apibrėžtimi, draudėjas už draudikui mokamą draudimo įmoką gauna draudimo apsaugą – draudiko įsipareigojimą įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-172/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-172/2013">3K-3-172/2013</a>, e3K-3-481-421/2017 ir kt.). Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte taip pat nustatyta, kad nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, privalo būti nurodyti draudimo taisyklėse.

57. Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę, kad draudimo sutarties su Kauno klinikomis sudarymo pagrindas buvo Medicinos personalo profesinės veiklos civilinės atsakomybės savanoriško draudimo taisyklės Nr. 027, kurių 4.1.7 punkte nustatyta, kad draudimas nebus taikomas nuostoliams, patirtiems dėl bet kurios nusikalstamos arba piktavališkos veiklos, dėl aplaidumo, pažeidžiant teisės aktus arba kitų taisyklių sąlygas, pagrįstai konstatavo, jog ši draudimo apsauga, nustatyta draudimo sutartyje, negalioja. Pažymėjo ir tai, kad ginčas dėl draudimo sutarties sąlygų ir jų neatitikties CK nuostatoms nėra susijęs su nagrinėjama baudžiamąja byla ir turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka.

58. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti civilinės atsakovės atstovo prašymo ir iš draudimo bendrovės „AAS BTA Baltic Insurance Comapany“ filialo Lietuvoje priteisti civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo Ž. S. gynėjo advokato Tomo Meidaus kasacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 3 d. nutartį.

Kitas Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 3 d. nutarties dalis palikti galioti be pakeitimų.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Aurelijus Gutauskas