Dėl nuostolių atlyginimo

Nr. DOK-1441

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00784-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2026 m. balandžio 16 d. paduotu ieškovės K – Cars Inh. E. K. kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belgita“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų N. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 16 d. nutartį ir byloje priimti naują sprendimą, ieškovės apeliacinį skundą patenkinti – byloje priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti; pakeisti teismų byloje nustatytą bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymą, priteisti ieškovei iš atsakovės ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasacine tvarka, atlyginimą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 8 straipsnio 1 punkto b papunktį ir 9 straipsnio 2 punktą, reglamentuojančius vežėjo pareigas priimant gabenimui krovinį ir šių pareigų nevykdymo neigiamas pasekmes, kylančias vežėjui bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYyLTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-262-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-262-969/2019">e3K-3-262-969/2019</a>; 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzYtNDIxLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-276-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-276-421/2020">3K-3-276-421/2020</a>). Tai lėmė netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą ir neteisėtą vežėjos (atsakovės) atleidimą nuo civilinės atsakomybės. Atsakovė, priimdama automobilį pervežimui į CMR važtaraštį jokių pastabų dėl automobilio išmetimo sistemos sugadinimo neįrašė ir siuntėjui pretenzijų dėl automobilio išmetimo sistemos, nereiškė. Todėl, vadovaujantis CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad siuntėjas perdavė automobilį vežėjui su nesugadinta išmetimo sistema.

2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 17 ir 18 straipsnius, įtvirtinančius griežtą vežėjo civilinę atsakomybę, vežėjo kaltės prezumpcijos taikymą ir vežėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas, bei šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjYyLTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-262-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-262-969/2019">e3K-3-262-969/2019</a>). Teismai nusprendę, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovei padarytą žalą, privalėjo nurodyti, kuri CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje ar 4 dalyje numatyta civilinę atsakomybę šalinanti išimtis buvo taikoma.

3. Teismai pažeidė CPK 178 straipsnį, probatio diabolica principą (draudžiantį įpareigoti asmenį įrodyti tokias faktines aplinkybės, kurių jis objektyviai negali įrodyti, arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas) ir šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. CMR konvencijos 17 straipsnyje aiškiai įtvirtina vežėjo atsakomybės prezumpcijos taikymą, sąlygojantį tai, kad vežėjas turi įrodyti jo kaltės nebuvimą ir aplinkybių, šalinančių jo civilinės atsakomybės taikymą, buvimą. Nepaisant to, teismai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl padarytos turtinės žalos yra kalta atsakovė. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kas nutiko su automobiliu jo gabenimo iš Lietuvos į Vokietiją laikotarpiu, todėl byloje nenustatytos esminės aplinkybės. Akivaizdu, kad automobiliui esant pas atsakovę, ieškovė neturi jokių galimybių įrodinėti aplinkybių, susijusių su atsakovės kaltės buvimu. Priešingai, šių aplinkybių nebuvimą turėjo aiškiai įrodyti atsakovė, o šiai to nepadarius, teismai nepagrįstai atsakovės kaltės įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovei.

4. Teismai pažeidė CPK 176, 183, 185, 263 straipsnius, 331 straipsnio 4 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai objektyviai ir visapusiškai neištyrė visų byloje esančių įrodymų, tirdami ir vertindami įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, atsakovės ir trečiojo asmens, kurie suinteresuoti bylos baigtimi, paaiškinimams suteikė didesnę įrodomąją galią, rėmėsi prielaidomis ir spėjimais, dėl ko padarytos išvados yra prieštaringos, stokoja logikos, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismų procesiniai sprendimai nėra tinkamai motyvuoti (nėra motyvų dėl vežėjo atsakomybę šalinančių pagrindų ir aplinkybių, nepateikta motyvų, dėl kurių buvo atmesti žalos faktą pagrindžiantys įrodymai ir kt.).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei K-Cars Inh. E. K. (juridinio asmens kodas 335399540) 23 (dvidešimt trijų) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. balandžio 10 d., žyminio mokesčio užduoties kodas ZP40343.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gražina Davidonienė

Irmantas Šulcas