Nr. DOK-1511
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00993-2023-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2026 m. balandžio 22 d. paduotu ieškovo A. D. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 20 d. nutarties
n u s t a t ė :
ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. patikslintą ieškinį atsakovams V. B., I. E. P., T. P., V. V., S. Š., V. P., R. M., V. P., D. B., O. B., D. A., E. V., J. V., A. J., J. K., A. K., N. L., E. E., M. K., T. S., L. L., A. K., P. G. K., A. K., O. G., M. D., P. Z., M. Š., R. Č., uždarajai akcinei bendrovei „Tima“, A. B., A. S., V. C., A. C., J. G. S., M. J., V. Z., A. S., R. S., uždarajai akcinei bendrovei „Intoras“, A. B., A. A. N., A. J. N., E. D., B. G., V. B., L. P., A. P., D. B., V. B., uždarajai akcinei bendrovei „Pūkuotukas“, S. G., V. K., G. V. E., G. K., G. R. E. dėl detaliojo plano rengimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo be atsakovų sutikimo, tretieji asmenys A. S., R. N., R. N., Palangos miesto savivaldybė, Palangos miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Palangos miesto savivaldybės, J. Z., K. Š., M. Š., J. R., G. S., J. V., A. S., A. B., peržiūrėjimo.
Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. kovo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Žemesnės instancijos teismai neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį), t. y. taikė nuostatas dėl bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, nors ginčas byloje kilo ne tarp bendraturčių – šiuo atveju ieškovas ir atsakovai neturi jokių bendrų nekilnojamųjų daiktų ir ieškovo teises atsakovai riboja tuo pagrindu, jog jie patenka į ieškovo inicijuoto ir jo lėšomis rengiamo teritorijų planavimo dokumento ribas, kuriose yra jiems priklausantis nekilnojamasis turtas. Teismų praktikos, kaip turėtų būti sprendžiami panašūs ginčai, nėra, tačiau, ieškovo vertinimu, teismai privalėjo spręsti ginčą taikydami specifines teritorijų planavimo instituto nuostatas. Be to, atskiri žemesnės instancijos teismų teiginiai apie viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą leidžia daryti išvadą, kad teismai šį ginčą sprendė kaip administracinį, o ne civilinį.
2. Ieškovui kilo problema administracine tvarka apskųsti savivaldybės administracijos nepagrįstas ir neteisėtas atsisakymo pritarti koncepcijos sprendiniams pastabas, kol jiems nėra pritarę žemės sklypo savininkai ir naudotojai. Tačiau žemesnių instancijų teismai nusprendė, kad ieškovas neturi teisės derinti koncepcijos sprendinių su žemės sklypo savininkais ir naudotojais, kol savivaldybės administracijos pateiktos pastabos nebus ištaisytos, net jei jos nepagrįstos ir neteisėtos. Ieškovas pateko į procesinę aklavietę (koncepcijos derinimo procedūra negali vykti kol nebus išpildyta kita sąlyga, t. y. gauti žemės sklypo savininkų ir naudotojų sutikimus, o ši sąlyga negali būti įvykdyta, kol nebus ištaisytos savivaldybės pastabos), ši aplinkybė kaip esminė buvo įvardyta apeliacinės instancijos teisme, tačiau dėl šio argumento teismas nepasisakė.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Argumentams dėl nevienodos teismų praktikos pirmiau nurodytais klausimais pagrįsti kasaciniame skunde nėra pateikiama kasacinio teismo nutarčių pavyzdžių, o teisiniais argumentais nepagrindžiamas teismų praktikos kasaciniame skunde nurodomais klausimais nevienodumas, nors CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintam kasacijos pagrindui pagrįsti turėtų būti nurodoma nutarčių analizė, t. y. kad skunde įvardytų bylų, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios, tačiau dėl jų kasacinis teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus. Dėl to spręstina, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog yra ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas leisti byloje kasaciją (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2026 m. balandžio 14 d. DNB ASA mokėjimo nurodymu Nr. V20729 už kasacinį skundą sumokėtą 115 (vieno šimto penkiolikos) Eur dydžio žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas: ZP41961.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gražina Davidonienė
Irmantas Šulcas
