V. P. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. e1-746-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22129-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;

1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2;

1.1.9.7; 1.1.9.13; 1.2.25.5; 2.1.16.1.10;

2.1.16.1.8; 2.12.1.3; 2.12.1.4

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 14 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Tomo Buškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį – paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas išnykęs);

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. P. 2025 m. birželio 24 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas (18.49 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,21 promilių neblaivumas).

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2025 m. birželio 24 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, vairavo automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „Current Auto“. Jis yra šio automobilio valdytojas, o automobilį iš minėtos įmonės pirkęs išperkamosios nuomos pagrindu nuo 2022 m. balandžio mėn. Už automobilį moka kas mėnesį po 246,70 Eur. Už automobilį sumokėjęs daugiau nei pusę sumos. Su minėta įmone pasirašė išperkamosios nuomos sutartį 5 metams, o automobilio vertė buvo apie 6 000 Eur, tiksliai nepamena. Automobiliu važiavo vienas. Buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, tačiau matomumas geras. Važiuojant automobiliu, prietaisų skydelyje užsidegė raudonos spalvos įspėjamasis šauktukas, todėl sustojo šalikelėje. Sustojęs išjungė automobilio variklį, įjungė avarinę šviesos signalizaciją ir išlipo iš automobilio. Išlipęs buvo priėjęs prie automobilio bagažinės, patikrino, ar uždarytas bagažinės dangtis ir grįžo į vairuotojo sėdynę, norėjo atidaryti variklio dangtį ir pažiūrėti, kas nutiko automobiliui. Tuo metu privažiavo policijos specialiais ženklais pažymėtas automobilis, o išlipęs policijos pareigūnas priėjo prie jo ir paklausė „kas nutiko“. Pasakė, kad „kažkas nutiko“. Tuomet policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus ir paklausė, kada jis vartojo alkoholį. Jis atsakė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Policijos pareigūnų stovinčių ar važiuojančių nematė, o sustojo dėl to, kad užsidegė įspėjamasis signalas prietaisų skydelyje. Alkoholį vartojo maždaug 1 valandą prieš sustojant. Namuose kartu su broliu išgėrė 2 vnt. 0,5 l talpos degtinės butelius. Alkoholį su broliu gėrė nuo pietų, tiksliai valandos pasakyti negali. Be to išgėrė ir apie 1 l alaus. Vėliau tarp jo ir motinos, pas kurią ir buvo atvykęs, įvyko žodinis konfliktas, jie susipyko ir išėjęs sėdo į savo automobilį, važiavo į namus, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Suprato, kad buvo išgėręs ir negalėjo vairuoti automobilio, tačiau dėl įvykusio konflikto buvo susinervinęs ir dėl to važiavo į namus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Turi teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones, vairuotojo pažymėjimo pateikti negali, nes palikęs namuose (b. l. 84–87).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Kelių policijos skyriaus specialisto A. P. 2025 m. birželio 24 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas V. P. atžvilgiu dėl transporto priemonės vairavimo neblaiviam (b. l. 1–4).

Alytaus AVPK Kelių policijos skyriaus specialisto A. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jis 2024 m. birželio 24 d. dirbo autopatrulyje „1822“ kartu su vyr. patruliu M. K.. (duomenys neskelbtini) vykdė vairuotojų blaivumo kontrolę. Buvo išlipę iš tarnybinio automobilio. Apie 18.45 val. pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) kaimo pusės atvažiuoja automobilis Volvo XC90, kurio vairuotojas juos pamatęs staiga sustojo kelkraštyje, kiek pasėdėjęs išlipo iš automobilio ir nuėjo prie bagažo skyriaus, vėl grįžęs atsisėdo už automobilio vairo, visą laiką vairuotoją matė, iš akių paleidęs nebuvo. Kai nuėjo į tarnybinį automobilį, toliau stebėjo kolega iki kol privažiavo. Jis nuėjo prie vairuotojo, paklausė, kas nutiko, rišliai nieko neatsakė, aiškiai matėsi, kad automobilio vairuotojas V. P. yra neblaivus. Paklausė, kada vartojo alkoholį, pasakė, kad prieš valandą gėrė degtinę. Patikrinus vairuotoją alkoholio kiekio detektoriumi nustatyta, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0005, sertifikato patikros Nr. 2267350, 18.49 val. pirmuoju pūtimu nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, 19.10 val. antruoju pūtimu nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Bendraujant su V. P., jis pradėjo sakyti, kad nusiskandins, pasikars, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, tačiau V. P. atsisakė jų apžiūros. Automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, adresu Alytaus m., Santaikos g. 31D. Užplombuotas plombomis Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nesulaikytas (b. l. 6–8).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu su fotolentelėmis 2025 m. birželio 24 d. apžiūrėta įvyko vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu (koordinatės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), į kurią patenkama važiuojant keliu (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini)–(duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) ir žiedinėje (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) sankryžoje pasukus link (duomenys neskelbtini) miestelio. Kelias asfalto danga su žolės kelkraščiu. Automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi galine dalimi į (duomenys neskelbtini) pusę, priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) miestelio pusę. Dešinėje (duomenys neskelbtini) kapinės. Automobilis stovi dešinės pusės ratais ant kelkraščio, apaugusio žole, kairės pusės ratais ant asfaltuotos kelio dangos. Automobilis neužrakintas, kėbulas ir padangos turi smulkių apgadinimų, įskilęs priekinis stiklas ir galinis dešinės pusės rūko žibintas. Apžiūrint automobilio vidų bagažo skyriuje rasta įrankių dėžė, kirvis ir kiti beverčiai daiktai. Automobilio magnetola originali. Po variklio dangčiu per vidurį matoma lentelė su VIN kodu (duomenys neskelbtini). Prietaisų skydelyje automobilio rida 407 602 km. Teritorijoje vaizdo kamerų nepastebėta. Automobilis tolimesniam saugojimui autovežiu išgabentas į aikštelę, adresu Santaikos g. 31D, Alytus. Užplombuotas plombomis Nr. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–23, 27–30).

Neblaivumo nustatymo aktu V. P. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0005, patikros Nr. 2267350, 18.49 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 19.10 val. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. V. P. su alkotesterio parodymais sutiko, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 26).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad transporto priemonės – lengvojo automobilio Volvo XC90 vidutinė kaina Lietuvoje yra 3 930 Eur su PVM (b. l. 32).

Iš AB „Regitra“ duomenų išrašo nustatyta, kad automobilio Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra V. P., savininkas – UAB „Current auto“ (b. l. 31).

Iš UAB „Current auto“ rašto nustatyta, kad UAB „Current auto“ ir V. P. 2022 m. vasario 12 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Current auto“ suteikė už užmokestį klientui transporto priemonę Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai valdyti ir naudotis nuomos pagrindu pagal sutarties sąlygas, o klientas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti kasmėnesines nuomos įmokas. Transporto priemonės savininkas yra UAB „Current auto“. Šiuo metu dėl automobilio sulaikymo nepadaryta žala. Prašo automobilį grąžinti bendrovei (b. l. 51–53).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo bei bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo UAB „Current auto“ nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,21 promilių neblaivumas. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi. Jis pripažino, kad 2025 m. birželio 24 d. nuo pietų su broliu vartojo alkoholį – jie išgėrė du 0,5 l talpos butelius degtinės bei apie 1 l alaus. Vėliau tarp jo ir motinos kilo konfliktas, todėl jis supykęs sėdo į automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio, tačiau dėl įvykusio konflikto buvo susinervinęs ir norėjo važiuoti namo. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – policijos pareigūno tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0005, patikros sertifikato Nr. 2267350, tikrinimo rezultatai – 2025 m. birželio 24 d. 18.49 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, 19.10 val. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. P. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. P. pareiškė, kad sutinka, jog baudžiamoji byla būtų užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo leisti paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia, kad V. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad V. P., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neabejotinai sukėlė pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamasis padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. V. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba, yra laikomas neteistu, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas 10 kartų, turi nesumokėtą baudą (b. l. 118–127). Psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 160–161). Teismas, įvertinęs nustatytas kaltinamąjį ir jo nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta V. P. paskyrus prokuroro siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 75 MGL (3 750 Eur). Teismo vertinimu, skirtina turtinio pobūdžio bausmė – bauda yra adekvati ir proporcinga padarytos veikos bei kaltinamojo asmenybės pavojingumui, neprieštarauja teisingumo principui.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. P. skirtina galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Kaltinamasis V. P. teismo prašo nustatyti šešių mėnesių terminą baudos sumokėjimui. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį bei tai, kad yra taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto vertę, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį bei tai, kad V. P. dirba ir gauna nuolatines pajamas, yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – šešis mėnesius. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. P. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką padarė kai jam nustatytas 2,21 promilių neblaivumas daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi V. P. iškvėptame ore buvo nustatyta mažiausia 2,21 promilių etilo alkoholio koncentracija, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, be to, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių tokio poelgio padarinių, atsižvelgiant į tai, kad asmuo tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, V. P. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas – 2 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 25 d., t. y. nuo dienos, kai V. P. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

Teismas pažymi, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų priteisia konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, faktiškai priklauso trečiajam asmeniui UAB „Current auto“, kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo, kad jo automobilis bus naudojamas įstatymu uždraustai veikai daryti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. P. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant automobilio Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 930 Eur.

Alytaus AVPK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo D. B. 2025 m. birželio 27 d. nutarimu automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir užvedimo raktelis grąžinti UAB „Current auto“ (b. l. 54–59).

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliekamos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, tai yra 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. P. galutinę bausmę – 50 MGL, tai yra 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos – 2025 m. birželio 25 d.

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones V. P. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, išieškoti iš V. P. konfiskuotino automobilio Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 3 930 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų).

Išaiškinti V. P., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 930 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai trisdešimt eurų), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų raštinės tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu [email protected]. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti V. P., kad:

1) Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2) Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3) Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4) Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

5) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6) Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7) Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Agneta Bulakė