Baudžiamoji byla Nr. 1-457-878/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19676-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 11 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,
sekretoriaujant G. N.,
dalyvaujant prokurorei Ž. G.,
kaltinamajam P. J., jo gynėjui advokatui G. Č.,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K., jo įgaliotam atstovui advokatui R. M.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis P. J. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, tai yra: (duomenys neskelbtini) apie 16-17 val. (duomenys neskelbtini) sodybos kieme žodinio konflikto metu tyčia, smūgiuodamas grėbliu, t. y. grėblio kotu, jo grėbiamosios dalies plokščiąja dalimi, grėblio dantų briaunomis, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius V. K. į veidą, rankas ir kojas, tokiu būdu nukentėjusiajam V. K. ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų dešiniame žande, kairiame žaste, blauzdose, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje bei sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis P. J. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp 16 ir 17 val. (duomenys neskelbtini) jis, nešiodamas iš automobilio į šiltnamį pomidorus, pamatė, kad V. K., per vartelius apie 1 m įėjęs į kaltinamojo teritoriją, kažką daro prie jų teritorijas skiriančios segmentinės metalinės tvoros vartų. Tuo metu nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) rovė žoles. V. K. turi teisę naudotis kaltinamojo teritorijoje esančiu šuliniu, tačiau neturi servituto per jo teritoriją iki šulinio. Supykęs, kad V. K. trypia ten pasodintas gėles, pasiėmė grėblį mediniu kotu, juoda plastikine grėbimo dalimi, nuėjo iki V. K., pasakė, kad, kol neparodys dokumento, neturi teisės ten įeiti. V. K. pasakė, kad dokumentą parodys policijai. Kaltinamasis užsimojo grėbliu, tuo metu V. K. kilstelėjo ranką ir per ją gavo nuo kaltinamojo apverstu grėbliu, ne jo dantimis. Negali tiksliai pasakyti, kas įvyko, bet pripažįsta, kad galėjo jam suduoti ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, rankas ir kojas, pripažįsta, kad V. K. sužalojimai atsirado nuo kaltinamojo veiksmų grėbliu. Sudavė ne tuo grėbliu, kurį vėliau iš jo paėmė policija – pareigūnų paimtą grėblį jis pirko (duomenys neskelbtini) dienomis. Po visko jis nuėjo į šoną ir pamatė, kad atvažiuoja policija, tada grįžo atgal. Kaltinamojo buvusi (duomenys neskelbtini), kuri įvykio dieną į sodybą atvyko apie 11 val., konflikto metu buvo name, situacijos nematė. Nukentėjusysis su žmona tuomet buvo atvykę penktadienį, V. K. (duomenys neskelbtini) iki pietų genėjo medžius ir kėlė inkilą, po pietų jie abu atėjo prie vartų. Kaltinamojo pyktis tuomet sukilo, nes nukentėjusysis su (duomenys neskelbtini) juos nuolat provokuodavo dėl tvoros, dėl neleidimo eiti iki šulinio, bet nei iki šio įvykio, nei po jo smurtinių konfliktų tarp jų nebuvo. Savo poelgį vertina blogai, gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė dėl jam padarytos 1 200 eurų žalos atlyginimo
Be kaltinamojo parodymų ir visiško kaltės pripažinimo, jo kaltę sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius sveikatą V. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirti bylos duomenys.
(duomenys neskelbtini)A. S. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodė, kad (duomenys neskelbtini), dirbant su vyriausiuoju patruliu E. L., 17.11 val. iš Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas, kad sodyboje (duomenys neskelbtini) konfliktuoja ir mušasi kaimynai. Atvykus pranešėjas V. K. paaiškino, jog, jam būnant savo žemės valdoje kartu su A. A., prie jo priėję kaimynai P. J. ir V. J. pradėjo konfliktuoti. V. K. nurodė, kad, remontuodamas tvoros vartelius, galimai pateko į P. J. teritoriją, todėl kilo konfliktas, P. J., paėmęs grėblį, jo mediniu kotu pradėjo smūgiuoti V. K. į įvairias kūno vietas. V. K. teigė, kad jam smūgius sudavė į dešinę ranką, apdraskė skruostą bei koją. Iš asmenų pasakojimų galima buvo suprasti, kad V. K. ėjo vandens iki P. J. kieme esančio šulinio, tačiau P. J. to daryti neleidžia, todėl sugadino tvoroje esančius vartelius. V. K. teigė, kad šiuo metu rašyti pareiškimo negali, nes patyrė labai didelį stresą ir jam reikia laiko nusiraminti. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Ant V. K. veido, dešinio dilbio bei kojos buvo matomi nežymūs įdrėskimai. Asmenys buvo blaivūs (1 t., b. l. 23 – 26).
V. K. (duomenys neskelbtini) protokole – pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarp 16 val. ir 17 val. P. J. tyčia, nieko nesakęs, medinio grėblio plastikine grėbimo dalimi sudavė jam tris smūgius į įvairias kūno dalis, dėl to jis jautė fizinį skausmą, patyrė sužalojimus – odos nubrozdinimą dešiniame žande bei kairiame žaste, abiejose blauzdose, dešiniame dilbyje atsirado poodinė kraujosruva. Pateikė (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27 – 32, 33 – 34).
(duomenys neskelbtini) specialisto (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. K. konstatuoti odos paviršiniai nubrozdinimai: dešiniame žande 3x0,1 cm, kairiame žaste kiek išlenktos formos 6x0,2 cm, dešinės blauzdos išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje du iki 3x0,1 cm, kairės blauzdos išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje įstrižos krypties 14x0,3 cm paviršiniai nubrozdinimai, taip pat violetinės spalvos 14x9 cm poodinė kraujosruva dešinio dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame-viršutiniame trečdaliuose, šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai tiriamojo nurodytu laiku bei aplinkybėmis, jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 33 – 34).
Įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kur stovi medinis namas, šalia jo kairėje pusėje matyti metalinė tvora, kurios viduryje matomi praviri varteliai, šalia jų mėtosi įvairūs įrankiai (1 t., b. l. 35 – 42).
Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad sodybos (duomenys neskelbtini) didžioji dalis nuosavybės teise pagal paveldėjimą priklauso jo (duomenys neskelbtini) A. A., o P. ir V. J. priklauso gerokai mažesnė dalis ir jiems priskirtas adresas: (duomenys neskelbtini). V. J. yra A. (duomenys neskelbtini). Sodybos tiek teritorija, tiek gyvenamasis namas yra įstatymiškai atidalinti, notariškai patvirtinta naudojimosi šiuo turtu tvarka. Sodybos gyvenamasis namas turi atskirus įėjimus o jų ir P. bei V. J. kiemų teritorijas skiria segmentinė tvora. Pagal sodybos naudojimosi tvarką J. pusėje esančiu bendro naudojimo šuliniu jie gali naudotis besąlygiškai. Šulinys yra vos už kelių metrų nuo sodybos kiemus skiriančios tvoros, todėl yra numatyta, kad jie iš savo sodybos teritorijos gali prie šulinio prieiti, tvoroje tam yra specialiai įrengti varteliai, kurie yra rakinami vidine spyna iš nukentėjusiojo teritorijos pusės. V. K. nesutaria su P. ir V., kadangi šie pyksta, kad A. paveldėjo didesnę sodybos dalį, ir tyčia neleidžia naudotis jų pusėje esančiu šuliniu, yra buvę, kad tvoros vartelių spyna tyčia buvo sugadinta, šulinio rankena ištepta derva, palenkti tvoros stulpai, kurie buvo užspaudę vartelius, todėl nuo to iki dabar varteliai įprastai nesidarinėja, norint juos atidaryti, reikia atsukti tvoros segmentų tvirtinimo kabių varžtus. Nuo to laiko kiekvieną kartą atvažiavęs į sodybą vartelių kabes atsuka, pasinaudojęs šuliniu, kabes užsuka. Vengdamas konfliktų, sodyboje įsirengė vandens gręžinį, bet rečiau naudojantis, nuolatinio gręžinio vandens padavimo vieta išdžiūsta, todėl tam, kad pradėtų veikti, jo siurblį reikia užpilti vandeniu. Tam jis, atvykęs į sodybą, turi iš šulinio pasemti bent keletą kibirų vandens. (duomenys neskelbtini) atvykęs į sodybą, laiku nuo 16 val. iki 17 val. nuėjo prie sodybos tvoros vartelių. Atsukinėjant jų varžtus, vienas varžtas nukrito ant žemės J. teritorijos pusėje, todėl V. K., būdamas savo sodybos teritorijos pusėje, pasilenkė ir dešine ranka siekė varžto. Tuo metu V. J. bei P. J. buvo savo sodybos teritorijos pusėje. Girdėjo, kaip V. pasakė, kad jis atėjo į jų sodybos teritoriją, ir tuomet P. J., nieko nesakęs, laikydamas rankoje mediniu kotu grėblį, kurio grėbimo plastmasinė dalis yra gana plati, su gausiais grėbimo antgaliais, V. K. 3 kartus sudavė grėbimo dalimi. Pirmą smūgį sudavė jam į dešinę ranką, kuria siekė varžto, pataikė į dilbį, nes V. K., pastebėjęs, kad P. J. užsimojo ir tuo pačiu grėbliu ketino suduoti antrą smūgį, rankomis užsidengė, P. J. vėl jam sudavė ir pataikė į dešinį petį, kadangi rankomis buvo užsidengęs, grėblio grėbimo dalis nuslydo ir įbrėžė dešinį žandą bei kairį žastą. Paėmęs varžtą, V. K. bandė atsitraukti, tačiau sukantis P. J. jam tuo pačiu grėbliu sudavė trečią smūgį ir grėbimo dalimi įbrėžė jam abi blauzdas. Tuomet (duomenys neskelbtini) A. pribėgusi atsistojo tarp jo ir P., juos skyrė tvora, o V. pribėgo prie P. ir jį apsikabino, taip neleido jam daugiau smūgiuoti. Tuomet P. pasakė, kur V. K. lenda į jo teritoriją. Nuo P. J. suduotų smūgių pajuto fizinį skausmą, iškvietė policiją. Įvykį matė (duomenys neskelbtini) A., kuri tuo metu kieme ravėjo žolę netoli vartelių, kur įvyko konfliktas. Jis (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur specialistė M. K. jį apžiūrėjo ir nustatė šiuo sužalojimus: dešiniame žande, kairiame žaste bei abiejose blauzdose odos nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinės rankos dilbyje (1 t., b. l. 45 – 48).
Nukentėjusysis V. K. papildomos apklausos (duomenys neskelbtini) metu nurodė tas pačias aplinkybes, patikslino, kad tuo metu, kai jis siekė ant žemės tarp gėlių J. sodybos teritorijos pusėje, maždaug per sprindį atstumu nuo jo tvoros vartelių, nukritusio varžto, P. J. buvo savo sodybos teritorijos pusėje netoli šulinio, o V. J. sėdėjo prie namo ant kėdės. Taip pat patikslino, kad grėblio, kuriuo jam sudavė P. J., plastmasinė grėbimo dalis buvo tamsios – galimai juodos spalvos (2 t., b. l. 1 – 3).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nukentėjusysis V. K. patvirtino anksčiau duotus parodymus, parodė vietą sodyboje (duomenys neskelbtini), kur buvo sužalotas P. J., vietą, kur tuo metu buvo A. A., V. J. (2 t., b. l. 4 – 12).
Nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) papildomai parodė, kad tarp jam (duomenys neskelbtini) daikto atpažinimo metu pateiktų 3 grėblių nebuvo grėblio, kuriuo P. J. jam sudavė smūgius. (duomenys neskelbtini) dienos metu, būdamas savo sodyboje kiemo teritorijoje (duomenys neskelbtini), matė, kad P. J. su grėbliu tvarkė daržą, kuriame augo moliūgai. P. J. darbavosi būtent tuo grėbliu, kuriuo (duomenys neskelbtini) V. K. sudavė smūgius. Tą grėblį įsidėmėjo ir jį atpažino, grėblys yra juodos/tamsiai pilkos spalvos plastikine grėbiamąja dalimi stambiais dideliais dantimis, jo grėbiamoji dalis tiesi, neišlenkta, o kotas medinis, tekintas, galėtų būti apie 1,5 m ilgio (2 t., b. l. 40 – 42).
(duomenys neskelbtini) specialisto (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. K. konstatuoti odos nubrozdinimai dešiniame žande, kairiame žaste, blauzdose, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, padaryti kietais bukais daiktais, penkiais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai tiriamojo bei užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t., b. l. 61 – 62).
(duomenys neskelbtini) specialisto (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje galėjo būti padaryta ir smogiant grėblio kotu, ir grėbiamosios grėblio dalies plokščiąja puse. Šis sužalojimas nebūdingas padaromiems susižalojant šakomis. Odos nubrozdinimai dešiniame žande, kairiame žaste, blauzdose padaryti smulkiais kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir grėblio dantų briaunos ar kiti kieti buki daiktai, kurių identifikuoti nėra galimybės (2 t., b. l. 93 – 94).
Liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad su (duomenys neskelbtini) V. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Jai nuosavybės teise priklauso dalis sodybos (duomenys neskelbtini). Kita dalis sodybos priklauso (duomenys neskelbtini) V. J.. Namas ir sodybos sklypas yra notarine tvarka padalinti jai ir V. J., sklypo dalys yra atitvertos segmentine tvora. Sodybos šulinys yra V. J. sklypo dalyje, poros metrų atstumu nuo segmentinės tvoros, skiriančios jos ir (duomenys neskelbtini)sklypą, pagal dokumentus šiuo šuliniu turi vienodą teise naudotis tiek ji, tiek (duomenys neskelbtini) V. J.. Segmentinėje tvoroje ties šuliniu yra įrengti vartai, kad ji galėtų prieiti prie šulinio. (duomenys neskelbtini) vakare su (duomenys neskelbtini) atvyko į sodybą. Matė, kad kitoje namo dalyje, kuri priklauso V. J., yra šios (duomenys neskelbtini)P. J.. (duomenys neskelbtini) tarp 16 ir 17 val. su V. K. buvo kieme, ji prie tvoros rovė žoles, V. tvarkė vartelius, nes jie sunkiai atsidarinėjo. Mano kad varteliai buvo tyčia sugadinti P. J., kad apsunkintų jiems priėjimą prie bendro šulinio. Raudama žoles, matė, kad savo kieme vaikšto ir P. J.. Pamatė, kad link jų greitu žingsniu artėja P. J., kuris, priėjęs prie V., rankose turimu grėbliu sudavė kelis smūgius V. į įvairias kūno vietas. Pirmą smūgį suduodamas lyg taikėsi V. į galvą, tačiau ar pataikė į galvą, nematė, matė, kad grėblys slydo V. dešine ranka. Po to P. dar du kartus grėblio galva sudavė V. į galvą ir į dešinę koją. Ji greitai atsistojo, priėjo prie jo, atsistojo tarp vartelių ir paklausė, gal ir jai jis voš. Tuo metu prie P. pribėgo V. J., sugriebė jam už rankos ir P. nutempė į šalį, sakydama: „einam, ką tu čia darai“. Iškart paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pranešė apie įvykį. Atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes. Grįžus į kambarį, pamatė, kad nuo suduotų smūgių V. nubrozdinta, ištinusi dešinė ranka, galvoje iškilo gumbas. V. nuo suduotų smūgių skaudėjo, todėl jam davė nuskausminančių vaistų, kitą dieną abu išvyko į (duomenys neskelbtini). Prie apklausos pateikė įgaliojimo kopiją ir planą naudojimosi tvarkai nustatyti (1 t., b. l. 67 – 70, 71, 72 – 79).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad liudytoja A. A. parodė vietą, kur ji sodyboje (duomenys neskelbtini) įvykio dieną būdama matė, kaip P. J. grėbliu sudavė smūgius V. K. (2 t., b. l. 13 – 20).
Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad nuosavybės teise po (duomenys neskelbtini) jai atiteko dalis sodybos (duomenys neskelbtini). Kita dalis sodybos priklauso (duomenys neskelbtini) A. A.. Tiek namas, tiek sodybos kiemas yra padalinti, sodybos kiemo dalis skiria segmentinė tvora. Šiuo metu liudytoja gyvena (duomenys neskelbtini), o jai priklausančioje sodybos dalyje gyvena (duomenys neskelbtini)P. J.. Ji (duomenys neskelbtini) į sodybą atvažiavo apie 12 val. Namuose buvo P.. Kitoje sodybos dalyje buvo atvykusi (duomenys neskelbtini)A. su (duomenys neskelbtini) V. K.. Liudytoja atsivežė agurkų ir pomidorų daigų, todėl P. išėjo į kiemą, ji liko tvarkytis namo viduje. Būdama virtuvėje, išgirdo, kad kieme vyksta konfliktas tarp A. ir (duomenys neskelbtini), A. priekaištavo, kad jis ilgai krapštosi su vartais, tegul eina kitų darbų dirbti. Per virtuvės langą matė, kad P. darže sodina pomidorus. Netrukus išgirdo, kad A. šaukia: „Policija, policija“. Iškart išėjo į kiemą ir pamatė atvykstant policijos automobilį, kas juos iškvietė, nežino. Policijos pareigūnai atvykę pradėjo aiškintis, kas nutiko. Ji visą laiką buvo namo viduje, todėl pareigūnams pasakė, kad jokio konflikto pas juos nebuvo. Jokių muštynių tą dieną kieme ji nematė (1 t., b. l. 82 – 85). Ji (duomenys neskelbtini) papildomai parodė, kad (duomenys neskelbtini) sodyboje pro langą matė, kaip gretimame sklype kaimynas V. galimai su savo (duomenys neskelbtini) genėjo medžius, nupjautas šakas nešė į krūvą. Kaimynas baigė tempti paskutines šakas ir, priėjęs prie kiemo vartų, jungiančių jų kiemus, pradėjo sukinėti vartų vyrius (galimai reguliuoti), užtruko apie 2 valandas. Tuomet atėjo šio draugė ir pradėjo ant jo rėkti, kad jis ten taip ilgai dirba. Kaimynai ateina pasinaudoti jos teritorijoje esančiu šuliniu, tvora tarp liudytojos ir kaimynų sklypo yra kaimynų, šie ją ir pasistatė bei prižiūri. Girdėjo, kaip kaimynai konfliktavo ir pradėjo rėkti, jog atvažiuoja policija. Policijos ekipažą matė ir ji. Ar V. buvo sumuštas, nežino, nematė, toliau ėjo tvarkytis namus. Tvarkydama girdėjo, kaip abu kaimynai rėkė, jog P. ((duomenys neskelbtini)) kaimyną sumušė, tačiau P. visą laiką šiltnamyje sodino pomidorus ir tikrai nebuvo užėjęs pas kaimyną į kiemą ir tuo labiau šio nemušė (1 t., b. l. 95 – 97).
Liudytojas (duomenys neskelbtini) A. S. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 17.11 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) konfliktuoja kaimynai. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko įvykio pranešėjas V. K., kuris teigė, kad jis, būdamas savo sodybos teritorijoje ir tvarkydamas tvoros, kuri skiria jo ir kaimyno P. J. valdas, vartelius, galimai buvo patekęs į kaimyno P. J. kiemo valdą ir dėl to kilo konfliktas, kad jis peržengė kaimyno P. ribas. Pasak V. K., kaimynas P. J. konflikto metu pasiėmęs grėblį mediniu jo kotu ir apatine jo dalimi sudavęs jam smūgį į dešinę ranką, veidą ir kojas, dėl to jis buvo sužalotas ir jautė fizinį skausmą. Ant V. K. veido, dešinės rankos dilbio bei kojų matėsi nedideli įdrėskimai, tačiau jis medikų pagalbos atsisakė. V. K. dėl pareiškimo rašymo nebuvo apsisprendęs, teigė, kad dėl kaimyno išpuolio patyrė didelį stresą ir kai nusiramins, apsispręs dėl pareiškimo rašymo. P. J. neigė smurtavęs, sudavęs smūgius grėbliu prieš kaimyną V. K.. Tiek V. K., tiek P. J. buvo blaivūs (1 t., b. l. 100 – 102).
Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota policijos pareigūno nešiojamojo vaizdo registratoriaus (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašo apžiūra. Įraše matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Sodybos kieme matyti stovintys V. K., A. A.. Pareigūnas V. K. klausia, kas atsitiko. V. K.: „Kaimynas sumušė“. V. K. sako, kad yra namo tvora ir čia eina riba, šulinys bendras ir kad jie nevaikščiotų, užsodino jie čia. Matyti atidaryti segmentiniai varteliai, kurių spynoje matyti įdėti raktai, ant žemės guli įrankiai. V. K. teigia, kad iškrito varžtas, jam reikėjo pasilenkti ir jį sumušė, veidą, ranką, ranka rodo į dešinę koją. Ant V. K. dešinės veido pusės ir dešinio dilbio matyti nubrozdinimai. Kitoje tvoros pusėje kieme matyti P. J.. Pareigūnas P. J. klausia: „Jūs čia mušeika?“. P. J.: „Tegu jis čia nevaidina, jie čia ne pirmą kartą kviečia policiją, ką sudaužiau, aš jo neliečiau“. Prie P. J. ateina ir V. J., ji teigia, kad jie patys mušasi, barasi ir ant jų pyksta. V. K. sako, kad kelis kartus jam smogė į veidą ir ranka prisidengė, ir jam labai skauda ranką. Pareigūnas paprašo visų asmenų pateikti asmens dokumentus. V. K. pareigūnui sako, kad kaimynas vis užkiša vartų šerdelę. V. K. nustatinėjamas blaivumas. Pareigūnas V. K. klausia, ar šiuo metu reikia jam medikų. V. K. atsako, kad šiuo metu ne, nereikia, jis dėl „abdukcijos“ kreipsis. P. J. pareigūnams sako, kad „jis čia visą dieną sukinėja, ką jis čia daro“. V. J.: „Jie patys prisigeria, pykstasi ir mušasi“. P. J.: „Jokio konflikto nebuvo, jie priekabių ieško“. Pareigūnas V. K. klausia, ar rašys pareiškimą dabar, ar pagalvos. V. K.: „Gal ne dabar, nežinau, dabar reikia susivokt viską“. Pareigūnas klausia V. K., kokiu tikslu jis buvo prie tvoros. V. K.: „Jisai buvo suveržęs tvoros stulpus“ ir jis negalėjo atidaryti ir kad jis negalėtų prie šulinio. Pareigūnas: „Tai rankomis sudavė smūgius“. V. K.: „Ne, grėbliu“ ir paskui kvietė policiją. Pareigūnas klausia, ar matė, kur paskui padėjo grėblį. V. K.: „Paskui jisai nuėjo, nusinešė, grėblys mediniu kotu, grėbti juodos spalvos plastmasinis grėbimui“. Pareigūnas V. K. išaiškina, kokiu būdu galės prašyti pareiškimą, kai apsispręs dėl rašymo. Pareigūnas klausia P. J., ką su grėbliu darė. P. J. teigia, kad grėbė, neigia mušęs grėbliu. Pareigūnas klausia P. J., iš kur atsirado apdraskymai V. K.. P. J.: „Nežinau“. Pareigūnas P. J. ir V. K. paaiškina, kad sulauks iš tyrėjo skambučio dėl tolimesnių veiksmų (1 t., b. l. 103 – 105).
Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota (duomenys neskelbtini) Bendrajame pagalbos centre 17:09:52 val. gauto skambučio garso įrašo apžiūra. Nurodyta, jog skambučio garso įraše girdėti, kaip vyriškis, prisistatęs V. K., nurodo, kad (duomenys neskelbtini) jį sumušė kaimynas. Paklausus, ar greitoji reikalinga, ar tik policija, vyriškis nurodo: „man atrodo, policija pradžiai, labai sumušė ranką ir veidą“ (1 t., b. l. 107 – 109).
Akistatos tarp nukentėjusiojo V. K. ir įtariamojo P. J. (duomenys neskelbtini) protokole užfiksuota, kad kiekvienas iš apklaustųjų iš esmės laikėsi savo duotų parodymų, o P. J. nurodė papildomas aplinkybes, kad V. K. įvykio dieną genėjo pušų šakas, jas pjaustė, tempė (nešė) ir dėjo į krūvą, kėlė į medžius paukščiams inkilus. V. K. nurodė, kad tokių P. J. nurodytų darbų nedirbo (1 t., b. l. 139 – 142).
Įtariamojo P. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog P. J. pasakė, kad, (duomenys neskelbtini) iki pietų būdamas savo sodybos dalyje, matė, kaip V. K. tvirtino inkilą savo sodybos dalyje augančioje pušyje. P. J. parodė pušį su inkilu, prisuktu 3,5 metro aukštyje nuo žemės. Tada parodė kitą pušį ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) V. K. ją genėjo (matosi nupjautos šakos), parodė krūvą šakų ir pasakė, kad į tą krūvą V. K. sutempė nupjautas šakas. Parodė tvoros vartelius ir pasakė, kad prie jų V. K. (duomenys neskelbtini) atsukinėjo varžtus, atidaręs vartelius, trypė P. J. sklypo dalyje augančias gėles. Nuo šių vartelių apie 10 metrų atstumu parodė vietą, kurioje atsistojęs, parodė į sklypo abi puses nuo savęs ir pasakė, kad iš dešinėje pusėje stovėjusio automobilio nešiojo pomidorų daigus į kairėje pusėje esantį daržą, o prie vartelių, kur buvo V. K., nebuvo priėjęs (1 t., b. l. 149 – 157).
Įtariamasis P. J. (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) prieš atvykstant policijos pareigūnams, nematė, kad ant V. K. veido ar kur nors kitur būtų buvę kokie nors sužalojimai, nes tą dieną jis nuo V. K. visą laiką laikėsi atokiau ir arčiau prie jo net nebuvo priėjęs. Matė, kad V. K. tą dieną genėjo/pjaustė medžių šakas, kurias tampė ir dėjo į krūvą bei kėlė į medį paukščiams inkilą ir mano, kad jis, darydamas tuos darbus, ir galėjo susižaloti. Matė, kad, pasistatęs kopėčias prie medžio, ant jų palipęs ir prisiglaudęs prie medžio kamieno, jį apglėbęs dešine ranka, kaire ranka kėlė į medį inkilą, pritvirtintą prie medinės juostos/lentos. Po inkilo pritvirtinimo išgirdo pjūklo garsą ir atsisukęs pamatė, kad V. K. genėjo pušų šakas. Po dar kurio laiko išgirdo šūksnį, atsisukęs matė, kad V. K. tampė nugenėtas medžių šakas į netoliese esančią krūvą (1 t., b. l. 159 – 161).
Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad iš P. J. paimtas grėblys (2 t., b. l. 23 – 25), kuris pateiktas atpažinti V. K. (duomenys neskelbtini) tarp kitų, bet nukentėjusysis jo neatpažino (2 t., b. l. 28 – 32).
Kratos protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad kratos metu iš P. J. paimti du grėbliai (vienas mediniu kotu su plastikine juoda grėbiamąja dalimi, kitas mediniu kotu su juoda metaline grėbiamąja dalimi, 2 jų grėbiamosios dalys (viena – mėlyna metalinė, kita – juoda plastikinė su baltais plastikiniais dantimis) (2 t., b. l. 57 – 64).
Daiktų parodymo atpažinti metu (duomenys neskelbtini) V. K. buvo pateikti atpažinimui grėbliai, ir V. K. atpažino grėblį mediniu kotu su plastikine juoda grėbiamąja dalimi, kuriuo P. J. (duomenys neskelbtini) jam sudavė smūgius (2 t., b. l. 65 – 69).
Daiktų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota grėblio apžiūra, nurodyta, kad jo kotas yra 146 cm ilgio, medinis, grėbiamoji dalis 55 cm ilgio, plastikinė, juoda, su 7 cm ilgio grėbiamaisiais dantimis, iš jų vienas ties viduriu nulūžęs. Grėblio apatinė dalis tiesi su lenktais galais į viršų (2 t., b. l. 70 – 75).
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas P. J. sukėlus fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdžius sveikatą V. K. yra pagrįstas ir įrodytas. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis P. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis (duomenys neskelbtini) apie 16-17 val. (duomenys neskelbtini) sodybos kieme žodinio konflikto metu tyčia, smūgiuodamas grėbliu, t. y. grėblio kotu, jo grėbiamosios dalies plokščiąja dalimi, grėblio dantų briaunomis, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius V. K. į veidą, rankas ir kojas, tokiu būdu nukentėjusiajam V. K. ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų dešiniame žande, kairiame žaste, blauzdose, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje bei sukeldamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis teisme pripažino, kad jis, supykęs dėl to, kad kaltinamasis pateko į jo privačią teritoriją, paėmė grėblį mediniu kotu, juoda plastikine grėbimo dalimi, nuėjo iki V. K. ir šiam prie tvoroje esančių vartelių sudavė apverstu grėbliu, ne jo dantimis, V. K. per ranką, galėjo iš viso suduoti tris smūgius į veidą, rankas ir kojas, pripažino, kad V. K. teismo medicinos specialistų nustatyti sužalojimai atsirado nuo kaltinamojo veiksmų grėbliu. Iš esmės tokias pačias smūgių sudavimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu tiek per apklausas, tiek parodymų patikrinimo bei akistatos metu nuosekliai ir detaliai parodė ir pats nukentėjusysis V. K., taip pat įvykio vietoje pagal paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus tuo metu buvusi liudytoja A. A. BPC pateiktuose garso įrašuose girdėti, kad iškart po įvykio V. K., telefonu kviesdamas pagalbos tarnybas, nurodė, kad jį sumušė kaimynas, sumušė ranką ir veidą, tą patį nukentėjusysis nurodė ir pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams, kaip matyti iš jų užfiksuoto vaizdo ir garso įrašo, kuriame matyti ir jo sužalojimai. Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu dar parodė (tą nurodė ir savo tarnybiniame pranešime) ir tai, kad, policijos pareigūnams atvykus, ant V. K. veido, dešinės rankos dilbio bei kojų matėsi nedideli įdrėskimai, jis tvirtino, kad jį sumušė P. J.
Visi šie duomenys vieni kitus atitinka, papildo ir patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų A. A. bei A. S. ikiteisminio tyrimo metu ir paties kaltinamojo teisme duotus parodymus. Taigi kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį patvirtina tiek jo paties parodymai teisiamajame posėdyje, tiek nukentėjusiojo V. K. bei liudytojos A. A. detalūs ir gana nuoseklūs parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo A. S. parodymai, minėti garso, vaizdo įrašai. Sužalojimus V. K. objektyviai patvirtina ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuoti sužalojimai būtent ten, kur P. J. sudavus smūgius nurodė ir V. K. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) apžiūros metu ant nukentėjusiojo dešinio dilbio nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti grėblio kotu ar jo grėbiamosios dalies plokščiąja puse (būtent ta grėblio puse sudavęs parodė ir pats kaltinamasis), o sužalojimai ant dešinio skruosto, kairio žasto, blauzdų galėjo būti padaryti smulkiais kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir grėblio dantų briaunos, be to, specialisto taip pat nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas dilbio sužalojimas nebūdingas padaromiems susižalojant šakomis. Taigi nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmą, nuosekliai ir detaliai nurodytą paties nukentėjusiojo bei liudytojos A. A. ikiteisminio tyrimo metu nuo pat įvykio ir teisme pripažintą paties kaltinamojo, visiškai patvirtina minėtos specialisto išvados, kurios paneigia ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo keltą gynybinę versiją, kad V. K. galėjo pats susižaloti genėdamas pušų šakas ir keldamas į pušį inkilą. Pastebėtina, kad tokios versijos kaltinamasis neišsakė nei į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, nei pirmos apklausos metu, ją iškėlė tik vėliau, praėjus keliems mėnesiams po įvykio, kaip pats teisme nurodė, taip tuo metu mėgino save apginti. Nors P. J. parodymų patikrinimo vietoje metu iš tiesų buvo rastas į pušį įkeltas inkilas, nugenėtų pušų šakų krūva, tačiau tokios kaltinamojo versijos apie galimą V. K. susižalojimą dirbant medžių genėjimo darbus jokie bylos duomenys nepatvirtina. Todėl P. J. ikiteisminio tyrimo metu iškelta versija vertinama kaip neteisinga ir teismas tik jo teisme duotais parodymais, kuriuos, kaip minėta, atitinka ir nukentėjusiojo bei liudytojos A. A. nuoseklūs parodymai.
Visi pirmiau aptarti duomenys gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nustatyta tvarka, jie pagrindžia P. J. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo V. K. – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, vertindamas P. J. veiksmus, taip pat jo ir nukentėjusiojo bei liudytojos A. A. parodymus apie nesantarvę dėl naudojimosi sodyboje esančiu šuliniu, apie nukentėjusiojo, taisant vartelius, galimą patekimą į kaltinamojo naudojamą sodybos teritoriją, sprendžia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui grėbliu per rankas, veidą, kojas, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas nežymus kūno sužalojimas. Įvertinus kaltinamojo panaudoto įrankio pobūdį, kūno vietas, į kurias jie buvo suduoti, nėra abejonių, kad tokiais veiksmais P. J. siekė konkrečių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo ir/ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Darytina išvada, kad kaltinamojo P. J. veiksmai, padaryti (duomenys neskelbtini) V. K. atžvilgiu, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pasikėsinta į asmens sveikatą, veika baigta. Pažymėtina kad nekilo jokios ilgalaikės pasekmės nukentėjusiojo sveikatai. Kaltinamasis savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę. P. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 113 – 114, 192 – 193), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (1 t., b. l. 115 – 116, 196 – 197). Abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (2 t., b. l. 103, 107), (duomenys neskelbtini), sulaukęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 194 – 195).
Kaltinamasis prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 168). Nukentėjusysis V. K. tiek raštu (2 t., b. l. 168), tiek teisiamojo posėdžio metu žodžiu patvirtino, kad jis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, P. J. jo atsiprašė, jiedu raštu susitarė dėl žalos atlyginimo, abu susitaikė, todėl prašo bylą P. J. atžvilgiu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos nutraukti.
Anksčiau P. J. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, jis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė su juo dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nėra neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, jis anksčiau niekuomet neteistas ir nebaustas administracinėmis nuobaudomis, jau sulaukęs (duomenys neskelbtini). Todėl teismui yra pagrindas manyti, kad P. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi teismas mano, kad kaltinamasis P. J. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 131 – 134) panaikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus.
CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Grėblys su plastikine grėbiamąja dalimi, supakuotas į popierinį maišą, pažymėtą Nr. 1, ir saugomas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 70 – 75), grąžintinas kaltinamajam P. J., o šiam nepageidaujant grėblio atsiimti, sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 eurų neturtinės žalos (patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą) ir 90 eurų turtinės žalos atlyginimo (už ekspertinį tyrimą) bei 600 eurų proceso išlaidų priteisimo už jam advokato suteiktą teisinę pagalbą (2 t., b. l. 162 – 165, 166, 167). Teisiamajame posėdyje V. K. patvirtino, kad su kaltinamuoju jau susitarė dėl jam padarytos turtinės, neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo, visą tai įvertino 1 200 eurais, sutarė, kad kaltinamasis jam šią sumą perves į banko sąskaitą ir jis daugiau jokių turtinių pretenzijų kaltinamajam P. J. neturės.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis).
Teismui pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) pasirašytas susitarimas dėl susitaikymo ir žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo. Jame nurodyta, kad kaltinamasis P. J. įsipareigojo V. K. atlyginti iš viso 1 200 eurų turtinės ir neturtinės žalos, šią sumą pervedant iki (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atlyginus sutarto dydžio kaltinamojo P. J. nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, nukentėjusysis V. K. jam jokių pretenzijų dėl patirtos žalos nereiškia ir ateityje jokių pretenzijų neturės, ši suma visiškai padengia nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą (2 t., b. l. 168 – 169). Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo įgaliotas atstovas patvirtino, kad ši suma padengia ir jo turėtas 600 eurų išlaidas teisinei pagalbai. Toks kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas dėl žalos ir proceso išlaidų atlyginimo patvirtintinas. Kaltinamajam ir nukentėjusiajam taikiai susitarus dėl žalos ir proceso išlaidų atlyginimo, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
P. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. K., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD laikmeną su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti byloje, grėblį su plastikine grėbiamąja dalimi, supakuotą į popierinį maišą, pažymėtą Nr. 1, ir saugomą (duomenys neskelbtini), grąžinti P. J., o šiam nepageidaujant grėblio atsiimti, sunaikinti.
Patvirtinti nukentėjusiojo V. K. ir kaltinamojo P. J. susitarimą dėl susitaikymo ir žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, pagal kurią kaltinamasis P. J. įsipareigojo atlyginti 1 200 eurų padarytai turtinei ir neturtinei žalai nukentėjusiajam V. K., 1 200 (vieną tūkstantį du šimtus) eurų sumokant iki (duomenys neskelbtini) į V. K. nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Procesą dėl V. K. civilinio ieškinio nutraukti.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui P. J., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdant teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Inga Liubinienė
