S. K. pagal BK 138 str., 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-165-878/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36101-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.4; 1.1.8.10.5; 1.1.8.13; 1.1.13; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.2.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.14; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 10 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,

sekretoriaujant G. N.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini)L. M.-V.,

kaltinamajam S. K., jo gynėjai advokatei S. M.,

nukentėjusiesiems D. Č., L. J., R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams.

2) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, taikyta amnestija ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams;

3) (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis 1961 m. BK 43 straipsniu, bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

4) (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 42¹ straipsniu, laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams; Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi veikos perkvalifikuotos, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams;

5) (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį ir 272 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 42¹ straipsniu, laisvės atėmimu 7 metams. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, (duomenys neskelbtini) to paties teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams; Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi veikos perkvalifikuotos, galutinė su ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams;

6) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal 2003 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams; paleistas atlikus bausmę (duomenys neskelbtini);

7) (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį ir 290 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 4 MGL dydžio (150,64 Eur) bauda;

8) (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių, paleistas bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini);

9) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 50 parų;

10) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų. Ši bausmė Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų;

11) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams. Ši bausmė Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi subendrinta su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta subendrinta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, (duomenys neskelbtini) paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

12) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paleistas atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini),

13) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; (duomenys neskelbtini) paleistas atlikęs bausmę;

14) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų (nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini));

15) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų (nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka);

16) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laiką tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)); teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, teistas (duomenys neskelbtini) du kartus,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis S. K. (duomenys neskelbtini) apie 22 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriuje kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją L. J., tai yra vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinį smilkinį ir dėl poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą L. J.. Tuo jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis S. K. (duomenys neskelbtini) apie 21.38 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atvirai, stebint vaizdo kameroms ir parduotuvės darbuotojams, tyčia pagrobė svetimą turtą: 4 vnt. skilandinės dešros, kurių bendra vertė 25,96 Eur, ir 10 vnt. kiaulienos nugarinės, kurių bendra vertė 118,24 Eur, ir pasišalino per įėjimo vartus nesusimokėjęs, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 144,20 eurų turtinę žalą. Taip jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis S. K. (duomenys neskelbtini) apie 21.38 val. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) tyčia smurtavo prieš D. Č. ir R. K.: vieną kartą kumščiu sudavė D. Č. į lūpą ir vieną kartą kumščiu sudavė R. K. į dešinę veido pusę, taip smurtaudamas nukentėjusiajam D. Č. dėl muštinės žaizdelės ir kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje dešinėje sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą. Tuo jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino tik dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, R. K. atžvilgiu padarymo, neigė tyčia nežymiai sutrikdęs sveikatą D. Č., dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino, taip pat neigė vagystę iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įvykdęs atvirai.

Kaltinamasis parodė, jog blaivus atėjo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) kambaryje prie (duomenys neskelbtini) gyvena jo pažįstamas S. ir liudytoja R. Kaltinamasis su pažįstamu D. kartu buvo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšte. (duomenys neskelbtini) balkone vyko išgertuvės, buvo ir nukentėjusioji, jos draugas, vieni žmonės ateidavo, kiti išeidavo. Kaltinamasis ten pabuvo kelias minutes, išgėrė kokį gurkšnį alaus. Jis tuo metu kasdien po kelis kartus vartojo fentanilį, dar ir (duomenys neskelbtini)pavartojo narkotikų. Paskui buvo kambaryje su S. ir R., išgėrė 2-4 stikliukus degtinės, nukentėjusiosios ten tuo metu nebuvo. Nepamena, kad būtų sudavęs L. J., tam nebuvo jokios priežasties, ją matė pirmąkart, praleido su ja 15 minučių, tarp jų ar kitų asmenų ir kaltinamojo joks konfliktas nekilo. Apie konfliktą nieko nepamena, žino tik iš pasakojimų, nes net nelabai prisimena, kaip išėjo iš (duomenys neskelbtini). Jam kitą rytą paskambino (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jis (duomenys neskelbtini) moteriai sulaužė žandikaulį, sakė, kad ta moteris prašė jo telefono numerio. (duomenys neskelbtini) apie įvykį pasakė kažkokie bendri pažįstami. D., A. pasakojo, kad kaltinamasis išėjo iš (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji pradėjo rėkti: „narkomanai, dinkit!“ ar panašiai. Nurodė, kad jis yra dešiniarankis. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodymus, kad (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholį su A., R. ir dar viena nepažįstama moterimi, paskui su D. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) aukšto (duomenys neskelbtini) apsisvaigino narkotikais, išėjus iš (duomenys neskelbtini) D. kažkur dingo, o jam ta nepažįstama moteris, vartodama necenzūrinius žodžius, įžeidinėdama, mosuodama rankomis, liepė nešdintis iš koridoriaus, sudavė į veidą, ketino suduoti jam dar kartą, todėl jis sudavė delnu jai į galvą ir pasišalino (2 t., b. l. 71 – 74), davė pagal kitų pasakojimus. Pats pamena tik kaip atėjo, kad buvo balkone, kad gėrė alų, o paskui kambaryje su A. ir R. gėrė degtinę. Kai jam kiti pasakojo, kad jis sužalojo L. J., pats tuo nepatikėjo, nežino, kodėl taip parodė ikiteisminio tyrimo metu. Kažką pamena, kad ar nukentėjusioji šaukė, ar liudytoja R., bet nežino, ar šaukė ant kaltinamojo, ar ant kartu su juo iš (duomenys neskelbtini)išėjusio D..

Dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltinamasis parodė, kad jis (duomenys neskelbtini)prieš 22 val., prieš darbo pabaigą, užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)gatvėje ko nors pasivogti. Matė, kad mažai ir pirkėjų, ir parduotuvės darbuotojų. Į atsineštą krepšį prisidėjo rūkytų mėsos gaminių, nes norėjo valgyti. Ar parduotuvėje filmuojama, nekreipė dėmesio. Apsaugos darbuotojo nematė. Parduotuvės vidinės įėjimo durys jam iš prekybos salės neatsidarė, nes jos atsidaro tik įeinant, o tuo metu įeinančių žmonių nebuvo. Todėl jis su prekėmis išėjo pro išėjimą paskui kitoje kasoje apsipirkusią ir išeinančią moterį. Ten buvo varteliai, bet jis pralindo pro tarpą jų šone. Parduotuvėje jam iš paskos ateinančių pardavėjų nematė, stengėsi kuo greičiau išeiti, nestovėti ir nesidairyti. Jis sparčiu žingsniu išėjo iš parduotuvės per paradines duris. Gal kažkas ir šaukė jam einant, bet buvo pagautas adrenalino, skubėjo pasišalinti, neatsisuko. Nepripažįsta, kad vogė atvirai. Nežino, ar jį kas nors stebėjo. Jį lauke, nuėjus gal 5 metrus, gal jau bėgantį, pasivijo ir stvėrė iš nugaros už drabužių pardavėjas, iškrito kaltinamojo krepšys, iš šio iškrito mėsos gaminiai. Kaltinamasis suprato, kad pardavėjas nori jį sulaikyti. Bandydamas išsivaduoti, lenkėsi, norėjo atsistumti rankomis ir gal netyčia, norėdamas išsilaisvinti, spontaniškai sudavė ranka pardavėjui. Nematė, kad jį atsiveja, nes išeidamas neatsisukinėjo, stengėsi kuo greičiau pasišalinti, pardavėją pamatė tik tuomet, kai šis jį sugriebė prie parduotuvės. Kai išsilaisvino, girdėjo, kad kažkas atbėga, atsisuko ir spontaniškai kirto ranka, gal delnu, atbėgusiai pardavėjai, pataikė į galvą. Sudavė gal iš baimės, kad kažkas atbėga jį sulaikyti, net nematė, kad tai moteris. Jis pardavėjus prašė paleisti, prekės gi apdraustos, sakė, kad jam bloga, nes dėl kasdien vartotų narkotikų jautė abstinenciją, norėjo valgyti. Jis traukėsi atbulas, sakė, kad krepšio vis tiek neatiduos. Pardavėjai jo nebesivijo. Jis pasiėmė krepšį su mėsos gaminiais ir pasišalino. Mėsos gaminius – gal kokius 6-7 gabalus, nes dalis liko išbyrėję, parsinešė namo ir suvalgė. Neprisipažįsta, kad D. Č. sudavė tyčia, dėl tyčinio sudavimo R. K. pripažįsta. Savo veiksmus vertina labai blogai, gailisi. Nukentėjusiųjų atsiprašo už sukeltą skausmą. Įkalinimo įstaigoje lankė anoniminių narkomanų programą, planuoja kažkur kreiptis dėl reabilitacijos.

Nors S. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, jo kaltė įrodyta šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Dėl L. J. sveikatos nesunkaus sutrikdymo

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie 15-16 val. su draugais R. ir E. B. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ten R. gyveno (duomenys neskelbtini) aukšte. Pas ją pabuvo apie 3 valandas, vis išeidavo į balkoną parūkyti, ten matė kaltinamąjį. Visi išgėrinėjo, dar buvo D, R. ir A., bet pastarasis tik ateidavo parūkyti ir išeidavo. Paskui R. išėjo į (duomenys neskelbtini)aukštą, o L. J. buvo pas R.. Prieš 22 val. ji su R. išėjo į balkoną parūkyti. Joms po kokių 5 minučių išeinant iš balkono, koridoriuje stovėjo kaltinamasis ir kažką rėkavo. Jis ėjo iš kažkurio buto ir triukšmavo. Jos stovėjo koridoriuje prie išėjimo, netoli R. kambario durų. Išėjimo iš (duomenys neskelbtini)aukšto koridoriaus durys yra rakinamos. Nukentėjusioji gal stovėjo šonu, R. stovėjo už jos, o S. K. stovėjo priešais ją labiau šonu link dešinės pusės. Negali pasakyti, ar nukentėjusioji pasakė jam žodį „narkomanas“, bet R. jam kažką sakė. L. J. tik paklausė, ar jis gali tyliau, nes ne vienas čia gyvena. Kaltinamasis susinervino, kumščiu kirto vieną smūgį jai į dešinį smilkinį, skruostikaulį. L. J. apsvaigo galva, R. pribėgusi ją pagavo ir nusivedė pas save namo, o kaltinamasis išėjo. Kitų asmenų koridoriuje nebuvo. L. J. paskui išvažiavo į ligoninės priimamąjį, iš ten ją nuvežė į (duomenys neskelbtini), nustatė žandikaulio lūžį, liepė savaitę namuose gerti antibiotikus, o po savaitės paguldė į ligoninę ir sukabino žandikaulį. Jai po smūgio labai skaudėjo, buvo skausminga išsižioti, buvo mėlynė. Kaltinamasis jos neatsiprašė. Iki įvykio su kaltinamuoju konfliktų nebuvo. Jo vardą „S.“ ir pravardę „K.“ sužinojo iš R.. Įvykio metu jis nebuvo nei blaivus, nei apsvaigęs, pasirodė keistas. Prieš tai agresyvus nebuvo. Ji pati buvo apsvaigusi nuo alkoholio, bet daugmaž viską atsimena. Apklausiama policijoje viską prisiminė gerai, apklausos protokole jos parodymai užfiksuoti teisingai. Tiksliai negali pasakyti, ar ji sukosi per kairį petį. Apie įvykį kalbėjo tik su (duomenys neskelbtini), nes jis tuo momentu jai paskambino. Su kitais asmenimis – R., R., E. apie įvykį kalbėjo jau po ligoninės. Su A. kalbėjo tik dėl kaltinamojo vardo ir pavardės. Po įvykio rašė draugei L., klausė, gal kas iš jos pažįstamų turi kaltinamojo numerį, norėjo išsiaiškinti, kas čia per žmogus. Policijai ji pasakė jai sudavusio asmens vardą, pravardę ir apytikslę pavardę, vėliau jį pagal veido bruožus lengvai atpažino iš jai parodytų nuotraukų.

Liudytoja R. M. parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini)pas (duomenys neskelbtini), ten buvo ir L. J., o kaltinamasis buvo atėjęs pas (duomenys neskelbtini)kažkokiais reikalais. (duomenys neskelbtini)A. (S.) išėjo, todėl buvo paprašyta ir kaltinamąjį išeiti iš bendro koridoriaus, kad būtų galima užrakinti aukšto įėjimo duris. Šis nesutiko, būdamas jau už tų durų, jas laikė, kad nebūtų galima jų užsirakinti. Pasakė jam paleisti duris, nes jos nori užsirakinti. Kaltinamasis nesutiko. L. pasakė, kad padės jį išvyti, ir pabandė jį nustumti nuo durų, kad būtų galima greitai uždaryti duris ir jas užrakinti. Stumiamas jis niekur neatsitrenkė. Tada kaltinamasis L. ganėtinai stipriai pastūmė į sieną ir trenkė kumščiu į galvą, į veidą. Po to jis pabėgo, o liudytoja palydėjo L. į priėmimo skyrių, Matėsi, kad lūžę jos akiniai, ji sakė, kad skauda veidą. Ryte L. parašė, kad ji (duomenys neskelbtini). Įvykio metu liudytoja buvo blaivi, nes vartojo nedaug alkoholio, L. buvo išgėrusi, nuo kaltinamojo alkoholio kvapo nejuto, bet jis tikrai buvo kažko privartojęs. Kartu su juo alkoholinių gėrimų ji nevartojo, pati tuo metu tame (duomenys neskelbtini) negyveno, gyveno A. J. g. Prieš įvykį ji buvo išėjusi į balkoną parūkyti. Kaltinamasis iki įvykio elgėsi normaliai, lyg ir ėjo iš (duomenys neskelbtini), paskui gal L. savo pastūmimu jį suerzino ar iššaukė agresiją. Kur jis buvo prieš tai, kai atėjo į koridorių, negali pasakyti, neprisimena, ar kažkas triukšmavo (duomenys neskelbtini) koridoriuje.

(duomenys neskelbtini)I. S. V tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodė, kad V 3.23 val. (duomenys neskelbtini)gautas (duomenys neskelbtini)ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus telefoninis pranešimas, kad kreipėsi L. J., kurią sumušė nepažįstami asmenys. Nustatyti galvos ir žandikaulio sumušimai (1 t., b. l. 22 – 23).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog L. J. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) apie 22 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)aukšto bendro naudojimo koridoriuje nepažįstamas asmuo jai kumščiu sudavė vieną kartą į galvą ir pataikė į dešinį smilkinį (1 t., b. l. 28 – 37).

(duomenys neskelbtini)specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog L. J. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste, dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžimas, kurie galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ((duomenys neskelbtini)) ir aplinkybėmis (suduodant kumščiu), tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Dėl dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžimo L. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 85 – 86).

Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini)apžiūra, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriaus įėjimo durys yra metalinės, rakinamos (1 t., b. l. 52 – 57).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (duomenys neskelbtini). užfiksuota, jog L. J. nurodė, kad iš jai pateiktų šešių nuotraukų iš bendrų veido bruožų: akių formos, trumpų plaukų, ausų formos atpažįsta nuotraukoje Nr. 2 esantį vyrą, kuris vardu S. K., jis įvykusio žodinio konflikto metu ją sumušė, padarydamas galvos sumušimą, sulaužė žandikaulį (1 t., b. l. 87 – 94).

S. K. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas įtariamuoju (duomenys neskelbtini), kaltu prisipažino. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) vakare jis atėjo pas draugą A. (duomenys neskelbtini), buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ėjo išgerti, pavartoti narkotikų. Gėrė alkoholinius gėrimus su A., R. ir dar viena moterimi, kurios vardo ir pavardės nežino, tačiau vėliau šiai moteriai jis sudavė smūgį į galvą. Ši moteris pradėjo šnekėti, jog (duomenys neskelbtini) aukšte paliko cigaretes, ir jų nuėjus pasiimti neatgavo, įvyko konfliktas. Išgertuvių metu koridoriuje buvo ir kitų žmonių, vyko judėjimas. Kažkuriuo metu jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)aukšto koridoriuje susitiko pažįstamą D., su juo nuėjo į (duomenys neskelbtini)ir apsisvaigino narkotikais. Išėjus iš (duomenys neskelbtini), neatsimena, kur dingo D., tačiau prie jo priėjo moteris, su kuria prieš tai gėrė alkoholį kartu su A., ir, vartodama necenzūrinius žodžius, pradėjo jį įžeidinėti, liepė nešdintis iš koridoriaus. Jis visų aplinkybių neatsimena, tačiau moteris mosikavo rankomis, buvo pikta jo atžvilgiu, jis nepamena, ar jai kažką sakė. Moteris jam sudavė ranka į veidą ir ketino suduoti dar kartą, ant jo šaukė ir įžeidinėjo, todėl jis sudavė delnu jai į galvą ir iš (duomenys neskelbtini)pasišalino. Ar kažkas daugiau matė įvykį, jis nematė (2 t., b. l. 71 – 74). Apklausiamas (duomenys neskelbtini), S. K. kaltu prisipažino iš dalies. Teigė, kad konflikto su L. J. aplinkybių neatsimena, nes buvo pavartojęs narkotinių medžiagų. Anksčiau parodė, kad delnu sudavė L. J. į galvą, nes taip girdėjo kalbant (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyventojus.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, nes jis (duomenys neskelbtini) apie 22 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšto bendro naudojimo koridoriuje kilusio žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją L. J., t. y. sudavė vieną kartą kumščiu į dešinį smilkinį ir dėl poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą L. J..

Kaltinamasis savo kaltę neigė, teisme parodė įvykio dieną – (duomenys neskelbtini) buvęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tą dieną vartojęs fentanilį, (duomenys neskelbtini) išgėręs alaus ir degtinės, dar vartojęs narkotinių medžiagų ir nepamenantis, kad būtų sudavęs nukentėjusiajai, teigė, kad taip būti negalėjo, teigė net neatsimenantis, kaip iš (duomenys neskelbtini) išėjo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini), tai yra po dviejų savaičių nuo įvykio, jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) sudavė delnu į galvą moteriai, kuri jam liepė nešdintis iš koridoriaus, teigė taip pasielgęs, nes moteris jį įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, sudavė ranka jam į veidą ir norėjo suduoti dar kartą. Vėliau savo parodymus jis pakeitė, nurodydamas, kad aplinkybes parodė pagal papasakotas jam kitų asmenų, o ne pagal tai, ką pats atsimena.

Nors kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, jis tvirtina dėl apsvaigimo neatsimenantis aplinkybių, tačiau tai, kad būtent kaltinamasis tyčia sudavė kumščiu L. J. į dešinį smilkinį, patvirtino pati nukentėjusioji ir liudytoja R. M.. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis triukšmavo (duomenys neskelbtini), ji jam pasakė netriukšmauti, kaltinamasis susinervinęs kumščiu sudavė jai į dešinį smilkinį. Parodė, kad tuo metu koridoriuje buvo ir įvykį matė R. M., kuri nukentėjusiąją nusivedė namo ir vėliau palydėjo į gydymo įstaigą, o kaltinamasis pasišalino, teigė vėliau iš R. M. sužinojusi kaltinamojo vardą ir pravardę, šį asmenį pagal veido bruožus atpažino iš jai parodytų fotonuotraukų. Nukentėjusioji neneigė, kad ji pati įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, bet teigė viską daugmaž atsimenanti. Tuo tarpu liudytoja R. M. parodė buvusi blaivi, teigė (duomenys neskelbtini) buvusi pas (duomenys neskelbtini), išėjus (duomenys neskelbtini) A., pas šį atėjusiam kaltinamajam kaip pašaliniam asmeniui buvo pasakyta išeiti iš (duomenys neskelbtini)A. aukšto koridoriaus, bet šis nėjo, stovėdamas jau faktiškai už išėjimo durų, jas laikė ir neleido uždaryti, todėl nukentėjusioji pabandė jį nustumti nuo durų, kad būtų galima jas uždaryti ir užrakinti, tuomet kaltinamasis L. J. kumščiu trenkė į galvą. Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė gyvenusi (duomenys neskelbtini) su draugu A., vakarojusi su L. ir šios draugu, A. išėjus, apie 22 val. su L. ėjo parūkyti į balkoną, kuriame buvo ir neblaivus kaltinamasis, vėliau šį asmenį paprašė išeiti iš jų aukšto, nes norėjo užrakinti bendro naudojimo koridoriaus duris, kaltinamasis pro jas išėjo, bet neleido jų uždaryti, jas laikydamas, kai L., norėdama jį atstumti nuo durų ir greitai jas uždarius užrakinti, kaltinamąjį pastūmė, šis įsibrovė į koridorių atgal ir kumščiu trenkė į veidą L., ši nuo smūgio atsitrenkė į sieną (1 t., b. l. 99 – 102). Nors liudytojos parodymai nebuvo nuoseklūs dėl to, gyveno ji pati tuo metu (duomenys neskelbtini) ar tik viešėjo pas (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)buvo minėtasis A., paties L. J. sužalojimo aplinkybės buvo nurodytos iš esmės vienodai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Nors nukentėjusioji L. J. konflikto su kaltinamuoju aplinkybes nurodė kiek kitaip nei liudytoja R. M., tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji irgi nurodė, kad iš esmės konfliktas kilo dėl to, kad kaltinamasis nesutiko R. M. prašomas išeiti iš (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai pasakius jam nusiraminti ir eiti namo, sudavė jai kumščiu į dešinę veido pusę. Įvertinus tai, kad pati nukentėjusioji pripažino įvykio metu buvus apsvaigusi nuo alkoholio, aplinkybes prisimenanti daugmaž, akivaizdu, kad jos parodymų nevisiškas atitikimas liudytojos R. M. parodymams yra įtakotas būtent jos apsvaigimo. Tačiau tiek L. J., tiek R. M. vienodai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad smūgį kumščiu į dešinį smilkinį L. J. sudavė būtent S. K..

Jau pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole užfiksuota, kad L. J. nurodė, jog nepažįstamas asmuo jai (duomenys neskelbtini) apie 22 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo koridoriuje kumščiu trenkė vieną kartą į galvą, pataikė į dešinį smilkinį, nurodydama, kad jai R. M. pasakė, kad tas vyriškis yra S. K.. Būtent kaltinamąjį vos po trijų dienų nuo įvykio L. J. atpažino iš jai ikiteisminio tyrimo metu parodytų 6 nuotraukų, būtent S. K. kaip asmenį, sudavusį smūgį L. J., jau kitą dieną po įvykio apklausiama nurodė liudytoja R. M.. Nei nukentėjusiosios, nei liudytojos R. M. suinteresuotumas tyčia melagingai apkaltinti S. K. nenustatytas, kaltinamajam nukentėjusioji netgi nereiškė jokio reikalavimo jai atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Tai, jog L. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, dešinio smilkinkaulio ylinės ataugos lūžimo, objektyviai patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto L. U. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina ir nukentėjusiosios L. J. ir liudytojos R. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodytą šių sužalojimų padarymo mechanizmą – paveikus kietu buku daiktu, o tą kumštis visiškai ir atitinka, taip pat kaip padarytą netgi ir vienu trauminiu poveikiu. Būtent šie sužalojimai nukentėjusiajai nustatyti, ją (duomenys neskelbtini) vakare apžiūrėjus (duomenys neskelbtini)ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje ir (duomenys neskelbtini) 4.02 val. (duomenys neskelbtini).

Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs liudytojos R. M. ir nukentėjusiosios L. J. parodymus, sprendžia, kad S. K. veikė netiesiogine tyčia – suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad, suduodamas smūgį kumščiu kitam asmeniui į smilkinį, gali sukelti nusikalstamus ir pakankamai rimtus neigiamus padarinius L. J. sveikatai, ir, jei jų ir nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas S. K. tyčia nesunkiai sutrikdžius L. J. sveikatą yra pagrįstas ir įrodytas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl atvirosios vagystės ir nežymaus sveikatos sutrikdymo D. Č. ir R. K.

Nukentėjusysis D. Č. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) parduotuvės(duomenys neskelbtini). Eidamas iš sandėlio ar būdamas salėje, pamatė kaltinamąjį prie 6 kasos, prie įėjimo į parduotuvę tambūro stovint su pilnai prikrautu krepšiu. Mano, kad kaltinamasis, stovėdamas tarp kasos ir gėlių prekystalio, laukė, kada atsidarys įėjimo durys, kad, įeinant kitiems pirkėjams, galėtų per jas pasišalinti. Kaltinamąjį žinojo iš anksčiau, kai tas buvo pavogęs alkoholį ir D. Č. su kolega jį pasivijo bei atėmė pavogtas prekes, be to, iš apsauginių buvo girdėjęs, kad tai vagis, buvo parodyta S. K. nuotrauka. Matė, kad S. K. ėjo pro uždarytus kasos vartelius, suprato, kad jis vagia. D. Č. jam sušuko stoti, palikti prekes. Prie kaltinamojo buvo D. Č. kolegė R. K.. Tiek R. K., tiek D. Č. apranga leido suprasti, kad jie yra tos parduotuvės darbuotojai – dėvėjo (duomenys neskelbtini) marškinius ir liemenes, kolegė turėjo būti įsisegusi ir darbuotojo kortelę. Kaltinamasis jau buvo pralindęs pro tarpelį tarp vartelių, jis už kasos, link tambūro atsisuko ir, pamatęs D. Č., pradėjo bėgti į lauką. D. Č. bėgo jam iš paskos, lauke aikštelėje čiupo kaltinamajam už peties, ant kurio buvo pakabintas krepšys, nuplyšo krepšio rankenos. Kaltinamasis norėjo išsilaisvinti ir atsisukęs trenkė kumščiu D. Č. į veidą, pataikė į lūpą. Už D. Č. stovėjo R. K., su kuria jie abu vijosi kaltinamąjį ir atbėgo tuo pačiu metu. Kaltinamasis kumščiu trenkė ir R. K., pataikė į kairį skruostą. D. Č. tuomet atsistojo muštis, bet nieko nedarė kaltinamajam, šis susirinko daiktus į krepšį, pradėjo aiškinti, kad jam sunku, kad paleistų. Pasakė jam dingti, kaltinamasis nuėjo. Jis bandė pavogti skilandinę dešrą, nugarinę. D. Č. buvo prakirsta lūpa, bėgo kraujas, jis iki kitos dienos ryto jautė skausmą. Matė, kad ir kolegei skauda, matėsi paraudimas.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad yra parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis jai pažįstamas kaip vagis. Kaltinamąjį pastebėjo būdama kepykloje. Kadangi žino „etatinius“ vagis, per ausinę pasakė, kad „jau tikriausiai bus“. Iš parduotuvės galo atbėgo D., jie suprato, kad bus vagystė. D. pradėjo bėgti, kaltinamasis tikrai jį pamatė, nes pasišalino per 6 kasą, o prieš tai lūkuriavo prie įėjimo durų, tikrai laukė, kada jos atsidarys. To nesulaukęs ir pamatęs, kad atbėga D. Č., kaltinamasis išbėgo per išėjimo duris. Kol jie išbėgo į kiemą, atstumas tarp jų buvo ne daugiau 10 metrų. Kolega per tą pačią 6 kasą bėgo paskui jį, tada bėgo ir R. K.. Jai išbėgus, jie jau buvo susikibę. Matė, kad kolega bandė paimti už krepšio. Jai atbėgus, kaltinamasis kolegai jau buvo kirtęs. Ji, bandydama juos išskirti, kaltinamajam ant peties ranką uždėjo, bandė jį atitraukti, o šis tuo metu atsisukęs kumščiu kirto jai į veidą, tačiau kabino tik šiek tiek, nes ji spėjo atsilošti. Juto nestiprų skausmą, per porą valandų dingo paraudimas. Mėlynių neliko, nieko neprakirto, gydyti nereikėjo. Kaltinamasis pasirinko kitą išėjimą dėl jos kolegos veiksmų. Girdėjo, kai kolega jam šaukė padėti prekes. Kai kolega jam sušuko, atstumas nuo D. Č. buvo toks pats tiek iki R. K., tiek iki kaltinamojo. Kaltinamasis sureagavo į sušukimą, nes pradėjo bėgti. Jo krepšys buvo pilnas, po incidento ji paėmė 3 ar 4 kumpelius, jie nebuvo susigadinę. Kaltinamasis pabėgo su krepšyje likusiais dešromis ir kumpiais. Jis pabėgo, nes parduotuvės darbuotojai negali imtis jokių veiksmų prieš jį.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. K. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) apie 21.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) po vagystės parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kartu su kolega D. Č. bandant sulaikyti vagį, buvo sumušta, t. y. šis jai sudavė vieną kartą kumščiu į veidą (1 t., b. l. 107 – 116).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog D. Č. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) apie 21.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), po vagystės parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ kartu su kolege R. K. bandant sulaikyti vagį, buvo sumuštas S. K.. S. K. vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą ir prakirto apatinę lūpą (1 t., b. l. 126 – 131).

(duomenys neskelbtini)specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dėl muštinės žaizdelės ir kraujosruvos apatinėje lūpos gleivinėje dešinėje D. Č. nustatytas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, muštinė žaizdelė ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje dešinėje galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, galėjo būti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 148).

Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota vaizdo įrašų, pateiktų iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 151 – 153), apžiūra. Vaizdo įrašo pavadinimu „ateina“ kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „(duomenys neskelbtini) 21:35:44.624“. Šiame vaizdo įraše matomas pagrindinis įėjimas į parduotuvę, automatinės lauko durys, pro kurias įeina S. K., dėvintis juodą striukę, tamsiai mėlynus marškinėlius, juodas kelnes ir avintis juodais sportiniais bateliais su baltais elementais, jis dešinėje rankoje nešasi į rulonėlį susuktą krepšį. S. K. įeina pro automatines duris ir nueina link prekybos salės. Vaizdo įrašo pavadinimu „ateina_0“o kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „(duomenys neskelbtini) 21:35:49.929“. Šiame vaizdo įraše matomas pagrindinis įėjimas į parduotuvę, antros automatinės durys, pro kurias įeina S. K., kuris dėvi juodą striukę, tamsiai mėlynus marškinėlius, juodas kelnes ir avi juodais sportiniais bateliais su baltais elementais, dešinėje rankoje nešasi į rulonėlį susuktą krepšį. S. K. įeina pro automatines duris ir nueina link prekybos salės. Vaizdo įrašas pavadinimu „prekes“, kurio kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „(duomenys neskelbtini) 21:36:27.888“, padalintas į keturias dalis. Jame matoma parduotuvės prekybos salė, matosi, kaip S. K. prieina prie mėsos gaminių skyriaus ir į krepšį dedasi prekes iš prekystalio, susidėjęs prekes, eina link parduotuvės kasų. Vaizdo įrašo pavadinimu „prekes_0“ kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „(duomenys neskelbtini) 21:37:18.108“. Šiame vaizdo įraše matoma parduotuvės prekybos salė, matyti, kaip S. K. ateina nuo mėsos gaminių skyriaus ir sustoja prie vaisių ir daržovių prekystalio, kažką ima, tačiau vaizdo įraše nesimato. Matyti, kad tuomet, išėjęs iš už prekystalio, S. K. dešinėje rankoje nešasi krepšį, kuriame kažkas sudėta, ir plastikinį permatomą maišelį su obuoliais. Vaizdo įrašo pavadinimu „vaiksto“ kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „(duomenys neskelbtini) 21:37:02.698“. Šiame vaizdo įraše matoma parduotuvės prekybos salė, matyti, kaip S. K. ateina nuo mėsos gaminių skyriaus ir dešinėje rankoje nešasi krepšį, kuriame kažkas sudėta, sustoja ir apsisukęs nueina link daržovių skyriaus pusės. Vaizdo įrašo pavadinimu „iseina_pro_kasa“ kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „(duomenys neskelbtini) 21:38:01.933“. Šiame vaizdo įraše matoma parduotuvės prekybos salė, kepinių prekių prekystalis, automatinės durys link išėjimo ir parduotuvės kasos. S. K. stovi prie kepinių stendo, dešinėje rankoje laiko krepšį, kuriame kažkas sudėta, ir permatomą plastikinį maišelį su obuoliais. Pastoviniavęs „(duomenys neskelbtini) 21:38:18.276“ išeina pro kasas ir „(duomenys neskelbtini) 21:38:22.350“ jam iš paskos matyti bėgantys du „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės darbuotojai, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinomi kaip D. Č. ir R. K.. „(duomenys neskelbtini) 21:38:26.532“ matyti, kaip S. K. išbėga į lauką, o jam iš paskos į lauką išbėga D. Č. ir R. K.. Vaizdo įrašo pavadinimu „iseina_0“ kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „(duomenys neskelbtini) 21:38:18.620“. Šiame vaizdo įraše matomas pagrindinis įėjimas į parduotuvę, automatinės lauko durys. „(duomenys neskelbtini) 21:38:23.625“ S. K. išbėga pro kasų duris link automatinių lauko durų, dešinėje rankoje laiko krepšį, sustoja, nes šios pilnai neatsidarė, atsisuka į jam iš paskos „(duomenys neskelbtini) 21:38:25.970“ atbėgančius D. Č. ir R. K. ir, durims atsidarius, išbėga į lauką, jam iš paskos į lauką išbėga D. Č. ir R. K. Vaizdo įrašo pavadinimu „grumtynes“ kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „(duomenys neskelbtini) 21:38:25.201“. Šiame vaizdo įraše matomas pagrindinis įėjimas į parduotuvę ir parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė. „(duomenys neskelbtini) 21:38:26.804“ iš parduotuvės išbėga S. K., dešinėje rankoje laiko krepšį ir plastikinį permatomą maišelį, jam iš paskos išbėga D. Č., kuris sugriebia S. K. už kairės rankos, jie abu susikimba ir prasideda grumtynės, kurių metu S. K. dešine ranka suduoda D. Č. į veidą, tada prie jo pribėga R. K. ir S. K., atsisukęs į ją, dešine ranka suduoda R. K. į veidą, matyti, jog R. K. rankomis susiima už veido. S. K. krepšį laiko už dešinės alkūnės. Matyti, jog ant žemės mėtosi kažkokie pirkiniai, tačiau jų įžiūrėti dėl kameros kokybės neįmanoma. S. K. pasiima nuo žemės pirkinius, dar kurį laiką stoviniuoja kartu su D. Č., bando šalintis, tačiau D. Č. neleidžia. R. K. stovi netoli įėjimo į parduotuvę, D. Č. ir S. K. dingsta iš kameros stebėjimo lauko (1 t., b. l. 156 – 159).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pateikė pareiškimą, jog (duomenys neskelbtini) apie 21.38 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) S. K. atvirai pagrobė šias prekes: 4 vnt. skilandinės dešros, kurių bendra vertė 25,96 Eur, vieneto kaina 6,49 Eur, ir 10 vnt. kiaulienos nugarinės, kurių bendra vertė 118,24 Eur, kilogramo kaina 13,29 Eur, svoriai įvairūs, šias prekes susidėjo į rankinę ir praėjo pro kasas nesusimokėjęs, iš viso padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 144,20 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 137 – 139).

BK 178 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą.

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. K. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent jis (duomenys neskelbtini) apie 21.38 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) atvirai, stebint vaizdo kameroms ir parduotuvės darbuotojams, tyčia pagrobė svetimą turtą: 4 vnt. skilandinės dešros, kurių bendra vertė 25,96 Eur, ir 10 vnt. kiaulienos nugarinės, kurių bendra vertė 118,24 Eur, ir pasišalino per įėjimo vartus nesusimokėjęs, tuo padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 144,20 eurų turtinę žalą.

Pats kaltinamasis pripažino, jog (duomenys neskelbtini) iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pavogė kaltinime išvardintus mėsos gaminius, bet neigia juos pavogęs atvirai. Tačiau nukentėjusieji D. Č. ir R. K. vienodai ir nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad kaltinamasis su į krepšį susikrautomis prekėmis iš parduotuvės išėjo per uždarytus kasos vartelius, išgirdęs D. Č. šūksnį stoti ir padėti prekes, į šį atsisuko ir tuomet jau pradėjo bėgti. Nėra abejonių, kad kaltinamasis suvokė esąs vagystės metu, besišalinantis su prekėmis per uždarytos kasos užvertus vartelius, matomas parduotuvės darbuotojų, nes tiek D. Č., tiek R. K. vilkėjo parduotuvės suteikta uniformine apranga, jiems besivejant, vis tiek išbėgo iš parduotuvės į lauką, ten buvo bandomas sulaikyti, tačiau ir tuomet prekių neatidavė, priešingai, grūmėsi, kad pagrobtos prekės iš jo nebūtų atimtos. Nukentėjusiųjų parodymai apie tai, kad kaltinamasis su prekėmis, sukrautomis į atsineštą krepšį, pasišalino už jas nesumokėjęs, pralįsdamas per uždarytos kasos vartelius, kai nepavyko sulaukti per įėjimo duris į prekybos salę įeinančių kitų pirkėjų ir pasišalinti iš parduotuvės per įėjimo duris, parduotuvės darbuotojams pradėjus jį vytis ir šaukti, kad sustotų ir padėtų prekes, jis pradėjo bėgti iš parduotuvės, atsisukdamas į jį besivejančius darbuotojus, tačiau nepaisydamas jų ir išbėgdamas su prekėmis į lauką, visiškai atitinka pirmiau aptartus kitus įrodymus – vaizdo įrašus, kuriuose kaltinamasis matomas atvirai pagrobiantis prekes iš parduotuvės. Tai, kad kaltinamasis matė, jog jį vejasi parduotuvės darbuotojai, patvirtina ne tik D. Č. ir R. K. parodymai, bet ir jau minėti vaizdo įrašai, kur kaltinamasis užfiksuotas jau bėgantis pro kasų duris link automatinių lauko durų su krepšiu rankoje, pilnai durims neatsidarius atsisukantis į jam iš paskos atbėgančius D. Č. ir R. K. ir, lauko durims atsidarius, išbėgantis į lauką, bet vis atsisukinėjantis į jį besivejančius parduotuvės darbuotojus, besigrumiantis su jais, kad išsaugotų pavogtas prekes. Nustačius aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai buvo padaryti matant kitiems asmenims, suvokusiems, jog grobiamas svetimas turtas, bandžiusiems sustabdyti daromą nusikalstamą veiką, stebint ir parduotuvės vaizdo kameroms, apie kurias kaltinamasis neabejotinai žinojo, jos sumontuotos taip, kad yra pastebimos bet kuriam pirkėjui, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis svetimą turtą pagrobė atvirai. Todėl jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Veika baigta, kaltinamasis užvaldė svetimą turtą.

BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. K. padarė ir nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis (duomenys neskelbtini) apie 21.38 val. automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) tyčia smurtavo prieš D. Č. ir R. K.: vieną kartą kumščiu sudavė D. Č. į lūpą ir vieną kartą kumščiu sudavė R. K. į dešinę veido pusę, taip smurtaudamas nukentėjusiajam D. Č. dėl muštinės žaizdelės ir kraujosruvos apatinės lūpos gleivinėje dešinėje sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o nukentėjusiajai R. K. sukėlė fizinį skausmą.

Pats kaltinamasis parodė, kad jis sudavė ranka jį sulaikyti bandžiusiam D. Č., tačiau teigė tą padaręs netyčia, norėdamas atsistumti rankomis, išsilaisvinti, spontaniškai, parodė tyčia ranka sudavęs R. K. į galvą, išsigandęs, kad kažkas jį bando sulaikyti. Taigi jis iš esmės neginčija sudavęs smūgius ranka D. Č. ir R. K.. Abiejų nukentėjusiųjų parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad kaltinamasis kumščiu trenkė D. Č. į veidą, pataikydamas į lūpą, ir paskui trenkė kumščiu R. K., pataikydamas į kairį skruostą. Šios aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įraše pavadinimu „grumtynes“, kur aiškiai matoma, kad iš parduotuvės išbėgęs kaltinamasis atsisuka į D. Č. ir, dar šiam nespėjus sugriebti kaltinamojo, stabtelėjęs iškart suduoda smūgį kumščiu į veidą, paskui, D. Č. bandant atimti krepšį, atsistoja tiesiai prieš jį, akivaizdžiai pasiruošęs muštis, ir vis bando suduoti D. Č., bet šis atsitraukinėja nuo kaltinamojo, šiam vis judant pakeltomis smūgiui rankomis link D. Č.. Taigi kaltinamojo tyčią, pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį visiškai patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiųjų D. Č. ir R. K. parodymai bei minėtas vaizdo įrašas, kuriame objektyviai užfiksuoti kaltinamojo veiksmai. Tai, kad D. Č. ir R. K. sužalojimai buvo padaryti šiais kaltinamojo smurtiniais veiksmais, pripažino ir pats kaltinamasis, vienas kito sužalojimai buvo aiškiai matomi ir patiems nukentėjusiesiems.

Tai, jog D. Č. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, objektyviai patvirtina (duomenys neskelbtini)specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuri visiškai patvirtina ir tokį sužalojimo padarymo mechanizmą, kokį nurodė pats kaltinamasis ir nukentėjusieji. Tai, jog R. K. dėl kaltinamojo suduoto jai į veidą smūgio patyrė fizinį skausmą, patvirtina tiek jos pačios, tiek nukentėjusiojo D. Č. parodymai, be to, ir vaizdo įraše pavadinimu „grumtynes“ matyti, kad po iš kaltinamojo gauto smūgio R. K. rankomis susiima už veido, tai aiškiai parodo, kad ji reagavo pajustą fizinį skausmą veide.

Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų parodymus, jog kaltinamasis sudavė smūgį jį prisivijusiam D. Č. ir paskui sudavė smūgį pribėgusiai R. K., sprendžia, kad S. K. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad, suduodamas kumščiu smūgius nukentėjusiesiems į veidus, sukels jiems mažiausiai fizinį skausmą ar ir nežymiai sužalos, taigi suvokė, kokius padarinius sukels, ir jų siekė. Todėl teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas S. K. tyčia nežymiai sutrikdžius D. Č. sveikatą ir sukėlus jam fizinį skausmą bei sukėlus fizinį skausmą R. K. yra pagrįstas ir įrodytas.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. K. padarė tris baigtas tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkiams nusikaltimams, o kitos dvi – nesunkiems nusikaltimams.

S. K. Lietuvos Respublikoje teisiamas jau 15 kartą, teistas ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 166 – 191, 2 t., b. l. 48 – 24, 3 t., b. l. 28 – 36). S. K. per paskutiniuosius penkerius metus daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tarp jų ir už smulkias vagystes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 108 straipsnio 1 dalį, baudų nesumoka – įsiskolinimas (duomenys neskelbtini) dienai buvo net (duomenys neskelbtini) Eur (2 t., b. l. 1 – 28, 29 – 30). Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) paskirtos bausmės atlikimo metu charakterizuojamas teigiamai – nebaustas, neskatintas (2 t., b. l. 47, 181).

Darbo sutartis patvirtina, kad S. K. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), epizodiškai dirbdavo ir anksčiau (2 t., b. l. 34 – 36, 3 t., b. l. 17 – 19).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini)specialisto (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 40, 44), abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

S. K. teisminio nagrinėjimo metu prisipažino tik dėl tyčinio fizinio skausmo R. K. sukėlimo, dėl kitų veikų jis kaltę neigė. Taigi jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Net ir minėtu atveju kaltinamasis savo kaltę pripažino tik dėl surinktų jo kaltės įrodymų.

Šias naujas tris tyčines nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nebūdamas atlikęs jam už ankstesnį tyčinį nusikaltimą paskirtos bausmės, tai rodo didelį jo asmenybės pavojingumą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas S. K. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, neigiamą kaltinamojo asmenybę, nuolatinį nusikalstamų veikų darymą, tai, kad jis nusikalto būdamas neatlikęs jam jau teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus šiam kaltinamajam prokurorės pasiūlytas griežčiausias baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą, kadangi tik tokios bausmės šiuo atveju pilnai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Teismas nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Dėl atvirosios vagystės atsižvelgiama ir į tai, kad atvirai pagrobtų prekių vertė nebuvo didelė, o dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiama ir į tai, kad L. J. sveikatai neliko ilgalaikių neigiamų pasekmių, nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, nepasižymėjo žiaurumu, sužalojimas padarytas vienu smūgiu. Todėl S. K. už BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skiriamų bausmių dydis nustatomas mažesnis nei sankcijose numatytas šių bausmių dydžio vidurkis. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atveju atsižvelgiama į tai, kad nuo tyčinių smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjo net du žmonės, todėl skiriamos bausmės dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas jo vidurkis.

Kaltinamasis nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarė, iš esmės veikdamas viena tyčia – siekdamas atvirai pagrobti prekes, smūgius D. Č. ir R. K. sudavė, kad nebūtų jų sulaikytas ir galėtų pasišalinti su pavogtomis prekėmis, taigi pripažintina, jog yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Todėl bausmės už šiuos nusikaltimus subendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), griežtesne bausme apimant švelnesnę. Ši subendrinta bausmė kaip realioji nusikalstamų veikų sutaptis subendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (BK 63 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad S. K. nuolat daro įvairias nusikalstamas veikas, savo antivisuomeninių nuostatų visiškai nekeičia, prie griežtesnės bausmės pridedama pusė švelnesnės bausmės.

Šias nusikalstamas veikas S. K. padarė būdamas neatlikęs jam Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau šio nuosprendžio priėmimo dieną bausmė jau atlikta, todėl BK 64 straipsnio nuostatos netaikomos. Nusikaltimus kaltinamasis padarė iki jo atžvilgiu priimant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžius, be to, jo atžvilgiu priimtas dar vienas (duomenys neskelbtini) nuosprendis, kuri dar nėra įsiteisėjęs. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, atsižvelgiant į tai, kad S. K. nuolat daro nusikalstamas veikas, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos griežtesnės galutinės bausmės visiškai pridėtinos ankstesniais (duomenys neskelbtini) nuosprendžiais jam paskirtos arešto bausmės, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal minėtus ankstesnius nuosprendžius.

Teismas neįžvelgia pagrindų kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes iš pirmiau aptartų duomenų akivaizdu, kad jam anksčiau skirtos švelnesnės ar net ir laisvės atėmimo bausmės visiškai nebuvo efektyvios, jis visiškai nekeitė savo antivisuomeninio, agresyvaus elgesio, naujus tyčinius nusikaltimus padarė būdamas neatlikęs jam už ankstesnes nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vėliau vėl nuolat darė nusikalstamas veikas. Taigi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, nėra.

Kaltinamajam S. K. šioje baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 75 – 78), panaikintinos, pradėjus vykdyti bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje pateiktas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Proceso išlaidos

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam S. K. šioje baudžiamojoje byloje išlaidos – gynėjos advokatės S. M. užmokestis – yra (duomenys neskelbtini)Eur (3 t., b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam gynėja buvo paskirta, esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindui, kaltinamasis (duomenys neskelbtini), nors šiuo metu (duomenys neskelbtini), gauna tik nedidelį (duomenys neskelbtini), tačiau nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme, taigi, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį ir tai, jog šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 312 – 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

S. K. pripažinti kaltu:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams,

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams,

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti S. K. laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirti S. K. laisvės atėmimą vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnius Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), S. K. pripažinti recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti S. K. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamojo gynybą iš S. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Teisėja Inga Liubinienė